Filosofija
1. Filosofijos objektas ir filosofinio mąstymo savitumas Objektas yra tai į ką mokslas nukreipia savo pažintinę veiklą. Filosofijos dalyku galėtume pavadinti tikrovę. Tikrovė gali būti dvejopa: a) materiali – kuri yra fiksuojama žmogaus jutimo organais ar išrastais prietaisais b) ideali – aptinkama
Ar mes mokame gyventi vieni su kitais? Rollovna Nei vienas žmogus negali gyventi vienas, ta?iau gyventi tarp žmoni? ir bendrauti su jais taip pat n?ra lengva. Kievienas iš m?s? pasirenka sau tinkan?i? elgesio kult?r?. Bet kaip sužinoti, ar ji teisinga? Daug laiko praleidžiu su savo be
Tiriant kauzalizmo ir finalizmo ginčą, turime skirti priežastis ir tikslus.Žmonių elgesį veikia ne tik biologiniai instinktai, materialiniai interesai, gyvenamoji aplinka, visa tai galime pavadinti elgesio priežastimis, bet ir įsitikinimai, vertybės, idealai,siekiai, kurie priklauso prie tikslų. Pr
Mokslo filosofija susiformavo XX a.viduryje kaip savarankiška kryptis. Mokslo filosofija brandą pasiekė loginio empirizmo pagrindu. Žymiausi loginio empirizmo atstovai M. Schlich, Carnap ir H.Reichenbach. Loginis empirizmas arba loginis pozityvizmas skiriamas nuo pirmojo pozityvizmo A. Comte, Spe
Įvadas Kalba, nuostabiausia ir kasdieniškiausia, natūraliausia žmogaus intelekto apraiška, yra bene slėpiningiausias jo produktas. Esminis vaidmuo, tekęs kalbai intelektuoliame pasaulio “įsisavinime”, – bene iki šio amžiaus vidurio – labai kontrastavo su kalbos, kaip informacijos kodavimo, sudar
Renė Dekartas – vėlesnioms epochoms reikšmingas mąstytojas ir naujųjų amžių filosofijos pagrindėjas. Nė viena disciplina jo nepatenkino dėl nesistematingumo. Jį patraukė matematika “dėl jos pagrindų tvirtumo ir aiškumo”, filosofas stebisi, kodėl ant šito vertingo pagrindo nieko reikšmingesnio nesą
1 Filosofija kaip metafizika. Žmogaus sąmone turi daug formu: mokslas, menas, religija. Filosofija socialine sąmone. Sąmone turejo sąvoką evoliucija. Evoliucija turi tam tikras pakopas. Žmogus kaip gentine butybe, o ne persona. Sąmones evoliucijos aspektai: 1) Pasaulėjauta – pirma pakopa. Žm. mą
Frydrichas Nyčė Vienas žymiausių „gyvenimo filosofijos” kūrėjų Frydrichas Nyčė gimė 1844 m. Rekeno bažnytkaimyje, netoli Leipcigo. Jo tėvas Karolis Nyčė buvo pastorius, motina taip pat kilusi iš pastoriaus šeimos. (Savo autobiografijoje F.Nyčė rašo, kad jo protėviai buvę lenkų dvarininkai Nickiai,
1. Filosofijos objektas, struktūra ir metodas Filosofija, kaip abstrakti mąstymo kultūra, beveik vienu metu (apie 500 m. pr. m. e.) užsimezga Kinijoje ir Graikijoje. Tačiau netrukus rytų ir vakarų mąstymo tradicijos išsiskiria, nors iki šių dienų bandoma daryti šių skirtingų kultūrų sintezę. Nor
Normatyvinės jurisprudencijos uždavinys – teoriškai nušviesti moralės turinį, kuriuo remiasi teisė. Kas yra moralės prigimties problema? Formalistai atsako: nėra teoriškai pateisinamo ats., bet kuri problema g.b. moralės problema. Moralumas – nuostatos dalykas, kurios asmuo laikosi problemos atž