lizingo rinka Lietuvoje

TURINYS
ĮVADAS 3
1. BENDRA LIZINGO CHARAKTERISTIKA 4
1.1. Lizingo samprata 4
1.2. Lizingo rūšys 6
1.2.1. Finansinis lizingas 6
1.2.2. Veiklos lizingas 7
2. LIZINGO PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI 9
3. LIZINGO RINKOS YPATUMAI LIETUVOJE 10
3.1. Lietuvos Lizingo asociacijos veikla 11
3.2. Lietuvos lizingo rinkos analizė 12
4. LIZINGO BENDROVIŲ VEIKLOS YPATUMAI LIETUVOJE 15
4.1. UAB „Vilniaus banko lizingas“ veiklos analizė 15
4.2. UAB „Hanza lizingas“ veikla 20
4.3.UAB „Snoro lizingas“ veikla 21
IŠVADOS 23
LITERATŪRA 24ĮVADAS
Dar prieš keletą metų daugelis Lietuvos gyventojų iš viso nebuvo girdėję apie lizingą – išperkamąją nuomą. Pastaruoju metu vis daugiau žmonių perka naujus automobilius, buitinę techniką, vaizdo ir garso aparatūrą bei kompiuterius, kurie yra įsigyjami būtent išperkamosios nuomos būdu.

Lizingas, arba išperkamoji nuoma — tai finansinė paslauga, leidžianti pirkėjui naudotis noorima preke sumokėjus tik dalį jos vertės. Likusi suma sumokama lizingo kompanijai dalimis pagal nustatytą grafiką. Prekės nuosavybės teise lizingo sutarties galiojimo metu priklauso lizingo bendrovei. Prekė tampa pirkėjo nuosavybe, kai jis visiškai atsiskaito su lizingo bendrove.
Lizingo paslaugos Lietuvoje pradėtos teikti 1993 metais. 1996 metų pabaigoje lizingo rinka ėmė intensyviai didėti. Gerėjant šalies ekonominei situacijai ji ypač sparčiai plėtėsi 2001 metais, išaugo klientų pasitikėjimas lizingo bendrovėmis bei jų teikiamomis paslaugomis.
Lizingas tampa pagrindiniu investicijų finansavimo instrumentu reikšmingu visos šalies ūkio plėtrai. Tai ypač efektyvus būūdas smulkioms ir vidutinėms įmonėms gauti finansavimą, kontroliuojant jų riziką: Tokiu būdu lizingas skatina naujų įmonių kūrimąsi, smulkaus bei vidutinio verslo plėtrą bei užimtumo didinimą [11].
Pirmoje darbo dalyje apžvelgiu pagrindines lizingo charakteristikas bei jo dalyvius. Antroje dalyje pateikiu lizingo pr

rivalumus bei trūkumus. Trečioje dalyje tiriu lizingo rinką Lietuvoje. Ketvirtoje darbo dalyje apibrėžiu trijų pagrindinių lizingo bendrovių pagrindinius veiklos aspektus. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados.
Atliekant šį darbą ištyriau šiuos informacinius masyvus:
Kauno Technologijos Universiteto biblioteka,
Kauno miesto Viešoji biblioteka,
Internetas.
Darbo tikslas – išanalizuoti lizingo rinką bei plėtrą Lietuvoje.
Darbo uždaviniai:
 susipažinti su lizingo pagrindinėmis charakteristikomis ir ypatumais;
 apibrėžti lizingo teikiamus privalumus ir trūkumus;
 pateikti Lietuvos lizingo rinkos ypatumus;
 išskirti UAB „Vilniaus banko lizingas“, UAB „Hanza lizingas“ ir UAB „Snoro lizingas“ bendrovių veiklos pagrindinius aspektus.
Darbo objektas – lizingo bendrovių veikla.
Darbo metodas – informacinių srautų analizė ir sintezė.1. BENDRA LIZINGO CHARAKTERISTIKA
1.1. Lizingo samprata
Lizingas – tai netradicinė finansavimo sistema, jungianti ilgalaikės nuomos ir kreditavimo elementus. Jo esmė yra ilgalaikė nuoma, kurią įmonei – lizingo gavėjai – suteikia bankas, lizingo objektą gaminanti įmonė ar lizingo kompanija, vadinama lizingo davėju. Sudaręs su liizingo gavėju lizingo sutartį, lizingo davėjas perka įrengimą, mašinas, kitą nekilnojamąjį turtą ir išnuomoja lizingo gavėjui už tam tikrą mokėjimų sumą, kurią šis moka per visą sutarties laiką.
Ekonominiu požiūriu lizingas – tai ilgalaikis prekinės formos kreditas, kai išnuomotos priemonės savininkas už suteiktą daiktinę paskolą gauna palūkanas [8, psl. 257].
Lizingas paplitęs išsivysčiusiose Vakarų šalyse ir yra vienas iš labiausiai paplitusių mechanizmų, naudojamų šalies finansų rinkoje, nes suteikia naujų galimybių ir privalumų tiek lizingo davėjui, tiek lizingo gavėjui.
Lizingo objektas ir subjektas.
Lizingo objektu gali bū
ūti įvairios paskirties kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas: pastatai, žemės sklypas, pramoniniai ir kiti įrengimai, kompiuterinė ir informacinė technika, parduotuvių įranga ir apipavidalinimas, žemės ūkio mašinos, automobiliai, sunkvežimiai, lėktuvai ir t.t. Taigi lizingo sutarties dalyku gali būti bet kokie nesunaudojami kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, išskyrus žemę ir gamtos išteklius [15].
Lizingo objektas išnuomojamas skirtingam laikotarpiui. Nuoma gali būti:
– trumpalaikė (iki vienerių metų);
– vidutinė (nuo vienerių iki trejų metų);
– ilgalaikė (daugiau nei treji metai).
Per visą nuomos laikotarpį nuosavybės teisę į nuomos objektą išlaiko lizingo davėjas [2, psl. 36].
Lizingo subjektas. Klasikiniam lizingui būdinga trišalė sutartis, t.y. kai sandoryje dalyvauja trys šalys – lizingo davėjas nuomotojas, lizingo gavėjas nuomininkas ir objekto gamintojas tiekėjas (žr.1 pav.).

1 pav. Klasikinio lizingo sandorio schema
*Šaltinis: Danys A., Milašauskas T., 2000, psl. 13
Svarbiausias vaidmuo lizingo operacijoje tenka nuomotojui lizingo davėjui. Sudaręs su lizingo gavėju lizingo sutartį, lizingo davėjas nuperka įrangą, mašinas, pastatus ar kitą materialųjį turtą ir, įrašęs juos į savo balansą, išnuomoja lizingo gavėjui už tam tikrą mokestį. Nuomotojas lizingo objektą perka savo lėšomis arba šiam tikslui gauna banko paskolą. Taigi lizingo davėjas savotiškai finansuoja lizingo objekto vartotoją.
Lizingo davėju gali būti:
• komerciniai bankai ir jų filialai, kurių nuostatuose numatyta lizingo veikla;
• finansinės lizingo kompanijos, sukurtos specialiai lizingo operacijoms vykdyti. Jos gali veikti kaip banko padalinys;
• specializuotosios lizingo kompanijos, kurios be finansinių pa

aslaugų teikia ir kitokio pobūdžio paslaugas: prižiūri ir remontuoja išnuomotą turtą, konsultuoja turto eksploatavimo klausimais, rūpinasi susidėvėjusių detalių keitimu, teikia juridines konsultacijas lizingo sutarčių rengimo klausimais ir t.t.
• specializuotosios lizingo kompanijos dažniausiai palaiko tiesioginius ryšius su tam tikros įrangos gamintojais arba jų atstovais;
• firmos, kurioms lizingo veikla nėra pagrindinis verslas, tačiau įstatuose ši veikla numatyta [16].
Antrasis lizingo sandorio dalyvis yra lizingo objekto nuomininkas – lizingo gavėjas. Nuomininku gali būti bet kuris ūkinis subjektas, nepriklausomai nuo jo nuosavybės tipo: akcinė bendrovė ar uždara akcinė bendrovė, individuali įmonė ar valstybinė įmonė.
Trečiasis lizingo operacijos dalyvis yra lizingo objekto pardavėjas – tiekėjas, turintis juridinio asmens statusą: gamybinė įmonė, tiekimo-realizavimo organizacija, prekybos firma ir t.t.
Taip pat lizingo operacijose gali dalyvauti ir brokerinės lizingo įmonės. Jos tiesiogiai nefinansuoja objekto, bet atlieka tarpininko funkcijas tarp lizingo objekto tiekėjo, lizingo davėjo ir lizingo gavėjo.
Lizingas, palyginus su bankų teikiamomis paskolomis, – palankesnė verslo finansavimo forma, nes:
• lizingo teikėjas žymiai lanksčiau nei bankai prisitaiko prie kliento poreikių;
• palūkanos paprastai yra mažesnės nei ba.nko kreditų;
• nereikalaujama užstato;
• lizingas nesumažina įmonės galimybių skolintis iš kitų šaltinių.1.2. Lizingo rūšys
Naudojamų lizingo formų įvairovė priklauso nuo įvairių požymių: sandorio dalyvių sudėties, nuomojamo turto rūšies, turto amortizacijos sąlygų, išnuomotų priemonių aptarnavimo, sutarties dalyvių geografinės padėties, lizingo mokėjimo formų ir kt. (ž
žr. 2 pav.).

2 pav. Lizingo rūšių klasifikacija
*Šaltinis: Vaškelaitis V., 2001, psl.258.

Nors pagal mokėjimo formas išskiriamos trys lizingo rūšys, tačiau už objekto lizingą dažniausiai atsiskaitoma pinigine forma ir jo mokėjimai paprastai vykdomi avansu, t.y. įmoka už ateinantį laikotarpį mokama pačioje jo pradžioje. Mokėjimų grafikas dažnai priklauso nuo nuomos objekto panaudojimo būdo ir trukmės, o taip pat nuomos vartotojo pageidavimų siekiant priartinti mokėjimų režimą prie įmonės gamybinio ciklo ir turto nusidėvėjimo ypatumų.
Kitas dar svarbus skirstymas, tai pagal nuomos sutarčių įsipareigojimų pobūdį. Šiuo atveju išskiriama: finansinė išperkamoji nuoma ir veiklos lizingas.1.2.1. Finansinis lizingas
Finansinis lizingas (išperkamoji nuoma) yra tokia lizingo rūšis, kai klientas per nuomos laikotarpį sumoka visą turto įsigijimo kainą, palūkanas bei pridėtinės vertės mokestį, ir, pasibaigus nuomos laikotarpiui, tampa turto savininku. Dažniausiai finansinis lizingas (išperkamoji nuoma) yra ilgalaikis sandoris. Jei įmonė jį sudaro, tai lizinguojamas turtas įtraukiamas į įmonės balansą ir turtui skaičiuojamas nusidėvėjimas [13]. Turto atsitiktinio sunaikinimo, pažeidimo, sugadinimo rizika po turto priėmimo – perdavimo akto pereina nuomininkui. Todėl ir visas turto aptarnavimo išlaidas padengia nuomos gavėjas ir jos neįtraukiamos į nuomos mokėjimus (toks modelis yra klasikinis).
Kad lizingas būtų pripažintas finansiniu, turi būti įvykdyta bent viena iš šių sąlygų:
1. Lizingo davėjas turi būti garantuotas, kad nuomininkas, pasibaigus sutarties laikotarpiui, numatytais mokėjimais visiškai padengs išnuomoto turto vertę ir taps jos savininku. Jeigu pasibaigus sutarties galiojimo laikotarpiui įrengimo vertė nepadengiama, nuomininkas privalo nusipirkti (įsigyti) jį už likutinę vertę.
2. Lizingo mokėjimų suma (be procentų už nuomą ir kitų mokėjimų) turi būti numatyta tokio dydžio, kad padengtų 90-100% turto vertės.
3. Finansinio lizingo sutarties terminas sutampa su įrenginio amortizacijos laiku, t.y. finansinio lizingo sutarties trukmė sudaro daugiau nei 75% įrengimo naudingai naudojamo laiko.
Finansinio lizingo sutarties periodas dažniausiai trunka 5-10 metų ir numato visišką objekto susidėvėjimą.
Yra išskiriami tokie finansinio lizingo sandorių privalumai:
– galimybė naudotis preke dar nesumokėjus visos jos kainos;
– galimybė efektyviau valdyti įmonės finansinius išteklius – už laisvas apyvartines lėšas nusipirkti reikiamų žaliavų, atsargų ar pan., nes įsigyjant prekę atidedami mokėjimai;
– galimybė pagal savo poreikius paskirstyti išlaidų srautus laike (pasirenkant priimtiną sutarties terminą, pradinį įnašą, mokėjimų dydį bei dažnumą ir kt.);
– finansiniu lizingu įsigyjamam turtui nereikia papildomo užstato (įkeitimo ir pan.), kadangi pats lizinguojamas turtas yra užstatas;
– lizingo sutarties pasirašymo procedūros žymiai paprastesnės nei paskolos iš banko gavimo.
Todėl nenuostabu, kad finansinio lizingo būdu galima įsigyti įvairias transporto priemones (motociklus, automobilius, sunkvežimius, vilkikus, vandens ir oro transportą), įvairią įrangą (biuro, gamybinę), nekilnojamąjį turtą. Tačiau dėl valstybei mokamo nekilnojamo turto mokesčio, nekilnojamojo turto lizingas vertingas tik įmonėms.
Pagal Lietuvos lizingo asociacijos 2004 m. rugsėjo 30 d. duomenis Lietuvoje finansinis lizingas sudaro apie 93 proc. visų lizingo sandorių [11].1.2.2. Veiklos lizingas
Veiklos lizingas yra nuomos sandoris, kai lizingo bendrovė įsigyja kliento pageidaujamą turtą ir perduoda jį klientui naudotis iki nustatyto termino. Pasibaigus sutarčiai, turtas grąžinamas lizingo bendrovei [16]. Praktikoje veiklos nuomos neviršija 3 metų. Jei klientas pageidauja, jam suteikiama galimybė pasibaigus nuomos laikotarpiui turtą nusipirkti už kainą, lygią iš anksto sutartyje nustatytai likutinei turto vertei. Šiuo būdu įmonės dažniausiai nuomojasi greitai morališkai senstančius įrengimus: automobilius, kompiuterinę ir informacinę techniką ir kt. Nuomos įmokos įtraukiamos į įmonės sąnaudas.
Taigi, kaip matome, pagrindinė šios nuomos ypatybė – trumpesnis sutarties terminas negu nuomojamo turto nusidėvėjimo laikotarpis, todėl turtas gali būti pakartotinai išnuomotas. Nuomojamo turto savininkas gali išnuomoti tą patį turtą daug kartų, tačiau neperleidžia nuomininkui nuosavybės teisių į nuomojamą priemonę. Veiklos nuomos numatyta nuomotojo galimybė aptarnauti (pilnai arba dalinai) išnuomotą turtą. Išlaidos aptarnavimo paslaugoms įtraukiamos į nuomos mokėjimų sumą, kurią nuomotojui moką nuomininkas.
Veiklos lizingo sutartyse dažniausiai numatoma teisė nuomininkui pirma laiko nutraukti sutartį ir grąžinti objektą savininkui. Nuomininkui tai aktualu, nes jis turi galimybę grąžinti priemonę, jeigu ji moraliai paseno, tapo nereikalinga arba atsirado finansinių lėšų įsigyti techniniu ir technologiniu požiūriu efektyvesnę priemonę.
Veiklos lizingo privalumai:
– turtas apskaitomas lizingo bendrovės buhalterinėje apskaitoje, kliento sąnaudas sudaro nuomos mokestis;
– kartu su nuomos paslaugomis klientui gali būti teikiamos automobilio draudimo bei techninės priežiūros paslaugos, kurių PVM yra trauktinas į PVM atskaitą. Nuomodamas turtą su papildomomis paslaugomis, klientas išvengia tų paslaugų administravimo (savalaikiai sutarčių pratęsimai, atsiskaitymai ir pan.) ir turi galimybę gan tiksliai planuotis visas su turtu susijusias išlaidas keliems metams į priekį;
– paprastas ir greitas turto atnaujinimas – nuomos sutarčiai pasibaigus turtas grąžinamas lizingo bendrovei, jo vietoj išnuomojamas naujas. Grąžinto turto realizavimas yra ne kliento, o lizingo bendrovės rūpestis;
– įsipareigojimas lizingo bendrovei pagal veiklos nuomos sutartis įmonės balanse neatvaizduojamas;
– galimybė skatinti darbuotojus, siūlant jiems asmeniškai įsigyti turtą iš lizingo bendrovės nuomai pasibaigus.
Veiklos nuoma žymiai patogesnė, tačiau ir šiek tiek brangesnė už finansinį lizingą, nes nuomos davėjas turi įvertinti papildomą riziką, susijusią su galimu turto netekimu, sugadinimu, su klientų papildomam turto išnuomojimui stoka ir pan. Būtent dėl didesnių veiklos nuomos mokėjimų jos pagrindiniai klientai yra įmonės. Todėl nenuostabu, kad pagal Lietuvos lizingo asociacijos duomenis veiklos lizingas nėra pakankamai išplėtotas ir Lietuvoje 2004 m. rugsėjo 30 d. sudaro tik apie 7 proc. visų lizingo sandorių [11].2. LIZINGO PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI
Yra išskiriami tokie lizingo privalumai nuomininkui:
1. Lizingas suteikia iki 100% lėšų turto įsigijimui. Dažnai nereikalaujama išankstinių mokėjimų ar depozitų.
2. Lizingas “neužšaldo” kapitalo, galima daugiau kapitalo skirti apyvartinėms lėšoms, kurios būna labai reikalingos kiekvienos įmonės veiklai. Tai suteikia įmonei didesnį likvidumą.
3. Nuomos mokesčiai, užfiksuoti lizingo kontrakte, padeda numatyti ir apskaičiuoti išlaidas, prognozuoti pinigų srautus.
4. Lizingas suteikia užtikrintumą, nes nenutraukiama sutartis, skirtingai nuo overdrafto, kuris turi būti būtinai apmokėtas pareikalavus.
5. Lizingas suteikia galimybę apsisaugoti nuo infliacijos. Įranga gali būti įsigyjama dabartine kaina, o nuomos mokesčiai mokami iš būsimų pajamų.
6. Lizingas gali neatsispindėti nuomininko balanse. Lizingas nėra skolinimasis, ir daugelyje šalių nėra apskaitos reikalavimų parodyti nuomojamą įrangą ir atitinkamus būsimų nuomos mokesčių įsipareigojimus nuomininko balanse.
7. Lizingas padeda išvengti paskolų ėmimo ir kapitalo investicijų apribojimų.
8. Lizingas padeda išvengti papildomos akcijų emisijos, ir tai apsaugo akcijas nuo galimo nuvertėjimo. Dažnai lizingas yra vienintelis būdas gauti finansavimą be papildomos akcinio kapitalo emisijos.
9. Lizingas yra paprasta, nesudėtinga operacija. Lizingas minimizuoja administracinius kaštus ir supaprastina mokesčių ir apskaitos procedūras, dokumentaciją.
10. Lizingas yra efektyvus mokesčių aspektu. Nuomos mokesčiai yra traktuojami kaip veiklos išlaidos ir minusuojamos dar prieš mokesčius.
11. Leidžia atsižvelgti į įmonės veiklos ypatumus (sezoniškumas, cikliškumas ir pan.).
Nuomotojui lizingas yra naudingas dėl šių aspektų:
1. Lizingas finansinėms institucijoms yra papildomas finansinis produktas, iš kurio galima gauti pelną šalia visų kitų finansinių paslaugų.
2. Lizingas sumažina riziką. Daugelyje šalių yra lengviau ir pigiau nuomotojui atgauti išnuomotą įrangą, jeigu nuomininkas nevykdo įsipareigojimų, negu užstato ar paskolos atveju. Vis dėlto kartais neįmanoma gretai atgauti nuomojamą įrangą arba ji gali turėti žymiai sumažėjusią vertę, ypač jeigu buvo blogai prižiūrima. Be to, nuomininkas kartais gali savavališkai perduoti išnuomotą įrangą kam nors kitam.
3. Lizingas gali padidinti pelningumą. Mokesčių nauda, atsirandanti dėl įrangos įsigijimo, daugelyje šalių yra paprastai perduodama nuomininkui, sumažinant nuomos mokesčius, tačiau nuomotojas taip pat gali gauti papildomą atpildą, suteikdamas šią paslaugą.
4. Lizingas suteikia galimybę užmegzti ryšius su naujais gamintojais, tiekėjais. Dažnai nuomininkas pats randa tiekėją ir derasi dėl visų sąlygų, o nuomotojas skiria finansavimą, pats iš karto įsigydamas įrangą iš tiekėjo ir po to lizingo forma nuomodamas nuomininkui. Užmegzti kontaktai su įrangos gamintojais, tiekėjais gali būti panaudojami ateityje.
5. Lizingo dokumentacija nesudėtinga tiek nuomininkui, tiek ir nuomotojui. Ji yra paprastesnė nei paskolos atveju.
6. Lizingo kontraktas gali būti greitai užbaigiamas. Nuomininkas dažniausiai greitai priima sprendimus dėl lizingo;
7. Užtikrina techninių priemonių ir paslaugų, kurių pardavimas kitomis sąlygomis nenaudingas ar negalimas, realizavimą.
Nepaisant visų privalumų nuomininkui ir nuomotojui, lizingas taip pat yra naudingas ir lizingo objekto tiekėjui, nes:
1. Lizingo kompanija tampa pastoviu ir patikimu gamintojo partneriu, apmokančiu visą užsakymo vertę;
2. Dėl lizingo atsiranda galimybė įtraukti į potencialių pirkėjų sąrašą tuos vartotojus, kurie dėl savų ir skolintų lėšų trūkumo nėra ekonominių gamintojo interesų sferoje, t.y. palieka jį be potencialaus pelno;
3. Gamintojas pastoviai bendradarbiaujantis su lizingo kompanija, gali sumažinti išlaidas reklamai, vartotojų paieškai, rinkos tyrimams, nes šias paslaugas teikia lizingo kompanija.
Tačiau lizingas turi ir trūkumų:
1. Gavėjui duoda tik laikiną teisę naudotis įrengimais;
2. Gali kainuoti brangiau negu banko kreditas tiems patiems įrengimams įsi.gyti. Nuomos mokestis mokamas per visą lizingo sutarties galiojimo laikotarpį, nes dėl mokslinės-techninės pažangos išnuomotas objektas gali būti neeksploatuojamas.3. LIZINGO RINKOS YPATUMAI LIETUVOJE
Lizingas Lietuvoje yra viena jauniausių finansinių priemonių. Prielaidos teikti lizingo paslaugas atsirado tik atkūrus laisvosios rinkos ekonomiką ir susiformavus jos infrastruktūrai. 1993 metais Lietuvoje pradėtos teikti lizingo paslaugos. Lietuvoje lizingo bendrovės pradėjo steigtis 1995 metais. 1996 metų pabaigoje lizingo rinka ėmė intensyviai didėti. Gerėjant šalies ekonominei situacijai ji ypač sparčiai plėtėsi 2001 metais, išaugo klientų pasitikėjimas lizingo bendrovėmis bei jų teikiamomis paslaugomis [11].
Lietuvoje steigiamoms lizingo bendrovėms legaliai veikti leido 1994 m. gruodžio mėn. priimtos Komercinių bankų įstatymo pataisos, apskaitą reglamentuojantys aktai. Tuo tarpu Finansinį lizingą reglamentuojančio įstatymo šiuo metu Lietuvoje nėra, nors Teisingumo ministerija bei Ekonomikos ir privatizavimo institutas prie Ūkio ministerijos rengė lizingo įstatymo projektą, kuris taip ir nebuvo priimtas. Todėl šiuo metu pagrindiniai teisiniai dokumentai, reglamentuojantys ūkio subjektų tarpusavio santykius, yra ūkinės sutartys, nuomą bei kreditavimą reglamentuojantys aktai. Tačiau vienas pagrindinių teisinių aktų yra Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kuris apibrėžia lizingo (finansinės nuomos) sutarties sampratą bei reglamentuoja šios sutarties sudarymą.
Lietuvoje viena po kitos kuriasi lizingu besiverčiančios kompanijos, nors šio verslo aplinka, ekspertų teigimu, nėra ideali ir neatitinka Europos šalių praktikos. Įstatymų spragas pajunta įmonės ar verslininkai, besinaudojantys lizingo paslaugomis. Dėl įstatyminių kliuvinių jos pabrangsta, o specialistų siūlomos pataisos padėčiai pagerinti stringa valdininkų stalčiuose [1, psl. 3]. Tačiau nepaisant to, lizingas tampa pagrindiniu investicijų finansavimo instrumentu reikšmingu visos šalies ūkio plėtrai. Tai ypač efektyvus būdas smulkioms ir vidutinėms įmonėms gauti finansavimą, kontroliuojant jų riziką: tokiu būdu lizingas skatina naujų įmonių kūrimąsi, smulkaus bei vidutinio verslo plėtrą bei užimtumo didinimą [16].
Todėl įžvelgdami lizingo teikiamą naudą ir siekdami sutvarkyti šios veiklos teisinę bazę, didžiausių lizingo bendrovių vadovai įregistravo Lietuvos Lizingo Asociaciją (LLA). Pagal įmonių registrą apie 1100 įmonių tarp kitų savo veiklos rūšių nurodė ir lizingą. Tačiau į LLA atviras kelias tik toms, kurios iš lizingo veiklos per metus gauna ne mažiau kaip 70 proc. bendrųjų pajamų.3.1. Lietuvos Lizingo asociacijos veikla
1998 metais įsteigta Lietuvos lizingo asociacija, tuo metu vienijusi 8 narius. 1999 – 2003 metais keitėsi asociacijos narių skaičius, ir šiuo metu asociacija vienija 11 šalies lizingo bendrovių.
Lietuvos lizingo asociacijos tikslas – lizingo rinkos plėtra šalyje bei tam optimalių teisinių, informacinių ir kitų sąlygų sudarymas, lizingo verslo bei asociacijos narių interesų atstovavimas valdžios institucijose, praktinės pagalbos ir kitų paslaugų teikimas LLA nariams bei lizingo veiklos statistinių duomenų kaupimas.
Lietuvos lizingo asociacija bendradarbiauja su Latvijos, Estijos lizingo asociacijomis, Europos lizingo asociacijų federacija Leaseurope, Lietuvos bankų, Lietuvos buhalterių ir auditorių, Lietuvos autoverslininkų, Nacionaline verslo administratorių asociacijomis, taip pat su Lietuvos laisvosios rinkos institutu, Apskaitos institutu, Lietuvos bankininkystės, draudimo ir finansų institutu bei kitomis įstaigomis ir organizacijomis [11].3.2. Lietuvos lizingo rinkos analizė
Lizingas vis labiau įsitvirtina verslo visuomenėje kaip lanksti, nesudėtinga, mažai rizikos turinti verslo finansavimo forma. Dėl didelės konkurencijos, mažėjančios palūkanos ir gerėjančios bendrovių siūlomos paslaugos lemia lizingo rinkos spartų augimą.
Lietuvoje veikiančių lizingo kompanijų veiklą rodo Lietuvos lizingo asociacijos (LLA) ataskaitos. Pastaroji kiekvienam ataskaitiniam ketvirčiui pasibaigus gauna iš savo narių ataskaitas apie kiekvienos lizingo kompanijos balanso, pelno-nuostolio ataskaitos struktūrą, lizingo portfelio struktūrą pagal sutarčių trukmę, lizingo sutarties objektus, lizingo rūšį, ekonomines veiklos rūšis. Ši informacija leidžia palyginti lizingo kompanijų užimamą rinkos dalį, šios paslaugos populiarumą, paslauga pasinaudojusius vartotojus. Lietuvos lizingo asociacijos parinkta ataskaitų forma artima Europos lizingo asociacijos (Leaseurope) ataskaitoms. Tai leidžia palyginti lizingo raidos kryptis Lietuvoje ir Europoje.

3 pav. Lietuvos lizingo rinkos pasiskirstymas pagal portfelį 2004 09 30
*Šaltinis: http://www.lease.lt/1.html

Kaip matome iš 3 pav. duomenų, šiandien Lietuvoje veikia daugiau kaip dešimt lizingo bendrovių. Ir šiuo metu pagrindiniai Lietuvos lizingo rinkos lyderiai – UAB„Vilniaus banko lizingas“ bei UAB „Hanza lizingas“. LLA 2004 09 30 duomenimis, UAB „Vilniaus banko lizingas“ priklausė 38,05 proc.Lietuvos lizingo rinkos, UAB „Hanza lizingas“ – 35,8 proc., UAB „Sampo banko lizingas“ – 6,81 proc., o UAB „NORD/LB lizingas“ – 5,78 proc. lizingo rinkos.

4 pav. Lizingo portfelio dinamika
*Šaltinis: http://www.lease.lt/1.html

4 paveiksle matome, kad nuo 2000m. Lietuvos lizingo portfelis augo. Panagrinėjus Lietuvos Lizingo asociacijos teikiamus duomenis, galima išskirti, jog 2000m. didžiausią lizingo portfelio dalį sudarė UAB „Hanza lizingas“ – 42,76 proc., UAB „Vilniaus banko lizingas“ – 40,26 proc., o UAB „LTB lizingas“ sudarė 6,56 proc. 2001m. UAB „Hanza lizingas“ sudarė 44,01 proc., UAB „Vilniaus banko lizingas“ – 38,76 proc., o UAB „NORD/LB lizingas“ sudarė 3,94 proc. Lietuvos lizingo portfelio. Tuo tarpu 2002m. UAB „Hanza lizingas“ sudarė 41,8 proc., UAB „Vilniaus banko lizingas“ – 35,6 proc., o UAB „Snoro lizingas“ sudarė 6,8 proc. Lietuvos lizingo portfelio. Pagal 2003 m. duomenis jau pirmauja UAB „Vilniaus banko lizingas“ – 36,21 proc., antroje vietoje lieka UAB „Hanza lizingas“ sudarydamas 35,9 proc., o trečias yra „Sampo banko lizingas“ – 5,66 proc. Lietuvos lizingo portfelio. Ir galiausiai 2004 metų rugsėjo 30 d. pasiskirstymas pirmųjų vietų išlieka toks pats atitinkamai: „VB lizingas“ – 38,05 proc., „Hanza lizingas“ – 35,8 proc. ir „Sampo banko lizingas“ – 6,81 proc. Lietuvos rinkos portfelio [11].
Realiai kiekvienos lizingo bendrovės dalį rinkoje įvertinti sunku, kadangi ne visos jos pateikia duomenis LLA. Be to, bendrovės skirtingai suvokia lizingo sąvokas, todėl nevienodai pateikia duomenis ir spaudoje. Tikra painiava dėl lizingo portfelio sąvokos. Vienos bendrovės skelbia joms dar negrįžusią sumą, kitos tuo metu galiojančių sutarčių finansinę sumą.
Kaip jau minėjau, Lietuvoje paplitusios dvi lizingo rūšys: finansinis ir veiklos. Šių lizingo rūšių pasiskirstymas pateiktas 1 lentelėje. Matome, jog visų finansinio lizingo privalumų dėka jis sudaro didesnę lizingo portfelio dalį nei veiklos lizingas.

1 lentelė
Lizingo portfelio struktūra, mln. Lt
Pagal lizingo rūšį 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 06 30
Finansinis lizingas 619,6 559,9 648,5 1069,2 1659,9 2488,8 3282,1
Veiklos lizingas 3,3 12,3 31,8 51,5 87,7 207,8 233,5
Iš viso: 622,9 572,2 680,3 1120,7 1747,6 2696,6 3515,6

* Šaltinis: http://www.lease.lt/apiemus.html

Lizingo rinka Lietuvoje gana sparčiai auga, įsisavinamos naujos lizingo paslaugos, atsiranda vis daugiau klientų, pageidaujančių įsigyti turtą lizingo būdu. Būtina pastebėti, jog Lietuvoje kilnojamojo turto nuoma sudaro pagrindinę lizingo portfelio dalį ir daugiausia perkamos transporto priemonės (žr. 5 pav.). Tam didžiausią. įtaką turėjo smarkiai išpopuliarėjęs naudotų automobilių lizingas. Naudotų automobilių lizingo rinka plečiasi dėl didesnės paklausos (naudotų automobilių rinka yra bent 20 kartų didesnė nei naujų) ir didesnio dėvėtų automobilių likvidumo antrinėje rinkoje – jų nuvertėjimas laikui einant santykinai daug mažesnis nei naujų.

5 pav. Lizingo portfelio analizė pagal objekto rūšį 2004 09 30, %
Šaltinis:: http://www.lease.lt/1.html)

Būtina paminėti, jog palaipsniui Lietuvoje populiarėja ir nekilnojamas turto lizingas. Tai daug operatyvesnė ir mažiau formalumų reikalaujanti paslauga nei analogiškos banko paslaugos, nes šiuo atveju užstatas yra pats finansinės nuomos objektas. Paprastai lizingo bendrovės nurodo, kokia turėtų būti nuomojamo turto kaina, nuomos terminas ir pradinė įmoka. Papildomos išlaidos: notarinė rinkliava už turto pirkimo – pardavimo sutarties notarinį tvirtinimą, mokestis už turto įregistravimą Žemės ir kito nekilnojamo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje, turto draudimas.
Taigi panagrinėjus Lizingo asociacijos teikiamus duomenis, akivaizdu, jog lizingas sparčiai plečiasi Lietuvoje. Išperkamosios nuomos rinkos plėtrą lemia daugelis faktorių, tarp kurių – sparčiai gerėjanti bendroji šalies ekonominė situacija. Didžiausias augimas pastebimas pramonės, prekybos ir statybos sektoriuose, kurie turi nemažai įtakos lizingo rinkos augimui. Be abejo toliau auga vidaus vartojimas bei mažėja lizingo palūkanos, klientams taikomos lanksčios kompleksinės paslaugos, mažėja pradinės įmokos, ilgėja lizingo terminai.

4. LIZINGO BENDROVIŲ VEIKLOS YPATUMAI
LIETUVOJE

Pagal Rinkos ir analizės tyrimų grupės (RAIT) atliktą apklausą Lizingo paslaugomis naudojasi kas ketvirtas Lietuvos gyventojas, o iš visų lizingo bendrovių populiariausia yra “Snoro lizingas”. Nustatyta, jog lizingo paslaugomis iš viso naudojasi 23,7 proc. šalies gyventojų, 17,5 proc. naudoja šią paslaugą buitinei technikai įsigyti. Baldus lizingu perka 3 proc. apklaustųjų, būstą – 2,4 proc., o automobilį išperkamosios nuomos būdų yra įsigiję 1,6 proc. Lietuvos gyventojų. 2,5 proc. apklaustųjų nurodė lizingo būdu pirkę kitų prekių – mobilųjį telefoną, kompiuterį, langus, šarvuotas duris, keliones, santechninę įrangą, treniruoklį ar kita.
Nors kaip jau minėjau, didžiausią Lietuvos lizingo rinkos dalį pagal portfelį užima „VB lizingas“, tačiau populiariausia lizingo bendrovė – “Snoro lizingas” – jos paslaugomis teigė besinaudojantys 12,9 proc. respondentų. 5,6 proc. apklaustųjų yra “Hanza lizingo” klientai, 3,6 proc. naudojasi “Ūkio banko lizingo” paslaugomis, 1,9 proc. – “Vilniaus banko lizingo”, 1,3 proc. – “Nord/LB lizingo”, 0,4 proc. – “Sampo banko lizingo”. 1,6 proc. apklaustųjų teigė naudojąsi kitų bendrovių paslaugomis.
Lizingu dažniau naudojasi jaunesnio amžiaus šalies gyventojai. Daugiausiai jų – 41,7 proc. – yra tarp 30-39 metų gyventojų. 20-29 metų amžiaus grupėje lizingu naudojasi 31,8 proc., o 40-49 metų – 28,6 proc. apklaustųjų.
Tai toliau savo darbe plačiau panagrinėsiu trijų Lietuvos lyderiaujančių lizingo bendrovių, t.y. UAB „Vilniaus banko lizingas“, UAB „Hanza lizingas“ ir UAB „Snoro lizingas“, teikiamas paslaugas.4.1. UAB „Vilniaus banko lizingas“ veiklos analizė
UAB „Vilniaus banko lizingas“ yra pirmoji Lietuvoje lizingo bendrovė, kurią 1995 metų balandį įsteigė AB Vilniaus bankas. Tuo metu joje dirbo tik trys žmonės, o įstatinis kapitalas buvo 1 mln. litų.
1997 metais sparčiai plėtėsi Lietuvos lizingo rinka, UAB „Vilniaus banko lizingas“ taip pat sparčiai augo: netrukus bendrovė persikėlė į naujas erdvias patalpas, bendrovėje dirbo jau 40 darbuotojų, o valdomas lizingo portfelis buvo net 160,5 mln. litų [17].
1999 – ieji buvo UAB „Vilniaus banko lizingas“ didelių permainų metai. AB Vilniaus bankas gavo leidimą įsigyti AB banką Hermis ir buvo nuspręsta prie UAB „Vilniaus banko lizingas“ prijungti UAB „Hermis lizingas“. Netrukus įmonė į savo rankas perėmė 43 milijonų litų UAB „Hermis lizingas“ portfelį. Tais pačiais 1999-aisiais Švedijos SEB grupė įsigijo AB Vilniaus banko kontrolinį akcijų paketą ir UAB „VB lizingas“ tapo SEB grupės nare. UAB „VB lizingas“ tais pačiais metais padidino įstatinį kapitalą iki 28,5 mln. litų ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose) įsteigė savo atstovybes.
Vilniaus banko antrinė bendrovė UAB „VB lizingas“ lizingo paslaugas teikia privatiems ir verslo klientams. Visos teikiamos paslaugos grupuojamos į šias grupes: lengvieji automobiliai, sunkusis transportas, įranga, nekilnojamasis turtas, kitas turtas, paslaugų lizingas, parduodamas turtas.
1. LENGVIEJI AUTOMOBILIAI
Dar prieš keletą metų daugelis Lietuvos gyventojų iš viso nebuvo girdėję apie lizingą – išperkamąją nuomą. Pastaruoju metu vis daugiau žmonių perka naujus automobilius. Kas antras lengvasis automobilis yra įsigytas būtent išperkamosios nuomos būdu. Šiandien VB lizingas administruoja beveik kas antro Lietuvoje perkamo išsimokėtinai lengvojo automobilio įsigijimą
VB lizingas pirkti išsimokėtinai siūlo:
– lengvuosius automobilius;
– lengvuosius krovininius automobilius;
– visureigius;
– mikroautobusus.
Sąlygos:
Išsimokėjimo terminas – iki 7 metų
Pradinė įmoka – nuo 10 proc.
Vienkartinis administravimo mokestis – 1–1,5 proc.
Finansavimo valiutos – litai, JAV doleriai, eurai.
2. SUNKUSIS TRANSPORTAS
Dažna problema, trukdanti įmonėms plėsti savo verslą, yra apyvartinių lėšų trūkumas. UAB VB lizingas gali padėti įmonei sutaupyti apyvartinių lėšų ir geriau valdyti finansinius išteklius.
UAB VB lizingas įmonėms siūlo įvairaus sunkiojo transporto (nuo vilkikų iki specialiosios paskirties transporto) ir žemės ūkio technikos išperkamąją nuomą.
Galima naudotis užsienio lizingu (Cross-Border) paslauga ir įsigyti turto išperkamosios nuomos būdu per užsienio lizingo bendrovę. Sudarius tokį sandorį galima pasinaudoti PVM mokesčio lengvata (Cross-Border Lizingo sutartis sudaroma su Latvijos lizingo kompanija “Unilizings”. Kadangi turtas perkamas Latvijoje, bet į ją neįvežamas, nes registruojamas ir eksploatuojamas Lietuvoje, klientams nereikia mokėti PVM mokesčio).
Sąlygos:
Lizingo terminas – iki 5 metų.
Pradinė įmoka – nuo 10 proc. turto vertės.
Vienkartinis administravimo mokestis – 1 proc. turto vertės.
Palankus finansavimas taikant ir fiksuotas, ir kintamas palūkanas.
Dokumentai juridiniams asmenims tokie pat kaip ir lengvųjų automobilių reikalavimuose.
3. ĮRANGA
Šiandieninei rinkai būdinga aštri konkurencija. Labai dažnai įmonės sėkmė priklauso nuo galimybės investuoti į naują įrangą ir technologijas.
UAB VB lizingas siūlo pačios įvairiausios įrangos išperkamąją nuomą – nuo staklių ar statybos krano iki viso gamybos cecho įrangos.
UAB VB lizingas siūlo pirkti išsimokėtinai:
– gamybos įrangą;
– medicinos prietaisus ir įrangą;
– statybos techniką ir įrangą;
– maisto pramonės įrangą;
– prekybos ir viešojo maitinimo įstaigų įrangą;
– automobilių serviso įrangą;
– specialiosios paskirties įrangą ir kitą turtą.
Sąlygos:
Išperkamosios nuomos terminas – iki 5 metų.
Pradinė įmoka – nuo 20 proc. turto vertės.
Vienkartinis administravimo mokestis – 1 proc. turto vertės, bet ne mažiau kaip 300 Lt.
3. NEKILNOJAMAS TURTAS
UAB VB lizingas siū.lo išperkamosios nuomos būdu įsigyti komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto – nuo privataus būsto iki viso pastatų komplekso. Tai daug operatyvesnė ir mažiau formalumų reikalaujanti paslauga negu visiems jau įprastu tapęs banko ilgalaikis būsto kreditas. Paprastai visos lizingo procedūros gali trukti apie 1–2 sav. Klientui pačiam nebereikia rūpintis nekilnojamojo turto pirkimu, turto registracija ir kitais formalumais. Viskas, ką klientui reikia padaryti, tai pasirašyti lizingo sutartį su VB lizingas. Be to, patyrę VB lizingas nekilnojamojo turto ekspertai nemokamai įvertins kliento pasirinktą objektą.
Sąlygos:
Įsigyjamo būsto ar kito nekilnojamojo turto kaina neturėtų būti mažesnė negu 150 000 Lt.
Turtas atskirai turi būti užregistruotas VĮ Registrų centras .
Išperkamosios nuomos terminas – iki 15 metų.
Pradinė įmoka – nuo 15 proc., atsižvelgiant į turto likvidumą.
Finansavimo sąlygos – pagal susitarimą.
Vienkartinis administravimo mokestis – 1 proc. nuo lizingu įsigyjamo turto kainos.
Papildomos išlaidos: notarinė rinkliava už turto pirkimo ir pardavimo sutarties notarinį tvirtinimą, mokestis už turto įregistravimą Žemės ir kito nekilnojamo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje, turto draudimas, metinis juridinių asmenų nekilnojamojo turto mokestis (1 proc.).
4. KITAS TURTAS
Šiuo metu UAB VB lizingas išperkamosios nuomos būdu siūlo įsigyti įvairios organizacinės technikos (kompiuteriai, spausdintuvai, kopijavimo aparatai), kurios pageidaujama mažiausia finansuojama suma be PVM būtų daugiau negu 5 tūkst. litų.
Sąlygos:
Išperkamosios nuomos terminas – iki 24 mėn.
Metų palūkanos – nuo 9 proc.
Pradinė įmoka – nuo 30 proc. turto vertės.
Vienkartinis administravimo mokestis – 1 proc. turto vertės, bet ne mažiau kaip 300 Lt.
5. PASLAUGŲ LIZINGAS
Paslaugų lizingas – tai nuomos sandoris, kai klientas per visą nuomos laikotarpį moka vienodas mėnesio įmokas, kurios apima pasirinktas turto priežiūros paslaugas. Pasibaigus nuomos sutarčiai, turtas gali būti išsiperkamas už likutinę vertę, surandamas naujas pirkėjas, arba turtas tiesiog grąžinamas lizingo bendrovei. Paslaugų lizingas šiuo metu teikiamas tik verslo klientams.
Pagrindinės paslaugos:
– 24 h pagalba kelyje įvykus nenumatytiems įvykiams.
– Laikinas automobilis, kol Jūsų svajonių automobilis dar tik gaminamas.
– Pakaitinis automobilis sugedus Jūsų automobiliui.
– AVIS serviso knygelė garantuos ramią kelionę visoje Europoje.
– Techninė priežiūra palengvins kasdieninį automobilių parko administravimą ir priežiūrą.
– Padangos kiekvienam metų laikotarpiui, jų keitimas ir sandėliavimas.
– Draudimas (civilinis, kasko, gyvybės ir kt.), draudiminių įvykių forminimas ir dokumentų tvarkymas.
Pagrindiniai paslaugų lizingo privalumai:
Laisvos apyvartinės lėšos.
Turtas netraukiamas į balansą.
Vienodi iš anksto žinomi mėnesio kaštai, todėl lengvesnis išlaidų planavimas.
Už turtą mokama tik tiek, kiek jis realiai nuvertėja.
Klientas visą dėmesį gali skirti savo pagrindinei veiklai
Sąlygos:
Nuomos terminas – nuo 1 iki 5 metų.
Pradinė įmoka – 3 mėnesių nuomos sumos depozitas arba 10 – 20 proc. avansinė įmoka.
Administravimo mokestis – 1 proc. transporto priemonės kainos.
6. PARDUODAMAS TURTAS
Bendrovė VB lizingas, kartu su savo partneriais Latvijoje ir Estijoje – bendrovėmis Unilizings SIA ir Ühisliisingu AS, gali pasiūlyti įvairaus grąžinto naujo ar naudoto turto. Tai gali būti transporto priemonės, pramonės ir prekybos įrengimai, kitas turtas.
Taigi UAB Vilniaus banko lizingas, teikdamas mano minėtas paslaugas, išlaiko rinkos lyderio poziciją ir šiuo metu yra viena iš didžiausių lizingo bendrovių Lietuvoje. Ir šalies lizingo rinkoje pirmaujančios pozicijas trečiąjį šių 2004 metų ketvirtį stiprino spartus portfelio augimas – nuo metų pradžios jam padidėjus 39 proc., bendrovės užimama rinkos dalis padidėjo nuo 36 iki 38 procentų. Šiuo metu „VB lizingo“ portfelio vertė yra 1,33 mlrd. litų, o bendrovė ženkliai lenkia artimiausius Lietuvos lizi.ngo rinkos konkurentus. Per pastaruosius dvylika mėnesių įmonės lizingo portfelis išaugo net 59 procentais. Ypač aktyviai „VB lizingo“ paslaugomis klientai naudojosi rugsėjo mėnesį. Per šį mėnesį bendrovės lizingo portfelis padidėjo rekordiškai – net 80 mln. litų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, per pirmus devynis šių metų mėnesius 23 proc. padidėjo sudarytų sutarčių finansuojama suma laikotarpio pabaigoje ji buvo 664 mln. litų. Daugėja ir naujų sutarčių, šiemet jų sudaryta 12 proc. daugiau, t.y. per 4,4 tūkstančio.
Pastarojo meto „VB lizingo“ portfelio struktūros pokyčiai liudija, jog šalyje lizingu įsigyjama vis daugiau nekilnojamojo turto: rugsėjo mėnesio pabaigoje nekilnojamojo turto lizingo dalis bendrovės portfelyje priartėjo prie trečdalio – ji sudarė net 28,6 procento.
2003 metų pabaigoje ši dalis buvo 21,6 procento. Kaip ir iki šiol, didžiausią įmonės portfelio dalį sudaro transporto lizingas: sunkieji automobiliai – 30,2 proc., o lengvieji – 18,6 procento.
Didžiausia šalies išperkamosios nuomos bendrovė „VB lizingas“ teikia finansinio ir veiklos lizingo paslaugas visoje Lietuvoje, turi atstovybes Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Mažeikiuose, Alytuje ir Utenoje. Klientai taip pat aptarnaujami visuose Vilniaus banko filialuose ir klientų aptarnavimo skyriuose [17].4.2. UAB „Hanza lizingas“ veikla
UAB “Hanza Lizingas” Lietuvoje veikia nuo 1996 metų (žr. 2 lentelė).
2 lentelė
UAB “Hanza Lizingas” istorija
1996 m. rugsėjis Įkurta UAB “Hanza Lizingas”, pasirašyta pirmoji išperkamosios nuomos sutartis
1997 m.
UAB “Hanza Lizingas” pristatė Lietuvos rinkai veiklos nuomos paslaugą
1998 m.
Pirmoji Lietuvoje pradėjo teikti faktoringo paslaugas
1999 m.
Pristatė Lietuvos rinkai tarptautinio faktoringo paslaugą
1999 m.
Tapo Factoring Chain International (FCI) nare
1999 m.
Pristatė smulkaus lizingo paslaugą
1999 m.
Pristatė nekilnojamojo turto lizingą
2000 m.
Pristatė On-lizingo paslaugą
2000 m.
Pristatyta smulkaus lizingo paslauga EGO
2000 m.
Kartu su UAB “Baltijos Autolizingas” pradėjo teikti Paslaugų lizingą
2001 m.
Pradėjo teikti būsto lizingo paslaugą
2001 m. gegužė
Finansuojamo turto vertė per penkerius metus viršijo 1 milijardą litų
2001 m. rugpjūtis
Pristatė rinkai surinkimo faktoringo paslaugą (collection service)
2001 m. rugpjūtis
Įsigijo 100 % UAB “LTB lizingas” akcijų
2002 m.
Pradėjo teikti biuro įrangos veiklos nuomos paslaugas
2002 m.

Pirmoji Lietuvoje pradėjo teikti ūkinio transporto priemonių veiklos nuomą
2002 m. rugsėjis
Pristatė rinkai pirkimo išsimokėtinai kortelę EGO
* Šaltinis: http://www.lizingas.lt/naujienos.html?Naujienos_ID=8650

Aukšta paslaugų kokybė, profesionalus kolektyvas bei lankstus požiūris į kliento poreikius lėmė, kad UAB “Hanza Lizingas” tapo viena didžiausių šalies įmonių, teikiančių lizingo, faktoringo bei vartotojų finansavimo paslaugas.
UAB “Hanza Lizingas ” siūlo savo klientams greitus, lanksčius ir efektyvius finansinius sprendimus. Pagrindinės siūlomos paslaugos:
– lizingas (išperkamoji ir veiklos nuoma, nekilnojamojo turto lizingas);
– faktoringas;
– pirkimo išsimokėtinai paslauga (galimybė įsigyti ilgalaikio naudojimo prekes išsimokėtinai).
Bendradarbiaudama su kitomis “Hansabank” grupės įmonėmis UAB “Hanza Lizingas” gali pasiūlyti visapusišką paslaugų paketą.
Lietuvos lizingo asociacijos duomenimis, UAB Hanza Lizingas pagal užimamą lizingo portfelį 2004 09 30 valdo 35,8 proc. Lietuvos lizingo rinkos, o pagal faktoringo apyvartą – 49,8 proc. Lietuvos faktoringo rinkos.4.3.UAB „Snoro lizingas“ veikla
UAB „Snoro lizingas“ – 1999 m. gegužės mėn. įkurta dukterinė AB banko Snoras įmonė, teikianti išperkamosios nuomos paslaugą. Šiuo metu pagrindinė bendrovės veiklos kryptis – ilgalaikio plataus vartojimo prekių bei paslaugų išperkamoji nuoma, taip pat svarstomi ir finansuojami įvairaus pobūdžio lizingo projektai [15].
Šiais metais UAB „Snoro lizingas“ švenčia penkerių metų sėkmingos veiklos Lietuvos lizingo rinkoje sukaktį. Įsteigtas 1999 metais, kaip antrinė AB banko Snoras įmonė, „Snoro lizingas“ aktyviai prisidėjo prie lizingo rinkos plėtros. Bendrovė per penkerius veiklos metus įsitvirtino tarp stipriausių šalies lizingo bendrovių ir tapo pirmaujančia įmone vartotojiško lizingo srityje. Nuo bendrovės įkūrimo iki dabar sudaryta daugiau nei 580 tūkst. sutarčių. Pasirašytų naujų lizingo sutarčių skaičius per metus lyginant 2003 m. su 2002 m. padidėjo 39,14 tūkst. Praėjusių metų gruodžio 22 dieną išperkamosios nuomos sutartį su „Snoro lizingu“ pasirašė 300 tūkstantasis klientas. Bendras „Snoro lizingo“ klientų skaičius iki 2003 m. praėjusių metų pabaigos išaugo iki 323,5 tūkst.

6 pav. Naujai pasirašytų išperkamosios nuomos sutarčių (tūkst.vnt.) dinamika
Šaltinis: http://www.sl.lt/index.php?page=12#finance

UAB „Snoro lizingas“ išperkamosios nuomos portfelis per metus padidėjo 29 % nuo 118,1 mln. Lt 2002 gruodžio 31 d. iki 152,2 mln. Lt 2003 gruodžio 31 d. Naujai pasirašytų sutarčių vertė per 2003 m. sudarė 236,69 mln. Lt, 2002 m. sutarčių pasirašyta už 220,84 mln. Lt. Bendra išperkamosios nuomos sutarčių vertė siekia 630 mln. litų. Praeitų metų pabaigoje bendrovė pradėjo platinti naują produktą – pirkimo išsimokėtinai kortelę.

7 pav.Naujai pasirašytų sutarčių vertė ir portfelis (mln.Lt)
Šaltinis: http://www.sl.lt/index.php?page=12#finance

Šiuo metu:
– sudaryta virš 592 tūkst. pirkimo išsimokėtinai sutarčių;
– bendra pirkimo išsimokėtinai sutarčių suma viršija 738 mln. litų;
– sudaryta virš 650 faktoringo sutarčių už daugiau kaip 1,45 mln. litų;
– aktyvinta virš 50 tūkst. pirkimo išsimokėtinai kortelių;
– suteikta kreditų limitų daugiau už 118,8 mln.litų.
UAB „Snoro lizingas“ šiuo metu bendradarbiauja su daugiau nei 2261 įvairių šalies prekybos tinklų, parduotuvių ir agentūrų.IŠVADOS
Apibendrindama Lietuvos lizingo rinką, galiu padaryti tokias išvadas:
1. Lizingui būdinga trišalė sutartis – lizingo davėjas nuomotojas, lizingo gavėjas nuomininkas ir objekto gamintojas tiekėjas.
2. Lietuvos lizingo asociacija šiuo metu vienija 11 šalies lizingo bendrovių.
3. 2003 metais išperkamosios nuomos rinkos plėtrą lėmė daugelis faktorių, tarp kurių – sparčiai gerėjanti bendroji šalies ekonominė situacija. Didžiausias augimas buvo pastebimas pramonės, prekybos ir statybos sektoriuose, kurie turėjo nemažai įtakos lizingo rinkos augimui.
4. Pagrindiniai Lietuvos lizingo rinkos lyderiai 2004 m. rugsėjo 30d. duomenimis buvo UAB„Vilniaus banko lizingas“ (38,05 proc.), UAB „Hanza lizingas“ (sudarė 35,8 proc. Lietuvos lizingo rinkos) bei „Sampo banko lizingas“ (6,81 proc.).
5. 2004 m. rugsėjo 30d. duomenimis lizingo būdu daugiausiai buvo įsigyta kelių transporto priemonių (24,98 %), pramonės įrangos ir įrengimų 19,46 % ir nekilnojamojo turto (18,33 %).
6. Lizingu pirktų prekių išsimokėjimo terminas Lietuvos lizingo bendrovėse siekia net iki 24 metų. Pradinė įmoka siekia nuo 10 – 30 proc. turto vertės, o finansavimo valiuta gali būti litai, JAV doleriai ir eurai.
7. Pirkti išsimokėtinai gali dirbantys asmenys, gaunantys pastovias pajamas ir sulaukę 21 metų ir jei prekės vertė didesnė nei 150 Lt. Bei pensinio amžiaus asmenys, gaunantys pensiją.
8. Siekiant lizingo kompanijų efektyvesnės veiklos bei šios finansinės paslaugos didesnio populiarumo, reiktų sutvarkyti lizingo santykių teisinę bazę, papildant Civilinį kodeksą nuostatomis, reglamentuojančiomis lizingo sutartį.
9. Priežastis, dėl kurios lizingo veiklos Lietuvoje imasi ne bankai, o jų dukterinės įmonės, yra lizingo veiklos specifika, susijusi su ilgalaikio turto senėjimu, jo paskaita ir apmokestinimu. Tolesnis lizingo veiklos augimas ir plėtojimas sietinas su valdžios pastangomis skatinti ūkio subjektų investicijas, daromas į turtą, įsigyjamą lizingo būdu, taip pat šalinti susikaupusias juridines, mokesčių ir apskaitos problemas bei sudaryti sąlygas toliau plėtoti perspektyvų verslą.LITERATŪRA
1. Cholmogorova I. Mokesčių pagaliai – į lizingo ratus // Verslo žinios.- 1998, lapkr. 27; [3]
2. Dainauskienė I. Lizingas. – Vilnius, LII, 1996;
3. Danys A., Milašauskas T. Lizingas. – Vilnius, Lietuvos bankininkystės, draudimo ir finansų institutas. 2000.
4. Daukšaitė O., Lisauskas K. Lizingo finansinė ir mokestinė apskaita // Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos. 1999, birž. 1;
5. Maldeikienė A. Lietuvos lizingo rinka šiemet turėtų plėstis // Mokesčių žinios. 2000, bal. 17-30;
6. Maldeikienė A. Išmokite skaičiuoti savo pinigus. – Vilnius: Tyto Alba, 2002;
7. Valainytė I. Išperkamosios nuomos (lizingo) taikymo principai // Ekonomika ir vadyba 97: Tarptautinės konferencijos pranešimų medžiaga. /KTU. – K., 1997;
8. Vaškelaitis V. Piniginiai atsiskaitymai. – Vilnius: Eugrimas, 2001;
9. Lietuvos rytas / 2003 m. gruodžio 1 d. , Nr. 280;
10. Laikinoji sostinė / Lietuvos rytas / 2004 m. vasario 13 d. , Nr. 36;
11. http://www.lease.lt
12. http://www.lizingas.lt/naujienos.html?Naujienos_ID=8650
13. http://lizingas.sampo.lt/lt/view/lizingorusys
14. http://www.paskola.lt/naujiena.php?naujiena_id=528
15. http://www.sl.lt
16. http://www.svv.lt/index2.php?article=105
17. http:// www.vblizingas.lt

Leave a Comment