Jogaila ir Kęstučio nužudymas
1377 m. gegužės mėn. mirė didysis Lietuvos kunigaikštis Algirdas. Tai buvo didelis smūgis Lietuvos valstybei.
Algirdas ir Kęstutis, broliškai bendraudami, žūtbūtinėje kovoje gynė lietuviškas žemes nuo Ordino agresijos. Jie, išplėtę LDK placdarmą Rytų Europoje, mobilizavo slaviškas žemes bendrai kovai, sudarė galimybes savo vaikams – Jogailai ir Vytautui – organizuoti šią kovą dar platesniu tarptautiniu mąstu ir galutinai atremti dviejų pasaulinio masto agresorių – Vokiečių Ordino ir Aukso Ordos – kėslus.
Po Algirdo mirties Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu tapo jo sūnus Jogaila. Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Jogala buvo 1377 – 1381 m. ir 1382 – 1392 m. Apsikrikštijęs jis gavo Vladislovo II vardą.
Kęstutis pripažino Jogailą didžiuoju kunigaikščiu, nors ir turėjo į sostą didesnę teisę. Jis liko Trakų ir žemaičių kunigaikščiu. Iš pradžių Kęstutis klausė Jogailos, vyko į jo šaukiamus susirinkimus, tačiau santarvė truko neilgai – prasidėjo vidaus kovos.
Jogailos valdymo pradžioje Lietuvos vidaus ir užsienio politika labai susikomplikavo, nes po tėvo mirties vyresnieji broliai Algirdaičiai nepripažino Jogailos valdžios. Tad Jogailai teko kovoti su koalicija, į kurią įėjo Maskvos kunigaikštis, Kijevo kunigaikštis bei Livonijos Ordinas. Šių akcijų prieš Lietuvą iniciatorius buvo kryžiuočių Ordinas. Bandydama įveikti šią koaliciją, Lietuva stengėsi turėti saugų užnugarį. Jogaila, ieškodamas išeities, 1379 m. su Vokiečių Ordinu sudarė 10 metų paliaubas, kurioms pritarė ir Kęstutis. Tuo pat metu Jogaila ėmė tartis dėl paliaubų ir su Livonijos Ordinu. Šios paliaubos pasirašytos 1380 m. Tačiau pastaroji sutartis užtikrino tik Jogailos žemių saugumą, o Kęstučio valdoma Žemaitija išdavikiškai buvo atskirta. Tais pačiais 1380 m. slapta nuo Kęstučio Jogaila pasirašė naują sutartį su kryžiuočiais. Pagal šią sutartį Žemaitija, Trakų ir Gardino žemės, buvusios Kęstučio žinioje, atsidūrė Ordino užpuolimo ir pasalų pavojuje.
Apie Jogailos išdavystę Kęstutis sužinojo iš Ordino, kuris, suprantama, buvo suinteresuotas, kad Lietuvoje prasidėtų tarpusavio vaidai. 1381 m. pabaigoje Kęstutis apsupo Vilniaus pilį, paėmė ją, suėmė Jogailos šeimą, o patį Jogailą ištrėmė į Vitebską. Kęstutis pasiskelbė didžiuoju kunigaikščiu ir stabilizavo padėtį valstybės viduje. Buvo sudaryta sutartis su Maskva, į Lietuvą grįžo Andrius Algirdaitis. Pradėtos telkti jėgos tolesnei kovai su Ordinu.
Tačiau Jogaila ir toliau palaikė slaptus ryšius su kryžiuočiais. 1382 m. Vilniuje įvyko perversmas Jogailos naudai. Jame dalyvavo miestiečiai, norėję prekiauti su Vakarais, o tam trukdė Ordinas, su kuriuo kariavo Kęstutis. Jogaila gi žadėjo su Ordinu sudaryti taiką. Taip 1382 m. birželio mėnesį Jogaila susigrąžino didžiojo kunigaikščio sostą.
1382 m. jis sudarė Bražuolės sutartį, kuria Ordinas pasižadėjo neremti Kęstučio ir jo sūnų. Kęstučiui teko bėgti į Žemaitiją. Jogaila pasikvietė Kęstutį deryboms, tačiau šis atvykti sutiko tik tuomet, kai laidavo Vytautas ir Skirgaila. Vytautui ir Kęstučiui atvykus, Jogaila įsakė juos suimti. Po penkių dienų kalėjimo Kęstutis buvo nužudytas. Jogaila pavaizdavo, kad įvyko nesusipratimas, o Kęstutis pats nusižudė.