Valios sampratos raida skirtingose filosofijos srovėse

ĮVADAS

Ne tvarka yra pasaulio esmė, ir ne protas žmogui ją atskleidžia. Protas yra svarbus gyvenimo motyvas, bet jo vertė yra ta, kad jis gali aiškiai parodyti, jog ne jis yra lemiamasis gyvenimo veiksnys. Būtis yra tokia begalinė, tokia laisva, kad, norėdami ją aprėpti vieningu principu, kaip bu

Filosofija

1. Pažinimo ir jo šaltinio samprata Antikos filosofijoje.
HERAKLEITO mokyme randamas poreikis tikėti protu, kai jutimai gali parodyti tik nuolatinę pasaulio tėkmę. Įveda Logoso sąvoką, kaip savarankišką jėgą tvarkančią būtį ir pažinimą.
ELĖJIEČIAI sakė, kad žmogus visada apie ką nors mąsto. Protą

Hegel’io požiūris į individo teises

Trumpa biografija

Georg Wilhelm Friedrich Hegel – vokiečių filosofas, Napoleono, Goethe’s ir Schillerio, Beethoveno, Fichte’s, Schellingo, Hölderlino amžininkas, gimė 1770 metų rugpjūčio 27 dieną Štutgarte. Tėvas – iždo sekretorius. Motina mirė, kai berniukui tebuvo 14 metų. Be jo šeimoje augo

Krikscionisko zmogaus vertingumo samprata

TURINYS

I.Įvadine dalis .Apmastymai apie krikšcionybę ir krikšcionišką filosofiją.
II.Dėstymas:
1.Meilės įtaka.
2.Dievo vieta vertybių sampratoje.
3.Kančia – pagrindinis žmogiškosios egzistencijos faktas.
4.Žmogaus vert

Filosofijos kursas

I. Žmogaus susiorentavimas gyvenime. Filosofijos studijų prasmė.

Žmonės praeina tam tikrus gyvenimo periodus t.y. kūdikystė, vaikystė, paauglystė, jaunystė, branda, senatvė. Kiekvienas iš šių gyvenimo periodų atspindi ir tam tikrą patirties lygį. Patirties kaupimas mus lydi visą gyvenimą. Patirtį

Okamo filosofija ir teologija

TURINYS

I.Įvadas……………………………………………………………………………………..3
II.Filosofija ir teologija…………………………………………….….3
II.1.Filosofijos ir teologijos atskyrimas…………………………….…3
II.2.Dievo egzistavimo įrodymas……………………………………….5
II.3.Dievo

Religijos ir filosofijos santykis

Norint tirti filosofiją reikia visų pirma aiškiai suvokti, kas tai yra. Čia vienas kitam yra priešpastatomi suvokimas ir nuvokimas. Kadangi kyla toks klausimas, kas tai yra religija, tai iš čia aišku, kad religija yra nuvokiama. Istorikai tiria religijas, jas grupuoja, išskiria jas iš meno,

Aristotelis ir jo filosofinės idėjos

Aristotelis ir jo filosofinės idėjos.
Jo filosofija sugrįžta nuo idealybės prie konkretybių. Aristotelis akcentuoja realiai egzistuojančius daiktus. Aristotelio filosofijoje realybės neapsprendžia daiktų esmės. Idealūs objektai yra pasiekiami pradedant nuo konkrečių daiktų pažinimo. Realybėje