naftos perdirbimas

REFERATAS„Ekologinės problemos susijusios su naftos perdirbimu“

Nafta (graikiškai „naphtha“, persiškai „neft“) – natūralus, aliejingas, degus skystis nuo geltonos iki juodos spalvos, susidarantis žemės sluoksniuose, 0,5 – 3 km. gylyje. Dažniausiai naftos atsargos matuojamos milijardais tonų arba milijardais barelių. Įžvalgytos naftos atsargos pasaulyje nuolat didėja. 1980 m. jos sudarė 86 milijard. barelių. 1995 m. pasaulyje buvo 10-12 naftos baseinų, kurių ižvalgytos atsargos viršija 1 milijardą tonų (žr. 27 lentelę).

1997 m. duomenimis, esant dabartiniam gavybos lygiui, išžvalgytų atsargų pasauliui užteks 40 metų. Dabartinių išžvalgytų atsargų JAV užteks 7 metams, Rusijai – 22, Venesuelai ir Meksikai – 54, Saudo Arabijai – 86, Jungtiniams Arabų Emyratams – 118, Kuveitui – 126 metams. Nafta nebe pagrindo laikoma strateginės reikšmės žaliava. Nafta transportuojama tanklaiviais ir naftotiekiais. 1997 m. pasaulyje įregistruota 6750 tanklaivių. Trys didžiausi transportuojamos naftos srautai driekiasi iš Arabijos pusiasalio į Europą, Rytų Aziją ir JAV. Nafta yra didžiausia pasaulio vandenyno teršėja. Apie 85% naftos į vandenyną patenka iš laivų variklių ir plaunant tanklaivius, nutekant pramonės ir buities atliekoms. Dėl tanklaivių ir naftos gręžinių avarijų į pasaulinį vandenyną patenka bemaž 15% naftos. Ta2iau b8tent avarijos sukelia didžiausią visuomenės pasipiktinimą. 42 lentelėje duomenys apie didžiausius naftos išsiliejimus.

Lietuvoje 1960 m. rastas pirmasis naftos telkinys Kybartų apylinkėse. Vėliau daugiausia naftos telkinių rasta Klaipėdos, Kretingos, Šilutės ir Plungės rajonuose. Iš viso Lietuvoje surasta apie 20 telkinių. Geologinės atsargos sudaro maždaug 278 milijonus tonų, iš jų išžvalgytų apie 87 milijonus tonų. 1990 m. Lietuvoje išgauta apie 12 tūkst. Tonų naftos. Mažeikių naftos perdirbimo įmonė (dabar AB “Mažeikių nafta“) buvo pastatyta 1980 m. Juodeikiuose. Tai negilaus naftos perdirbimo įmonė, kurios pagrindinė produkcija – mazutas, dyzelinis kuras, benzinas. Daugiausia žaliavos gaunama Novopolocko – Biržų – Mažeikių naftotiekiu (dabar Biržų „Naftotiekis“). Rusijos kompanijos „Lukoil – Kaliningradmarneft“ planai, pradėti naftos gavybą Baltijos jūros kontinentiniame šelfe už 22 km. nuo Kuršių Nerijos kranto (7 km. nuo Lietuvos – Lenkijos sienos) kelia didžiulę ekologinę grėsmę tiek Lietuvos; tiek Kaliningrado srities gyventojų interesams ir visai Baltijos jūros ekosistemai šiame regione.

Rusijos žaliųjų organizacija iš Kaliningrado „Ecodefense“ padavė „Lukoil – Kalinin- gradmorneft“ kompaniją į teismą, kadangi jiems nepasisekė kitokiais būdais pakeisti šios kompanijos pavojingų ketinimų. Pagrindinis „Ecodefense“ pradėto teisminio proceso tikslas – užkirsti kelią galimam Baltijos jūros užteršimui nafta. Rusijos žalieji kaltina Rusijos kompaniją pažeidus naftos gavybos dokumentų svarstymo su visuomene tvarką. Šiuo metu Lietuvos aplinkos apsaugos ministerija susirašinėja su Rusijos gamtinių išteklių ministerija. Lietuvos aplinkos apsaugos ministerija pasiūlė sudaryti bendrą programą maratoriumui Kuršių mariose ir Baltijos jūroje (konkrečiai dėl naftos telkinio D6) vykdyti. Tačiau, anot Rusijos atstovų, galimybių bendradarbiauti su Lietuva nėra. Lietuvos žaliųjų judėjimas kartu su Rusijos ir Lenkijos žaliaisiais rengia bendrą programą, kurios tikslas – įvairiais būdais įtikinti Rusiją laikinai atsisakyti naftos gavybos Baltijos jūroje, kol nebus parengti ir patvirtinti griežti standartai naftos gavybos procese, parengtos bendros maratoriumo, informacijos teikimo ir bendradarbiavimo programos. Siekiama, kad tie reikalavimai galiotų ne vien tik Lukoil‘o kompanijai, bet visų šalių visoms kompanijoms, kurios planuos Baltijos jūroje išgauti naftą.

Naudota literatūra: B.Kitanavičius „Planeta ir civilizacija pavojuje“ P.Lingė „Pasaulio pramonės apžvalga“ Laikraštis „Žalioji Lietuva“ 2002 m. 11.19