Apie melą sau arba kai įsimylėjus aptemsta akys

Ramybės man jau kelias dienas neduoda mintys apie tai, kuo mus paverčia akla meilė. Mylėti gražu. Skraidyti ant sparnų, užmezgus naują draugystę su žaviu vaikinu, – geras jausmas. Bet. ar visada per aistros rūku užtemdytas akis sugebame įžvelgti, koks jis iš tiesų? Ar nemeluojam sau nepastebėdamos akivaizdžių trūkumų?

Nenoriu pasirodyti labai griežta ar pesimistė, bet paminėsiu kelias, mano nuomone, didžiausias klaidas, kurias daro moterys, kai joms nuo meilės aptemsta protas arba siela.

Turbūt pavojingiausia yra mintis, kad draugas pasikeis. Pasielgė kiauliškai: valandą vėlavo į ppasimatymą, kelias dienas neskambino ir neatsakinėjo į skambučius arba netikėtai išvažiavo Naujuosius sutikti pas tėvus (???), palikęs savo merginą vieną šventės išvakarėse. Supykstam. Bet kai po kelių dienų jis netikėtai išdygsta panosėj su puokšte gėlių, vis tik patikim, jog tai nepasikartos. Pažadai, pažadai. Taip gera šalia jo, kad užsisvajojam: tai buvo išimtinis atvejis, daugiau nebeskaudins. Kurgi ne.

Kita problema, kamuojanti merginas, ypač tas, kurios nesulaukia labai daug dėmesio iš priešingos lyties atstovų, draugavimas su pirmu pasitaikiusiu. Vieną dieną moteris nustoja tikėti, kad yra verrta doro bei ištikimo žmogaus, nebenori laukti ir pasikabina ant Vingių Jono kabliuko. Rūpinasi juo, pildo visus norus, apgaudinėdama save, kad brangusis pavargęs, kad jam reikia paramos ir kad su ta kaimyne jos bute jis iš tiesų tik gėrė arbatą. Pas

sekmės – skausmingos, bet pamokančios, jei bendravimas nutrūksta, kol dar nepasirašė popierių. O po vestuvių – gal net amžina nelaimingos našlaitės dalia.

Kartais melas sau būna visai priešingas: moteris įtikina save, kad myli, o iš tiesų taip nėra. „Kodėl turėčiau jo nemylėti? Jis man geras, ištikimas ir rūpestingas. Jis būtų geras tėvas mūsų vaikams.“ Kaip būtų paprasta, jei galėtume taip pasirinkti, kam jausti ypatingai švelnius jausmus. Išsirinkti kaip daiktą. Deja, tas tobulas vyras nelimpa prie širdies. O netikėta aistra nudeginusi atsitiktinė pažintis tampa jausmingiausiu gyvenimo įvykiu. Tada seka ilgas dvejojimo ir apsisprendimo laikas: klausyti proto, ar širdies? Abiem atvejais rezultatai būna skaudūs: iširusios šeimos arba kankinantis gyvenimas su nemylimu vyru, persunktas kaltės ir kito žmogaus ilgesio.

8 thoughts on “Apie melą sau arba kai įsimylėjus aptemsta akys”

  1. Va ir va kaip – prabuvau su zmogumi metus ir bemaz tris menesius. Esu jauna, jis man pirmas vaikinas apskritai gyvenime, 7 metais vyresnis, tvirtas, vyriskas, protingas. Daug pykciu buvo, nes as principinga, labai saugau savasias vertybes ir jas ginu, nesileidziu buti kvailinama uz akiu. jis pries mane su mergina virs 6 metu draugavo – jei tai taip galima pavadinti, nes ten tik kurv***, draugai, melagystes, nenuosirdumas buvo, kadangi panele labai reikalavo daug demesio sau ir beatodairisko atsidavimo, o juk kas uzdrausta, tas saldziausia. Jis ja keike ir pasiunte toli toli. Mane labai mylejo…Bent as taip maniau…
    Sestadionio vakara staigmena padaryti sumasciau ir aplankyti vaikina netiketai. Nuvykau, a jo nera. Jis man skambines sake jog namie ilsisi po vakarelio vyruku tarpe, o jo nera!
    uztat mama buvo. Paklausiau kur isvaziavo, o ji atsake, kad negrizo net nakti ir sake jai jog i gimtadieni eis. Vat tada prasidejo liksmumas, kai tarpdury jo brolis atsidure. Pamate mane, akys tik isiplete, vos neisgriuvo, na a man ir paaiskejo, kad kazkas cia netaip. Pasisodinau as ji ant kedutes ir pradejau tardyma. Zmogus i akis ziuredamas meluoti negali, bent jau jis. Po triju minuciu tardymo nebegalejau sulaikyti asaru, dar po minutes verkti pradejau balsu, nes to niekad nesitikejau ir patykekite, niekam nelinkeciau. Jis metus ir tris menesiu mane mulkino, miegojo viena nakt pas mane, o kita pas ja, su manimi svente sventes, o su ja po svenciu, man dovanojo dovanas, o su ja atostogaudavo draugu buryje, mane vezesi i savo seimos susitikimus, o su ja i jos seimos susitikimus…nebegaliu. Norisi klykti!!!!!!!
    Jis apkabindavo, buciuodavo, prisiekinedavo, planuodavo – i akis ziuredamas meluodavo!!!!! Kaip taip gali zmogus daryti. Kaip jam leidzia zmogiska prigimtis taip elgtis???! Susirado mane jauna, dailia, visu pavydima, prisijaukino ir uz akiu elgesi kaip su siuksle!!!! taip juk zmones nesielgia?…
    Visa seima eme jam skambinti, reikalauti jog paaiskintu ir maldautu atleidimo manes, o jis pas ja isvaziavo, nebeatsiliepia i skambucius, tyla absoliuti, o man nei zodzio ar supys** sms’o. Kai paskambinau ir passkiua, jog viska zinau, jis padejo rageli ir daugiau mirtina tyla. Nieko absoliuciai.
    Trecia diena zliumbiu ir galvoju kodel? nors uzmuskit nesuprantu… Kodel taip su manimi elgesi? Jis dare su manimi ka tik norejo ir dar su ta neuzauga budavo!!! Neapsakoma zodziais tai ka as jauciu dabar…tiesiog nera zodziu tam isreiksti…
    Bat as tai galejau pamatyti jau pirmomis draugystes dienomis. Tai galejau pamatyti kasdien, nes per daug neaiskumu budavo. Bet uzsidejau rozinius akinius, ijungiau laimes varikliuka ir tik gyvenau juo, kvepavau juo. Pati kalta – dabar tai suprantu…kalta nes nenorejau isigilinti ir netiketi juo…kalta, jog per daug svajojau ir per daug tikejau tuo, kurio pasirodo niekad taip ir nepazinau istikruju……..
    Kaip atsikelti ryte nepabrinkusiomis nuo asaru akimis…? as net sapnuose savo verkiu! Kaip atsitiesti vel nuo zemes ir pakelti galva, istiesti stubura ir vel zingsniuoti gatve besisypsant ir besidziaugiant diena, nors ji ir ukanota, zvarbi…As nezinau kaip…

    Reply
  2. Tiesiog puikumėlis.Agnės komentarai puikūs.Ne kartą ir aš į tokią situaciją esu panašių klaidų padariusi,bet ne visi esam išmintingi ir mokomės iš savo klaidų,o ne iš kitų.Hamandryad galiu patarti tik viena,džiaukis kad tiesa išaiškėjo,nusišluostyk ašaras ir gyvenk toliau.Merginos kekše nevadink,nes ir pati tokia buvai,juk ne šahmatais žaidei,kai vaikinas pas tave nakvojo.Na o ši patirtis,nors ir kartoka išmokys,kad ne visada saldžiais žodeliais tikėti reikia.

    Reply
  3. Hamadryad, pažįstu neištikimybės skausmą… Paguosti negaliu, skaudės ilgai, bet kada nors vis tiek palengvės. Gal sutiksi tavęs vertą vyrą. Tik nepasidaryk ciniška ir šalta su vyrais, nes tuomet niekada žiema nepasitrauks iš tavo gyvenimo. Kai skauda, svarbu nenustoti tikėti, kad būna ir geriau…
    Aš irgi nesuprantu tokio dviveidiško žmonių elgesio. Nors pati esu bendravusi vienu metu su dviem vyrais, bet tai buvo pačioje pažinties pradžioje, dar nieko neįsipareigojus. Bet aš pasirinkau, su kuriuo būti, su kitu nutraukiau santykius. Nes tiesiog nesuvokiu, kaip galima būti su dviem žmonėmis, nemoku taip žiauriai elgtis, mane kankino sąžinė ir dvejonės.

    Reply
  4. Jolanta, ačiū, kad mane skaitote 🙂
    O ar pasimokote iš savų klaidų? Aš kartais jaučiuosi lyg pakliuvusi į užburtą ratą: vis sukasi ir sukasi tos pačios klaidos, sakau sau, kad daugiau taip nebebus, bet būna… Kažkas paslaptingo – suvokiu savo klaidų priežastis iki pat šaknų, bet tai nepadeda jų nedaryti…

    Reply
  5. Kartais moteris pasirenka Vingių Joną ne todėl, kad netiki galimybe surasti geresni, o vis dėl tos pačios meilės miglos, kuri aptemdo ir akis ir protą. Dažniausiai toks “jonas” atsiskleidžia ne iš karto. Bendravimo pradžioje jis elgiasi kaip svajonių vyras ir tik pamatęs, kad moteris jau skendi meilės migloje, nusimeta riterio šarvus… O tada ji ilgai tiki, kad jis elgiasi bjauriai, nes jam sunkus periodas, nes turi problemų, nes jam nesiseka…. ir t.t., kol galų gale migla pamažu išsisklaido ir įsijungia blaivus protas. Bet ir tada neiškarto atsiranda ryžto padėti tašką. Tai savotiška priklausomybė, liga nuo kurios pasveikti galima tik viską nukirtus vienu smūgiu ir nesigręžiojant atgal.

    Reply
  6. jus moterys tiesiog is savo pozicijos ziurit .realybe visai kitokia.hamadryad cia apie mane rase.po metu laiko netycia cia radau kas parasyta.

    Reply
  7. tai papasakok visiem, kokia ta realybe? koks jausmas viena nakti su viena miegoti, antra – su kita?

    Reply

Leave a Comment