Turinys
Įvadas………………………………………………………………………………………………………………………………………31. Kas yra investavimas, investicija, investuotojas?……………………………………………………………………….42. Penki pradedančiojo investuotojo žingsniai……………………………………………………………………………….53. Lietuvos Respublikoje galima investuoti šiais būdais:3.1. Investavimas steigiant ūkio subjektą, įsigyjant Lietuvos Respublikoje įregistruoto ūkiosubjekto kapitalą ar jo dalį…………………………………………………………………………………………………….63.2. Investavimas įsigyjant visų rūšių vertybinius popierius……………………………………………………….73.3 Investavimas sukuriant, įsigyjant ilgalaikį turtą arba didinant jo vertę…………………………………..83.4. Investavimas skolinant lėšas bankams………………………………………………………………………………9Įvadas„Kad uždirbtum pragyvenimui, reikia dirbti. Bet kad praturtėtum, reikia sugalvoti ką nors kita“ (A. Karas)
„Yra tūkstantis būdų prarasti pinigus ir tik du – jų įsigyti: dirbate už pinigus arba pinigai dirba už jus“ (B. Baruchas)
Gerėjant žmonių pragyvenimo lygiui, atsiranda vis daugiau „laisvų“ lėšų, kurios nepanaudojamos tenkinant būtinuosius poreikius. Šias lėšas galima panaudoti su tikslu uždirbti daugiau pinigų. Šis procesas yra investavimas– nesudėtingas ir efektyvus būdas, nepriklausomai nuo pajamų ir gyvenimo būdo, siekti ilgalaikių ar trumpalaikių finansinių tikslų ir įgyvendinti svajones bei norus. Nesvarbu, kas esate ir kiek uždirbate – pasinaudoję investavimo siūlomomis galimybėmis turimus pinigus be jokių pastangų galite „užauginti“ ir leisti savo reikmėms. Būkime atviri patys sau – dauguma iš mūsų skundžiamės, jog nuolat trūksta pinigų dėl to, kad: darbdaviai mažai moka, didelė mokesčių našta, viskas labai brangu ir t.t.. Tačiau, kaip bebūtų keista, Lietuvos Vertybinių popierių komisijos skelbiamais duomenimis net virš 60 procentų Lietuvos gyventojų turi atliekamų pinigų po būtinųjų mėnesinių išlaidų, tik jų taupymo ir investavimo įgūdžiai yra silpni. Rašydami šį darbą siekėme išsiaiškinti: • Kas yra investicija, investuotojas?• Kokiais būdais galima Lietuvos Respublikoje investuoti?• Susipažinti su tiesioginėmis užsienio investicijomis Lietuvoje, įvertinti jų poveikį mūsų šaliai;• Apžvelgti užsienio investicijų raidą per paskutiniuosius metus.1. Kas yra investavimas, investicija, investuotojas?Tiek žmonių, tiek ūkio subjektų gyvenime būna momentai, kai uždirbama daugiau, negu išleidžiama, ir kai reikia išleisti daugiau, negu uždirbama. Tokiais atvejais galima taupyti, arba reikia skolintis.
Taupyti galima tiesiog laikant ir kaupiant grynus pinigus- bet tada ateityje jų bus tiek pat, kiek laikyta, o blogiausiu atveju- jie netgi praras vertę dėl infliacijos. Arba galima dabartinį pinigų suvartojimą iškeisti į didesnę jų sumą ateityje. Dabartinio pinigų suvartojimo atsisakymas dėl galimybės daugiau vartoti ateityje yra priežastis taupymui. O tai, kas su santaupomis daroma tam, kad būtų galima daugiau vartoti ateityje, yra investavimas (angl. investing). Tie, kas nori daugiau vartoti dabar, turi būti pasiryžę ateityje grąžinti daugiau, negu pasiskolino. Terminas „investicijos“ kilęs iš lotyniško žodžio „invest“, reiškiančio „įdėti“. Investiciją galima apibūdinti kaip dabartinių lėšų atidėjimą tam tikram laikotarpiui, greta atidėtų lėšų siekiant gauti kompensaciją už lėšų atidėjimo laikotarpį, planuojamą infliacijos normą ir lėšų atgavimo ateityje riziką.Investuotojas (angl. investor) yra tas subjektas (įmonė, fizinis asmuo, valstybė ir pan.), kuris investuoja lėšas į kokį nors investicijų objektą, tikėdamasis uždirbti. Lietuvos Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatyme suformuluotas toks investuotojo apibrėžimas: „investitorius – fizinis arba juridinis asmuo, savo vardu nuosavybės teise įsigijęs arba turintis vertybinių popierių“. Anksčiau žodis „investor“ į lietuvių kalbą buvo mėginamas versti kaip „investorius“, „investitorius“, tačiau dabar Lietuvos finansų rinkoje tarp profesionalų beveik išimtinai vartojamas terminas „investuotojas“. Skirtingi investuotojai už investuotus pinigus nori gauti skirtingas juos tenkinančias kompensacijas. Tai vadinama reikalaujamu pelningumu. Investuotojai skirtingai pasirenka investicijų objektus, siekdami reikalaujamų pelningumų. Tačiau be didelės rizikos pasiekti didesnio pelningumo neįmanoma. Investuotojai yra racionalūs, jie teikia pirmenybę apibrėžtumui. Jie yra nelinkę rizikuoti, tai yra, jie šiaip sau nerizikuoja, nesitikėdami gauti už tai atitinkamos kompensacijos. Be didelės rizikos investuotojas negali tikėtis didesnio pelno. Be didesnio pelno lūkesčių investuotojas neprisiims didesnės rizikos.Tačiau investuotojų požiūris į riziką ir netikrumą nėra vienodas. Pavyzdžiui, Ilinojaus universiteto profesorius Jerry Robinson taip skirsto investuojančius asmenis:• vengėjai- jie labiausiai atsargūs, tikisi blogiausio, ir dažnai pralošia, nes nerizikuodami praleidžia puikias galimybes;• nutrūktgalviai yra priešingybė vengėjams ir dažnai rizikuoja per daug ir be reikalo. Jie ignoruoja faktus, nežiūri į riziką, ir labai dažnai žlunga, nes nepaiso atsargumo;• nuotykiautojai mėgaujasi rizika. Jiems rizika yra iššūkis ir malonumas. Jie neretai ieško galimybių surizikuoti, tačiau nedaro to aklai ir turi nusistatę ribas. Dažniausiai tai yra rinkos spekuliantai;• skaičiuotojai supranta, kad, norint eiti į priekį, reikia naudotis pasitaikančiomis galimybėmis, tačiau kiekviena iš jų yra savaip rizikinga. Prieš nuspręsdamas, šis investuotojas stengiasi surinkti kuo daugiau informacijos, koks gali būti rezultatas ir kaip galima riziką sumažinti.Visose šalyse investavimo procesą, procedūras ir skaidrumą reguliuoja vertybinių popierių rinkos reguliavimo institucijos (Centrinis bankas, Vertybinių popierių komisija ir kt.) ir įstatymai.Lietuvoje investuotojai dažnai skiriami į tokias grupes: • strateginiai investuotojai dažniausiai yra bendrovės, tiek vietinės, tiek užsienio, kurios siekia įsigyti stambius emitento vertybinių popierių paketus, kurie leistų daryti įtaką emitento valdymui. Galėdamas kontroliuoti bendrovę, strateginis investuotojas tikisi gauti didesnį pelną, negu būdamas paprastu akcininku. Strateginiai investuotojai taip at aktyvūs privatizuojant valstybines įmones;• „portfeliniai“ investuotojai, nors investuoja stambiai, tačiau nesiekia daryti įtakos į…monių valdymo procesui ir siekia gauti pelną tik iš paprasto investicinio portfelio. Portfeliniai investuotojai dažniausiai yra stambias lėšų sumas valdantys subjektai – bankai, draudimo bendrovės, investiciniai fondai;• smulkūs investuotojai dažniausiai yra fiziniai asmenys, investuojantys nedideles sumas ir perkantys nedidelius akcijų kiekius. Pagal investavimo prerogatyvas sąlyginai investuotojus galima suskirstyti į dvi rūšis:1) investuotojus, kurie:• nori laikyti investicijas ilg1 laikotarpį, paprastai mažiausiai metus;• prisiima ribotą riziką, ir paprastai perka patikimus finansinius instrumentus;• siekia gauti pelną iš dividendų, palūkanų bei kapitalo prieaugio;• tikisi atitinkamo rizikai atlygio;• pirkimo arba pardavimo sprendimai atliekami po nuodugnios analizes;• paprastai naudojasi savo pinigais, o ne skolinasi.2) spekuliantus, kurie:• nori laikyti investicijas trumpą laiką, paprastai keletą dienų, savaičių, mėnesių;• prisiima didelę riziką, dažnai perka labiau nepastovius ir nelabai patikimus finansinius instrumentus;• siekia gauti pelną iš greitų kainų pokyčių;• už didelę riziką tikisi didelio pelno;• pirkimo arba pardavimo sprendimas dažnai priimamas remiantis gandais, intuicija, rinkos analize;• pinigus investicijoms dažnai skolinasi. (19)2. Penki pradedančiojo investuotojo žingsniaiInvestavimas yra puikus būdas užsidirbti pinigų, tačiau su viena sąlyga – jei išmanote bent pagrindinius jo principus. Priešingu atveju jūsų lėšos atiteks kam nors kitam – deja, tokios šio pasaulio taisyklės. Štai penki svarbiausi žingsniai, kuriuos privalo atsiminti kiekvienas pradedantis investuotojas.I žingsnis: ar turite tikslą? Ko siekiate investuodami? Tai svarbiausias klausimas šiame versle. Neturėdami aiškaus tikslo negalėsite nieko planuoti, ir galiausiai tik sėkmė lems, ar jūsų investicija duos rezultatų. Turėdami aiškų tikslą, galite tęsti ir suplanuoti, kaip jį pasieksite.Čia svarbūs trys dalykai: kiek laiko turite investicijoms, kokio investicijų prieaugio pageidaujate ir, galiausiai, koks rizikos lygis jums yra priimtinas.II žingsnis: kur galima investuoti? Variantų, kur galite padėti savo pinigus, yra daugybė. Norėdami pasirinkti geriausią, turite žinoti visų jų privalumus ir trūkumus. III žingsnis: nedėkite visų kiaušinių į vieną pintinę. Net patys geriausi planai gali nuvilti, todėl Jums būtinai reikia turėti “investicijų portfelį”, o ne tik vieną ar dvi investicijas. Toks investicijų išskaidymas vadinamas diversifikavimu; teisingai diversifikavę būsite tikri, kad ištikus blogiausiam scenarijui Jūs prarasite ne visus, o tik dalį savo pinigų. Teisingas diversifikavimas nėra paprasčiausias pinigų “išmėtymas” po skirtingus finansinius instrumentus; visų pirma, tai yra investicijų padalijimas tarp skirtingo rizikingumo investicijų.Paprastai jaunesniems žmonėms rekomenduojama didžiąją investicijų dalį sudaryti iš akcijų ir akcijų fondų, o vyresniems žmonėms labiau rekomenduojami mažesnio rizikingumo instrumentai – indėliai banke, obligacijos ir pinigų rinkos fondai. Tokios rekomendacijos yra bendro pobūdžio ir labiausiai susiję su laiko horizontu – jaunesni žmonės paprastai turi daugiau laiko pasiekti savo investavimo tikslus, taip pat jie dažniausiai turi darbą ir pajamų, taigi galės “išgyventi” investicijų vertės sumažėjimo periodus, kurių investuojant akcijų rinkoje tikrai nepavyks išvengti.Turbūt lengviausias ir saugiausias būdas diversifikuoti savo investicijas yra pirkti investicinių fondų, kurie jau yra diversifikuoti, vienetus; be to, Jūs galite įsigyti kelių fondų, pagal skirtingas strategijas investuojančių skirtingose rinkose, vienetų. Taip pat geras sprendimas yra pasirinkti kurią nors investiciją pagrindine ir pasirūpinti papildomomis investicijomis, atsveriančiomis riziką. Pagrindine investicija verta pasirinkti labai gerai diversifikuotą fondą ir papildomai pridėti kelias individualias investicijas. Indekso fondas idealiai tinka būti pagrindine diversifikuota investicija.IV žingsnis: mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis… Galbūt niekada netapsite profesionaliu investuotoju, tačiau išmanyti bent investavimo pagrindus būtina. Skirkite bent šiek tiek laiko susipažinti su investicijų istorija ir jų rizika. Jei apsisprendėte investuoti, supraskite tai, ką darote. Juk sunkiai dirbate tūkstančius valandų; būtų tikra kvailystė išmesti uždirbtus pinigus, laiką ir pastangas padarant kokią nors kvailą investiciją, apie kurią Jūs ničnieko nesuprantate. Deja, taip atsitinka labai dažnai.V žingsnis: naudokitės savo galva. Net investavimo profesionalai ne visada žinos, kaip būtent Jūsų atveju apskaičiuoti geriausią pelno ir rizikos santykį. Maža to, kartais finansų makleriai ir asmeniniai bankininkai yra tik pardavėjai, kurių svarbiausias interesas – įsiūlyti Jums savo produktą; taigi klausykite jų patarimų, tačiau aklai jais nepasitikėkite. Visada naudokitės sveiku protu, klausinėkite tol, kol įsitikinsite, kad supratote, į ką investuojate, kokie yra mokesčiai, rizika, tikėtina investicijų grąža. (7)3. Lietuvos Respublikoje galima investuoti šiais būdais:1. Investavimas steigiant ūkio subjektą, įsigyjant Lietuvos Respublikoje įregistruoto ūkio subjekto kapitalą ar jo dalį; 2. Investavimas įsigyjant visų rūšių vertybinius popierius;3. Investavimas sukuriant, įsigyjant ilgalaikį turtą arba didinant jo vertę;4. Investavimas skolinant lėšas bankams.3.1. Investavimas steigiant ūkio subjektą, įsigyjant Lietuvos Respublikoje įregistruoto ūkio subjekto kapitalą ar jo dalį.
Šie veiksmai turi būti atliekami laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir atskiras įmonių rūšis reglamentuojančių įstatymų reikalavimų. Minėti teisės aktai gana detaliai nustato įmonės steigimo procedūrą, reikalavimus įmonės ar jos dalies įsigijimo sandorio sudarymo tvarkai ir turiniui. Įmonės įsteigimas siejamas su atitinkamo dydžio kapitalo suformavimu, įmonės valdymo tvarkos nustatymu ir reikiamų registracijos dokumentų parengimu bei pateikimu valstybinėms institucijoms. Įsigyjant įmonės kapitalą ar jos dalį ypatingą dėmesį reikia atkreipti į nustatytą pranešimų apie tokius veiksmus atlikimo tvarką ir tai, ar įmonės valdymo organas sprendimą dėl kapitalo perleidimo priėmė pagal įstatymų ir tos įmonės įstatų nuostatas. Šių reikalavimų nesilaikymas gali lemti aptariamų investicijų pripažinimą negaliojančiomis ir, be abejo, – investuotojo nuostolius. (1)3.2. Investavimas įsigyjant visų rūšių vertybinius popierius.Lietuvoje vertybinių popierių įsigijimo tvarką lemia šių dokumentų statusas – laisvai apyvartoje esantys vertybiniai popieriai (akcinių bendrovių akcijos, obligacijos) parduodami vertybinių popierių viešosios apyvartos, vertybinių popierių rinkos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, per Vertybinių popierių biržą. Prekyba ribotos apyvartos vertybiniais popieriais (uždarųjų akcinių bendrovių akcijomis) vyksta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir atskiras įmonių rūšis reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad ribotos apyvartos vertybinių popierių pirkimo teisėtumas priklauso ir nuo to, ar buvo laikytasi minėtų teisės aktų nustatytos pardavimo procedūros, ar buvo tinkamai įgyvendinta kitų akcininkų pirmenybės teisė į parduodamus vertybinius popierius. Investuojant šiuo būdu taip pat reikia laikytis Konkurencijos įstatymo reikalavimų ir tam tikrais atvejais (įsigyjant dominuojančios rinkoje įmonės akcijas ar tokias akcijas, kurios leis investuotojui įgyti dominuojančią padėtį rinkoje) – gauti Konkurencijos Tarybos leidimą. (1)
2007 metų pradžioje “InReal” atlikto tyrimo duomenimis, per metus ūgtelėjo svarstančiųjų investuoti į akcijas bei obligacijas – tokią investavimo rūšį šiuo metu rinktųsi apie 16 proc. Lietuvos gyventojų, kai prieš metus jų buvo beveik 12 procentų. “Investavimą į akcijas, obligacijas ir investicinius fondus žmonės vis dažniau renkasi pirmiausiai dėl to, kad toks investavimo būdas leidžia pradėti investuoti turint mažiau lėšų, nei jų reikia perkant nekilnojamąjį turtą, be to, investavimas į vertybinius popierius leidžia efektyviai sumažinti riziką renkantis ne vieną, o kelias investavimo priemones, t.y. diversifikuojant riziką. Vertinant investavimo kultūros tendencijas apskritai galima teigti, kad žmonės įgyja vis daugiau žinių apie investavimą, atsikrato nepagrįstų baimių, todėl mūsų šalyje pastebima gera tendencija formuojant investavimo strategijas derinti kelias investavimo kryptis”, – sakė finansų maklerio įmonės “Finasta” direktorius Dalius Kaziūnas. (2)Kaip pavyzdį pateiksime 2007 balandžio 19 dienos biržos duomenis. Akcijų apyvarta ketvirtadienį siekė 10 mln. litų, o investuotojai sudarė 849 sandorius. Lentelėje pateiktos trijų populiariausių tos dienos akcijų duomenys:Įmonė Akcijos pavadinimas Apyvarta, mln.lt Kaina Pokytis, %TEO TEO1L 2,7 2,72 1,81 Ūkio bankas UKB1L 2,4 4,15 1,19 Stumbras STU1L 0,0351 8,1 1 (8)
Net skirdami minimalią sumą – 100 Lt per mėnesį – Jūs galite tikėtis solidaus uždarbio. Tikėtina, jog po 10, 15 ar 20 metų Jūsų sukaupta suma gerokai viršys įmokėtąją, nes uždirbtos palūkanos nuolat bus pridedamos prie jau investuotų pinigų. Kuo didesnė pinigų suma „dirba“ – tuo didesnis augimo potencialas. Pavyzdžiui, nusprendėte per mėnesį investicijoms skirti 100 Lt. Per 20 metų, esant 8 proc. investicijų pelningumui, sukaupsite net 57 724 Lt, kai per šį laikotarpį būsite įmokėję apie 2,5 karto mažiau – 24 000 Lt. Jei tokią pačią sumą norėsite sutaupyti neinvestuodami, Jums prireiks beveik 50 metų. (3)
* Fondo vieneto vertė gali tiek didėti, tiek mažėti. Istorinis investicijų pajamingumas negarantuoja panašaus pajamingumo ateityje.
3.3. Investavimas sukuriant, įsigyjant ilgalaikį turtą arba didinant jo vertę.
Investuojant šiuo būdu ir įsigyjant žemę, ypatingą dėmesį reikia atkreipti į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatytą žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų įstatymą. Šiame įstatyme nustatytos tokių sandorių atlikimo ypatybės (draudžiama sudaryti sandorius dėl žemės, kol nėra išspręstas nuosavybės teisės atkūrimo į ją klausimas) ir reikalavimai investuotojams (atitikti europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus), kurių nesilaikymas daro tokius sandorius negaliojančiais. Kito Lietuvoje esančio nekilnojamojo turto …(pastatų, statinių) įsigijimo tvarką nustato civilinis kodeksas. Pažymėtina, kad šios rūšies investicijas laisvosiose ekonominėse zonose (taip pat ir atliekant „plyno lauko“ investicijas) apibrėžia Laisvųjų ekonominių zonų įstatymas. (1)Pagal naujausius duomenis Lietuvos nekilnojamojo turto rinkai stabilizuojantis, nekilnojamasis turtas pamažu praranda savo investicinį patrauklumą. Nepaisant to, investuoti į nekilnojamąjį turtą vis dar populiariausia: šiuo metu į nekilnojamąjį turtą, esant laisvoms lėšoms, investuotų apie 68 proc. gyventojų, tuo tarpu prieš metus taip manančių buvo 80 procentų. Tai rodo nekilnojamojo turto bendrovės “InReal” tyrimo, kurį atliko rinkos tyrimų bendrovė “Spinter tyrimai”, duomenys. Pasak “InReal” Tarpininkavimo departamento vadovo Mindaugo Šimkaus, kol kas gyventojai vis dar labiausiai vertina nekilnojamojo turto įsigijimą kaip patraukliausią investavimo įrankį, tačiau sparčiai populiarėja ir kitos investavimo rūšys.“Nekilnojamasis turtas, per pastaruosius metus itin brangęs, vis dar laikomas saugia investicija. Rinkoje nekilnojamojo turto kainos pasiekė aukščiausią tašką per pastaruosius keletą metų, todėl investiciniais tikslais jį perkantieji vis labiau stengiasi atsižvelgti į perspektyvą”, – sakė M. Šimkus. Anot jo, investicijų į nekilnojamąjį turtą grąža skaičiuojama prie gaunamų pajamų iš nuomos pridedant turto vertės prieaugį. Nors rinkai stabilizavusis vertės prieaugis galimai sumažėjo ir nebebus toks didelis kaip prieš metus ar dvejus, kartu mažėjo ir bendras investicijų pelningumas, tačiau investicija į nekilnojamąjį turtą laikoma viena saugiausių. (2)
Didžiausias aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje jaučiamas Vilniaus ir Klaipėdos miestuose, kiti miestai iki šiol neaktyvūs arba dėl miesto plėtros strategijos nebuvimo (kaip, pavyzdžiui, Kaune) arba dėl per mažų nekilnojamojo turto kainų (kaip, pavyzdžiui, mažesniuose Lietuvos miestuose). (4)Remiantis tyrimo duomenimis, šiuo metu įsigyjantieji nekilnojamojo turto tai darytų asmeniniais, o ne investiciniais tikslais. 39 proc. apklaustųjų pagrindiniai kriterijai perkant nuosavą būstą yra pigesnė eksploatacija (pernai – 36 proc.), 37 proc. – naujesnės statybos būstas (pernai – 39 proc.). (2)3.4. Investavimas skolinant lėšas bankamsIndėliai – tai patogi taupymo forma, kai norima sukaupti didesnę pinigų sumą per pasirinktą laikotarpį. (5)Bankai siūlo terminuotuosius, ilgalaikius terminuotuosius, kaupimo bei universaliuosius indėlius, kurių palūkanų norma priklauso nuo indėlio termino, t.y. kuo ilgesnis indėlio laikymo Banke laikotarpis, tuo didesnės palūkanos mokamos. Norintiems iš anksto pasirūpinti, kad pilnametystės sulaukęs vaikas turėtų tvirtą finansinį pagrindą siūlomas vaikų indėlį. Sudarydami indėlių sutartis indėlininkai iš karto gali apsispręsti, ar pasibaigus sutarties terminui patys atvyks sudaryti naujos indėlio sutarties ar įpareigos banką automatiškai ją pratęsti naujam terminui. Indėlio palūkanos indėlininko pageidavimu gali būti išmokamos kiekvieną mėnesį, ketvirtį (netgi jei sutarties terminas dar nesibaigęs) ar pasibaigus sutarties terminui. Indėlio sutartį galite pasirašyti ir kartu su kitu asmeniu. Sudarant sutartį bendrasavininkiai gali pasirinkti, ar indėliu galės pasinaudoti į banką atvykę kartu, ar atskirai. Pagal Lietuvos Respublikos Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą visi banke laikomi indėliai yra apdrausti VĮ Indėlių ir investicijų draudimas. (5)Nors Vilniaus vertybinių popierių biržos sąrašuose įrašyti bankai skelbia apie didėjantį pelną, investuotojai tokius rezultatus vertina nuosaikiai.Pasak “Sampo” banko Finansų maklerio skyriaus vadovo Karolio Pikūno, investuotojai rezultatus vertina dviprasmiškai. “Palyginti su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu, 2007 metų pradžios rezultatai iš tiesų kuklūs”, – dienraščiui “Verslo žinios” sakė jis.Kita vertus, K.Pikūnas siūlo nepamiršti, kad pernai bankų rezultatai kas ketvirtį gerėjo. Todėl ir šiemet rodikliai veikiausiai keisis panašiai – daugiausia pelno bus uždirbta paskutiniais metų ketvirčiais. (6)Ekspertų nuomone, pinigus laikyti banke neblogai, tačiau bankai gali bankrutuoti. Kad išvengtumėte rizikos prarasti pinigus, įsitikinkite, kad Jūsų bankas apdraudė indėlius. Naudokitės ne vieno, o kelių bankų paslaugomis. Nepamirškite, kad bankus sužlugdyti gali ir valstybės politika, todėl dalį pinigų verta laikyti saugioje užsienio šalyje įsikūrusiame banke. (7)
4. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje
Nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo tiesioginės užsienio investicijos (toliau – „TUI“) buvo vertinamos kaip vienas iš ūkio plėtros veiksnių, buvo ir yra laikomos svarbia produktyvumą, o kartu ir ekonominį augimą skatinančia sąlyga. Toks palankus požiūris į TUI padiktavo atitinkamą valstybės ekonominę politiką užsienio kapitalo atžvilgiu: Lietuva visokeriopai skatino ir skatina ateiti tarptautinį kapitalą. Jam suteikiamos ir mokesčių lengvatos, ir ypatingos strateginio investuotojo teisės, privatizuojant svarbius valstybei objektus. (9)
4.1. Pagrindinės sąvokos:TUI – investicija, kurios pagrindu susiformuoja ilgalaikiai ekonominiai santykiai ir interesai tarp tiesioginio užsienio investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės. Užsienio tiesioginio investavimo subjektai – Lietuvos Respublikoje užsienio kilmės kapitalą investuojančios užsienio valstybių įmonės, ne Lietuvos piliečiai arba nuolat užsienyje gyvenantys asmenys be pilietybės, kurių kapitalas investavimo metu yra užsienio kilmės.Užsienio kilmės kapitalas – investavimo subjektui nuosavybės teise priklausantis kapitalas, kuris buvo sukurtas arba kitaip teisėtai įgytas ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir ne Lietuvos juridinių ar fizinių asmenų, taip pat reinvesticija. Užsienio kapitalo dalyvavimas ir jo įtaka yra vienas iš esminių faktorių, nulemiančių nacionalinės kapitalo rinkos bei visos šalies ekonomikos vystymąsi.
Užsienio kilmės kapitalo investavimas – investavimo subjekto teisėti veiksmai, kai užsienio kilmės kapitalas įdedamas į Lietuvos Respublikos įmones. Užsienio kapitalo investicijų lygis yra šalies ekonominio ir politinio patrauklumo bei jos potencialo rodiklis.Tiesioginiais užsienio investuotojais gali būti individualūs asmenys, akcinės be…ndrovės, juridinio asmens teises turinčios ar neturinčios personalinės įmonės, susijusios asmenų ar įmonių grupės, vyriausybės ar vyriausybinės tarnybos, koncernai arba kitokios organizacijos, kurioms priklauso tiesioginių investicijų įmonės kitose šalyse nei jie patys reziduoja.4.2. TUI sandara: tiesioginiam užsienio investuotojui tenkanti įmonės nuosavo kapitalo dalis (atsižvelgiant į turimas balsavimo teises, t.y. į turimą įmonės įstatinio kapitalo dalį); reinvesticijos – tiesiogiai užsienio investuotojui priklausanti, bet dividendų forma nepaskirstyta, o įmonėje likusi, pelno dalis (taip pat nuo turimų balsavimo teisių procento); Kadangi reinvesticijos padidina tiesioginio investuotojo kapitalą investuojamoje įmonėje, tai reinvesticijos yra įtraukiamos kaip tiesioginių investicijų sandoriai, kurių sumos atitinka (tik su priešingu ženklu) tiesioginių investicijų pajamų įrašus; tiesioginio užsienio investuotojo investavimo įmonei suteiktos ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos. Paskolos, gautos Lietuvos Valstybės vardu ir paimtos su Vyriausybės garantija, nėra tiesioginės užsienio investicijos; kitas įmonės kapitalas – tai tiesioginio užsienio investuotojo ir investavimo įmonės prekybos skolos, priskaičiuoti, bet neišmokėti dividendai, privilegijuotos akcijos, nesuteikiančios teisių į turtą likviduojant įmonę, palūkanos už paskolas ir t.t. (10)
5. Investicinė aplinka Lietuvoje
1990 metais Lietuva pradėjo plačią ekonomikos reformą. Pirmosios esminės reformos buvo susijusios su nepriklausoma valstybės pajamų ir išlaidų sistema, Lietuvos Centrinio Banko įkūrimu, kainų liberalizavimu bei masine privatizacija. Tarp 1992 ir 1993 metų Lietuva išleido nacionalinę valiutą, kapitalo rinkos infrastruktūrą, privačios bankininkystės sektorių. Nuoseklus Lietuvos valstybės valdymas turėjo didelės įtakos nepriklausomos ir demokratinės valstybės susidarymui, o tai buvo reikšminga parodant patikimus įsipareigojimus rinkos ekonomikoje. Rezultatas buvo akivaizdus – Lietuvos ekonomikos vystymasis krypo link ilgalaikio ir nepertraukiamo didėjimo.
Lietuvos ekonomikos plėtros agentūra daro kasmetinius tyrimus apie užsienio investavimo klimatą šalyje. 94% investuotojų teigė, jog investavimui riktųsi Lietuvos rinką ir antrą kartą. Pagrindinės priežastys, kodėl įmonės nusprendė investuoti Lietuvoje, galime laikyti galimybių realizavimą bei kvalifikuotą ir konkurencingai įkainotą darbo jėgą. Kaip papildomus privalumus investuotojai įvardino politinį stabilumą pervežimo išlaidas.Siemens, Philips, Motorola, IBM, Marzotto Group, Masterfoods/Mars, Kraft Jacobs Suchard, Lancaster Steel, Partek, Kemira, McDonald’s, Yazaki, TeliaSonera, Philip Morris, Wilhelm Becker and Carlsberg yra plačiai žinomos tarptautinės įmonės, kurios savo produkciją pasirinko investuoti ir Lietuvoje. (11)6. Globalizacijos įtaka LietuvojeLietuvos integracija į tarptautinę kapitalo rinką teikia reikšmingų pranašumų šaliai, verslui (įmonėms) ir vietiniams investuotojams: Užsienio investicijų augimas – kapitalo ir technologijų šaltinis, būtinas augančioms ekonomikoms. Didėjanti konkurencija sektorių viduje skatina efektyviau naudoti vietinį kapitalą ir perskirstyti kapitalą tarp skirtingų ekonomikos sektorių, jei valstybės reguliavimas yra ribotas Užsienio kapitalo įplaukos leidžia išlaisvinti vietinį kapitalą, kuris gali būti panaudotas taupymui (investicijoms) – Lietuvoje Vyriausybė aktyviai skatino (rėmė) vartojimą, bet ne taupymą. Užsienio kapitalas gali nukreipti vietinį kapitalą į perspektyviausias veiklos sritis ir įmones tokiu būdu prisidėdamas prie efektyvaus vietinio kapitalo paskirstymo. Globalizacijos minusai: Staigus ir neadaptuotas išsivysčiusių šalių teisinių normų įvedimas gali slopinti Lietuvos kapitalo rinkos vystymąsi. Didėjanti konkurencija ir spaudimas iš patyrusių ir finansiškai stiprių kapitalo rinkos dalyvių besivystančiai vietinio kapitalo rinkos verslo infrastruktūrai – užsienio kapitalo dominavimas yra neišven…giamas. Užsienio investuotojų dominavimas pagrindinėse ūkio šakose mažina vietinių investuotojų galimybes taip pat atsiranda nesąžiningos konkurencijos rizika. (12)
7. Tiesioginių užsienio investicijų analizė
Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2005 metų pradžioje sudarė 16,19 mlrd. litų ir, palyginti su 2004 metų pradžia (13,7 mlrd.), padidėjo 18,2 procento.
2006 m. spalio 1 d. sudarė 25,0 mlrd. litų (7,2 mlrd. EUR). Vienam šalies gyventojui teko 7371 litas (2135 EUR) tiesioginių užsienio investicijų. Tiesioginės investicijos iš ES 25 šalių sudarė 17,3 mlrd. litų .2004 metais daugiausia investuota į apdirbamąją gamybą (33,1 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų), finansinio tarpininkavimo įmones (15,7 proc.), didmeninę ir mažmeninę prekybą (13,9 proc.), transporto, sandėliavimo ir ryšių įmones (12,5 proc.).Per 2005 metus daugiausia išaugo investicijos į elektros, dujų ir vandens tiekimo, apdirbamąją gamybą ir finan sinio tarpininkavimo įmones. Apdirbamojoje gamyboje daugiausia – 29,7 proc. visų apdirbamosios gamybos investicijų – investuota į naftos produktų ir chemijos gaminių gamybą, taip pat – maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybą (24,4 proc.), guminių ir plastikinių dirbinių gamybą (11,1 proc.).2006 metais daugiausia investuota į apdirbamąją gamybą – 34,5 procento, finansinį tarpininkavimą – 17,7, transportą, sandėliavimą ir ryšius – 11,9, didmeninę ir mažmeninę prekybą – 11,8. Apdirbamojoje gamyboje daugiausia investuota į naftos produktų ir chemijos gaminių gamybą – 48,6 procento, maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybą .(13)Tiesioginės užsienio investicijos Vilniaus apskrityje padidėjo 16,6 proc. (1,654 mlrd. litų), o apskričiai teko 61,7 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje. Klaipėdos apskrityje tiesioginės užsienio investicijos padidėjo 30,2 proc. (526 mln. litų), Kauno apskrityje – 3,8 proc. (71 mln. litų). (14, 15, 16)
8. Užsienio investuotojai Lietuvoje
Pagrindiniai Švedijos investuotojai Lietuvoje yra: “Telia”, kartu su Suomijos ”Sonera” įsteigusios konsorciumą “Amber TeleHolding”, yra investavusios į Lietuvos Telekomą.Danijos stambus investuotojas yra žuvies apdirbimo koncerno “A.ESPErsen” įsteigta bendrovė UAB “ESPERSEN”. Didžiausi Vokietijos investuotojai – tai akcinė bendrovė E.on Ruhrgas AG, kuri drauges Gasprom yra Lietuvos dujų, aprūpinančių Lietuvą dujomis, strateginis investuotojas, bei bankas Nord/LB Lietuva. Kiti svarbūs Vokietijos investuotojai Lietuvoje – tai Siemens AG, ERGOgrupė, dviračių gamykla Panther ir priekabų gamintojas Schmitz Cargobull.Tarp didžiausias Rusijos investicijas turinčių įmonių galima paminėti: AB “Mažeikių nafta”, AB “Alytaus pieninė”, AB Tarptautinės kompanijos “Rusijos tyrinėjimai ir technologijos” įmonės verslo centras “Baltija-Ritm”, AB “Silmega”, AB “Gargždų mida”. (17)
9. Reikalavimai užsienio kapitalo įmonėms Lietuvoje
Tokių įmonių, kurių bent vienas steigėjas yra užsienio fizinis ar juridinis asmuo, registravimo procedūra, o taip pat ir kai kurie reikalavimai tokių įmonių steigimo dokumentams skiriasi nuo tų įmonių, kurių steigėjais yra vien Lietuvos subjektai. Todėl jeigu nusprendėte kurti įmonę kartu su užsienio partneriais ar padėti užsienio subjektams patiems įsteigti įmonę Lietuvoje, turėtų praversti žemiau pateikti patarimai.Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas nustato komercinės – ūkinės veikos sritis, į kurias yra neleidžiamos užsienio investicijos. Tokios sritys:1) valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimo (išskyrus investicijas iš Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių užsienio subjektų, jei tam pritaria Valstybės gynimo taryba);2) loterijų organizavimo. (18)Esant ribotiems kapitalo ištekliams Lietuvoje, užsienio investicijos yra labai efektyvios, skatinant gamybos augimą,… eksportą, keliant prekių ir paslaugų kokybę, kuriant naujas darbo vietas ir padedant įmonėms sėkmingiau konkuruoti laisvosios rinkos sąlygomis. Tiesioginės investicijos yra vienas pagrindinių šalies ūkio renovacijos veiksnių, nes atsiranda galimybė diegti modernias technologijas, įgyvendinti naujas ir progresyvias vadybos idėjas.
Išvados
„Atminkite: pinigai turi savybę daugintis“ (B. Franklinas)
Investavimo, kaip ir taupymo, apibrėžimų yra labai daug, tačiau bendrąja prasme: investavimas – tai tam tikros mūsų santaupų dalies pavertimas finansiniais aktyvais (kitaip sakant „aktyvusis taupymas“), kurie mums padeda ne tik išsaugoti pradinę pajamų vertę, bet ir atneša papildomą naudą, t.y. „augina“ mūsų pradines pajamas ir tuo pačiu praplečia mūsų gyvenimo tikslus bei galimybes. Ekspertų teigimų, investavimas Lietuvoje tebėra pradinėje augimo stadijoje, tačiau gyventojams, įgyjant daugiau finansinių žinių, ateityje investavimo apimtys sparčiai didės. Šiame darbe išskyrėme pagrindinius pradedančiojo investuotojo žingsnius, kurias reikėtų vadovautis, siekiant pasipelnyti iš jau turimų pinigų.
Taip pat bendrąja prasme aptarėme tokias investavimo Lietuvoje galimybes kaip: investavimas steigiant ūkio subjektą, įsigyjant Lietuvos Respublikoje įregistruoto ūkio subjekto kapitalą ar jo dalį, investavimas įsigyjant visų rūšių vertybinius popierius, investavimas sukuriant, įsigyjant ilgalaikį turtą arba didinant jo vertę, investavimas skolinant lėšas bankams. Pagal naujausius duomenis Lietuvos nekilnojamojo turto rinkai stabilizuojantis, nekilnojamasis turtas pamažu praranda savo investicinį patrauklumą. Nepaisant to, investuoti į nekilnojamąjį turtą vis dar populiariausia, nors investavimo analitikai vis labiau ragina savo lėšas „įdarbinti“ įsigyjant vertybinius popierius. Investuoti į akcijas, obligacijas ir investicinius fondus yra paprasčiau dėl to, kad toks investavimo būdas leidžia pradėti investuoti turint mažiau lėšų, nei jų reikia perkant nekilnojamąjį turtą, taip pat čia sukuriamas “investicijų portfelis”. Teisingai diversifikavę būsite tikri, kad ištikus blogiausiam scenarijui Jūs prarasite ne visus, o tik dalį savo pinigų. Lietuvos rinka taip pat yra patraukli ir užsienio investuotojams, ne vien mūsų šalies fiziniams ar juridiniams asmenims.Pateikta informacija mums leido įsitikinti, jog užsienio investicijos ypač svarbios šalims, kurių ekonomika mažiau išplėtota arba pereinamoji, nes jos gali tapti svarbiu šių šalių ūkio plėtros veiksniu. Mat būtent pagal užsienio investicijų dydį šalyje sprendžiama apie šalies patrauklumą tarptautinei rinkai, šalies ekonominius ryšius su kitomis valstybėmis. Dėl tiesioginių užsienio investicijų vyksta labai aštri konkurencinė kova tarp valstybių visame pasaulyje ir ypač šalyse kandidatėse. Tarptautinių kompanijų pritraukimas į šalį kelia valstybės konkurencingumą.Rytinėje Baltijos jūros pakrantėje esanti, viena iš Pabaltijo valstybių, Lietuva turi geografinės padėties pranašumą pritraukiant investicijas. Ji yra jungtis tarp vienos sparčiausiai besivystančių rinkų – Rusijos ir vieno pažangiausių pasaulio regionų – Europos Sąjungos. Išties smagu, jog Lietuva sugeba išnaudoti savo pranašumus (tai mes matėme iš pateiktų didėjančių duomenų apie TUI), o šalies ekonomikos progresas buvo aukštai įvertintas užsienio ekspertų. Pavyzdžiui 2005 metais Pasaulio Bankas Lietuvai skyrė 6 vietą iš 145, vertinant investavimo klimato pokyčių šalyje pagerėjimą. Belieka tikėtis, jog tokie įvertinimai bus tik paskatinimas tolimesnei ekonomikos plėtrai.Mūsų nuomone, norint pritraukti kuo daugiau užsienio investicijų, reikėtų aktyviau imtis tokių veiksmų kaip gerinti investicinį klimatą, teikti investuotojams mokesčių lengvatas, subsidijas, tuo pačiu didėtų ne tik rinkos užimtumas, kiltų ekonomikos lygis, bet ir mažėtų nedarbo lygis.Naudotų informacijos šaltinių sąrašas
1. http://www.zebra.lt/verslas/bk_straipsniai.php?st=vie…w&msg_id=12512. http://www.biznews.lt/?psl=naujiena&id=77953. http://www.snoras.com/lt/private/savings/fund4. http://www.pinigusrautas.lt/aktuali-analitika/pada-tis-investicija-a-nt-rinkoje—ar-lietuviai-dairosi-a-kitas-rinkas.html5. http://www.dnbnord.lt/lt/private/deposits/6. http://www.balsas.lt/naujienos/verslas/straipsnis823237. http://www.pinigusrautas.lt/investuotojo-abc/penki-pradedanciojo-investuotojo-zingsniai-2.html8. http://www.delfi.lt/news/economy/stock/article.php?id=129259939. http://www.moksliukas.lt/darbas.php?id=9510. http://www.stat.gov.lt/uploads/docs/TUImetod2000.doc11. “Doing business in Lithuania”, 1998 m. Vilnius, Lideika, Petraukas, Valiūnas ir Partneriai12. http://finansai.tripod.com/kapitalorinka.htm13. http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=128014. http://www.pinigusrautas.lt/naujienos/tiesiogines-uzsienio-investicijos-2.html15. http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id=647529016. http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=1806&PHPSESSID=ca4630798a524af30a7f8fccf1cc0eee17. www.lrv.lt/ekonom_analiz/Apzvalgos/Lietuvos,%20Latvijos%20ir%20Estijos%202005%20m..pdf18. http://verslas.banga.lt/lt/patark.full/3c06217c6cb1a?vbanga2=eed3d62d19d7317edfc58ba72020397619. „ Finansai ir investicijos“, 2003 Vilnius, Gitanas Kancerevyčius