Pradedanciojo kavines steigejo gidas

Pradedančiojo kavinės savininko gidas: pradžių pradžia

Ne vieną, norintį pradėti savo verslą, vilioja galimybė atidaryti kavinę. Verslo populiarumą byloja tai, kad vien Vilniuje galima suskaičiuoti net 400 kavinių. O kur dar kurortų barai, kavinukės ir užkandinės prie ežerų ar pakelėje!
Žinoma, kavinių verslas, kaip ir visos kitos verslo rūšys, turi ir pliusų, ir minusų. Tad prieš imantis verslo būtina pagalvoti, ką reikia daryti, kad jis būtų sėkmingas.
Savo verslo paslaptimis sutiko pasidalinti vienos iš Vilniuje esančių kavinių savininkas Artūras Kochauskas.
Anot jo, prieš atidarant kavinę reeikėtų atlikti keletą būtinų verslo kūrimui dalykų, be kurių neįmanoma sėkminga kavinės veikla.
Taigi jūs sugalvojote atidaryti kavinę. Apie ką vertėtų pagalvoti? Pirmiausia turite atsakyti pats sau į kelis klausimus:
1. Ar turite galimybių suformuoti veiklai reikalingą pradinį kapitalą?
Pavyzdžiui, jeigu norite steigti uždarąją akcinę bendrovę, turėsite įnešti ne mažesnį kaip 10 tūkst. litų pradinį kapitalą. Keli variantai, iš kur jūs paimsite šiuos pinigus:
 reikiamą pinigų sumą jūs turite pats;
 reikiamą pinigų sumą surinksite, padedamas draugų bei giminaičių;
 ieškosite papildomo finansavimo, partnerių arba banko paskolos. Tam tikslui juums reikės parengti verslo planą.
Pasak A. Kochausko, daugelis pradedančių verslininkų pamiršta, jog šitos (10.000 Lt) pinigų sumos toli gražu neužteks atidaryti kavinei. Verslininko teigimu, kurdamas savo kavinę jis išleido maždaug 60 tūkst. litų. Šie pinigai buvo panaudoti 50 kv. metrų patalpos apdailai be

ei virtuvės ir kitai įrangai pirkti.
2. Kokie bus jūsų veiksmai, kuriant šį verslą?
Sudarykite konkrečių savo veiksmų planą konkrečiam laikui, kad niekuomet nenukryptumėte nuo kurso ir žinotumėte, kokį žingsnį žengti. Taip pat pamėginkite apskaičiuoti šių veiksmų kainą. Taip pamatysite, ar jūsų norai nesikerta su jūsų galimybėmis.
Pabandykite numatyti būsimas įmonės pajamas ir sąnaudas, kad ateityje patirtumėte kuo mažiau netikėtumų.
3. Ar jūs įsivaizduojate, kokia tai bus kavinė?
Tarkime, kad kavinę turi jūsų draugas ar giminaitis, jis yra labai patenkintas savo verslu, reikalai klostosi sėkmingai, ir dėl to jūs nutariate, jog galite tą patį daryti ne prasčiau nei jis. Visų pirma įsitikinkite, jog sugebėsite ne tik kavinę atidaryti, bet ir sėkmingai verslą vystyti:
 tiksliai suformuluokite, kokia tai bus kavinė – greito maisto, užkandinė, prekiausite alkoholiu ir t.t.;
 pagalvokite, ką išskirtinio gaalėsite pasiūlyti būsimiems lankytojams, kad jie rinktųsi jūsų, o ne jūsų konkurentų kavines;
 surinkite kiek įmanoma daugiau informacijos apie konkurentus, kad galėtumėte, atsižvelgdami į tai, sukurti savo paslaugas bei produktus ir nustatyti jų kainą.
4. Kokioje vietoje kavinė bus atidaryta?
Galbūt jūs norite turėti kavinę miesto centre ar senamiestyje? O gal manote, jog geriausia kavinę atidaryti gyvenamajame rajone?
Verslininkas A. Kochauskas siūlo gerai apsvarstyti visus galimus variantus. Jis pasakojo, jog pirmiausia jam buvo kilusi mintis įkurti kavinę Vilniaus senamiestyje, tačiau atlikęs keletą stebėjimų jis su
uprato, jog tam bene geriausiai tinka vienas iš gyvenamųjų rajonų.
“Pirmiausia, ką pastebėjau, pasivaikščiojęs po kavines, jog senamiestyje kavinių ir taip yra beveik daugiau, negu jose lankosi žmonių. O mano pasirinktame gyvenamajame rajone pradėjo kurtis įvairios įmonės, atsirado nemažai potencialių klientų, o vietų, kuriose jie galėtų papietauti ar po darbo išgerti kavos, beveik nėra”, – teigė kavinės savininkas.
Štai keletas jo patarimų, kaip išsirinkti tinkamą vietą kavinei:
 jei turite galimybių, pasidomėkite, kaip sekasi būtent tokiose vietose įsikūrusioms kavinėms;
 pagalvokite, kokie žmonės galėtų lankytis jūsų kavinėje;
 jei jau turite patalpas būsimam verslui gyvenamajame name, įsitikinkite, jog gausite visų namo gyventojų sutikimą.
5. Kaip užmegsite ryšius su tiekėjais?
Pagalvokite, kas bus jūsų tiekėjai, kiek jų reikės. Iš potencialių tiekėjų rinkite komercinius pasiūlymus, nagrinėkite juos, pradėkite derėtis dėl sąlygų.
Kavinės savininkas A. Kochauskas prisiminė, jog verslo pradžioje jo vieninteliai tiekėjai buvo Vilniaus rajono ūkininkai. “Kavinė buvo ką tik atsidariusi, lankytojų buvo ne itin daug, todėl ir produktų reikėjo ne kažin kiek. Todėl tiesiog pavažinėjau po aplinkinius kaimus ir pasidomėjau, kuris ūkininkas augina kiaules, kuris kepa duoną, kuris užsiima daržininkyste”, – pasakojo verslininkas.
Vėliau, didėjant klientų skaičiui, A. Kochauskas sudarė sutartis ir su keliomis maisto produktus gaminančiomis bei perdirbančiomis įmonėmis.
6. Kaip pritrauksite lankytojus?
Jei norite greitai pritraukti į kavinę kuo daugiau lankytojų, labai svarbu tinkama reklama. Galite pa
asitelkti į pagalbą (žinoma, už tam tikrą pinigų sumą) visuomenės informavimo priemones.
Iš anksto pagalvokite apie tai, kad atidarymo proga galbūt rengsite tam tikras akcijas, jau pradėjus veiklą, darysite įvairias nuolaidas ir pan.
Tačiau, anot A.Kochausko, svarbiausia, jog siūloma prekė ar paslauga būtų tikrai kokybiška, nes nusivylusių klientų nebepritrauks net ir pati įtikinamiausia reklama.
Po tokių pradinių verslo planavimo žingsnių ateis eilė ir įmonės steigimui.
Tinkamiausia – personalinė įmonė
Pirmiausia reikėtų pasirinkti, kokios rūšies įmonę ketinate steigti. Nuo to priklauso ir steigimo procedūros bei kaina. Paprasčiausia ir pigiausia yra steigti individualią (personalinę) įmonę. Juo labiau, kad, kaip teigė A. Kochauskas, individualios įmonės visiškai užtenka, norint turėti kavinę.

Patalpos

Jūs jau įregistravote savo įmonę ir galite pradėti verslą. Kitas žingsnis turėtų būti patalpų paieška ir jų įrengimas. Anot Artūro Kochausko, prieš kelerius metus įsirengusio nedidukę kavinę Vilniuje, būtent patalpų problema jam buvo opiausia.

Kaip išsirinkti tinkamas patalpas?

Turite keletą galimų pasirinkimo variantų. Galite patalpas pirkti arba nuomotis. Tai priklauso ir nuo jūsų materialinių galimybių, ir nuo tolimesnių verslo planų.
Dažnai pradedantys verslininkai iš pradžių nutaria patalpas nuomotis, o vėliau, verslui suklestėjus, pradeda galvoti ir apie jų įsigijimą.
Ką darė kavinės savininkas A. Kochauskas?
 Išsiaiškino, kiek kainuoja 50 kv. metrų patalpa kavinei, ją perkant. Jam pasiūlyta patalpų kaina buvo apie 80 tūkst. litų.
 Išsiaiškino, kiek kainuoja tokia patalpa, ją

ą nuomojant. Jam pasiūlyta nuomos kaina buvo apie 1.000 litų per mėnesį.
 Paskaičiavo savo galimybes ir nutarė, jog jam labiau tinka antrasis variantas, kadangi visiems kavinės įrengimo darbams jis galėjo skirti tik iki 70 tūkst. litų. Bandymas pirkti būtų reiškęs lindimą į skolas, ko jis norėjo kol kas būtinai išvengti.
Ar verta rinktis jau įrengtas kavinės patalpas?
Jei neturite originalių idėjų, kaip įrengti kavinę, arba norite jau sutvarkytų patalpų, galite rinktis jau įrengtas patalpas, skirtas kavinėms, kurias gali pasiūlyti beveik visos nekilnojamojo turto agentūros. A. Kochauskas prisipažino, jog jį labiausiai traukė būtent šis variantas, kadangi:

 patalpų savininkai, norėdami kuo greičiau surasti pirkėją ar nuomininką, dažnai jau iš anksto būna pasirūpinę visais kavinės verslui reikalingais leidimais bei licencijomis;
 patalpos jau būna visiškai įrengtos ir pritaikytos darbui, todėl nebereikia papildomų išlaidų kavinės įrengimui.
Tačiau kavinės savininkas teigė, jog yra ir kita medalio pusė:
 tokių patalpų pirkimo arba nuomos kaina būna keletą kartų didesnė negu neįrengtų patalpų;
 kavinės interjeras gali nepatikti naujam savininkui;
 patalpos gali būti kiek nuniokotos, todėl dažnai būna reikalingas bent jau “kosmetinis” remontas.
Kavinė gyvenamajame name: už ir prieš
Pastaruoju metu galima vis dažniau pastebėti tokį reiškinį, kai kavinės atidaromos gyvenamuosiuose namuose, buvusiuose butuose. Ar verta atidarinėti kavinę gyvenamajame name? Ir taip, ir ne, bet labiau ne, kadangi:
 tam yra būtinas visų namo gyventojų sutikimas. Be jo kavinės atidaryti gyvenamajame name jums nepavyks;
 pagalvokite, ar pakaks lankytojų, kad galėtumėte sėkmingai vystyti verslą;
 gali būti, kad konkretaus rajono gyventojų pragyvenimo lygis nepakankamas. Ar daug tame rajone gyvena žmonių, galinčių sau leisti pietauti ar gerti kavą kavinėje, o ne namuose?
 Verslininko duomenimis, dauguma miegamuosiuose rajonuose įrengtų kavinių verčiasi sunkiai. Nors ir susikuria tam tikras tokių kavinių lojalių lankytojų ratas, to dažniausiai nepakanka kavinės suklestėjimui.
Kaip patalpas įrengti?
Taigi jūs jau turite tinkamas verslui patalpas. Kitas klausimas – kaip jas įrengti, kad lankytojai norėtų pas jus užsukti? Kokį rinktis interjerą? Kokius statyti baldus? Koks turėtų būti apšvietimas?
Anot kavinės savininko A. Kochausko, įrenginėjant kavinę galioja viena taisyklė: kavinėje lankytojas turėtų jaustis jaukiai, visa aplinka turėtų būti tokia, kad vos tik įėjęs jis nenorėtų tuoj pat bėgti lauk.
Interjero kūrimas padedant profesionalui
Pritaikant turimas ar surastas patalpas kavinės verslui, visus darbus galima atlikti pačiam, arba samdyti projektuotoją bei dizainerį, kuris numatys kiekvieno daikto vietą, o jūs sutaupysite erdvės ir laiko. Šis variantas jums tiks, jeigu:
 jums svarbiausia, kad visas kavinės interjeras būtų suplanuotas idealiai;
 jūs galite tam skirti papildomų lėšų;
 net neįsivaizduojate, kaip būsimoji kavinė turėtų atrodyti;
 visiškai pasitikite samdomais specialistais.
A. Kochauskas pasakojo, kad iš pat pradžių ir jis buvo nutaręs pasikliauti specialistais, tačiau vėliau jų atsisakė. Pasirinkti specialistai nesuprato, kokio interjero ir suplanavimo jis norėjo, todėl viską parengė visiškai kitaip, negu jis įsivaizdavo.
“Turbūt tai buvo tik nesusikalbėjimas, tačiau kitiems verslininkams norėčiau patarti, kad prieš kviesdami specialistus įsitikintų, jog jie gali padėti. Kitaip atsitiks kaip man: sumokėjau jiems pinigus, o galiausiai viską įsirengiau savo jėgomis”, – prisiminė A. Kochauskas.
Kavinės įrengimas savo jėgomis
Tad ką daryti, jei viską įsirengti nusprendėte savo jėgomis? Yra keli svarbūs dalykai, į kuriuos turite atkreipti ypatingą dėmesį, kurdamas kavinės interjerą:
Būsimos kavinės specifika. Anot A. Kochausko, pirmiausia reikia apsispręsti, kokio pobūdžio bus jūsų kavinė. Jo svajonė buvo atidaryti užkandinę, kurioje skubantys žmonės galėtų greitai ir skaniai pavalgyti. Todėl verslininkas nesirinko itin prašmatnaus ir įmantraus interjero. Jis nutarė, jog kavinė turėtų būti šviesi, su patogiais ir kompaktiškais baldais.
Baldai. Anot A. Kochausko, tai – vienas iš svarbiausių dalykų, įrenginėjant kavinę. Kadangi jo pasirinktos patalpos plotas nebuvo itin didelis, verslininkui teko užsisakinėti nestandartinius baldus, kurie neužimtų daug erdvės. Nestandartinius užsakymus vykdo dauguma baldus gaminančių Lietuvos bendrovių.
Detalės. Aplinką pagyvinti A. Kochauskas nutarė paveikslais. Negalintiems apsispręsti, kokie paveikslai geriausiai tiktų, jis pataria rinktis natiurmortus. Kita interjero detalė jo kavinėje – gėlės. Anot verslininko, šiuo metu nemažai kavinių puošiasi dirbtinėmis gėlėmis, kurios nereikalauja jokios priežiūros. Tačiau jam tai neatrodė patrauklu, todėl kavinės savininkas pasirinko keletą lengvai prižiūrimų gyvų gėlių.
Atskira patalpa nerūkantiesiems. Norėdamas į savo kavinę pritraukti tiek rūkančius, tiek nerūkančius lankytojus, A. Kochauskas atskyrė mažesnę patalpos dalį pertvara ir įrengė ten vietas nerūkantiesiems. Kavinės savininko teigimu, taip galima pasiekti, kad visi lankytojai jaustųsi patenkinti ir žinotų, jog jums rūpi jų poreikiai.
Idėjų pasisemti padės interjero žurnalai bei knygos. Didelė tikimybė, kad juose rasite dalykų, kuriuos norėsite pritaikyti savo versle. Turite pagalvoti, kokios bus vyraujančios spalvos kavinėje, kokį prie spalvų derinsite apšvietimą, baldus, kitas detales. O specializuotuose leidiniuose tokios informacijos apstu.

meniu

Tarkime, jūs jau išsirinkote ir įsirengėte kavinei skirtas patalpas.
Pasak kavinės savininko Artūro Kochausko, būtent dabar atėjo laikas nutarti, kuo vaišinsite lankytojus.
“Aš pats, lankydamasis kavinėse, visą laiką pastebėdavau visus valgiaraščio trūkumus. Ir, kadangi senokai galvojau apie nuosavą kavinę, mintyse buvau sudaręs idealų, mano manymu, valgiaraštį”, – pasakojo verslininkas.
Svarbiausia – galimybė rinktis
Anot A. Kochausko, galima pastebėti, jog daug kur kavinėse valgiaraštis sudarytas taip, kad virtuvės darbuotojams būtų lengva greitai patiekti siūlomus patiekalus. Jo manymu, tai gal ir gerai, jei kavinės tikslas – pamaitinti kuo daugiau žmonių.
“Tačiau tokiu atveju nukenčia lankytojų galimybė rinktis, o tai jau nemažas trūkumas, kadangi didesnis patiekalų pasirinkimas lemia didesnį lankytojų skaičių.
Žinoma, geriausia – kai pavyksta suderinti galimybę lankytojui pasirinkti ir darbuotojui maistą paruošti greitai ir paprastai”, – patirtimi dalinosi verslininkas.
Kaip sudaryti tokį meniu, kad lankytojai liktų patenkinti?
Kavinės savininkas A. Kochauskas teigė, kad, nors jo kavinėje meniu ir nėra itin gausus patiekalų, tačiau dažniausiai lankytojai lieka patenkinti. Taigi keli verslininko patarimai sudarinėjantiems meniu:
 Maistas turi būti skanus. “Pabandykite prisiminti, ar neteko jums lankytis kavinėse, kur skrudintos bulvės skleidžia žuvies kvapą, nes jos buvo keptos tame pačiame aliejuje, kuriame prieš tai kepta žuvis? Arba kur kramtydami mėsą pagaunate save galvojant, kad jos skonis kaip muilo? Tad stenkitės tokių klaidų nedaryti patys”, – pataria A. Kochauskas.
 Maistas turi nesiskirti nuo pagaminto namuose. Anot A. Kochausko, tai reiškia, jog patiekalai turėtų būti ruošiami tik tuomet, kai lankytojas juos užsako. Žinoma, šito principo negalima taikyti didžkukuliams ar balandėliams, kadangi tuomet maisto ruošimo procesas truktų kelias valandas, tačiau paruošti karštą kepsnį tikrai neturėtų būti sudėtinga.
Kokius patiekalus įtraukti į valgiaraštį?
Antras dalykas, kuris labai svarbus sudarinėjant meniu – patiekalų pasirinkimas. Pasak A. Kochausko, paprasčiausia būtų pasakyti, kad kuo gausesnis pasirinkimas, tuo didesnė tikimybė, jog įtiksite visiems lankytojams.
Kiek patiekalų siūlyti?
“Aš pats vadovavausi principu, jog kiekvienos rūšies patiekalų turėtų būti mažiausiai po tris: trys mišrainės, trys karšti vištienos patiekalai, trys lietuviški karšti patiekalai, trys desertai ir t.t.”, – pasakojo verslininkas.
Kokius patiekalus siūlyti?
Anot kavinės savininko, apsispręsti nebuvo itin sunku vien dėl to, kad jam tiekėjai tiekdavo tik vištieną ir kiaulieną. “Todėl iš pradžių buvo tik šios mėsos patiekalai. Žinoma, greta įrašiau ir didžkukulius, bulvinius blynus, balandėlius. Ir kaip pastebėjau, būtent tokie patiekalai labiausiai traukia skubančius pietautojus”, – juokavo A. Kochauskas.

Licencijos

Kavinės verslui pradėti būtinai reikalingos kelios licencijos ir leidimai.
Licencija prekybai alkoholiu
Licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduoda Savivaldybės meras (valdyba).
Licencijoje nurodoma:
 licencijos pavadinimas ir numeris;
 licencijos turėtojo rekvizitai;
 leidžiamų parduoti alkoholinių gėrimų rūšys ir grupės;
 prekybos alkoholiniais gėrimais vieta ir laikas;
 alkoholinių gėrimų pardavimo būdas (vartoti vietoje ar (ir) išsinešti);
 licencijos išdavimo data;
 licenciją išduodanti ir perregistruojanti institucija.
Licencijos įmonėms išduodamos per 30 dienų nuo dokumentų, kurių reikia licencijai išduoti, gavimo dienos.
Įmonė, norinti įsigyti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, pateikia:
 paraišką. Joje nurodomi šie duomenys: įmonės pavadinimas, kodas, adresas, telefono numeris; įmonės steigėjų vardai, pavardės, adresai; komercinės-ūkinės veiklos, kuria verstis prašoma licencijos, pavadinimas; prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, vieta; sandėlių, kuriuose bus laikomi ir iš kurių bus paskirstomi alkoholiniai gėrimai, adresai;
 įmonės steigimo sutarties, įregistravimo pažymėjimo ir įstatų (išskyrus įmones, dirbančias be įstatų) nuorašus, patvirtintus įmonės antspaudu ir vadovo parašu;
 daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos susirinkimo arba gyvenamojo namo patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimą, jeigu įmonė įrengta gyvenamajame name;
 kitus papildomus dokumentus, nurodytus savivaldybės mero (valdybos) patvirtintoje licencijų išdavimo tvarkoje;
 mokamąjį pavedimą su banko žymomis arba kvitą, patvirtinantį, kad sumokėta nustatytojo dydžio valstybės rinkliava (pateikiama priėmus sprendimą išduoti licenciją).
Licencijų išdavimo tvarka surašyta 1997 m. birželio 5 d. Vyriausybės nutarime Nr. 559 “Dėl alkoholio produktų importo, didmeninės ir mažmeninės prekybos jais licencijavimo”.
Leidimas-higienos pasas
Leidimas-higienos pasas išduodamas tik tuo atveju, jei įmonių ekonominės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos priežiūros teisės norminių aktų reikalavimus.
Prieš išduodant leidimą-higienos pasą, specialistai įvertina įmonės bei jos veiklos (gaminio ir paslaugos) poveikį visuomenės sveikatai. Pareigūnai, turintys tokią teisę, atlieka įmonės ekonominės veiklos sąlygų higieninę ekspertizę.
Dokumentai, reikalingi leidimui-higienos pasui gauti:
 paraiška;

 statinių teisinę registraciją patvirtinantis dokumentas (originalas);

 ekonominės veiklos sąlygų higieninės ekspertizės išvada.
Leidimas-higienos pasas išduodamas per 10 darbo dienų nuo paraiškos ir reikalingų dokumentų pateikimo.
Už leidimą-higienos pasą imamas 20 litų žyminis mokestis.
O praktikoje kartais būna ir kitaip
Kavinės savininkas A. Kochauskas prisiminė, kaip jo kavinėje buvo atliekama higieninė ekspertizė. “Žinoma, buvo nelabai malonu laukti specialistų, nes nebuvau iki galo sužinojęs, kaip ta ekspertizė atliekama”, – teigė verslininkas.

Tačiau visas nerimas išsisklaidė, kai specialistai atvyko. “Nenoriu teigti, jog taip daro visi, visur ir visada, tačiau mano kavinėje apsilankę specialistai vos įžengę į patalpą tik šiek tiek apsidairė, po to prisėdo ir ėmė man pasakoti kraupias istorijas, jog po higieninės ekspertizės nemažai kavinių leidimo-higienos paso taip ir negauna. Aš, žinoma, pasakiau, jog labai norėčiau šį dokumentą gauti, ir tuomet sužinojau, jog už 300 Lt higieninės ekspertizės rezultatai gali būti geri ir leidimas jau beveik bus mano rankose”, – pasakojo A. Kochauskas.
Taigi, anot verslininko, jam leidimas-higienos pasas kainavo ne tik 20 Lt žyminį mokestį, bet ir dar papildomus 300 Lt bei nemokamus pietus dviems asmenims už gerus ekspertizės rezultatus.
Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba
Pirmiausia, anot A. Kochausko, reikia parašyti prašymą dėl patalpų (nurodant tų patalpų adresą ir paskirtį) priėmimo eksploatacijai ir jį nunešti į Vilniaus miesto priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Nunešus prašymą yra informuojama, kada patalpų tikrinti atvyks inspektoriai.
“Patalpų priėmimas nesukėlė rūpesčių. Specialistai atvyko, patikrino, ar yra visi būtini priešgaisriniai reikmenys, atsarginis išėjimas gaisro atveju”, – dalinosi prisiminimais kavinės savininkas.

kaip pritraukti lankytojus?

Nemažai kavinių, ypač esančių nuošalesnėse miesto vietose, pasigenda lankytojų antplūdžio. Anot kavinės savininko Artūro Kochausko, pats paprasčiausias variantas – reklama. Tačiau, pasak jo, yra ir kitų būdų, kaip pritraukti lankytojus.
Keletas iš jų toliau ir pateikiami.
Akcijos
Pasak A. Kochausko, jo kavinėje akcijos vykdomos kiekvienais metais per didžiąsias metines šventes. Kavinės savininkas pasakojo, jog iš pradžių jam net nekilo mintis rengti kažkokias akcijas. “Bet artėjant Kalėdoms pamaniau, jog vietoj gausiai papuoštos patalpos galėčiau lankytojams pasiūlyti ką nors įdomesnio”, – prisiminė verslininkas.
Jis teigė suprantąs, jog visa tai nėra naujiena ir kitose Lietuvos kavinėse, tačiau nutaręs dviračio neišradinėti iš naujo. “Tarkime, per Kalėdas lankytojams kalėdinį vyną siūlėme perpus pigiau. Per Velykas perpus pigesni buvo visi patiekalai iš kiaušinių”, – sakė A. Kochauskas.
Verslininko teigimu, pasitelkus šiek tiek fantazijos galima sugalvoti ir įdomesnių akcijų. “Pernai, artėjant Mindaugo karūnavimo dienai, su dukra nupiešėme plakatą ir pakabinome lauke, o jame buvo skelbiama, jog visi Mindaugai gali pietauti nemokamai. Iki tos dienos nemaniau, jog Lietuvoje tiek daug tokį vardą turinčių vyrų”, – juokėsi kavinės savininkas.
Nuolaidos
Viena iš ilgiausiai esančių skatinimo priemonių A. Kochausko kavinėje – nuolaidos pastoviems lankytojams. “Negalėčiau pasigirti, kad tų pastovių klientų yra labai daug, tačiau keletas jų jau tapo mano gerais draugais. Todėl stengiuosi, kad jie ir toliau ateitų valgyti į mūsų kavinę”, – sakė verslininkas.
Jo kavinėje taip pat taikomos nuolaidos atėjusiems pusryčiauti nuo 9 iki 10 valandos ryto bei atėjusiems išgerti kavos ar užkąsti nuo 17 iki 18 valandos. “Šitą sistemą “nusižiūrėjau” iš kitų kavinių”, – prisipažino A.Kochauskas.
Dovanos
Verslininko teigimu, nedidelės dovanėlės ne tik draugystę stiprina, bet ir palieka gerus įspūdžius. Todėl pernai per Tarptautinę moters dieną jis nutarė pradžiuginti visas kavinės lankytojas.
“Daugelis “kreivai” žiūrėjo į tokį mano sumanymą, tačiau aš vis dėlto padariau savaip. Kiekviena į kavinę užsukusi moteris gavo po gėlę. Atsimenu vieną damą, kuri atėjo į kavinę vien tik dėl tos gėlės, mat apie tai išgirdo iš vienos savo bendradarbės”, – sakė kavinės savininkas.
Jo teigimu, tą dieną buvo išdalinta apie 200 tulpių.
Verslininkas dovanėlėmis taip pat stengiasi pamaloninti ir tuos, kurie jo kavinę išsirenka atšvęsti kokią nors progą. “Ši idėja kilo visai netikėtai. Tiesiog vieną dieną į kavinę užsuko kelios studentės ir prasitarė švenčiančios sesijos pabaigą. Tada ir kilo mintis merginoms pasiūlyti po taurę šampano nemokamai”, – pasakojo A. Kochauskas.
Žaidimai
Verslininko A. Kochausko teigimu, būtent žaidimai pritraukia tikrai nemažai žmonių. “Vieną dieną jie ateina padalyvauti, kitą – sužinoti rezultatų, trečią – pasidomėti, ar kavinėje vėl galima ką nors žaisti”, – juokavo jis.
Vienas, jo teigimu, labiausiai pasisekusių žaidimų buvo užduotis lankytojams sugalvoti pavadinimą naujam patiekalui iš žuvies. “Žaidimas truko savaitę, ir iš pačių lankytojų atsiliepimų žinau, jog jiems tai patiko. Laimėtojas gavo prizą – galimybę kasdien pietauti nemokamai visą savaitę”, – teigė kavinės savininkas.
Šiek tiek reklamos
Verslininkas neatmetė ir tradicinio lankytojų pritraukimo būdo – reklamos. “Visa reklama užsiėmiau pats, tad čia gal labiau tiktų žodis savireklama. Pirmiausia tik nutariau, kad reikėtų būti įtrauktiems į informacinį įmonių katalogą”, – sakė A. Kochauskas.
Vieną iš savireklamos būdų verslininkui pasiūlė sūnus. A. Kochausko teigimu, sūnus pasisiūlė kompiuteriu sukurti reklaminio lankstinuko maketą, atspausdinti jų kelias dešimtis ir išnešioti po gyvenamuosius namus.
“Taip ir padarėme. Gaila, kad po to nesusigriebiau kaip nors išsiaiškinti, ar iš tos reklamos buvo kokios naudos, tačiau tikiuosi, jog bent keletas žmonių atėjo būtent dėl to”, – tikino A. Kochauskas.

Darbai ateičiai

Vienos iš Vilniaus kavinių savininkas Artūras Kochauskas pripažino, jog iš pat pradžių neįmanoma visko numatyti ir padaryti taip, kaip reikia. Laikui bėgant atsiranda nors ir menkų spragų tose vietose, kur, atrodė, viskas buvo suplanuota idealiai.
Todėl jis pataria nenusiminti ir nenuleisti rankų, jei jau pradėjus verslą atsiras kokių nors problemėlių ir neaiškumų.
Naujų tiekėjų paieška
Jei jums kilo įtarimas, kad bendradarbiavimas su jau esančiais tiekėjais nėra visai toks, kokio reikėtų, kavinės savininkas pataria užduoti sau kelis klausimus:
 Ar užtenka tiekėjų?
 Ar jie visiškai patenkina kavinės poreikius?
 Kokie poreikiai patenkinami tik iš dalies?
 Kaip surasti patikimus tiekėjus?
Į pastarąjį klausimą verslininkas teigė suradęs atsakymą, pabendravęs su kitais pažįstamais žmonėmis, turinčiais viešojo maitinimo įstaigas. “Tiesiog pasiklausinėjau, kuo galima pasitikėti, o kuo nelabai. Galiu pasiūlyti dar vieną neblogą būdą apsispręsti. Nueikite į parduotuvę ir išbandykite kelių firmų gaminamą produkciją. Iš savo patirties galiu pasakyti, jog taip susiradau vieną tikrai kokybiškus produktus tiekiančią individualią įmonę”, – dalinosi patirtimi A. Kochauskas.
Valgiaraščio atnaujinimas
Verslininkas prisipažino, jog maždaug po 10 mėnesių kilo šiokių tokių problemų su kavinės valgiaraščiu. “Aš maniau, jog jis visiškai patenkina lankytojų poreikius, tačiau klydau. Tai, kad reikia atnaujinti valgiaraštį, supratau tada, kai išgirdau kelių žmonių nuomones, jog patiekalai jau pradeda atsibosti ir viskas išragauta”, – pasakojo A. Kochauskas.
Kaip pakeisti valgiaraštį ir ką jame keisti, verslininkas išsiaiškino tokiais būdais:
 klausinėjo lankytojų, kokie patiekalai jau yra atsibodę;
 taip pat aiškinosi, kokius naujus ar atnaujintus patiekalus siūlo lankytojai;
 peržvelgė parduodamų patiekalų sąrašus ir išbraukė iš valgiaraščio tuos, kuriuos klientai užsisakydavo rečiausiai;
 dėl patiekalų atnaujinimo pasitarė su virtuvės darbuotojais.
Licencijos prekybai tabako gaminiais
Pasak A. Kochausko, nors kavinė gyvuoja jau penktus metus, apie licencijas, reikalingas prekybai tabako gaminiais, jis susimąstė tik prieš porą mėnesių.
“Iki to laiko nepastebėjau, jog klientai dažnai pageidautų nusipirkti kavinėje rūkalų. Mat vos už keliasdešimties metrų stovėjo kioskas, kuriame be kitų smulkmenų buvo prekiaujama ir tabako gaminiais. Neseniai tas kioskas užsidarė ir beveik iš karto atsirado pageidaujančių cigarečių įsigyti pačioje kavinėje”, – pasakojo kavinės savininkas.
Pasiūlymų ir pageidavimų knyga
A. Kochauskas teigė, jog jam yra labai svarbi lankytojų nuomonė apie kavinę, siūlomus patiekalus, aptarnavimo lygį ir kitus su šiuo verslu susijusius dalykus.
Tačiau mintis apie pasiūlymų bei pageidavimų knygą jį aplankė taip pat visai neseniai.
“Tiesiog vieną dieną pamaniau, jog ta visų puikiai žinoma iš ankstesnių laikų skundų bei pasiūlymų knyga galėtų būti visai naudingai pritaikyta mano versle”, – teigė verslininkas.
Anot kavinės savininko, nors savo atsiliepimus į šią knygą kavinės lankytojai užrašo retai, tačiau knyga daug vietos neužima ir visgi yra naudingas daiktas.
Verslo sėkmės įvertinimas
Bene svarbiausias dalykas, anot A.Kochausko, yra praėjus kuriam laikui po kavinės atidarymo objektyviai įvertinti, ar verslas sėkmingas.
“Aš asmeniškai galėčiau pasakyti, jog iki šiol didelio pelno nesu gavęs. Uždirbamų pinigų užtenka sumokėti algoms, tačiau, išskaičiavus visas išlaidas, ne kažin kas belieka”, – prisipažino verslininkas.
Anot kavinės savininko, pelnas buvo pradėtas gauti praėjus daugiau kaip metams po kavinės atidarymo. Tačiau, pasak A.Kochausko, net ir labai mažas pelnas rodo, jog verslas yra sėkmingas.

licencijos

Leave a Comment