UAB įstatų rašymas

ĮSTATAI

1. BENDROJI DALIS

1.1. Bendrovės pavadinimas yra UAB „DURNIŲ LAIVAS“ (toliau vadinama Bendrove). Bendrovės teisinė forma yra Uždaroji akcinė bendrovė.

1.2. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas.

1.3. Bendrovės buveinė: Kuzmos 13, Kauno miestas, Lietuvos Respublika .

1.4. Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių ir kitais įstatymais bei teisės aktais, taip pat šiais įstatais.

1.5. Bendrovės finansiniai metai sutampa su kaalendoriniais metais.

1.6. Bendrovė įsteigta neribotam laikui.

2. BENDROVĖS VEIKLOS TIKSLAI

2.1. Bendrovės veiklos tikslas – vykdyti komercinę ūkinę veiklą ir gauti pelną.
2.2. Bendrovės veiklos objektas:

1) gamyba;

2) prekyba;

3) paslaugos:

4) kita komercinė ūkinė veikla.
2.3. Licencijuojama veikla vykdoma tik gavus nustatyta tvarka reikalingus leidimus ir licencijas.

3. ĮSTATINIO KAPITALO DYDIS

3.1. Bendrovės įstatinis kapitalas lygus 10 000 (dešimčiai tūkstančių) litų.

4.AKCIJŲ SKAIČIUS PAGAL KLASES, JŲ NOMINALI VERTĖ IR SUTEIKIAMOS TEISĖS

4.1. Bendrovės įstatinis kapitalas padalintas į 100 (vieną šimtą) vardinių paprastųjų 100 (vieno šimto) litų nominalios vertės akcijų.
4.2. Bendrovės akcijos yra nematerialios. Akcijų nuosavybės teisės įrodymu yra įrašai akcininkų vertybinių popierių sąskaitose, kurias tvarko bendrovė. Už akcininkų veertybinių popierių sąskaitų tvarkymą bendrovėje atsakingas bendrovės vadovas.
4.3. Viena paprastoji vardinė akcija suteikia jos savininkui vieną balsą visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimo teisę visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia tik visiškai apmokėtos akcijos.
4.4. Paprastoji vardinė akcija jos savininkui suteikia šias turtines teises:
1) gauti bendrovės pelno da

alį (dividendą);
2) gauti likviduojamos bendrovės turto dalį;
3) nemokamai gauti akcijų, jei įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų; išskyrus Akcinių bendrovių įstatymo nustatytas išimtis;
4) pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar konvertuojamų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia pirmumo teisę visiems akcininkams atšaukti;
5) įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei, tačiau bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutartie sudarymo momentu. Tokiu atveju bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio;

6) kitas Akcinių bendrovių įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas turtines teises.

4.5. Paprastoji vardinė akcija jos savininkui suteikia šias neturtines teises:

1) dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;
2) pagal akcijų suteikiamas teises baalsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose;
3) gauti šių įstatų 9.1. dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę;
4) kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo pareigų, nustatytų Akcinių bendrovių įstatyme ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdomo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais;
5) kitas Akcinių bendrovių įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas neturtines teises.

4.6. Akcininkas, išskyrus atvejus, kai jis įsigyja visas bendrovės akcijas, neturi teisės balsuoti priimant sprendimą dėl pirmumo teisės įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų ar dėl konvertuojamųjų obligacijų atšaukimo, je
ei visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkėje numatyta, kad teisė įsigyti šių vertybinių popierių suteikiam jam, jo artimajam giminaičiui, akcininko sutuoktiniui ar sugyventiniui, kai įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruota partnerystė, ir sutuoktinio artimajam giminaičiui, kai akcininkas – fizinis asmuo, taip pat akcininką patronuojančiai bendrovei ar akcininko dukterinei bendrovei, kai akcininkas – juridinis asmuo.

5. BENDROVĖS ORGANAI

5.1. Bendrovės organai yra :
1) visuotinis akcininkų susirinkimas,
2) bendrovės vadovas – direktorius.
5.2. Bendrovės stebėtojų taryba ir valdyba nesudaromos.
5.3. Akcinių bendrovių įstatyme valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas atlieka bendrovės vadovas, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis.

6. VISUOTINIO AKCININKŲ SUSIRINKIMO KOMPETENCIJA, JO ŠAUKIMO TVARKA

6.1. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinas teises numatytas Akcinių bendrovių įstatyme.
6.2. Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime ar pakartotiniame visuotiniame susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti akcininkai, visuotinio akcininkų susirinkimo dieną esantys bendrovėje akcininkai, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis.
6.3. Visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujantys akcininkai (jų įgaliotiniai) registruojami pasirašytinai akcininkų registravimo sąraše, kuriame turi būti nurodytas balsų skaičius, kuris kiekvienam akcininkui suteikia jo turimos akcijos.
6.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas turi būti surašytas ir pasirašytas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo visuotinio akcininkų susirinkimo.
Visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavę asmenys turi teisę susipažinti su protokolu ir per 3 dienas nuo susipažinimo su juo momento, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo visuotinio akcininkų susirinkimo dienos raštu pa

ateikti savo pastabas ar nuomonę dėl protokole išdėstytų faktų ir protokolo surašymo.
Prie protokolo turi būti pridedamas visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavusių akcininkų registravimo sąrašas, įgaliojimai bei kiti dokumentai, patvirtinantys asmenų teisę balsuoti, iš anksto raštu balsavusių akcininkų bendrieji balsavimo biuleteniai, dokumentai, įrodantys, kad akcininkai buvo informuoti apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, pastabos dėl protokolo ir protokolą pasirašiusių asmenų išvada dėl šių pastabų.
6.5. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę:
1) keisti bendrovės įstatus (išskyrus Akcinių bendrovių įstatyme numatytas išimtis);
2) rinkti ir atšaukti bendrovės vadovą;
3) rinkti ir atšaukti audito įmonę;
4) nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas, bendrovės vadovo atlyginimą;
5) tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę ir bendrovės veiklos ataskaitą;
6) priimti sprendimą dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;
7) priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą;
8) priimti sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus Akcinių bendrovių įstatyme numatytas išimtis;

9) priimti sprendimą keisti bendrovės akcijų sertifikatus į akcijas;
10) priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir patvirtinti reorganizavimo ar atskyrimo sąlygas;
11) priimti sprendimą pertvarkyti bendrovę;
12) priimti sprendimą restruktūrizuoti bendrovę.
13) priimti sprendimą likviduoti bendrovę, atšaukti bendrovės likvidavimą, išskyrus Akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;
14) rinkti bei atšaukti bendrovės likvidatorių, išskyrus Akcinių bendrovių įstatyme numatytas išimtis;
15) priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;
16) priimti sprendimą atšaukti visiems akcininkams pirmumo teise įsigyti konkrečios emisijos bendrovės akcijų ar konvertuojamų obligacijų;
17) priimti sprendimą konvertuoti bendrovės vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarką;
18) priimti sprendimą išleisti konvertuojamąsias obligacijas.,
19) nustatyti bendrovės išleidžiamų ak
kcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą.
20) Visuotinis akcininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus bendrovės įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal galiojantį LR Akcinių bendrovių Įstatymą tai nepriskirta kitų bendrovės organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organų funkcijos.
6.6. Visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas bendrovės vadovo sprendimu.
6.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi bendrovės akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų.
6.8. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas akcininkų, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip ½ visų balsų, sprendimu, jeigu bendrovės vadovas nepriėmė sprendimo sušaukti per 10 dienų nuo susirinkimo sušaukimo iniciatorių paraiškos gavimo dienos visuotini akcininkų susirinkimą.

6.9. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jeigu:
1) eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos ir dėl to į teismą kreipėsi bent vienas bendrovės akcininkas;
2) į teismą kreipėsi visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai, kad pateikus paraišką bendrovės vadovas nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo, kaip reikalaujama Akcinių bendrovių įstatymo 23 str.;
3) į teismą kreipėsi bent vienas bendrovės kreditorius dėl to, kad visuotinis akcininkų susirinkimas nebuvo sušauktas, kai paaiškėjo, kad bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio.
6.10. Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.
6.11. Neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu:
1) bendrovės nuosavas kapitalas tampa mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio
kapitalo ir šis klausimas nebuvo svarstytas eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime;
2) atsistatydina ar negali toliau eiti pareigų visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas

bendrovės vadovas;
3) audito įmonė nutraukia sutartį su bendrove ar dėl kitų priežasčių negali patikrinti

bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, jei auditas privalomas pagal Akcinių

bendrovių įstatymą;
4) to reikalauja visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turintys akcininkai, bendrovės vadovas;
5) to reikia pagal Akcinių bendrovių ir kitus įstatymus ar bendrovės įstatus.
6.12. Pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ne vėliau kaip likus 30 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Jeigu šaukiamas pakartotinis susirinkimas, akcininkai tokia pat tvarka turi būti informuoti ne vėliau kaip per 5 dienas iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas nesilaikant šių terminų, jeigu visi balsavimo teisę turintys akcininkai arba jų įgalioti atstovai su tuo raštiškai sutinka. Apie dokumentus, įrodančius, kad akcininkams buvo pranešta, jog šaukiamas visuotinis akcininkų susirinkimas, būtina informuoti susirinkimo pradžioje. Šie dokumentai turi būti pridėti prie visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo.
6.13. Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatoriai bendrovės vadovui pateikia paraišką, kurioje turi būti nurodytos susirinkimo sušaukimo priežastys ir tikslai, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, datos ir vietos, siūlomų sprendimų projektai. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 40 dienų nuo paraiškos gavimo dienos. Visuotinį akcininkų susirinkimą sušaukti neprivaloma, jei paraiška neatitinka visų šioje dalyje nustatytų reikalavimų ir nepateikti teikiami dokumentai arba siūlomi darbotvarkės klausimai neatitinka visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos.
6.14. Visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę rengia bendrovės vadovas. Jei visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas teismo sprendimu, darbotvarkę parengti ir kartu su kitais nustatytais dokumentais turi pateikti teismui asmuo ar asmenys, kurie kreipėsi į teismą dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo. Į susirinkimo darbotvarkę privaloma įtraukti susirinkimo iniciatorių siūlomus klausimus, jeigu šie klausimai atitinka visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją. Visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė gali būti pildoma bendrovės vadovo, taip pat akcininkų, turinčių ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, siūlymu. Siūlymas papildyti darbotvarkę gali būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo. Kartu su siūlymu turi būti pateikti sprendimų projektai siūlomais klausimais.
6.15. Visuotinis akcininkų susirinkimas neturi teisės priimti nutarimo darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais.
6.16. Visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip ½ visų balsų. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad kvorumas yra viso susirinkimo metu. Jei kvorumo nėra, visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę ir kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, jei už jį gauta daugiau akcininkų balsų už negu prieš, išskyrus šių įstatų 6.17 ir 6.18 numatytais atvejais.
6.17. Visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų, priima sprendimus:
1) dėl bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir reorganizavimo ar atskyrimo sąlygų patvirtinimo;
2) keisti bendrovės įstatus, išskyrus Akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;
3) dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;
4) padidinti įstatinį kapitalą;
5) konvertuoti bendrovės vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarką;
6) dėl bendrovės likvidavimo ir likvidavimo atšaukimo, išskyrus Akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;
7) nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą;
8) dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;
9) išleisti konvertuojamąsias obligacijas;
10) dėl bendrovės pertvarkymo;
11) dėl bendrovės restruktūrizavimo;
12) keisti bendrovės akcijų sertifikatus į akcijas;
13) sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus Akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis.
14) dėl bendrovės ar atskyrimo ir reorganizavimo ar atskyrimo sąlygų patvirtinimo.
6.18. Kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesne kaip 3/4 visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių ir turinčių balsavimo teisę sprendžiant šį klausimą akcininkų akcijų suteikiamų balsų, priimamas sprendimas atšaukti visiems akcininkams pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų konkrečios emisijos akcijų ar bendrovės išleidžiamų konkrečios emisijos konvertuojamųjų obligacijų.
.

7. BENDROVĖS VADOVO RINKIMO IR ATŠAUKIMO TVARKA, JO KOMPETENCIJA

7.1. Bendrovės vadovas – direktorius, yra vienasmenis bendrovės valdymo organas.
7.2. Bendrovės vadovu turi būti veiksnus fizinis asmuo, su kuriuo sudaroma darbo sutartis. Bendrovės vadovu negali būti asmuo, kuris pagal teisės aktus neturi teisės eiti tokių pareigų.
7.3. Bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Darbo sutartį su bendrovės vadovu bendrovės vardu pasirašo visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo.

Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Apie bendrovės vadovo išrinkimą ar atšaukimą bei sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais jį išrinkusio ar atšaukusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui.
7.4. Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, administracijos darbo reglamentu ir pareiginiais nuostatais.
7.5. Bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, o taip pat:
1) organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą;
2) priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis;
3) skiria paskatinimus ir nuobaudas bendrovės darbuotojams;
4) nustato bendrovėje taikomus turto nusidėvėjimo skaičiavimo normatyvus;
5) nustatyta tvarka atidaro ir uždaro bankuose sąskaitas;
6) nustato vidaus darbo taisykles, tvirtina bendrovės padalinių nuostatus, administracijos darbo reglamentą;
7) išduoda įgaliojimus vykdyti toms funkcijoms, kurios yra priskirtos jo kompetencijai;
8) užtikrina bendrovės turto, komercinių paslapčių apsaugą;
9) priima sprendimus dėl bendrovės filialų ir atstovybių steigimo, tvirtina filialo bei atstovybės nuostatus;
10) priima sprendimus tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve;
11) priima sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai), įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma);
12) priima sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo;
13) priima sprendimus dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo;
14) bendrovės restruktūrizavimo atveju – priimti sprendimą restruktūrizuoti bendrovę;
15) tvirtina bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes, pareigybes į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka.

7.6. Bendrovės vadovas atsako už:

1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą;
2) metinės finansinės atskaitomybės sudarymą;
3) sutarties su audito įmone sudarymą, kai auditas privalomas pagal įstatymus;
4) bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui;

5) informacijos viešą paskelbimą dienraštyje „Respublika“;

6) informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam akcininkų susirinkimui Akcinių bendrovių įstatymo nustatytais atvejais ar jų prašymu; pateikimą akcininkams;

7) informacijos pateikimą akcininkams;

8) Akcinių bendrovių įstatyme ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą;

9) akcininkų nematerialių akcijų savininkų vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą.
7.7. Likus ne mažiau kaip 15 dienų iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo bendrovės vadovas privalo parengti bendrovės veiklos ataskaitą, kurioje turi būti:
1) bendrovės veiklos per ataskaitinius finansinius metus apžvalga;
2) bendrovės dukterinių bendrovių pavadinimai, dukterinių bendrovių akcijų, kurias turi įsigijusi bendrovė, skaičius, bendra nominali vertė bei šių akcijų atstovaujama įstatinio kapitalo dalis dukterinėse bendrovėse, taip pat naudos, kurią bendrovė gavo turėdama balsų daugumą ar naudodamasi lemiamą įtaką šiose bendrovėse, įvertinimas;
3) per ataskaitinius finansinius metus įgytų ar perleistų savų akcijų skaičius, jų nominalių verčių suma ir dalis bendrovės įstatiniame kapitale, šių akcijų įgijimo ar perleidimo pagrindimas;
4) informacija apie bendrovės filialus ir atstovybes;
5) svarbiausi įvykiai bendrovės einamaisiais finansiniais metais iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo;
6) kitų bendrovių akcijų, kurias įsigijo bendrovė per ataskaitinius finansinius metus, skaičius, nominali vertė bei dalis tų bendrovių įstatiniame kapitale;
7) bendrovės veiklos planai ir prognozės.

8. BENDROVĖS PRANEŠIMŲ SKELBIMŲ TVARKA

8.1. Bendrovės vieši pranešimai skelbiami Lietuvos Respublikos dienraštyje „Respublika“. Pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ne vėliau kaip likus 30 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos.
8.2. Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyksta, apie pakartotinį akcininkų susirinkimą akcininkams turi būti pranešta 8.1. dalyje nustatytu būdu ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki šio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos.
8.3. Apie sprendimą sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą turi būti pranešta kiekvienam bendrovės kreditoriui pasirašytinai ar registruotu laišku. Be to sprendimas sumažinti įstatinį kapitalą turi būti viešai paskelbtas dienraštyje “Respublika” arba apie jį pranešta kiekvienam bendrovės akcininkui pasirašytinai ar registruotu laišku.
8.4. Apie parengtas reorganizavimo sąlygas kiekviena reorganizuojama ir dalyvaujanti reorganizavime bendrovė turi paskelbti dienraštyje “Respublika” tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba ne vėliau kaip likus 30 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo dėl bendrovės reorganizavimo viešai paskelbti dienraštyje “Respublika” ir pranešti visiems bendrovės kreditoriams raštu.
8.5. Apie bendrovės likvidavimą likvidatorius turi viešai paskelbti dienraštyje “Respublika” tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba viešai paskelbti dienraštyje “Respublika” ir pranešti visiems bendrovės kreditoriams raštu.

9. BENDROVĖS DOKUMENTŲ IR KITOS INFORMACIJOS PATEIKIMO AKCININKAMS TVARKA

9.1. Akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinės finansinės atskaitomybės ataskaitų, bendrovės veiklos ataskaitų bei audito išvadų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, kitų bendrovės dokumentų, kurie yra vieši pagal įstatymus, taip pat bendrovės vadovo sprendimai, jei šiuose dokumentuose nėra komercinės (gamybinės) paslapties. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys daugiau kaip ½ akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais.
9.2. Atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu to reikalauja akcininkas. Ginčus dėl akcininko teisės į informaciją sprendžia teismas.
9.3. Už bendrovės dokumentus, jų kopijas ar kitą informaciją bendrovės vadovas gali nustatyti mokestį, kuris neturi viršyti pateikiamų dokumentų ir kitos informacijos pateikimo išlaidų.
9.4. Akcininkams pateikiamame bendrovės akcininkų sąraše turi būti nurodyti pagal paskutinius bendrovės turimus duomenis akcininkų vardai, pavardės juridinių asmenų pavadinimai, akcininkams nuosavybės teise priklausančių bendrovės vardinių akcijų skaičius, akcininkų adresai korespondencijai.

10. SPRENDIMŲ DĖL BENDROVĖS FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMO BEI JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMO PRIĖMIMO TVARKA, BENDROVĖS FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ VADOVŲ SKYRIMO IR ATŠAUKIMO TVARKA

10.1. Bendrovė gali steigti filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikoje bei užsienio valstybėse. Bendrovės filialų ir atstovybių skaičius neribojamas.
10.2. Sprendimus dėl bendrovės filialų ir atstovybių steigimo bei veiklos nutraukimo priima bendrovės vadovas. Patvirtinus filialo ar atstovybės nuostatus, direktorius skiria filialo vadovą, kuris registruoja filialą ir organizuoja filialo veiklą.
10.3. Priėmus sprendimą nutraukti filialo ar atstovybės veiklą, bendrovės vadovas turi paskirti atsakingą asmenį veiklos nutraukimo procedūrai atlikti.

11. ĮSTATŲ KEITIMO TVARKA

11.1. Įstatų pakeitimai priimami visuotinio akcininkų susirinkimo 2/3 balsų ir įsigalioja juos įregistravus juridinių asmenų registre.

Šie įstatai surašyti 3 (trimis) egzemplioriais.

Steigėjas Rolandas Taxxxas

2004 m. rugsėjo mėn. 21 d.

Leave a Comment