Finikija

Finikiečiai Rytuose

Finikiečių tauta ir jos kultūra visada kėlė gyvą susidomėjimą Vakaruose. Nuo to laiko, kai iš Homero sužinojome, kad iš jų kilęs mūsų alfabetas, finikiečiais imta domėtis ne mažiau, kaip kitomis senovės Rytų tautomis, kartais net daugiau, negu to susilaukė daugelis tautų, pasi

Kazimiero valdymas

Kazimiero valdymas

1434 m. birželio 1 d. mirė Jogaila – geras politikas, ramaus būdo žmogus. Lenkijos karaliumi tapo mažametis jo sūnus Vladisovas III, o reali valdžia atiteko regentų tarybai, vadovaujamai Krokuvos vyskupo Zbignevo Olesnickio.
Po Žygimanto nužudymo tarp Lietuvos bajorų nebuvo vi

LDK po Vytauto mirties

LDK po Vytauto mirties

Po Vytauto mirties LDK bajorai, susitarę su slavų žemių didikais, didžiuoju kunigaikščiu paskelbė jaunesnįjį Jogailos brolį Švitrigailą, valdžiusį Černigovo, Seversko – Naugardo ir Briansko žemes. Lietuvos bajorai taip padarė, norėdami išsaugoti valstybingumą. Nors Jogaila,

Melno taika

Melno taika

Kryžiuočiai neketino atsisakyti Žemaitijos, nežiūrint į tai, kad Torūnės taikos sutartimi jie formaliai atsisakė bet kokių pretenzijų iki Vytauto mirties. Tai matydami, 1414 m. vasarą Vytautas ir Jogaila pradėjo karo veiksmus prieš Ordiną. Karas nebuvo sėkmingas, nes kryžiuočiai visur

Žemaitijos krikštas

Žemaitijos krikštas

Žemaitija buvo lyg pleištas tarp dviejų Ordino šakų – prūsiškosios ir livoniškosios. Todėl čia nuolat vyko karai ir niokojimai. Istorijos verpetuose Lietuvos valdovai ne kartą Žemaitiją atiduodavo kryžiuočiams – mat žinojo, kad žemaičiai yra kietas riešutas. Taip buvo 1253, 13

Vytauto politika ir Žalgirio mūšis

Vytauto politika ir Žalgirio mūšis

Po 1398 m. Salyno sutarties kryžiuočiai siekė įsigalėti žemaičių žemėje, Žemaitijoje pristatė daug pilių. Vytautas buvo priverstas palaikyti su jais gerus santykius ir netgi dalyvauti 1400 m. Ordino organizuotame žygyje prieš žemaičius. Tačiau 1401 m. pasirašius

Vytauto ir Jogailos kova. Astravos sutartis

Vytauto ir Jogailos kova. Astravos sutartis

Po pirmojo pabėgimo pas kryžiuočius, 1384 m. Vytautas valdė Gardiną, Volkovyską ir Palenkę. 1387 m. Jogaila jam davė dar ir Lucko žemę.
Po Krėvos sutarties LDK nebuvo išvengta konfliktų. Priėmę stačiatikybę kunigaikščiai nenorėjo paklusti Jogailos nuro

Lietuvos krikštas

Lietuvos krikštas

Lietvoje dėl savitai susiklosčiusių aplinkybių ilgiau negu kitur Europoje išsilaikė pagonybė. Nuo XIII a. krikštui trukdė vokiečių agresija Pabaltijyje. Pamažu lietuvių kova su kryžiuočiais įgavo kovos su krikščionybe, katalikybe pobūdį. Laisvieji Lietuvos vastiečiai priešinosi

Krėvos sutartis

Krėvos sutartis

1382 m. mirė Lenkijos karalius Liudvikas I. Jis buvo pažadėjęs, kad po mirties sostas atiteks jo dukterims – Marijai ir Jadvygai. Jadvyga, sužieduota su Austrijos kunigaikščiu Vilhelmu Habsburgiečiu, 1384 m. tapo Lenkijos valdove. Tačiau suartėjimas su Austrija grėsė lenkų savaran