Emos Kviecinskaitėsgeografijos projektas tema “Kaip apsaugoti Kuršių marias nuo taršos”
Kaunas
-3-
Turinys:
Duomenys apie Kuršių marias………………………………………………4 psl. Baltijos vanduo šyla ir kyla. Marių pakrantėms kylanti grėsmė………4 psl. Kuršių marių užterštumas cheminėmis medžiagomis……………………5 psl. Vandenų sanitarinė švara……………………………………………………6 pslKaip mažinti taršą Kuršių mariose…………………………………………7 psl.Priedai………………………………………………………………………8–13 psl.Literatūra……………………………………………………………………14 psl.
-4-
Duomenys apie Kuršių marias:
Kuršių marių plotas – 1584 km2Lietuvai priklauso 413 km2Marių ilgis (iš šiaurės į pietus) – 93 kmDidžiausias plotis (pietuose)– 46 kmDidžiausias (natūralus) gylis – 5,9 m, Klaipėdos sąsiauris pagilintas iki 15 mVidutinis gylis – 3,8 m
Kuršių marios – sekli Baltijos įlanka. Jos susidarė maždaug prieš 5 tūkstančius metų, kai susiformavo ilgas ir siauras pusiasalis – Kuršių nerija.Šiaurinė Kuršių marių dalis priklauso Lietuvai, pietinė Kaliningrado sričiai.
Opiausia Lietuvos ekologinė problema ir toliau yra vandens tarša. Nors dėl pramonės nuosmukio ir dėl to, kad žemės ūkyje mažiau vartojama chemikalų, gerokai sumažėjo ir vandenų tarša, tačiau daugelio Lietuvos upių, ypač Kuršių marių, būklė ir toliau lieka kritinė.
Baltijos vanduo šyla ir kyla. Marių pakrantėms kylanti grėsmė
Vidutinė vandens temperatūra Kuršių mariose ir Baltijos jūroje 2001 metais buvo 0,8 C aukštesnė už vidutinę daugiametę, vidutinis vandens lygis aukštesnis 7 cm, Kuršių marios nuskalavo apie 20 km ilgio ir 0,5 m pločio pakrantės ruožą, o Baltijos jūra lapkričio mėnesį nuskalavo net iki 5 metrų pločio pakrantės ruožą tarp Palangos tilto ir Birutės kalno, išplaudama 20 000 m3 smėlio – tai tik keli faktai iš ataskaitos, kurią Aplinkos ministerijai pateikė jos Jūrinių tyrimų centras. Pasak centro direktoriaus Algirdo Stankevičiaus, 2001 metai buvo labai vėjuoti (dėl audrų žiemą nereguliariai išplaukiama ir į monitoringinius reisus), kritulingi (36 procentais viršyta daugiametė norma), vanduo Kuršių mariose ir Baltijos jūroje darėsi vis šiltesnis (Kuršių mariose liepos mėnesį vandens temperatūra aukštesnė buvo tik 1914 m.), o jo lygis kilo. Per pastaruosius 20 metų Baltijos jūros lygis pakilo 15 cm.
Kai kurių mokslininkų siūlymai “pamaitinti” priekrantes smėliu, išgaunamu gilinant uostą, vertinamos prieštaringai. Pačia ekologiškiausia ir ekonomiškiausia apsaugine priemone A. Stankevičius laiko krantų pynimą. Pavyzdžiui, Kuršių Nerijos Nacionalinis parkas, kurio darbuotojai skiria nuolatinį dėmesį tokiam krantų tvirtinimui, nuo ardančio audrų poveikio nukentėjo daug mažiau: čia išplauta tik 4000 m3 smėlio. Kuršių marios taip pat nuskalavo tik nedidelį 200 m ilgio ir 2 m pločio nesutvirtintos pakrantės ruožą ties Preila. Beje, marių pakrantes patikimiausia apsaugoti apsodinant jas nendrynais, tačiau šie pagreitina uždumblėjimą.2002 m. vasarą dėl planktono gausos sekliose vietose ir dėl pūvančių nendrynų Kuršių marios skleidė nemalonų kvapą, vandenyje buvo sumažėjęs deguonies kiekis. Dėl šių priežasčių užduso daug prie pat kranto plaukiojusių smulkių žuvų. Pakrantėje ties Nida matėsi kritusios žuvys, negausu buvo ir planktono, kurį ilgą laiką pūtę rytų vėjai buvo suplakę prie kranto.Marių vanduo buvo kasdien prisotinamas deguonies: pakrantėje – nuo 45 iki 76 proc., 200 m atstumu nuo kranto – nuo 56 iki 91 proc.-5-
Kuršių marių užterštumas cheminėmis medžiagomis
Kuršių mariose, ypač Klaipėdos sąsiauryje ir Malkų įlankoje, taip pat Baltijos jūros rekreacinėje zonoje nežymiai didėja užterštumas naftos angliavandeniliais.Avarijos, kurių metu išsilieja nafta, vietoje vandens paviršius pasidengia naftos plėvele, kuri keliauja priklausomai nuo vėjų, bangavimo, srovių intensyvumo ir krypties. Lakūs naftos produktai (žibalas, benzinas, dyzelinis kuras) išgaruoja, ištirpsta vandenyje ar suyra jo paviršiuje gana greitai. Tai paskatina stipresni vėjai, aukštesnė vandens temperatūra. Sunkesnės frakcijos naftos produktai (žaliavinė nafta) suyra lėtai ir dažnai reikalingos papildomos priemonės teršalams surinkti. Prie stipresnių vėjų, intensyvesnio bangavimo naftos plėvelė susiskaido į fragmentus, įvairaus dydžio naftos granules, kurioms plūduriuojant vandenyje susidaro vandens – naftos emulsijos. Suirimui atspariausios yra emulsijos – “vanduo naftoje”. Pastarosios gali išlikti vandenyje keletą mėnesių ar metus ir tai priklauso nuo jų sudėties, aplinkos sąlygų, tame tarpe ir vandens temperatūros. Šiltesniame vandenyje šių emulsijų egzistavimo laikas trumpesnis nei šaltesniame.
Naftos teršalus, esančius vandens paviršiuje, taip pat veikia deguonis, UV saulės spinduliai, vandenyje ištirpusios medžiagos. To pasekoje susidaro labiau tirpios ar stabilesnės ir toksiškesnės naftos frakcijos (pvz. dervos). Naftai suirti padeda kai kurie mikroorganizmai. Yra žinoma apie 100 bakterijų ir grybų rūšių, savo augimui panaudojančių naftos produktus. Neužterštuose vandenyse jie sudaro apie 0,1-1,0 % visų heterotrofinių bakterijų gausumo, o nafta užterštuose vandenyse apie 1-10 %. Naftos biodegradaciją skatina aukštesnė vandens temperatūra, didesni biogeninių medžiagų ir deguonies kiekiai vandenyje. Sunkesnės naftos frakcijos nugrimzta į dugną, kur gali išlikti gana ilgą laiką. Kuršių mariose vis dar randama organinių chloro junginių (kurie kaip ir DDT ar gyvsidabris kaupiasi gyvuosiuose organizmuose), o Baltijos jūros priekrantėje jų mažėja, nes yra pamažu išnešami į atvirą jūrą. Klaipėdos nuotekų išleistuvo akvatorijoje, pradėjus biologinį valymą, net tris kartus sumažėjo fosfatų kiekis. Sanitariniu mikrobiologiniu požiūriu gerėja Kuršių marių vandens kokybė. Jūrinių tyrimų centras turi tyrimų duomenis, surinktus nuo 1954 m., o atskiri rodikliai čia fiksuojami jau 200 metų. Šiuo metu JTC nuolat tiria būklę 13 monitoringo stočių Kuršių mariose ir 32 stotyse Baltijos jūros priekrantėse bei Lietuvos ekonominėje zonoje, taip pat Gotlando ir Gdansko įdaubose. Atliekami hidrologiniai, okeanologiniai, hidrocheminiai, toksikologiniai ir hidrobiologiniai tyrimai. Šiems darbams naudojamas mokslinių tyrimų laivas “Vėjas” ir kateris “Gintaras”. JTC surinktus duomenis teikia ne tik Lietuvos institucijoms, bet ir Helsinkio komisijai (HELCOM), su kuria atlieka bendras Baltijos jūros tyrimo programas, Tarptautinei jūros įsisavinimo tarybai (ICES) ir Europos aplinkos agentūrai (EEA). Jūrinių tyrimų centro direktoriaus A. Stankevičiaus nuomone, šiuo metu, kol Rusija dar nepradėjo eksploatuoti naftos telkinio ties Nida, labai aktualu atlikti čia kompleksinius tyrimus ir užfiksuoti esamą būklę. Su kolegomis iš Kaliningrado srities jau pradėta bendradarbiauti tiriant Kuršių marias, tačiau neišvengiama ir problemų: kaliningradiečių stebimų stočių koordinatės laikomos paslaptyje, o į specialistų susitikimus atvyksta vis kiti ir sprendimų dažniausiai negalintys priimti aplinkosaugos darbuotojai.-6-
Tam tikrą susirūpinimą kelia ir ties ekonominės zonos riba Baltijos jūroje su Švedija bei Latvija Antrojo pasaulinio karo metais palaidotas cheminis ginklas. Detalesnis arseno ir jo junginių koncentracijos tyrimas cheminio ginklo laidojimo rajone pareikalautų papildomų lėšų. Tikimasi ir Krašto apsaugos struktūrų supratimo bei paramos. Naftos teršalai ypač pavojingi priekrantės vandenyse esančioms žuvų nerštavietėms, jų jaunikliams, o taip pat ir suaugusioms žuvims. Lietuvos pakrantės rajonai – tarptautinės reikšmės žiemojančių vandens paukščių sankaupų teritorijos. Vandens teršimas kenkia šiems paukščiams.
Vandenų sanitarinė švara
Vandens užterštumas bendra mikroflora gali turėti neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Todėl svarbi mikrobiologijos šaka sanitarinė mikrobiologija, kuri nustato vandens sanitarinį – epidemiologinį poveikį žmogaus sveikatai. Koliforminės bakterijos (žarnyno lazdelių grupės bakterijos) – vienos svarbiausių sanitarinės vandens būklės rodiklių. Dauguma šių bakterijų gyvena šiltakraujų gyvūnų, o taip pat ir žmogaus, žarnyne. Manoma, kad paprastai šios bakterijos nesukelia ligų ir aplinkoje jos gyvena, kaip laisvai gyvenantys saprofitai, išskyrus Escherichia. Escherichia coli buvimas vandenyje rodo, kad vanduo neseniai buvo užterštas fekalijomis. Žmogaus ligų, ypač virškinamojo trakto, sukėlėjai plinta per fekalijomis užterštą vandenį. Europoje, o taip pat ir Lietuvoje (nuo 1999 m.) priimti standartai reikalauja, kad 100 ml vandens koliforminių bakterijų nebūtų daugiau kaip1,0 x 104, o E. coli – 2,0 x 103. Per tyrimų laikotarpį, t.y. nuo 1993 iki 2001 m., Lietuvos priekrantėje vegetacijos periodo metu mažėja didžiausi koliforminių bakterijų kiekiai. Jau apie 3 metus veikia Klaipėdos miesto biologiniai valymo įrengimai. Manoma, kad dėl to Kuršių marių įtakos zonoje sumažėjo koliforminių bakterijų. Didžiausias koliforminių bakterijų kiekis dažniausiai buvo nustatomas prie Klaipėdos, Kuršių marių įtakos zonoje. Pastarojoje zonoje be Klaipėdos miesto nutekamųjų vandenų yra ir kitų taršos šaltinių – Danės upė, mažesnių miestelių nutekamieji vandenys ir kt.
Mikrobiologiniai tyrimai rekreacinėje zonoje (teritorijoje, turinčioje gamtines ir kultūrines aplinkos savybes ir sąlygas žmonių pilnaverčiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui organizuoti) atliekami nuo 1997 m. 3 stotyse: Nidoje, Melnragėje ir Būtingėje kartą per mėnesį. Remiantis sanitarinių – mikrobiologinių tyrimų (1997–2001 m.) rezultatais Baltijos jūros Lietuvos rekreacinėje zonoje, Melnragės paplūdimyje bakterioplanktonas pasižymi didesniu saprofitinių bei koliforminių bakterijų kiekiu. Melnragėje 1999 m. du kartus, o 2001 m. vieną kartą (liepos mėn.) stebėti atvejai, kai koliforminių bakterijų kiekiai viršijo leistiną koncentraciją (DLK). Ties Nida vandenys yra švariausi (išskyrus poilsio sezono metu) ir juos galima laikyti sąlyginai švariais. Paplūdimių, nuo Palangos iki Nidos, sanitariniai – mikrobiologiniai tyrimai poilsio sezono metu atliekami jau nuo 1970 m. (Visuomenės sveikatos centras). Pagal 1994 – 2001 m. laikotarpiu atliktų tyrimų rezultatus, vanduo švariausias yra Nidos ir Smiltynės paplūdimiuose. Čia nenustatytas nė vienas atvejis, kad paplūdimio vanduo neatitiktų higienos normos reikalavimų.-7-
Kaip mažinti taršą Kuršių mariose
Lietuvos ekonominei zonai priklausanti Kuršių marių dalis yra supama ūkio objektų, kurių veikla yra susijusi su nafta ir jos produktais: specializuotas skystų naftos produktų terminalas Klaipėdos uoste, intensyvi laivyba ir neteisėtas naftuotų vandenų išleidimas atviroje jūroje.Siekiant sulėtinti Kuršių marių teršimo tempus ir pagerinti marių, bei jų vandenų įtakoje esančių rekreacijos (kurortinių) zonų sanitarinę – mikrobiologinę būklę, būtina daugiau dėmesio skirti esamų vandens valymo įrengimų eksploatacijai bei jų modernizavimui. Klaipėdos rajono užterštumą sąlygoja įtekantys Kuršių marių, Klaipėdos bei Palangos miestų nutekamieji vandenys. Be šių miestų nutekamųjų vandenų, Kuršių marių taršos šaltiniai yra ir Danės upė, mažesnių miestelių nutekamieji vandenys. Klaipėdos mieste, nuotekų išleistuvo akvatorijoje, buvo atlikti biologiniai valymai. Tai padėjo sumažinti taršą ties Klaipėdos miestu.
Tačiau mažesniuosiuose miestuose ir miesteliuose net nėra įrengta vandens valymo įrengimų. Pati svarbiausia priežastis kodėl taip yra tai nepakankamos ar visiškai tam neskiriamos lėšos. 1998 m. biudžete vandens apsaugai buvo numatyta 142,5 tūkst. Lt. Tačiau faktiškai skirta tik 61,06 tūkst. Lt. Dar viena problema tai Kuršių mariose ties Klaipėdos uostu nutinkančios avarijos, kurių metu išsilieja nafta ir naftos produktai. Reikėtų kuo greičiau likviduoti šių avarijų padarinius. Tačiau galbūt dėl neapdairumo ar kitų priežasčių nafta patenka į pakrantes, sunkesni naftos produktai nusėda į dugną, o tai gali skaudžiai atsiliepti ateičiai. Vėlgi susiduriama su nepakankamu lėšų skirimu. Pagrįstą susirūpinimą kelia ir ties ekonominės zonos riba Baltijos jūroje su Švedija bei Latvija Antrojo pasaulinio karo metais palaidotas cheminis ginklas. Neskaitant gresiančios žalos žmonėms ir aplinkai, tai gali pakenkti ir Kuršių marioms. Tikimasi, kad Krašto apsaugos struktūra skirs supratimą ir paramą. Tačiau kiek teisingai pagrįstos šios viltys dar neaišku. Jau nuo 1996 m. stengiamasi atkreipti valstybės dėmesį į šią problemą, tačiau realiai dar nieko nedaroma. Neužtenka vien Lietuvai rūpintis Kuršių mariomis. Iš 1584 km2 Kuršių marių ploto Lietuvai priklauso tik 413 km2. Kaliningrado sričiai priklauso daug didesnė dalis net 1171 km2. Ši Rusijai priklausanti teritorija daro daug didesnę įtaką marių užterštumui. Taigi tiesiog būtina abiejoms šalims bendradarbiauti ir tarpininkauti norint sumažinti taršą Kuršių mariose.Gal būt ateityje, visų pastangomis, Kuršių marių užterštumas bus sumažintas arba visiškai išnyks.Tikėkimės, kad žmonės išmoks rūpintis savo gamta ir jos ištekliais. Dėkime visas pastangas, kad taip nutiktų.-9-
1 lentelė Valstybės biudžeto lėšos aplinkos apsaugos programoms finansuoti 1998 m. (tūkst. Lt)
Išlaidų paskirtis faktiškai skirtos biudžete buvo numatytaVandens apsauga 61,06 142,5Atmosferos apsauga 7,86 70Dirvožemio apsauga 20,25 63Kraštovaizdžio apsauga 98,3 199Biologinės įvairovės apsauga 121,77 195,5Žuvivaisa ir žuvisauga 137,14 185Aplinkos monitoringas 662,51 789Ekologinis švietimas 34,18 54Ekologinė ekspertizė 16,88 32Leidyba 58,05 95Netinkamiems naudoti pesticidams tvarkyti 1493,89 2000Vandens perkėlimo įmonės eksploatacijos išlaidos 787,64 631IŠ VISO 3499,53 4456-10-
Literatūra:
1. “Lietuvos Geografija” atlasas 9 klasei. Briedis;2. “Mokslas ir gyvenimas”. 2002 m. 7 – 8 mėn.; Interneto svetainės:3. www.google.lt4. www.klaipeda.lt5. www.ktu.lt6. www.litnet.lt7. www.nerija.lt8. www.neris.mii.lt9. www.omnitel.net/juriniai_tyrimai/index_lt10. www.sala.lt11. www.smaragd-seereisen.de12. www.tourism.lt