Lietuvos žemės ūkio integravimasis į Europos Sąjungą

Turinys
Turinys 2
ĮVADAS 3
1. LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO VAIDMUO IKI INTEGRACINIU LAIKOTARPIU 4
2. BENDROJI ŽEMĖS ŪKIO PRODUKCIJA 7
3. PARAMA ŽEMĖS ŪKIUI 10
4. INTEGRAVIMOSI Į EUROPOS SĄJUNGĄ PASEKMĖS LIETUVOS ŪKININKŲ ŪKIAMS 16
4.1. Lietuvos ūkių struktūra pagal ekonominį dydį 16
4.2. Žemės ūkio produkcijos vertės kitimas šalies ūkiuose įstojus į Europos Sąjungą 17
4.3. Išlaidų kitimo skirtingo ekonominio dydžio Lietuvos ūkiuose prognozės 19
4.4. Pelno prognozės 21
5. LIETUVOS INTEGRAVIMOSI Į EUROPOS SĄJUNGĄ PASEKMĖS ŠALIES ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ UŽSIENIO PREKYBAI 22
IŠVADOS 27
NAUDOTA LITERATŪRA 29ĮVADAS
Žemės ūkis yra labai svarbi ūkio šaka kiekvienoje valstybėje. Didėjanti žemės ūkio gamyba turi labai didelės įtakos kitų šakų bendrosios vertės didėjimui. Ši šaka yra specifinė dėl ilgo gaamybos ciklo lėtos, lėšų apyvartos ir didelio investicijų poreikio.
Lietuvos žemės ūkio integraciją į Europos Sąjungą lydės esminiai struktūriniai pokyčiai kurie įvyks visuose be išimties pirminės gamybos sektoriuose. Norint pasirengti dirbti konkurencijos sąlygomis įsiplėtusioje ekonominėje erdvėje, svarbu žinoti naujas ūkinės veiklos sąlygas bei įvertinti galimas pasekmes.
Darbo tikslas – išanalizuoti dabartinę žemės ūkio būklę jos pasiruošimą stojimui į Europos sąjungą ir galimas pasekmes į ją įstojus. Daugiausiai dėmesio skyrėme pagrindinių resursų prioritetinių žemės ūkio produktų gamintojų pajamų, Lietuvos ūkininkų ūkių bei žemės ūkio ir maisto prroduktų užsienio prekybos įvertinimui, žemės ūkio paramai ir tolimesnėms žemės ūkio raidos prognozėms.
Reformuojant bendrąją žemės ūkio politiką integravimosi į ES pasekmių įvertinimo rezultatai gali stipriai keistis palaipsniui mažėjant žemės ūkio produktų supirkimo kainoms, tiesioginę paramą atskyrus nuo gamybos apimčių, santykinai didėjant pa

aramai kaimo plėtrai ir pan.
Temos aktualumą apsprendžia ne tik diskusijos šia tema bet ir įvairūs moksliniai darbai, integravimosi į ES laikotarpiu buvo tikslinamos žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos įgyvendinimo priemonės, rengiama monitoringo sistema, teikiami pasiūlymai finansiniams svertams tobulinti. Žemės ir maisto ūkio konkurencingumo sektoriuje: skiriamas didelis dėmesys augalininkystės ir gyvulininkystės gamybos efektyvumui didinti, teisinio reguliavimo tobulinimui, informaciniam tyrimui apie gyvulininkystės bei vaisių ir daržovių produkcijos perdirbimo įmones.

1. LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO VAIDMUO IKIINTEGRACINIU LAIKOTARPIU
Lietuvos agrarinis sektorius, patyręs nelengvų ūkio reformų sukrėtimų, pergyvenęs prieštaringai vertinamą vykusį turto grąžinimą ir privatizavimą, šiandien sprendžia naujas problemas. Eurointegraciniai procesai verčia naujai pažvelgti į agrarinį sektorių, kur kas atidžiau įvertinti jo reikšmę ir įtaką visos šalies ūkiui.
Pasirengimo stoti į ES laikotarpiu atsiranda būtinybė išryškinti žemės ūkio silpnąsias ir sttipriąsias puses, įrodyti, kad šiam sektoriui reikalinga valstybės parama. Šios paramos tikslas – kuo greičiau panaikinti ekonominius, technologinius ir struktūrinius skirtumus žemės ūkyje, kurie yra dideli, palyginti ne tik su ES šalimis, bet ir su šalimis kandidatėmis.
Lietuvoje tiesiogiai žemės ūkio pirminėje grandyje, pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktus 2002 metų duomenis, yra užimta 17,8 proc. dirbančiųjų, tačiau LAEI tyrimais nustatyta, kad su agrariniu sektoriumi (žemės ūkio produkcijos perdirbimas, žemės ūkio mašinų, įrengimų, trąšų ir kitų išteklių gamyba, jų pervežimas ir prekyba) su

usiję apie 30-35 proc. visų šalies dirbančiųjų.
Didelę agrarinio sektoriaus įtaką šalies ekonomikai ir su juo susijusių rinkų plėtrai nuolat pažymi Vokietijos, Jungtinės Karalystės, kitų ES valstybių bei JAV mokslininkai.
Kompleksinės žemės ūkio įtakos visai ekonomikai skaičiavimai iliustruoja, kad vienas bendrosios pridėtinės vertės, sukurtos pirminėje grandyje, litas paskatina sukurti dar apie du litus kituose sektoriuose.
Ypatingai ryškus pirminės žemės ūkio grandies ir maisto pramonės ryšys su materialinių išteklių gamybos ir paslaugų sektoriais. Šiuo atveju yra sukuriamos papildomos naftos produktų, elektros ir šiluminės energijos, trąšų, statybinių medžiagų, transporto, ryšių ir prekybos paslaugų rinkos. Preliminariais skaičiavimais, 2002 metais tenkinant žemės ūkio ir maisto perdirbimo pramonės poreikius, su ja susijusiuose sektoriuose buvo pagaminta prekių ir suteikta paslaugų beveik už 3,9 mlrd. Lt. Jei 2002 metais žemės ūkio pirminėje grandyje sukurta bendroji pridėtinė vertė sudarė tik 5,7 proc. visos šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), tai, kompleksiškai įv.ertinus maisto produktų perdirbimo ir kitų sektorių įtaką, ši dalis padidėja apie 3 kartus. Todėl mažėjanti žemės ūkio gamyba turi įtakos kitų šakų bendrosios vertės smukimui.
Modernizuojant ūkius, mažės dirbančiųjų žemės ūkyje skaičius. Ši tendencija būdinga visų valstybių žemės ūkiui, tačiau tai nereiškia, kad mažėja šio sektoriaus reikšmė.
Pagal atliktus skaičiavimus, į nacionalinį biudžetą įplaukiantys mokesčiai, susiję su žemės ūkio produkcijos gamyba, perdirbimu bei kitomis materialinių išteklių gamybos bei paslaugų sf
feromis, 2002 metais siekė daugiau nei penktadalį bendrųjų nacionalinio biudžeto pajamų.
Svarbu pasiekti, kad pradėtos žemės, finansavimo bei technologijų modernizavimo reformos žemės ūkyje ir socialinės bei aplinkosaugos reformos kaime spartėtų. Todėl žemės ūkiui Lietuvoje ypač reikalinga valstybės parama. Dabartiniu metu net išvystytos rinkos šalyse dėl egzistuojančių nuo žmonių valios nepriklausančių veiksnių žemės ūkis yra remiamas. Pirmiausia, žemdirbiams sunku reguliuoti gamybą dėl gamtinių sąlygų įtakos ir ilgo gamybos ciklo. Antra, dažnai žemės ūkio produkcija yra parduodama perteklinėje rinkoje, o dauguma jai pagaminti reikalingų išteklių – monopolinėje rinkoje. Trečia, žemės ūkio produktų gamybos išlaidų struktūroje didelę dalį sudaro pastoviosios išlaidos, kurios nesumažėja smukus gamybos lygiui. Ketvirta, kapitalo apyvarta šioje šakoje yra lėta, o investicijų poreikis – didelis. Penkta, dabartiniu metu sudėtinga persiorientuoti į darbą mieste, paliekant žemės ūkio verslą.
Žemės ūkis yra glaudžiai integruotas į krašto ekonominį ir socialinį gyvenimą. Nuo žemės ir maisto produktų kokybės bei kainų priklauso visų šalies gyventojų vartojimo lygis ir gerovė. Kita vertus, šalies gyventojų perkamoji galia lemia žemės ir maisto produkcijos paklausą bei šio sektoriaus ekonominį efektyvumą ir pajamas. Svarbu ir tai, kad žemės ūkio ir maisto produktai sudaro santykinai didelę dalį bendroje eksporto, darančio didelę įtaką ekonomikos plėtrai, apimtyje.
Šios aplinkybės paverčia žemės ūkį išskirtiniu ūkio sektoriumi, kurio ypatumai nebūdingi pramonės, statybos ar ki
itokios rūšies verslui.
Taigi žemės ūkiui turėtų būti skiriamas išskirtinis dėmesys vykstant eurointegraciniams procesams. Pažymėtina, kad pati ES rengiasi esminėms BŽŪP reformoms. Šiame darbe įvertintas dabartinės ES BŽŪP ir suderėtų kvotų poveikis Lietuvos žemės ūkiui. Pasikeitus BŽŪP, pasekmės keisis.
Žemės ūkiui didelę įtaką darys ir ES struktūrinės politikos priemonės. Mažesnio našumo žemių regionuose numatoma skirti lėšų ūkio verslų diversifikavimui ir nuosekliai restruktūrizacijos politikai vykdyti.
Integracijos į ES pasekmes žemės ūkiui daugiausia lemia atskirų žemės ūkio sektorių tarptautinis konkurencingumas.
2002 metų pradžioje Lietuvos kaimo vietovėse gyveno 33,1 proc visų šalies gyventojų. Statistikos departamento duomenimis, 2002 metais žemės ūkyje dirbo 16,8 proc. visų dirbančiųjų. 2002 metais, palyginti su 2001-ųjų duomenimis (patikslintais pagal gyventojų surašymo rezultatus), dirbančiųjų žemės ūkyje skaičius padidėjo 8,1 proc, o jų dalis dirbančiųjų struktūroje — 0,4 procentinio punkto. Dirbančiųjų maisto produktų bei gėrimų pramonėje skaičius 1998-2000 metais beveik nekito, tik 2001 metais, palyginti su 1998-aisiais, sumažėjo 4,6 tūkst., arba 6,5 proc. (1 lentelė).
1 lentelė.
Lietuvos kaimo gyventojų, dirbančių žemės ūkyje, skaičius 1998-2002 metais
Rodikliai 1998 1999 2000 2001* 2002*
Kaimo gyventojų skaičius tūkst. 1162,9 1159,2 1155,0 1152,8 1149,4
Kaimo gyventojų dalis bendrame gyventojų skaičiuje, proc. 32,6 32,8 32,9 33,1 33,1
Vidutinis metinis dirbančiųjų žemės ūkyje skaičius, tūkst. 319,9 303,1 280,4 218,1 235,8
Dirbančiųjų žemės ūkyje dalis bendrame dirbančiųjų skaičiuje, proc. 20,0 19,1 18,4 16,4 16,8
Dirbančiųjų maisto produktų ir gėrimų pramonėje skaičius, tūkst. 64,5 64,3 64,9 60,3 .
Dirbančiųjų maisto produktų ir gėrimų pramonėje dalis bendrame dirbančiųjų skaičiuje, proc. 3,9 3,9 4,1 4,0 .
* Pa.tikslinta pagal gyventoj ų surašymo duomenis.

Bendroji žemės ūkio produkcija palyginamosiomis kainomis 2002 metais buvo 6 proc. didesnė negu 2001-aisiais, nors veikiančiomis kainomis ji sumažėjo 35,6 mln. Lt (2 lentelė). Tokį skirtumą sąlygojo 12,1 proc. sumažėjusios žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos..
Dėl supirkimo kainų mažėjimo žemės ūkio dalis bendroje pridėtinėje vertėje sumažėjo 0,1 procentinio punkto. Mažėjo ir žemės ūkio bei maisto produktų eksporto ir importo dalis. 2002 metais, palyginti su 2001-aisiais, eksporto dalis sumažėjo 4,8, o importo – 1,0 procentiniu punktu. Lemiamą įtaką tokiems pokyčiams turėjo daugiau kaip 12 proc, palyginti su 2001-aisiais, išaugęs šalies užsienio prekybos deficitas. Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto bei importo pokyčiai 2002 metais buvo beveik vienodi: eksportas sumažėjo 85,8 mln. Lt, arba 3,8 proc, importas – atitinkamai 85,5 mln. Lt, arba 3,5 procento.
Vykstant ūkio restruktūrizacijai ir pokyčiams rinkoje, žemės ūkio dalis šalies ekonomikoje palaipsniui mažėja. Ši tendencija išliko per visą nagrinėjamą penkerių metų laikotarpį.
2 lentelė.
Žemės ir maisto ūkio sektoriaus makroekonominiai rodikliai
Rodikliai 1998 1999 2000 2001 2002
Bendrasis vidaus produktas veikusiomis kainomis, mln.Lt 43555 42608 44698 47498 50679
Bendroji žemės ūkio produkcija veikusiomis kainomis, mln.Lt. 7113,5 5699,9 4910,0 5042,3 5006,7
Žemės ūkio dalis bendrojoje pridėtinėje vertėje*, proc. 9,9 5,4 7,9 7,1 7,0

2 lentelės tęsinys
Rodikliai 1998 1999 2000 2001 2002
Eksportuotų žemės ūkio ir maisto produktų vertė, mln.Lt. 2082,7 1509,1 1786,2 2268,2 2182,2
Žemės ūkio ir maisto produktų dalis visame eksporte, proc. 14,0 12,6 11,7 12,4 10,8
Importuotų žemės ūkio ir maisto produktų vertė, mln.Lt. 2538,2 2166,4 2209,1 2453,5 2368,0
Žemės ūkio ir maisto produktų dalis visame importe, proc. 11,0 11,3 10,3 9,4 9,1
* Įskaitant žemės ūkį aptarnaujančias veiklas, medžioki ę

Mažėja ir nacionalinio biudžeto dalis, skirta žemės ūkiui (3 lentelė). 2002 metais, palyginti su 2001-aisiais, iš nacionalinio biudžeto žemės ūkiui skirtos lėšos padidėjo 5 proc, tačiau, palyginti su 1998 metais, sumažėjo net 33,2 proc. Jų dalis bendroje nacionalinio biudžeto išlaidų struktūroje nuolat mažėjo. 1998 metais ji sudarė 7,7 proc, 2001 metais sumažėjo iki 4,6 proc, o 2002-aisiais – iki 4,5 procento.
3 lentelė
Žemės ūkio dalis nacionaliniame biudžete 1998-2002 metais, mln.Lt
Rodiklai 1998 1999 2000 2001 2002
Žemės ūkio ministerijos dispozicijoje 558,6 455,7 434,3 410,3 439,1
Melioracijai 118,8 58,2 40,0 40,0 45,0
Žemės reformai 37,4 27,4 27,0 33,5 16,8
Kompensavimui už valstybės išperkamą žemę 45,0 30,0 – – 7,0
Iš viso žemės ūkiui 759,8 571,3 501,3 483,8 507,9
Bendroji nacionalinio biudžeto išlaidų suma 9915,6 9108,7 9468,0 10450,8 11320,8
Žemės ūkio dalis, proc. 7,7 6,2 5,3 4,6 4,5

Skirstant žemės ūkiui skirtas lėšas, prioritetas per visą analizuojamą laikotarpį buvo teikiamas Nacionalinės žemės ūkio plėtros programai finansuoti, tačiau šiam tikslui skirtų lėšų dalis, 1998-2000 metais padidėjusi nuo 49 proc. iki 65 proc, 2001 metais sumažėjo iki 60,4 proc., o 2002-aisiais – iki 55,7 proc. Bendra lėšų suma minėtai programai finansuoti 2002 metais buvo 3,3 proc. mažesnė negu 2001 metais ir 24,1 proc. mažesnė negu 1998-aisiais..2. BENDROJI ŽEMĖS ŪKIO PRODUKCIJA
2002 metais bendroji žemės ūkio produkcija veikusiomis kainomis – 4,1 mlrd. Lt. Daugiau kaip pusę jos sudarė augalininkystės produkcija. Didžiausia bendrosios žemės ūkio produkcijos vertės dalis: javai, pienas, ir produkcija, sukuriama gyvulių ir paukščių auginimo sektoriuje (1 pav.).

1 pav. Bendrosios žemės ūkio produkcijos gamybos struktūra 2002 metais

Apie pusę produkcijos javų sektoriuje sudaro kviečiai, gyvulių bei paukščių -kiaulės. Augalų, skirtų perdirbti, sektoriuje dominuoja cukriniai runkeliai – per 56 procentus.
2002 metais, palyginti su 2001-aisiais, žemės ūkio produkcijos apimtis palyginamosiomis kainomis padidėjo 6 proc. Sparčiau didėjo augalininkystės (8 proc), lėčiau – gyvulininkystės produkcijos apimtys (5 proc). Augalininkystės sektoriuje sparčiausiai didėjo bulvių (45 proc), cukrinių runkelių (20 proc), grūdų (9 proc.) produkcijos apimtys, gyvulininkystės – mėsos (8 proc.) ir kiaušinių (6 proc).
Žemės ūkio produkcijos gamybos apimtis ir struktūrinius pokyčius lėmė iš esmės pasikeitusi rinkos konjunktūra. Žemės ūkio produkcijos supirkimų apimtys per pastaruosius penkerius metus kito netolygiai (4 lentelė).

4 lentelė
Žemės ūkio produkcijos supirkimų apimtys 1998-2002 metais, tūkst.t
Produktai 1998 1999 2000 2001 2002
Grūdai 735,4 646,9 565,9 579,6 694,9
Linų pluoštas 5,4 4,2 6,9 4,0 6,2
Cukriniai runkeliai 929,1 852,3 864,9 880,4 1051,5
Rapsai 63,5 89,3 42,0 41,4 100,1
Daržovės 23,3 17,7 9,3 11,8 13,9
Vaisiai ir uogos 21,1 52,9 66,8 67,5 36,7
Gyvuliai ir paukščiai 186,6 171,2 153,3 127,1 141,1
Pienas (perskaičiuotas į bazinį riebumą) 1476,7 1207,3 1100,7 1152,8 1140,6
Kiaušiniai, mln 486,4 461,0 440,8 480,8 517,7

Žemės ūkio produkcijos prekingumo lygis beveik nepakito. 2002 metais, kaip ir 1998-aisiais, buvo supirkta didesnė išaugintų pagrindinių augalininkystės produktų dalis nei gyvulininkystės. 2002 metais buvo supirkta 26 proc. visų išaugintų grūdų, 98 proc. cukrinių runkelių, 95 proc. rapsų. Gyvulių ir paukščių supirkta 63 proc, pieno – 55 procentai.
Žemės ūkio produktų vidutinės supirkimo kainos 2002 metais, palyginti su 200l-aisiais, sumažėjo 12,1 proc. Kainų indeksų kitimo tendencijos augalininkystėje ir gyvulininkystėje nevienareikšmės. 1998-1999 metais vidutinių augalininkystės kainų indeksas didėjo, o gyvulininkystės produktų – mažėjo. 2001-aisiais atvirkščiai – mažėjo augalininkystės, didėjo gyvulininkystės produktų kainų indeksai. 2002 metais mažėjo tiek augalininkystės, tiek gyvulininkystės produktų kainos. Augalininkystės produktų kainų indeksas sumažėjo iki 98,1 proc, o gyvulininkystės – net iki 83,8 procento.
Kaip rodo pastarųjų penkerių metų analizės duomenys, „kainų žirklės” didžiausios buvo 2000 metais. Už parduotą žemės ūkio produkciją jos gamintojai galėjo įsigyti gerokai mažiau materialinių išteklių negu ankstesniais metais, nes jų kainos, mažėjant žemės ūkio produkcijos kainoms, didėjo. 2001 metais, bendrasis žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų indeksas buvo didesnis už materialinių-techninių išteklių kainų indeksą, o 2002 metais – atvirkščiai – mažesnis. Tai turėjo neigiamą poveikį augalininkystės produkcijos gamintojų veiklos rezultatams. 2002 metais „kainų žirklės” neigiamai veikė ir augalininkystės, ir gyvulininkystės produkcijos gamintojų veiklos rezultatus (5 lentelė).
2001 metais Lietuvos maisto produktų ir gėrimų pramonės sektoriuje beveik 69 proc įmonių (be individualių) buvo nedidelės (mažos ir vidutinės), turinčios iki 50 darbuotojų. Jų parduotos produkcijos dalis visoje maisto produktų ir gėrimų pramonės prekinės produkcijos struktūroje sudarė tik 11,0 procentų.

5lentelė
Žemės ūkio produkcijos ir jai pagaminti reikalingų išteklių kainų indeksų dinamika 1998-2002 metais (palyginti su ankstesniais metais), proc
Rodikliai 1998 1999 2000 2001 2002
“Kainų žirklės” 99,4 89,3 71,5 113,9 97,6
Ž.ū. produkcijos supirkimo kainų indeksai:
bendrasis
93,3
95,7
84,7
110,4
87,9
augalininkystės 88,5 103,0 87,4 90,9 98,1
gyvulininkystės 96,.8 93,2 83,7 119,6 83,8
Materialinių išteklių kainų indeksas 93,9 107,2 118,5 96,9 90,1

Daugiau kaip 38 proc. visos maisto pramonės įmonių (be individualių) produkcijos rinkai tiekė pieno ir mėsos pramonės įmonės (2 pav.).

2 pav. Maisto pramonės produktų ir gėrimų pardavimų struktūra 2001 metais

Per 73 proc. visos maisto produktų ir gėrimų pramonės įmonių (be individualių) produkcijos buvo realizuojama vidaus rinkoje. Čia parduota daugiausia mėsos ir jos produktų, aliejaus, maltų grūdų produktų, krakmolo ir jo produktų, gėrimų pramonės gaminių. Užsienio rinkose parduota apie 62 proc. gatavų pašarų ir maisto gyvuliams, apie 42 proc. pieno produktų, per 57 proc. žuvies ir žuvies produktų.
Vienas maisto produktų ir gėrimų pramonės darbuotojas per 2001 metus pagamino produkcijos vidutiniškai už 117,6 tūkst. Lt. Tai per 14 proc. daugiau negu 2000 metais. Daugiausia produkcijos vienas darbuotojas per metus pagamino gatavų pašarų ir maisto gyvuliams (250,5 tūkst. Lt) bei aliejaus ir riebalų gamybos 198,8 tūkst. Lt) pramonės įmonėse. Mažiau negu vidutiniškai produkcijos vienas darbuotojas pagamino grūdų malimo produktų (89,2 tūkst. Lt), vaisių ir daržovių perdirbimo (55,8 tūkst. Lt) ir mėsos bei jos produktų (105,4 tūkst. Lt) pramonėje.3. PARAMA ŽEMĖS ŪKIUI
Žemės ūkio konkurencingumo didinimas, rengiantis narystei ES, reikalauja valstybės paramos. Ši parama panaudojama ūkiams modernizuoti ir restruktūrizuoti bei gyventojų pajamoms palaikyti.
Valstybės paramos žemės ūkiui instrumentai 2002 metais buvo Specialioji kaimo rėmimo programa, SAPARD ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondas.
2002 metais Specialioji kaimo rėmimo programa buvo pagrindinis nacionalinės paramos šaltinis. Šiai paramai buvo skirta 304,5 mln. Lt, arba 12,2 mln. Lt daugiau nei 2001 metais.
Žemės ūkio rinkai reguliuoti ir gamintojų pajamoms palaikyti 2002 metais buvo skirta 198,3 mln. Lt, arba 65,1 proc. bendros Specialiosios kaimo rėmimo programos lėšų apimties. Vis svarbesne gamintojų pajamų palaikymo forma tampa tiesioginės įsnokos. 2002 metais išmokėta dvigubai daugiau išmokų negu 2001-aisiais, gerokai šrlestas paramos krypčių spektras. Tiesioginės išmokos buvo skiriamos už javų, rapsų, [nu pasėlius, modernizuotuose žieminiuose šiltnamiuose auginamus augalus, ~:ensyviai prižiūrimų verslinių vaismedžių sodus ir uogynus, karves žindenes. Derinant žemdirbiams teikiamą paramą prie ES standartų, pradėtos mokėti išmokos už paskerstus Salvijus ir ėriavedes.
Dalis Specialiosios kaimo rėmimo programos lėšų 2002 metais buvo skiriama investicinei paramai, kooperacijos plėtrai skatinti, ekologiniam žemės ūkiui ir nr’ninkystei remti, paskolų palūkanoms bei nelaimių nuostoliams iš dalies padengti. Šioms reikmėms išleista 54,1 mln. Lt. Siekiant sumažinti dyzelinių degalų pabrangimo ::ūką žemdirbių pajamoms, kompensacijų forma buvo išmokėta 45,6 mln. Lt.
Nemažai lėšų pareikalavo netiesioginio grūdų rinkos reguliavimo priemonių finansavimas. Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo intervencinėms idėjoms buvo skirta 15,9 mln. Lt, dar 3,7 mln. Lt buvo skirta privataus grūdų įsigijimo išlaidoms padengti.
2002 metais teko gerokai daugiau lėšų skirti programoms, susijusioms su pasirengimu narystei ES. Antai 2001 metais šių programų finansavimui buvo skirta14.2 mln. Lt, o 2002-aisiais – dvigubai daugiau – 30,3 mln. Lt.
Pagerėjus žemės ūkio ir maisto produktų perdirbimo sektoriaus veiklai, daug mažiau lėšų buvo skirta bankrutavusių pramonės įmonių skoloms už supirktą produkciją apmokėti. Tačiau 2002 metais net 38,8 mln. Lt reikėjo skirti sausros nuostoliams iš dalies padengti.
2002 metais iš Specialiosios kaimo rėmimo programos lėšų teko skirti 23,3 mln. Lt ankstesniais metais neapmokėtoms išlaidoms ir įsipareigojimams padengti.

6 lentelė
Specialiosios kaimo rėmimo programos lėšų panaudojimas 2001 ir 2002 metais
Lėšų paskirtis 2001 2002

mln.Lt. proc. bendrojoje lėšų apimtyje mln.Lt. proc. bendrojoje lėšų apimtyje
Bendra lėšų apimtis 292,3 100 304,5 100
Žemės rinkos reguliavimui ir gyventojų pajamų palaikymui 152,8 52,2 198,3 65,1
iš jų:
tiesioginėms išmokoms
41
14
82,7
27,1
investicinei ir kitai paramai 51,6 17,6 54,1 17,8
žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros išlaikymui 14,4 4,9 15,9 5,2
kompensacijoms už dyzelinius degalus 45,8 15,7 45,6 15,0
Programoms, susijusioms su pasirengimu stoti į ES 14,2 4,9 30,3 10,0

6 lentelės tęsinys

Lėšų paskirtis 2001 2002

mln.Lt. proc. bendrojoje lėšų apimtyje mln.Lt. proc. bendrojoje lėšų apimtyje
Žemdirbių mokymui ir konsultavimui, mokslo tiriamųjų darbų finansavimui 12,5 4,3 12,8 4,2
Bankrutavusių perdirbamosios pramonės įmonių skoloms už supirktą žemės ūkio produkciją apmokėti 26,5 9,1 1,0 0,3
Sausros nuostoliams iš dalies padengti 38,8 12,7
Ankstesniais metais neapmokėtoms išlaidoms ir įsipareigojimams padengti 86,3 29,5 23,3 7,7

Specialioji paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai programa. Pagrindinis programos tikslas – sukurti realią galimybę šalims kandidatėms susipažinti su ES vykdoma struktūrinės paramos politika, procedūromis ir taisyklėmis. Esmė ta, kad tiek SAPARD, tiek ES struktūrinių fondų lėšos bus skirstomos ilgalaikių programų ir projektų pagrindu, laikantis bendrafmansavimo ir kompensavimo principų. Ilgam.etė ES valstybių praktika parodė, kad šių principų laikymasis užtikrina reikiamą projektų efektyvumą.
2000-2002 metais SAPARD parama buvo teikiama pagal penkias kryptis.
7 lentelėje pateikiami duomenys apie SAPARD lėšų panaudojimą 2000-2002 metais per 3 paraiškų priėmimo ir sutarčių pasirašymo etapus.

7 lentelė
SAPARD lėšų panaudojimas pagal paramos kryptis 2000-2002 metais
Kryptys Pateikta paraiškų Pasirašyta sutarčių Patenkinta paraiškų, proc. Vid. vieno projekto vertė (kompensuojamoji dalis, pagal pasirašytas sutartis), mln.Lt

skaičius mln.Lt skaičius mln.Lt pagal paraiškų skaičių Pagal pateiktų projektų sumą
I. Investicijos į pirminę ž.ū. gamybą 204 124,9 131 83,7 64,2 67 0,64
iš jų sektoriai:
pieno
62
39,7
44
29,7
71
74,8
0,68
mėsos 50 46,8 34 33,9 68 72,4 1
vaisių ir daržovių 25 11,2 14 5,6 56 50 0,4
grūdinių augalų ir linų 67 27,2 39 14,5 58,2 53,3 0,37
II. Žemės ūkio ir žuvininkystės produktų perdirbimo ir marketingo tobulinimas 69 363,4 25 147,2 36,2 40,5 5,89
iš jų sektoriai:
pieno
4
40,6
3
30,4
75
74,9
10,13
mėsos 39 238,2 14 82 35,9 34,4 5,86
žuvininkystės 10 33,1 4 8,7 40 26,3 2,18
vaisių ir daržovių 7 16,6 1 6,9 14,3 41,6 6,9
grūdinių augalų ir linų 9 34,9 3 19,2 33,3 55 6,4

7 lentelės tęsinys

Kryptys Pateikta paraiškų Pasirašyta sutarčių Patenkinta paraiškų, proc. Vid. vieno projekto vertė (kompensuojamoji dalis, pagal pasirašytas sutartis), mln.Lt

skaičius mln.Lt skaičius mln.Lt pagal paraiškų skaičių Pagal pateiktų projektų sumą
III. Ekonominės veiklos plėtra ir alternatyviųjų pajamų skatinimas 96 62,3 16 9,1 16,7 14,6 0,57
iš jų sektoriai:
netradiciniai žemės ūkio produktai
11
8,6
1
0,3
9,1
3,5
0,3
kaimo turizmas ir poilsio paslaugos 45 20,4 8 20,6 17,8 12,7 0,33
kita veikla, skatinanti pajamų augimą 40 33,3 7 6,2 17,5 18,6 0,89
IV. Kaimo infrastruktūros tobulinimas 171 99,4 47 24,2 27,5 24,3 0,51
iš jų sektoriai:
komunikacijos ir inžineriniai įrengimai
13
2,5
1
0,04
7,7
1,6
0,04
Vandentvarkos sitemos 158 96,9 46 24,1 29,1 24,9 0,52
VII. Profesinis mokymas 54 3,7 49 2,9 90,7 78,4 0,59
Iš viso 594 653,7 268 267,1 45,1 40,9 1

SAPARD lėšų paskirstymo ir panaudojimo grandinėje labai svarbus investicijų įsisavinimo ir realios kompensacinės paramos gavimo etapai. Tai byloja apie projekų efektyvumą. 2003 m. sausio 1 d. iš 267,1 mm. Lt pagal 268 pasirašytas sutartis dalinėms kompensacijoms buvo išmokėta 37 mln. Lt, arba 13,9 proc. paskirtos sumos. Iš šios sumos ES lėšos sudaro 27,8 mln. Lt, o nacionalinio bendrafinansavimo dalis -9,2 mln. Lt.
I krypties „Investicijos į pirminę žemės ūkio gamybą” atrankos kriterijus tenkino 64,2 proc. pateiktų paraiškų. Bendra pasirašytų sutarčių suma – 83,7 mln. Lt. Daugiausia sutarčių buvo pasirašyta su pieno, grūdinių augalų ir mėsos krypties ūkių subjektais – atitinkamai 44, 39 ir 34 sutartys. Vidutinė projekto vertė (kompensuojamoji vertė pagal pasirašytas sutartis) yra 0,64 mln. Lt. Apie 80 proc. paramos skirta naujoms technologijoms ir technikai. Sutartis su NMA pasirašę ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės numato įsigyti modernią melžimo, šaldymo, pašarų ir siloso gamybos, grūdų džiovinimo ir valymo įrangą, ketina pirkti derliaus nuėmimo ir žemės įdirbimo techniką, įrengti specializuotas mėšlo, srutų laikymo ir šalinimo sistemas. Deja, patvirtinta tik 11 I paramos krypties projektų, kuriuos pateikė jaunieji ūkininkai, tik 2 projektai bus įgyvendinami nenašiose žemėse, nėra nė vieno ekologinio ūkio projekto.
Atlikus I paramos krypties lėšų panaudojimo analizę, išryškėjo problemos, trigdančios efektyvesniam paramos įsisavinimui: nėra žemės ūkio subjektams palankaus kreditavimo mechanizmo; paraiškas pateikia daugiausia stambūs ūkiai, turintys pakankamai lėšų projektams finansuoti; stokojama privačios iniciatyvos, daugelis pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojų nepasitiki savo jėgomis bei teikiamos paramos galimybėmis.
II paramos kryptyje „Žemės ūkio ir žuvininkystės produktų. perdirbimo ir marketingo tobulinimas” iš 69 buvo atrinkti 25 projektai, kurių suma – 147,2 mln. Lt. Tai sudaro 55 proc. šio laikotarpio SAPARD biudžeto bendrų lėšų. Vidutinė vieno projekto vertė (kompensuojamoji dalis, pagal pasirašytas sutartis) perdirbimo sektoriuje gerokai viršija visas kitas kryptis ir sudaro 5,9 mln. Lt.
Įgyvendinant II paramos krypties projektus, numatoma sukurti 539 darbo vietas, ketinama pastatyti ar rekonstruoti 3 naujas galvijų ir kiaulių skerdyklas (projektiniai pajėgumai – 58 tūkst. galvijų ir 188,5 tūkst. kiaulių per metus), 2 paukščių skerdyklas (projektiniai pajėgumai – 12 mln. broilerių per metus), 4 mėsos perdirbimo įmones (gamybiniai pajėgumai – 20,6 tūkst. t mėsos produktų per metus), 3 žuvų perdirbimo įmones (gamybiniai pajėgumai — 11,75 tūkst. t žuvies produktų per metus), 3 stambias pieno perdirbimo įmones.
Apibendrinant SAPARD paramos lėšų panaudojimą, tenka atkreipti dėmesį į tai, kad II krypčiai Nacionalinėje žemės ūkio ir kaimo plėtros 2000-2006 metams programoje numatyta per mažai lėšų. Įmonės, negavusios paramos, negalės gamybos pertvarkyti pagal ES standartus ir maisto saugos reikalavimus. Tai turės neigiamos įtakos tiek pačiai perdirbamajai pramonei, tiek žemės ūkio produkcijos gamintojams.
Iš III paramos krypties „Ekonominės veiklos plėtra ir alternatyvių pajamų skatinimas” 96 pateiktų projektų buvo atrinkti tik 16, kurių bendra suma – 9,1 mln. Lt. Beje, šios paramos krypties verslo projektų lygis buvo pats žemiausias. Numatyta įrengti 8 kaimo turizmo sodybas, bus rekonstruotos 7 smulkaus verslo ir paslaugų įmonės.
Siekiant tobulinti kaimo infrastruktūrą (IV kryptis), buvo pateikta 171 paraiška, tačiau patenkintos tik 47. Jų bendra suma – 24,2 mln. Lt. Beveik visi šios krypties projektai buvo skirti vandentvarkos sistemoms tobulinti.
Profesinio mokymo kryptyje 49 gavėjams suteikta parama, kurios suma -2,9 mln. Lt. Nuo 2003 metų Europos Komisija pakeitė šios paramos gavimo ir administravimo tvarką. Šią paramą administruos ne NMA, o Žemės ūkio ministerija.
2003 metais SAPARD parama bus teikiama dar pagal 2 kryptis: „Techninė pagalba, informavimas ir viešumas” bei „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku ir miškų infrastruktūros tobulinimas”. Pastaroji kryptis yra ypač svarbi, nes dėl užsitęsusių piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bei daugelio kitų žemės ūkio plėtros problemų atsirado dideli nedirbamos ir apleistos žemės masyvai. Vienas iš alternatyvių būdų šių žemės plotų ekonominiam naudingumui pakelti yra jų apželdinimas mišku ir miškų sektoriaus plėtra. Apleistų žemių apželdinimas mišku padės iš dalies spręsti ir nedarbo problemą kaime, sudarys palankesnes sąlygas privataus miškų sektoriaus plėtrai, pagerins ekologinį balansą ir sumažins žemės ūkio naudmenų plotus, kurie naudojami perteklinei žemės ūkio produkcijai gaminti.
Esama daug nepanaudotų galimybių, tobulinant tiek pačius investicinius projektus SAPARD paramai gauti, tiek projektų atranką ir šio proceso administravimą. Atrankos kriterijų neatitinka nemaža dalis pateikiamų projektų. Antai patvirtintas tik kas šeštas III krypties projektas, kas ketvirtas – IV krypties, kas trečias – II krypties. Mažiausiai atmetama I krypties projektų.
Pradėjus administruoti ES struktūrinius fondus, projektų skaičius išaugs dešimteriopai. Svarbu kelti verslo planų rengėjų kvalifikaciją. Neretai NMA projektus atmeta būtent dėl nepakankamos verslo planų rengėjų kvalifikacijos, nors projekto ekonominis gyvybingumas ir efektyvumas yra akivaizdūs. Verslo planus banko paskoloms ir SAPARD paramai gauti rengia beveik 50 įvairių firmų ir privačių asmenų.
Įsisavinant SAPARD paramą, išryškėjo silpniausia grandis – ūkio subjektų nesugebėjimas finansuoti investicinius projektus. Ūkininkų ir bendrovių finansinis potencialas yra toks menkas, kad, neišsprendus šios problemos iš esmės, vargu ar galima tikėtis įsisavinti ir ateityje Lietuvai skirtas ES struktūrinių fondų lėšas. Nerealu tikėtis, kad per likusį laikotarpį ūkininkai, b.endrovės bei kiti ūkio subjektai sukaups nuosavus finansinius išteklius, skirtus investicinių projektų bendrafinansavimui. Todėl vienintelis kelias – forsuota kreditavimo sistemos plėtra. Čia paminėtinos keturios pagrindinės kryptys: valstybinio ilgalaikio kreditavimo sistemos žemei įsigyti sukūrimas; hipotekinio kredito aktyvinimas; platesnės kreditų garantijos praktikos taikymas; kooperatinio kredito sistemos sukūrimas.
Tebesitęsianti žemės reforma ir neaktyvi žemės rinka – viena rimčiausių ūkininkų ūkių restruktūrizavimo ir modernizavimo kliūčių. Jei nebus galimybių ūkininkams nusipirkti žemės ir plėsti savo ūkius, komplikuosis ne tik tolesnis SAPARD paramos, bet ir ES struktūrinių fondų lėšų įsisavinimas. 2002 metais priimtas Lietuvos Respublikos valstybės paramos, įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, laikinasis įstatymas. Jame numatyta, kad valstybinė žemės ūkio paskirties žemė parduodama išsimokėtinai ne daugiau kaip per 15 metų, pradedant mokėti antraisiais metais ir sumokant iš karto 10 proc. žemės kainos. Tačiau tai nepakankamas finansinis svertas. Todėl vienas svarbiausių uždavinių būtų valstybinės ilgalaikės kreditavimo sistemos sukūrimas.
Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Per penkerius veiklos metus šis fondas suteikė garantijas kreditui gauti tik 634 verslo subjektams už 57,8 mln. Lt (6 lentelė). VĮ Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai suteikta paskolų garantijų už 872 mln. Lt.

8 lentelė
Žemės ūkio paskolų garantijų fondo veikla 1998-2002 metais
Metai Garantijos, suteiktos ž.ū. subjektams ir perdirbimo įmonėms Garantijos, suteiktos ž.ū. ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai Išmokėta bankams pagal garantinius įsipareigojimus

skaičius suma, mln.Lt. suma, mln.Lt skaičius suma, mln.Lt.
1998 248 16,3 240 – –
1999 323 20,7 217,6 1 1,5
2000 9 0,4 113 10 1,3
2001 10 6,5 117,7 34 2,7
2002 44 13,9 183,7 19 1,7
Iš viso: 634 57,8 872 64 7,2

Žemės ūkio paskolų garantijų fondo veiklą būtina aktyvinti. 2002 metais Specialiojoje kaimo rėmimo programoje iš 7 mln. Lt, skirtų paskolų palūkanoms kompensuoti, panaudota tik 1,2 mln. Lt (17 proc). Iš 30 mln. Lt nustatyto limito paskolų garantijoms pagal SAPARD panaudota tik 7 mln. Lt (23 proc.) Taigi susiklostė paradoksali padėtis. Žemės ūkyje esant didžiuliam investiciniam trūkumui ir stokojant kreditinių išteklių, šiam tikslui sukurta specializuota valstybinė institucija nesurenka garantuotų paskolų portfelio ir nepanaudoja valstybės šiems tikslams skiriamų išteklių. Iš esmės nepertvarkius paskolų garantijų sistemos, ji netaps institucija, padedančia įsisavinti ES struktūrinių fondų lėšas.4. INTEGRAVIMOSI Į EUROPOS SĄJUNGĄ PASEKMĖS LIETUVOS ŪKININKŲ ŪKIAMS
4.1. Lietuvos ūkių struktūra pagal ekonominį dydį
Šalies ūkiai pagal ekonominį dydį skirstomi į 8 grupes (3 pav.). Į Lietuvos Ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT) patenka ūkiai, kurių ekonominis dydis (jis išreiškiamas europiniais dydžio vienetais (EDV) (šiuo metu vienas EDV yra lygus 1200 eurų (4143 Lt)) viršija 2 EDV (Belgijoje – 12, Olandijoje – net 16 EDV). Skirtingai nei ES, Lietuvoje nėra stambių ūkių grupės, kurioms priklausytų didesni nei 100 EDV ūkiai. Tai rodo, kad, palyginti su ES šalimis, Lietuvoje vyrauja smulkesni ūkiai (ES 2 EDV riba taikoma Graikijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje).
Ekonominis ūkio dydis nustatomas, remiantis standartiniu gamybiniu pelnu (SGP), rodančiu skirtumą tarp produkcijos vertės, gautos iš vieno pasėlių hektaro m gyvulio, ir dalies kintamųjų išlaidų, reikalingų produkcijai pagaminti. Kiekvienos ūkio gaminamos produkcijos rūšies SGP yra dauginamas iš atitinkamų pasėlių plotų, gyvulių ar paukščių skaičiaus, ir gautos vertės sumuojamos. Taip apskaičiuojamas bendrasis ūkio gamybinis pelnas, apibūdinantis jo ekonominį dydį.

3 pav. Lietuvos ūkių struktūra pagal ekonominį dydį 2001 metais
Šaltinis: ŪADT duomenys.
2001 metais ŪADT sistemoje dominavo 16-40 EDV ekonominio dydžio ūkiai, sudarę 23,8 proc. Kita ūkių grupė bendroje struktūroje – 8-12 EDV dydžio ūkiai. Kadangi nėra galutinių žemės ūkio surašymo duomenų, negalima teigti, kad ŪADT ūkių struktūra visiškai atitinka visos Lietuvos ūkių struktūrą.4.2. Žemės ūkio produkcijos vertės kitimas šalies ūkiuose įstojus į Europos Sąjungą
Žemės ūkio produkcijos vertė vidutinio ekonominio dydžio šalies ūkiuose .2004 metais padidės 27 proc. (palyginti su 2002 m.). Augalininkystės produkcijos vertė atitinkamai turėtų padidėti 10 proc, gyvulininkystės – net 74 proc. Didžiausią įtaką augalininkystės produkcijos vertės padidėjimui turi prognozuojamas bulvių ir daržovių kainų padidėjimas (bulvių produkcijos vertė sudaro 12,7 proc. ūkių augalininkystės produkcijos vertės, daržovių atitinkamai -6,3 proc). Didžiausią įtaką tiek gyvulininkystės produkcijos, tiek visos ūkių produkcijos vertės numatomam padidėjimui turi 2004 metais prognozuojamas pieno ir jautienos kainų padidėjimas (pieno produkcijos vertė sudaro 15,1 proc
visos ūkių produkcijos vertės ir net 57,4 proc. gyvulininkystės produkcijos vertės, jautienos vertė atitinkamai – 5,3 proc. visos ūkių produkcijos bei 19,9 proc. gyvulininkystės produkcijos vertės).

9 lentelė.
Žemės ūkio produkcijos vertės kitimo vidutinio ekonominio dydžio ūkiuose prognozės, tūkst. Lt

Produkcijos vertė Tiesioginės išmokos** Produkcijos vertė

(su išmokomis)

bendroji iš hektaro bendroji už hektarą bendroji iš hektaro
2002* 129,2 1,5 3,9 0,05 133,1 1,6
2004 163,8 1,9 13,1 0,16 177,0 2,1
Pokyčio koeficientas 1,27 1,27 3,4 3,40 1,33 1,33
* Analizėje remiamasi 2001 m. produkcijos apimtimis ir 2002 m. kainų bei tiesioginių išmokų dydžiais.

** 40 proc. ES lygio tiesioginių išmokų variantas.
Lietuvoje pradėjus taikyti ES tiesioginių išmokų sistemą, parama ūkiams, palyginti su 2002-aisiais, padidės. Mokant ūkiams 40 proc. ES tiesioginių išmokų lygio, pajamos iš tiesioginių išmokų padidės net 3,4 karto. Bendroji produkcijos vertė, įskaitant išmokas, 2004 metais, palyginti su 2002-aisiais, padidės 33 procentais.
Labiau patyrinėjus paramos už žemės ūkio produkciją pokyčius skirtingo ekonominio dydžio Lietuvos ūkiams dėl tiesioginių išmokų taikymo šaliai tapus ES nare (taikant 40 proc, 45 proc. ir 50 proc. ES tiesioginių išmokų lygio scenarijus) gauti rezultatai, kad visų tiesioginių išmokų scenarijų taikymo atvejais visų ekonominių dydžių ūkiai gaus panašią paramą (išskyrus mažuosius, t. y. mažesnio nei 2 EDV ekonominio dydžio ūkius, kuriuose parama yra daug mažesnė). Didžiausią paramą už hektarą gaus 6-8 EDV bei didesni nei 40 EDV dydžio ūkiai.
10 lentelė.
Tiesioginės išmokos už žemės ūkio produkciją skirtingo ekonominio dydžio ūkiuose iki įstojimo ir įstojus į ES, tūkst. Lt*

<2 2-<4 4-<6 6-<8 8-<12 12-<16 16-<40 >=40 16,7**
2002m. 0,4 0,7 1,4 2,2 2,3 4,0 5,7 15,4 3,9
2004 m. pagal skirtingus ES tiesioginių išmokų scenarijus:
40 proc. 1,2 2,9 4,8 7,0 9,1 12,5 19,5 49,5 13,1
45 proc. 1,4 3,3 5,4 7,9 10,2 14,1 22,0 56,0 14,8
50 proc. 1,5 3,7 6,0 8,8 11,3 15,7 24,3 61,8 16,4
* Analizėje remiamasi 2001 m. produkcijos apimtimis ir 2002 m. kainų bei tiesioginių išmokų dydžiais.

** Vidutinis Lietuvos 8ki7 ekonominis dydis pagal ŪADT..

4pav. Tiesioginės išniokos už hektarą žemės ūkio naudmenų skirtingo ekonominio dydžio ūkiuose 2002 ir 2004* metais, Lt**
* Prognozė.
** Analizėje remiamasi 2001 m. produkcijos apimtimis ir 2002 m. kainų bei tiesioginių išmokų dydžiais.4.3. Išlaidų kitimo skirtingo ekonominio dydžio Lietuvos ūkiuose prognozės
Vertinant išlaidų vienam hektarui žemės ūkio naudmenų kitimą skirtingo dydžio ūkiuose išryškėja tiek pastoviųjų, tiek kintamųjų išlaidų mažėjimo tendencija, didėjant ūkio dydžiui. 2002 metais (darant prielaidą, kad ŪADT ūkių išlaidos 2002 m. atitiks 2001 m. išlaidų lygį) išlaidos vienam hektarui žemės ūkio naudmenų mažesnio nei 2 EDV ekonominio dydžio ūkiuose sudarė 1,5 tūkst. Lt, o pagal 2004 metų prognozes, šios išlaidos sieks 1,7 tūkst. Lt. Didesnio nei 12 EDV, bet mažesnio nei 16 EDV ekonominio dydžio ūkiuose šios išlaidos 2002 metais siekė tik 1,1 tūkst. Lt. Prognozuojama, kad 2004 metais jos bus 1,3 tūkst. Lt.
11 lentelė.
Išlaidų kitimas skirtingo ekonominio dydžio ūkiuose 2002 ir 2004* metais, tūkst. Lt**
Rodikliai <2 2-<4 4-<6 6-<8 8-<12 12-<16 16-<40 >=40 16,7
Kintamosios išlaidos/ha 2002 m. 0,64 0,72 0,67 0,66 0,63 0,62 0,70 0,84 0,72
Kintamosios išlaidos/ha 2004 m. 0,74 0,83 0,78 0,76 0,73 0,71 0,81 0,96 0,83
Pastoviosios išlaido/ha 2002 m. 0,81 0,62 0,54 0,51 0,49 0,47 0,48 0,58 0,52
Pastoviosios išlaido/ha 2004 m. 0,93 0,71 0,62 0,58 0,56 0,54 0,55 0,67 0,57
Išlaidos/ha ūkiuose 2002 m. 1,45 1,34 1,21 1,17 1,12 1,09 1,18 1,42 1,24
Išlaidos/ha ūkiuose 2004 m. 1,67 1,54 1,40 1,34 1,29 1,25 1,36 1,63 1,40
Išlaidų pokytis/ha 0,22 0,20 0,19 0,17 0,17 0,16 0,18 0,21 0,16
* Prognozė.
** Daromos prielaidos, kad išlaidos Lietuvos ūkininkų ūkiuose 2002m. atitiks 2001 m. išlaidų lygį ir išteklių kainos 2004m. padidės 15 proc.

5 pav. Išlaidos hektarui žemės ūkio naudmenų skirtingo ekonominio dydžio ūkiuose 2001 ir 2004* metais, tūkst. Lt**
* Prognozė.
** Daromos prielaidos, kad išlaidos Lietuvos ūkininkų ūkiuose 2002 m. atitiks 2001 m. išlaidų lygį ir išteklių kainos 2004 m. padidės 15 proc.
Didėjant ūkių dydžiui, mažėja išlaidų vienam hektarui pokytis. Tai rodo, kad didesni ūkiai dėl masto ekonomijos efekto pasireiškimo patirs švelnesnę neigiamą įtaką dėl su Lietuvos naryste ES susijusio žemės ūkio produkcijos gamybos kaštų padidėjimo.
Kai ūkio ekonominis dydis siekia daugiau nei 12 EDV, pastebimas išlaidų vienam hektarui bei išlaidų pokyčio vienam hektarui didėjimas. Pastoviųjų išlaidų didėjimą būtų galima sieti su stambiųjų ūkių investicijomis į ilgalaikį turtą, sąlygojančiomis išlaidų mažėjimą ilgalaikėje perspektyvoje. Vidutinio ekonominio dydžio ūkių išlaidos taip pat yra didesnės už 12-16 EDV ekonominio dydžio ūkių išlaidas.
Vertinant pagal ekonomiškai išsivysčiusių ES šalių lygį didieji Lietuvos ūkiai atitinka jų vidutinio dydžio ūkius, visiškai išnaudojančius ekonominius pajėgumus. Vidutinis Lietuvos ūkių ekonominis dydis – 16,7 EDV. Išsivysčiusiose ES šalyse (Olandijoje, Belgijoje) šio dydžio ūkiai patenka į mažiausių ūkių grupes. Tai rodo, kad siekdami konkurencingumo bendrojoje ES rinkoje šalies ūkiai turės stambėti bei geriau išnaudoti ekonominius pajėgumus.
Didėjant ŪADT ūkių ekonominiam dydžiui, prognozuojamas išlaidų žemės ūkio naudmenų hektarui mažėjimas tarp ūkių grupių (mažesniuose nei 6 EDV ūkiuose – apie 8-9 proc, 6-16 EDV ūkiuose – apie 3-4 proc). Didesniuose nei 16 EDV ūkiuose jau prognozuojamas išlaidų didėjimas, didžiųjų ūkių grupėje siekiantis net 20 procentų.4.4. Pelno prognozės
Atlikus pelno iš hektaro žemės ūkio naudmenų prognozes, gauta, kad didžiausią pelną visų analizuojamų scenarijų atveju turėtų gauti 2-4 EDV ekonominio dydžio ūkiai, tuo tarpu mažiausią – stambieji, t. y. didesni nei 40 EDV ekonominio dydžio ūkiai. Pavyzdžiui, 40 proc. ES tiesioginių išmokų scenarijaus taikymo atveju pelnas iš hektaro 2-4 EDV ekonominio dydžio ūkiuose būtų 2,3 karto didesnis už ši pelną didžiuosiuose šalies ūkiuose. Panašūs rezultatai gaunami ir kitų scenarijų taikymo atvejais.
Tačiau gautų pelno prognozių negalima vertinti vienareikšmiškai. Siekiant objektyviai įvertinti situaciją, reikia atsižvelgti į stambiųjų ūkių investicijas žemės ūkio veiklai plėtoti. Lėšos, skirtos šioms investicijoms, mažina minėtų ūkių pelną per trumpą laikotarpį, tačiau jos skatina ekonominį aktyvumą ir sąlygos pelno augimą ilgalaikėje perspektyvoje. Lėšos turto pirkimui 2-4 EDV ekonominio dydžio ūkiuose 2001-aisiais siekė 0,19 tūkst. Lt/ha, tuo tarpu didesniuose nei 40 EDV ūkiuose – 0,22 tūkst. Lt/ha. Tai 1,2 karto viršijo 2-4 EDV ūkių investicijas turtui įsigyti.

6 pav. Pelnas iš hektaro žemės ūkio naudmenų skirtingo ekonominio dydžio ūkiuose 2002 ir 2004* metais, tūkst. Lt
* Prognozė.
Vertinant pelno iš hektaro rodiklius, būtina atkreipti dėmesį į ūkių produkcijos struktūrą. Santykinai didelę produkcijos dalį 2-4 EDV ūkiuose sudaro aukšto rentabilumo kultūros. Remiantis prielaida, kad žemės ūkio produkcijos struktūra ŪADT ūkiuose 2002 metais atitiko 2001-ųjų struktūrą, pieno produkcijos vertė 2-A EDV ūkiuose 2002-aisiais sudarė 19 proc. visos žemės ūkio produkcijos vertės, kiauliena – 9,7 proc. Tuo tarpu didžiųjų šalies ūkių grupėje šios produkcijos svoris bendrojoje žemės ūkio produkcijos struktūroje tesudaro atitinkamai 6,1 proc. ir 5,7 proc. 2004 metais didelių (2-4 EDV ir 4-6 EDV) ūkių pelno iš hektaro rodikliams įtakos turės prognozuojamas 51 proc. bulvių kainos didėjimas. Bulvių produkcijos vertė šiuose ūkiuose 2002-aisiais, remiantis minėta prielaida, sudarė atitinkamai 14,3 proc. ir 13 proc. visos žemės ūkio produkcijos vertės.
Žemiems pelno iš hektaro rodikliams didesnio nei 40 EDV ekonominio dydžio ūkiuose įtakos turėjo padidėjusios produkcijos gamybos išlaidos (6 pav.).
Vertinant pagal ekonomiškai išsivysčiusių ES šalių lygį, stambieji šalies ūkiai atitinka jų vidutinio dydžio ūkius, visiškai išnaudojančius ekonominius pajėgumus. Tuo tarpu Lietuvoje stambiausių ūkių grupėje prognozuojamas išlaidų augimas ir ženklus pelno iš hektaro žemės ūkio naudmenų mažėjimas. Siekdami konkurencingumo bendrojoje ES rinkoje, smulkieji šalies ūkiai turės stambėti, kol pasieks 12-16 EDV ekonominį dydį, bei geriau panaudoti ekonominius pajėgumus.5. LIETUVOS INTEGRAVIMOSI Į EUROPOS SĄJUNGĄ PASEKMĖS ŠALIES ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ UŽSIENIO PREKYBAI
Lietuvai tapus ES nare, jos dabartinė užsienio prekyba tarsi pasidalys į dvi dalis:
 prekybą bendrojoje rinkoje;
 prekybą su trečiosiomis šalimis.
Pagal bendrosios rinkos nuostatas bus reglamentuojama prekyba tarp visų ES šalių – Lietuvos ir dabartinių ES, Baltijos bei CELPA šalių. Ji, 2000-2002 metų duomenimis, sudaro apie 73 proc. grynosios žemės ūkio ir maisto produktų užsienio prekybos apyvartos (lietuviškos kilmės produktų eksportas – apie 60 proc, importas vidaus vartojimui – 84 proc).
Bendrojoje ES šalių rinkoje, kaip numatyta Europos Bendrijos steigimo sutartyje, nebus:
 muitų ar jiems lygiaverčių mokesčių;
 apribojimų ar kitų lygiaverčio pobūdžio priemonių.
Muitų tarifų analizė rodo, kad jų pasikeitimas prekybai tarp Lietuvos ir dabartinių bei naujųjų ES šalių didelės įtakos neturės. Lietuva su šiomis valstybėmis yra sudariusi laisvosios prekybos sutartis, pagal kurias tarpusavio prekyboje taikomi preferenciniai muitai – priklausomai nuo susitarimo – nuliniai arba santykinai maži.
Prekyboje su ES šalimis pagal Europos (Asociacijos) sutartį bei 2000 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1484 patvirtinus dalinius pakeitimus, įteisintos nuostatos, pagal kurias:
 visiškai atsisakyta importo tarifų mažiau jautriems žemės ūkio ir maisto produktams;
 padidintos sūrio, pieno miltų, sviesto, kiaulienos, paukštienos, dešros, mėsos konservų, kiaušinių, pomidorų, šviežių obuolių eksporto tarifinės kvotos, kurioms importo tarifai netaikomi.
Prekyboje su Baltijos šalimis taikomi nuliniai muito tarifai, o prekyboje su Lenkija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija – santykinai nedideli muitai jautriems žemės ūkio ir maisto produktams.
Standartai, įvairus reikalavimai, susiję su maisto sauga, bus vienodi visoms ES šalims, t. y. Lietuvoje pagaminti produktai, atitinkantys minėtus reikalavimus, pagal galiojančias nuostatas bus pripažįstami visose ES šalyse.
Eksporto, importo ar tranzito draudimai ar apribojimai bus leidžiami tik tais atvejais, kai jie bus pateisinami žmonių, gyvūnų, augalų sveikatos bei gyvybės požiūriu. Pažymėtina, kad minėto pobūdžio draudimai negalės būti savavališka diskriminacijos priemonė ar užslėptas valstybių narių tarpusavio prekybos apribojimas.
Bendroji ES rinka sudarys sąlygas Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų gamintojams atsikratyti mažos rinkos trūkumų ir pasinaudoti masto ekonomikos teikiamais privalumais. Kita vertus, tai padidins konkurenciją tiek Lietuvos, tiek kitų ES šalių rinkose. Dėl padidėjusios konkurencijos gamintojai bus priversti persitvarkyti ir gaminti kokybišką bei santykinai pigesnę produkciją arba pasitraukti iš rinkos.
Sprendžiant pagal žemės ūkio ir maisto produktų užsienio prekybos balansus (37 lentelė) bei vidutines gamintojų kainas, didžiausią teigiamą integracijos į ES poveikį turėtų pajusti pieno produktų gamintojai.
12 lentelė
Pagrindinių žemės ūkio ir maisto produktų užsienio prekybos* tarp Baltijos ir CELPA** šalių balansas 2001 ir 2002 metais, tūkst. Lt
KPN Produktų grupės ES Baltijos šalys CELPA

2001 2002 2001 2002 2001 2002
02 Mėsa ir subproduktai -65081 -53995 4731 20403 -1829 -105
03 Žuvys ir vėžiagyviai -20921 -22386 -16376 -6102 2258 1223
04 Pieno produktai 89881 79722 35928 47354 5521 -19
07 Valgomosios daržovės -13565 -42771 10475 9277 -9045 -10641
08 Valgomieji vaisiai ir riešutai -127943 -125618 -16047 -13220 -14244 -24055
10 Javai 6636 85236 -7746 -3698 -2791 -1835
11 Malybos produktai -27278 -24318 -7965 -13889 -8192 -16136
12 Aliejingos sėklos ir vaisiai -1081 8544 25021 13810 -6366 -2098

12 lentelės tęsinys

KPN Produktų grupės ES Baltijos šalys CELPA

2001 2002 2001 2002 2001 2002
15 Gyvūninės arba augalinės kilmės riebalai ir aliejai -113988 -133179 -18999 -23667 -7339 -6755
16 Gaminiai iš mėsos ir žuvies 32331 63609 -17168 -28997 702 1462
17 Cukrus ir konditerijos gaminiai iš cukraus -2101 -11550 2779 1830 -528 994
19 Gaminiai iš javų, miltų, krakmolo -29701 -33756 5855 5757 -12825 .-11633
20 Produktai iš daržovių, vaisių riešutų -3691 -28674 -6559 -11441 -39903 -35302
21 Įvairūs maisto produktai -92803 -98058 -5679 -9420 -21715 13615
23 Maisto pramonės liekanos ir atliekos -83925 141346 -12926 -17427 874 -12305
* Lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų bei importo vidaus vartojimui. Šaltinis: Užsienio prekyba 2002. – V.: Statistikos departamentas prie LRV, 2003.
** Centrinė Europos laisvosios prekybos asociacija
Pagal 2000-2002 metų duomenis, pieno produktų eksportas į ES šalis ir šalis kandidates viršija importą penkis kartus. Jis sudaro per 30 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto į šias šalis. Didžiausią paklausą iš pieno produktų turi sūriai ir LPM. Jie pasižymi gera kokybe, atitinkančia ES standartus. Kainos daug mažesnės už vidutines kainas ES šalyse: sūrio – per 1,7 karto, LPM – apie 1,3 karto.
Teigiamą įtaką bendroji ES rinka turėtų turėti ir galvijienos bei avienos gamintojams, nors kol kas eksporto apimtys santykinai nedidelės. Galvijininkystės sektorius yra pajėgus ne tik aprūpinti vidaus rinką, bet ir daug daugiau eksportuoti, tačiau iki šiol eksportą į ES šalis ribojo tai, kad galvijų skerdenų kokybė neatitiko ES standartų. Tik 2001-2002 metais skerdykloms bei mėsos perdirbimo įmonėms suteikti pirmieji septyni tarptautiniai veterinariniai numeriai padidino galimybes plėtoti mėsos ir jos produktų pardavimą ES šalių bendrojoje rinkoje, juolab, kad lietuviškos kilmės jautienos ir veršienos kainos 40-45 proc. mažesnės negu ES rinkoje, o kokybė artima ekologiškai. Tam tikrų konkurencinių pranašumų lietuviškos kilmės jautiena bei veršiena turės ir dėl to, kad Lietuva pagal GSE priskiriama prie mažos rizikos šalių.
Atsižvelgiant į užsienio prekybos balansus, aprūpinimo lygį, gaminamų produktų kainas, tikėtina, kad bendroji rinka gali turėti teigiamą poveikį rapsų, daržovių (agurkų, morkų, kopūstų), uogų, vaisių sulčių gamybos plėtrai.
Aukštesnės žemės ūkio ir maisto produktų kainos ES šalyse sudarys sąlygas brangiau realizuoti Lietuvoje pagamintus produktus. Tai užtikrins gamintojų pajamų didėjimą, tačiau turės neigiamą poveikį vartotojams. Kita vertus, laisvas žemės ūkio ir maisto produktų judėjimas bendrojoje rinkoje vartotojams turės teigiamą poveikį – jie turės galimybę įsigyti kokybiškus ir saugius maisto produktus, gauti išsamią informaciją apie jų sudėtį, padidės jų asortimentas.
Muitų tarifų panaikinimas atpigins ir žemės ūkio bei maisto produktus, įvežamus į Lietuvą iš dabartinių ir naujųjų ES šalių. Tai gali padidinti produktų srautus iš kitų ES šalių ir turėti neigiamą įtaką vietiniams gamintojams, ypač savo produkciją realizuojantiems vietinėje rinkoje. Gali būti, kad, panaikinus muitų
tarifą, čekiškas salyklas atpigs 10 proc, o slovakiškas – 30 proc. Grėsmė iškils ir sviesto gamintojams, nes Lietuvoje gaminamo sviesto kainos mažai skiriasi nuo ES, o muitų panaikinimas kainas beveik išlygins. Šiek tiek atpigs makaronų, pomidorų sulčių, kečupo, bulvių, pagardų importas iš būsimųjų ES narių, nes bus panaikintas 5 proc. muitų tarifas. Cukraus gamintojai gali tikėtis, jog ES muitų tarifas cukrui (41,9 euro/100 kg, arba 144,6 Lt/100 kg) saugos juos ir cukrinių runkelių augintojus ne mažiau nei dabartinis protekcinis 168 Lt/100 kg muitas.
Nuo įstojimo į ES dienos pasikeis Lietuvos prekybos su trečiosiomis šalimis sąlygos. Lietuva perims visus ES prekybos mechanizmo ACQUIS reikalavimus.
ES prekybiniai ryšiai su trečiosiomis šalimis reglamentuojami dvišalėmis ir daugiašalėmis sutartimis bei įsipareigojimais PPO. Jos prekybos mechanizmą sudaro horizontaliosios priemonės:
 muitų tarifai;
 garantijų (užstatų) sistema;
 eksporto subsidijos; importo ir eksporto licencijos;
 kombinuotoji prekių nomenklatūra.
Kaip numatyta Europos Bendrijos steigimo sutartyje, užsienio prekybos režimus nustatys ES Taryba bei Europos Komisija, tačiau Lietuvos žemės ūkio ir maisto produkcijos gamintojai turės teisę, esant reikalui, reikalauti įvesti rinkos apsaugos priemones pr.ieš importą iš trečiųjų šalių visos ES mastu. Tai leis riboti nesąžiningą konkurenciją, jei ji kels grėsmę Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės gamintojams.
Šalies žemės ūkio ir maisto produktų gamintojus nuo importo iš trečiųjų šalių saugos ir, palyginti su Lietuvos, didesnės ES muitų tarifų normos. Šiuo metu prekyboje su trečiosiomis šalimis Lietuva nulinį muitų tarifą taiko 36,42 proc. žemės ūkio ir maisto produktų, ES – tik 13,97 procento.
Kita vertus, Lietuvai tapus ES nare, didesni ir nustatyti didesniam produktų kiekiui ES importo muitų tarifai pabrangins kai kuriuos į Lietuvą iš trečiųjų šalių importuojamus žemės ūkio ir maisto produktus. Pagal dabartinę importo iš nepriklausančių ES ir šalims kandidatėms šalių produktų struktūrą, tarp santykinai daugiausia pabrangsiančių paminėtini:
grybai (KPN 07095130), mėlynės (KPN 08119050), maisto produktai, kurių sudėtyje nėra pieno riebalų, sacharozės, izogliukozės, gliukozės arba krakmolo (KPN 21069092), linai, minti arba brukti (KPN 53012100), importuojami iš Rusijos; saulėgrąžų aliejus (KPN 15121191), cukrinių runkelių sėklos (KPN 12091100), agurkai (KPN 07070005), džiovinti tešlos gaminiai (KPN 19023010), importuojami iš Ukrainos; baltymų koncentratai ir tekstūruotos baltyminės
medžiagos, kurių sudėtyje nėra pieno riebalų, sacharozės, izogliukozės, gliukozės ar krakmolo (KPN 21061020), importuojami iš Izraelio; valgomieji česnakai (KPN 07032000), importuojami iš Kinijos. Pabrangs ir tokie Lietuvoje negaminami produktai: citrinos, arbūzai, druska, kakavos milteliai, tabakas, vytintas dūmuose, importuojami atitinkamai iš Argentinos, Rusijos, Ukrainos, Malaizijos, Indijos.
Pabrangimas gali paskatinti kai kurių produktų gamybą šalyje arba jų įsigijimą ES šalyse. Tai neturėtų turėti didelės įtakos vartotojams, nes nurodytų produktų importas iš trečiųjų šalių sudaro santykinai nedidelę dalį bendroje maisto produktų suvartojimo vidaus poreikiams apimtyje.
Vidaus rinkos apsaugai nuo importo iš trečiųjų šalių teigiamos įtakos turės ir griežtesnė produktų veterinarinės ir fitosanitarinės būklės kontrolė.
Kita vertus, Lietuvoje pagamintiems žemės ūkio ir maisto produktams, įgijus ES kilmę, kuri yra ir kokybės garantas, padidės galimybės juos eksportuoti į trečiąsias šalis. Padidės ir sandorių, sudaromų su užsienio valstybių juridiniais ir fiziniais asmenimis, patikimumas, o dėl greitesnio krovinių pristatymo, paprastesnės dokumentų įforminimo procedūros ir galimybės naudotis kitų ES valstybių narių muitinių paslaugomis Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportuotojams bus lengviau bendradarbiauti su užsienio partneriais.
Teigiamą poveikį Lietuvos eksportui į trečiąsias šalis turės ES taikomos eksporto subsidijos. Jos taikomos žemės ūkio produktams tuo atveju, kai ES pagamintų ir eksportuojamų į trečiąsias šalis kainos yra didesnės negu vidutinės pasaulinės kainos. Nustatytos eksporto subsidijos yra vienodos visoms ES narėms. Jos gali skirtis tik priklausomai nuo šalies, į kurią eksportuojami žemės ūkio ir maisto produktai. Akivaizdu, kad iš eksporto subsidijavimo didžiausią naudą turės tos ES narės, kurios sugebės trečiųjų šalių rinkai pateikti atitinkamos kokybės produktus, pagamintus santykinai mažiausiomis sąnaudomis.
Pažymėtina, kad eksporto subsidijos mokamos tik įrodžius, kad produktai kilę ir yra eksportuoti iš Bendrijos.
Lietuvai tapus ES nare, jos prekybos mechanizmo perėmimas sudarys prielaidas žemės ūkio ir maisto produktų gamybos ir prekybos plėtrai, o tuo pačiu ir gyventojų gerovės kitimui. Siekiant tikslo, būtina užtikrinti gaminamų produktų konkurencingumą..IŠVADOS
Žemės ūkis atlieka svarbią ekonominę, socialinę, etnokultūrinę ir gamtosauginę funkciją. Kaimas vertinamas kaip šalies infrastruktūra, nuo kurios priklauso kaimo ir miesto žmonių gyvenimo kokybė.
Daugiau kaip pusė šalies teritorijos – žemės ūkio paskirties žemė, 3,37 mln. ha žemės ūkio naudmenų. Žemė pakankamai derlinga, numelioruota ir sukultūrinta. Palankios sąlygos plėtoti pieno ir mėsos ūkius, auginti javus, linus, cukrinius runkelius, vaisius ir daržoves, plėtoti ekologinį ūkį.
2002 metais kaime gyveno 33,1 proc. Lietuvos gyventojų, žemės ūkyje dirbo 16,8 proc. visų šalies dirbančiųjų. Žemės ūkio dalis bendrojoje pridėtinėje vertėje sudarė 7,0 proc, eksporte – 10,8 procento.
2002 metais Lietuvoje buvo 39,7 tūkst. įregistruotų ūkininkų ūkių, jų vidutinis dydis – 15,2 ha. Šalyje veikė 657 žemės ūkio bendrovės ir kitos žemės ūkio įmonės.
Bendroji žemės ūkio produkcija palyginamosiomis kainomis per 2002 metus padidėjo 6 proc. Produkcijos struktūroje didžiausia dalis teko grūdų, pieno ir mėsos gamybai. Vasaros sausra pakenkė kultūrinių augalų derliui, tačiau kokybė, ypač maistinių grūdų ir cukrinių runkelių, buvo labai gera. Pieno ūkis 2002 metais patyrė didelių sunkumų. Pieno gamyba išliko stabili, bet supirkimo apimtys sumažėjo. Lietuvos pieno pramonė pardavė 13 proc. mažiau produkcijos nei 2001 metais. Pieno kainos buvo pačios mažiausios per pastarųjų 5 metų laikotarpį. 2002 metais šalyje padidėjo gyvulių skaičius. Kiaulienos ir jautienos gamyba išaugo, paukštienos -sumažėjo, o avienos liko 2001 metų lygio.
Visų rūšių žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertė 2002 metais sudarė beveik 2,2 mlrd. Lt, palyginti su 2001-aisiais, sumažėjo 4 proc. Beveik tiek pat sumažėjo ir importas. Užsienio prekybos balansas neigiamas. Eksporto struktūroje didžiausią dalį sudarė pieno produktai.
Pagrindinis užsienio prekybos partneris – ES. Pasirengimas ES vieningai rinkai reikalauja didelių investicijų restruktūrizavimui ir modernizavimui. Pagrindinis nacionalinės paramos šaltinis 2002 metais buvo Specialioji kaimo rėmimo programa, kuriai iš valstybės biudžeto buvo skirta 304,5 mln. Lt. 2002 metais įvyko esminis lūžis įsisavinant SAPARD lėšas. Metų pabaigoje jau buvo pasirašyta sutarčių 267,1 mln. Lt paramai gauti.
2002 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė svarbų dokumentą -Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymą, apibrėžiantį bendruosius žemės ūkio ir kaimo politikos formavimo ir įgyvendinimo principus.
2002 m. gruodžio 13 d. Lietuva kartu su kitomis devyniomis kandidatėmis sėkmingai užbaigė derybas dėl narystės ES. Buvo deramasi dėl pieno ir cukraus gamybos kvotų, javų bazinio ploto ir derlingumo, galvijų ir avių skaičiaus. Daugelis sutartų kvotų viršija dabartinį gamybos lygį. Išsiderėtas dirbamosios žemės pardavimo užsieniečiams septynerių metų laikotarpis ir dar 8 pereinamieji laikotarpiai. Jau 2004 metais šalies žemdirbiams bus galima mokėti 40-55 proc. dabartinėms ES narėms mokamų išmokų dydžio tiesiogines išmokas ir iki 2010 metų palaipsniui jas didinti, kol išmokos visoje ES susilygins. 2004 metais Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai skirtas finansinis paketas sieks 1,2 mlrd. Lt ir kas metai bus didinamas.
Ekonominė ir socialinė situacija kaime sudėtinga, didelis nedarbas, menkos pajamos. Lėtai vyksta ekonominės veiklos įvairinimas ir alternatyvių verslų plėtra. Toliau didėja kaimo ir miesto žmonių gyvenimo lygio skirtumas, gilėja regioninė diferenciacija. Lietuvai tapus ES nare, šie skirtumai mažės, padėtis žemės ūkyje ir kaime iš esmės pagerės. ES politika, nukreipta žmonių gerovei ir regioninių skirtumų mažinimui, duoda praktinių rezultatų ES šalyse narėse.NAUDOTA LITERATŪRA
1) Lietuvos integracija į Europos Sąjungą : žemės ūkio uždaviniai ir mokslo vaidmuo / mokslinės konferencijos pranešimai, Vilnius, 1999 m. balandžio 22 d. / Lietuvos mokslų akademija.
2) Lietuvos integravimosi į Europos sąjungą pasėkmės žemės ūkiui, – Vilnius, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2003
3) Lietuvos ūkio kelias į Europos Sąjungą : respublikinės mokslinės konferencijos medžiaga, Vilnius, 1996 m. lapkričio 22-23 d.. – Vilnius, 1996
4) Lietuvos žemės ūkis 2002. Ekonominė apžvalga / D.Stanikūnas ir kt. – Vilnius, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2003
5) Kaip funkcionuoja Europos Sąjunga? : Europa.-. klausimai ir atsakymai. – Vilnius, 1999
6) Žemės ūkio politika Europos sąjungoje / Michael Tracy. – Vilnius, 1998
7) Žemės ūkis Vakarų Europos teisėje : mokomoji priemonė / A.Andriuškevičius. – Vilnius, 1997

Leave a Comment