Vandens tarša

Užterštas vanduo turi arba per mažai deguonies , arba per daug priemaišų , todėl beveik ar visi- škai negali palaikyti gyvybės. Pagrindiniai vandens teršalai yra nevalytos nuotekos,trąšos,naftos pro- duktai , plovikliai ir pramonės atliekos .

Lietus iš laukų į upes ir ežerus išplauna trąšas .

Trąšose yra medžiagų ,vadinamų nitratais ir fosfatais . Jos
skatina besaikį bakterijų ir vandens augalų augimą.Jie sunaudo-
ja visą vandenyje esantį deguonį ir žūva. Ištirpęs deguonis palai-
ko gyvybę vandenyje . Kai deguonies jame nelieka , žuvys ir vi-
sa , kas gyva , žūva . Šis procesas vadinamas euutrofikacija .

NAFTOS ANGLIAVANDENIŲ POVEIKIS KURŠIŲ MARIŲ

AUKŠTESNIŲJŲ VĖŽIAGYVIŲ IR ŽUVŲ MAILIAUS VIRŠKINAMOJO

TRAKTO BAKTERIOCENOZEI

Pastarąjį dešimtmetį vis aktualesnė tampa Kuršių marių , ypač Klaipėdos sąsiaurio akvatorijos,
taršos naftos angliavandeniliais bei kitais organinės kilmės teršalais problema . Dėl Klaipėdos uosto plėtros , krovinių pervežimų didėjimo , naujų krantinių statymo , sąsiaurio gilinimo nafta bei jos pro- duktai patenka į vandenį . Apie 80%visų naftos produktų , per metus patenkančių į marias , atplaukia su Nemuno vandenimis . Kitas taršos šaltinis yra netinkamai išvalyti pramonės ir buitiniai vandenys, išleidžiami pro išleistuvą Malkų įlankoje .

Vandens paaviršiuje susidariusi naftos teršalų plėvelė trukdo deguoniui patekti į gilesnius van- dens sluoksnius,sutrinka vandens biotos asimiliaciniai procesai.Ypač didelis deguonies deficitas van- denyje būna 2 – 5 dieną po teršalų patekimo, kai prasideda negyvų hidrobiontų oksidacijos proce- sai.

Esant dideliam užterštumui, susidaro negyvos zonos, kuriose, iš

šskyrus naftą skaidančias bakte- rijas,nėra jokios gyvybės.Naftą skaidančios bakterijos pirmos prisitaiko prie pakitusios aplinkos.Nau-
dodamos naftos angliavandenilius kaip vienintelį anglies šaltinį ,šios bakterijos atlieka taršalų biodes-
trukciją ir šitaip padeda vandeniui savaime apsivalyti.

Kuršių marių vanduo šiltas 3 – 4 mėnesius per metus . Tik šiuo laikotarpiu vyksta aktyvus naf- tos produktų skilimas ir natūralus vandens apsivalymas. Remdamiesi šia situacija, mokslininkai įrodė, jog dabartinis į mariass patenkančių naftos angliavandenilių kiekis jau per didelis, todėl vanduo nepa- jėgia visiškai apsivalyti .

VANDENS TARŠA NAFTOS PRODUKTAIS

Naftos produktai vandens paviršiuje sudaro plėvelę , kuri nepraleidžia saulės šviesos . Be saulės šviesos nutrūksta bakterijų oksidavimas ir mažų organizmų dauginimasis bei gyvybė.Gyvūnų organiz- mų žūtis pažeidžia mitybos tinklą .

Jūra naftos produktais dažnai teršiama per tanklaivių avarijas , tačiau la-
biausiai dėl tanklaivių ir naftos perdirbimo gamyklų nuotekų . Naftos produk-
tai teršia paplūdimius , nuo jų žūva paukščiai ir žuvys .

GERIAMO VANDENS UŽTERŠTUMAS

NITRATAIS POVEIKIS NAUJAGIMIŲ ORGANIZMUI

Žmonių sveikata yra tiesiogiai susiejusi su geriamojo vandens kokybe. Didžiausią įtaką vandens kokybei turi žemės ūkis . Dėl jo veiklos apie 90% Europos upių yra užteršta nitratais , išplautų iš dir- bamųjų laukų ir gyvulinkystės kompleksų.Lietuvoje, 1994 – 1995 m. atliktų tyrimų duomenimis, 42%
gruntinio vandens bandinių nitratų koncentracija viršijo higienos reikalavimus .

Europos aplinkos agentūros duomenimis , užterštumas azotu iš gyvulinkystės kompleksų sudaro 20 – 40 % visos azoto emisijos , į aplinkos orą išskiriama 96,5 % amoniako , 48,4 % azoto dioksido , 45,2 % metano du

ujų emisijų . Skylant azotinėms trašoms yra gyvulių išmatoms , susidaro nitratų jonai,

kurie gerai tirpsta vandenyje , yra mobilūs dirvoje ir greitai prasiskverbia į gruntinius vandenis.
Priklausomai nuo hidrogeologinių sąlygų nitratai gali užteršti šulinių vandenį iki žmonių sveikatai pavojingų koncentracijų.Pasaulinės sveikatos organizacijos nustatyta didžiausia leistinoji nitratų kon-
centracija geriamajame vandenyje yra 45 mg / l. Koncentracijos , didesnės už minėtąją , gali sukelti žmonių , ypač jautresnių aplinkos veiksniams – kūdikių , nėščių moterų , sveikatos sutrikimus . Apsi- nuodijama iš nitratų arba amonio junginių susidarančiais nitratais.Pastarieji organizme jungiasi su he-
moglobinu , ir susidaro methemoglobinas . Šis junginys sumažina kraujo pajėgumą pernešti deguonį
iš plaučių į audinius . Kyla deguonies nepakankamumas , kuris kūdikiams pasireiškia vadinamu mė- lyno kūdikio sindromu.Literatūroje aprašyti kūdikių apsinuodijimų nitratais iš šulinių vandens atvejai
dažniausiai būna kaimo tipo gyvenvietėse . Nėščiųjų organizme deguonies nepakankamumas sutrikdo vaisiaus vystymąsi .

Motinų organizme nitratai reaguoja au antriniais maisto aminais ir sudaronitrozaminus . Nusta- tyta , kad nitrozaminai sukelia kapenų pažeidimus , plaučių kraujosruvas bei įvairius eksperimentinių
gyvuliukų apsigimimus.N-nitrozavimo juginiai priskiriami žmogaus koncerogenų ir mutagenų klaasei.
Šios klasės junginiai sukelia genotoksinį efektą , DNR mutacija , vaisiaus žuvimą , savaiminius persi- leidimus ir įgimtas naujagimių anomalijas .

Naujagimiai , gimę su anomalijomis , mažo svorio ar hipotrofiški , ypač jautrūs aplinkos veiks- niams . Tokių naujagimių slauga reikalauja daug sąnaudų ,be to, jų mirtingumas pirmaisiais gyvenimo metais yra keletą kartų didesnis negu gerai išsivysčiusių k
kūdikių .

Epidemiologiniais tyrimo metodais nustatyta , kad tam tikrų įgimtų anomalijų rizika žmonėms yra tiesiogiai susijusi su geriamajame vandenyje esančių organinių ir neorganinių junginių bei žemės ūkyje naudojamų pesticidų poveikiu moters organizmui nėštumo metu .Todėl galima daryti prielaidą ,
kad dėl geriamo vandens taršos nitratais kaimų gyventojoms dažniau negu miestų ar miestelių gyven-
tojoms gali sutrikti sveikata , yra didesnė tikimybė pagimdyti nesveiką naujagimį .

NAFTA VANDENYJE

Nafta netirpsta vandenyje , o jos vis daugiau ir daugiau – tyčia ir netyčia – išpilama į vandenį . Ypač baisios tanklaivių ir naftos gręžinių avarijos iš laivo ,, Torrey Canyon ” , kuris 1967 m. sudužo prie Lends Endo kyšulio ( D. Britanija ) , išsiliejo beveik 100 000 t naftos . Tiršta , juoda pliurė nugulė
daugelį kilometrų Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos pakrančių.Žuvo tūkstančiai jūros paukščių ,ypač tie kurie minta plaukiodami jūros paviršiuje , pavyzdžiui , aukos .

Kasmet girdime apie naujas tanklaivių avarijas . Vienos , pavyzdžiui , ,, Pacific Glory ” ir ,, Alle- gro ” avarijos Lamanše 1970 m. , įvyksta judriose jūrų magistralėse , kitos , pavyzdžiui , ,, Metula ” avarija Magelano sąsiauryje 1974 m. , – atkampiose vietose . Tačiau , kur jos beįvyktų , naftos dėmės plinta jūros paviršiumi . Viena didžiausių naftos avarijų įvyko naftos gręžimo platformoje Kalifornijos pakrantėse , netoli Santa Barbaros , 1969 m.

Kaskart statomi vis didesni tanklaiviai , todėl per jų avarijas į jūras išsilieja vis daugiau naftos. Tačiau dėl jūrų teršimo kalčiausios ne avarijos – gerokai daugiau naftos į jūras išlieja nesupratingi jū

ūrininkai , jūroje plaunantys tanklaivių rezervuarus . Verti pagarbos tie jūrininkai , kurie , plaudami tankus , naftingą vandenį suleidžia įspecialius rezervuarus , o uoste jį perpumpuoja į krantą . Ir vis tik daugiausia naftos į jūrą patenka iš sausumos – iš pramonės įmonių , automobilių . Naftos atliekos aplai- džiai išleidžiamos tiesiog į jūrą ,arba jas ten atplukdo upės .

JŪRŲ TERŠIMAS

Pasaulinis vandenynas – tai milžiniškos vandens erdvės . Jau vien Ramusis vandenynas yra di- desnis už visus žemynus kartu . Savaime suprantama , kad žmogus jūrą labai gerbė . Ir vis dėl to ėmė versti į ją visa , kas įmanoma : kietas , skystas ir dujines atliekas . Laivais ir daržovėmis šiukšlės veža- mos kuo toliau nuo kranto ir verčiamos į jūrą . Iš laivų maisto atliekos metamos per bortą , vanduo iš klozetų žliaugia tiesiai į jūrą . Viso pasaulio upės į jūras plukdo nuotekas su skendinčiomis kietomis atliekomis ir ištirpusiomis organinėmis medžiagomis. Pesticidai , švino junginiai ir daugybė kitų terša- lų į jūrą nusėda iš atmosferos arba išlyja su lietumi ir teršia ir šiaip nebe labai švarų vandenyną .

UPIŲ IR EŽERŲ TERŠIMAS

Vanduo kinta : garuoja , virsta debesimis , lyja , teka Žemės paviršiumi ir vėl garuoja . Šiame cik- le vanduo apsivalo , atsiskiria į jį patekę nešvarumai: organinės medžiagos , ištirpusios dujos ir minera- lai , kiekosios piemaišos .

Jei vienoje vietoje susitelkia labai daug žmonių arba gyvulių ,gėlas vanduo savaime negali išsiva- lyti , ypač kai į vandenį verčiamos gyvenvietės atliekos . Jei ant žemės guli nedaug atliekų , dirvože- mio mikroorganizmai jas suardo , sunaudoja organines medžiagas, todėl į artimiausius vandenis nuteka
beveik švarus vanduo .

Tiesiai į vandens telkinius metamos atliekos yra vandenyje . Joms oksiduotis reikia vandenyje iš- tirpusio deguonies . Dėl biocheminio deguonies naudojimo jo koncentracija vandenyje labai sumažėja ,
todėl nukenčia ten esantys organizmai , ypač žuvys ir augalai . Kartais dėl to užtrokšta visa vandens tel-
kinio gyvybė . Vanduo tampa biologiškai negyva . Jame tegyvena anaerobinės bakterijos , puikiausiiai
klestinčios ir be deguonies . Jos gamina nuodingas dujas – vandenilio sulfidą , kuris skleidžia supuvu- sių kiaušinių kvapą . Tvenkinys ne tik nebegyvas , bet ir smarkiai dvokia – praktiškai iš jo jokios nau- dos .

GYVYBĖS ŠALTINIS – DEGUONIS

Vandens telkinį gali sunaikinti ir organinės medžiagos , pavyzdžiuiu, iš laukų sutekėję ištirpusių trąšų nitratai arba fosfatai , arba nutekamuosiuose vandenyse esantys detergentai . Organinės medžia- gos patręšia vandenį , jame suklesti augalai ( pavyzdžiui , dumbliai ) . Suvešėjus vandens augalijai , ima trūkti deguonies . Dumbliai žūva , o irdami dar labiau biochemiškai naudoja deguonį ir tvenkinys
miršta .

Ežerai , iki uždumblėja ir išnyksta , paprastai gyvena apie 20 000 metų . Tačiau kai į juos suteka daugiau organinių medžiagų , jie sensta greičiau . Senstantis ežeras praranda patrauklumą .

Gyvybei būtinas deguonis sunkiau tirpsta šiltesniame vandenyje . Kai kurie pramonės objektai , ypač elektrinės , aušinimui naudoja daugybe vandens . Į telkinius išleidžiamas šiltas vanduo trikdo jų biologinę pusiausvyrą . Mažėjant deguonies koncentracijai , vieni organizmai skursta , kiti klesti . Ta- čiau šie šilumamėgiai organizmai kartais masiškai žūva , jei iš šilto vandens nebeįleidžiama .

SVETIMKŪNIAI

Organinės atliekos , trąšos ir šiluma pavojingos gėlavandenei ekologinei sistemai tampa tik tada , kai viršija tam tikrą ribą . Bet dabar į šias sistemas patenka dideli kiekiai visiškai svetimų medžiagų , kuriomis vandens sistema yra labai jautri . Pesticidai iš laukų ,metalai ir cheminės medžiagos iš pramo- nės nutekamųjų vandenų patenka į vandenų mitybos grandinę ; jų sukeliamus padarinius sunku numa- tyti . Gyvei , kurie sudaro aukštesniąsias mitybos grandis , tokių medžiagų sukaupia labai daug ; tada
jei tampa dar jautresni kitiems aplinkoms poviekiams .

Užterštą vandenį galima išvalyti . net ir per naturalią vandens apytaką jis gali apsivalyti . Bet jei užteštas visas baseinas – upės vaga , ežero dubuo ir pan . , jei jis jau žuvęs , jam atgyti reikia gerokai ilgesnio laiko . Kad gamtinė sistema atgytų , reikia nustoti ją teršti .Valymo įrenginiai filtruoja kietąsias priemaišas ir paverčia jas dumblu . Tai gali perpus sumažinti biocheminį deguonies naudojimą nuo- tekuose ir netgi sumažinti jose organinių medžegų kiekį . Tačiau pramoninės nuotekos ne tik užterštos , bet ir užnuodytos , o žemdirbystės teršalai iš laukų į valymo įrenginius visai nepakliūva . Valymo įreginiai brangiai kainuoja , o ar jie pajėgtų tokius vandens išvalyti , nelabai aišku . Gyvenvietėms ir pramonės įmonės patogu leisti savo nuotekas į gretimas upes ir gretimus ežerus . Jos labai nenoriai to atsisako , net kai užteršti vandenys tampa nenaudingi ar net pavojingi .Būna nesutarimų , kai teršemi vandens baseinai per kuriuos eina gretimų valstybių sienos . Šiaurės Amerikos Didžiūjų ežerų teršimas daugelį metų buvo virtęs JAV ir Kanados diplomatine problema .

KIETAS VANDUO

Vandens , turinčio daug kalcio ir magnio druskų kietumas vadinamas nekarbonatiniu kietumu .
Vandens , turinčio daug kalcio hidrokorbonato , kietumas vadinamas korbonatiniu kietumu . Kai kam šios druskos naudingos . Pvz. , kalcis padeda išlaikyti svaikus dantis ir dantenas . Tačiau kietas vanduo turi daug trūkumų . Jame muilas beveik neputoje . Kietame vandenyje kalcio jonai reaguoja su
muilu , sudarydami netirpias nuosedas .

Leave a Comment