Geriausios vietos naujoms pažintims?
Susimąsčiau vieną vakarą, kokios būtų geriausios vietos naujom rimtom pažintim ir nusprendžiau pasidalinti su jumis
Susimąsčiau vieną vakarą, kokios būtų geriausios vietos naujom rimtom pažintim ir nusprendžiau pasidalinti su jumis
Kai pradėjau rašyti šį įrašą, Monika į jį pažiūrėjo labai skeptiškai Ji argumentavo tuo, kad tema išsemta, kad moteris jau ir taip ne kartą skatinome imtis iniciatyvos O dabar, kai jau esu jį parašęs ir tik pridedu įžangą, galiu drąsiai pareikšti – čia apie tą patį, bet visiškai kitu rakursu. Na, manau, suprasite! 🙂
Skaitydama „Darnios poros” forumus arba įvairius moteriškus žurnalus, vis susiduriu su viena skaudžiausių temų – skyrybomis. Šįkart noriu pažvelgti, kas gi trukdo tiesiog vieną vakarą pasakyti „sudie”, apsisukti ir išeiti Kodėl nuo sprendimo skirtis priėmimo iki jo įgyvendinimo poros kartais tąsosi metų metus?
Turbūt ne paslaptis, kad vyrai ir moterys turi skirtingus požiūrius į pažintis. Vyrams labiau artimas yra regimas moters įvaizdis, kai moteris labiau užburia vyrų mokėjimas gražiai šnekėti. Tokie patys požiūriai lieka ir internetinėse pažintyse, taigi aš pabandysiu iš vyriškos pusės papasakoti kelis esminius dalykus.
Ir štai vienas trumpas epizodas man itin užstrigo. Viena iš serialo (čia jau apie „Draugus”) veikėjų atsitiktinai susitinka su savo buvusiu vaikinu, jiedu porą kartų praleidžia romantišką vakarą Ir tačia tarsi juokais, tarsi rimtai susitaria, kad nuo šiol jie galėtų būti draugais, kurie kartais pasimyli.
Tu jam patinki, jis tau na, teoriškai turėtų patikti (rūpestingas, už velnią gražesnis, protingas, ), tad draugauti ar laukti kito? o jei nieko geresnio taip ir nerasiu?
Jau esame diskutavę apie atostogų romanus bei aptarę, kad iš tiesų tai – gana saldi patirtis. Ir visgi ji turi vieną pavojų. Kaip ir visi su meile ir flirtu susiję dalykai. Ir to pavojaus vardas labai gražus – įsimylėti.
Praėjusio vakaro mūsų mergaitiško pasisėdėjimo nuotaika buvo persmelkta nerimo ir abejonių. Nors drauge mums buvo smagu, kalbos vis pakrypdavo į problematiškus santykius su vyrais. Gal kiek lengvabūdiškai, su ironijos gaida, bet dalinomės svarbiais išgyvenimais.
Šiandien noriu pakalbėti apie ilgesį. Nieko neaiškinti, nepeikti, nemokyti ir netgi nebandyti kartu pajausti. Tiesiog kartu su Jumis pasidalinti mintimis apie šį gražų jausmą.
Ramybės man jau kelias dienas neduoda mintys apie tai, kuo mus paverčia akla meilė. Mylėti gražu. Skraidyti ant sparnų, užmezgus naują draugystę su žaviu vaikinu, – geras jausmas. Bet ar visada per aistros rūku užtemdytas akis sugebame įžvelgti, koks jis iš tiesų? Ar nemeluojam sau nepastebėdamos akivaizdžių trūkumų?