Trimatė santykių erdvė

Nesvarbu, kas esi – vyras, ar moteris. Svarbu, kiek save pažįsti ir kiek sau leidi būti savimi. O kas iš jūsų galite sau nuoširdžiai pasakyti (po pirmojo susitikimo) „elgiausi taip, kaip norėjau“?

Vis dar netekėjusi?

Kartais, kai susiduriame su itin trikdančia situacija, gudriausios mintys kažkur pabėga – kad jas šimtas… Tad siūlau kelis atsakymus į klausimą “Kodėl tu vis dar netekėjusi?”.

Nematai, ir širdies neskauda

Juk tikrai neprivalo pora nuolat būt sulipus. Svarbiausia pasitikėti ir paleisti. Ir laukti grįžtant… Va kodėl žaviuosi žmonėmis, mokančiais protingai vienas kitą paleist.

Pergudrauti pagundas

Taigi laisvė. Regis, kaip drugeliai skrenda į šviesą, taip mes traukiam laisvės link. Ko ten ieškom? Ką pasiekę jau jaučiamės laisvi? Aha, man irgi pasirodė sunku atsakyti į tokį klausimą. Bet pasvarstykim..

Ar įmanoma mylėti nesavanaudiškai?

Pastaruoju metu “Darnioje poroje” galėjome paskaityti nemažai naujų straipsnių apie tai, kas yra meilė. Ir ką sužinojau? Susipažinau su nuomone, kad meilė – tai kažkas besąlygiškai dalinama kitiems neprašant atlygio. Bet ar taip yra iš tiesų? Ar tikrai tikra meilė būna visiškai nesavanaudiška ir nieko nereikalaujanti?