Javų ūkio modernizavimas ir plėtra

Įmonių rūšių klasifikatorius

JAVŲ ŪKIO MODERNIZAVIMAS IR PLĖTRA

Verslo planas

TURINYS

Santrauka..............................3

Ūkio subjektas ir veiklos plėtra..............................7

Ūkio įsikūrimoistorija..............................7

Dabartinė veikla..............................8

Rinka..............................14

Produkcijos gamyba ir aplinkosauga..............................20

Produkcijos gamyba..............................20

Aplinkosauga..............................28

Valdymas ir darbuotojai..............................29

Investicijos ir finansavimas..............................30

Finansinės prognozės..............................33

IǷvados..............................38

Priedai..............................39

SANTRAUKA

Šiuoverslo planu pagrindžiamas jaunojo ūkininko Mindaugo Chaladausko investicinis projektas, siekiant gauti jaunojo ūkininko įsikūrimo paramą, teikiamą pagal Lietuvos Bendrojo Programavimo Dokumento 4 prioriteto “Kaimo plėtra ir žuvininkystė“ priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, kartu siekiant šią įsikūrimo išmoką panaudoti kaip nuosavas lėšas priemonėje „Investicijos į žemės ūkio valdas“.

2008 m. ūkininkas nusprendė įsteigti savo asmeninį ūkį ir 2008 m. lapkričio 16 dieną Jonavos rajono žemės ūk kio skyriuje įregistravo ūkininko ūkį, o prieš tai (2008 m. rugsėjo 14 dieną) Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ir Kaimo verslo registre – savo valdą. 2008 m. gruodžio 9 dieną Mindaugas Chaladauskas įregistruotas Pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, kuriam suteiktas PVM mokėtojo kodas.

Pagrindinis ūkininko, Mindaugo Chaladausko, tikslas- užsiimti žemės ūkio veikla įkuriant augalininkystės ūkį, sustiprinti ir išplėtoti jį taip, kad jis taptų konkurencingu tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje.

Ūkio strateginis planas – sukurti modernų, konkurencingą ūkį, kuris atitiktų Europos Sąjungos aplinkos apsaugos standartus, su visomis būtinomis verslo plėtros sąlygomis, ku urios savo ruožtu užtikrintų pakankamas pajamas ir tinkamą gyvenimo lygį ūkininkui kaime.

Svarbiausias ūkininko uždavinys – įsigytos naujos modernios technikos pagalba gerinti dirvos dirbimo ir pasėlių priežiūros kokybę, kad būtų pagaminama kuo aukštesnės kokybės augalininkystės produkcija su mažesniais kaštais, kartu tausojant dirvą, sa

augant aplinką nuo taršos.

Numatytiems tikslams pasiekti ūkininkas yra numatęs tokias priemones:

Įsigyti naują galingą traktorių, su kuriuo galėtų mažesnėmis sąnaudomis tinkamai ir laiku įdirbti dirvą bei prižiūrėti pasėlius;

Kaupti patirtį bei žinias augalininkystės srityje, kas leistų ateityje pasiekti vis geresnių rezultatų.

Ūkininko pasirinkta ūkio veiklos kryptis – augalininkystės produkcijos gamyba. Planuojama auginti keturių rūšių augalai: žieminiai kvietrugiai, vasariniai rapsai, žieminiai kviečiai ir vasariniai miežiai.

Šio pobūdžio gamybinę veiklą ūkininkas pasirinko dėl tokių priežasčių:

ūkininkas Mindaugas Chaladauskas turi pakankamą išsilavinimą užsiimti šia veikla;

tinkamos gamtinės sąlygos bei aukštas žemės ūkio naudmenų balas leidžia išauginti gausų derlių.

Šiuo metu ūkio dydis siekia 39, 86 hektarus, iš kurių39,56 hektarai yra žemės ūkio naudmenos. 10,10 hektarai ūkininkui priklauso nuosavybės teise, o 29, 46 hektarus žemės ūkininkas valdo pagal ilgalaikes 11 ir 15 metų žemės panaudos sutartis.

Siekdamas įgyvendinti nu umatytus tikslus, ūkininkas Mindaugas Chaladauskas planuoja įsigyti naują ir modernų traktorių, kurio pagalba galės laiku ir kokybiškai įdirbti dirvą bei prižiūrėti pasėlius. Ūkininkas šiuo metu naudojasi tėvo turima žemės ūkio technika, su kuria yra sudarytos panaudos sutartys. Tačiau ši technika yra pasenusi, nekokybiška, dažnai gendanti, be to ja reikia dalintis su taip pat ūkiškai gyenančiu tėvu, todėl ūkio darbai atliekami ne laiku, su papildomomis sąnaudomis.

Investicijos ūkininko ūkyje bus atliekamos vienu etapu. Pagal Bendrojo programavimo dokumento 4 prioriteto “Kaimo plėtra ir žuvininkystė” pr

riemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ jauniems ūkininkams, investuojantiems penkerių metų laikotarpiu po įsikūrimo maksimalus paramos dydis didinamasiki 55 %. Ūkininkas Mindaugas Chaladauskas investuoja nepraėjus vieneriems metams po įsikūrimo, todėl jam taikomas maksimalus paramos dydis – 55 % , o tai sudaro 90283,69 Lt. Investicijos įgyvendinimo planas bei prašoma parama pateikiama 1.1 lentelėje.

1.1 lentelė

Projekto investicijos, Lt

Investicijos pavadinimas

Įgyvendinimo terminas

Suma, Lt

(be PVM)

Suma, Lt

(su PVM)

Paramos

suma, Lt

Metai

Mėnuo

Traktorius FENDT

Vasaris

164152,16

193699,55

90283,69

Viso:

164152,16

193699,55

90283,69

Projekto įgyvendinimui, technikos, užtikrinančios sėkmingą ūkininko ūkinės veiklos plėtojimą, įsigyjimui, reikia 164152,16 litų be PVM ir 193699,55 litų su PVM.

Pagal bendrojo programavimo dokumento 4 prioriteto „Kaimo plėtra ir žuvininkystė“ priemonę „ Investicijos į žemės ūkio valdas”, jeigu paraišką teikia jaunasis ūkininkas, lėšas, gautas pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, naudojantis kaip nuosavų lėšų indėlį pagal priemonę „ Investicijos į žemės ūkio valdas“, tai lėšos, gautos pagal priemonę „ Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ projekte turi sudaryti ne daugiau kaip 45 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ ūkininkas planuoja gauti 73868,47 litų (45 proc. investicijų vertės) įsikūrimo išmoką, kurią panaudos kaip nuosavas lėšas investicijų finansavimui. Trūkstamą lėšų sumą – 119500 litų – ūkininkas pasiskolins iš kredito unijos „Jonavos žemė“. Paskolą su 7 proc. metinių palūkanų planuojama gauti 2010 m. vasario mėnesį. Paskolą bankui grąžinti ūkininkas planuoja tais pačiais, t.y., 2010 metais. Skola bus grąžinamagautomis paramos lėšomis, bei pardavus ūkyje užaugintą produkciją. Investicinio projekto finansavimo šaltiniai nurodyti 1.2 lentelėje.

1.2 lentelė

Projekto finansavimas, Lt

Finansavimo šaltiniai

Suma, Lt

Lėšų

Struktūra,

%

Palūkanos,

%

Paskolos teikėjas

Turimos piniginės lė

ėšos

331,08

0,16

X

X

BPD parama „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“

73868,47

38,15

Paskola

119500,00

61,69

7,00

Kredito unija „Jonavos žemė“

Viso:

193699,55

100,00

X

X

Prašoma BPD parama

90283,69

X

X

X

Paskola ūkininkui Mindaugui Chaladauskui bus suteikta tik su ta sąlyga, jog ūkininkas pasirašys paramos teikimo sutartį su Nacionaline mokėjimų agentūra. Ūkininkui negavus ES fondų paramos, kredito unija „Jonavos žemė“ atsisako suteikti paskolą, o tai sutrukdytų ūkininkui siekti užsibrėžtų siekti užsibrėžtų tikslų, – isigyti taip trūkstamą galingą traktorių, kad galėtų užsiimti žemės ūkio veikla, bei užsidirbti pakankamas pajamas, kad užsitikrintų tinkamą savo pragyvenimo lygį ir taip galėtų įsitvirtinti kaime.

Vienas iš BPD 4 prioriteto „Kaimo plėtra ir žuvininkystė“ priemonių tinkamumo kriterijų yra ūkio ekonominio gyvybingumo rodiklių atitikimas kritinėms reikšmėsms. Ūkininko Mindaugo Chaladausko ūkio ekonominiai gyvybingumo rodikliai paskaičiuoti 1.3 lentelėje.

1.3 lentelė

Investicijų efektyvumo rodikliai

Finansiniai rodikliai

Metai

2009

2010

2011

2012

2013

Grynasis pelningumas

39,05

24,98

36,41

26,64

31,05

Vidutinio turto pelningumas %

27,73

18,70

15,12

16,20

18,23

Skolos rodiklis

0,04

0,00

0,02

0,03

0,03

Paskolų padengimo rodiklis

X

0,01

X

X

X

Bendrasis likvidumo rodiklis

23,34

98,44

15,50

9,36

9,40

Naujai įsteigti ūkio subjektai laikomi tinkamais pareiškėjais finansinei paramai gauti pagal BPD 4 prioriteto priemones, jeigu ūkio grynasis pelningumas ir vidutinio turto pelningumas atitinka nustatytus kritinius dydžius penktaisiais prognoziniais metais, o kiti rodikliai (skolos, paskolų padengimo, bendrojo likvidumo), – prognozuojamu laikotarpiu pradedant po projekto investicijų įgyvendinimo metų pabaigos. Investicijų įgyvendinimo metais nustatytus dydžius turi atitikti bent vienas iš šių rodiklių: skolos, paskolų padengimo, bendrojo likvidumo. Ūkininkas neplanuoja imti paskolos prognozuojamu laikotarpiu, todėl paskolų padengimo rodiklis ūkiui neskaičiuojamas, išskyrus investicijų įgyvendinimo metais (gavus kredito unijos paskolą). Ūkininko Mindaugo Ch

haladausko ūkis atitiks visus ekonominio gyvybingumo rodiklius prognozuojamais metais ir yra pilnai pasirengęs projekto įgyvendinimui.

Šioprojekto tikslas – įrodyti, kad ūkininkas, įsigijęs modernų, dirvos įdirbimui ir pasėlių priežiūrai reikalingą traktorių, sugebės efektyviai vykdyti ūkio produkcijos gamybą, išgauti kuo didesnius derlingumus, aukštos kokybės produkciją ir įgyvendins Europos Sąjungoss keliamus aplinkos apsaugos reikalavimus bei galės konkuruoti ne tik su šalies, bet ir su užsienio žemės ūkio produkcijos gamintojais.

Verslo plano skaičiavimai atlikti penkerių prognozuojamų metų laikotarpiui 2009 – 2013 metams.

2. ŪKIO SUBJEKTAS IR VEIKLOS PLĖTRA

Ūkininkas: Mindaugas Chaladauskas

Teisinė padėtis: Fizinis asmuo

Asmens kodas: 38502281217

Ūkio registracijos data ir vieta: 2008 – 11 – 16, Jonavos r. Žemės ūkio skyrius

Valdos registracijos data: 2008 – 09 – 14

Veiklos pobūdis: Augalininkystės produkcijos gamyba ir realizavimas

Ūkio adresas: Mimalių km., Žeimių sen., Jonavos r.

Gyvenamoji vieta: Žeimių miestelis, Žeimių sen., Jonavos r.

Telefono nr.: 861580216

Atsiskaitomoji sąskaita: LT605013200010002612

Banko pavadinimas: Kredito unija „Jonavos žemė“

2.1 Ūkio įsikūrimo istorija

Ūkininkas Mindaugas Chaladauskas gimė ir augo Žeimių miestelyje, Žeimių seniūnijoje, Jonavos rajone. Ūkis yra Mimalių kaime, Žeimių seniūnijoje, Jonavos rajone. Dar mokydamasis Žeimių vidurinėje mokykloje Mindaugas savo artimiausius planus jau siejo su žemės ūkio veikla, todėl, siekdamas įgyvendinti šiuos planus, Mindaugas Chaladauskas baigė kursus pagal Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą ir jam suteikta profesinio pasirengimo ūkininkauti kvalifikacija. Šiuo metu ūkininkas studijuoja Lietuvos Kauno technologijos universitete, kur įgys informaciniųtechnologijų inžinieriaus specialybę. Ūkininkas domisi kompiuteriais, todėl ir pasirinko su jais susijusią specialybę. Kompiuterijos žinios ypač svarbios šiais laikais, kadangi dauguma naujos modernios technikos kuriama kompiuterio pagrindu. Žemės ūkio darbai ūkininkui ne svetimi. Jau vaikystėje teko padėti ūkiškai gyvenantiems tėvams, tekdavo jiems talkinti įvairiuose ūkio darbuose ir taip įgyti nemažą šios srities darbų praktiką. Mindaugas – vienintelis sūnus šeimoje, todėl visada buvo pirmas ir pagrindinis tėvo pagalbininkas ūkyje. Būdamas 14 metų jau savarankiškai dirbo žemę bei kitus ūkio darbus. Visada domėjosi technika ir jos remontu, todėl nemažai laiko praleisdavo su tėvu garažuose. Ūkiškai gyvenančio tėvo ūkyje įgyta praktika, bei pačio Mindaugo Chaladausko įgytos teorinės žinios padės ūkininkui sėkmingai įgyvendinti savo planus bei, sėkmingai ūkininkaujant, įsitvirtinti augalininkystės produkcijos rinkoje. Savo žinias žemės ūkio klausimais ūkininkas planuoja gilinti įvairiuose seminaruose, rengiamose žemės ūkio parodose. Be to, ūkininkas domisi kitų ūkininkų patirtimi, planuoja konsultuotis su žemės ūkio specialistais. Iškilus bet kokiems sunkumams, ūkininkui visada padeda didelę patirtį žemės ūkyje turintis tėvas.

2.2 Dabartinė veikla

2008 m. rugsėjo 14 d. Mindaugas Chaladauskas žemės ūkio ir kaimo valdos registre įregistravo savo žemės ūkio ir kaimo valdą, kuriai suteiktas identifikavimo kodas. Po dviejų mėnesių po valdos įregistravimo, t.y., 2008 m. lapkričio 16 dieną ūkininkas įregistravo ūkininko ūkį, kuriam taip pat suteiktas identifikavimo kodas. Įregistravęsūkininko ūkį, Mindaugas Chaladauskas įsiregistravo pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju, kuriam suteiktas PVM mokėtojo kodas.

Ūkininkas nusprendė specializuotis augalininkystės srityje. Bus auginamos keturios kultūros: žieminiai kvietrugiai, vasariniai rapsai, žieminiai kviečiai ir vasariniai miežiai.

Ūkininkas Mindaugas Chaladauskas prieš pasirinkdamas veiklos kryptį, atsižvelgė į vietos sąlygas – dirvožemį, reljefą, klimatą bei atitinkamiems regionams perspektyvią specializaciją. Jonavos rajonas nuo seno yra žemdirbystės kraštas, žemės yra derlingos, tinkamos grūdinių kultūrų bei rapsų auginimui, todėl ūkininkas tik tęsia senas tradicijas. Jonava – tai vidurio Lietuvos rajonas šalia didžiųjų miestų (Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Ukmergės), gerai išvystytas krasto kelių tinklas, rajoną kerta dvi europinės svarbos autotransporto magistralės, geležinkelio magistralė.Tai pagrindinės sąlygos, lėmusios augalininkystės veiklos krypties pasirinkimą. Prieš nusprendžiant, kokius augalus reikėtų auginti, svarstyta ar išauginta produkcija turės rinką.

Planuojant augalininkystės produkcijos gamybą buvo apsvarstyta:

kainos ir galimybės realizuoti ūkyje pagamintą produkciją;

planuojamos gaminti ir parduoti produkcijos gamybos išlaidos;

dirvožemio, klimatinių infrastruktūros sąlygų atitikimas analogišką produkciją gaminančių ūkių sąlygoms, pranašumų ir trūkumų analizė.

ūkininko patyrimas bei žinios apie gamybos kryptį ir galimybės tobulintis;

turimos gamybos priemonės, jų įsigyjimo galimybės;

galimų padarinių gamtai nustatymas, apsauginių, prevencinių ir kompensacinių priemonių taikymo galimybių techninė – ekonominė analizė.

Ūkininko ūkio žemės išsidėstę Jonavos rajone. Ūkio valdos yra patogioje susisiekimo atžvilgiu vietoje, iki Kėdainių miesto – 25 km, iki Kauno miesto – 30 km. Ypač tai yra patogu realizacijai, kadangi ūkio produkcija realizuojama uždarose akcinėse bendrovėse, kurios randasi 25 – 30 km atstumu, o UAB „Agrochema“ įsikūrusi pačioje Jonavoje. Todėl produkcijos pristatymas vyksta operatyviai, išvengiant didelių kuro bei laiko sąnaudų.

Ūkininko žemių vidutinis našumo balas – 48. Jonavos rajono žemės yra pakankamai derlingos. Reljefas lyguminis, mažai akmenuotas, vyraujantys dirvožemiai – priemoliai. Vidurio Lietuvos rajonuose gerai dera visi augalai. Ūkininkaujama prisilaikant agrotechnikos reikalavimų, optimaliai naudojant trąšas, bei augalų apsaugos priemones ir, gaunant dideliusaugalininkystės kultūrų derlius. Ūkininkavimo sąlygų analizė pateikiama 2.2.1 lentelėje.

2.2.1 lentelė

Ūkininkavimo sąlygų apibūdinimas

Sąlygos

Apibūdinimas

Tinkamumas

1. Sodybos vieta

Ūkininko ūkis įsikūręs priemiestinėje zonoje.

Tinkama užsiimti žemės ūkio verslais, bet labiausiai augalininkyste.

2. Žemės plotas

Žemės ūkio naudmenų našumo balas 48. Bendras žemės valdos plotas sudaro 39, 86 hektarus, iš kurių 39,56 hektarai yra žemės ūkio naudmenos. 10,10 hektarai ūkininkui priklauso nuosavybės teise, o 29, 46 hektarus žemės ūkininkas valdo pagal ilgalaikes 11 ir 15 metų žemės panaudos sutartis.

Ūkininkas puikiai gali plėtoti savo verslą.

3. Dirvožemiai

Vyrauja priemoliai

Augalininkystės šakoje labiausiai tinkami priemolių dirvožemiai.

4. Pagrindinių gamybos priemonių potencialas

Materialinė – techninė bazė stipri.

Kad galėtų gerai plėtoti savo ūkio šaką reikia stiprios materialinės – techninės bazės. Ūkininkas turi beveik visą reikiamą žemės dirbimo techniką.

5. Situacija darbo jėgos požiūriu

Darbo jėgos yra pakankamai.

Esamos darbo jėgos užtenka turimam žemės plotui prižiūrėti.

6. Rinka

Rinkos atžvilgiu labiausiai tinka užsiimti augalininkystės sektoriuje. Užaugintą produkciją iš karto realizuoja.

Puikiai naudojant turimas žinias ir vis įgyjant naujų galima pasiekti gerus ūkininkavimo rezultatus. Produkciją superka supirkėjai.

7. Paramos priemonių sistema

Gavo paramą “Jaunujų ūkininkų įsikūrimas”

8.Gamtosauginiai apribojimai

Nėra jokių problemų dėl gamtosaugos.

9. Įmonės vadovo šeimos sudėtis, kvalifikacija, polinkiai

Ūkininko šeima gyvena ūkiškai, todėl žemės ūkis ūkininkui nėra svetima veiklos sritis, nuo vaikystės teko susidurti su žemės ūkio darbais, todėl turi neblogą patirtį šioje srityje. Tėvas nuo seno užsiima ūkininkavimu, todėl jo pėdomis seka ir sūnus, Mindaugas Chaladauskas.

Turimos žinios padeda tikslingai ir efektyviai plėtoti augalininkystę, gauti gerą pelną ir nepatirti nuostolių.

Kiekviena žemės ūkio įmonė (ūkis) dirba tam tikroje aplinkoje, kuri turi įtakos jos veiklai. Verslo aplinka – tai visuma įvairaus pobūdžio ir prigimties jėgų bei veiksnių, egzistuojančių įmonėje (ūkyje) ir už jos ribų, turinčių didesnę ar mažesnę įtaką verslo organizavimui bei jo rezultatams. Rinkoje sėkmingai gali veikti tik tai, kas gerai pažįsta verslo aplinką ir sugeba objektyviai įvertinti verslo aplinkos sąlygas ir veiksnius.

Planuojant ir organizuojant ūkio veiklą, visi aplinkos veiksniai turi būti tinkamai įvertinti. Šiam įvertinimui gerai tinka vadinamieji SSGG (stiprybės, silpnybės (vidinės aplinkos), galimybės ir grėsmės (išorinės aplinkos) kriterijai, kai nagrinėjant bet kurį aplinkos veiksnį atsakomą į šiuos klausimus:

Koks ūkio pranašumas (stiprybė) (S) pagal aptariamąjį kriterijų;

Kokie esminiai trukdžiai – silpnybės (S)neleidžia visiškaipanaudoti ūkio galimybių;

Kokias galimybes (G) galima geriausiai panaudoti;

Kokios grėsmės (G) gali kelti daugiausia rūpesčių sprendžiant ūkio plėtros problemas.

Ūkininko ūkio SSGG analizė pateikta 2.2.2 lentelėje.

2.2.2 lentelė

Ūkininko ūkio SSGG (SWOT) analizė

STIPRYBĖS

SILPNYBĖS

1. Palanki ūkio geografinė padėtis.
2. Gera kelių infrastruktūra.
3. Tinkami, derlingi dirvožemiai, leidžiantys užauginti gerą derlių.
4. Stipri ūkininko ūkio techninė bazė – turi beveik visą reikalingą techniką.
5. Gera pastatų bei sandėlių, skirtų produkcijos laikymui, būklė.
6. Ūkyje dirba šios srities išsilavinimą turintys asmenys.

7. Žemės ūkio darbai visiškai mechanizuoti.

1. Esant didesniam derliui, sandėlių trūkumas.

2. Dalis technikos naudojama ilgiau kaip 10 metų.

GALIMYBĖS

GRĖSMĖS

1. ES fondų parama.

2.Naujų darbo vietų įkūrimas
3. Auginamos produkcijos realizavimas užsienyje ir įsitvirtinimas užsienio rinkose.

1. Nepalankios klimato sąlygos
2. Konkurentu atsiradimas ir konkurencijos didėjimas.

3. Dideli rinkos pokyčiai, ypač žaliavų rinkoje ir kainų didėjime.

Šiuo metu ūkininkas Mindaugas Chaladauskas nuosavybės teise valdo 10,40 ha žemės plotą, kuriame žemės ūkio naudmenos sudaro 10,10 ha. Ūkininko nuosavybės teise valdoma žemė pateikta 2.2.3 lentelėje.

2.2.3. lentelė

Ūkininko Mindaugo Chaladausko nuosavos žemės plotų suvestinė

Eil. Nr.

Žemės sklypo plotas, ha

Bendras

Bendrame plote

Našumo balas

Žemės ūkio naudmenos

Miško plotas

Vandenų plotas

Kita žemė

1.

8,53

8,23

0,00

0,30

0,00

43,4

2.

1,62

1,62

0,00

0,00

0,00

52,4

3.

0,25

0,25

0,00

0,00

0,00

64,0

Iš viso:

10,40

10,10

0,00

0,30

0,00

x

Be nuosavos žemės ūkininkas Mindaugas Chaladauskas iš privačių asmenų nuomoja 29,46 ha žemės plotą (žemės ūkio naudmenos sudaro 29,46 ha). Nuomos sutartys sudarytos 11 ir 15 metų laikotarpiui, t.y., nuo 2009 m. iki 2020 m. ir iki 2024 m. Ūkininko iš privačių asmenų nuomojamų žemių suvestinė pateikta 2.2.4 lentelėje.

2.2.4 lentelė

Ūkininko Mindaugo Chaladausko iš privačių asmenų nuomojamų žemių suvestinė

Eil. Nr.

Nuomotojo vardas, pavardė

Žemės sklypo lotas, ha

Nuomos sutartis sudaryta

Bendras

Iš jo žemės ūkio naudmenos

Našumo balas

Nuo

Iki

1.

Genovaitė Liutkienė

10,50

10,50

60,1

2009.01.10

2020.01.10

2.

Genovaitė Liutkienė

1,00

1,00

55,1

2009.01.10

2020.01.10

3.

Alvidas Stankevičius

7,30

7,30

42,6

2008.11.21

2024.11.21

4.

Alvidas Stankevičius

5,66

5,66

45,1

2008.11.21

2024.11.21

5.

Michalina Vilkienė

5,00

5,00

45,1

2008.11.21

2024.11.21

Viso:

29,46

29,46

x

x

x

Mindaugo Chaladausko ilgalaikį turtą sudaro materialusis turtas, t.y. žemė ir technika. Ilgalaikis materialus turtas ūkyje apskaitomas įsigijimo arba likutine verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą. Nusidėvėjimas skaičiuojamas visam naudojamam ilgalaikiam materialiniam turtui priklausomai nuo jo naudojimo laiko. Metinė nusidėvėjimo suma skaičiuojama tiesiniu nusidėvėjimo metodu ir priskiriama nusidėvėjimo sąnaudoms. Pagrindinių gamybos priemonių nusidėvėjimas pateikiamas 2.2.5 lentelėje.

2.2.5 lentelė

Pagrindinės gamybos priemonės ir jų nusidėvėjimas

Pagrindinės priemonės

Vertė, Lt

Naudingo naudojimo laikas, metais

Amortizacijos atskaitymai per metus

Likutinė vertė metų pab. Lt

Likutinė vertė visų naudojimo metų

Pastatai

Sėklų sandėlis

150000,00

2000,00

148000,00

50000,00

Grudų sandėlis

300000,00

4600,00

295400,00

70000,00

Technikos garažas

180000,00

2800,00

177200,00

40000,00

Žemės ūkio technika

Traktorius

13512,00

150639,00

2000,00

Kombainas

450000,00

44600,00

405400,00

4000,00

Skutikas

30000,00

3687,00

26313,00

500,00

Sėjamoji

150000,00

12417,00

137583,00

1000,00

Purkštuvas

40000,00

5600,00

34400,00

800,00

Plūgas

26000,00

3175,00

22825,00

600,00

Transporto priemonės

Džipas

27000,00

2600,00

2440,00

1000,00

Kitas ilgalaikis materialusis turtas

Gyvenamasis namas

500000,00

6429,00

50000,00

Iš viso:

2017152,00

X

101420,00

1893771,00

219450,00

Šiuo metu ūkininkas Mindaugas Chaladauskas savo ūkyje naudoja tokią techniką ir

padargus:

Traktorių MTZ 50L;

Priekabą.

Ūkininkui labai trūksta technikos. Šiuo metu ir ateityje ūkininkas Mindaugas Chaladauskas naudosis tėvo turima žemės ūkio technika, kuriai yra sudarytos panaudos sutartys. Ūkininkas panaudos tokią tėvo turimą žemės ūkio techniką ir padargus:

Ratinį traktorių FENDT LSA 615;

Skutiką RABE;

Ražieninę sėjamąją;

Kultivatorių;

Dirvų lygintuvą;

Prikabinamą plūgą NIEMEYER;

Purkštuvą RAU AIR PLUS;

Sėjamąją RABE;

Javų kombainą „Fortschritt E – 516“.

Ūkininko trumpalaikį turtą sudaro atsargos, lėšos banke ir kasoje. Ūkininko Mindaugo Chaladausko trumpalaikis turtas pateiktas 2.2.6 lentelėje.

2.2.6 lentelė

Ūkininko Mindaugo Chaladausko trumpalaikis turtas 2008 m.

Turtas

2008 metai

Atsargos

17 121

Nebaigtoji gamyba

17 121

Lėšos banke ir kasoje

39 648

Viso:

56 769

Ūkio atsargas sudaro nebaigtoji gamyba, kurią ūkininkui padovanojo tėvas. Nebaigtą gamybą sudaro žieminių kvietrugių bei žieminių kviečių rudeninės sėjos išlaidos.

Ūkininkas Mindaugas Chaladauskas įsigys naują modernų, ekonomišką ir galingą traktorių, kuris padidins ūkininko ūkyje naudojamo turto vertę ir ženkliai prisidėtų prie ūkininko tikslų įgyvendinimo:

Sumažinti gamybos sąnaudas;

Spartinti gamybos modernizavimą;

Užtikrinti aukštą produkcijos kokybę;

Išsaugoti aplinką gamtosauginiu požiūriu;

Šie uždaviniai atitinka ir Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo keliamus uždavinius, kurių įgyvendinimui skiriama fondo parama.

Ūkininkas Mindaugas Chaladauskas savo ūkyje taikys naujas, modernias augalų auginimo technologijas(javų auginimo technologijos pateikiamos 1 priede), nuolat tobulins savo žinias augalininkystės srityje, konsultuosis su žemės ūkio specialistais, dalyvaus įvairiuose rengiamuosiuose seminaruose ir lauko dienose. Šiuo metu ūkininkas Mindaugas Chaladauskas naudojasi Lietuvos žemės ūkio konsultavimosi tarnybos Jonavos biuro konsultantų paslaugomis.

3.RINKA

Lietuva turi palankias sąlygas grūdų ūkio plėtrai, t.y. tinkamą žemę, palankų klimatą, javų auginimo tradicijas ir patirtį, grūdų auginimo ir perdirbimo gamybinį potencialą. Per pastaruosius metus javų plotai ir jų struktūra keitėsi priklausomai nuo supirkimo kainų, kvotų, subsidijų, galimybės realizuoti, eksporto ir importo politikos. Prekinių grūdų auginimaskoncentruojasi Vidurio ir vidutinio našumo Vakarų Lietuvos regione, kur javai užima apie 50 % visų pasėlių. Kad mūsų gamtinės sąlygos, klimatas ir dirvožemiai tinka javams auginti, yra nurodęs ne vienas žymus mūsų ir užsienio agrarininkas. Suprantama, grūdų gamybos efektyvumu Lietuva niekad negalės susilyginti su pasaulinės grūdų rinkos penketuku (JAV, ES, Kanada, Australija, Argentina), tačiau panašias mūsiškėms ar tik geresnes gamtines sąlygas turinčios Švedija, Norvegija, net Suomija, o ypač Vokietija ir Danija sėkmingai augina javus. Pagaliau ir Lietuvoje jau yra daug ūkių, kurie visame plote kulia po 6 – 7 ar net 8 t iš ha grūdų. Visa tai rodo dideles grūdų ūkio galimybes, o sąlygos tokiam tikslui pasiekti aiškios – tai didelis ir geros kokybės derlius, taupus ūkininkavimas ir maža grūdų savikaina, aplinkos bei dirvožemio derlingumo išsaugojimas. Tuo tarpu priemonės tam pasiekti yra daug sudėtingesnės.

Viena iš tokių priemonių – tai specializacija. Specializuota žemės ūkio gamyba yra pranašesnė už daugiašakę. Pasirinkus tinkamiausius dirvožemio ir klimato sąlygoms augalus ir apsieinant ūkyje su mažiau technikos ir skiriant investicijas pagrindinei gamybos krypčiai, galimas didesnis pelnas negu iš daugiašakio ūkio.

Lietuvoje turėtų būti plėtojamas subalansuotas ūkininkavimas. Ypač svarbu, kad ūkiai, turintys daugiau kaip 15 ha dirbamos žemės, sudarytų prekinės produkcijos gamybos, tręšimo, sėjomainos planus, apskaičiuotų maisto medžiagų (NPK) balansą kiekvienam laukui.

Lietuvos grūdų ūkiui būdingos stipriosios pusės:

pakankami žemės naudmenų plotai ir jų kokybė,leidžiantys patenkinti šalies gyventojų maisto, pašarų bei salyklo poreikius Lietuvoje išaugintais grūdais;

santykinai mažas dirvožemio, vandens ir oro užterštumas. Palankios sąlygos ekologiškai švarių grūdų ūkio plėtrai. Palyginus su ES šalimis, Lietuva mažiau naudoja cheminių medžiagų;

sukauptas didelis gamybinis potencialas tiek pirminės gamybos, tiek perdirbimo srityje;

tradicijos, patirtis, gamybiniai pajėgumai leidžia gaminti kokybiškus duonos ir pyrago gaminius, kurie gali būti konkurencingi ir tarptautinėje rinkoje;

gyvulininkystės, paukštininkystės tradicijos;

santykinai maža grūdų gamybos savikaina;

palankus klimatas dideliam pašarinių grūdų derliui.

Lietuvos grūdų ūkiui būdingos silpnosios pusės:

vyrauja palyginti smulkūs ūkiai, plėtojasi daugiašakėnespecializuota gamyba ir tik nedaugelis ūkininkų bei žemės ūkio bendrovių specializuojasi augalininkystėje;

žemas javų derlingumas;

santykinai žemos grūdų supirkimo kainos, negarantuojančios augintojams pakankamai pajamų;

atskirais metais pasitaikančios meteorologinės sąlygos gali sumažinti atskirų augalų ir net visų tais metais išaugintų grūdų derlių ir kokybę;

minimalių agrotechninių sąlygų ir techninės drausmės nesilaikymas atskiruose ūkiuose;

nepilnai panaudojami grūdų perdirbimo pramonės gamybiniai pajėgumai;

pramonė į kombinuotus pašarus perdirba tik apie penktadalį gyvulininkystėje suvartojamo grūdų kiekio, per 1 mln. t.

Didelė dalis augalininkystės produkcijos yra išauginama privačiuose ūkiuose, kurie yra sąlyginai maži ir nespecializuoti. Privatūs ūkiai nėra linkę specializuotis. Maždaug 82% šeimyninių ūkių gamina mišrią žemės ūkio produkciją. Apie 12% ūkių, specializuojasi auginant javus, o apie 4% – gyvulius. Tačiau konkurencijos sąlygomis išlikti ir egzistuoti gali tik specializuoti prekiniai ūkiai, gaminantys kokybišką bei pigią produkciją.

Siekiant konkuruoti grūdų rinkoje, taip pat atsižvelgiant į vis didėjančius aplinkosauginius reikalavimus, prognozuojama, kad ateityje didesnę paklausą ir susidomėjimą įgaus augalininkystės produktai skirti ne maisto ir ne pašarų reikmėms. Iš tokių ne maisto ir ne pašarų gamybai skirtų produktų galima paminėti biodegalus iš rapsų, spiritą, bioetanolį iš grūdų, polimerinius gaminius iš bulvių krakmolo ir kt.

Viena iš tokių kultūrų – rapso,skirto biokuro gamybai, auginimas. Lietuvoje šiuo metu yra jau veikianti biodegalų gamykla – tai Mažeikių rajone UAB „Rapsoila“, kurios pajėgumai – per metus 10 tūkst. tonų ir daugiau biokuro, ŽŪ kooperatyvas „Telšių bioenergija“ (pajėgumai apie 2 tūkst. t per metus. Ateity numatomas dar didesnis rapsų sėklų poreikis. Prognozuojant rapsų paklausą rinkoje, įvertintas maistinio aliejaus poreikis vidaus rinkoje, baltymų deficito mažinimo būtinybė gyvulininkystėje, biokuro gamybos perspektyva, taip pat eksporto galimybės į ES bei kaimyninių šalių rinkas.

Analizuojant rapsų rinką, reikia paminėti, kad rapsų sėklosne tik aprūpina žaliava Lietuvos aliejaus pramonę, bet ir sėkmingai parduodamos ir Vakarų šalims. Daugelis ūkininkų rapsus pamėgo ne tik kaip pajamų šaltinį, bet ir kaip dirvos derlingumą didinantį augalą, kurio teigiamas poveikis jaučiamas dar ir antraismetais.

Rapsų auginimas – prioritetinis augalininkystės sektorius. Mindaugo Chaladausko ūkyje rapsai bus auginami ne tik kaip perspektyvi kultūra, bet ir kaip tinkamas priešsėlis, parenkant optimalią sėjomainą. Rapsai – pagrindiniai augalai, naudojami maistinio aliejaus gamybai. Perspektyvoje didės rapsų naudojimas ir ne maisto reikmėms. Lietuvoje yra potencialios galimybės didinti rapsų pasėlių plotus ir patenkinti ne tik šalies aliejaus pramonės bei biokuro gamybos poreikius, bet ir plėtoti eksportą. 2010 – 2015 metaisbus auginama atitinkamai 210 ir 230 tūkst. ha rapsų, iš kurių 60 – 70 % bus skiriama ne maisto reikmėms. Specialistai prognozuoja, kad iki 2010 metų Lietuvoje vidutinis rapsų derlingumas išaugs iki 2,6 t/ha.

Lietuvos žemdirbiams rapsų eksportas – viena iš svarbiausių galimybių kasmet gauti nemažas pajamas. Užsienio rinkose susiklostė palankesnės sąlygos eksportui, nes padidėjo rapsų kaina. Daugiausia rapsų eksportuoja į Nyderlandus, Daniją, Vokietiją, Lenkiją, Estiją. Eksporto galimybes lemia rapsų supirkimo sąlygos. Per penkerių metų laikotarpį rinkoje nebuvo jų petekliaus.

Grūdų rinka – pirmoji rinka iš žemės ūkio produktų rinkų, kuri buvo pradėta reguliuoti. Lietuvai tapus ES nare, Lietuvoje taikomas toks grūdų rinkos reguliavimas koks dabar taikomas ES šalyse:

tiesioginės išmokos grūdų augintojams, kvotos, supirkimo kainos, subsidijos;

grūdų pardavimas Intervencinei agentūrai, taikant intervencines kainas ir privatų saugojimą;

importo ir eksporto reguliavimo priemonės.

Iki įstojimo į ES iš nacionalinio biudžeto Lietuvos žemės ūkiui mokamos tiesioginėsišmokos už pasėlių hektarą, taip pat akcizo už dyzelinius degalus kompensacija, dalinės paskolų palūkanų, kredito draudimo įmokų ir garantinio užmokesčio kompensacijos. Siekiant palaikyti žemės ūkio produktų konkurencingumą, pagal patvirtintą ŽŪ ir kaimo plėtros strategiją iš nacionalinio biudžeto šios išmokos ir kompensacijos numatytos ir ateityje.

Grūdų pardavimas intervencinei agentūrai – tai dar viena rinkos reguliavimo priemonė, padedanti palaikyti ūkininkų pajamas, superkant perteklinę produkciją. ES grūdų rinkos kaina yra aukštesnė nei pasaulinė rinkos kaina. Po derliaus nuėmimo ir esant dideliai grūdų pasiūlai, grūdų rinkos kaina pradeda kristi ir artėti prie pasaulinio kainų lygio. Tam, kad rinkos kaina per daug nenukristų ir ES ūkininkai nepatirtų nuostolių, kiekvienais metais, nuo lapkričio pirmos dienos, pradeda veikti intervencinė sistema, t.y. ūkininkai galiparduoti grūdus į intervencinius sandėlius už intervencinę kainą. Į intervencinius sandėlius superkami kviečiai, miežiai, kukurūzai, sorgas bei kietieji kviečiai. Intervencinė kaina yra nustatyta vienoda visiems grūdams. Superkami kviečiai, miežiai, turi atitikti minimalius kokybės reikalavimus pagal kuriuoskoreguojama kaina.

Jonavos rajonas yra labai patogioje geografinėje vietoje, beveik pačiame Lietuvos centre, greta antrojo pagal dydį Lietuvos miesto Kauno. Jonavos rajono savivaldybės teritorijos plotas – 944 km2, iš jų 46,66 % užima žemdirbystės plotai.

Jonavos rajono savivaldybę kerta tarptautinė transporto magistralė Kaunas – Daugpilis, užtikrinanti puikų susisiekimą su tarptautiniais transporto keliais Klaipėda – Kaunas – Vilnius – Minskas – Maskva (Kijevas) bei Via Baltica (Berlynas – Varšuva – Kaunas – Ryga – Talinas (Helsinkis) ir automagistralė Vilnius – Panevėžys – Šiauliai – Palanga. Nuo šių transporto magistralių Jonavos rajonas tėra nutolęs vidutiniškai 30 – 40 kilometrų atstumu. Iš krašto kelių, kertančių Jonavos rajoną, svarbiausias yra Šiauliai – Kėdainiai – Jonava – Elektrėnai.

Bendras žemės ūkio naudmenų plotas Jonavos rajone – 44,01 tūkst. hektarų, ariamoji žemė sudaro 39,50 tūkst. ha.

Jonavos rajone vyrauja smulkūs ūkininkų ūkiai – 86,7 % ūkių plotas nesiekia 10 ha, 7,8 % ūkių plotas tarp 10 ir 20 ha ir tik 0,2 % ūkių plotas viršija 50 ha.

Jonavos rajono savivaldybėje 509 registruoti ūkininkų ūkiai. Pagal registracijos duomenis ūkininkų ūkių vidutinis dydis yra 14,1 ha, kai vidutiniškai šalyje – 15,2 ha, o Kauno apskrityje – 12,2 ha. Mažesnį ūkių vidutinįdydį lemia žemės grąžinimas mažesniais sklypais, o taip pat priemiestinių ūkių specializacijos specifika.

Jonavos rajone vyrauja mažesni nei 10 ha ūkininkų ūkiai. Tai dažniausiai yra šeimos ūkiai, kurių pagrindinės pajamos yra gautos už parduotą pieną, daržoves arba šių ūkių savininkams žemės ūkis nėra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Didžiausią žemės ūkio naudmenų plotą užima ūkininkų ūkiai, kurių turimos žemės plotas yra 10 – 20 ha.

Pagrindinės žemės ūkio sritys yra augalininkystė ir gyvulininkystė. Paprastai registruojant ūkininkų ūkius nurodoma, kad bus užsiimta mišria ūkininkavimo veikla. Bet prie populiariųjų sričių Jonavos rajono savivaldybėje galima priskirti javų ir kiaulių auginimą. Daugėja ūkinę veiklą įvairinančių ūkių, kai šalia tradicinio ūkininkavimo imamasi netradicinės žemės ūkio veiklos ar žemės ūkiui alternatyviosveiklos. Sparčiai populiarėja ekologinis ūkininkavimas. Ūkių specializavimo ir veiklos įvairinimo tempus iš esmės riboja ūkininkų motyvacijos, verslumo ir investicijų stoka.

Kauno apskrityje šimtui ha žemės ūkio naudmenų turima 3,2 traktoriaus, kai vidutiniškai šalyje tenka 2,7 traktoriaus. Daugiau kaip 75% apskrityje turimų traktorių priklauso ūkininkams ir kitiems gyventojams. Apsirūpinimas javų kombainais Kauno apskrityje taip pat yra geresnis negu vidutiniškai šalyje, tačiau apsirūpinimas žemės technika nėra racionalus. Dominuoja pasenusi, su pažangiomis žemės ūkio technologijomis sunkiai suderinama technika.

Jonavos rajono savivaldybė yra intensyvios žemdirbystės zonoje. Beveik visos, pernelyg šlapios žemės ūkio naudmenos yra nusausintos, tačiau kritiškai pablogėjusi sausinimo įrenginių fizinė būklė. Savivaldybėje palankios grūdų, cukrinių runkelių, rapsų, bulvių, daržovių intensyviai ir ekologinei gamybai.

Žemės ūkio augalų derlingumas Jonavos savivaldybėje yra didesnis už vidutinius šalyje. Tačiau vidutinis derlingumo lygis dar nėra pakankamas gamybos efektyvumui dabartinėmis rinkos sąlygomis užtikrinti. Didesni derlingumai yra modernizuotuose, pažangias technologijas taikančiuose ūkiuose.

Pagrindinė pirminės žemės ūkio gamybos problema – nepakankamas jos ekonominis efektyvumas. Nepakankamą efektyvumą lemia ne tik sudėtingos rinkos sąlygos bei nepakankama adaptacija prie jų, bet ir žemas gamybos procesų technologinis lygis, apyvartinių lėšų trūkumas, žemės ūkio subjektų nepakankamas organizuotumas, verslumo ir vadybinių gebėjimų trūkumai. Nepakankamas efektyvumas yra žemės ūkiokonkurencingumo rinkose problema. Jonavos rajone pagaminta žemės ūkio produkcija yra konkurencinga, jei lyginame su produkcija, pagaminta Rytų ir Vakarų Lietuvos savivaldybėse, tačiau mažai konkurencinga lyginant su produkcija, pagaminta kitose Vidurio Lietuvos savivaldybėse ar užsienio šalyse.

Jonavos rajono savivaldybėje agroprekybos, ypač žemės ūkio produkcijos supirkimo, tinklas nepakankamai išplėtotas. Žemės ūkio produkcijos supirkimus vykdo perdirbamosios pramonės įmonės per joms priklausantį supirkimo punktų tinklą arba be jo, mažesnėmis apimtimis superka mažmeninės prekybos tinklai. Didelė produkcijos dalis vis dar parduodama turguose.

Žemės ūkio subjektai veiklai vykdyti būtinas priemones ir kitus išteklius perka iš įmonių – gamintojų ar jų atstovybių. Žemės ūkio subjektai turi itin palankias sąlygas apsirūpinti trąšomis, nes Jonavos rajone yra stambi trąšųgamybos įmonė – UAB „Agrochema“. Kauno apskrityje yra daugelio žymių įmonių, užsiimančių chemikalų žemės ūkiui gamyba ir prekyba, taip pat kai kurių žemės ūkio technikos gamybos firmų filialai ir atstovybės.

Jaučiamos valdžios ir savivaldos institucijų pastangos padėti žemės ūkio subjektams ir jų rinkos partneriams spręsti rinkodaros problemas. Su šių institucijų parama organizuojamos žemės ūkio mugės ir parodos, vykdoma užsienio partnerių paieška.

Ūkininko Mindaugo Chaladausko pagrindinė reali produkcijos pardavimo rinka yra Lietuvoje. Beveik visą ūkyje užaugintą produkciją ūkininkas realizuoja. Sandėlyje pasilieka tik nedidelę dalį produkcijos kitų metų sėjai. Realizuodamas savo produkciją, ūkininkas Mindaugas Chaladauskas bendradarbiauja su UAB „Linas ir viza“, UAB „Agrokoncernas“ ir UAB „Agrochema“. Šios įmonės yra ir ūkininko kreditorės. Iš UAB „Linas ir viza“ ūkininkas pirko rapsų sėklą, už kurią atsiskaitė užauginta rapsų produkcija. Iš UAB „Agrochema“ ūkininkas perka trąšas, už kurias atsiskaito ūkyje užauginta produkcija. Iš UAB „Agrokoncernas“ ūkininkas perka augalų apsaugos priemones, už kurias taip pat atsiskaito ūkyje užauginta produkcija. Beto, su UAB „Agrokoncerno grūdai“ ūkininkas Mindaugas Chaladauskas pasirašęs produkcijos supirkimo sutartį, kurioje įmonė įsipareigoja supirkti visą ūkininko ūkyje užaugintą produkciją. Produkcijos realizavimo punktai yra ūkininkui patogioje susiekimo vietoje. UAB „Agrochema“ įsikūrusi pačioje Jonavoje, UAB „Agrokoncerno grūdai“ – Kaune, kurisrandasi 10 km nuo ūkininko gyvenamosios vietos, o UAB „Linas ir viza“ – Kėdainiuose, kurie randasi 25 km nuo Jonavos. Arti esančios realizavimo rinkos įgalina ūkininką sumažinti produkcijos transportavimo į supirkimo punktus išlaidas, bei sutaupyti laiko sąnaudas, o tai garantuoja operatyvų bei kokybišką produkcijos pristatymą.

4. PRODUKCIJOS GAMYBA IR APLINKOSAUGA

4.1 Produkcijos gamyba

Ūkininko Mindaugo Chaladausko ūkyje vykdoma veiklos sritis – augalininkystės augalų auginimas. Pagrindinis ūkininko ūkio veiklos tikslas – augalininkystės ūkio kūrimas ir modernizavimas, bei ūkio produkcijos konkurencingumo užtikrinimas mažinant gamybos sąnaudas ir gerinant produkcijos kokybę.

Ūkininkas Mindaugas Chaladauskas augina žieminius kvietrugius, vasarinį rapsą, žieminius kviečius ir vasarinius miežius. Kiekvienais metais auginami trys augalai, kasmet juos kaitaliojant. Visais prognozuojamais metais ūkininko ūkio žemės ūkio naudmenos sudarys 39,56 ha.

Ūkininko žemės išsidėsčiusios trijuose laukuose, o auginamų augalų plotus sąlygoja laukų dydžiai. Vienas laukas užima16,84 ha plotą, antras – 14,85 ha plotą, o trečias – 7,87 ha plotą.

Ūkininko Mindaugo Chaladausko ūkyje auginamų bei prognozuojamų auginti augalų pasėlių plotai pateikti 4.1.1 lentelėje.

4.1.1 lentelė

Ūkininko Mindaugo Chaladausko auginami bei prognozuojami auginti augalų pasėlių plotai, ha

Augalai

Metai

2009m.

2010m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Žieminiai kvietrugiai

16,84

0,00

7,87

14,85

16,84

Vasarinis rapsas

14,85

16,84

0,00

7,87

14,85

Žieminiai kviečiai

7,87

14,85

16,84

0,00

7,87

Vasariniai miežiai

0,00

7,87

14,85

16,84

0,00

Viso:

39,56

39,56

39,56

39,56

39,56

Tvarkingas žemės naudojimas neatskiriamas nuo sėjomainos. Ji lemia žemės padalijimą laukais, pasėlių struktūrą ir kultūros kaitaliojimą. Pagal ją lengva planuoti žemės dirbimą, tręšimą bei augalų apsaugos produktus. Sėjomainai ūkyje išlaikyti reikia sąlygų: daugiau ar mažiau pastovios pasėlių struktūros, vienodų žemių, patogių žemės dirbimui laukų.

Sėjomainoms augalai parenkami atsižvelgiant į turimas žemes (reljefą, mechaninę sudėtį, sukultūrinimą, sklypų patogumą), ūkio kryptį ir produkcijos poreikį (maistui, pašarams, pardavimui), ūkio galimybes (techniką, darbo jėgą, finansinius resusrus, net tradicijas). Augalų kaita duoda ekonominę naudą ir pagerina aplinkosaugą. Ji priklauso ir nuo dirvožemio mechaninės sudėties ir nuo auginamų augalų. Sunkesnės mechaninės sudėties dirvožemiuose gerai auga kviečiai, miežiai, žieminiai ir vasariniai rapsai.Parenkant šiems dirvožemiams tinkamiausius augalus, remiantis ūkininko patirtimi nustatoma jų kaitymo tvarka (rotacija). Rotacija turi apsaugoti augalus nuo ligų ir kenkėjų paplitimo. Tai pasiekiama, kai augalai sėjami tame pačiame lauke po tam tikros pertraukos. Ūkininko Mindaugo Chaladausko pasėlių rotacija:

žieminiai kvietrugiai;

vasarinis rapsas;

žieminiai kviečiai;

vasariniai miežiai.

Gerą produkcijos kokybę bei didelį derlingumą lemia ne tik tinkamų augalų rotacija, bet ir sėklinė medžiaga.

Ūkininkui Mindaugui Chaladauskui svarbu pasiekti planuojamą pasėlių derlingumą. Tai lemia daug dalykų: sėklų kokybė, dirvos paruošimas, sėjos laikas ir gylis, trąšų bei pesticidų naudojimo intensyvumas, derliaus nuėmimas ir kita. Šiuolaikinė žemės ūkio rinka reikalauja kokybiško derliaus. Derliaus nuostolių patiriama dėl neteisingų technologinių sprendimų. Žemdirbystės ateitis – naujos tikslios technologijos, kurias taikydami, ūkiai sugebėtų kasmet gauti norimą derlių, nepriklausomai nuo palankesnių ar prastesnių gamtos sąlygų.

Norint pasiekti kuo geresnių rezultatų, įtakojančių tiek auginamų augalų derlingumą, tiek produkcijos kokybę, didelis dėmesys ūkininko ūkyje skiriamas dirvos paruošimui, augalų tręšimui, apsaugai nuo piktžolių, kenkėjų bei ligų, operatyviam bei savalaikiam derliaus nuėmimui, tinkamam derliaus laikymui siekiant išsaugoti jo kokybę.

Vystant intensyvią augalininkystę, būtina naudoti trąšas. Tyrimais įrodyta, kad apie 58 % derliaus padidėja dėl azoto, apie 32 % dėl fosforo ir apie 10 % dėl kalio trąšų. Ūkyje trąšosberiamos prisilaikant tręšimo planų rekomendacijų. Ūkininkas su specialistų pagalba yra parengęs ir augalų apsaugos planą, kuriuo vadovausis toliau ūkininkaudamas. Atsizvelgiant į šiuos skaičiavimus suplanuotos kintamos išlaidos kiekvieno augalo hektarui.

Ūkio kintamas išlaidas verslo plane sudaro: sėklos, trąšos ir chemikalai. Kita dalis kintamų išlaidų prognozuojant ūkio veiklą yra priskirta pastovioms veiklos sąnaudoms. Prie veiklos pastovių išlaidų priskiriamos bendros degalų, atsarginių dalių, bei kitos išlaidos. Kintamų bei pastovių veiklos sąnaudų suma sudaro buhalterinėse finansinėse ataskaitose apskaičiuotas kintamas išlaidas. Kintamos išlaidos paskaičiuotos atskirų augalų hektarui, ir pateiktos 4.1.2 lentelėje.

4.1.2 lentelė

Ūkyje auginamų augalų kintamos išlaidos, Lt/ha

Augalai

Metai

2009m.

2010m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Žieminiai kvietrugiai

647,93

0,00

660,88

674,10

687,58

Vasarinis rapsas

715,05

768,72

0,00

784,09

799,78

Žieminiai kviečiai

683,05

696,71

710,65

0,00

724,86

Vasariniai miežiai

0,00

630,99

564,81

575,44

0,00

Kintamos išlaidos apskaičiuotos vienam auginamo augalo hektarui. Kintamos išlaidos ūkininko Mindaugo Chaladausko ūkyje nėra ypatingai didelės. Tam turi įtakos ūkyje planuojama sėti savos gamybos sėkla, kurios vertė yra žymiai mažesnė nei pirktos sėklos. Vasarinių miežių kintamos išlaidos didesnės 2010 m., kadangi ūkininkas planuoja sėti iš tiekėjų įsigytą aukštos kokybės sėklą. Nuo 2011 m. Bus sėjama gautos miežių produkcijos sėkla. Žieminių kultūrų auginimo kintamas išlaidas sudaro praeitų metų nebaigtosios gamybos išlaidos (sėkla, trąšos, chemikalai) bei ataskaitinių metų augalų auginimo išlaidos (papildomos trąšos, chemikalai). Detalesnis ūkio kintamų išlaidų paskirstymas pateiktas 4.1.3 lentelėje.

4.1.3 lentelė

Kintamų išlaidų, tenkančių vienam auginamo augalo hektarui, struktūra, Lt/ha

Augalai

Metai

2009m.

2010m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Žieminiai kviečiai

683,05

696,71

710,65

0,00

724,86

Sėkla

66,00

67,32

68,67

0,00

70,04

Trąšos

433,00

441,66

450,49

0,00

459,50

Chemikalai

184,05

187,73

191,49

0,00

195,32

Žieminiai kvietrugiai

647,93

0,00

660,88

674,10

687,58

Sėkla

87,00

0,00

88,74

90,51

92,33

Trąšos

357,50

0,00

364,65

371,95

379,38

Chemikalai

203,43

0,00

207,49

211,64

215,87

Vasariniai miežiai

0,00

630,99

564,81

575,44

0,00

Sėkla

0,00

140,00

64,00

65,28

0,00

Trąšos

0,00

360,50

367,71

374,40

0,00

Chemikalai

0,00

130,49

133,10

135,76

0,00

Vasarinis rapsas

715,05

768,72

0,00

784,09

799,78

Sėkla

115,20

117,50

0,00

119,85

122,25

Trąšos

479,55

526,83

0,00

537,37

548,12

Chemikalai

120,30

124,39

0,00

126,87

129,41

Trąšų normos naudojamos atsižvelgiant į dirvų reakciją, granuliometrinę sudėtį, drėgnumą bei apsirūpinimą maisto medžiagomis. Pasirinktoji trąšų naudojimo technologija garantuos didesnį trąšų efektyvumą ir mažiausią neigiamą poveikį tiek auginamoms kultūroms, tiek aplinkai. Didelis dėmesys bus skirtas augalų priežiūrai nuo ligų ir kenkėjų – purškimui, naudojant naujausius efektyvius herbicidus, fungicidus ir insekticidus. Dėl augalų apsaugos ir tręšimo planų sudarymo ūkininkas konsultuosis su žemės ūkio specialistais – agronomais bei patirtį turinčiais kitais ūkininkais. Augindamas augalus ūkininkas Mindaugas Chaladauskas stengsis išvengti tokių klaidų, kaip: augalų auginimo piktžolėtuose laukuose, sėjomainų nepaisymo, per vėlyvos ar per ankstyvos sėjos, per mažos arba per didelės sėklos normos, per gilaus žemės įdirbimo, nesubalansuoto tręšimo,pavėluoto purškimo, netinkamai panaudotų herbicidų, kūlimo klaidų.

Ūkininkas Mindaugas Chaladauskas trąšas pirks iš UAB „Agrochema“, už kurias atsiskaitys ūkyje užauginta produkcija. Ūkyje naudojamos skystos azoto, kalio bei kompleksinės trąšos. Prognoziniais metais planuojama po truputį didinti trąšų normas.

Augalų apsaugos produktus ūkininkas pirks iš įmonės UAB „Agrokoncernas“. Ūkyje naudojami tokie herbicidai: „Lintur 70 WG“, „Teridox 500 EC“, „Gesagard 500 FW“, „Treflan Super 480 EC“; fungicidai: „Folicur 100 EC“, „Tilt 250 EC“; insekticidai: „Actara 25 WG“, „Fastac 100 EC“. Nupirktas tręšimo bei purškimo medžiagas ūkininkas veš tiesiai į laukus, kur iš karto jos bus ir sunaudotos. Taip pat labai svarbu pasirinkti tinkamas auginamų augalų veisles.

Ūkininko Mindaugo Chaladausko ūkyje sėjamos tokios augalų veislės:

žieminiai kvietrugiai – „FIDELIO“;

žieminiai kviečiai – „BUSSARD“;

vasariniai miežiai – „BARKE“;

vasarinis rapsas – „SPONSOR“.

Ūkyje naudojamos augalų auginimo technologijos bei apsaugos priemonės didina ūkyje auginamų augalų derlingumus. 4.1.4 lentelėje pateikta ūkyje auginamų augalų prognozuojami derlingumai. Prognozuojant ūkyje auginamų augalų derlingumus buvo remiamasi Lietuvos statistiniais bei respondentinių ūkių duomenimis. Jonavos rajone auginamų augalų derlingumai pagal statistinius duomenis yra aukštesni už vidutinius derlingumus Lietuvoje.

4.1.4lentelė

Ūkininko Mindaugo Chaladausko auginamų augalų esami bei prognozuojami derlingumai, t/ha

Augalai

Metai

2009m.

2010m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Žieminiai kvietrugiai

3,00

0,00

3,20

3,20

3,40

Vasarinis rapsas

1,90

1,90

0,00

2,00

2,12

Žieminiai kviečiai

3,60

3,70

3,80

0,00

3,90

Vasariniai miežiai

0,00

3,25

3,35

3,45

0,00

Kaip jau minėta, Jonavos rajono žemės pasižymi geru derlingumu. Vidutinis ūkininko žemių našumo balas – 48. Todėl ūkininkas gali tikėtis gana aukštų ūkyje auginamų augalų derlingumų. Prognozuojant derlingumus buvo remtasi statistiniais bei respondentinių ūkių duomenimis, tačiau yra duomenų, kad buvo užaugintas ypač gausus javų bei rapsų derlius, todėlšiuos suplanuotus augalininkystės produkcijos derlingumus ūkininkas Mindaugas Chaladauskas planuoja pasiekti be didelių pastangų. Kaip matyti iš 4.1.4 lentelės, Mindaugo Chaladausko ūkyje auginamų augalų derlingumai numatyti didesni, negu šalies vidurkiai, tačiau šalies vidutinį derlingumų rodiklį lemia labai smulkūs ūkiai, neturintys geros technikos, nesilaikantys auginimo technologijų, nenaudojantys pakankamai trąšų bei augalų apsaugos produktų. Prognozuojant auginamų augalų derlingumą ūkyje atsižvelgta į žemių našumą, vyraujančias nepastovias gamtines sąlygas, planuojamą įsigyti techniką, sėklų kokybę, numatomas naudoti trąšas bei chemikalus.

Siekiant pilnai įgyvendinti ūkyje auginamų augalų auginimo technologinę schemą ūkyje būtina turėti galingą bei ekonomiską traktorių.

Minėto traktoriaus panaudojimas augalų auginimo technologinėje schemoje leidžia mažesnėmis sąnaudomis pasiekti maksimalų rezultatą. Prognozuojamos ūkyje užaugintos produkcijos apimtys pateiktos4.1.5 lentelėje.

4.1.5 lentelė

Ūkininko Mindaugo Chaladausko ūkio produkcijos gamybos apimtys, t

Augalai

Metai

2009m.

2010m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Žieminiai kvietrugiai

50,52

0,00

25,18

47,52

57,26

Vasarinis rapsas

28,22

32,00

0,00

15,74

31,48

Žieminiai kviečiai

28,33

54,95

63,99

0,00

30,69

Vasariniai miežiai

0,00

25,58

49,75

58,10

0,00

Viso:

107,07

112,52

138,92

121,36

119,43

Kaip matyti iš lentelės planuojamos produkcijos apimtys prognozuojamu laikotarpiu ženkliai svyruoja. Produkcijos apimties svyravimai priklauso nuo pasėlių struktūros bei atitinkamų augalų derlingumo. Paskutiniais prognozuojamais metais planuojama gauti 119,43 t produkcijos.

Beveik visa ūkyje pagaminta produkcija realizuojama. Tik dalis produkcijos paliekama kitų metų sėjai. 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. siekdamas užtikrinti minimalias ūkio realizacines pajamas, ūkininkas sandėliuos nedidelę žieminių kvietrugių ir kviečių dalį, kurią parduos kitais metais po derliaus nuėmimo. Prognozuojamos parduoti produkcijos apimtys pateikiamos 4.1.6 lentelėje.

4.1.6 lentelė

Produkcijos pardavimų apimtys, t

Augalai

Metai

2009m.

2010m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Žieminiai kvietrugiai

23,66

20,00

13,23

59,52

54,90

Vasarinis rapsas

28,22

32,00

0,00

15,74

31,48

Žieminiai kviečiai

11,36

54,95

53,99

20,00

30,69

Vasariniai miežiai

0,00

22,61

43,38

58,10

0,00

Viso:

63,24

129,56

110,60

153,36

117,07

Iš lentelės matyti, kad ūkininko ūkio produkcijos realizavimo apimtys prognozuojamu laikotarpiu ženkliai svyruoja. Tam įtakos turi ūkininko ūkyje atitinkamais metais užderėjęs derlius, atsargose palikta žieminių kultūrų dalis kitų metų pardavimui bei sėjai palikta sėklos dalis. Vasariniai rapsai bus realizuojami tais pačiais metais, derliaus nuėmimo, metais, nepaliekant jų atsargose. Ūkio atsargos pateiktos 4.1.7 lentelėje.

4.1.7 lentelė

Ūkininko Mindaugo Chaladausko ūkyje laikomos atsargos, t

Augalai

Metai

2009m.

2010m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Žieminiai kvietrugiai

26,86

4,5

12,00

0,00

0,00

Vasarinis rapsas

0,00

0,00

0,00

0,00

0,00

Žieminiai kviečiai

13,70

10,00

20,00

0,00

0,00

Vasariniai miežiai

0,00

2,97

3,37

0,00

0,00

Viso:

40,56

17,47

35,37

0,00

0,00

Kaip jau minėta anksčiau, ūkininko Mindaugo Chaladausko ūkio atsargas sudaro nedidelė dalis produkcijos, skirta kitų metų sėjai bei dalis, skirta pardavivams, siekiant užsitikrinti minimalias ūkio realizacines pajamas. Vasarinio rapso ūkininkas atsargose nenumatė, kadangi sėkla kiekvienais metais perkama iš UAB „Linas ir viza“, o ūkyja gautas rapsų derlius visas realizuojamas tais pačiais, derliaus nuėmimo metais. 2012 m. ir 2013 m. ūkyje atsargų nėra, kadangi ūkininkas Mindaugas Chaladauskas sėklą įsigys iš aukštos kokybės sėklomis prekiaujančių įmonių tiekėjų. Ūkyje sunaudota produkcija sėjai pateikta 4.1.8 lentelėje.

4.1.8 lentelė

Ūkyje sunaudota savos gamybos produkcija (sėklai) , t

Augalai

Metai

2009m.

2010m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Žieminiai kvietrugiai

0,00

2,36

4,45

0,00

2,36

Vasarinis rapsas

0,00

0,00

0,00

0,00

0,00

Žieminiai kviečiai

3,27

3,70

0,00

0,00

0,00

Vasariniai miežiai

0,00

0,00

2,97

3,37

0,00

Viso:

3,27

6,06

7,42

3,37

2,36

Kaip jau buvo minėta anksčiau, ūkininkas sės savo užaugintą sėklą. 2008 m. rudenį buvo pasėta aukštos kokybės sėkla, iš „KEMIRA GrowHow“ pirkta „Fidelio“ veislės žieminių kvietrugių ir „Bushard“ veislės žieminių kviečių sėkla. Todėl iki 2012 m. ūkininkas planuoja naudoti iš šios sėklos išaugintos žieminių kvietrugių ir žieminių kviečių produkcijos sėklą. 2012 m. žieminių kultūrų sėklą planuojama atnaujinti. 2010 m. ūkininko ūkyje bus sėjami vasariniai miežiai, kurių sėkla planuojama įsigyti iš sėklų prekyba užsiimančių įmonių. Užauginus 2010 m. vasarinių miežių derlių, kitais metais bus sėjama savo ūkyje užauginta vasarinių miežių sėkla. Rapsų sėkla kiekvienais metais bus perkama iš UAB „Linas ir viza“.

Parduodant ūkyje užaugintą produkciją būtina įvertinti galimus pardavimo nuostolius, kurie apskaičiuoti remiantis pardavimų apimtimis (1 % nuo realizuojamo kiekio). Realizaciniai produkcijos nuostoliai pateikiami 4.1.9 lentelėje.

4.1.9 lentelė

Produkcijos pardavimų nuostoliai, t

Augalai

Metai

2009m.

2010m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Žieminiai kvietrugiai

0,24

0,20

0,13

0,60

0,55

Vasarinis rapsas

0,28

0,32

0,00

0,16

0,31

Žieminiai kviečiai

0,11

0,55

0,54

0,20

0,31

Vasariniai miežiai

0,00

0,23

0,46

0,58

0,00

Viso:

0,63

1,30

1,13

1,54

1,17

Įvertinus galimus produkcijos pardavimo nuostolius apskaičiuotas prognozuojamas produkcijos pardavimų kiekis, kuris pateiktas 4.1.10 lentelėje.

4.1.10 lentelė

Ūkio produkcijos pardavimai atskaičius pardavimų nuostolius, t

Augalai

Metai

2009m.

2010m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Žieminiai kvietrugiai

23,42

19,80

13,10

58,92

54,35

Vasarinis rapsas

27,94

31,68

0,00

15,58

31,17

Žieminiai kviečiai

11,25

54,40

53,45

19,80

30,38

Vasariniai miežiai

0,00

22,38

45,92

57,52

0,00

Viso:

62,61

128,26

112,47

151,82

115,90

Ūkininko Mindaugo Chaladausko ūkyje užauginta produkcija realizuojama UAB „Linas ir viza“, UAB „Agrochema“ ir UAB „Agrokoncerno grūdai“. Su UAB „Agrokoncerno grūdai“ sudaryta ūkininko ūkyje užaugintos produkcijos supirkimo sutartis. Šia sutartimi supirkėjas įsipareigoja supirkti visą Mindaugo Chaladausko ūkyje užaugintą produkciją, už kurią įsipareigoja mokėti atitinkamų metų rinkos kainą.

Prognozuojant ūkyje pagamintos produkcijos rinkos kainas, bei su tuo susijusias pardavimų pajamas ir veiklos rezultatus, buvo remtasi produkcijos vidutinėmis rinkos kainomis jų nedidinant. Rinkos kainos pateikiamos 4.1.11 lentelėje.

4.1.11 lentelė

Produkcijos supirkimo kainos, Lt/t

Augalai

Metai

2009m.

2010m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Žieminiai kvietrugiai

325,00

325,00

325,00

325,00

325,00

Vasarinis rapsas

690,00

690,00

0,00

690,00

690,00

Žieminiai kviečiai

335,00

335,00

335,00

335,00

335,00

Vasariniai miežiai

0,00

320,00

320,00

320,00

0,00

Rinkos kainas sąlygoja daugelis veiksnių. Esant ypač derlingiems metams, kai ūkiuose užauginamas gausus derlius, kas įtakoja stipriai išaugusią augalininkystės produkcijos pasiūlą, rinkos kainos krenta.

Atsargos ūkyje įkainojamos normatyvinėmis augalininkystės produkcijos kainomis. Prognoziniai ūkio veiklos rezultatų skaičiavimai atlikti remiantis faktinėmis augalininkystės produkcijos normatyvinėmis kainomis, prognozuojamu laikotarpiu jų nedidinant. Atsargų kainos pateiktos 4.1.12 lentelėje.

4.1.12 lentelė

Ūkininko Mindaugo Chaladausko ūkyje laikomų atsargų kainos, Lt/t

Augalai

Metai

2009m.

2010m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Žieminiai kvietrugiai

290,00

290,00

290,00

290,00

290,00

Vasarinis rapsas

650,00

650,00

650,00

650,00

650,00

Žieminiai kviečiai

300,00

300,00

300,00

300,00

300,00

Vasariniai miežiai

320,00

320,00

320,00

320,00

320,00

Didžiausias dėmesys ūkininko Mindaugo Chaladausko ūkyje bus skiriamas auginamų augalų derlingumų didinimui bei išaugintos produkcijos kokybės gerinimui. Planuojamas įsigyti traktorius ženkliai prisidėtų prie ūkininko tikslų įgyvendinimo. Taip pat, investuojant į ūkį, atsižvelgiama į aplinkosauginiu požiūriu pažangesnius ūkininkavimo metodus, darbo sąlygų gerinimą. Augalininkystės produkcijos sąnaudų mažinimui įtakos turi ne tik modernios investicijos, bet ir tinkamai parenkamos sėjomainos, optimalus tręšimas bei tinkamų sėklų parinkimas.

4.2. Aplinkosauga

Ūkininko Mindaugo Chaladausko ūkio veikla vykdoma prisilaikant pažangaus ūkininkavimo taisyklių, patarimų, nacionalinių aplinkosaugos reikalavimų. Žemės dirbimas derinamas su kitomis augalų derlių lemiančiomis priemonėmis: sėjomaina, tręšimu, sėja. Visa veikla, susijusi su cheminių preparatųnaudojimu atliekama vadovaujantis LR augalų apsaugos įstatymu bei laikantis Augalų apsaugos produktų taisyklių, kurios atitinka Europos Bendrijos Tarybos direktyvą dėl augalų apsaugos 91/414 EEC bei Europos Bendrijos Komisijos direktyvą dėl augalų apsaugos 93/71 EEC. Trąšos ir augalų apsaugos produktai perkami tik prieš pat naudojimą, paskaičiavus jų poreikį. Ūkininkas Mindaugas Chaladauskas trąšų, chemikalų, dyzelinio kuro bei kitų atsargų ūkyje nekaupia. Atsiradus poreikiui, apskaičiuojamas reikalingų medžiagų kiekis, kurį ūkininkas įsigijęs iš karto sunaudoja. Ūkyje naudojami tik Lietuvoje registruoti pesticidai, įtraukti į leidžiamų vartoti cheminių ir mikrobiologinių augalų apsaugos produktų sąrašą. Pesticidų ūkyje nelaikoma. Tokio ūkio veikla reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai neturi.

Subalansuotajai žemdirbystei būdinga tai, kad paisoma ne tik ekonominio efekto, gaunamo užbaigus gamybos ciklą ir pardavus produkciją, bet žiūrima ir tolimesnės perspektyvos – gamybos poveikio aplinkai. Pavyzdžiui, sudarant planuojamam derliui gauti reikalingų maisto medžiagų kiekio balansą, atliekami ir šių medžiagų pasklidimo į aplinką (vandenis, atmosferą) skaičiavimai bei stengiamasi šią žalą sumažinti, ribojant gamybą arba keičiant augalų auginimo technologijas.

Tvarkingas žemės naudojimas neatskiriamas nuo sėjomainos. Ūkininko Mindaugo Chaladausko ūkyje taikoma sėjomaina, kuri duoda ekonominę naudą ir pagerina gamtosaugą. Rotacija apsaugo augalus nuo ligų ir kenkėjų paplitimo, kas sumažina ūkyje naudojamų chemikalų poreikį. Tai pasiekiama, kai augalai sėjami tame pačiame lauke po tam tikros pertraukos.

ŪkininkasMindaugas Chaladauskas stengiasi nenualinti dirvožemio ir išsaugoti jį derlingą bei neužterštą, tręšia dirvą tiksliai apskaičiuotomis trąšų normomis, kad augalai įsisavintų visas trąšas ir jų perteklius nepatektų į vandenis. Jis laikosi sėjomainos, tręšimo ir augalų apsaugos planų.

5. VALDYMAS IR DARBUOTOJAI

Ūkį valdo pats ūkininkas Mindaugas Chaladauskas, kadangi augalininkystė nėra svetima veiklos sritis. Jau nuo vaikystės susidūrė su žemės ūkio darbais, nes turėjo padėti ūkiškai gyvenantiems tėvams. Kadangi ūkininkas vienintelis sūnus, todėl visada buvo pirmas ir pagrindinis tėvo pagalbininkas ūkyje. Visada domėjosi technika, jos remontu bei konstravimu, todėl nemažai laiko praleisdavo su tėvu garažuose.

2008m. sausio mėn. 27 d. Mindaugas Chaladauskas baigė kursus pagal Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą ir jam suteikta profesinio pasirengimo ūkininkauti kvalifikacija.

Savo žinias gilina įvairiuose seminaruose, žemės ūkio parodose, literatūroje. Be to, ūkininkas semiasi patirties iš kitų ūkininkų, konsultuojasi su žemės ūkio specialistais.

Ūkis įkurtas ūkininko Mindaugo Chaladausko iniciatyva, todėl visus su ūkio veikla susijusius klausimus sprendžia bei darbus organizuoja pats, pasitaręs su tėvu. Iškilus bet kokiems sunkumams ūkininkui visada padeda didelę patirtį žemės ūkyje turintis tėvas. Su tėvu ūkininkas pasirašęs žemės ūkio technikos panaudos sutartį, kuri leidžia ūkininkui savo ūkyje naudoti tėvo techniką. Be to, tėvas padeda ir ūkio darbuose: dirbti žemę, apsėti laukus bei juos prižiūrėti, nuimti derlių. Kitų samdomų darbininkų jaunasis ūkininkas neturi, kadangi valdomos žemės plotas nėra toks didelis, kad ūkininkas nesugebėtų jos apdirbti savo jėgomis, įgyta praktika bei teorinėmis žiniomis.

Kadangi ūkininkas Mindaugas Chaladauskas domisi technika, jos remontu, todėl garažuose įgytą patirtį sėkmingai panaudos ir savo technikos priežiūrai bei darbui su ja. Naujai įsigyta technika prižiūrima paties ūkininko.

Ūkio buhalterinę apskaitą dvejybine sistema ūkininkas Mindaugas Chaladauskas veda LŽŪKT Jonavos biure.

6. INVESTICIJOS IR FINANSAVIMAS

Ūkininko Mindaugo Chaladausko ūkio strateginis tikslas – įkurtimodernų, konkurencingą ūkį, kuris atitiktų nacionalinius ir Europos Sąjungos standartus, gaminti aukštos kokybės augalininkystės produkciją, mažinti gamybos kaštus bei didinti ūkio pelningumą, įsitvirtinti augalininkystės produkcijos realizacijos rinkoje.

Ūkininko turimos technikos vertė 2009 m. sausio 1 dienai siekė 855 litus. Ūkininko techniką sudaro traktorius ir priekaba, tačiau jie yra labai seni. (1971 m. ir 1986 m.). Ūkininkas juos planuoja naudoti dar du metus. Ūkio darbai ūkininko ūkyje bus atliekami naudojant tėvo turimą techniką ir kitus žemės ūkio padargus. Tačiau ir tėvo ūkyje naudojama technika yra pakankamai sena, todėl patiriamos didesnės produkcijos gamybos sąnaudos, be to, naudojant pasenusią techniką, sunku užauginti aukštos kokybės produkciją. Ateityje augalininkystės produkciją gaminantys ūkiai stambės ir išliks tik naujausias technologijas taikantys ir nuolatos modernizuojantysaugalininkystės kultūrų auginimą ūkiai. Pagrindiniai šiandieninių bet kokios produkcijos vartotojų reikalavimai – tai kokybė ir konkurencingos kainos. Todėl ir šio projekto esmė yra modernaus augalininkystės ūkio kūrimas, kurio dėka ūkininkas sugebės gaminti produkciją su mažesniais gamybos kaštais bei tiekti rinkai tik aukštos kokybės, pirkėjų reikalavimus atitinkančią augalininkystės kultūrų produkciją.

Ūkininkas Mindaugas Chaladauskas, naudodamas bendrojo programavimo dokumento 4 prioriteto priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ paramos lėšas, planuoja įsigyti naują, modernų ir ekonomišką traktorių, taip pat gauti ES paramą, teikiamą pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“.

Projekto įgyvendinimui, technikos, užtikrinančios sėkmingą ūkininko ūkinės veiklos plėtojimą, įsigyjimui, reikia 164152,16 litų be PVM ir 193699,55 litų su PVM. Investicijos ūkininko ūkyje bus atliekamos vienu etapu. Pagal Bendrojo programavimo dokumento 4 prioriteto “Kaimo plėtra ir žuvininkystė” priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ jauniems ūkininkams, investuojantiems penkerių metų laikotarpiu po įsikūrimo maksimalus paramos dydis didinamas iki 55 %. Ūkininkas Mindaugas Chaladauskas investuoja nepraėjus vieneriems metams po įsikūrimo, todėl jam taikomas maksimalus paramos dydis – 55 % , o tai sudaro 90283,69 Lt. Ūkininko Mindaugo Chaladausko su investicijomis susijusios išlaidos yra laikomos tinkamomis kompensuoti, nes:

investicijos tiesiogiai susijusios su planuojama ūkyje vykdyti veikla;

perkama technika yra nauja ir nenaudota;

technika atitinkaES teisės aktų nustatytus saugos reikalavimus.

Investicijų įgyvendinimo planas bei prašoma parama pateikiama 6.1 lentelėje.

6.1 lentelė

Projekto investicijos, Lt

Investicijos pavadinimas

Įgyvendinimo terminas

Suma, Lt

(be PVM)

Suma, Lt

(su PVM)

Paramos

suma, Lt

Metai

Mėnuo

Traktorius FENDT

Vasaris

164152,16

193699,55

90283,69

Viso:

164152,16

193699,55

90283,69

Pagal bendrojo programavimo dokumento 4 prioriteto „Kaimo plėtra ir žuvininkystė“ priemonę „ Investicijos į žemės ūkio valdas”, jeigu paraišką teikia jaunasis ūkininkas, lėšas, gautas pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, naudojantis kaip nuosavų lėšų indėlį pagal priemonę „ Investicijos į žemės ūkio valdas“, tai lėšos, gautos pagal priemonę „ Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ projekte turi sudaryti ne daugiau kaip 45 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ ūkininkas planuoja gauti 73868,47 litų (45 proc. investicijų vertės) įsikūrimo išmoką, kurią panaudos kaip nuosavas lėšas investicijųfinansavimui. Trūkstamą lėšų sumą – 119500 litų – ūkininkas pasiskolins iš kredito unijos „Jonavos žemė“. Paskolą su 7 proc. metinių palūkanų planuojama gauti 2010 m. vasario mėnesį. Paskolą bankui grąžinti ūkininkas planuoja tais pačiais, t.y., 2010 metais. Skola bus grąžinama gautomis paramos lėšomis, bei pardavus ūkyje užaugintą produkciją. Investicinio projekto finansavimo šaltiniai nurodyti 6.2 lentelėje.

6.2 lentelė

Projekto finansavimas, Lt

Finansavimo šaltiniai

Suma, Lt

Lėšų

Struktūra,

%

Palūkanos,

%

Paskolos teikėjas

Turimos piniginės lėšos

331,08

0,16

X

X

BPD parama „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“

73868,47

38,15

Paskola

119500,00

61,69

7,00

Kredito unija „Jonavos žemė“

Viso:

193699,55

100,00

X

X

Prašoma BPD parama

90283,69

X

X

X

Kredito unija „Jonavos žemė“ pateikė sprendimą dėl kredito suteikimo. Galutinė sutartis su kredito unija bus pasirašyta tuo atveju, jei Nacionalinė mokėjimo agentūra su Mindaugu Chaladausku pasirašys sutartį dėl projekto finansavimo. Paskola bus suteikta su 7 % metinių palūkanų. Paskolą ūkininkas planuoja grąžinti tais pačiais metais, t.y. 2010 m., kai gaus ES paramą. Paskolos gavimo ir grąžinimo grafikas pateikiamas 6.3 lentelėje.

6.3 lentelė

Paskolos gavimo bei grąžinimo grafikas

Mėnesiai

2010 metai

Paskola

Palūkanos

Sausis

0,00

0,00

Vasaris

119 500,00

697,08

Kovas

0,00

697,08

Balandis

0,00

697,08

Gegužė

0,00

697,08

Birželis

-90 283,69

697,08

Liepa

0,00

170,43

Rugpjūtis

0,00

170,43

Rugsėjis

0,00

170,43

Spalis

0,00

170,43

Lapkritis

0,00

170,43

Gruodis

-29 216, 31

170,43

Metų gale

0,00

4507,99

Paskolos grąžinimas nesumažins ūkininko ūkio veiklos rezultato, kuris 2010 m. sudarys 16445 Lt. Kaip jau minėta anksčiau, paskola ūkininkui bus suteikiama tik su ta sąlyga, jog jis pasirašys paramos teikimo sutartį su Nacionaline mokėjimų agentūra. Ūkininkui negavus ES fondų paramos, kredito unija „Jonavos žemė“ atsisako suteikti paskolą, o tai sukliudytų įsigyti taip trūkstamą techniką. Tai sukeltų ūkio veiklos problemų, susilpnėtų ūkio gamybinis pajėgumas, būtų patirti ne tik ekonominiai, bet ir moraliniai nuostoliai.

7. FINANSINĖS PROGNOZĖS

Ūkininkas Mindaugas Chaladauskas specializuojasi augalininkystės srityje, todėl visos ūkio realizacinės pajamos gaunamos iš augalininkystės produkcijos. Ūkyje užauginta produkcija pagal sutartį pagrinde bus realizuojamos UAB „Agrokoncerno grūdai“. Ūkininko Mindaugo Chaladausko pardavimų pajamos apskaičiuotos 7.1 lentelėje.

7.1 lentelė

Ūkio pardavimų pajamos, Lt

Augalai

Metai

2009m.

2010m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Žieminiai kvietrugiai

7612,61

6435,00

4258,04

19150,56

17662,79

Vasarinis rapsas

19273,67

21856,47

0,00

10751,99

21505,35

Žieminiai kviečiai

3768,21

18222,51

17906,05

6633,00

10179,33

Vasariniai miežiai

0,00

7162,06

14692,39

18405,45

0,00

VISO:

30654,48

53676,03

36856,48

54941,00

49347,48

Iš lentelės matyti, kad bendros pajamos už realizuotą produkciją kinta nevienodai. Tam turi įtakos ūkio pasėlių struktūra, auginamų augalų derlingumai, bei pardavimų kiekiai. Augalininkystės realizacinių pajamų struktūra procentais pateikta 7.2 lentelėje.

7.2 lentelė

Augalininkystės produkcijos pardavimo pajamų struktūra, %

Augalai

Metai

2009m.

2010m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Žieminiai kvietrugiai

24,83

11,99

11,55

34,86

35,79

Vasarinis rapsas

62,87

40,72

0,00

19,57

43,58

Žieminiai kviečiai

12,30

33,95

48,58

12,07

20,63

Vasariniai miežiai

0,00

13,34

39,87

33,50

0,00

VISO:

100,00

100,00

100,00

100,00

100,00

Iš lentelės matyti, kad augalininkystės produkcijos pajamų struktūra kiekvienais metais kinta. Pardavimo pajamų struktūra kinta priklausomai nuo produkcijos pardavimų kiekio. Kadangi pasėliai išsidėstę trijuose laukuose, tai nuo pasėlių struktūros priklauso ir auginamos produkcijos apimtys, kas turi įtakos ir produkcijos realizavimo apimtims.

Kaip jau minėta, ūkininkas dalį ūkyje užaugintos produkcijos sunaudoja ūkio reikmėms, t.y. sėjai. Sunaudotos sėklos kiekis paskaičiuotas remiantis sėklos norma hektarui. Sunaudota produkcija įkainota normatyvinėmis kainomis ir jos vertė pateikta 7.3 lentelėje.

7.3 lentelė

Ūkyje sunaudota augalininkystės produkcija, Lt

Augalai

Metai

2009m.

2010m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Žieminiai kvietrugiai

0,00

684,40

1290,50

0,00

684,40

Vasarinis rapsas

0,00

0,00

0,00

0,00

0,00

Žieminiai kviečiai

981,00

1110,00

0,00

0,00

0,00

Vasariniai miežiai

0,00

0,00

950,40

1078,40

0,00

VISO:

981,00

1794,40

2240,90

1078,40

684,40

Ūkyje auginamų augalų kintamos išlaidos pateikiamos 7.4 lentelėje.

7.4 lentelė

Ūkyje auginamų augalų kintamos išlaidos, Lt

Augalai

Metai

2009m.

2010m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Žieminiai kvietrugiai

10911,14

0,00

5305,17

10010,39

11578,85

Vasarinis rapsas

10618,49

12945,31

0,00

6294,28

11876,75

Žieminiai kviečiai

5375,60

10346,14

11967,35

0,00

5704,65

Vasariniai miežiai

0,00

4445,05

8387,43

9690,41

0,00

VISO:

26905,24

27736,51

25659,94

25995,07

29160,25

Iš lentelės matyti, kad auginamų augalų kintamos išlaidos kinta netolygiai. Šitą kitimą įtakoja prognozuojama pasėlių struktūra. Be to, vienoms kultūroms užauginti tenka žymiai mažiau kintamų išlaidų nei kitoms. Daugiausia kintamų išlaidų ūkyje tenka vasariniam rapsui, kadangi šiai kultūrai užauginti naudojama daugiau trąšų, be to patiriamos rapsų sėklų pirkimo sąnaudos. Kitos kultūros (žieminiai kviečiai, žieminiai kvietrugiai, vasariniai miežiai) sėjamos naudojant savo sėklą, kuri įvertinta normatyvinėmis kainomis. Augalininkystės kintamų išlaidų struktūra procentais pateikta 7.5 lentelėje.

7.5 lentelė

Augalininkystės kintamų išlaidų struktūra,%

Augalai

Metai

2009m.

2010m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Žieminiai kvietrugiai

40,55

0,00

20,67

38,51

39,71

Vasarinis rapsas

39,47

46,67

0,00

24,21

40,74

Žieminiai kviečiai

19,98

37,30

46,64

0,00

19,55

Vasariniai miežiai

0,00

16,03

32,69

37,28

0,00

VISO:

100,00

100,00

100,00

100,00

100,00

Iš lentelės matyti, kad augalininkystės produkcijos kintamų išlaidų struktūra, kaip ir pajamų, kiekvienais metais kinta priklausomai nuo tais metais auginamų augalų plotų. Galima daryti išvadą, kad didžiausios kintamos išlaidos tenka vasariniam rapsui.

Kaip jau minėta anksčiau, skaičiuojant kintamas išlaidas auginamų augalų hektarui buvo įtraukta praėjusių metų nebaigtoji gamyba, tačiau neįsumuotos ataskaitinių metų nebaigtos gamybos išlaidos kitų metų produkcijai gauti. Todėl skaičiuojant kiekvieniems metams tenkančią kintamų išlaidų bendrą sumą iš apskaičiuotų bendrų kintamų išlaidų atimama praeitų metų nebaigta gamyba (kadangi jos išlaidos atsispindi praeitų metų rezultatuose), ir pridedama ataskaitinių metų nebaigtoji gamyba (kadangi šios nebaigtos gamybos išlaidos patirtos ataskaitiniais metais, nors derlius bus gautas kitais metais). Nebaigtos gamybos kintamos išlaidos pateikiamos 7.6 lentelėje.

7.6 lentelė

Nebaigtoji gamyba, Lt

Augalai

Metai

2008 m.

2009 m.

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Žieminiai kviečiai

5 509,00

5 464,50

6 216,65

0,00

3 007,36

5 538,75

Sėkla

0,00

999,70

1 156,40

0,00

562,23

1 073,95

Trąšos

0,00

4 464,80

5060,25

0,00

2 445,13

4 464,80

Chemikalai

0,00

0,00

0,00

0,00

0,00

0,00

Žieminiai kvietrugiai

10 272,40

0,00

2844,69

5 534,74

6 485,76

0,00

Sėkla

0,00

0,00

712,31

1 371,10

1 585,82

0,00

Trąšos

0,00

0,00

2 132,38

4 163,64

4 899,93

0,00

Chemikalai

0,00

0,00

0,00

0,00

0,00

0,00

Iš viso:

15 781,40

5 464,50

9 061,34

5 534,74

9 493,12

5 538,75

Ūkininko Mindaugo Chaladausko ūkyje nebaigtą gamybą sudaro išlaidos žieminių kvietrugių bei žieminių kviečių auginimui. Nebaigtos gamybos išlaidos proporcingai kinta kintant žieminių augalų plotams. Nebaigta gamyba į balansą buvo įtraukta normatyvinėmis nebaigtos gamybos kainomis, todėl nėra detalaus kintamų išlaidų paskirstymo.

Prognozuojant ūkininko veiklą minėtos likusios kintamos sąnaudos, esant nedetaliai produkcijos auginimo apskaitai, priskiriamos pastovioms veiklos sąnaudoms ir auginamiems augalams priskiriamos bendra suma. Ūkininko Mindaugo Chaladausko pastovias veiklos sąnaudas sudarys: degalai, atsarginės dalys bei kitos sąnaudos, kurių vertė pateikta 7.7 lentelėje.

7.7 lentelė

Ūkio pastovios veiklos sąnaudos, Lt

Sąnaudos

Metai

2008 m.

2009m.

2010m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Dyzelinis kuras

1262,25

7912,00

8307,60

8722,98

9159,13

9617,09

Atsarginės dalys

0,00

900,00

945,00

992,25

1041,86

1093,66

Kitos sąnaudos

77,52

378,30

382,08

385,90

389,76

393,56

VISO:

1339,77

9190,30

9634,68

10101,13

10590,75

11104,31

Ūkio pastovios veiklos sąnaudos kinta didėjimo linkme, kadangi įvertinta kainų augimo rizika. Šių pastovių veiklos sąnaudų suma (atėmus praeitų metų nebaigtą gamybą ir pridėjus ataskaitinių metų nebaigtą gamybą) sudaro buhalterinėje atskaitomybėje apskaičiuotą kintamų sąnaudų sumą.

Ūkio bendrosioms sąnaudoms priskiriamas žemės mokestis, apskaičiuotas remiantis žemės mokesčio įstatymu (žemės vertė *1,5 % * 0,35). Žemės mokestį ūkininkas pradėjo mokėt nuo 2008 metų. Ūkio bendrąsias sąnaudas taip pat sudaro: naujai įsigyto turto draudimo įmokos, paskaičiuotos remiantis faktinių metų įkainiais ( 1 % turto vertės); sveikatos draudimo įmokos už ūkininką, bei kitos papildomos bendrosios sąnaudos, kurias iš anksto sunku numatyti, jos prognozuojamos įvertinant infliacijos riziką. Bendrųjų ūkio sąnaudų vertė pateikiama 7.8 lentelėje.

7.8 lentelė

Ūkio bendrosios sąnaudos, Lt

Sąnaudos

Metai

2009m.

2010m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Žemės mokestis

0,00

0,00

0,00

168,44

168,44

Turto draudimas

0,00

1641,52

1641,52

1641,52

1641,52

Sveikatos draudimas

210,00

214,20

218,48

222,85

227,31

Sutarties mokestis

0,00

410,38

950,40

1078,40

2971,00

Kitos bendrosios ūkio sąnaudos

500,00

525,00

551,25

578,81

607,75

VISO:

710,00

2791,10

2411,25

2611,63

2645,02

Kadangi ūkininko Mindaugo Chaladausko ūkyje vykdoma veikla susijusi tik su augalininkystės produkcijos gamyba, tai visos bendrosios ūkio sąnaudos 100 % priskiriamos augalininkystės veiklai.

Visų ūkyje planuojamų patirti sąnaudų struktūra pateikiama 7.9 lentelėje.

7.9 lentelė

Ūkio sąnaudų struktūra, Lt

Sąnaudos

Metai

2009m.

2010m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Kintamos sąnaudos

16588,34

31333,35

22133,34

29953,45

25205,88

Pastovios veiklos sąnaudos

9190,30

9634,68

10101,13

10590,75

11104,70

Bendrosios sąnaudos

710,00

2791,10

2411,25

2611,63

2645,02

VISO:

27311,90

53878,56

14216,40

14216,40

52813,74

Iš lentelės matyti, kad didžiausią dalį bendrojoje sąnaudų struktūrojevisais metais sudaro kintamos sąnaudos. Vidutiniškai jos sudaro 52,83 proc. visų sąnaudų.

Pelno( nuostolio) prognozės

Prognozuojami ūkio rezultatai atsispindi 7.10 lentelėje.

7.10 lentelė

Rodikliai

Metai

2009m.

2010m.

2011 m.

2012 m.

2013 m.

Pardavimai

30 654

Kintamos veiklos sąnaudos

-16588,34

-31333,35

-22133,34

-29953,45

-25205,88

Veiklos sritims priskiriamos pastovios veiklos sąnaudos

-9190,30

-9634,68

-10101,13

-10590,75

-11104,70

Bendrosios pastovios veiklos sąnaudos

-710,00

-2791,10

-2411,25

-2611,63

-2645,02

Įmonės viduje sunaudotos atsargos ir produkcija

Kitos finansinės ir investicinės veiklos pajamos

Grynasis pelnas

36537,37

35537,28

IŠVADOS

Verslo plane pateiktų gamybinių – ekonominių rodiklių lygis ir variantinių skaičiavimų rezultatai patvirtina, kad numatyta verslo plėtotė yra pakankamai gyvybinga, apskaičiuoti ekonominiai ir finansiniai rodikliai atitinka nustatytas ekonominio gyvybingumo rodiklių ribas ir neviršija jų kritinių reikšmių lygio, gaunamų pajamų užtenka paskolų aptarnavimui ir sukaupiama lėšų tolimesnei ūkio plėtrai. Investicijų apimtys ir investavimo veiksmai yra pagrįsti ir ekonomiškai tikslingi.

PRIEDAI

1 PRIEDAS

Žieminiai kviečiai

Darbų pavadinimas

Kiekis

Mato vnt.

Mechanizuoti darbai

Dirvos lyginimas

ha

Dirvos kultivavimas ir akėjimas

ha

Sėja

ha

Mineralinių trąšų barstymas

kartai

Pesticidų purškimas

kartai

Javų nuėmimas kombainu, smulkinant šiaudus

ha

Grūdų transportavimas į sandėlį

t

Žieminiai kvietrugiai

Darbų pavadinimas

Kiekis

Mato vnt.

Mechanizuoti darbai

Ražienų skutimas

ha

Mineralinių trąšų barstymas

ha

Rudeninis arimas

ha

Dirvos lyginimas

ha

Dirvos kultivavimas ir akėjimas

ha

Sėja

ha

Mineralinių trąšų barstymas

kartai

Pesticidų purškimas

kartai

Javų nuėmimas kombainu

ha

Grūdų transportavimas į sandėlį

t

Šiaudų surinkimas ir presavimas

ha

Šiaudų pakrovimas ir transportavimas

ha

Vasariniai miežiai

Darbų ir išlaidų pavadinimas

Kiekis

Mato vnt.

Mechanizuoti darbai

Lauko purškimas (Raundap)

ha

Ražienų skutimas

ha

Rudeninis arimas

ha

Dirvos lyginimas

ha

Dirvos kultivavimas ir akėjimas

ha

Sėja

ha

Mineralinių trąšų barstymas

kartai

Pesticidų purškimas

kartai

Javų nuėmimas kombainu, smulkinant šiaudus

ha

Vasarinis rapsas

Darbų ir išlaidų pavadinimas

Kiekis

Mato vnt.

Mechanizuoti darbai

Ražienų skutimas

ha

Mineralinių trąšų barstymas

ha

Rudeninis arimas

ha

Dirvos lyginimas

ha

Dirvos kultivavimas ir akėjimas

ha

Sėja

ha

Mineralinių trąšų barstymas

kartai

Pesticidų purškimas

kartai

Javų nuėmimas kombainu, smulkinant šiaudus

ha

Grūdų transportavimas į sandėlį

t

Leave a Comment