Filosofijos buties teorijos

Filosofija painimo kultūros sistemoje Filosofijos ir filosofavimo sąvokos Filosofavimas – tai minčių apie tai, kas žmogų stebina, jaudina, kas jam kelia nerimą, kankina ir t. t. raiška kasdieniniame gyvenime, o filosofija, tai ką filosofuojantys žmonės užrašė. Filosofija – vienas iš pažinimo būd

K? reiškia žmogui mirti?

?VADAS Žmogaus dorovinis santykis su mirties faktu – viena iš svarbiausi? jo b?ties problem?, turinti didel? pasaul?ži?rin? prasm?. Religijoje mirtis apgaubta mistika ir aiškinama kaip žmogaus išsivadavimas iš sunkaus varg? ir kan?i? perpildyto žemiškojo gyvenimo ir per?jimo ? dieviškojo univer

Sielos samprata

SIELOS SAMPRATA ARISTOTELIO FILOSOFINĖSE PAŽIŪROSE Pripažindami žinojimą gražiu bei vertingu dalyku, vis dėlto vienai jo sričiai galime teikti pirmenybę prieš kitą ar dėl nagrinėjimo gilumo, ar dėl to, kad jos objektas yra daug reikšmingesnis. Dėl šių abiejų priežasčių bū- tų teising

PAŽINIMO PROBLEMA RACIONALISTŲ IR EMPIRISTŲ PAŽINIMO SAMPRATA

1. V. Sezemano pažinimo samprata. Visa tai, ką individas paveldi iš tėvų ir protėvių, jam įgimta ir šiuo atžvilgiu nepereina nuo jo individualinio patyrimo (pvz., erdvės, laiko, priežastingumo idėjos). Tokiu būdu evoliucinis požiūris leidžia sutaikyti empirizmo ir nativizmo, aposteoriorizmo ir apri

Platono ir Aristotelio gėrio teorija

Platoną tenka laikyti pirmuoju ir vienu iš didžiausią poveikį pasaulio filosofijos raidai turėjusių ontoetikų, t. y. tokių etikos teoretikų, kurie mano, kad gėris, grožis, tiesa, teisingumas ir kitos etikos sąvokos bei kategorijos nėra vien tik žmogui, visuomenei būdingos dorinės vertybės, orientaci

Mirties objektas filosofijoje

Įvadas Kiekvieno normalaus žmogaus gyvenime anksčiau ar vėliau ateina toks momentas, kai užduodamas klausimas apie egzistavimo pabaigą. Žmogus – iš kitų būtybių išsiskiria tuo, kad jo savimonė aiškiai skiria savęs subjekto, individualybės ar asmens santykį su objektu, jį supančia aplinka. Tai le