Istorija
Jogaila ir Kęstučio nužudymas
1377 m. gegužės mėn. mirė didysis Lietuvos kunigaikštis Algirdas. Tai buvo didelis smūgis Lietuvos valstybei.
Algirdas ir Kęstutis, broliškai bendraudami, žūtbūtinėje kovoje gynė lietuviškas žemes nuo Ordino agresijos. Jie, išplėtę LDK placdarmą Rytų Europoje, mobil
Kęstutis
Po Gedimino mirties 1341 m. LDK sostas atiteko jo sūnui Jaunučiui, tačiau broliai nenorėjo to pripažinti. Jaunutis valdė 1341 – 1345 m. Jo valdymas tai juodžiausi XIII – XIV a. Lietuvos istorijos puslapiai.
1345 m. žiemą prie Vilniaus savo pajėgas sutelkė Trakų kunigaikštis Kęstutis. Ne
Algirdas
Po Gedimino mirties 1341 m. LDK sostas atiteko jo sūnui Jaunučiui, tačiau broliai nenorėjo to pripažinti. Jaunutis valdė 1341 – 1345 m. Jo valdymas tai juodžiausi XIII – XIV a. Lietuvos istorijos puslapiai.
1345 m. žiemą prie Vilniaus savo pajėgas sutelkė Trakų kunigaikštis Kęstutis. Ne
Gedimino vidaus ir užsienio politika
Vidaus politikoje Gediminas siekė stiprinti didžiojo kunigaikščio valdžią, paremtą žemvaldžiais feodalais – centralizuoti ir stiprinti valstybę.
Jo valdymo metais išties buvo įtvirtinta didžiojo kunigaikščio valdžia, sustiprėjo valdymo sistema, galutinai susi
Lietuvos valstybės stiprėjimas XIII a. pabaigoje
1263 m. buvo nužudytas Lietuvos karalius Mindaugas. Po jo mirties prasidėjo tarpusavio kovos dėl valdžios. 1263 m. Lietuvą ėmė valdyti Treniota, kuris sugebėjo atsikratyti konkurentų (Daumantą išvijo į Polocką, Tautvilą nužudė). Tačiau Treniota tev
Mindaugas
Mindaugo vardą mes siejame su Lietuvos valstybės susidarymu. 1236 m. Hipatijaus metraštyje jau minima „Mindaugo Lietuva“. Taigi, Lietuvos valstybės kūrėju galime laikyti Mindaugą.
Mindaugas įvairiais būdais šalino sritinius kunigaikščius. Taip 1248 – 1249 m. išvijęs savo brolėnus Tautv
Durbės mūšis
1258 m. popiežius Aleksandras IV paskelbė kryžiaus žygį prieš mongolus – totorius ir pagonis. Iš visų Pabaltijo pagonių liko nenukariauti tik lietuviai. Buvo sutelktos labai didelės jėgos. Žygyje dalyvavo danai, švedai, kryžiuočiai, riteriai iš daugelio Europos šalių. Pagrindinę smog
Saulės mūšis
Pirmasis didelis lietuvių susidūrimas su kalavijuočiais buvo 1236 m. rugsėjo 22 d. įvykęs mūšis ties Šiauliais. Kalavijuočiai, kuriems vadovavo magistras Folkevinas, su 3000 žmonių užpuolė žemaičių kunigaikščio Vykinto žemes apie Laukuvą. Netikėtai užpuolę, jie paėmė nemaža grobio ir
Ordinų įsikūrimas Pabaltijyje
Apie XI a. Vakarų Europos feodalizmas pasiekė aukščiausią savo stadiją. Išnaudojimo didinti nebebuvo galima, nebuvo „naujų“ laisvų žemių, valstiečiai visur reiškė nepasitenkinimą. Todėl feodalai ėmė ieškoti kitų turtėjimo šatinių. Čia svarbų vaidmenį suvaidino kryžia
Lietuvos valstybės formavimasis XIII a.
Pagrindinė prielaida Lietuvos valstybės susiformavimui XIII a. – tai I-ojo tūkstantmečio antrojoje pusėje susidariusios genčių sąjungos. Sutarties, sudarytos 1219 m. su Haličo-Voluinės kunigaikščiais, pasirašyme dalyvavo 21 kunigaikštis, o penki iš jų – vyr