Saulės mūšis

Saulės mūšis

Pirmasis didelis lietuvių susidūrimas su kalavijuočiais buvo 1236 m. rugsėjo 22 d. įvykęs mūšis ties Šiauliais. Kalavijuočiai, kuriems vadovavo magistras Folkevinas, su 3000 žmonių užpuolė žemaičių kunigaikščio Vykinto žemes apie Laukuvą. Netikėtai užpuolę, jie paėmė nemaža grobio ir patraukė namo. Tačiau žemaičiai, vadovaujami Vykinto, juos pavijo ir privertė trauktis į pelkes tarp Kulpės ir Mūšos upių. Kautynės įvyko Jauniūnų kaimo lauke, 6 km į Šiaurę nuo Meškuičių piliakalnio (dabar – Kryžių Kalnas). Mūšyje žuvo pats magistras, 48 riteriai, iš viso liko tik dešimtadalis Ordino kariuomenės.Pirmasis lietuvių – vokiečių mūšis buvo labai reikšmingas. Pergalė paskatino prieš vokiečius sukilti kuršius, žiemgalius, sėlius. Be to, suprasdami, kad vieni nesugebės įveikti lietuvių pasipriešinimo, 1237 m. kalavijuočiai iškilmingai susivienijo su kryžiuočių. Faktiškai Kalavijuočių Ordinas tapo Vokiečių Ordino vasalu, pradėtu vadinti Livonijos Ordinu. Vokiečių ir Livonijos Ordinai ėmė vykdyti bendrą politiką, tik ūkininkavimo srityje kalavijuočiai išlaikė savarankiškumą.