Olimpiadai pasibaigus
Baigėsi didžiausia sporto šventė pasaulyje. Gal dėl to kažkokia neįprastai rami savaitės pradžia… Nors dar prieš porą dienų kėliausi 7 valandą ryto palaikyti mūsų krepšinio komandos.
Baigėsi didžiausia sporto šventė pasaulyje. Gal dėl to kažkokia neįprastai rami savaitės pradžia… Nors dar prieš porą dienų kėliausi 7 valandą ryto palaikyti mūsų krepšinio komandos.
Niekaip negaliu atsispirti noriui su Jumis pasidalinti savo pamąstymais viena, šiomis dienomis visų labai mėgstama tema: “Eurovizija”. Sirgti už Jeronimą pradėjau dar gerokai prieš šį visuotinę psichozę keliantį ir europos šalis “vienijantį” konkursą. Pats atlikėjas iš karto išsiskyrė iš visų, noričių Lietuvą atstovauti Belgrade ir vienišo klajoklio baladė virpino ne vienos lietuvaitės širdį…
Retkarčiais būnu priversta pavartyti internetinius naujenų portalus ir laikraščius. Tai kartu ir darbas, ir malonumas. Nenuostabu – pastaruoju metu juose vis dažniau rašoma apie rasinės diskriminacijos atvejus Lietuvoje. Visada perskaičiusi tokią žinutę ar staipsnį, jaučiu gėdą dėl taip besielgiančių žmonių… Tuomet į galvą ateina tokia mintis: kaip jausčiausi aš, stumdoma kokiame nors atokiame Indonezijos salų … Peržiūrėti…
Tiesiog neseniai vykusios šunų parodos prisiminimai. Man gražu iki beprotybės. Elegantiškai moteriška. Šuniška meilė…
Nors tai jau ir praėjo, vis dar glūdi manyje neišsakytos mintys. Apie TĄ išpopintą dieną. Vasarį prasiseda tikra rausvos spalvos epidemija, saldžių atvirukų karštligė, amžinos meilės deklaracijų ir raudonų širdučių pompastikos kupinos dienos. Paaiškinimas vienas – masinė meilės dienos psichozė… Užsuku į prekybos centrą pieno, o mane pasitinka du juokingais Amūrų kostiumais vilkintys vaikinai, pavaišina … Peržiūrėti…
Vasario 14-toji man turi kartų prieskonį prisiminus praeitį. Keletą metų atgal. Kai buvau VIENA. Vis dar esu įsitikinusi, kad tai siaubinga diena neturintiems antros pusės. Ta visuotinė meilės euforija, kai praeiviai sklando poromis susikibę už rankų, o vaikinai autobuse važiuoja pas mylimąsias su puokštėmis gėlių ir dėžėmis paukščių pieno saldainių… Tiesiog nepakeliama, kai esu VIENA… … Peržiūrėti…
Artėjant vasario 14-tajai parduotuves vėl užtvindė šokoladinės širdelės ir rausvai blizgūs niekučiai. Loterijose kaip ir kasmet galima laimėti savaitgalio keliones į Paryžių. Kavinės ir restoranai skendi ypatingo vakaro dviems pasiūlymuose. O aš bandau įsiklausyti į Tavo prašymą šiemet nedovanoti jokių nesąmonių… Na taip, sutinku, kad tas rausvas meškiukas pernai su užrašu „I miss you“ buvo … Peržiūrėti…
Praėjus (ką ten praėjus – tiesiog lėkte pralėkus!) Kalėdoms ir artėjant Naujiesiems metams, apima noras apsvarstyti per metus nuveiktus darbus, juos įvertinti, prisiminti naujai pažintus žmones ir pagalvoti, ar pakankamai dėmesio skirta seniesiems. Tiek daug norų, o laiko visai nebe daug. Vos keletas dienų ir skaičiuosime į Naujų metų minutes. Rodos, viskas prasidės iš pradžių … Peržiūrėti…
Keistas laikotarpis yra „tarpušventis“ arba „tarpukalėdis“, kaip pavadino mano gera draugė. Valgau nuo Kalėdų likusias mišraines. Gardžiuojuos dovanotais šokoladais. Ir pradedu panikuoti, jog likus kelioms dienoms iki kitos šventės, kurią privaloma švęsti audringai, vis dar neturiu nei vieno kvietimo Naujųjų metų vakarui… Užtai mano Kūčios šiemet buvo ypatingos. Nes pati jas tokias susikūriau. Dievinu gruodžio … Peržiūrėti…
Kalėdos man visada kvepia mandarinais. Gal todėl, kad vaikystėje būdavo didi šventė jų gauti! Prisimenu, kartu su kitomis kalėdinėmis dovanėlėmis (lėlėmis, slidėmis, batukais..) visada būdavo maišelis. Stebuklingas maišelis pilnas saldumynų ir būtinai – mandarinų. Tėvai liepdavo skanėstus taupyti, kad užtektų visam žiemos atostogų laikui. Tačiau ir sakyti to nereikėdavo! Patys saugodavom gautą kapšiuką, kaip didžiausią … Peržiūrėti…