UAB „EJOTRA“ MIKROAPLINKOS ĮVERTINIMAS

TURINYS

I. Įvadas ..............................3
II. Įmonės marketingo mikroaplinka teoriniu aspektu ...............4
2.1. Pirkėjai ..............................5
2.2. Tiekėjai ..............................5
2.3. Konkurentai ............................6
III. UAB „Ejotra“ mikroaplinkos įvertinimas ...................9
3.1. UAB „Ejotra“ trumpas pristatymas ...................9
3.2. Parduodamų prekių bendra apžvalga.. ..................9
3.3. Pagrindiniai įmonės tikslai ........................10
3.4. Vidinės aplinkos analizė..........................10
3.4.1. klientai...........................11
3.4.2. konkurentai..........................13
3.4.3. tiekėjai...........................14
3.5. Marketingo tyrimas ir išvados.....................15
IV. Išvados ..............................16
V. Naudotos literatūros sąrašas .......................17
VI. Priedai ..............................18

I. ĮVADAS

Marketingas yra plačiai paplitęs kasdieniniame gyvenime ir dažniausiai suprantamas kaip verslo įmonių veiklos būdas. Daugelis žmonių, pasirinkdami ką ir kur pirkti, dalyvauja marketinge ir patiria jo poveikį kaip prekių ir paslaugų pirkėjai ir vartotojai, ar visuomeninio gyvenimo dalyviai. Dėl to marketingo žinios yra naudingos irr reikalingos, ne tik tiems, kurie jį vykdo, bet ir tiems, kurie patiria ir priima jo poveikį.

Kiekvienos įmonės, tarp jų ir UAB „Ejotra“ svarbiausias uždavinys yra patenkinti pasirinktų tikslinių rinkų pirkėjų tam tikrus poreikius ir gauti pelno. Siekdama šio tikslo įmonė užmezga ryšius su medžiagų tiekėjais. Tuo pačiu metu įmonė susiduria su varžovais – konkurentais, siekiančiais, kad pirkėjai įsigytų būtent jų siūlomų prekių.

Įmonė tiria savo mikroaplinką ir, pagal jos situaciją bei joje vykstančius procesus, priima ir įgyvendina marketingo sprendimus.

Taigi šio kuursinio darbo tikslas ir yra išsiaiškinti UAB „Ejotra“ mikroaplinkos situaciją.

II. ĮMONĖS MARKETINGO MIKROAPLINKA

Kiekvienos įmonės svarbiausias uždavinys yra patenkinti pasirinktų tikslinių rinkų, pirkėjų tam tikrus poreikius ir gauti pelno. Siekdama šio tikslo, įmonė užmezga ryšius su žaliavų, medžiagų, įrengimų bei kitų ga

amybos išteklių tiekėjais, pasitelkia į pagalbą pardavimo tarpininkų bei pagalbininkų. Tuo pačiu metu įmonė rinkoje susiduria su didesniu ar mažesniu skaičiumi varžovų – konkurentų, siekiančių, kad pirkėjai įsigytų būtent jų siūlomų prekių. Pirkėjai, tiekėjai ir konkurentai sudaro įmonės marketingo mikroaplinką.
Įmonė turi tirti savo mikroaplinką, ir pagal jos situaciją, bei joje vykstančius procesus, priimti ir įgyvendinti marketingo sprendimus. Tuo pačiu metu įmonė savo veiksmais gali ir turi daryti įtaką mikroaplinkai, stebėti šių veiksmų padarinius ir atitinkamai reaguoti. Įmonės įtaka mikroaplinkai gali pasireikšti įvairiomis kryptimis ir būdais (1 paveikslas).

1 paveikslas

1 paveikslas. Įmonės poveikio mikroaplinkai kryptys ir būdai.

2.1. PIRKĖJAI

Pirkėjai, kurie paprastai yra ir prekės vartotojai, daro didžiausią įtaką marketingui. Pirkėjai lemia marketingo tikslus, jo strateginius bei taktinius sprendimus, netiesiogiai formuoja marketingo kompleksą.

Pirkėjas – tai fizinis arba juridinis asmuo, norintis išš kito asmens įsigyti prekę ir įsipareigojantis už ją mokėti nustatytą pinigų sumą.

Visus pirkėjus galima suskirstyti į penkias grupes:
 Privatūs namų ūkiai. Tai pavieniai asmenys ar asmenų grupės, prekes įsigyjantys asmeniniam naudojimui.
 Gamintojai. Tai visos įmonės, prekes įsigyjančios gamybai.
 Perpardavėjai. Tai pirkėjai, prekes įsigyjantys pardavimui.
 Valstybinės ir nevyriausybinės organizacijos. Tai institucijos, prekes įsigyjančios sau naudoti ar perduoti kitoms organizacijoms (pvz., labdaros organizacijos).
 Užsienio pirkėjai. Tai visų anksčiau išvardytų grupių pirkėjai užsienyje.

2.2. TIEKĖJAI

Labai svarbi įmonės veikos sritis yra tiekimas. Kad įmonė galėtų normaliai dirbti, ji turi apsirūpinti prekėmis, ža

aliavomis, medžiagomis, įrengimais ir kitais jos veiklai reikalingais gamybos ištekliais.

Tiekėjai – tai įmonės ir pavieniai asmenys, iš kurių perkami gamybos ir kitos veiklos reikmenys.

Įmonės specialistai turi pasirinkti tokius tiekėjus, kurie palankiomis kainomis ir sutartu laiku užtikrintų jos aprūpinimą reikiamos kokybės gamybos priemonėmis. Tiekėjų aplinkos pokyčiai įmonei gali turėti neigiamų padarinių, komplikuoti jos marketingo veiksmus. Gamybos išteklių kainų padidėjimas, žaliavų, prekių tiekimo sutrikimai ir kt. reiškiniai dažnai priverčia pačią įmonę pažeisti savo tiekimo įsipareigojimus, sumažina realizaciją, atneša nuostolių ir sukelia pirkėjų nepasitikėjimą. Dauguma įmonių reikiamomis prekėmis stengiasi apsirūpinti iš kelių tiekėjų, kad nepriklausytų nuo vieno jų gavimo šaltinio, savavališko tiekiamų prekių kainų pakėlimo arba tiekimo apribojimų. Su svarbiausiais tiekėjais įmonės stengiasi užmegzti ilgalaikius ryšius. Tai leidžia užtikrinti apsirūpinimo ištekliais stabilumą.

Įmonės, kurios dėl geresnių tiekimo sąlygų turi galimybę mažinti kaštus, arba kelti savo gaminių kokybę, prieš konkurentus įgyja pranašumo. Pastebima, kad daugelis įmonių vis glaudžiau bendradarbiauja su savo tiekėjais. Pavyzdžiui, kad užsitikrintų patikimą iš tiekėjų gaunamų gaminių kokybę ir stabilų aprūpinimą, jos kartu su tiekėjais rengia kokybės gerinimo programas. Tiekėjo ir pirkėjo santykiai vis dažniau tampa geranoriška partneryste ir bendradarbiavimu.

2.3. KONKURENTAI

Įmonė savo pasirinktoje rinkoje labai retai yra vienintelė. Paprastai tų pačių pirkėjų poreikiais rūpinasi bei stengiasi juos patenkinti ir kitos įmonės. Todėl ta

arp įmonių (gamintojų prekybininkų, paslaugų teikėjų) dėl pirkėjo vyksta nuolatinės varžybos, konkurencija.

Konkurentai – tai rinkos dalyviai, potencialiems pirkėjams siūlantys tapačius arba panašius poreikius tenkinančias prekes.

Konkurencija tarp įmonių iš esmės pasireiškia kaip konkurencija tarp jų prekių. Skiriamos tokios tarp prekių vykstančios konkurencijos rūšys: visuotinė (totalinė), vertikalioji ir horizontalioji.

Visuotinė konkurencija – tai visų rinkoje siūlomų prekių varžymasis dėl pirkėjų joms įsigyti skirtų piniginių lėšų.

Pirkėjo turimos lėšos visada yra ribotos. Išleidęs pinigus vienoms prekėms, jis turi atsisakyti kitų. Todėl dėl pirkėjo paklausos ir jo pasirinkimo konkuruoja visos prekės ir jas gaminančios įmonės. Ypač šios konkurencijos įtaką jaučia pirkėjas, turintis nedideles pajamas ir todėl priverstas gerai apgalvoti ir planuoti savo išlaidas, nes, pavyzdžiui, tik sutaupęs lėšų, skiriamų drabužiams ar maistui, jis gali vykti į turistinę kelionę.

Vertikalioji konkurencija – tai varžymasis tarp tuos pačius pirkėjo poreikius tenkinančių skirtingų prekių rūšių.

Pavyzdžiui, vietoje sviesto galima vartoti margariną, vietoje mėsos – žuvį, nusipirkus maisto pusgaminių, galima atsisakyti maitinimo įmonių paslaugų ir pan. Ši konkurencija sunkiai pastebima, todėl įvairių šakų įmonėms kelia didelį pavojų.

Horizontalioji konkurencija – tai varžymasis tarp tą patį pirkėjo poreikį tenkinančių vienos rūšies prekių.

Šios rūšies konkurencija labai paplitusi, aiškiai pastebima ir ją intensyviai skatina reklama. Pirkėjas gali įsigyti įvairių gamintojų skalbimo miltelių, dantų pastų, virtų dešrų ir t.t. Kartais netgi visiškai vi
ieno pavadinimo prekes siūlo skirtingi gamintojai. Pavyzdžiui, „Baltijos alų“ – Klaipėdos Švyturys ir Utenos gėrimai.

Konkurencijos pobūdžiui, jos situacijai didelės reikšmės turi rinkos struktūra. Paprastai skiriami tokie keturi rinkos struktūrų tipai:
 Grynoji konkurencija,
 Monopolinė konkurencija,
 Oligopolija,
 Monopolija.
Esant grynajai konkurencijai, rinkoje yra daug smulkių pardavėjų, parduodančių panašias prekes. Todėl kiekvienas iš jų neturi galimybių daryti įtakos rinkai. Pirkėjai irgi yra daug, jie perka nedidelį prekių kiekį ir todėl kiekvienas iš jų taip pat turi nedaug įtakos rinkai. Į tokią rinką įmonei nesunku įeiti ir iš jos išeiti. Pirkėjai ir pardavėjai turi vienodą ir visą reikalingą informaciją apie prekių pasiūlą bei paklausą, kainas ir t.t.
Grynoji konkurencija pardavėjams nesuteikia galimybių praktiškai įgyvendinti jokių marketingo priemonių, nes pirkėjai neskiria vieno konkurento gaminių nuo kito. Reklama neturi beveik jokios prasmės. Visiškai neįmanoma reguliuoti kainų ir tik šiek tiek galima paveikti prekių paskirstymą
Kiekviena įmonė siekia išskirti savo prekes iš kitų. Tada atsiranda monopolinė konkurencija. Jai būdinga, kad rinkoje yra daug pardavėjų, siūlančių panašias, tačiau pirkėjo požiūriu ne identiškas prekes. Monopolinėje konkurencijoje kiekvienos įmonės tikslas – sukurti pirkėjui įvaizdį, kad jos prekės išsiskiria iš kitų savo ypatingomis savybėmis, yra kažkuo savitos, unikalios. Siekdamos padėti pirkėjui pasirinkti tas prekes, įmonės suteikia joms tam tikrus, pažymi tam tikrais simboliais. Tokias prekes pamėgę vartotojai tampa ištikimi prekei, jas gaminančiai firmai, ir ši pasidaro savotiška monopolistė, nes konkurentų prekėmis šie pirkėjai beveik nesidomi.
Išsivysčiusiose šalyse tokia konkurencinė situacija labai dažna. Žinoma, tai nereiškia, kad į tokią rinką negali įsiskverbti naujos įmonės. Tačiau tam įvairiomis marketingo priemonėmis reikia pasieti, kad dalis pirkėjų patikėtų šių įmonių prekių savitumu.
Išsivysčiusiose šalyse vyraujanti rinkos struktūra yra oligopolija. Tokioje rinkoje veikia kelios stambios įmonės ir kiekviena iš jų kontroliuoja didelę rinkos dalį. Konkuruojančios įmonės gali siūlyti pirkėjams ir labai skirtingų, ir panašių prekių. Panašios prekės būdingos žaliavų ir pusgaminių rinkoms, diferencijuotos – vartojimo prekių rinkoms. Naujai įmonei patekti į oligopolinę rinką labai sunku. Viena iš svarbiausių priežasčių – didelių investicijų poreikis. Oligopolinėse rinkose konkurentai labai priklauso vienas nuo kito. Kadangi jų nedaug, nesunkiai galima sekti ir reaguoti į kiekvieno iš jų marketingo veiksmus. Neabejotina, kad vienai įmonei sumažinus kainas ar pradėjus aktyvią reklamos kampaniją, atitinkamų veiksmų imsis ir konkurentai.
Monopolija yra visiška grynosios konkurencijos priešingybė. Joje yra tik vienas pardavėjas, pateikiantis rinkai prekes, iš esmės neturinčias artimų pakaitalų. Rinka monopolizuodama sukūrus arba savaime atsiradus kliūtims kitoms įmonėms prasiskverbti į rinką. Monopolijos sąlygomis pardavėjas gali visiškai kontroliuoti savo prekių pasiūlą ir nustatyti kainą, kuri jam duotų didžiausią pelną. Šiais laikais tikrų monopolinių rinkų pasitaiko retai. Tai daugumoje šalių draudžia antimonopoliniai įstatymai ir trukdo atsirandantys konkurentai. Apibendrinantį vaizdą apie konkurencinių situacijų pagrindinius bruožus įvairiose rinkose galima susidaryti iš 1 lentelės.

1 lentelė
Rinkos tipas Pardavėjų Pardavėjų Konkurentų Prekių Įėjimo į

skaičius vaidmuo įtaka diferenciacija rinką

rinkoje kainomis ir galimybės

pardavimo

apimčiai
Grynoji daug mažas labai maža maža didelės
konkurencija

Monopolinė daug įvairus maža didelė nuo vidu-
konkurencija (pirkėjų tinės iki

požiūriu) didelės

Oligopolija keletas didelis įvairi įvairi mažos

Monopolija vienas labai nėra nėra nėra

didelis

(monopolinis)

1 paveikslas. Įvairių rinkų konkurencinių situacijų pagrindinės ypatybės.

III. UAB „Ejotra“ MIKROAPLINKOS ĮVERTINIMAS

3.1. UAB „Ejotra“ trumpas pristatymas

UAB „Ejotra“ yra juridinis asmuo, turintis savo antspaudą, sąskaitas Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse įregistruotose banko įstaigose, komercinį ūkinį, finansinį ir organizacinį savarankiškumą. Jos steigimą, veiklą ir likvidumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas Nr. I – 528 priimtas 1994 metais liepos 5 dieną, ir vėlesni šio įstatymo pakeitimai ir papildymai.

Ši bendrovė įsikūrė 1994 metais rugsėjo 29 dieną Gargžduose, Janonio g., 17 – 2, jos pagrindiniai akcininkai yra du savininkai t.y. Edmundas Mickus ir Saulius Jankūnas.

Pačioje pradžioje kai tik bendrovė įsikūrė buvo vienas filialas, kuriame buvo teikiamos transporto paslaugos ir didmeninė bei mažmeninė prekyba PVC (plastikas iš polivinil chlorido) profiliais „Deceuninck“ pabaltinos šalims. Tačiau 1998 metais lapkričio 24 dieną bendrovė įkūrė dar vieną filialą, tačiau ne Gargžduose, o Vilniuje, Plytinės g. 17A. Nuo tada transporto paslaugos, bei didmeninė ir mažmeninė prekyba PVC (plastikas iš polivinil chlorido) profiliais atsiskyrė. Transporto paslaugos liko Gargžduose, o didmeninė bei mažmeninė prekyba plastiku persikėlė į Vilnių.

3.2. Parduodamų prekių bendra apžvalga

 Vidaus apdaila.
Šiandieną apdailai naudojamos medžiagos turi skoningai atrodyti ir būti lengvai prižiūrimos. Suteikti įpatingą išvaizdą sienoms ir luboms. Lengvas apdailos montavimas, taip pat yra būtinybė.
 Išorės apdaila.
PVC profiliai yra atsparūs kietų daiktų smūgiams, vėjo slėgiams, apsaugo nuo vandens, taip pat atsparūs temperatūros pokyčiams, o kas svarbiausia yra ilgaamžiški.
 Langiniai profiliai.
Tai niekam ne paslaptis, kad langų rėmų bei palangių dažymas nėra pats maloniausias procesas, kurį reikia atlikti nors kartą per tris ar keturis metus. Tai užima nemažai laiko.

3.3. Pagrindiniai įmonės tikslai

UAB „Ejotra“ vystydama savo veiklą deklaruoja ir toliau tikisi deklaruoti šiuos siekius:
 Tapti žinomiausia įmone, kuri užsiima didmenine bei mažmenine PVC profilių prekyba;
 Patenkinti vartotojų (parduotuvių, kompanijų, atsitiktinių klientų) poreikius, bei pardavinėti kokybiškas prekes.
Pagrindinis bendrovės tikslas yra gauti didelį pelną, o norint gauti didelį pelną reikia sudominti pirkėjus, kad jie lankytųsi būtent mūsų įmonėje, o ne konkurentų.
Artimiausi įmonės tikslai apibrėžiami taip:
 Vartotojams (parduotuvėms, kompanijoms ir atsitiktiniams klientams) pateikti kokybišką prekę;
 Įsitvirtinti vis didesnėje rinkoje;
 Skatinti klientų skaičiaus augimą pateikiant kokybišką plastiką pagamintą iš vinil chlorido;
 Toliau formuoti stabilios ir patikimos įmonės įvaizdį.

3.4. Vidinės aplinkos analizė

2 paveikslas. Įmonės poveikio mikroaplinkai kryptys.

Dabar aptarsime apie kiekvieną iš jų.

3.4.1. UAB „Ejotra“ klientai.

UAB „Ejotra“ visus pirkėjus galima suskirstyti į tokias grupes:
 Privatūs namų ūkiai. Tai pavieniai asmenys, prekes įsigyjantys asmeniniam naudojimui.
 Perpardavėjai. Tai pirkėjai mūsų atveju įmonės prekes įsigyjantys pardavimui.
 Užsienio pirkėjai. Tai pirkėjai, kurie perka prekes savo asmeniniam naudojimui arba perpardavimui savo šalyje.
UAB „Ejotra“ visus savo klientus dar gali išskirti kelis segmentavimo požymius, pagal kuriuos pasirinktų tam tikrą vartotojų grupę:
Klientų pirkimo skaičiaus segmentavimas:
 Stambūs klientai. Perkantys prekių daug.
 Vidutiniai klientai. Perkantys prekių nei daug nei mažai.
 Smulkūs klientai. Perkantys prekių mažai.
Geografinis segmentavimas:
 Lietuvos miestų klientai;
 Užsienio miestų klientai.
Demografinis segmentavimas:
 Pagal pajamas. Kuo vartotojai turės didesnes pajamas, tuo daugiau prekių pirks.

Mūsų įmonę aplanko daug įvairių klientų. Savo prekes parduodame pavieniams asmenims ir įmonėms, kurias dar galima suskirstyti pagal miestus, nes ne tik iš Vilniaus miesto sulaukiame pirkėjų. Dabar trumpai aptarsime tas įmones kurios randasi Vilniuje.
Įmonės, kurios egzistuoja Vilniuje galime suskirstyti, kaip minėjau ankščiau į stambius, vidutinius ir smulkius klientus, taigi:
 Stambūs klientai: Viti prekybos centras „Statybų alėja“, AB firma „Agrotiekimas“, UAB „Prodimpeksas“, UAB „Plastakona“, UAB „Savex“, J. Čičman firma „Apdailos medžiagos“, UAB „Dasfa“, UAB „Atkirta“, UAB „Garantas‘, UAB „Golfas“, UAB „Rubikon prodimpeksas“.
 Vidutiniai klientai: AB PST filialas Pastatų apdaila, UAB „Vingės statyba“, Hefestas, UAB „Antira“, UAB „Pragysta“, UAB „Stiebas“, Balsio statybos įmonė, UAB „Lotaris“, UAB „Šarvas“, UAB „Novytas“, Gintauto statyba, UAB „Alsa“, UAB „Moderas“, UAB „Statybininkas“, UAB „Kamintras“, UAB „Večia“, S. Meškausko firma Lausta, UAB „Teronis“, UAB „Atributas“, UAB „Ketoma“, UAB „Sesutės“, UAB „Henrivita“, UAB „Megavatas“.
 Smulkūs klientai: UAB „Genima“, UAB „Langų panorama“, UAB „Versiculus“, UAB „Domi“, UAB „Lonsta“, UAB „Feronda“, UAB „Vilongas“, UAB „Alstuva“, UAB „Ribena ir partneriai“, UAB „Ardena“, UAB „Orviga“, UAB „Melingos filialas“, UAB „Vejuva“, UAB „Ratukai“, UAB „Vinkelis ir KO“, UAB „Vadoklis ir partneriai“, UAB „Ateities statybinės medžiagos“, UAB „Autairas“, UAB „Gilenta“, UAB „Dargintė“, UAB „A ldaila“.
Įmonės, kituose miestuose galime suskirstyti irgi taip pat kaip ir Vilniuje.
 Stambūs klientai: UAB „Abuva“, S. Dzindzelėtos PĮ Reginosw salonas, l.Grigaliūno firma Lairola, UAB „Naujoji aguona“, UAB „Monolitas“, UAB „Alytaus rentiniai, AB „Ogmios centras“, UAB „Eikos statyba“.
 Vidutiniai klientai: UAB „Fauga“, E. Bitino ind. Įmonė, UAB „Molėtiškiai“, UAB „Lakaja“, UAB „Evikonas“, UAB „Ukmergės versmės“, UAB „Orfis“.
 Smulkūs klientai: UAB „Falga“, D.Paukštės KŪB Danalta, UAB „Nauji stogai“, UAB „Dagerionas“, A. Naviko KŪB Vėtrungė, UAB „Srava“, UAB „Utenaitis“.
UAB „Ejotra“ taip pat turi ir kelis užsienio klientus, kurie taip pagal mūsų skirstyma yra priskiriami prie stambių vartotojų.
 Latvija – „Vitrumas“, „Atelsas“,
 Estija – „Itiplastas“,
 Kaliningradas – „Bou centras“, „Kormašovas“.

3.4.2. UAB „Ejotra“ konkurentai.

Norėdami ištirti kokia konkurencija vyrauja tarp mūsų įmonės ir kitų, atliksime konkurencinę analizę ir ją įvertinsime balais.

Pagrindiniai UAB „Ejotra“ esami konkurentai“ yra UAB „Intervilža“, įsikūrusi Zarasų rajone. UAB „Petraška“, UAB „Sprilvita“, IĮ „Gazibalčius“ įsikūrę Vilniuje. Bei pagrindinis šios firmos konkurentas – AB „Senukai“, neperseninusiai įsikūrę Vilniuje, Ukmergės g. 282.

KONKURENCINĖ ANALIZĖ

Požymiai UAB AB UAB UAB UAB UAB

“Ejotra” “Senukai” “Petruška” “Intervilža” “Gazibalčius” “Sprilvita”
Rinkos dalis 9 9 4 5 3 5
Asortimentas 10 9 8 6 7 7
Vieta (miestas) 10 10 10 5 10 10
Darbo laikas 9 10 9 9 9 9
Reklama 10 10 7 8 7 6
Paslaugos 10 10 4 7 5 1
Kainų lygis 10 9 9 8 6 5
Privažiavimo pato- 9 9 8 9 5 5
gumas
Transporto judėjimo 8 9 6 5 7 7
priemonių aktyvuma
Transporto priemo- 10 10 8 8 5 6
nių stovėjimo aikš-
telės
Galimybė susisiekti 10 9 6 8 4 5
su visuomeniniu tra-
nsportu
Įvertinimas balais 9,6 9,5 7,2 7,1 6,2 6,0

Atlikę konkurencinę analizę galime pastebėti jog esami konkurentai nėra labai pavojingi rinkoje. Tik vienintelis didesnis konkurentas yra AB „Senukai“. Ši įmonė surinko tik 0,1 balo mažiau, nei mūsų įmonė. Todėl mano manymu labai didelių, blogų pasekmių nenusimato.

Konkurencinės analizės dėka mes išsiaiškinome konkurencinę situaciją nagrinėjamoje rinkoje, taip pat galimybės rinkoje: didėjanti paklausa, asortimento išplėtimas, numatomas vieno iš įmonės konkurentų pasitraukimas iš rinkos pvz.: UAB „Sprilvita“, surinkusi mažiausiai įvertinimo balų.

3.4.3. UAB „Ejotra“ medžiagų tiekėjai.

Kad mūsų įmonė galėtų normaliai dirbti, mes turime apsirūpinti prekėmis, kurias turėsime perparduoti. Mūsų įmonė reikiamomis prekėmis apsirūpina iš kelių tiekėjų, kad nepriklausytų nuo vieno jų gavimo šaltinio, savavališko tiekiamų prekių kainų pakėlimo arba tiekimo apribojimų. Pagrindiniai UAB „Ejotra“ tiekėjai yra du Belgijos fabrikas „Deceuning“ ir Lenkijos gamykla „Barishow“. Su pagrindiniais tiekėjais mes esame sudarę ilgalaikes sutartis. Tai leidžia mums užtikrinti apsirūpinimo ištekliais stabilumą.

Taip pat nepaisant prekių tiekėjų dar reikėtų paminėti ir AB „Lietuvos telekomas“, UAB „OMNITEL“, kurie teikia ryšių paslaugas, taip pat ir Vilniaus elektros energija, kurios dėka žiemos metu šylame.

3.5. Marketingo tyrimas ir išvados

Šiuo tyrimu tikimės išsiaiškinti, kokie klientai perka ir vėliau pirks mūsų realizuojamas prekes (PVC profilius). Kokiam tikslui jie jas naudos, bei kokios spalvos ir koks asortimentas duos didesnį pelną. Taip pat yra numatyta apklausti klientus kodėl būtent kai kurios prekės yra perkamos vasaros sezonu, o kitos žiemos. Klausimynas pateiktas 1 priede.

Pateikus tokį klausimyną UAB „Ejotra“ apsilankantiems klientams padarė išvadas, jog PVC profilius perka vyresnio amžiaus žmonės, maždaug nuo 30 iki 40 metų. Žmonės, kurių pajamos neviršija 1000 Lt per mėnesį, nelabai ryžtasi pirkti mūsų įmonėje pateiktą asortimentą. Jį daugiausiai perka tie klientai, kurie per mėnesį gauna 1500 Lt., ar net 2000 Lt., darbo užmokesčio. Žinoma būna ir išimčių, retsykiais užsuka ir tie klientai, kurie neperdauginusiai uždirba. Mūsų įmonės asortimentas taip pat yra suskirstytas sezonais, ne visas asortimentas galima naudoti bet kuriuo metų laiku pvz.: PVC išorės apdailos profiliai didesnę paklausą turi pavasarį, vasarą ir kartais rudenį, nes lauke paspaudus šaltukui -10 – 15 t°C yra pavojinga kalti apdailos lentutes, nes gali pradėti trūkinėti. PVC vidaus apdailos profiliai dominuoja ištisus metus, nes jų remontas vyksta patalpų viduje. Vidaus apdaila galima rūpintis ne tik vasarą, bet ir visais kitais metų laikais. PVC profilių spalvos dominuoja beveik visos, kurios yra išvardintos klausimyne (balta ledo, balta pieno, žalia, pilka, juodai rusva), jeigu pageidauja klientas kitų spalvų, galima padaryti individualų užsakymą ir tos spalvos prekės bus pateiktos klientui. Daugelis klientų teigia, jog PVC profiliai yra naudojami tam, kad namas ar ofisas atrodytų gražiau, moderniškiau, tačiau keletas iš jų pritaria ir tam, kad plastiku namas apkalamas sulaikyti iš vidaus išeinančią šilumą. Šiaip tai plastikas kenkia žmogaus sveikatai, todėl gyvenamieji namai plastiku kalami daugiausiai tik išorėje, o vidinė apdaila naudojama tik ofisams, įvairiausioms įmonėms ir t.t.

IV. IŠVADOS

UAB „Ejotra“ atsižvelgiant į atliktą marketingo tyrimą, maždaug išsiaiškino, kokia yra paklausa mūsų teikiamai produkcijai, iš to galime daryti tokias išvadas:
 Norint, kad padidėtų mūsų įmonės teikiamos produkcijos perkamumo galia, mano manymu reikėtų daugiau reklamuotis;
 Pirkėjui pasirenkant prekę įtakos turi ir pati prekę teikianti įmonė, pardavėjų kvalifikacija, prekių pakuotė, reklamos poveikis, sezoniniai svyravimai;
 Taip pat reikia palaikyti gerus santykius su savo konkurentais, nes tik jie gali atbaidyti klientus nuo mūsų parduodamų prekių. Konkurentai gali ne tik tokią pačią prekę pateikti žemesne kaina, bet ir pateikti klientui apgaulingą informaciją apie mūsų įmonėje parduodamas prekes pvz.: prasta kokybė.
 Mūsų įmonė apsidraudusi, turi du pagrindinius tiekėjus iš kurių visada laiku gauname medžiagų.

Leave a Comment