Turinys
Įvadas 21. Juridinio asmens sąvoka 32. Juridinių asmenų rūšys 42.1. Juridiniai asmenys ir jų steigimas 62.1.1. Valstybės įmonės ir savivaldybės įmonės 62.1.2. Viešosios įstaigos 102.1.3. Labdaros ir paramos fondas 122.1.4. Sodininkų bendrija 142.1.5. Politinių partijų ir politinių organizacijos 152.1.6. Biudžetinės įstaigos 182.1.7. Profesinės sąjungos 192.1.8. Asociacijos 202.1.9. Nuolatinio arbitražo institucija 212.2. Privatus juridiniai asmenys 212.2.1. Akcinė bendrovė ir Uždaroji akcinė bendrovė 212.2.2. Kooperatinė bendrovė 242.2.3. Individuali įmonė 252.2.4. Daugiabučių namų savininkų bendrija 262.2.5. Žemės ūkio bendrovė 282.2.6. Kredito unija 30Išvados 32Literatūros sąrašas 33Priedas 35ĮvadasTemos aktualumas. Lietuvos įmonės, bendrovės ar kitos organizacijos veikia pagal LR įstatymus, poįstatyminiųs aktus, jų pačių sudarytus įstatus ir nuostatas. Įmonių teisės pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo priimtuose įstatymuose, tai yra “Civiliniame kodekse”, “Akcinių bendrovių įstatyme” bei “Juridinių asmenų registro įstatyme”. Įmonių steigimas taip pat turi atitkti visus LR įstatymus ir norminius aktus, kitaip jos negalės veikti, neturės juridinio asmens statuso. Juridinių asmenų registro nuostatai reglamentuoja juridinių asmenų registro paskirtį, objektus, jų registravimą, juridinių asmenų registro tvarkymo įstaigas, jų teises ir pareigas, registro tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą. Poįstatyminiai teisės aktai nustato juridinių asmenų registro tvarkymo taisykles, valstybės rinkliavos už įmonių registravimą bei už juridinių asmenų registre esančių duomenų ir dokumentų naudojimą dydžius.Šio darbo tikslas aprašyti juridinių asmenų rūšis ir jų steigimo ypatumus.Šio darbo uždaviniai:1. Išsiaiškinti juridinio asmens sąvoką, bei jų rūšis.2. Aprašyti juridinių asmenų steigimo tvarką.3. Aprašyti įvairių ūkinių bendrijų, valstybės ar savivaldybės įmonių, unijų, asociacijų steigimą.4. Pateikti dokumentų sąrašą, reikalingų steigiant juridinius asmenis.1. Juridinio asmens sąvokaPradedant kalbėti apie juridinių asmenų rūšis ir jų steigimą, svarbu išsiaiškinti juridinio asmens sąvoką. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (Antroji knyga) juridinį asmenį apibūdina kaip savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Juridinio asmens veiklą reguliuoja valstybės įstatymai ir kiti teisės aktai. Kad juridinis asmuo galėtų veikti, jis turi turėti materialinę bazę, tai vadinama turtiniu atskirtinumu. Savarankiškas disponavimas turtu, reiškiantis, jog juridinis asmuo gali savo vardu įgyti turtą ir juo disponuoti. Organizacinis vieningumas pasireiškia atskirų juridinio organų bei jo struktūrinių padalinių išskyrimu bei jų sąveika, savitarpio ryšiais, jų pavaldumu vienas kitam ir pagrindiniam organui, kurie realizuoja juridinio asmens teisnumą ir veiksnumą. Juridinis asmuo savarankiškai atsako už savo skolas savo turtu, tai vadinama savarankiška turtinė atsakomybė. Taipogi, juridiniai asmenys siejamas su savarankišku dalyvavimu teisminėse institucijose. Organizacinis vieningumas. Jis būdingas juridiniam asmeniui, kaip organizacijai, ir pasireiškia tuo, kad atskiri juridiniai asmens organai ir jų padaliniai skiriasi vienas nuo kito bet sąveikauja tarpusavyje, yra susiję. Vieni organai yra pavaldūs kitiems bei pagrindiniam organui, kuris realizuoja juridinio asmens teisnumą ir veiksnumą. Pvz., akcinę bendrovę sudaro akcininkai (visuotinis akcininkų susirinkimas – aukščiausias AB organas), stebėtojų taryba, AB valdyba, AB revizorius, AB administracija. Visų jų teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos Akcinių Bendrovių įstatymas ir Akcinės bendrovės įstatai. Tai užtikrina jos organizacinį vieningumą.Atskiras turtas. Kad juridinis asmuo galėtų veikti jis turi turėti materialinę bazę: pinigus, pastatus, patalpas, įrenginius, įrankius ir t.t. Šis turtas juridiniam asmeniui gali priklausyti nuosavybės arba patikėjimo teise. Patikėjimo teise turtą valdo ir naudoja valstybinės įstaigos. Juridiniam asmeniui priklausantis turtas yra atribotas nuo jį įteisinusių asmenų turto (dažniausiai savininkų).Turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų įsigijimas savo vardu. Juridinis asmuo visus sandorius sudaro savo vardu, logiška, kad kiekvienas juridinis asmuo turi savo vardą. Šį vardą jis naudoja komercinėje veikloje, reklamuodamas gaminius, pasirašydamas sutartis. Juridinis asmuo gali turėti prekių ir paslaugų ženklą, kuris turi būti įregistruotas. Prekinis ženklas būtinai turi turėti skiriamuosius požymius, kitaip jis nebus pripažintas prekiniu ženklu. Prekių ir paslaugų ženklais negali būti valstybių vėliavos ar herbai, oficialūs valstybiniai pavadinimai bei emblemos. Prekių paslaugų apsaugą garantuoja LR prekių ir paslaugų ženklų įstatymas (PPŽĮ). Savininkas gali ženklą perduoti arba leisti juo naudotis kitam asmeniui, sudarydamas licencinę sutartį.Savarankiška atsakomybė už savo prievoles. Juridinis asmuo turi turtą ir savo vardu įgyja teises ir pareigas, todėl jis savo turtu ir atsako už neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, padarytą žalą. T.y. už juridinio asmens skolas neatsako asmenys, jį įsteigę. Juridinis asmuo neatsako už šių asmenų skolas. Pvz., AB pagal savo prievoles atsako tik savo turtu, akcininkai atsakomybė apsiribuoja ta suma, kurią sumokėjo už akcija (jeigu bankrotas, tai atgal negaus), ŽŪB neatsako už narių, o nariai už ŽŪB skolas. Kadangi juridinio asmens atsakomybė atribota nuo steigėjų turtinės atsakomybės, tai tokia atsakomybė teisės aktuose vadinama ribota atsakomybė. Ji yra skiriamasis juridinių asmenų požymis.Juridiniai asmenys yra: valstybė ir savivaldybės, religinės bendruomenės ir bendrijos, profesinės sąjungos, personalinės įmonės, žemės ūkio bendrovės, akinės bendrovės ir panašiai.Kaip matome, Civilinis kodeksas juridinį asmenį apibrėžia pagal šiuos požymius: 1) savo pavadinimą; 2) galėjimą savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas; 3) savarankišką atsakomybę.…Juridinio asmens teisinis statusas gali būti suteiktas kiek pelno siekiantiems, tiek pelno nesiekiančioms organizacijoms.“Iš esmės juridinis asmuo – tai fizinių asmenų sąjunga, kuri yra atskirta nuo tos sąjungos narių”. Kiekvienam juridiniam asmeniui yra būdingas civilinis teisinis subjektiškumas. Tai reiškia kad, kiekvienas juridinis asmuo turi veiksnumą ir teisnumą. Teisnumas ir veiksnumas – tai galėjimas turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas.Lietuvos Respublikoje gali veikti šios teisinės formos įmonės: akcinės bendrovės, Uždarosios akcinės bendrovės, valstybės įmonės, savivaldybės įmonės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), žemės ūkio bendrovės, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos, individualios įmonės, Europos ekonominių interesų grupės, Europos bendrovės.2. Juridinių asmenų rūšysJuridinių asmenų gali būti laibai įvairių ir gali būti įvairių skirstymo būdų. Vienas pagrindinių būdų – skirstymas pagal teisines formas. Juridinio asmens teisinė forma – tai teisinė juridinio asmens struktūra. Juridinio asmens teisinės formos priklauso nuo įstatymų leidėjo valios, fiksuojamos įstatymuose juridinio asmens atsiradimo tikslais. Steigiamas, kad būtų suvienyti atskirų asmenų interesai ir turtas. Priklausomai nuo to kokiai grupei priklauso, juridiniam asmeniui galima išskirti 2 pagrindinius tikslus:1. viešųjų interesų tenkinimas;2. privačiųjų interesų tenkinimas;Priklausomai nuo to juridiniai asmenys skirstomi į viešuosius ir privačiuosius juridinius asmenis. CK (Civilinis kodeksas) 2.34 str. apibrėžia viešą juridinį asmenį – juridiniai asmenys skirstomi į viešuosius ir privačiuosius.Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.). Viešieji juridiniai asmenys steigiami valstybės institucijos aktų pagrindu.Viešosios teisės juridiniai asmenys paprastai turi valdinius įgalinimus, tačiau civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja kaip lygiateisiai civilinės teisės subjektai. Viešosios teisės juridinių asmenų materialinę bazę sudaro valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas, kurį šie juridiniai asmenys valdo, juo naudojasi ir disponuoja patikėjimo teise. Viešieji juridiniai asmenys civilinės apyvartos srityje prilyginami privatiems juridiniams asmenims.Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus. Privatūs juridiniai asmenys steigiami privačių asmenų iniciatyva. Dažniausiai juridinių asmenų steigėjai yra fiziniai asmenys, bet taip pat gali buti juridiniai asmenys tame tarpe ir viešieji. Atskirais atvejais juridinių asmenų steigėjas gali būti tik vienas fizinis asmuo. Steigėjai, steigiant juridinį asmenį, jam suteikia turtą, tai yra sudaro materialinę bazę. Steigėjai gali keistis, bet tik tuo atveju kai tai nedaro įtakos juridinio asmens veiklai jo teisėms.Juridiniai asmenys taipogi gali būti klasifikuojami pagal veiklos pobūdį ar kurioje srityje veikia. Tokiu atveju juridiniai asmenys yra:1. švietimo, 2. mokslo, 3. gamybos, 4. paslaugų sritis. Juridiniai asmenys gali būti klasifikuojami pagal dalyvių atsakomybę: ribotos ir neribotos atsakomybės. Tai pat, gali būti klasifikuojami pagal veikimo teritoriją: vietiniai, veikiantys Lietuvos teritorijoje, ir užsienio. Gali būti skiriami pagal veiklos rūšis kaip transnacionalinės bendrovės. Jas sudaro grupė juridinių asmenų, tarpusavyje susietų valdymu, dukterinės ir motininės bendrovės ryšiais. Juridiniai asmenys gali būti klasifikuojami pagal teisines formas. Gali būti išskiriama atskira įmonių, kaip juridinių asmenų pagal teisines formas grupė. Įmonių įstatymo 6 str. išvardina atskiras rūšis: individuali įmonė, akcinė bendrovė, kooperatinė bendrovė.
Juridiniai asmenys gali būti – pelno siekiantys ar pelno nesiekiantys juridiniai asmenys. Pelno nesiekiančiais juridiniais asmenimis yra įstaigos ir įvairios visuomeninės (nevyriausybinės) organizacijos (politinės, profsąjunginės, religinės, kultūros, švietimo, mokslo ir kt.), siekiančios vadinamųjų idealistinių (humanistinių) tikslų (mokymo, auklėjimo, labdaros ir kt.). Šitų juridinių asmenų gaunamos pajamos turi būti panaudojamos tik organizacijų siekiamiems tikslams įgyvendinti, o ne steigėjams pasipelnyti. [Juozas Šatas “Komercinės teisės subjektai” 1998 m., KTU psl. 14]. Pelno siekiančius juridinius asmenis galima suskirstyti į gamybinius ir negamybinius. Gamybiniai juridiniai asmenys patys gamina produkciją realizavimui. Ne gamybiniai juridiniai asmenys pelno siekia prekių perpardavimu, tarpininkavimu, paslaugų teikimu ar kitokia pelną teikiančią veikla…. Juridiniai asmenys gali sudaryti šiuos junginius: kartelį, koncerną, konsorciumą, trestą ar asociaciją.Kartelis – tai monopolinis įmonių susivienijimas, kurio dalyviai išsaugo finansinį, ekonominį ir teisinį savarankiškumą. Karteliai steigiami sutarties pagrindu. Kartelio steigimo sutartyje gali būti numatytos užsakymų ir pelno pasiskirstymo sąlygos.Koncernas – tai įmonių susivienijimas. Koncerno dalyviai išsaugo savo teisinį subjektiškumą. Koncernai stiegiami: bendrai gamybai, investicijoms, įtakai rinkos kainoms, savo interesų gynybai.Konsorciumas – tai laikinas įmonių susivienijimas koordinuotai komercinei veiklai. Konsorciumas steigiamas dalyvių sutartimi. Konsorciumo dalyvių atsakomybė užsakovams solidarinė.Trestas – tai įmonių susivienijimas, kurio dalyviai praranda gamybinį komercinį, komercinį ir teisinį subjektiškumą. Trestą valdo patikėtiniai.Asociacija – tai savanoriškas juridinių asmenų susivienijimas, kurio tikslas siekti gamybinių – komercinių, mokslinių, kultūrinių ar kitų tikslų. Asociacijos dalyviai neprivalo dalyvauti tik tame susivienijime, jie gali būti ir kitų asociacijų nariais.2.1. Juridiniai asmenys ir jų steigimas2.1.1. Valstybės įmonės ir savivaldybės įmonės Valstybės įmonė yra iš valstybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka valstybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Savivaldybės įmonė yra iš savivaldybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise.Valstybės įmonės ir savivaldybės įmonės tikslas – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus. Tiek valstybės, tiek ir savivaldybė įmonė yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Valstybės įmonės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „valstybės įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „VĮ“. Savivaldybės įmonės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „savivaldybės įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „SĮ“. Kaip ir visos įmonės, tokio tipo juridiniai asmenys privalo turėti bent vieną sąskaitą banke. Be to, įmonės buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje. Įmonė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, šiuo Įstatymu, kitais teisės aktais bei savo įstatais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato tokių įmonių teises ir pareigas. Aišku, tos teisės ir pareigos, kurias gali įgyti ir turėti, privalo neprieštarauti įmonės įstatams ir jos veiklos tikslams. Įmonė taipogi įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per įmonės vadovą. Įmonė negali įgyti civilinių teisių ir pareigų per įmonės savininką ar įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją. Įmonei draudžiama būti kitų juridinių asmenų dalyve.Savo prievolių įvykdymui užtikrinti įmonė gali įkeisti ilgalaikį materialųjį turtą, išskyrus turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė. Valstybės ar savivaldybės įmonė gali nustatyti savo produkcijos bei teikiamų paslaugų kainas ir tarifus, išskyrus atvejus, kai juos įstatymų nustatyta tvarka nustato Vyriausybė, savivaldybės taryba ar kita įstatymų nustatyta institucija. Įmonė turi teisę steigti filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse. Buvo jau minėta, kad tokių įmonių buveinė privalo būti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įmonės buveinėje turi būti saugomi dokumentai ir kita informacija apie įmonės turtą bei veiklą. Įmonės filialų ir atstovybių buveinėse turi būti saugomi dokumentai ir kita informacija apie šiems filialams bei atstovybėms perduotą turtą, taip pat informacija apie jų veiklą. Valstybės įmonės savininkė yra valstybė. Valstybės įmonės savininko teises ir pareigas valstybė įgyvendina per Vyriausybę arba jos įgaliotą valstybės valdymo instituciją. Valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendina viena valstybės valdymo institucija. Savivaldybės įmonės savininkė yra savivaldybė. Savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas savivaldybė įgyvendina per savivaldybės valdymo instituciją.Valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija, taip pat savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti savivaldybės valdymo institucija vadinamos įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiomis institucijomis, kurios: 1) nustato įmonės veiklos strategiją;2) tvirtina įmonės įstatus;3) skiria ir atšaukia įmonės vadovą, nustato darbo sutarties su įmonės vadovu sąlygas, įmonės vardu sudaro ir nutraukia darbo sutartį su įmonės vadovu, tvirtina įmonės vadovo pareigybės nuostatus. Sprendimas dėl savivaldybės įmonės vadovo skyrimo ir atšaukimo gali būti priimamas tik savivaldybės tarybai pritarus;4) skiria ir atšaukia valdybos narius, jei sudaroma valdyba;5) tvirtina įmonės metinę finansinę atskaitomybę ir pelno (nuostolių) paskirstymą;6) parenka audito įmonę;7) priima sprendimą reorganizuoti įmonę;8) priima sprendimą pertvarkyti įm…onę, išskyrus šio Įstatymo nustatytas išimtis;9) priima sprendimus likviduoti įmonę ir atšaukti įmonės likvidavimą;10) paskiria ir atleidžia įmonės likvidatorių.Kokia yra tokių įmonių steigimo tvarka? Valstybės įmonę nutarimų steigia Vyriausybė, o savivaldybės – steigia savivaldybės taryba. Kaip jau buvo minėta, valstybės įmonės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „valstybės įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „VĮ“, o savivaldybės įmonės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „savivaldybės įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „SĮ“. Be to, turi būti nurodomas įmonės pavadinimas, įmonės steigimo tikslas, įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, įmonės savininko patikėjimo teise perduodamas turtas. Teisės aktas, kuriuo steigiama įmonė, pateikiamas juridinių asmenų registrui kartu su kitais, teisės aktų nustatytais įmonei įregistruoti, dokumentais. Taip pat, įmonės steigimo išlaidos kompensuojamos iš įmonės lėšų. Valstybės ar savivaldybės įmonės steigimo dokumentas yra įstatai, kuriais įmonė vadovaujasi savo veikloje. Tame dokumente turi būti nurodyta: 1) įmonės pavadinimas;2) įmonės teisinė forma;3) įmonės buveinė;4) įmonės veiklos tikslai, kurie turi būti apibrėžti aiškiai ir išsamiai, nurodant įmonės veiklos sritis bei rūšis; 5) įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ir jos kompetencija; 6) įmonės valdybos, jei ji sudaroma, kompetencija, valdybos sudarymo ir atšaukimo tvarka;7) įmonės vadovo kompetencija, jo skyrimo bei atleidimo tvarka; 8) įmonės skelbimų ir pranešimų skelbimo tvarka, Lietuvos Respublikos dienraštis, kuriame bus skelbiama įmonės vieša informacija;9) įmonės savininko patikėjimo teise įmonei perduoto turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo tvarka ir sąlygos; 10) įmonės įstatų keitimo tvarka;11) įmonės veiklos laikotarpis, jeigu jis yra ribotas.Steigimas. Valstybės įmonės steigimas: 1) priimamas teisės aktas, kuriuo steigiama įmonė (dažniausiai savo nutarimu įmonę steigia Vyriausybė); 2) steigėjai gali pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui prašymą forma dėl pavadinimo laikino įtraukimo į Registrą; 3) įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija parengia ir patvirtina įstatus; 4) sudaroma valdyba (jeigu įstatuose numatyta, kad ji sudaroma), paskiriamas vadovas; 5) įmonė laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre. Savivaldybės įmonės steigimas: 1) savivaldybės taryba priima sprendimą steigti įmonę; 2) steigėjai gali pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui prašymą (forma JAR-5) dėl pavadinimo laikino įtraukimo į Registrą; 3) įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija parengia ir patvirtina įstatus; 4) sudaroma valdyba (jeigu įstatuose numatyta, kad ji sudaroma), paskiriamas vadovas; 5) įmonė laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre.Įstatuose gali būti ir kitų nuostatų, neprieštaraujančių LR Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymui, LR Civiliniam kodeksui ir kitiems įstatymams. Steigiamos įmonės įstatus rengia ir tvirtina teisės akte, kuriuo steigiama įmonė, nurodyta įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Pakeistus įmonės įstatus tvirtina įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Įstatai tvirtinami įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens parašu ir institucijos antspaudu, jeigu institucija antspaudą privalo turėti.Steigiamos įmonės įstatai pateikiami juridinių asmenų registrui. Steigiamos įmonės įstatai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui per 6 mėnesius nuo įstatų patvirtinimo dienos. Pakeisti įstatai įsigalioja nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre. Tokiais atvejais kartu su teisės aktų nustatytais dokumentais juridinių asmenų registrui turi būti pateikti pakeisti įmonės įstatai ir nurodyti jų pakeitimai. Įmonė laikoma įsteigta ir gali pradėti veiklą nuo jos įre…gistravimo juridinių asmenų registre. Įmonė įregistruojama po to, kai yra patvirtinti įmonės įstatai, sudaryta valdyba (jeigu įstatuose nustatyta, kad ji sudaroma), įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu paskirtas įmonės vadovas ir juridinių asmenų registrui pateikti Civiliniame kodekse, LR Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodyti dokumentai.2.1.2. Viešosios įstaigosViešoji įstaiga − tai pagal LR Viešųjų įstaigų ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas − tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą. Viešoji įstaiga turi turėti bent vieną sąskaitą banke. Kaip ir valstybės ar savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje. Viešoji įstaiga savo veikloje vadovaujasi savo įstatais, Civiliniu kodeksu, LR Viešųjų įstaigų ir kitais įstatymais bei kitais teisės aktais.Viešoji įstaiga gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įstatymams, viešosios įstaigos įstatams ir veiklos tikslams. Viešajai įstaigai neleidžiama:1) gauto pelno skirti kitiems veiklos tikslams, negu nustatyta viešosios įstaigos įstatuose;2) neatlygintinai perduoti viešosios įstaigos turtą nuosavybėn, pagal patikėjimo ar panaudos sutartį viešosios įstaigos dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui, išskyrus LR Viešųjų įstaigų Įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje numatytą atvejį (likviduojamos viešosios įstaigos kreditorių reikalavimai tenkinami įstatymų nustatyta tvarka. Patenkinus visus kreditorių reikalavimus, iš likusio viešosios įstaigos turto dalininkams grąžinamas turtas, kurio bendra vertė negali būti didesnė nei dalininkų kapitalas. Dalininkams grąžinamas turtas paskirstomas proporcingai jų įnašų vertei. Likus nepaskirstyto turto, jis perduodamas kitiems juridinių asmenų registre įregistruotiems viešiesiems juridiniams asmenims, kuriuos nustato visuotinis dalininkų susirinkimas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti viešąją įstaigą. Jeigu viešosios įstaigos dalininkas yra valstybė ir (ar) savivaldybė, likusi nepaskirstyta turto dalis, proporcinga valstybės ir (ar) savivaldybės įnašo vertei, likvidavus viešąją įstaigą, atitenka valstybei ir (ar) savivaldybei.);3) skolintis pinigų už palūkanas iš savo dalininko ar su juo susijusio asmens; 4) užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą. Viešoji įstaiga turi teisę verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais. Taip pat Viešoji įstaiga turi teisę steigti filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse. Viešosios įstaigos filialų ir atstovybių skaičius neribojamas.Viešosios įstaigos steigimas. Viešosios įstaigos steigėjai gali būti valstybės ar savivaldybės institucijos ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys, sudarę viešosios įstaigos steigimo sutartį. Steigėjų skaičius neribojamas. Steigimo teisinis pagrindas yra LR Viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka steigėjų sudaryta viešosios įstaigos steigimo sutartis, kurią pasirašo visi steigėjai. Jeigu steigėjas yra vienas asmuo, vietoj steigimo sutarties jis surašo ir pasirašo steigimo aktą. Jeigu steigėjas yra valstybės ar savivaldybės institucija, ji priima sprendimą steigti viešąją įstaigą. Asmenys, kurie turi teisę atstovauti steigiamai Viešajai įstaigai, gali steigiamos viešosios įstaigos vardu ir dėl jos interesų sudaryti sandorius. Pagal šiuos sandorius Viešajai įstaigai prievolės atsiranda tuomet, kai juos po viešosios įstaigos įsteigimo patvirtina viešosios įstaigos vadovas ar įstatuose nustatytas kitas organas. Jeigu viešosios įstaigos organas šių sandorių nepatvirtina, už šiais sandoriais pagrįstas prievoles juos sudarę asmenys atsako solidariai. Iki viešosios įstaigos įregistravimo turi būti sušauktas steigiamasis susirinkimas. Jis turi paskirti viešosios įstaigos vadovą, taip pat sudaryti kolegialius organus, jeigu jie yra numatyti viešosios įstaigos įstatuose. Steigiamajame susirinkime turi teisę balsuoti visi viešosios įstaigos steigėjai. Vienas steigėjas steigiamajame susirinkime turi vieną balsą, jei viešosios įstaigos steigimo sutartyje nenustatyta kitaip. Kai steigėjas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilyginami steigiamojo susirinkimo sprendimams.Viešosios įstaigos įstatai. Įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo Viešoji į…staiga vadovaujasi savo veikloje. Įstatuose turi būti nurodyta:1) viešosios įstaigos pavadinimas;2) teisinė forma;3) viešosios įstaigos buveinė;4) veiklos laikotarpis, jeigu jis ribotas;5) veiklos tikslai (jie turi būti apibūdinti aiškiai ir išsamiai, nurodant veiklos sritis bei rūšis);6) naujų dalininkų priėmimo tvarka;7) dalininko teisių perleidimo kitiems asmenims tvarka;8) dalininkų įnašų perdavimo Viešajai įstaigai tvarka;9) visuotinio dalininkų susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka;10) kolegialių organų, jei tokie organai sudaromi, kompetencija, jų sudarymo ir atšaukimo tvarka;11) viešosios įstaigos vadovo skyrimo ir atleidimo tvarka, jo kompetencija;12) įstatų keitimo tvarka;13) filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo tvarka;14) dokumentų ir kitos informacijos apie viešosios įstaigos veiklą pateikimo dalininkams tvarka;15) pranešimų ir skelbimų paskelbimo tvarka; leidinys, kuriame skelbiama vieša informacija;16) informacijos apie viešosios įstaigos veiklą pateikimo visuomenei tvarka.Įstatuose gali būti ir kitų LR Viešųjų įstaigų ir kitiems įstatymams neprieštaraujančių nuostatų. Paaiškėjus, kad įstatuose yra nuostatų, prieštaraujančių įstatymams, įstatai turi būti pakeisti. Viešosios įstaigos įstatus iki steigiamojo susirinkimo turi pasirašyti visi steigėjai. Pakeistus viešosios įstaigos įstatus pasirašo visuotinio dalininkų susirinkimo, priėmusio sprendimą pakeisti įstatus, įgaliotas asmuo. Steigiamos viešosios įstaigos įstatai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui per šešis mėnesius nuo jų pasirašymo dienos. Įstatus pasirašiusių fizinių asmenų parašų tapatumą turi patvirtinti notaras. Ši nuostata netaikoma, kai pakeistus įstatus pasirašo visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo. Viešosios įstaigos steigimo sutartyje turi būti nurodyta:1) steigėjai (fizinių asmenų vardai, pavardės, asmens kodai ir adresai; juridinių asmenų pavadinimai, buveinės, kodai, jų atstovų vardai ir pavardės);2) viešosios įstaigos pavadinimas;3) viešosios įstaigos veiklos sritis (sritys) ir tikslai;4) steigėjų turtiniai ir neturtiniai įsipareigojimai, jų vykdymo tvarka ir terminai;5) steigimo išlaidų kompensavimo tvarka;6) ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka;7) asmenys, kurie turi teisę atstovauti steigiamai Viešajai įstaigai, jų teisės ir įgaliojimai;8) steigiamojo susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo jame tvarka;9) steigimo sutarties sudarymo data.2.1.3. Labdaros ir paramos fondasFondas – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio pagrindiniai veiklos tikslai – labdaros arba (ir) paramos bei kitokios pagalbos teikimas Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (toliau – Labdaros ir paramos įstatymas) ir šio Įstatymo nustatyta tvarka fiziniams ir juridiniams asmenims mokslo, kultūros, švietimo, meno, religijos, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamose srityse. Fondo pavadinime turi būti žodžiai „labdaros“ ar „paramos“ arba „labdaros ir paramos“. Fondo buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje bei turi turėti bent vieną sąskaitą banke (kaip ir valstybės, savivaldybės įmonėse, Viešosiose įstaigose). Fondas veikia pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, Labdaros ir paramos įstatymą, bei kitus įstatymus, Vyriausybės nutarimus ir savo įstatus.Fondo įstatai yra fondo steigimo dokumentas, kuriuo fondas vadovaujasi savo veikloje. Juose turi būti nurodoma: 1) fondo pavadinimas; 2) fondo teisinė forma – labdaros ir paramos fondas; 3) fondo buveinė; 4) fondo veiklos tikslai, kurie turi būti apibūdinti aiškiai ir išsamiai, nurodant veiklos sritis bei rūšis; 5) fondo dalininkų teisės ir pareigos; 6) dalininkų išstojimo (pašalinimo) ir steigėjo teisių suteikimo rėmėjams tvarka; 7) visuotinio dalininkų susirinkimo šaukimo tvarka ir kompetencija; 8) valdymo organai, jų kompetencija, kolegialaus valdymo organo, jei toks organas sudaromas, narių ir pirmininko (prezidento) skyrimo ar rinkimo bei atšaukimo tvarka, laikotarpis, kuriam kolegialus valdymo organas sudaromas; 9) kiti kolegialūs organai, jei tokie organai sudaromi, jų kompetencija, narių bei pirmininko (prezidento) skyrimo ar rinkimo ir atšaukimo tvarka, laikotarpis, kuriam kolegialūs organai sudaromi; 10) dokumentų ir kitos informacijos apie fondo veiklą pateikimo dalininkams tvarka, jeigu fondo įstatuose nėra nurodyta, kad ji bus patvirtinta atskiru dokumentu; 11) pranešimų ir skelbimų paskelbimo tvarka, kuria vadovaujantis skelbiama vieša informacija; 12) fondo pajamų šaltiniai, lėšų, pajamų bei turto naudojimo tvarka; 13) lėšų ir pajamų naudojimo, fondo veiklos kontrolės tvarka; 14) fondo įstatų keitimo tvarka; 15) filialų ir atstovybių steigimo ir likvidavimo tvarka; 16) fondo veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas; 17) fondo reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo tvarka.Fondo įstatuose gali būti numatytos ir kitos fondo veiklos nuostatos, jeigu jos neprieštarauja Konstitucijai, Civiliniam kodeksui, LR Labdaros ir paramos fondų ar kitiems įstatymams. Steigiamo fondo įstatus turi pasirašyti steigimo sutartyje (steigimo akte) nurodytas ar steigiamojo susirinkimo įgaliotas asmuo. Šis asmuo turi pasirašyti įstatus ne vėliau kaip per tris dienas nuo steigiamojo susirinkimo sušaukimo (įvykimo) dienos. Įsteigto fondo pakeistus įstatus pasirašo valdymo organas arba visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo. Fondo įstatų pakeitimai įsigalioja nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre. Kartu su įstatų pakeitimais fondas juridinių asmenų registrui turi pateikti visą pakeistų įstatų tekstą (naują redakciją). Įstatus pasirašiusių fizinių asmenų parašų tikrumas notaro netvirtinamas.Fondo steigimo sutartyje (steigimo akte) turi būti nurodyta: 1) steigėjai (fizinių asmenų vardai, pavardės, asmens kodai, adresai, juridinių asmenų pavadinimai, kodai, buveinės, steigėjų atstovų vardai ir pavardės ar pavadinimai, asmens kodai (kodai);2) steigiamo fondo pavadinimas;3) steigėjų turtiniai ir neturtiniai įsipareigojimai, jų vykdymo tvarka ir terminai;4) fondo veiklos tikslai;5) steigimo sutarties (steigimo akto) sudarymo data.6) steigimo išlaidų kompensavimo tvarka;7) ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka;8) asmenys, kurie turi teisę atstovauti steigiamam fondui, jų teisės ir įgaliojimai;9) steigiamojo susirinkimo sušaukimo ir jo sprendimų priėmimo …tvarka;10) kitos šiam ir kitiems įstatymams neprieštaraujančios nuostatos.Fondo registravimas. Fondas turi būti įregistruotas juridinių asmenų registre teisės aktų nustatyta tvarka. Registruoti galima, jei sudaryta steigimo sutartis (steigimo aktas), sušauktas fondo steigiamasis susirinkimas, priimti jo įstatai ir sudarytas bent vienas valdymo organas bei įvykdytos kitos steigimo sutartyje (steigimo akte) nustatytos prievolės. Nuo fondo įregistravimo juridinių asmenų registre fondas laikomas įsteigtu.2.1.4. Sodininkų bendrija Sodininkų bendrija(toliau – bendrija) yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjišką sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjiško sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Bendrija veikia vadovaudamasi savo narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais. Bendrija savo veikloje vadovaujasi Civiliniu kodeksu, LR sodininkų bendrijos bei kitais įstatymais ir teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis.Bendrijos ir atskiri sodininkai gali jungtis į susivienijimus – savanoriškus pelno nesiekiančius viešuosius juridinius asmenis. Susivienijimų veiklą nustato Asociacijų įstatymas, kiek šis Įstatymas nenustato kitaip, bei susivienijimo įstatai. Susivienijimai yra kaimo ar miesto, kuriame yra susivienijimo buveinė, bendruomenės dalis ir visapusiškai veikia puoselėdami ir plėtodami mėgėjišką sodininkystę bei jos tradicijas:1) organizuoja ir teikia konsultacijas sodininkams dėl sodų sklypų tvarkymo, žemės ūkio augalų auginimo bei kitos mėgėjiškos sodininkystės veiklos; 2) skleidžia informaciją apie mėgėjišką sodininkystę, užsiima leidybine ir švietėjiška veikla;3) atstovauja savo nariams ir gina jų interesus valstybės bei savivaldybių institucijose;4) padeda realizuoti savo narių užaugintą produkciją;5) turi kitų teisių ir pareigų, nustatytų jų įstatuose bei Asociacijų įstatyme.Bendrijos steigimas. Bendrijos steigėjais gali būti bendrijos steigimo sutartį sudarę sodininkai. Steigimo sutartį pasirašo visi steigėjai. Bendriją gali steigti mažiausiai trys steigėjai. Sudarę steigimo sutartį, bendrijos steigėjai steigimo sutartyje nustatyta tvarka viešai praneša mėgėjiško sodo teritorijos sodininkams apie steigiamą bendriją, parengia bendrijos įstatų projektą, LR Sodininkų bendrijos įstatymo nustatyta tvarka sušaukia steigiamąjį susirinkimą. Visi bendrijos steigėjai ir sodininkai, dalyvavę steigiamajame susirinkime ir balsavę už bendrijos įsteigimą, nuo bendrijos įregistravimo tampa jos nariais.Bendrijos įstatai yra bendrijos steigimo dokumentas, kuriuo ji vadovaujasi savo veikloje. Juose turi būti nurodyta: 1) bendrijos pavadinimas; 2) teisinė forma – bendrija;3) bendrijos buveinė;4) bendrijos veiklos tikslai;5) narystės bendrijoje sąlygos, bendrijos narių teisės, pareigos; 6) priėmimo į bendrijos narius, išstojimo ir pašalinimo iš bendrijos narių sąlygos ir tvarka;7) bendrijos narių susirinkimo kompetencija, jo šaukimo ir balsavimo jame tvarka;8) bendrijos valdymo organai, jų kompetencija, rinkimo ir atšaukimo tvarka bei šių organų narių atsakomybė;9) kiti bendrijos organai, jų kompetencija bei šių organų rinkimo ir atšaukimo tvarka;10) tikslinių, kaupiamųjų ir kitų su bendrijos veikla susijusių įnašų nustatymo ir mokėjimo tvarka, nepiniginių įnašų įvertinimo bei bendrijos narių ir jų šeimos narių darbo sąnaudų įskaitymo į įnašus tvarka;11) bendrijos pajamų paskirstymo bei naudojimo tvarka;12) bendrijos finansiniai metai, jeigu jie nėra kalendoriniai metai;13) bendrijos įstatų keitimo tvarka;14) bendrijos veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas.2.1.5. Politinių partijų ir politinių organizacijosPolitinių partijų įvairovė užtikrina Lietuvos Respublikos politinės sistemos demokratiškumą. Politinės partijos jungia Lietuvos Respublikos piliečius bendriems politiniams tikslams įgyvendinti, padeda formuoti ir išreikšti Lietuvos Respublikos piliečių interesus ir politinę valią. Politinė partija yra savo pavadinimą turintis, pagal LR politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymą įsteigtas viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti išreikšti Lietuvos Respublikos piliečių politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę.Politinės partijos steigėjais ir nariais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę 18 metų. Politinės partijos steigėjai nuo politinės partijos įregistravimo juridinių asmenų registre tampa jos nariais. Tuo pačiu metu Lietuvos Respublikos pilietis gali būti tik vienos politinės partijos steigėju ar nariu. Politinei partijai įsteigti būtina, kad ji Lietuvos Respublikoje turėtų ne mažiau kaip vieną tūkstantį steigėjų. Šie savo ar savo atstovų suvažiavime (susirinkime, konferencijoje) turi priimti politinės partijos įstatus, programą ir išrinkti valdymo organus. Steigėjas gali Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka įgalioti kitą asmenį atstovauti jam politinės partijos steigiamajame suvažiavime (susirinkime, konferencijoje). Politinės partijos veikia pagal savo įstatus. Įstatai yra politinės partijos steigimo dokumentas. Juose turi būti nurodyta:1) politinės partijos pavadinimas; 2) politinės partijos teisinė forma – politinė partija;3) politinės partijos buveinė;4) politinės partijos veiklos tikslai. Jie turi būti apibūdinti aiškiai ir išsamiai nurodant veiklos sritis bei rūšis; 5) įstojimo į politinę partiją ir išstojimo, pašalinimo iš jos sąlygos ir tvarka;6) politinės partijos narių teisės ir pareigos; 7) politinės partijos padalinių steigimo, veiklos nutraukimo tvarka;8) politinės partijos suvažiavimo (susirinkimo, konferencijos) kompetencija, periodiškumas, sušaukimo bei sprendimų priėmimo tvarka; 9) politinės partijos kolegialūs valdymo organai, jų kompetencija, rinkimo ir atšaukimo tvarka, laikotarpis, kuriam kolegialūs valdymo organai gali būti išrinkti, jų sprendimų priėmimo tvarka;10) politinės partijos vadovo rinkimo ir atšaukimo tvarka, jo kompetencija, laikotarpis, kuriam vadovas gali būti išrinktas; 11) politinės partijos valdymo organų atskaitomybės suvažiavimui (susirinkimui, konferencijai) ir jų veiklos kontrolės tvarka;12) politinės partijos įstatų bei programos keitimo tvarka;13) politinės partijos simbolika, jeigu politinė partija numato ją turėti;14) politinės partijos turto ir lėšų naudojimo kontrolės tvarka;15) politinės partijos veiklos laikotarpis, jeigu jis yra ribotas;16) politinės partijos pabaiga.Įstatuose gali būti numatytos ir kitos politinės partijos veiklos nuostatos, neprieštaraujančios Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, LR Politinių partijų ir politinių organizacijų bei kitiems įstatymams. Steigiamos politinės partijos įstatus turi pasirašyti politinės partijos steigėjų įgaliotas atstovas. Įsteigtos politinės partijos pakeistus įstatus pasirašo politinės partijos vadovas. Politinės partijos įstatus pasirašiusių asmenų parašų tikrumas notariškai netvirtinamas.Politinės partijos registravimo tvarka skiriasi nuo kitų įmonių registravimo tvarkos. Politinės partijos registruojamos juridinių asmenų registre. Politinėms partijoms įregistruoti bei išregistruoti būtinus pateikti dokumentus, politinių partijų registravimo, išregistravimo bei politinių partijų duomenų ir įstatų pakeitimų registravimo tvarką nustato Juridinių asmenų registro nuostatai. Politinių partijų juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumą, įstatų, programos ar jų pakeitimų ir įstatymų reikalavimų atitikimą patvirtina bei dokumentus, patvirtinančius, kad politinę partiją galima registruoti, nes šio Įstatymo nusta…tyti reikalavimai įvykdyti ir atsirado šiame Įstatyme numatytos aplinkybės, per 30 dienų nuo visų Juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytų dokumentų ir duomenų gavimo dienos surašo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija). Jeigu pateikti ne visi Juridinių asmenų registro nuostatuose nurodyti dokumentai bei duomenys, Teisingumo ministerija ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jų gavimo dienos apie tai raštu praneša politinės partijos steigėjų įgaliotam atstovui, nurodydama, kokie trūkumai turi būti ištaisyti. Kai yra pateikti visi trūkstami dokumentai bei duomenys, nuo šių dokumentų bei duomenų pateikimo dienos 30 dienų terminas skaičiuojamas iš naujo. Teisingumo ministerija atsisako patvirtinti pateiktų duomenų tikrumą ir įstatų, programos, jų pakeitimų ir įstatymų reikalavimų atitikimą, jeigu politinės partijos įstatuose, programoje ar jų pakeitimuose nurodyti politinės partijos tikslai ir uždaviniai, veiklos būdai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, LR Politinių partijų ir politinių organizacijų ir kitiems įstatymams bei pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Teisingumo ministerija, tikrindama pateikiamų duomenų tikrumą ar tvirtindama įstatų, programos, jų pakeitimų ir įstatymų reikalavimų atitikimą, turi teisę kreiptis į kitas valstybės institucijas ir gauti iš jų išvadas. Teisingumo ministerijos atsisakymas patvirtinti politinės partijos pateikiamų duomenų tikrumą, įstatų, programos, jų pakeitimų ir įstatymų reikalavimų atitikimą gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka. Politinės partijos laikomos įsteigtomis nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre.Politinės partijos, ketinančios dalyvauti rinkimuose, ne vėliau kaip prieš 65 dienas iki pirmųjų tais metais vyksiančių rinkimų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka privalo pateikti Teisingumo ministerijai savo narių sąrašus. Jeigu pirmuosiuose tais metais rinkimuose partija neketina dalyvauti, minėtus sąrašus ji gali pateikti ne vėliau kaip prieš 65 dienas iki kitų tais metais vyksiančių rinkimų, kuriuose partija ketina dalyvauti. Sąrašuose turi būti nurodyta politinės partijos nario vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamosios vietos adresas. Šie duomenys turi būti patvirtinti politinės partijos vadovo parašu. Teisingumo ministerijai pateikiama ir šių sąrašų kompiuterinė laikmena. Teisingumo ministerija praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai, kad politinės partijos narių skaičius atitinka šio Įstatymo reikalavimus.2.1.6. Biudžetinės įstaigosBiudžetinė įstaiga yra valstybės arba savivaldybės institucija, steigiama įstatymų nustatyta tvarka, visiškai arba iš dalies išlaikoma iš biudžeto ir taip įvardyta steigimo akte bei nuostatuose.Biudžetinių įstaigų, išlaikomų iš Lietuvos valstybės biudžeto, steigimo teisinis pagrindas yra įstaigos steigimo aktas, kurį gali priimti Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerijos, apskričių viršininkai arba kitos valstybinės institucijos. Steigdami biudžetinę įstaigą, steigėjai, išskyrus Lietuvos Respublikos Seimą, Lietuvos Respublikos Prezidentūrą, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Konstitucinį Teismą ir Aukščiausiąjį Teismą, privalo steigimo aktą suderinti su Finansų ministerija. Biudžetinių įstaigų, išlaikomų iš savivaldybių biudžetų, steigimo aktus priima vietos savivaldybių tarybos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Biudžetinių įstaigų nuostatus tvirtina jų steigėjai. Nuostatai yra teisinis dokumentas, kuriuo biudžetinė įstaiga vadovaujasi savo veikloje. Biudžetinės įstaigos nuostatuose turi būti nurodyta:• įstaigos pavadinimas; • adresas;• įstaigos veiklos pobūdis ir tikslai;• valdymo institucijų sudarymo tvarka, jų kompetencija, funkcijos ir atsakomybė;• darbuotojų priėmimo į darbą tvarka;• darbo apmokėjimo tvarka;• lėšų šaltiniai ir lėšų naudojimo tvarka;• finansinės veiklos kontrolė;• nuostatos, susijusios su biudžetinės įstaigos ypatybėmis (specifika), neprieštaraujančios Lietuvos Respublikos įstatymams.2.1.7. Profesinės sąjungosPagrindinis tikslas, dėl ko dirbantieji jungiasi į profesines sąjungas, yra demokratiniais metodais atstovauti ir ginti savo interesus, santykiuose su darbdaviais, valstybinės valdžios ir valdymo organais, darbo, darbo apmokėjimo, darbo organizavimo, darbo ir poilsio laiko, saugaus darbo, kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo bei kitose svarbiose ekonominėse – socialinėse srityse.Laisvai jungtis į profesines sąjungas ir dalyvauti jų veikloje turi teisę Lietuvos Respublikos piliečiai, tai pat kiti asmenys, nuolat gyvenantys Lietuvoje, ne jaunesni kaip 14 metų ir dirbantys pagal sutartį ar kitais pagrindais, numatytais įstatymų, teisėtai dirbantys pagal darbo sutartį ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje. Darbdavys, jo įgaliotasis atstovas negali būti jo įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančių profesinių sąjungų nariu. Profesinės sąjungos gali steigtis profesiniu, pareiginiu, gamybiniu, teritoriniu ar kitais pačių profesinių sąjungų nustatytais principais. Profesinei sąjungai įsteigti būtina, kad ji turėtų: 1) ne mažiau kaip 30 steigėjų arba įmonėje, įstaigoje, organizacijoje būtų ne mažiau kaip 30 steigėjų ar jie sudarytų ne mažiau kaip 1/5 dalį visų darbuotojų, tačiau ne mažiau kaip 3 darbuotojai; 2) susirinkime patvirtintus įstatus (statutą); 3) išrinktus vadovaujančiuosius organus. Profesinės sąjungos arba jų susivienijimai, turi LR Profesinių sąjungų įstatymo nustatyta tvarka įregistruoti savo įstatus (statutus). Profesinės sąjungos įstatuose (statute) turi būti nurodoma: 1) profesinės sąjungos pavadinimas ir buveinė; 2) profesinės sąjungos organizacinė struktūra; 3) vadovaujantieji organai; 4) veiklos nutraukimo tvarka; 5) profesinei sąjungai priklausančio turto valdymo, disponavimo ir naudojimo tvarka.Profesinių sąjungų, kurios nesijungia į teritorinius ir nacionalinius susivienijimus ir yra vienos savivaldybės teritorijoje, įstatus (statutą) registruoja savivaldybės vykdomoji institucija. Profesinių sąjungų, jų susivienijimų, kurie pagal savo įstatus (statutą) veikia daugiau kaip vienos savivaldybės teritorijoje ir kurių buveinė yra apskrities centre ar kitoje apskrities teritorijoje – miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, įstatus registruoja apskrities viršininkas. Profesinių sąjungų, jų susivienijimų, kurių veikla apima daugiau kaip vienos apskrities teritoriją, įstatus (statutą) registruoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.Profesinių sąjungų, jų susivienijimų įstatai (statutas) registruojami ne vėliau kaip per mėnesį nuo kreipimosi dėl registravimo pagal šį įstatymą gavimo dienos, pateikus profesinės sąjungos įstatus (statutą) ir susirinkimo (konferencijos, suvažiavimo) protokolą (arba protokolo išrašą) dėl profesinės sąjungos, susivienijimo įsteigimo. Profesinės sąjungos, jų susivienijimai įgyja juridinio asmens teises nuo jų įstatų (statuto) įregistravimo dienos.Atsisakius registruoti profesinės sąjungos, jų susivienijimo įstatus (statutą), apie tai ne vėliau kaip per tris dienas nuo sprendimo priėmimo raštu pranešama steigėjams ir nurodoma, kokio Lietuvos Respublikos įstatymų akto neatitinka profesinės sąjungos, jų susivienijimo įstatai (statutas). Atsisakymas registruoti profesinės sąjungos, jų susivienijimų įstatus (statutą) gali būti apskųstas apylinkės teismui, kuris skundą išnagrinėja per dešimt dienų.2.1.8. AsociacijosAsociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Asociacijos pavadinime gali būti žodžiai „asociacija“, „visuomeninė organizacija“, „susivienijimas“, „konfederacija“, „sąjunga“, „draugija“ ar kiti. Asociacijos buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje. Asociacija privalo turėti bent vieną sąskaitą kredito įstaigoje. Asociacijos steigėjais gali būti 18 metų sulaukę veiksnūs fiziniai asmenys ir (ar) juridiniai asmenys, sudarę asociacijos steigimo sutartį. Minimalus asociacijos steigėjų skaičius yra trys. Asociacijos steigimo sutartį pasirašo visi steigėjai. Visi asociacijos steigėjai nuo asociacijos įregistravimo juridinių asmenų registre tampa jos nariais. Asociacijos steigėjai iki asociacijos įregistravimo juridinių asmenų registre parengia įstatų projektą ir sušaukia steigiamąjį susirinkimą, kuriame priimami įstatai ir sudaromas bent vienas valdymo organas. Steigiamos asociacijos vardu veikia steigimo sutartyje nurodytas arba steigiamojo susirinkimo įgaliotas asmuo. Asociacijos steigimo sutartyje turi būti nurodyta:1) steigėjai (fizinių asmenų vardai, pavardės, asmens kodai ir adresai; juridinių asmenų pavadinimai, buveinės, kodai; steigėjų atstovų vardai ir pavardės ar pavadinimai, asmens kodai (kodai);2) steigiamos asociacijos pavadinimas;3) steigimo sutarties sudarymo data.Asociacijos steigimo sutartyje taip pat gali būti nurodyta:1) steigėjų turtiniai ir neturtiniai įsipareigojimai, jų vykdymo tvarka ir terminai;2) steigimo išlaidų kompensavimo tvarka;3) ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka;4) asmenys, kurie turi teisę atstovauti steigiamai asociacijai, jų teisės ir įgaliojimai;5) steigiamojo susirinkimo sušaukimo ir jo sprendimų priėmimo tvarka;6) kitos šiam ir kitiems įstatymams neprieštaraujančios nuostatos.Asociaciją registruoti galima, jei sudaryta steigimo sutartis, sušauktas asociacijos steigiamasis susirinkimas, priimti asociacijos įstatai ir sudarytas bent vienas valdymo organas bei įvykdytos kitos steigimo sutartyje nustatytos prievolės. Asociacijai įregistruoti juridinių asmenų registre šiam registrui pateikiami steigimo sutartis, asociacijos įstatai ir kiti Civilinio kodekso 2.64 straipsnyje nurodyti dokumentai.2.1.9. Nuolatinio arbitražo institucijaLietuvos Respublikos visuomeninės organizacijos, atstovaujančios Lietuvos gamybos, verslo ir teisinės veiklos ūkio subjektams, gali steigti atskirus juridinius asmenis (nuolatines arbitražo institucijas), kurių nuolatinė funkcija būtų organizuoti ir aptarnauti arbitražą (pvz., pranešimų, dokumentų persiuntimas, patalpų suteikimas ir pan.) bei vykdyti kitas šalių suteiktas funkcijas. Nuolatinėms arbitražo institucijoms draudžiama spręsti ginčus arbitražu ar daryti kokią nors įtaką ginčo nagrinėjimui, arbitražo eigai, arbitražiniam teismui ar arbitrams, išskyrus nuolatinės arbitražo institucijos patarimus arbitražiniam teismui dėl arbitražo sprendimo formos norint palengvinti jo įvykdymą. Nuolatinė arbitražo institucija arbitražo procese turi tik tas teises, kurias ginčo šalys jai suteikė savo susitarimu.Steigimas. Sudaroma nuolatinės arbitražo institucijos steigimo sutartis; Steigėjai gali pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui prašymą dėl nuolatinės arbitražo institucijos pavadinimo įtraukimo į Registrą; Sudaromi nuolatinės arbitražo institucijos įstatai; Sušaukiamas steigiamasis susirinkimas, kuriame turi būti pagal priimtus įstatus susirinkimo išrinkti organai; Nuolatinė arbitražo institucija laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre.2.2. Privatus juridiniai asmenys2.2.1. Akcinė bendrovė ir Uždaroji akcinė bendrovėBendrovė yra įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 150 tūkst. litų. Jos akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių rinką reglamentuojančiais teisės aktais. Uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10 tūkst. litų. Joje turi būti mažiau kaip 250 akcininkų. Uždarosios akcinės bendrovės akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, jei įstatymai nenustato kitaip. Akcinės bendrovės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „akcinė bendrovė“ arba šių žodžių santrumpa „AB“. Uždarosios akcinės bendrovės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „Uždaroji akcinė bendrovė“ arba šių žodžių santrumpa „UAB“. Bendrovės dokumentuose, kuriuos ji naudoja turėdama santykių su kitais asmenimis, turi būti Civilinio kodekso 2.44 straipsnyje nurodyta informacija. Ši informacija turi būti nurodyta ir bendrovės interneto svetainėje, jeigu bendrovė ją turi. Bendrovės buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje. Bendrovė savo veikloje vadovaujasi įstatais, Civiliniu kodeksu, LR Akcinių bendrovių ir kitais įstatymais bei teisės aktais. Bendrovės steigėjai gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Kiekvienas bendrovės steigėjas turi įsigyti bendrovės akcijų ir tapti jos akcininku. Dokumentai, sudaryti steigiamos bendrovės vardu, bei su bendrovės įsteigimu susiję dokumentai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo bendrovės įregistravimo turi būti perduoti bendrovės vadovui perdavimo aktu. Bendrovės steigimo sutartis sudaroma, kai bendrovę steigia du ar daugiau steigėjų. Kai bendrovę steigia vienas steigėjas, sudaromas bendrovės steigimo aktas. Bendrovės steigimo sutartyje turi būti nurodyta:1) steigėjai (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie šį asmenį, bei juridinio asmens atstovo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta);2) steigiamos bendrovės pavadinimas;3) asmenys, kurie turi teisę atstovauti steigiamai bendrovei, bei jų teisės ir pareigos;4) bendrovės įstatinio kapitalo dydis;5) akcijos nominali vertė, emisijos kaina;6) akcijų skaičius pagal klases, jų suteikiamos teisės;7) kiekvieno steigėjo įsigyjamų akcijų skaičius, taip pat jų skaičius pagal klases;8) kiekvieno steigėjo įsigyjamų akcijų apmokėjimo tvarka ir terminai, taip pat pradinių įnašų įmokėjimo tvarka ir terminai;9) nepiniginis įnašas ir jo vertė, jeigu akcijos iš dalies apmokamos nepiniginiu įnašu;10) steigiamojo susirinkimo sušaukimo terminai;11) steigiamos bendrovės dokumentų, taip pat informacijos, susijusios su steigiamuoju susirinkimu, pateikimo steigėjams tvarka;12) steigimo išlaidų kompensavimas ir atlyginimas už steigimą;13) sandorių steigiamos bendrovės vardu sudarymo ir jų tvirtinimo tvarka;14) pradinių įnašų grąžinimo tvarka, jei bendrovė nebūtų įregistruota;15) steigimo sutarties sudarymo data.Bendrovės steigimo sutartį pasirašo visi steigėjai arba jų įgalioti asmenys. Sutartis suteikia teisę atidaryti steigiamos bendrovės kaupiamąją sąskaitą banke, pateikiama juridinių asmenų registro tvarkytojui kartu su kitais įstatymų nustatytais bendrovei įregistruoti reikalingais dokumentais. Steigimo sutartį pakeitus iki bendrovės įregistravimo, juridinių asmenų registro tvarkytojui kartu su steigimo sutartimi pateikiami ir pakeitimai.Steigėjai atskiros akcijų pasirašymo sutarties nesudaro, akcijų pasirašymo sutarties sąlygos nustatomos steigimo sutartyje ar steigimo akte. Laikoma, kad bendrovės steigimo sutartis ar steigimo aktas yra kartu ir akcijų pasirašymo sutartis. Steigiamos bendrovės akcijos turi būti visiškai apmokėtos per steigimo sutartyje ar steigimo akte nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis k…aip 12 mėnesių nuo jo sudarymo dienos. Pradiniai įnašai už pasirašytas akcijas per steigimo sutartyje ar steigimo akte nustatytą terminą mokami į steigiamos bendrovės kaupiamąją sąskaitą. Kaupiamojoje sąskaitoje esančios lėšos gali būti naudojamos tik po bendrovės įregistravimo. Kiekvieno steigėjo pradinis įnašas turi būti mokamas pinigais. Jis turi būti ne mažesnis kaip 1/4 dalis visų jo pasirašytų akcijų nominalios vertės ir pasirašytų akcijų nominalios vertės viso perviršio sumos. Likusi dalis už steigėjo pasirašytas akcijas po bendrovės įsteigimo gali būti apmokama tiek pinigais, tiek nepiniginiais įnašais. Nepiniginį įnašą, kuriuo numatoma iš dalies apmokėti akcijas, iki bendrovės steigimo sutarties ar steigimo akto pasirašymo turi įvertinti nepriklausomas turto vertintojas teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Turto vertinimo ataskaitoje, be kitos informacijos, turi būti:1) nurodytas asmuo, kurio turtas įvertintas (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė);2) kiekvieno iš įvertinto turto elementų aprašymas;3) panaudotų vertinimo metodų aprašymas;4) nurodytas numatomų įsigyti už nepiniginį įnašą akcijų skaičius ir akcijos nominali vertė;5) išvada, ar nustatyta nepiniginio įnašo vertė atitinka akcijų, numatomų išleisti už šį įnašą, skaičių pagal jų nominalią vertę.Kai visi pradiniai įnašai už akcijas yra įmokėti, ne vėliau kaip likus 10 dienų iki steigiamojo susirinkimo turi būti parengta akcinės bendrovės steigimo ataskaita. Ataskaitoje turi būti nurodyta:1) steigimo išlaidos;2) apmokėto įstatinio kapitalo dydis;3) už akcijas įmokėtų pinigų suma;4) nepiniginiai įnašai už pasirašytas akcijas, šių įnašų vertė ir nuorodos į turto vertintojų, įvertinusių nepiniginius įnašus, ataskaitas;5) akcijų, kurias kiekvienas steigėjas pasirašė ir įmokėjo pradinius įnašus, skaičius, taip pat jų skaičius pagal klases;6) kompensuojamos steigimo išlaidos, atlyginimas už steigimą.Steigimo ataskaita pateikiama juridinių asmenų registro tvarkytojui kartu su kitais akcinei bendrovei įregistruoti įstatymų nustatytais dokumentais. Bendrovė įregistruojama po to, kai yra įvertinti nepiniginiai įnašai, kuriais iš dalies apmokamos akcijos, sudaryta steigimo sutartis ar steigimo aktas, pasirašyti steigiamos bendrovės įstatai, įmokėti visi pradiniai įnašai už pasirašytas akcijas, įvyko steigiamasis susirinkimas, kuriame buvo patvirtinta akcinės bendrovės steigimo ataskaita ir išrinkti pagal bendrovės įstatus visuotinio akcininkų susirinkimo renkami bendrovės organai, taip pat išrinkta valdyba (jeigu įstatuose nustatyta, kad ji sudaroma) ir bendrovės vadovas ir įvykdytos kituose įstatymuose bei steigimo sutartyje ar steigimo akte nustatytos prievolės, taip pat juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti įstatymų nustatyti dokumentai.2.2.2. Kooperatinė bendrovėKooperatinė bendrovė yra juridinis asmuo ir gali užsiimti veikla, kurios nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai. Pagal savo prievoles kooperatinė bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės ūkinis subjektas, kuris atsako tik turimu turtu ir neatsako už savo narių prievoles, nesusijusias su kooperatinės bendrovės veikla. Kooperatinė bendrovė turi savo pavadinimą, kuris turi skirtis nuo Lietuvos Respublikoje įregistruotų įmonių pavadinimų. Jos pavadinime turi būti žodžiai “kooperatinė bendrovė” arba “kooperatyvas”, taip pat žodžiai, nurodantys bendrovės veiklos pobūdį. Ginčus dėl bendrovės pavadinimo sprendžia teismas. Kooperatinę bendrovę sudaro ne mažiau kaip trys fiziniai arba fiziniai ir juridiniai asmenys. Kooperatinės bendrovės steigėjais gali būti ne mažiau kaip penki Lietuvos Respublikos piliečiai, sukakę 18 metų, arba piliečiai ir juridiniai asmenys, įregistruoti Lietuvoje.Kooperatinės bendrovės teisinis pagrindas yra LR Kooperatinės bendrovės įstatymas ir bendrovės įstatai, kuriuos parengia steigėjai ir priima steigiamajame susirinkime. Pagal LR Kooperatinių bendrovių įstatymą gali būti steigiamos pelno siekiančios ir jo nesiekiančios kooperatinės bendrovės. Įstatus pasirašo visi kooperatinės bendrovės steigėjai. Įstatai tvirtinami notariškai.Kooperatinės bendrovės įstatuose turi būti nurodyta: 1) kooperatinės bendrovės pavadinimas (firmos vardas), buveinės adresas; 2) kooperatinės bendrovės tikslas, ekonominės, ūkinės ar socialinės veiklos pobūdis; 3) veiklos trukmė, jei numatoma laikina kooperatinės bendrovės veikla; 4) stojamojo mokesčio ir pajaus dydis, įmokėjimo ir disponavimo juo tvarka, nepiniginių (turtinių) pajų įvertinimo tvarka; 5) kapitalo sudėtis, priklausomybė ir formavimas (įstatinio kapitalo dydis nenurodomas); 6) kooperatinės bendrovės steigėjų vardai ir pavardės bei jų adresai, o juridinių asmenų – pavadinimai ir adresai; 7) narystės sąlygos, narių teisės ir pareigos, jų atsakomybė pagal kooperatinės bendrovės prievoles; 8) valdymo ir kontrolės organai, jų rinkimo tvarka, teisės ir pareigos; 9) įstojimo į kooperatinę bendrovę, išstojimo ir pašalinimo iš jos tvarka; 10) narių ar įgaliotinių susirinkimų šaukimo ir balsavimo juose tvarka; 11) atskaitomybės sudarymo, tikrinimo ir priėmimo tvarka; 12) pelno ir nuostolių paskirstymo tvarka; 13) kooperatinės bendrovės likvidavimo tvarka.Įstatuose gali būti ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymams neprieštaraujančių straipsnių, įteisinančių kooperatinės bendrovės veiklos pobūdį ir nustatančių narių turtinius ir kitus santykius bei kooperatinės bendrovės santykius su trečiaisiais asmenimis. Įstatų pakeitimai ir papildymai įsigalioja nuo jų perregistravimo dienos. Kooperatinė bendrovė registruojama aukštesniosios pakopos savivaldybėje Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatyme nustatyta tvarka. Įstatinio kapitalo dydis įmonių rejestre neregistruojamas.2.2.3. Individuali įmonėIndividuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Individualios įmonės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „individuali įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „IĮ“. Tokios įmonės buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje. Individualios įmonės steigėju gali būti tik veiksnus fizinis asmuo. Steigia vienas fizinis asmuo. Individuali įmonė laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo juridinių asmenų registre. Individuali įmonė įregistruojama po to, kai yra paskirtas individualios įmonės vadovas, jei jis nėra individualios įmonės savininkas, ir juridinių asmenų registrui yra pateikti Civiliniame kodekse nurodyti įmonei įregistruoti reikalingi dokumentai. Individualios įmonės steigėjas nuo įmonės įregistravimo laikomas individualios įmonės savininku.Individualios įmonės nuostatai yra steigimo dokumentas, kuriuo vadovaujasi individuali įmonė. Individualios įmonės steigimo dokumentas kartu yra ir jos steigimo sandoris. Individualios įmonės nuostatuose turi būti nurodyta:1) individualios įmonės pavadinimas;2) teisinė forma;3) individualios įmonės buveinė;4) individualios įmonės veiklos tikslai, nurodant veiklos sritis;5) individualios įmonės savininko kompetencija (teisės ir pareigos);6) individualios įmonės vadovo, jei jis nėra individualios įmonės savininkas, skyrimo ir atšaukimo tvarka, jo kompetencija;7) ar individuali įmonė sudaro finansinę atskaitomybę;8) Lietuvos Respublikos dienraštis, kuriame skelbiami vieši pranešimai, kai to reikalaujama pagal Civilinį kodeksą ir LR Individualių įmonių įstatymą;9) individualios įmonės nuostatų keitimo tvarka;10) individualios įmonės veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas;11) individualios įmonės nuostatų parengimo data.Individualios įmonės savininko kompetencijos, individualios įmonės vadovo skyrimo ir atšaukimo tvarkos bei kompetencijos individualios įmonės nuostatuose nurodyti nebūtina, jeigu ji nesiskiria nuo šiame Įstatyme nustatytos ir apie tai nurodoma pačiuose nuostatuose. Steigiamos individualios įmonės nuostatus pasirašo individualios įmonės steigėjas. Pakeistus individualios įmonės nuostatus pasirašo individualios įmonės savininkas. Steigiamos individualios įmonės nuostatus ir pakeistus individualios įmonės nuostatus pasirašiusio asmens parašo tikrumas notaro netvirtinamas. Jeigu individualios įmonės nuostatai yra keičiami, kartu su teisės aktų nustatytais dokumentais juridinių asmenų registrui turi būti pateikti pakeisti individualios įmonės nuostatai ir individualios įmonės nuostatų pakeitimai. Individualios įmonės nuostatai, taip pat pakeisti individualios įmonės nuostatai įsigalioja nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre.2.2.4. Daugiabučių namų savininkų bendrijaDaugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – bendrija) yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Bendrija yra privatusis ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Bendrija negali būti įmonių steigėja ir verstis kita veikla, nesusijusia su daugiabučio namo valdymu, bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Bendrija veikia vadovaudamasi jos narių solidarumo, lygiateisiškumo ir tarpusavio pagalbos principais. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe, taip pat bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą nustato Civilinis kodeksas. Žemės sklypo priskyrimo daugiabučiam namui, taip pat šio sklypo valdymo, naudojimo bei disponavimo juo tvarką ir sąlygas nustato žemės santykius reglamentuojantys įstatymai. Bendrijos steigimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas daugiabučio namo patalpų savininkas ar jų grupė, taip pat savivaldybės administracijos direktorius ar už namo priežiūrą atsakinga įmonė, įstaiga, organizacija. Daugiabučiame name arba keliuose namuose, jei neįmanoma šių namų atskirai naudoti, steigiama tik viena bendrija. Atskiru namu laikomas sublokuoto daugiabučio namo korpusas ar sekcija, jeigu yra galimybė juos atskirai naudoti. Bendrijos įstatai nustato jos steigimą, valdymą, reorganizavimą ir likvidavimą bei bendrijos narių teises ir pareigas, valdymo ir kontrolės organų rinkimo tvarką, bendrijos nustatomų įmokų rinkimo ir naudojimo tvarką, kitus su bendrijos veikla susijusius santykius. Juose turi būti nurodyta: 1) bendrijos pavadinimas, buveinė; 2) bendrijos veiklos tikslai ir uždaviniai;3) bendrijos narių teisės, pareigos ir atsakomybė pagal bendrijos prievoles;4) bendrijos narių susirinkimų ir (ar) bendrijos narių įgaliotinių delegavimo bei jų susirinkimų šaukimo, sprendimų priėmimo susirinkimuose tvarka, įstatų keitimo tvarka, taip pat sprendimų priėmimo balsuojant raštu tvarka;5) bendrijos valdymo ir kontrolės organai, jų rinkimo tvarka, teisės ir pareigos bei atsakomybė;6) bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir administravimo tvarka;7) tikslinių, kaupiamųjų ir kitų, susijusių su bendrijos veikla, įmokų nustatymo ir mokėjimo tvarka, nepiniginių (turtinių) įnašų įvertinimo bei bendrijos narių ir jų šeimos narių darbo sąnaudų įskaitymo į įmokas tvarka;8) bendrijos lėšų naudojimo ir pajamų paskirstymo tvarka;9) bendrijos reorganizavimo ir likvidavimo tvarka.Bendrija registruojama juridinių asmenų registre. Bendrijai registruoti pateikiami šie dokumentai: 1) prašymas įregistruoti bendriją; 2) steigiamojo susirinkimo protokolas; 3) dalyvavusių steigiamajame susirinkime patalpų savininkų pasirašytas sąrašas; 4) bendrijos įstatai. Prašymą įregistruoti bendriją ir steigiamojo susirinkimo protokolą pasirašo bei bendrijos įstatus juridinių asmenų registrui pateikia steigiamojo susirinkimo pirmininkas. Juridinių asmenų registro tvarkytojas per 30 dienų nuo dokumentų pateikimo dienos privalo įregistruoti bendriją arba raštu pranešti bendrijos steigėjams atsisakymo įregistruoti priežastis. Atsisakymas įregistruoti bendriją gali būti apskųstas teismui įstatymų nustatyta tvarka. Per 30 dienų po bendrijos įregistravimo dienos sušaukiamas bendrijos narių susirinkimas, skirtas bendrijos valdybai ir valdybos pirmininkui (bendrijos pirmininkui), taip pat revizijos komisijai (revizoriui) išrinkti. Nuo bendrijos įregistravimo dienos bendrija įgyja juridinio asmens teises.2.2.5. Žemės ūkio bendrovėŽemės ūkio bendrovė yra fizinių asmenų pagal Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą privatizuota buvusi žemės ūkio įmonė arba, sudarius steigimo sandorį, fizinių ir juridinių asmenų įsteigta įmonė. Bendrovėje turi būti ne mažiau kaip 2 nariai. Maksimalus narių skaičius neribojamas. Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo. Jos turtas atskirtas nuo narių ir pajininkų turto. Bendrovės prievolės vykdomos iš jos turto. Bendrovė neatsako už savo narių ir pajininkų prievoles, nesusijusias su bendrovės veikla. Žemės ūkio bendrove laikoma gamybinei ir komercinei veiklai įsteigta įmonė, kurioje pajamos per ūkinius metus už žemės ūkio produkciją ir suteiktas paslaugas žemės ūkiui sudaro daugiau kaip 50 procentų visų realizavimo pajamų. Bendrovė privalo turėti savo pavadinimą, pagal kurį ją būtų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų.Tokios bendrovės steigėjai gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys. Bendrovės steigimo dokumentai yra: steigimo sutartis, narių sąrašas, steigiamojo susirinkimo protokolas, įstatai. Pasirengimas steigti bendrovę. Bendrovės steigėjai sudaro steigimo sutartį, nustato minimalų pajinio įnašo dydį, parengia asmenų turto priėmimo ir įvertinimo tvarką, sudaro asmenų, pageidaujančių būti bendrovės nariais, sąrašą, parengia bendrovės įstatų projektą, sušaukia steigiamąjį susirinkimą, paskiria įgaliotinius parengiamiesiems bendrovės steigimo darbams atlikti. Steigimo sutartyje nurodoma pajinių įnašų priėmimo tvarka, vieta ir laikas, atsakingi asmenys. Pajinius įnašus įnešančių asmenų sąraše turi būti: 1) eilės numeris, fizinio asmens vardas, pavardė, gimimo metai, asmens kodas, adresas, juridinio asmens pavadinimas, kodas ir adresai; 2) asmens įneštas pajinio įnašo dydis; 3)asmens parašas.Įgaliotiniai kontroliuoja, kaip mokami pajiniai įnašai, sudaro sąlygas asmenims iki steigiamojo susirinkimo susipažinti su bendrovės steigimo tvarka, parengtų dokumentų projektais ir galimų bendrovės narių bei pajininkų sąrašais. Steigiamajam susirinkimui steigėjai parengia pranešimą, kuriame turi būti nurodyta:1) steigėjų fizinių asmenų – vardai, pavardės ir asmens kodai, adresai, juridinių asmenų – pavadinimai, kodai, adresai;2) bendrovės pavadinimas ir veiklos tikslas;3) minimalaus pajinio įnašo dydis;4) pajinių įnašų suma;5) asmenų turto priėmimo ir įvertinimo tvarka;6) steigimo išlaidosSteigiamasis susirinkimas sušaukiamas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo steigimo sutarties pasirašymo dienos. Steigiamajame susirinkime dalyvauja asmenys, įnešę ne mažesnį kaip steigėjų nustatytą minimalų pajinį įnašą. Šie asmenys registruojami pasirašytinai registravimo sąraše ir kartu nurodomas kiekvieno asmens turimas balsų skaičius. Steigiamasis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė pajinius įnašus įnešusių ir pageidaujančių būti bendrovės nariais asmenų. Visi steigiamojo susirinkimo nutarimai priimami paprasta balsų dauguma. Steigiamajam susirinkimui neįvykus, pakartotinis susirinkimas šaukiamas per 15 dienų. Neįvykus antrajam pakartotiniam steigiamajam susirinkimui, bendrovės steigimas nutraukiamas. Taip pat, steigiamasis susirinkimas priima nutarimą dėl bendrovės steigimo, patvirtina minimalų pajinio įnašo dydį, taip pat steigėjų pranešimą, priima bendrovės įstatus, gali rinkti bendrovės valdybos narius, renka revizijos komisiją (revizorių), patvirtina, jei nesudaroma valdyba, administraciją bei administracijos vadovo (pirmininko) ir revizinės komisijos pirmininko (revizoriaus) atlyginimą. Protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.Registravimas. Ne vėliau kaip per mėnesį nuo steigiamojo susirinkimo nutarimo įsteigti bendrovę priėmimo dienos bendrovės steigėjai (įgaliotiniai) vietos savivaldybei įteikia paraišką įregistruoti bendrovę Įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka, o pradėjus veikti juridinių asmenų registrui, – Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Prie paraiškos pridedami bendrovės steigimo dokumentai ir pažy…ma, kad sumokėtas registracijos mokestis.2.2.6. Kredito unijaKredito unija – kooperatiniais pagrindais suorganizuota, fizinių asmenų ar fizinių asmenų kartu su Lietuvos Respublikoje įregistruotomis visuomeninėmis organizacijomis, profesinių sąjungų organizacijomis, religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis, žemės ūkio kooperatyvais savanoriškai įsteigta ir šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kredito įstaiga, telkianti savo narių ir savo asocijuotų narių (toliau – narių) ir klientų pinigus narių ūkiniams bei socialiniams poreikiams, numatytiems kredito unijos įstatuose, tenkinti savitarpio paskolų teikimo būdu ir prisiimanti su tuo susijusią riziką bei atsakomybę. Kredito unija (KU) yra juridinis asmuo nuo jos įregistravimo šio įstatymo nustatyta tvarka ir veikia pagal šį įstatymą, kitus Lietuvos Respublikos įstatymus bei teisės aktus ir savo įstatus. KU turi savo turtą, gali savo vardu įgyti turtines bei neturtines teises ir turėti pareigas, būti ieškovė ir atsakovė teisme arba trečiųjų teisme (arbitraže). Steigiama tik neribotam laikui. Kredito unija pagal savo prievoles atsako tik savo turimu turtu ir neatsako už savo narių prievoles, nesusijusias su kredito unijos veikla. Kredito unijos nariai pagal kredito unijos prievoles atsako tik savo pajumi arba ta suma, kurią privalo įmokėti už savo pajų. Kredito unija neatsako už valstybės prievoles, o valstybė neatsako už kredito unijos prievoles, išskyrus atvejus, kai valstybė pati prisiima tokius įsipareigojimus. Kredito unija steigiama kaupiant jos steigimo išlaidų padengimo lėšas iš vienkartinio stojamojo mokesčio įmokų ir pajinį kapitalą – iš pajinių įmokų. Kredito unijos steigėjai yra fiziniai ar fiziniai ir juridiniai asmenys, šio įstatymo nustatyta tvarka steigiantys kredito uniją. Kredito unijos steigėjais gali būti ne mažiau kaip 5 Lietuvos Respublikos fiziniai asmenys. Kiekvienas kredito unijos steigėjas kartu turi būti ir besisteigiančios kredito unijos narys. Kartu su fiziniais asmenimis kredito uniją steigiančių juridinių asmenų skaičius turi būti mažesnis už steigėjais esančių fizinių asmenų skaičių. Steigėjai sudaro kredito unijos steigimo sutartį, kurioje turi būti nurodyta:1) steigėjai (fizinių asmenų – vardai, pavardės, o juridinių asmenų – pavadinimai) ir jų adresai;2) kredito unijos pavadinimas;3) kredito unijos buveinė, kuri turi būti Lietuvos Respublikoje;4) steigėjų teisės ir pareigos steigiant kredito uniją bei atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą;5) minimalaus piniginio pajaus dydis ir šio pajaus įmokėjimo terminai bei laikino naudojimo tvarka kredito unijos steigimo laikotarpiu;6) stojamasis mokestis, jo įmokėjimo ir naudojimo tvarka;7) ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka.5. Steigimo sutartį pasirašo visi steigėjai. Sutartis turi būti patvirtinta notaro.Steigimo sutartis, sudaryta LR Kredito unijų įstatymo nustatyta tvarka, yra viešas dokumentas ir suteikia teisę atidaryti lėšų kaupimo sąskaitą Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke. Kredito unijos steigėjai parengia kredito unijos įstatus ir pateikia juos tvirtinti steigiamajam susirinkimui. Iki steigiamojo susirinkimo steigėjai turi užregistruoti asmenis, įmokėjusius steigiamos kredito unijos pajų, pajininkų registre. Iki steigiamojo susirinkimo turi būti sukauptas minimalus pajinis kapitalas ir apmokėti ne mažiau kaip 50 asmenų pajai. Iki steigiamojo susirinkimo bet kuris iš steigėjų turi teisę sudarinėti sandorius dėl steigiamos kredito unijos. Šie sandoriai kredito unijai sukuria prievoles po to, kai steigiamasis susirinkimas juos patvirtina. Jeigu susirinkimas tokių sandorių nepatvirtina, tai už prievoles, pagrįstas šiais sandoriais, atsako juos sudarę steigėjai. Steigėjo siūlymu kredito unijos steigiamasis susirinkimas gali perkelti kredito unijai prievoles, sukurtas sandoriais, kuriuos steigėjas sudarė savo vardu, ir atlyginti steigėjams kredito unijos steigimo išlaidas.Kredito unijos steigėjai privalo parengti steigimo ataskaitą ir pateikti ją tvirtinti steigiamajam susirinkimui. Ataskaitoje turi būti nurodyta:1) ste…igimo išlaidos;2) išplatintų pajų skaičius ir už juos gauta pinigų suma;3) pajų, kuriuos įmokėjo kiekvienas steigėjas, dydis;4) sandoriai, kuriais pagrįstas prievoles steigėjai perduoda kredito unijai;5) steigimo išlaidoms padengti išmokėto atlyginimo dydis. Per 4 mėnesius nuo steigiamojo susirinkimo dienos kredito unija, gavusi šio įstatymo 16 straipsnyje numatytą licenciją, turi būti įregistruota Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta komercinių bankų registravimo tvarka. Jei kredito unija nebuvo įregistruota dėl priežasčių, nesusijusių su kredito unijos steigėjų ar asmenų, sumokėjusių pajines įmokas, veikla, atsisakymas įregistruoti kredito uniją gali būti kredito unijos steigėjų apskųstas teismui. Licenciją verstis taupymo ir savitarpio paskolų davimo operacijomis bei kita kredito įstaigoms būdinga veikla kredito unijai išduoda priežiūros institucija jos nustatyta tvarka.IšvadosJuridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Juridiniams asmenims būdingi požymiai yra šie: 1) savo pavadinimas; 2) galėjimas savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas; 3) savarankiška atsakomybė.Tam kad juridinis asmuo pradėtu egzistuoti jis būtinai turi būti įregistruotas jurdinių asmenų registre, nes nuo to momento, pagal civilinį kodeksą, atsiranda jo teisnumas ir veiksnumas arba kitaip tariant jo subjektiškumas. Juridinių asmenų yra dvi pagrindinės rūšys – viešieji ir privatieji juridiniai asmenys, kurių steigimo tvarka turi tam tikrų ypatumų, jų teisinė steigimo tvarka numatoma pagal tos įmonės, bendrijos, asociacijos ar kitokios organizacijos įstatymus, poįstatyminius aktus, o pagrindiniai standartai nustatyti LR Civiliniame kodekse. Juridiniai asmenys gali būti – pelno siekiantys ar pelno nesiekiantys juridiniai asmenys. Nuo to priklauso įmonės teisinio statuso pavadinimas, steigimo ir registravimo tvarka. Steigiamos įmonės steigėjas prašymą įregistruoti juridinį asmenį ar jo padalinį, įmonės steigimo dokumentus pirmiausia turi pateikti notarui, kuris tvirtins duomenų tikrumą ir steigimo dokumentų atitikimą įstatymų reikalavimams.Labai svarbu yra tinkamai pasirengti įmonės įregistravimui, nes atskiroms įmonės priklausomai nuo teisinio statuso reikalingi skirtingi dokumentai. Nė viena įmonė neapseina be savų įstatų, nuostatų ir be Lietuvos Respublikos įstatymų.Literatūros sąrašas1. LR Civilinis kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, 2000 m. liepos18 d. Nr. VIII-1864, Žin., 2000, Nr. 74-2262;,2000, Nr. 77 (atitaisymas); 2000, Nr. 80 (atitaisymas); 2000, Nr. 82 (atitaisymas), Vilnius2. LR Akcinių bendrovių įstatymas, 2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835, Žin., 2000, Nr. 64-1914 , Vilnius3. LR Žemės ūkio bendrijų įstatymas, 2003 m. balandžio 17 d. Nr. I-1222, Žin., 1991, Nr. 13-328, Vilnius4. LR Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas, 1993 m. birželio 1 d. Nr.I-164, Žin., 1993, Nr.20-488, Vilnius5. LR Individualių įmonių įstatymas, 2003 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-1805, Žin., 2003, Nr. 112-4991, Vilnius6. LR Kredito unijų įstatymas, 1995 m. vasario 21 d. Nr.I-796, Žin., 1995, Nr. 26-578, Vilnius7. LR Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas, 1994 m. gruodžio 21 d. Nr. I-722, Žin., 1994, Nr. 102-2049, Vilnius 8. LR Biudžetinių įstaigų įstatymas, 1995 m. gruodžio 5 d. Nr.I-1113, Žin., 1995, Nr.104-2322, Vilnius9. LR Viešųjų įstaigų įstatymas, 1996 m. liepos 3 d. Nr. I-1428, Žin., 1996, Nr. 68-1633, Vilnius10. LR Komercinio arbitražo įstatymas, 1996 m. balandžio 2 d. Nr. I-1274, Žin., 1996, Nr. 39-961, Vilnius11. LR profesinių sąjungų įstatymas, 2003 m. lapkričio 03 d., Žin., 1991, Nr. 34-933, Vilnius12. LR Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymas, 1990 m. rugsėjo 25 d., Nr. I-606, Žin., 1990, Nr.29-692, Vilnius13. LR Sodininkų bendrijos įstatymas, 2003 m. gruodžio18 d. Nr. IX-1934, Žin.,2004, Nr. 4-40, Vilnius14. LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, 1995 m. vasario 21 d. Nr. I-798, Žin., 1995, Nr. 20-449, Vilnius15. LR Labdaros ir paramos fondo įstatymas, 1996 m. kovo 14 d. Nr. I-1232, Žin.,,1996, Nr. 32-787; 2003 m. gruodžio22 d. Nr. IX-1940, Žin., 1996, Nr. 32-787; 1997, Nr. 41-994; 2000, Nr. 18-430; 2001, Nr. 39-1332, Nr. 52-1816, Nr. 102-3627, Vilnius16. LR Asociacijų įstatymas, 2004 m. sausio22 d. Nr. IX-1969, Žin., 2004, Nr. 25-745, Vilnius17. “Civilinė teisė” Vadovėlis, Vijusta K., 1998 m., Kaunas18. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas ; Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas : (su pakeitimais ir papildymais iki 1997 m. balandžio 1 d.), Ekonomikos mokymo centras, 1997, Vilnius19. E. Bagdonas, E. Kazlauskienė “Biznio įvadas” K., 1997 m.20. Romualdas Stanislovaitis, „Lietuvos komercinė teisė“ / parengta pagal naująjį Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą /, UAB “Ekonomikos mokymo centras”, 2003, Vilnius21. Egidijus Šileikis, Politinių partijų institucionalizavimas / partijų steigimas, registravimas, teisės, veiklos sustabdymas ir nutraukimas/ , Onė, 1997, VilniusPrieiga per internetą: 1. Valstybinė įmonė: Juridinių asmenų registras http://www.registrucentras.lt, http://www.kada.lt2. Lietuvos Respublikos Seimas: http://www.lrs.lt3. LR Teisingumo ministerija: http://www.tm.lt4. LR Finansų ministerija: http://www.finmin.lt/finmin5. LR Valstybinė mokesčių inspekcija: http://nauja.vmi.lt/6. Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra: http://www.svv.ltPriedasDokumentai, pateikimi notarui, steigiant tam tikrą įmonę.
STEIGIANT AKCINĘ BENDROVĘ1. Prašymas registruoti juridinių asmenų registre bei reikalingos papildomos formos.2. Jeigu bendrovę steigia vienas steigėjas – jo pasirašytas steigimo aktas (ne mažiau kaip du egzemplioriai). Jeigu bendrovę steigia du ar daugiau steigėjų – steigimo sutartis (ne mažiau kaip du egzemplioriai).3. Įstatai (ne mažiau kaip 3 egzemplioriai).4. Savininko sutikimas suteikti patalpas juridinio asmens buveinei. Patalpų savininkui, pačiam steigiančiam juridinį asmenį, pažyma apie patalpų suteikimą nereikalinga, tačiau būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į šias patalpas.5. Steigiamojo susirinkimo protokolas ir jo priedai.6. Licencija (leidimas), jei pagal įstatymus licencija (leidimas) turi būti išduota iki juridinio asmens įsteigimo.7. Konkurencijos tarybos leidimas, jeigu jis turi būti išduodamas Konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka.8. Dokumentai, patvirtinantys duomenis apie steigėjus, išrinktus (paskirtus) valdymo ir priežiūros organų narius, asmenis, galinčius sudaryti sandorius juridinio asmens vardu, jų teisių ribas.9. Dokumentas, patvirtinantis, kad akcinės bendrovės akcijos yra registruotos Vertybinių popierių komisijoje.10. Turto vertinimo ataskaita, jeigu steigėjas akcijas iš dalies apmoka nepiniginiu įnašu.11. Banko pažyma apie kaupiamojoje sąskaitoje įmokėtus pradinius įnašus arba banko pažyma, kad banko pagrindinis kapitalas sukauptas ir apmokėtas, jei steigiamas komercinis bankas, arba banko pažyma, kad yra suformuotas organizacinis fondas ir visiškai apmokėtas įstatinis kapitalas, jei steigiama draudimo įmonė.12. Akcinės bendrovės steigimo ataskaita. Ši ataskaita nepateikiama steigiant uždarąją akcinę bendrovę.13. Vyriausybės sprendimas steigti vertybinių popierių biržą, jei steigiama vertybinių popierių birža.14. Jeigu pavadinime vartojamas Lietuvos Respublikos oficialusis ar tradicinis (trumpasis) valstybės pavadinimas – teisingumo ministro leidimas vartoti valstybės pavadinimą.15. Jeigu pavadinime vartojamas žodis „katalikų“ – rašytinis Katalikų bažnyčios vadovybės (vyskupo) sutikimas.16. Kiti dokumentai, patvirtinantys, kad įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės ir akcinę bendrovę įregistruoti galima.
STEIGIANT ŽEMĖS ŪKIO BENDROVĘ
1. Prašymas registruoti juridinių asmenų registre bei reikalingos papildomos formos.2. Steigimo sutartis (ne mažiau kaip 2 egzemplioriai).3. Įstatai (ne mažiau kaip 3 egzemplioriai).4. Savininko sutikimas suteikti patalpas juridinio asmens buveinei. Patalpų savininkui, pačiam steigiančiam juridinį asmenį, pažyma apie patalpų suteikimą nereikalinga, tačiau būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į šias patalpas.5. Steigiamojo susirinkimo protokolas ir jo priedai.6. Narių sąrašas.7. Licencija (leidimas), jei pagal įstatymus licencija (leidimas) turi būti išduota iki juridinio asmens įsteigimo. 8. Konkurencijos tarybos leidimas, jeigu jis turi būti išduodamas Konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka.9. Dokumentai, patvirtinantys duomenis apie steigėjus, išrinktus (paskirtus) valdymo ir priežiūros organų narius, asmenis, galinčius sudaryti sandorius juridinio asmens vardu, jų teisių ribas.
10. Jeigu pavadinime vartojamas Lietuvos Respublikos oficialusis ar tradicinis (trumpasis) valstybės pavadinimas – teisingumo ministro leidimas vartoti valstybės pavadinimą.11. Jeigu pavadinime vartojamas žodis „katalikų“ – rašytinis Katalikų bažnyčios vadovybės (vyskupo) sutikimas.12. Kiti dokumentai, patvirtinantys, kad įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės ir bendrovę įregistruoti galima.REGISTRUOJANT KOOPERATINĘ BENDROVĘ1. Prašymas registruoti juridinių asmenų registre bei reikalingos papildomos formos….2. Kooperatinės bendrovės steigimo sutartis (ne mažiau kaip 2 egzemplioriai). 3. Įstatai (ne mažiau kaip 3 egzemplioriai).4. Savininko sutikimas suteikti patalpas juridinio asmens buveinei. Patalpų savininkui, pačiam steigiančiam juridinį asmenį, pažyma apie patalpų suteikimą nereikalinga, tačiau būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į šias patalpas.]5. Steigiamojo susirinkimo protokolas ir jo priedai.6. Licencija (leidimas), jei pagal įstatymus licencija (leidimas) turi būti išduota iki juridinio asmens įsteigimo.7. Konkurencijos tarybos leidimas, jeigu jis turi būti išduodamas Konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka.8. Dokumentai, patvirtinantys duomenis apie steigėjus, išrinktus (paskirtus) valdymo ir priežiūros organų narius, asmenis, galinčius sudaryti sandorius juridinio asmens vardu, jų teisių ribas.9. Jeigu pavadinime vartojamas Lietuvos Respublikos oficialusis ar tradicinis (trumpasis) valstybės pavadinimas – teisingumo ministro leidimas vartoti valstybės pavadinimą.10. Jeigu pavadinime vartojamas žodis „katalikų“ – rašytinis Katalikų bažnyčios vadovybės (vyskupo) sutikimas.11. Kiti dokumentai, patvirtinantys, kad įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės ir bendrovę įregistruoti galima.
STEIGIANT TIKRĄJĄ ŪKINĘ BENDRIJĄ IR KOMANDITINĘ ŪKINĘ BENDRIJĄ1. Prašymas registruoti juridinių asmenų registre bei reikalingos papildomos formos.2. Jungtinės veiklos sutartis (ne mažiau kaip 3 egzemplioriai).3. Komanditoriaus sutartis (jeigu steigiama komanditinė ūkinė bendrija).4. Savininko sutikimas suteikti patalpas juridinio asmens buveinei. Patalpų savininkui, pačiam steigiančiam juridinį asmenį, pažyma apie patalpų suteikimą nereikalinga, tačiau būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į šias patalpas.5. Licencija (leidimas), jei pagal įstatymus licencija (leidimas) turi būti išduota iki juridinio asmens įsteigimo.6. Konkurencijos tarybos leidimas, jeigu jis turi būti išduodamas Konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka.7. Dokumentai, patvirtinantys duomenis apie steigėjus, išrinktus (paskirtus) valdymo ir priežiūros organų narius, asmenis, galinčius sudaryti sandorius juridinio asmens vardu, jų teisių ribas.8. Jeigu pavadinime vartojamas Lietuvos Respublikos oficialusis ar tradicinis (trumpasis) valstybės pavadinimas – teisingumo ministro leidimas vartoti valstybės pavadinimą.9. Jeigu pavadinime vartojamas žodis „katalikų“ – rašytinis Katalikų bažnyčios vadovybės (vyskupo) sutikimas.10. Kiti dokumentai, patvirtinantys, kad įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės ir ūkinę bendriją įregistruoti galima.
STEIGIANT INDIVIDUALIĄ ĮMONĘ1. Prašymas registruoti juridinių asmenų registre bei reikalingos papildomos formos.2. Įmonės nuostatai (ne mažiau kaip 3 egzemplioriai).3. Savininko sutikimas suteikti patalpas juridinio asmens buveinei. Patalpų savininkui, pačiam steigiančiam juridinį asmenį, pažyma apie patalpų suteikimą nereikalinga, tačiau būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į šias patalpas.4. Licencija (leidimas), jei pagal įstatymus licencija (leidimas) turi būti išduota iki juridinio asmens įsteigimo.5. Dokumentai, patvirtinantys duomenis apie steigėjus, išrinktus (paskirtus) valdymo ir priežiūros organų narius, asmenis, galinčius sudaryti sandorius juridinio asmens vardu, jų teisių ribas.6. Jeigu pavadinime vartojamas Lietuvos Respublikos oficialusis ar tradicinis (trumpasis) valstybės pavadinimas – teisingumo ministro leidimas vartoti valstybės pavadinimą.7. Jeigu pavadinime vartojamas žodis „katalikų“ – rašytinis Katalikų bažnyčios vadovybės (vyskupo) sutikimas.8. Kiti dokumentai, patvirtinantys, kad įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar s…teigimo dokumentuose numatytos aplinkybės ir įmonę įregistruoti galima.
STEIGIANT KREDITO UNIJĄ1. Prašymas registruoti juridinių asmenų registre bei reikalingos papildomos formos.2. Steigimo sutartis (ne mažiau kaip 2 egzemplioriai).3. Įstatai (ne mažiau kaip 3 egzemplioriai).4. Steigiamojo susirinkimo protokolas ir jo priedai.5. Savininko sutikimas suteikti patalpas juridinio asmens buveinei. Patalpų savininkui, pačiam steigiančiam juridinį asmenį, pažyma apie patalpų suteikimą nereikalinga, tačiau būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į šias patalpas.6. Licencija verstis taupymo ir savitarpio paskolų davimo operacijomis bei kita kredito įstaigoms būdinga veikla.7. Dokumentai, patvirtinantys duomenis apie steigėjus, išrinktus (paskirtus) valdymo ir priežiūros organų narius, asmenis, galinčius sudaryti sandorius juridinio asmens vardu, jų teisių ribas.8. Jeigu pavadinime vartojamas Lietuvos Respublikos oficialusis ar tradicinis (trumpasis) valstybės pavadinimas – teisingumo ministro leidimas vartoti valstybės pavadinimą.9. Jeigu pavadinime vartojamas žodis „katalikų“ – rašytinis Katalikų bažnyčios vadovybės (vyskupo) sutikimas.10. Kiti dokumentai, patvirtinantys, kad įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės ir kredito uniją įregistruoti galima.
STEIGIANT VALSTYBĖS AR SAVIVALDYBĖS ĮMONĘ1. Prašymas registruoti juridinių asmenų registre bei reikalingos papildomos formos.2. Teisės aktas, kuriuo steigiama įmonė. 3. Įstatai (ne mažiau kaip trys egzemplioriai).4. Savininko sutikimas suteikti patalpas juridinio asmens buveinei. Patalpų savininkui, pačiam steigiančiam juridinį asmenį, pažyma apie patalpų suteikimą nereikalinga, tačiau būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į šias patalpas.5. Dokumentai, patvirtinantys duomenis apie steigėjus ir išrinktus (paskirtus) valdymo organų narius, asmenis, galinčius sudaryti sandorius juridinio asmens vardu, ir jų teisių ribas. 6. Jeigu pavadinime vartojamas Lietuvos Respublikos oficialusis ar tradicinis (trumpasis) valstybės pavadinimas – teisingumo ministro leidimas vartoti valstybės pavadinimą.7. Jeigu pavadinime vartojamas žodis „katalikų“ – rašytinis Katalikų bažnyčios vadovybės (vyskupo) sutikimas.8. Kiti dokumentai, patvirtinantys, kad įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės ir įmonę įregistruoti galima.
STEIGIANT VIEŠĄJĄ ĮSTAIGĄ1. Prašymas registruoti juridinių asmenų registre bei reikalingos papildomos formos.2. Steigimo sutartis, jeigu steigėjas vienas asmuo – steigimo aktas (ne mažiau kaip du egzemplioriai).3. Įstatai (ne mažiau kaip trys egzemplioriai).4. Savininko sutikimas suteikti patalpas juridinio asmens buveinei. Patalpų savininkui, pačiam steigiančiam juridinį asmenį, pažyma apie patalpų suteikimą nereikalinga, tačiau būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į šias patalpas.5. Steigiamojo susirinkimo protokolas su priedais.6. Dokumentai, patvirtinantys duomenis apie steigėjus ir išrinktus (paskirtus) valdymo organų narius, asmenis, galinčius sudaryti sandorius juridinio asmens vardu, ir jų teisių ribas.7. Jeigu pavadinime vartojamas Lietuvos Respublikos oficialusis ar tradicinis (trumpasis) valstybės pavadinimas – teisingumo ministro leidimas vartoti valstybės pavadinimą.8. Jeigu pavadinime vartojamas žodis „katalikų“ – rašytinis Katalikų bažnyčios vadovybės (vyskupo) sutikimas.9. Kiti dokumentai, patvirtinantys, kad įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės ir juridinį asmenį įregistruoti galima.
STEIGIANT ASOCIACIJĄ1. Prašymas registruoti juridinių asmenų registre bei reikalingos papildomos formos.2. Asociacijos steigimo sutartis (ne mažiau …kaip du egzemplioriai). 3. Įstatai (ne mažiau kaip trys egzemplioriai).4. Savininko sutikimas suteikti patalpas juridinio asmens buveinei. Patalpų savininkui, pačiam steigiančiam juridinį asmenį, pažyma apie patalpų suteikimą nereikalinga, tačiau būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į šias patalpas.5. Steigiamojo susirinkimo protokolas su priedais.6. Dokumentai, patvirtinantys duomenis apie steigėjus ir išrinktus (paskirtus) valdymo organų narius, asmenis, galinčius sudaryti sandorius juridinio asmens vardu, ir jų teisių ribas.7. Jeigu pavadinime vartojamas Lietuvos Respublikos oficialusis ar tradicinis (trumpasis) valstybės pavadinimas – teisingumo ministro leidimas vartoti valstybės pavadinimą.8. Jeigu pavadinime vartojamas žodis „katalikų“ – rašytinis Katalikų bažnyčios vadovybės (vyskupo) sutikimas.9. Kiti dokumentai, patvirtinantys, kad įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės ir juridinį asmenį įregistruoti galima.
STEIGIANT NUOLATINĘ KOMERCINIO ARBITRAŽO INSTITUCIJĄ1. Prašymas registruoti juridinių asmenų registre bei reikalingos papildomos formos.2. Steigimo sutartis; jeigu steigėjas vienas asmuo – steigimo aktas (ne mažiau kaip du egzemplioriai).3. Statutas (ne mažiau kaip trys egzemplioriai).4. Savininko sutikimas suteikti patalpas juridinio asmens buveinei. Patalpų savininkui, pačiam steigiančiam juridinį asmenį, pažyma apie patalpų suteikimą nereikalinga, tačiau būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į šias patalpas.5. Steigiamojo susirinkimo protokolas su priedais.6. Dokumentai, patvirtinantys duomenis apie steigėjus ir išrinktus (paskirtus) valdymo organų narius, asmenis, galinčius sudaryti sandorius juridinio asmens vardu, ir jų teisių ribas.7. Jeigu pavadinime vartojamas Lietuvos Respublikos oficialusis ar tradicinis (trumpasis) valstybės pavadinimas – teisingumo ministro leidimas vartoti valstybės pavadinimą.8. Jeigu pavadinime vartojamas žodis „katalikų“ – rašytinis Katalikų bažnyčios vadovybės (vyskupo) sutikimas.9. Kiti dokumentai, patvirtinantys, kad įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės ir juridinį asmenį įregistruoti galima.
STEIGIANT DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJĄ1. Prašymas registruoti juridinių asmenų registre bei reikalingos papildomos formos.2. Steigimo sutartis (ne mažiau kaip du egzemplioriai).3. Įstatai (ne mažiau kaip trys egzemplioriai).4. Savininko sutikimas suteikti patalpas juridinio asmens buveinei. Patalpų savininkui, pačiam steigiančiam juridinį asmenį, pažyma apie patalpų suteikimą nereikalinga, tačiau būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į šias patalpas.
5. Dalyvavusių steigiamajame susirinkime patalpų savininkų pasirašytas sąrašas.6. Valstybės įmonės Registrų centras išduoti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, patvirtinantys daugiabučių namų savininkų bendrijos steigėjų nuosavybės teises į butus daugiabučiame name.7. Steigiamojo susirinkimo protokolas.8. Dokumentai, patvirtinantys duomenis apie steigėjus ir išrinktus (paskirtus) valdymo organų narius, asmenis, galinčius sudaryti sandorius juridinio asmens vardu, ir jų teisių ribas.9. Jeigu pavadinime vartojamas Lietuvos Respublikos oficialusis ar tradicinis (trumpasis) valstybės pavadinimas – teisingumo ministro leidimas vartoti valstybės pavadinimą.10. Jeigu pavadinime vartojamas žodis „katalikų“ – rašytinis Katalikų bažnyčios vadovybės (vyskupo) sutikimas.11. Kiti dokumentai, patvirtinantys, kad įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės ir juridinį asmenį įregistruoti galimaSTEIGIANT SODININKŲ BENDRIJĄ1. Prašymas registruoti juridinių asmenų registre bei reikalingos …papildomos formos.2. Sodininkų bendrijos steigimo sutartis (ne mažiau kaip du egzemplioriai).3. Įstatai (ne mažiau kaip trys egzemplioriai).4. Savininko sutikimas suteikti patalpas juridinio asmens buveinei. Patalpų savininkui, pačiam steigiančiam juridinį asmenį, pažyma apie patalpų suteikimą nereikalinga, tačiau būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į šias patalpas.5. Steigėjų sąrašas ir duomenys apie juos.6. Valstybės įmonės Registrų centras išduoti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, patvirtinantys sodininkų bendrijos steigėjų nuosavybės teises į žemės sklypus, teises naudotis žemės sklypu arba žemės nuomą.7. Steigiamojo susirinkimo protokolas.8. Dokumentai, patvirtinantys duomenis apie steigėjus ir išrinktus (paskirtus) valdymo organų narius, asmenis, galinčius sudaryti sandorius juridinio asmens vardu, ir jų teisių ribas.9. Jeigu pavadinime vartojamas Lietuvos Respublikos oficialusis ar tradicinis (trumpasis) valstybės pavadinimas – teisingumo ministro leidimas vartoti valstybės pavadinimą.10. Jeigu pavadinime vartojamas žodis „katalikų“ – rašytinis Katalikų bažnyčios vadovybės (vyskupo) sutikimas.11. Kiti dokumentai, patvirtinantys, kad įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės ir juridinį asmenį įregistruoti galima.
STEIGIANT LABDAROS IR PARAMOS FONDĄ1. Prašymas registruoti juridinių asmenų registre bei reikalingos papildomos formos.2. Steigimo sutartis, jei steigėjas vienas asmuo – steigimo aktas (ne mažiau kaip du egzemplioriai).3. Įstatai (ne mažiau kaip trys egzemplioriai).4. Savininko sutikimas suteikti patalpas juridinio asmens buveinei. Patalpų savininkui, pačiam steigiančiam juridinį asmenį, pažyma apie patalpų suteikimą nereikalinga, tačiau būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius jo nuosavybės teises į šias patalpas.5. Steigiamojo susirinkimo protokolas.6. Dokumentai, patvirtinantys duomenis apie steigėjus ir išrinktus (paskirtus) valdymo organų narius, asmenis, galinčius sudaryti sandorius juridinio asmens vardu, ir jų teisių ribas. 7. Jeigu pavadinime vartojamas Lietuvos Respublikos oficialusis ar tradicinis (trumpasis) valstybės pavadinimas – teisingumo ministro leidimas vartoti valstybės pavadinimą.8. Jeigu pavadinime vartojamas žodis „katalikų“ – rašytinis Katalikų bažnyčios vadovybės (vyskupo) sutikimas.9. Kiti dokumentai, patvirtinantys, kad įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės ir juridinį asmenį įregistruoti galima.