CIA YRA PUIKUS REFERATASTURINYS:
ĮVADAS 31. IĮ SAMPRATA 42. SUSIPAŽINIMAS SU IĮ STEIGIMU 52.1.IĮ steigėjai ir dalyviai 52.2.IĮ steigimo pagrindas 52.3.IĮ steigimo tvarka 52.4.IĮ buveinė 62.5.IĮ pavadinimo sudarymas, registravimas ir apsauga 73. SUSIPAŽINIMAS SU ĮMONĖS ĮREGISTRAVIMU 93.1. Pasirengimas įmonės įregistravimui 93.2.Notarui pateikiami dokumentai 103.3.Dokumentų pateikimo tvarka Registro tvarkytojui 113.4.Registro tvarkytojui pateikiami dokumentai 113.5.Įmonės filialo ar atstovybės įregistravimas 123.6.Įmonės filialo ar atstovybės įregistravimo dokumentai 124. ĮI REGISTRAVIMO MOKESČIAI 13Įvadas 1. Individualios įmonės
Individuali įmonė (toliau IĮ) yra privatus neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, nuosavybės teise priklausantis vienam asmeniui. Individualių įmonių steigimą, veiklą ir likvidavimą reglamentuoja Individualių įmonių įstatymas, CK (civilinis kodeksas) ir IĮ steigimo dokumentai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001 m.balandžio 11 d. nutartyje individualią įmonę įvardijo kaip neinkorporuotą įmonę, kuri asocijuojasi su fizinio asmens- komersanto, verslininko individualia komercine ūkine veikla.IĮ privalo turėti firmos vardą, kuriame nurodomi jos teisinę formą nusakantys žodžiai “individuali įmonė” arba “IĮ”.Individualios įmonės kaip verslo organizavimo įrankio pranašumai yra šie:ü Įstatymai nereikalauja jokios minimalaus pradinio kapitaloü IĮ gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą. Jeigu vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir metinės pajamos neviršija 500 tūkst.litų, IĮ apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifąü IĮ savininkas gali dirbti savo įmonėje pats vienas ar padedamas šeimos narių, t. y. Jam nebūtina įdarbinti kitų darbuotojų bei sudaryti su jais darbo sutartis. Tačiau IĮ prievoles įmonės savininkas atsako visu savo turtu. Be to IĮ savininkai gali panauduoti savo ir savo šeimos narių pinigines lėšas ir turtą įmonės veiklai. Beje IĮ ir iš jos veiklos gaunamos pajamos pripažįstamos sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis sudarę santuoką, tačiau jei IĮ nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui iki santuokos sudarymo, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra iš įmonės veiklos gautos pajamos ir įmonės vertės padidėjimas sudarius santuoką.
2. Individualios įmonės įsteigimas
2.1.IĮ įsteigėjai ir dalyviaiIĮ steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys. Įstatymai gali numatyti atvejus, kai viešajai tvarkai apsaugoti arba taikant atsakomąsias priemones tam tikrų IĮ steigėju negali būti užsienietis (CK 2,60 str.). Įstatymuose gali būti numatyti tam tikri reikalavimai, kuriuos reikia įvykdyti steigiant IĮ (būti LR piliečiu steigiant politinę partiją, dirbti steigiant profesinę sąjungą ir kt.). IĮ steigėjas yra: asmuo, sudaręs sandorį įsteigti IĮ.2.2.IĮ steigimo pagrindasIĮ steigimo pagrindas yra IĮ steigėjo valios išreiškimo aktas, kuriuo siekiama įsteigti IĮ. Tai steigimo aktas, steigimo sutartis, įstatymas arba kitas teisės aktas, jei numato įstatymas. IĮ tikslinga kalbėti apie steigimo sandorį.Asmens sandoris įsteigti IĮ yra juridinis faktas, kuris sukuria teisinius santykius:ü Tarp steigėjo ir valstybės institucijų, kontroliuojančių IĮ steigimą;ü Tarp steigėjo (jų) ir IĮ registro;Santykiai tarp steigiamo IĮ ir juridinių asmenų registro užsimezga pateikus steigimo dokumentus IĮ įregistruoti juridinių asmenų registre. Visos IĮ, išskyrus nurodytus CK 2,35 str., 2,37 str. 1 dalyje bei 2,38 str., privalo pateikti steigimo dokumentus IĮ įregistruoti juridinių asmenų registre.CK 2,45 str. Numato, kad steigimo dokumentai, juridinių asmenų registrui IĮ nepateikti per šešis mėnesius nuo jų sudarymo, jeigu kiti įstatymai nenustato kitokio termino, netenka galios. Šiuos santykius reglamentuoja tiek viešosios, tiek privatinės normos.
2.3.IĮ steigimo tvarka (bendrai)Atsižvelgiant į tai, kiek valstybė dalyvauja juridiniam asmeniui atliekant steigimo procedūras ir registravimą, galima skirti keturis IĮ įsteigimo būdus (tvarką): potvarkinį, leidiminį, pareikštinį, pareikštinį-normatyvinį.Juridinius asmenis potvarkinė tvarka administraciniu aktu arba įstatymu steigia valstybės institucijos, numatytos įstatyme. Potvarkine tvarka steigiami juridiniai asmenys taip pat turi būti įregistruoti juridinių asmenų registre ir nuo to momento įgyja juridinio asmens teises, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, kai juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo teisės akto dėl jo įsteigimo įsigaliojimo.
Juridinio asmens leidimine tvarka reiškia, kad steigiant tokį juridinį asmenį būtina gauti įstatymo numatytos institucijos leidimą. Gavus leidimą steigti juridinį asmenį, būtina sudaryti steigimo sandorį ar priimti teisės aktą ir įregistruoti steigiamą juridinį asmenį juridinių asmenų registre.Steigiant juridinius asmenis pareikštine tvarka pakanka steigėjo valios pareiškimo. Tam, kad atsirastų juridinis asmuo, registracija juridinių asmenų registre nebūtina. Valstybė pripažįsta ypatingą šių juridinių asmenų autonomiškumą.IĮ pareikštine-normatyvine steigiant šią tvarka nebūtinas leidimas, o registruojant IĮ patikrinama, ar steigimo dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus. Šią funkciją gali vykdyti ne tik juridinių asmenų registro įstaiga, bet ir notaras ar Teisingumo ministerija. Pareikštine-normatyvine tvarka IĮ Lietuvoje steigiama daugiausiai.2.4.Individualios įmonės buveinėSteigimo dokumentuose bei registruojant IĮ turi būti nurodyta IĮ buveinė. CK 2.49 str. IĮ buveinę sieja su tą vietą, kurioje yra nuolatinis jo valdymo organas, nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresas. Nuolatiniu valdymo organu reikėtų laikyti toki valdymo organą, kuris nuolat priima sprendimus IĮ vardu. Vieta, kurioje yra nuolatinis valdymo organas, laikytina tokia vieta, kur valdymo organas dažniausiai dirba, yra jo dokumentas, IĮ būtina informacija. Kartais IĮ tikroji buveinė nesutampa su registruota buveine. Kaip sprendžiamas klausimas tokiu atveju? Atsižvelgiant į tai,kad CK 2.49 str. 4 dalyje suformuluota nuostata: “IĮ pakeitusi buveinę, privalo atitinkamai pakeisti steigimo dokumentus ir juos įregistruoti” yra imperatyvi norma, galima teigti, kad neleidžiama turėti kitą buveinę nei tą, kuri yra registruota. Tačiau jei taip vis dėlto atsitinka, apsaugant trečiųjų asmenų interesus galioja CK 2.49 str.2 dalyje nustatyta taisyklė:“jeigu IĮ buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre, steigimo dokumentuose ar sandoryje, ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti IĮ buveine”.Visas susirašinėjimas su IĮ yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta IĮ buveinės adresu į nuolatinio valdymo organo buvimo vietą, jeigu IĮ aiškiai nenurodė kitaip.
IĮ buveinės nustatymas turi reikšmės IĮ teisminiam bylų nagrinėjimui, IĮ susirašinėjimui, IĮ …sudaromiems sandoriams, finansinei atskaitomybei bei mokesčiams, rinkliavoms, kitoms privalomoms įmokoms į valstybės biudžetą atitinkamoje teritorijoje.2.5.Individualios įmonės pavadinimo sudarymas, registravimas ir apsaugaCK 2.39 straipsnio 1 dalyje numatyta imperatyvi norma, kad individuali įmonė turi turėti pavadinimą, pagal kurį jį būtų galima atskirti nuo kitu IĮ. IĮ pavadinimas yra asmeninė neturtinė teisė (CK 1.114 str. l d.) ir intelektinės nuosavybės objektas. Jo apsauga numatyta Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 8 straipsnyje. IĮ gali naudoti bet koki pavadinimą, jeigu: šio pavadinimo nenaudoja kitos IĮ; pavadinimas sudarytas laikantis CK ir kitų teisės aktų reikalavimų (pvz., Komercinių banku įstatymas numato sąlygas, kada galima pavadinime vartoti žodi „bankas”); pavadinimas nepažeidžia kitų asmenų teisių, pavyzdžiui, teisės i prekės ženklus. Kai IĮ pavadinime norima vartoti Lietuvos vardą, būtinas atitinkamas leidimas, nes Lietuvos vardas yra valstybės nematerialusis turtas (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo įstatymo 3 str. 3 d. l p.). Be to jo vartojimas suteikia asmeniui išskirtines valstybę reprezentuojančias funkcijas. Iki 2004 m. sausio l d. Lietuvos vardo vartojimą firmų varduose reglamentavo Lietuvos Respublikos firmų vardų Įstatymo 4 straipsnio 6 dalis; Lietuvos Respublikos oficialusis ar Tradicinis (trumpasis) pavadinimas firmos varde gali būti vartojamas Vyriausybės nustatyta. O Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 7 d. nutarime Nr. 1128 „Dėl Firmų vardų registro nuostatu patvirtinimo” “buvo numatyta, kad norim firmos varde vartoti Lietuvos vardą reikia gauti Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą leidimą. Leidimą išduoda Teisingumo ministras, įgaliotas 2001 m. vasario 12 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 155 „Dėl Įgaliojimų, susijusių su leidimo vartoti Lietuvos Respublikos oficialųjį ir tradicini (trumpąjį) valstybės pavadinimą, herbą, vėliava ar kitus valstybės heraldikos objektus ar juos mėgdžiojanti žymenį, taip pat garantinius ir prabos ženklus, antspaudus, pasižymėjimo ar apdovanojimo ženklus prekių ženkluose bei Lietuvos Respublikos oficialųjį ar tradicini (trumpąjį) pavadinimą firmų varduose suteikimo” 4 punktu.
IĮ, jo steigėjas(-ai) pasirinkdamas(-i) pavadinimą turi laikytis šių taisyklių: 1.IĮ pavadinimas yra sudaromas iš žodžių ar žodžiu junginiu, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę, laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų. Šios taisyklės gali būti nesilaikoma tuo atveju, kai IĮ pavadinimas sudaromas iš raidžiu, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje. Taip pat IĮ, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus ar panašus į užsienio IĮ ar kitos organizacijos pavadinimą, jei yra šių sutikimas naudoti pavadinimą. Pavyzdžiui, Akcinė bendrovė bankas „NORD/LB Lietuva”. 2.CK 2.40 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas sudaryti IĮ pavadinimą tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugu rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio, neturinčio skiriamojo požymio, pavyzdžiui, baldai, Klaipėda, technologinis. 3.IĮ pavadinimas neturi: prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei; klaidinti visuomene (dėl IĮ steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo i kitų IĮ pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ženklus); klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ženklus.CK leidžia IĮ pavadinimui juridinių asmenų registro nuostatuose, kuriuos tvirtina Vyriausybė (CK 2.64 str. 4 d.), nustatyti ir papildomų reikalavimu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio… 12 d. nutarimą Nr. 1407 „Dėl IĮ įsteigimo ir juridiniu asmenų registro nuostatų patvirtinimo registras pradėjo veikla nuo 2004 m. sausio l d. (Iki juridinių asmenų registro veiklos pradžios Įmonės, jų filialai, atstovybės bei jų dokumentai ir duomenys buvo registruojami ir kaupiami įmonių rejestre).3.Įmonės įregistravimas
Įmonių įregistravimą reglamentuoja juridinių asmenų registro nuostatai, atskirų teisinių formų (anksčiau apibrėžtų kaip įmonių rūšių) įmonių įstatymai ir kiti teisės aktai.Nuo 2004 m. sausio 1 d. pradėjo veikti juridinių asmenų registras (toliau vadinama – Registras), kurio paskirtis – registruoti IĮ bei rinkti, sisteminti, saugoti bei teikti apie juos informaciją. Registras įsteigtas siekiant supaprastinti įregistravimą, užtikrinti duomenų ir dokumentų viešumą bei garantuoti tinkamą trečiųjų asmenų interesų apsaugą. Registro tvarkymo funkcija pavesta valstybės įmonei “Registrų centras” (toliau vadinama – Registro tvarkytojas).Jeigu nusprendėte įsteigti įmonę ir pasirinkote Jums tinkamiausią įmonės teisinę formą, įmonę turite įregistruoti Registre. Įmonė nuo jos įregistravimo dienos tampa IĮ, savo vardu įgyja teises bei pareigas ir gali būti ieškovu ar atsakovu teisme. Vadinasi, įmonė nuo įregistravimo momento gali pradėti vykdyti ūkinę komercinę veiklą, sudarinėti sandorius ir pan.Skirtingų teisinių formų įmonėms įregistruoti reikia skirtingų steigimo dokumentų, be to, skiriasi ir pati steigimo procedūra. Šioje informacinėje temoje ir bus aptarta, kaip tinkamai pasirengti dokumentų pateikimui Registro tvarkytojui, norint įregistruoti tam tikros teisinės formos įmonę.3.1.Pasirengimas įmonės įregistravimuiNuo 2004 m. sausio 1 d. įmonės prašymą įregistruoti IĮ ar jos padalinį, taip pat įstatus bei kitus steigimo dokumentus pirmiausia turi pateikti notarui, kuris tvirtina duomenų tikrumą ir steigimo dokumentų atitikimą įstatymų reikalavimams.Labai svarbu yra tinkamai pasirengti įmonės įregistravimui. Rekomenduojame prieš kreipiantis į notarą iš anksto sutvarkyti šiuos įregistravimo dokumentus:· parengti visus su tam tikros teisinės formos įmonės steigimu susijusius dokumentus (pvz., nuostatus, bendrosios jungtinės veiklos sutartį, steigimo sutartį arba steigimo aktą, bendrovės įstatus, steigiamojo susirinkimo protokolą ir pan.);· gauti naudojimosi patalpomis pažymą arba sutvarkyti dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teises į patalpas.Prašymų formas galite rasti Registro tvarkytojo tinklalapyje. Notaras, gavęs įmonės, filialo ar atstovybės registravimo dokumentus patikrina, ar pateikti dokumentai yra teisingai užpildyti ir ar jie atitinka teisės aktų reikalavimus. Jei įregistravimo dokumentai užpildyti klaidingai ar prieštarauja teisės aktų nuostatoms, notaras nurodo, ką reikia patikslinti pateiktuose įregistravimo dokumentuose. Patikslinti įregistravimo dokumentai pakartotinai pateikiami notarui.
Notaras, išanalizavęs pateiktus dokumentus ir įrašydamas prašyme, kuris pateikiamas Registro tvarkytojui, tvirtinamąjį įrašą nurodo, kad dokumentuose nurodyti duomenys yra teisingi, įmonės steigimo dokumentai atitinka įstatymų reikalavimus ir įmonę, filialą ar atstovybę įregistruoti galima.Notarui pateikiami dokumentai turi būti parengti valstybine kalba, laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų. Dokumentai turi būti spausdinti, tvarkingi, atitikti dokumentų rengimą ir įforminimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Jeigu dokumentai surašyti ne valstybine kalba, turi būti pridėti jų vertimai, pasirašyti vertėjo.Mokesčių už notaro paslaugas dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 314 “Dėl Teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 57 „Dėl Notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių” pakeitimo”. Už steigiamos įmonės dokumentų atitikties įstatymų reikalavimams patvirtinimą imama:· individualios įmonės – 170 litų;· ūkinės bendrijos, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) – 300 litų;· uždarosios akcinės bendrovės, akcinės bendrovės – 350 litų;· visų teisinių formų įmonių filialai, atstovybės – 50 proc. atlyginimo, nustatyto atitinkamos teisinės formos įmonei.3.2.Notarui pateikiami dokumentaiNorint įregistruoti individualią įmonę, pateikiami šie dokumentai:1. Prašymas įregistruoti įmonę.2. Savininko sprendimas dėl įmonės įsteigimo.3. Įmonės nuostatai (3 egz.).4. Negyvenamųjų patalpų savininko pažyma apie patalpų suteikimą įmonės ūkinei komercinei veiklai, nurodant adresą ir kuriam laikui jos suteiktos.5. Registruojant įmonę gyvenamuosiuose namuose, priklausančiuose savivaldybei, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kooperatyvams ir bendrijoms, reikalinga pažyma, patvirtinanti, kad butas (namas) priklauso įregistravimo dokumentuose nurodytam savininkui ir kad jis suteikia patalpas įmonės veiklai:· jeigu patalpų savininkas – IĮ, išduodama laisvos formos pažyma apie patalpų suteikimą ūkinei komercinei veiklai su administracijos vadovo parašu ir antspaudu (ant firminio blanko);· jeigu patalpų savininkas – fizinis asmuo, suteikiantis patalpas asmenims, kurie nėra patalpų (buto) savininkai, surašoma laisvos formos pažyma, kurią patvirtina notaras;· patalpų savininkui, pačiam steigiančiam įmonę, pažymos apie patalpų suteikimą ūkinei komercinei veiklai nereikia, tačiau būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į šias patalpas.3.3.Dokumentų pateikimo tvarka Registro tvarkytojuiVerslininkas, gavęs notaro patvirtintus steigimo dokumentus, turi juos pateikti Registro tvarkytojui.Dokumentų teikėjas bei notaras visus Registro tvarkytojui teikiamus dokumentus turi įrišti kartu taip, kad kiti asmenys negalėtų jų išimti arba pakeisti, išskyrus įmonės steigimo dokumentą, kuris turi būti įrištas atskirai, ir dokumentą, patvirtinantį, kad sumokėtas atlyginimas už įregistravimą Registro tvarkytojui (toliau – registravimo mokestis).Visi dokumentai Registro tvarkytojui pateikiami asmeniškai arba paštu bet kuriam Registro tvarkytojo filialui arba filialo skyriui. Prieš pateikiant dokumentus Registro tvarkytojui rekomenduojame iš anksto sumokėti banke mokestį už įregistravimą.Registro tvarkytojas sprendimą dėl įmonės, filialo ar atstovybės įregistravimo arba atsisakymo įregistruoti privalo priimti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo visų įregistravimo dokumentų pateikimo.Toliau pateikiama informacija apie verslininkams aktualiausių teisinių formų įmonių įregistravimą bei konkrečios teisinės formos įmonės įregistravimo dokumentus.3.4.Registro tvarkytojui pateikiami dokumentaiVerslininkas Registro tvarkytojui turi pateikti žemiau išvardytų dokumentų originalus, kurie privalo būti patvirtinti notaro.Įregistruojant individualią įmonę, pateikiama:Prašymas įregistruoti individualią įmonę su notaro tvirtinamuoju įrašu.1. Nuostatai (2 egz.).2. Licencija, jeigu pagal įstatymus licencija turi būti išduota iki IĮ įsteigimo.Dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas mokestis už įregistravimą.3.5.Įmonės filialo ar atstovybės įregistravimasVerslininkas, norėdamas plėtoti savo verslą, gali steigti įmonės padalinį (filialą ar atstovybę) kitoje vietoje, nei yra pati įmonė. Įmonės filialas yra steigiamas norint verstis ūkine komercine veikla. Įmonės atstovybė negali vykdyti ūkinės komercinės veiklos, todėl ji steigiama tik tuo atveju, kai reikia atstovauti įmonei (užsiimti reklama, sudaryti sandorius ir pan.). Filialo ar atstovybės pavadinime privalo būti įmonės (steigėjo) pavadinimas ir žodis “filialas” ar “atstovybė”.3.6.Įmonės filialo ar atstovybės įregistravimo dokumentaiRegistruojant įmonės filialą ar atstovybę, verslininkas pirmiausia turi kreiptis pas notarą. Dokumentai, kuriuos turi pateikti individuali įmonė, savo filialui ar atstovybei įregistruoti, yra šie:1. Prašymas įregistruoti filialą ar atstovybę.2. Filialo ar atstovybės nuostatai (3 egz.).3. Dokumentas, patvirtinantis steigėjo kompetentingo valdymo organo sprendimą dėl filialo ar atstovybės steigimo, kuriuo paskirtas filialo ar atstovybės vadovas ir patvirtinti filialo nuostatai.4. Patalpų nuomos, panaudos ar kitos sutarties, kurioje įrašytas patalpų savininko sutikimas suteikti patalpas filialo ar atstovybės buveinei, nuorašas, patvirtintas notaro. Jeigu filialas ar atstovybė registruojami steigėjui nuosavybės teise priklausančiose patalpose, pateikiamas patalpų nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento nuorašas.5. Licencija, jeigu pagal įstatymus licencija turi būti išduota iki IĮ įsteigimo.6. Dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas mokestis už registravimą.Notarui patvirtinus dokumentų atitikimą teisės aktų reikalavimams, Registro tvarkytojui pateikiami:1. Prašymas įregistruoti filialą ar atstovybę.2. Filialo ar atstovybės nuostatai (2 egz.).3. Licencija, jeigu pagal įstatymus licencija turi būti išduota iki IĮ įsteigimo.4. Dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas mokestis už registravimą.4.Įmonės registravimo mokesčiai
Mokesčių už įmonės registravimą Registre dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarime Nr. 1694 „Dėl atlyginimo valstybės įmonei Registrų centrui už IĮ, filialų ir atstovybių registravimą, duomenų pakeitimų registravimą ir naudojimąsi IĮ registro duomenimis bei informacija dydžių patvirtinimo“. Už registravimą Registre įmonės moka tokį mokestį:individualios įmonės – 60 litų;
5.ATLYGINIMO VALSTYBĖS ĮMONEI REGISTRŲ CENTRUI UŽ JURIDINIŲ ASMENŲ, FILIALŲ AR ATSTOVYBIŲ REGISTRAVIMĄ, DUOMENŲ PAKEITIMŲ REGISTRAVIMĄ IR NAUDOJIMĄSI JURIDINIŲ ASMENŲ REGISTRO DUOMENIMIS BEI INFORMACIJA DYDŽIAI (BENDRAI)
I. ATLYGINIMO UŽ JURIDINIŲ ASMENŲ, FILIALŲ AR ATSTOVYBIŲ REGISTRAVIMĄ IR DUOMENŲ PAKEITIMŲ REGISTRAVIMĄ DYDŽIAI
1. Už juridinių asmenų, filialų ar atstovybių įregistravimą: 1.1. akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės – 120 litų;1.2. žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo), komanditinės ūkinės bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos – 100 litų;
1.3. individualios įmonės – 60 litų;1.4. valstybės įmonės, savivaldybės įmonės – 80 litų;1.5. asociacijos, visuomeninės organizacijos, labdaros ir paramos fondo – 25 litai;1.6. komercinio banko, draudimo įmonės, kredito unijos ar kitos kredito įstaigos – 200 litų;1.7. biudžetinės įstaigos ar viešojo juridinio asmens, veikiančio pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.46 straipsnio 3 dalyje numatytą teisės aktą – 10 litų;1.8. kito juridinio asmens – 90 litų;1.9. juridinio asmens filialo ar atstovybės – 50 procentų atlyginimo, nustatyto atitinkamai juridinio asmens teisinei formai;1.10. užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės – 100 litų.2. Už juridinio asmens steigimo dokumento naujos redakcijos įregistravimą – 30 litų.3. Už duomenų ar informacijos pakeitimų įregistravimą (už vieną įrašą)*, išskyrus Juridinių asmenų registro nuostatų 17.1, 17.5, 17.11.1, 17.12, 17.13, 17.17, 18.1, 18.5, 18.6, 18.7, 18.8, 18.11, 18.12, 18.13, 18.14, 18.15, 18.16, 18.18, 18.19, 18.20, 18.21.3, 18.22, 18.23, 18.24, 19.2, 24.5, 24.6, 25, 28, 29, 30.1, 30.4, 30.9, 30.11, 30.18, 31.6, 31.7, 31.8, 31.10, 31.11 punktuose nurodytus duomenis ir informaciją – 5 litai.4. Už juridinio asmens, filialo ar atstovybės pavadinimo laikiną įtraukimą į Juridinių asmenų registrą – 30 litų.5. Už juridinio asmens, filialo ar atstovybės naujo registravimo pažymėjimo (kai pasikeičia pažymėjime įrašyti duomenys) arba registravimo pažymėjimo dublikato išdavimą, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis – 25 litai.II. ATLYGINIMO …UŽ DOKUMENTŲ KOPIJŲ IŠDAVIMĄ IR NAUDOJIMĄSI JURIDINIŲ ASMENŲ REGISTRO DUOMENIMIS IR INFORMACIJA DYDŽIAI
6. Už juridinio asmens, filialo ar atstovybės dokumentų kopijos vieno lapo su žyma „Kopija tikra“ išdavimą** – 3 litai.7. Už juridinio asmens, filialo ar atstovybės dokumentų kopijos vieno lapo be žymos „Kopija tikra“ išdavimą** – 2 litai.8. Už Juridinių asmenų registro išrašo, kurio struktūrą nustato Registro tvarkymo taisyklės, apie vieną juridinį asmenį, filialą ar atstovybę pateikimą: 8.1. trumpo be istorijos išrašo popieriuje su žyma „Išrašas tikras“ pateikimą*** – 20 litų;8.2. trumpo be istorijos išrašo skaitmenine forma pateikimą – 10 litų;8.3. trumpo su istorija išrašo popieriuje su žyma „Išrašas tikras“ pateikimą*** – 25 litai;8.4. trumpo su istorija išrašo skaitmenine forma pateikimą – 15 litų;8.5. standartinio be istorijos išrašo popieriuje su žyma „Išrašas tikras“ pateikimą*** – 30 litų;
8.6. standartinio be istorijos išrašo skaitmenine forma pateikimą – 20 litų;8.7. standartinio su istorija išrašo popieriuje su žyma „Išrašas tikras“ pateikimą*** – 35 litai;8.8. standartinio su istorija išrašo skaitmenine forma pateikimą – 25 litai;8.9. pilno be istorijos išrašo popieriuje su žyma „Išrašas tikras“ pateikimą*** – 40 litų;8.10. pilno be istorijos išrašo skaitmenine forma pateikimą – 30 litų;8.11. pilno su istorija išrašo popieriuje su žyma „Išrašas tikras“ pateikimą*** – 45 litai;8.12. pilno su istorija išrašo skaitmenine forma pateikimą – 35 litai.9. Už vieną tiesioginę paiešką Juridinių asmenų registro duomenų bazėje: 9.1. pagal juridinio asmens, filialo ar atstovybės pavadinimą – 2 litai;9.2. pagal asmenį, susijusį su juridiniu asmeniu, filialu ar atstovybe – 3 litai.10. Ketvirčio abonentinis mokestis už tiesioginį naudojimąsi Juridinių asmenų registro duomenų banko duomenimis telekomunikacijų priemonėmis (už 150 paieškų duomenų banke) – 300 litų.