Algirdas

Algirdas

Po Gedimino mirties 1341 m. LDK sostas atiteko jo sūnui Jaunučiui, tačiau broliai nenorėjo to pripažinti. Jaunutis valdė 1341 – 1345 m. Jo valdymas tai juodžiausi XIII – XIV a. Lietuvos istorijos puslapiai.
1345 m. žiemą prie Vilniaus savo pajėgas sutelkė Trakų kunigaikštis Kęstutis. Neradęs čia Algirdo pulkų (kaip buvo sutarta), jis netikėtai įsiveržė į miestą. Jaunutis pateko į nelaisvę. Kęstutis nusiuntė žygūną pas Algirdą, pasitiko jį atjojant žodžiais: „Tau dera būti Vilniuje didžiuoju kunigaikščiu, o aš eisiu išvien su tavimi“.
Taip 1345 m. Lietuvą ėmė valdyti du Gedimino sūnūs – Algirdas irr Kęstutis.

Algirdas buvo Lietuvos didysis kunigaikštis 1345 – 1377 m. Jis buvo ketvirtasis Gedimino sūnus. Dar tėvo Gedimino valdymo metais jis ir Kęstutis buvo pasižymėję Lietuvos Rytuose ir Šiaurėje. Tačiau jų valdymo metais Algirdas ėmė rūpintis reikalais Rytuose, o Kęstutis – Vakaruose.
Visa Algirdo veikla buvo nukreipta į rusų žemių prijungimą prie Lietuvos. 1358 m. Algirdas iškėlė politinę visų rusų žemių prijungimo programą, nors ją vykdyti, nukariauti rusų žemes jis pradėjo dar 1342 m. Iš pradžių jis įsigalėjo Pskove, tada pradėjo Naugardo puolimą. Tai buvo pirmasis Algirdo konfliktas suu Maskva, pasibaigęs 1349 m. Po to Algirdas užėmė Smolenską, Brianską, Rževą, Mstislavlį.
Ypač Algirdą viliojo turtingos ukrainiečių žemės, kurias valdė Aukso Orda. Aukso Orda tuo metu buvo palyginti silpna, draskoma vidaus nesutarimų. 1363 m. Algirdo vadovaujama Lietuvos kariuomenė sutriuškino Aukso Ordą prie Mė

ėlynųjų Vandenų. Tai buvo pirmas stiprus smūgis, kurį mongolai – totoriai patyrė Rytų Europoje.
Kovoje dėl rusų žemių Algirdas siekė naudotis Maskvos ir Tverės tarpusavio kovomis. Čia jis rėmė Tverę. Kovodamas su Maskva, Algirdas ne kartą buvo į ją įsiveržęs, tačiau Kremliaus paimti nesugebėjo. 1372 m. buvo sudaryta taika, liudijanti apie pusiausvyrą tarp to meto LDK ir Maskvos kunigaikštystės.
Etninės Lietuvos teritorija po Algirdo nukariavimų sudarė tik 1/10 visos LDK teritorijos – 9/10 buvo slaviškos žemės. Lietuvos didysis kunigaikštis pasinaudojo rusų susiskaldymu ir jų siekiu vienytis kovai su totoriais. O kadangi Lietuvos valdovai rusų žemių atžvilgiu vykdė itin tolerantišką politiką (pasitenkindavo nedidelėmis duoklėmis ir karo tarnyba), tai rusų feodalai Lietuvą laikė sava valstybe ir ją rėmė. Galima drąsiai teigti, kad tokiu būdu Algirdas nuo mongolų – totorių jungo išgelbėjo daaugelį rusų žemių.

Leave a Comment