Ar mes mokame gyventi vieni su kitais?

Ar mes mokame gyventi vieni su kitais?
Rollovna

Nei vienas žmogus negali gyventi vienas, tačiau gyventi tarp žmonių ir bendrauti su jais taip pat nėra lengva. Kievienas iš mūsų pasirenka sau tinkančią elgesio kultūrą. Bet kaip sužinoti, ar ji teisinga?

Daug laiko praleidžiu su savo bendraamžiais ir ne sykį esu susidūrusi su įvykiais, kurie priverčia pagalvoti, gal šį kartą reikėjo pasielgti kitaip. Todėl nusprendžiau, jog suaugusio ir išsilavinusio žmogaus patarimas būtų ne pro šalį. Vilija Gediminskienė, ”Žiburio” pagrindinės mokyklos vyresnioji lietuvių kalbos mokytoja, paaaiškino, kad elgesys yra labai plati sąvoka ir apima daugybę veiklos sferų. Elgesys – tai žmogaus gyvenimo būdas. O elgesio kultūra – tai elgesio taisyklių, etiketo išmanymas. Net žmogaus kalba, mintys, išvaizda atspindi jo elgesio kultūrą.

”Elgesio kultūra aktuali bet kokio amžiaus žmogui. Kartais jos tenka mokytis visą gyvenimą, stebint aplinką, analizuojant savo ir kitų poelgius.”

Kur jaunimas gali mokytis elgesio kultūros? Pirmiausia moksleivis turėtų domėtis psichologine literatūra, kurioje galima rasti šiais klausimais daug naudingų patarimų. Be to, paauglys turėtų stebėti, kas vyksta aplink jįį, gilintis, kaip panašiose situacijose elgiasi suaugusieji, mąstyti, kaip pasielgtų jis. Patarlė sako: “Obuolys nuo obels netoli rieda”. Todėl reikėtų pasakyti, kad šeima labiausiai formuoja tam tikro elgesio normas. Paauglys stebėdamas, kaip tėveliai bendrauja tarpusavyje, su savo vaikais, mokosi elgesio ku

ultūros.”

Vadinasi, šeimos kultūra perduodama iš kartos į kartą. ”Psichologai teigia, kad jauni žmonės dažnai stengiasi elgtis taip, kaip panašiose situacijose elgtųsi jų tėvai. Net kurdami šeimą, jaunuoliai dažnai bando atkurti savo tėvų šeimos modelį. Mes visada vieni kitus veikiame. Mokykloje, kurioje praleidžiame kartu didesnę dienos dalį, mokytojai ir mokiniai vieni kitems turi įtakos. Taigi pedagogas ir moksleivis kiekvieną kartą turi elgtis taip, kad aplinkiniai jį gerbtų.”

Ar verta mokytis elgesio kultūros iš žiniasklaidos? ”Kiek žmogus gali mokytis iš įvairių informacijos priemonių, priklauso nuo jo amžiaus. Kuo žmogus jaunesnis, tuo daugiau įtakos daro žiniasklaida. Brandindamas save kaip asmenybę, jis ieško, klauso, stebi. Juk paauglystė ir yra ieškojimų bei atradimų metas. Tuo tarpu suagęs žmogus, stebėdamas žiniasklaidos priemones, jau turi savo požiūrį taam tikru klausimu.”

Ko paauglys mokosi iš bendraamžių? ”Psichologijos mokslo įrodyta, jog paauglystės laikotarpiu bendraamžiai daro daug didesnę įtaką jaunuoliui nei tėveliai arba mokytojai. Paaugliai nori turėti savo bendriją, kurioje galėtų spręsti problemas. Todėl jiems patinkančių bendraamžių elgesys dažnai yra sektinas pavyzdys. Svarbu, kad paauglys iš viso neprarastų pasitikėjimo suaugusiaisiais ir turėtų bent vieną žmogų, kurio patarimais, nuomone galėtų pasinaudoti sudėtingą akimirką. Juk būna tokių momentų, kai bendraamžiai padėti tiesiog negali, jiems stinga patirties.”

Ar dabartiniai paaugliai atitinka kultūros elgesio reikalavimams? ”

Manyčiau, kiekvienas dalykas mūsų gyvenime , taip pat ir elgesio kultūra, yra tobulintini. Aš kaip mokytoja, matanti jaunus žmones visą dieną,įžvelgiu daug galimybių tobulėti šioje srityje. Būnant kolektyve žmogus, visų pirmą, turėtų siekti pagarbos sau ir kitiems, nes jeigu jis gerbia save, gerbia ir kitą. Jeigu jis gerbia kitą, vadinasi, pripažįsta kitų teises ir pareigas. O tai yra vienas iš elgesio kultūros komponentų”
Kaip manote, ar toks bruožas kaip kilnumas egzistuoja dabartiniame pasaulyje? ”Be abejo. Aš, kaip literatūros mokytoja, turėčiau pasakyti, kad didelė meno kūrinių dalis atskleidžia žmonių kilnumą. Deja, kasdieniniame gyvenime žmogus ne visada sugeba elgtis kilniai. Tačiau mokėjimas žavėtis skaityta knyga ir jos herojais, mokėjimas nubraukti ašarą žiūrint kiną, rodo, kad jis tą bruožą brangina.”

Kokia turi būti elgesio kultūra tarp mergaičių ir berniukų? “Tokia, kaip tarp vyrų ir moterų – paremta pagarba. Lietuvių tauta – santūrių žmonių tauta. Nuo seno dar lietuvių liaudies dainose draugystės, meilės jausmas apdainuojamas nepaprastai santūriai. Taigi mergaičių ir berniukų santykiai neturėtų būti afišuojami. Jausmai atskleidžiami tik vienam žmogui, kuriam jie ir skirti. Žiūrint į mūsų jaunimą, kuris dabar yra kitoks, dažnai į akis krenta kitų kultūrų įtaka, skatinanti mergaičių ir berniukų bendravimo laisvumą. Deja, dažnai ir nepagarbą. Todėl dažniau skubama “pakabinti”, o ne jausmams atverti širdį ir laukti di

idžio draugystės, o gal ir meilės stebuklo.”

Kartais atsitinka taip, kad išsilavinęs ir kultūringas žmogus patenka į mažai išauklėtą visuomenę. Prasideda įvairaus pobūdžio nesutarimai, kurie nenaudingi tam asmeniui. Kaip jam elgtis šiuo atveju: prisitaikyti prie kolektyvo, ar kovoti už savo principus, rizikuojant būti atstumtam? ”Manyčiau, kad žmogus stengiasi būti aplinkoje, kurioje jis jaučiasi saugus, gali tenkinti savo poreikius, atskleisti interesus. Tačiau kartais tenka papulti į bendruomenę, kurioje jautiesi nesuprastas, svetimas. Tokiu atveju žmogus vis tiek turėtų gerbdamas save laikytis savo principų, net jei tai būtų labai sunku. Juk prisitaikyti, pataikaujant kitų įnoriams, – tai išsižadėti savęs. Žmogus, kuris elgiasi sąžiningai ir principingai, neturėtų būti atstumtas.”

Diskutuoti šia tema galima būtų dar ilgai. Juk elgesio kultūra yra amžinas dalykas. Todėl mes dar turime laiko tai apmąstyti ir kai ką keisti savo gyvenime.

Leave a Comment