Lietuvos valstybės stiprėjimas XIII a. pabaigoje
1263 m. buvo nužudytas Lietuvos karalius Mindaugas. Po jo mirties prasidėjo tarpusavio kovos dėl valdžios. 1263 m. Lietuvą ėmė valdyti Treniota, kuris sugebėjo atsikratyti konkurentų (Daumantą išvijo į Polocką, Tautvilą nužudė). Tačiau Treniota tevaldė iki 1264 m. – jį nužudė buvę Mindaugo tarnai.Taip 1264 m. Lietuvos valdovu tapo vyriausiasis Mindaugo sūnus Vaišelga (Vaišvilkas), valdęs iki 1267 m. Tapęs didžiuoju kinigaikščiu, jis tęsė tėvo pradėtą valstybės vienijimo politiką, naikino separatistiškai nusiteikusius kunigaikščius. Jo vasalais tapo Polocko ir Vitebsko kunigaikščiai. Vaišelga buvo itin religingas žmogus, 1267 m. jis atsisakė sosto ir grįžo į vienuolyną Graikijoje. Sostą jis paliko svainiui Švarnui. Supykęs, kad sostą atidavė ne jam, Švarno brolis Leonas pasikvietė Vaišelgą į svečius ir apie 1268 m. nužudė.Švarnas Lietuvą valdė 1267 – 1269 m. Jis buvo Haličo kinigaikštis, todėl svetimas Lietuvai. Be to, jis, kaip ir Vaišelga, palaikė gerus santykius su Teutonų Ordinu, kas pastarajam atrišo rankas. Todėl 1269 m. prieš Švarną įvyko sukilimas, ir jis buvo išvytas atgal į Haličą.1270 m. Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu tapo Traidenis. Tiksliai nėra žinoma, ar jis buvo Mindaugo giminė, tačiau manoma, kad tam tikro, nors ir menko, giminystės ryšio būta. Traidenis ėmė atkakliai kovoti su kryžiuočių Ordinu. Deja, efekto lietuvių leimėjimai neturėjo, kadangi padėtį komplikavo neramumai pietiniame pasienyje – Švarno išvijimas sukėlė ilgus karus su Haliču ir Voluine. Šių karų metu prie Lietuvos galutinai buvo prijungta Juodoji Rusia. Traidenio valdymo metais Lietuvos teritorija gerokai išaugo. Galima teigti, kad Traidenis užbaigė tautiškos Lietuvos valstybės kūrimą, jo viešpatavimo metais labai sustiprėjo didžiojo kunigaikščio valdžia. Šiuo laiku ėmė rastis bajorai – kaimo savininkai, jojantys į karą. Tiksliai nėra žinoma Traidenio mirties data,
tačiau greičiausiai tai buvo 1281 m. – paskutinysis paminėjimas šaltiniuose.Po Traidenio mirties didysis Lietuvos kunigaikštis tiksliai nežinomas. Greičiausiai tai buvo Daumantas, valdęs 1281 – 1285 m. 1286 – 1291 m. Lietuvą greičiausiai valdė Butegeidis – pirmasis Gediminaičių dinastijos atstovas. 1291 – 1295 m. valdė jo brolis Butvydas – Pukuveras – Vytenio ir Gedimino tėvas.Apie 1295 m. didžiojo kunigaikščio sostą iš tėvo paveldėjo Vytenis, valdęs iki 1316 m. Jis titulavosi Lietuvos ir Žiemgalos karaliumi. Kovoti dėl valdžios jam jau nebereikėjo. Vytenis pasižymėjo ne tik kaip puikus karys, karo vadas, bet ir kaip diplomatas.1283 m. prasidėjo Lietuvos karas su Vokiečių Ordinu. 1295 – 1315 m. lietuviai surengė 11 didelių žygių į Prūsiją, vokiečių belaisviai buvo verčiami vergais. Vytenis buvo vyriausias karo vadas. Lietuvoje jis įvykdė kariuomenės reformą, kas buvo labai svarbu kovoje su agresoriais. Iš pašauktinių kariuomenės jau ėmė išsiskirti rinktiniai būriai, kurių pagrindinė pareiga buvo karinė tarnyba – riterių luomo užuomazga. Tuo pačiu metu pilyse, priklausiusiose didžiajam kunigaikščiui, buvo užtikrinta nuolatinė sargyba.Vytenis atgavo po Mindaugo mirties prarastas Vakarų Rusios žemes. Be to, prijungė Turovo, Pinsko kunigaikštystes, dalį Palenkės – Lietuvos teritorija sparčiai plėtėsi.Vytenis buvo ir neblogas diplomatas – jis sumaniai manipuliavo krikšto priėmimo klausimu – gavo Rygos miesto ir arkivyskupo paramą kovoje su Livonijos Ordinu, 1313 m. prijungė Žiemgalą su Daugpiliu.Vytenis svarbiausius valstybinius klausimus jau sprendė kartu su patariamuoju organu – didžiojo kunigaikščio taryba. Jo vykdyti aktyvūs kariniai veiksmai sulaikė tolesnį kryžiuočių valdų plėtimąsi Pabaltijyje.1316 m. Lietuvos valdovu tapo Gediminas, pagal Petrą Dusburgietį – antrasis žmogus valstybėje Vytenio valdymo metais. Didžiuoju kunigaikščiu jis buvo iki 1341 m. Titulavosi ne tik lietuvių, žiemgalių, bet ir „daugelio rusų“ karaliumi, turėjo septynis sūnus.