Prancūzija – Didžiausia valstybė Vakarų Europoje. Plotas 551500 km2, 58 mln. gyventojų. Sostinė Paryžius. Šalies gamtai būdinga: lygumos, senų kalnų masyvai ir jauni kalnai. Viduržemio jūros pakrantei būdingos mažos, smėlėtos įlankėlės – rivjeros.Klimatas vidutinių platumų jūrinis, pereinamojo tipo. Upių tinklas tankus, upės vandeningos, tinkamos laivybai. Svarbiausios upės yra Luara, Rona, Sena ir Garona. Didžiausi uostai: Havras, Nantas, Borno, Marselio uostas, kuris priskiriamas prie didžiausių pasaulio uostų. Prancūzija priklauso pirmaujantiems pramoniniams kraštams. 90% jos ploto dirbama, todėl ji pirmaujanti šalis žemės ūkio produkcijos srityje.Vienas iš penkių prancūzų dirba ir gyvena kaime. Išplėtota sunkioji chemijos pramonė, gaminami automobiliai, lėktuvai, tanklaiviai. Garsėja vaistų, parfumerijos, kosmetikos, tekstilės, galanterijos prekėmis. Ūkio šakos skirstomos į tris pagrindines šakas: bioprodukcinis ūkis, pramonė, aptarnavimas. Šios trys dar išskaidomos į smulkesnes. Bioprodukcinis ūkis.Ši ūkio šaka yra pasaulio ūkio materialinių vertybių gamybos šaka. Ją sudaro žemės ūkis, miškų ūkis, žvejyba ir žuvivaisa. Bioprodukcinis ūkis tiekia maistą, drabužius, neretai būstą, šilumą ir pan. Šis ūkis glaudžiai susijęs su gamta. Nors mokslo ir technikos pažanga sumažino bioprodukcinio ūkio priklausomybę nuo gamtos išteklių ir gamtos sąlygų, išliko būdingų ūkininkavimo ypatybių ir sunkiai sutvarkomų problemų.Prancūzijos geografinė padėtis puikiai tinka bioprodukcinio ūkio raidai. Šioje ūkio šakoje dirba apie 6 % šalies gyventojų.Pagal žemės ūkio produkciją Prancūzija viena pirmųjų pasaulyje. Antrojo pasaulinio karo nuosmukį ji įveikė per penkis metus ir kopė į viršų. Žemės ūkis įvairiapusis. Šiaurėje auginami linai, cukriniai runkeliai, o pietuosa – ryžiai, migdolai, alyvuogės, persikai, saulėgrąžos, abrikosai ir kiti šilumamėgiai vaisiai. Pagal produkcijos ir maisto produktų eksportą Prancūzija užima antrąją vietą pasaulyje. Grūdų išauginimas pirma vieta Europoje, penkta pasaulyje, kviečiai pirma Europoje, penkta pasaulyje, miežiai pirma vieta Europoje, ketvirta pasaulyje. Beto Prancūzijoje daugiausia išauginama cukrinių runkelių.
Svarbi žemės ūkio šaka – gyvulininkystė. Maisto gamintojai didžiuojasi savo darbu ir pagamina puikių mėsos gaminių. Mėsos gamyba antra vieta Europoje, šešta pasaulyje.Taip pat jie didžiuojasi pagamintais konditerijos gaminiais, įvairių rūšių duona tarp jų ir garsiaisiais bagetais. Prancūzija kartais juokais vadinama „Pieno ferma“. Pagal pieno primelžimą prancūzai pirmauja Europoje, pasaulyje ketvirti. Sūrio šalyje pagaminama per 300 rūšių, pagal varškės gamybą antroji vieta pasaulyje. Pagal sviesto eksportą antra vieta Europoje, trečia pasaulyje. Prancūzija kartu su Italija pagamina daugiausia vynuogių vyno pasaulyje, 1977 m. – 7 mlrd. 400 mln. butelių. Prancūzijos vynininkystės tradicijos senos ir labai vertinamos svetur. Būtent Prancūzijoje pradėtas gaminti šampanas ir konjakas. Daug žymių prancūziškų vynų pavadinti pagal šalies vietoves: Šampanę, Bordo, Burgundija. Didelę dalį vyno gamina ūkininkų kooperatyvai, beto nedidelis kiekis vyno padaromas mažuose ūkiuose išlikusiuose prie senų dvarų. Vynuogės skinamos ankstyvą rudenį, tada iš jų spaudžiamos sultys ir paliekamos fermentuotis dideliuose kubiluose, kad pasigamintų alkoholis ir vynas įgautų puikų skonį. Baigęs rūgti vynas išpilstomas į butelius. Prancūzijoje daroma beveik penktadalis viso vyno pasaulyje. Pagal vyno suvartojimą prancūzai pirmauja pasaulyje. Nuo 2003 m. rugpjūčio 1 d. iki lapkričio 30 d. Prancūzija eksportavo 335,4 tūkst. t maistinių bulvių, t.y. 83% daugiau negu per tuos mėnesius 2002 m. Ispanija, Italija bei Portugalija padvigubino bulvių importą iš Prancūzijos. Pirmą kartą per daugelį metų Prancūzija aplenkė Olandiją pagal bulvių eksportą. Prancūzijos Žemės ūkio ministerijos statistikos tarnybos Agreste duomenimis, 2003 m. veikiančių ūkių Prancūzijoje buvo apie 600 000, iš kurių 370 000 yra ,,profesionalūs”, o 220 000 – ,,neprofesionalūs”.Prancūzijos ministerija ūkį apibūdina kaip ekonominį vienetą su vienu valdymu, turintį mažiausiai vieną hektarą žemės ūkiui naudojamos žemės arba mažiausiai 5 arus specializuotų pasėlių arba produkcijos daugiau nei iš vienos karvės. ,,Profesionalūs” ūkiai – tie, kurių produkcija lygiavertė 12-ai hektarų kviečių bei kurie panaudoja 75 proc. vieno žmogaus darbo jėgos sąnaudų per metus.Agreste duomenimis, ,,profesionalių” ūkių skaičius nuo 2000 m. iki 2003 m. kasmet mažėjo 2,3 proc. ,,Profesionaliems” ūkiams priklauso 95 proc. Prancūzijos žemės ūkio potencialo. Praktiškai jie sudaro pieno ir sodininkystės bei daržininkystės sektorius, lemia 95 proc. vyno sektoriaus, 95 proc. galvijų, auginamų mėsai, ir 93 proc. komercinių pasėlių potencialo. ,,Profesionalūs” ūkiai ne tokie svarbūs avių sektoriuje. ,,Neprofesionaliuose” ūkiuose ūkininkauja daug vyresnio amžiaus žemdirbių, daugiausiai jau išėjusių į pensiją, ar kaimo gyventojai, kuriems žemės ūkis nėra pagrindinis užsiėmimas. Trejus metus (nuo 2000 m. iki 2003 m.) ,,profesionalioje” gamyboje vyko ūkių stambėjimas. 2003 m. vidutinis tokio ūkio dydis buvo 70 ha, t.y. 5 ha daugiau negu 2000 m. ir 28 ha daugiau negu 1988 m. Tačiau visas plotas, priklausantis ,,profesionaliems” ūkiams nekinta: 25,5 mln. ha. Trečdalis šių ūkių priklauso bendrijoms.Be to, tęsiasi ūkių specializacijos bei koncentracijos tendencija. Iš ,,profesionalių” ūkių tik 60 000 yra ,,mišraus” tipo (augina kelių rūšių pasėlius ar gyvulius), t.y. 10 000 mažiau negu 2000 m..Prancūzijoje yra 26% miškų, daug kalnuose. Gyvūnai būdingi Vidurio ir Pietų Europai. Upėse yra lydekų, ešerių, dirbtinai auginami upėtakiai. Biskajos įlankoje gaudomos sardinės, silkės, plekšnės, krevetės, omarai, moliuskai. Prancūzija užima pirmą vietą pasaulyje pagal austrių surinkimą. Daug dėmesio skiriama gamtos apsaugai. Įsteigti 7 nacionaliniai parkai, rezervatų ir daugybė draustinių retiems augalams, paukščiams ir kraštovaizdžiams saugoti. Žinomiausi nacionaliniai parkai – Vanuazo, Ekreno, Sevenos.Pramonė.Visą pramonę galima suskirstyti į atskirus sektorius: išgaunamąją pramonę, elektros, dujų, apdirbamąją, maisto, gėrimų, tekstilės, naftos produktų, chemijos, mašinų, transporto priemonių ir kt. Prancūzijos pramonės sektoriuje dirba 30% šalies gyventojų. Pagal pramonės gamybą Prancūzija yra pasaulio šalių penketuke.Naudingosios iškasenos – pirma vieta pasaulyje pagal gavybą. Sidabro išgavimas – pirma vieta pasaulyje. Kitos naudingosios iškasenos (vieta Europoje pagal gavybą): uranas (pirma), žėrutis (pirma), fluoritas (pirma), geležies rūda (antra), arsenas (antra), gipsas (antra), talkas (antra), auksas (trečia). Šalyje nėra didelių naftos ir gamtinių dujų telkinių. Todėl šioje šalyje nėra daug kitoms šalims įprastų šiluminių elektrinių, kurui naudojančių gamtines dujas, akmens anglis arba mazutą. Energetiniai sunkumai buvo įveikti pastačius daug atominių elektrinių ( veikia 56 reaktoriai). Parncūzai pirmieji pradėjo naudoti jūrų potvynių ir atoslūgių energiją. Pati galingiausia pasaulyje potvynių elektrinė- Šen Malo potvynių elektrinė. Prancūzijoje kasmet pagamina 513.924 mlrd. kWh, iš jų trys ketvirtadaliai atominė energija, o suvartoja 408.514 kWh Šalis garsi uralo rūdos atsargomis. Geležies rūdos dabar šalyje išgaunama 20 kartų mažiau negu prieš 30 metų. Prancūzai pirmieji pasaulyje pradėjo kasti boksitą – svarbiausią aliuminio rūdą. Boksitų pavadinimas kilo nuo BO gyvenvietės, kurioje buvo aptiktas didelis šios rūdos telkinys.
Apdirbimo pramonės produkcijos gamyba ir eksportas antra vieta Europoje, ketvirta pasaulyje, pardavimas trečia vieta Europoje, penkta pasaulyje, krovinių automobilių gamyba pirma vieta Europoje, autopadangų gamyba antra vieta Europoje. Žymiausia padangų gamybos firma „Michelin“. Svarbiausia Prancūzijos pramonės šaka – mašinų pramonė. Prancūzija yra ketvirtoji pasaulyje pagal automobilių gamybą, kuri sutelkta Paryžiuje ir Lione. Žymiausios firmos Peugeot- Citroen, Renault. Keleiviniai lėktuvai Caravela vieni saugiausių pasaulyje. Pagal lėktuvų, raketų ir astronautikos priemonių gamyba Prancūzija pirmauja Europoje, pasaulyje trečia, eksportas antra Europoje, trečia pasaulyje. Telekomunikacijos priemonių ir kompiuterių gamyba antra Europoje, ketvirta pasaulyje. Prancūzijoje pastatyti pirmieji pasaulyje super tanklaiviai, kurių talpa daugiau kaip 0,5 mln. tonų. Jų denyje tilptų keturios futbolo aikštės. Dideli prancūzų laimėjimai modernizuojant palydovinį ryšį. Iš Paryžiaus į Lioną kursuoja greičiausi Europoje elektriniai traukiniai, riedantys 260 km/val. greičiu. 1994 m. Prancūziją su Didžiąja Britanija sujungė tunelis po Lamanšu. Organinės ir neorganinės chemijos pramonės produkcijos gamyba ir eksportas antra vieta Europoje, ketvirta pasaulyje. Prancūzijoje gerai išvystyta chemijos pramonė, nes būtent čia buvo pradėta gaminti polietileno plėvelė, antibiotikai, sintetinis pluoštas. Medikamentų gamyba ketvirta vieta Europoje, penkta pasaulyje. Kosmetikos ir parfumerijos gamyba ir eksportas pirma vieta pasaulyje. Prancūzijoje gaminami nuostabiausi kvepalai Chanel- daugiausia Grase pietų Prancūzijoje, kur tyvuliuoja levandų, rožių ir jazminų laukai. Šalyje pagaminta trečdalis pasaulio parfumerijos gaminių.Prancūzijoje vertinami lengvosios pramonės gaminiai. Nuo seno garsėja prancūzų tekstilė ir trikotažas, madingiausi siuviniai, galanterijos prekės Paryžius vadinamas „Madų miestu“. Visa Prancūzijos pramonė vidutiniškai per metus pauga 1,3 %.Aptarnavimo sfera.Ši ūkio šaka apima transportą, ryšius, prekybą, švietimą, kultūrą, sveikatos apsaugą, finansus, turizmą, komunalines paslaugas ir kt. Prancūzijos aptarnavimo sferoje dirba daugiausiai šalies gyventojų – per 64 %. Prancūziją kasmet aplanko per 52 mln. turistų (antra vieta pasaulyje). Turizmo įžymybės: Eifelio bokštas, Dievo motinos katedra, Luvras, Triumfo arka.Kinas – neatskiriama Prancūzijos kultūros dalis. Kasmet sukuriama 130-140 filmų, parduodama apie 115 mln. bilietų. Pagal investicijas į filmų gamybą Prancūzija užima antrą vietą pasaulyje (po JAV). Prancūzijos draudimo sektorius užima ketvirtą vietą pasaulyje – apyvarta siekia 168 mlrd. eurų. Prancūzija ilgus amžius Europai ir pasauliui diktavo madas. Ir šiandien geriausi madų salonai yra Paryžiuje. Prancūzai moka ir mėgsta skoningai rengtis tiek gatvėje, tiek aukštuomenės pobūvyje. Prancūzai labai mėgsta triukšmingą gatvę. Restoranų, barų, aludžių ir net tabako salonų lauko kavinėse stalai ir kėdės sustatyti eilėmis taip, kad visų veidai būtų atsukti į gatvę. Ir net kavos puodelio kaina priklauso nuo sėdėjimo vietos, arčiau gatvės – brangiau! Šaligatviai vakarais virsta lauko teatrais. Nacionalinė šventė, kuri ypač jaučiama Paryžiuje, yra Bastilijos paėmimo diena – liepos 14-oji. Šią dieną vyksta kariniai paradai, o aikštėje šokama ir dainuojama.Naudota literatūra:1. ”Europos ir Azijos šalys” , Petras Lingė , 39 – 48 psl.2. “Pasaulio geografijos atlasas”, 28, 25 psl.3. “Europa.Geografijos vadovėlis 8 klasei”, 1998 m.4. Internetas.