Pozityvistinės filosofijos bruožai

Mokslo filosofija susiformavo XX a.viduryje kaip savarankiška kryptis. Mokslo filosofija brandą pasiekė loginio empirizmo pagrindu. Žymiausi loginio empirizmo atstovai M. Schlich, Carnap ir
H.Reichenbach.
Loginis empirizmas arba loginis pozityvizmas skiriamas nuo pirmojo pozityvizmo A. Comte, Spencer ir nuo antrojo pozityvizmo Macho ir Avenoriaus.
Skirtumai :
1. Loginis empirizmas nusigręžė nuo psichinio, protinio pobūdžio pažinimo proceso tyrimo ir pasuko į loginį kalbos, kuria reiškiami pažinimo rezultatų tyrimai.Rezultatai – tai turimos žinios.
Hiumui būdingas psichologinis pažinimas.Jis keičiamas loginiu.Reikia tirti ne individo protinę veiklą, bet rezultatus, kuriuos įgyja.
2. Loginiai empiristai atsisako tiirti empirinių idėjų kilmės klausimą. Pereina prie žinių struktūros. Atsisako kelti klausimą, iš ko atsiranda idėjos, nes šis klausimas priklauso psichologijai. Empiristams rūpėjo, kas yra žinios ir kuo skiriasi nuo nemokslinių žinių.
Tarp loginio ir klasikinio empirizmo yra panašumas – tai empirinis patyrimas.
Pirmojo pozityvizmo (XIXa.) atstovas A. Comte.Jis formuluoja trijų proto raidos fazių dėsnį. Žmogaus protas turi pereiti tris skirtingas stadijas: teologinę ( fiktyviąją), metafizinę (abstrakčiąją), mokslinę (pozityviąją). Teologinė stadija – gamtos reiškiniai aiškinami antjusliniu pagrindu.Nuo animizmo – tikėjimo, kad visi daiktai turi sielą – per tiikėjimą daugeliu dievų prieinama iki monoteizmo ir klasikinių didžiųjų relegijų. Šioje stadijoje protas pasikliauja vaizduote.Metafizinė stadija – proto raidos stadija. Nors ši stadija panaši į teologinę stadiją, tuo kad čia nurodoma į dievus, tačiau ji ir skiriasi nuo teologinės stadijos. Pavyzdžiui aiškinant gamtą ji

i nurodo į antjusliškus principus pvz. Dievą. Šie principai tampa abstrakčiais, bet jų prigimtis antjuslinė. Protas metafizinėje raidos stadijoje – išelektrinta teologija. Metafizinėstadija leidžia pereiti į kitą stadiją – pozityviąją. Pozityvioji stadija – tai proto viršūnė. Jai būdinga tai, kad čia viskas pašalinama, kas teologiška. Pasaulio aiškinimas pagrįstas empiriškų ryšių pastebėjimu. Pozityviosios stadijos tikslai: tirti, kas prieinama empiriniu protu ir atsisakyti kalbėti apie antjuslines priežastis; siekia absoliutaus tikrumo, kuris pakeistų abejones; reikia tirti, tik tai, kas yra naudinga; pozityvioji stadija turi garantuoti mokslinį tikslumą, kuris nebūdingas teologinėje stadijoje. Pozityvioji stadija skirta organizavimui, o ne kritikai. Ji gali sutapti su matematizuota, eksperimentine gamtotyra.
XIX – XXa. Technikos raida veda prie mokslo specializacijos. Iškyla moksliškumo reikalavimas, kasdieninė kalba negali būti tiksli, todėl reikia idealios mokslinės kalbos. Dirbtinės kalbos ieškojimas veerčia domėtis logika. Plėtojasi formalioji logika – logistika. Logistikoje teisingais teiginiais gali būti laikomi tie, kurie logiškai pagrindžiami. Todėl loginiams empiristams iškilo uždavinys surasti loginį kriterijų, kuriuo remiantis mokslo teiginius būtų galima atriboti nuo metafizinių teiginių. Koks skirtumas tarp loginių empiristų ir pirmojo pozityvizmo? Skirtumas tas, kad A. Comte sako, kad mokslinis žinojimas yra kitoks nei metafizinis. Jis grindžiamas istoriškai , t. y. žmogaus protas praeina tris stadijas.