TARŠA
ATMOSFEROS ORO TARŠA
Atmosfera – Žemės rutulį gaubiantis daugiau kaip 800 km storio dujųapvalkalas. Atmosferos oras – įvairiausių dujų rinkinys. Pagrindinėssudedamosios dalys – azotas ir deguonis. Atmosferoje taip pat yra angliesdioksido ir inertinių dujų. Be to, atmosferoje, ypač apatiniuose jossluoksniuose, gausu įvairių dulkių, cheminių junginių, bakterijų, sporų,vandens garų. Atmosferoje 10 – 50 km aukštyje yra gausu ozono. Didžiausiaozono koncentracija yra 20 – 25 km aukštyje. Šis atmosferos sluoksnisvadinasi ozono sluoksniu. Ozonosfera sugeria žmogui pavojingusultravioletinius spindulius. Didesnis šių spindulių kiekis gali būti labaipavojingas žmogui ir kitiems gyviems organizmams. Šiandien visi žino, kadšis sluoksnis plonėja, todėl juo reikia labai rūpintis. Oras, kuriuokvėpuojame, gali būti teršiamas – natūraliais komponentais:
1dulkėmis
2.mikroorganizmais,grybeliais
3.žiedadulkėmis
4.fitvaleksinais
5.balzaminėmis augalų medžiagomis
6. organinių medžiagų irimo komponentais
7. NH3, CO2, H2S, antropodujomis (žmogaus kūno išskiriamomis dujomis)ir kt.
Jie gali sukelti viršutinių kvėpavimo takų pažeidimus, bei alerginesreakcijas
dirbtinės taršos komponentais:
pramonės dulkėmis, dūmais, kuro degimo produktais (pramonės ir transporto)NOx, SO2, CO, CO2 … aerozoliais
Jie gali :
1. pažeisti netik viršutinius kvėpavimo takus, bet ir plaučių audinį –sukelti plaučių dulkeligę (pulmokontozę), uždegiminius procesus;
2. ryški ekologine žala – susidarę rūgštiniai lietūs keičia vandenstelkinių ir dirvožemio pH, todėl kinta tiek augalų, tiek gyvūnų egzistavimosąlygos;
3. gali patekti į mitybos grandines ir kauptis organizme, ilgainiui jįintoksikuoti;
4. sukelti nuodinguosius rūkus pramoniniuose miestuose fotocheminiusrūkus (dėl transporto taršos ir saulės radiacijos sąveikos (kurie stipriaidirgina kvėpavimo organus. Tai mažina organizmo atsparumą. Pagrindiniaiatmosferos taršos šaltiniai Lietuvoje yra transportas, kuris sudaro apie65% viso oro užterštumo. Antroje vietoje yra pramonė – 20-25%, trečioje –energetika, sudaro 10-15% oro užterštumo.
Pagrindiniai atmosferos oro teršalai yra skirstomi į 5 grupes:
1. anglies monoksidas – smalkės
2. azoto oksidai
3. sieros oksidai
4. angliavandeniliai
5. dulkės
Visi šie teršalai sudaro 90% viso oro užteršimo.Anglies monoksidas (CO) arba smalkės – tai bespalvės ir bekvapės dujos,kurios susidaro:
Degimo metu, kuomet nepilnai sudega kuras, nes aplinkoje nepakankamaideguonies. Daugiausia tai būdinga transporto priemonėms.CO2 + C ( 2COEsant labai aukštai temperatūrai (daugiau nei 1000(C) kai angliesdvideginis skyla. Šie atvejai yra dažni pramonėje.2CO2 ( 2CO + O2Anglies monoksido šaltiniai:|Transportas |63,8 % ||Pramonė |9,6 % ||Kietų atliekų |7,8 % ||nukenksminimas | ||Stacionarus kuro |1,9 % ||deginimas | |
Patekęs į atmosferą CO ilgai išlieka stabilus.CO įtaka sveikatai: patekęs į kraują (per plaučius) jungiasi su hemoglobinuir sudaro labai patvarų junginį – karboksihemoglobiną. Tokiu atvejuhemoglobinas negali atlikti savo funkcijos, t. y. pernešti deguonį įaudinius, ko pasėkoje vystosi audinių hipoksija. CO galimybė susijungti suhemoglobinu yra 200 kartų didesnė nei O2, todėl net nedidelė jokoncentracija aplinkoje neigiamai veikia sveikatą ir gali būti pavojinga.Organizmo veiklos sutrikimai labiausia priklauso nuo karboksihemoglobinokoncentracijos kraujyje. Gali būti pažeista centrinė nervų sistema,regėjimas, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemos. Esant labaidideliai karboksihemoglobino koncentracijai kraujyje – koma ir net mirtis.Pavojingiausia padidėjusi CO koncentracija vaikams ir vyresnio amžiausžmonėms, ypač jei jie nerūko.Azoto oksidaiNO – bespalvės, bekvapės dujos.
NO2 – raudonai rudos spalvos, nemalonaus kvapo dujos.Pagrindiniai teršimo azoto oksidai šaltiniai:|Transportas |39,3 % ||Stacionarus kuro deginimas |48,5 % ||Kietų atmatų nukenksminimas |2,9 % ||Pramonė |1,0 % |
Lietuvoje azoto oksidais labiausiai užteršti didieji miestai – Kaunas,Vilnius, Klaipėda, taip pat Mažeikiai (dėl “Mažeikių naftos” ir šaliaesančios cemento gamyklos)Azoto oksidų įtaka sveikatai: Dirgina kvėpavimo takų gleivinę, didelėskoncentracijos sukelia gleivinės paburkimą ir edemą. Toksiškai veikiaplaučius. Dirgina akių gleivinę.Sieros oksidaiSO2 (sieros dioksidas) ir SO3 (sieros trioksidas) – bespalvės, turinčiosspecifinį kvapą dujos.Pagrindiniai taršos sieros oksidais šaltiniai:|Stacionarus kuro |73,5 % ||deginimas | ||Pramonė |22,0 % ||Transportas |2,4 % ||Kietų atmatų |0,3 % ||nukenksminimas | |
Lietuvoje didžiausias užterštumas sieros oksidais Elektrėnuose (Elektrėnųelektrinėje kaip kuras naudojamas mazutas, kuriame yra sieros).Sieros oksidų poveikis sveikatai priklauso nuo jų koncentracijos ore.Sieros oksidai dirgina sukelia refleksinį kosulį, kvėpavimo takų gleiviniųpaburkimą, dirgina akių gleivinę. Esant didelei koncentracijai pavojinga irlabai trumpalaikis poveikis. Jautresni sieros oksidų poveikiui – vaikai irasmenys sergantys kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.AngliavandeniliaiPagrindiniai taršos angliavandeniliais šaltiniai:|Transportas |48,8 % ||(ypač automobiliai | ||benzininiais | ||varikliais) | ||Pramonė |14,4 % ||Stacionarus kuro |2,2 % ||deginimas | |
Poveikis sveikatai: Sukelia gleivinių (kvėpavimo takų ir akių) paburkimus.Esant didesnei angliavandenilių koncentracijai, per plaučius jie patenka įkraują ir neigiamai veikti centrinę nervų sistemą – sukelia motorinįslopinimą iki narkozės.DulkėsŠi grupė jungia įvairias chemines medžiagasPagrindiniai teršimo šaltiniai:|Pramonė |26,5 % ||(Lietuvoj – cemento, | ||stiklo pramonė) | ||Kuro deginimas |31,4 % ||(daugiausia akmens | ||anglis) | |
Poveikis sveikatai priklauso nuo dalelių dydžio ir cheminės sudėties.Mažesnės nei 5(m (0,000005m) dulkės gali patekti į plaučius. Didesnėsdalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose. Jei dalelių sudėtyjeyra švino, mangano, arseno arba fluoro, jos gali sukelti lėtiniusapsinuodijimus. Dulkės, kurių sudėtyje yra silicio oksidų (Molio, smėlio,cemento, stiklo vatos ir kt.),o taip pat organinės ir metalų dulkės sukeliaspecifinius plaučių audinio susirgimus – pneumokonjozes.Globalinės oro užterštumo problemosGlobaliniai ekologiniai pokyčiai pasaulyje prasidėjo XIX amžiaus pabaigoje.Pagrindine šių pokyčių priežastimi laikomas miestų gigantų atsiradimas,
kurie tapo dirvožemio, oro ir vandens teršėjais. Ekologinė krizė – taiekosistemų normalios veiklos sutrikimas didelėse teritorijose.Rūgštūs lietūs susidaro kuomet atmosferos ore yra didelė koncentracijasieros ir azoto oksidų, kurie lengvai jungiasi su vandeniu ir susidarorūgštys. Rūgštūs lietūs keičia dirvožemio ir įvairių vandens telkiniųrūgštingumą. Dėl to kenčia augmenija ir gyvūnija. Norint neutralizuotirūgščių lietų poveikį yra kalkinami dirvožemis ir ežerai.Temperatūrinė inversija ir smogas Normaliomis sąlygomis kylant aukštynatmosferos oro temperatūra mažėja. Esant temperatūrinei inversijai priežemės paviršiaus oro temperatūra mažėja, o pakilus į kelių šimtų metrųaukštį yra pasiekiama inversinė zona, kurioje kylant aukštyn temperatūradidėja. Praėjus šią zoną ji vėl mažėja kylant aukštyn. Temperatūrinėinversija viena, kaip gamtos reiškinys nėra pavojinga, tačiau esant dideleioro taršai ši situacija gali būti pavojinga daugelio žmonių gyvybei.Viršutiniams atmosferos sluoksniams būdingas vertikalus oro masiųjudėjimas. Orų srautai atmosferos apatiniuose sluoksniuose judahorizontalia kryptimi.. Tokį judėjimą sąlygoja vėjo stiprumas ir kryptis.Jei vėjas yra pakankamai didelis, teršalai nesikaupia vienoje vietoje – jieyra išsklaidomi. Kalnuotose vietovėse arba didelėse daubose vėjo įtaka yražymiai mažesnė. Todėl tokiose vietovėse teršalų pasiskirstymas priklausonuo vertikalaus oro masių judėjimo. Atsiradusi temperatūros inversinė zonaneleidžia maišyti apatiniams ir viršutiniams atmosferos sluoksniams.Tokiomis sąlygomis teršalai kaupiasi ir pasiekia labai didelękoncentraciją, atsiranda didelė ekologinė problema – smogas. Esant saulėtamorui ore esančius teršalus veikia ultravioletiniai spinduliai, ko pasėkojeįvyksta fotocheminės reakcijos, kurių metu susidaro daug toksiškesnijunginiai. Šis reiškinys vadinamas fotocheminiu smogu. 1948 metaisPensilvanijoje Donora vietovėje dėl temperatūrinės inversijos ir smogo mirė20 žmonių, 1952 metais Londone mirė 4000 žmonių. Jautriausi šiomsekologinėms problemoms yra vaikai ir asmenys sergantys kvėpavimo beiširdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.Šiltnamio efektas Normaliomis sąlygomis dalis (2/3) iš saulės atsklidęinfraraudonųjų spindulių (šilumos) yra sugeriami dirvožemyje, akmenyse,uolienose, o likusi dalis (1/3) atsispindi ir grįžta į kosmosą. Padidėjusianglies dvideginio (CO2) koncentracija veikia kaip vienpusis skydas. Saulėsspinduliai laisvai patenka į atmosferą, atsispindi nuo įvairių paviršių irnegalėdami praeiti pro didelės CO2 koncentracijos atmosferos sluoksnį liekažemuosiuose atmosferos sluoksniuose. Šių reiškinių pasėkoje kyla orotemperatūra.ATMOSFEROS TARŠA 2002 METAIS KAUNE
1993 m. savivaldybės aplinkos apsaugos skyriaus iniciatyva pradėti Kaunomunicipalinio ekologinio monitoringo stebėjimai. Savivaldybės aplinkosmonitoringas yra vykdomas siekiant gauti detalesnę informaciją apieteritorijos gamtinės aplinkos būklę ir, remiantis objektyvia informacija,planuoti bei įgyvendinti vietines aplinkosaugos priemones.Kauno visuomenėssveikatos centras pagal municipalinio ekologinio monitoringo programą vykdoatmosferos oro, šulinių bei atvirų telkinių paviršinio vandens ir triukšmotyrimus.Atmosferos oro taršai šiuo metu daugiausiai įtakos turi mobiliųjųtaršos šaltinių ir energetikos objektų išmetimai. Automobilių transportosukeliama oro tarša sudaro daugiau kaip 70 proc. visos oro taršos. Įatmosferą kiekvienais metais mobilieji taršos šaltiniai išmeta vis daugiauteršalų, kurie, veikdami ilgesnį laiką, tampa rizikos veiksniais žmogaussveikatai. Autotransporto išmetamosiose dujose yra virš 200 įvairiųcheminių junginių- kuro degimo produktų. Higieniniu požiūriu pagrindiniaiteršalai iš jų – anglies monoksidas; azoto oksidai; aldehidai;angliavandeniliai; kietos dalelės (dulkės, suodžiai); švino aerozolis(naudojant etiliuotą benziną).Pastarųjų metų moksliniai tyrimai įrodė, kadtransporto sukeliama oro tarša sukelia įvairius kvėpavimo sistemossutrikimus, astmą, plaučių funkcijos sumažėjimą, o taip pat irpriešlaikines mirtis. Daugelis teršalų, esančių automobilių išmetamosedujose pripažinti kancerogeniniais junginiais. Dažniausiai minimikancerogenai – benzenas bei dyzelinio kuro kietosios dalelės, taip patformaldehidas, švino junginiai.Oro užterštumo poveikis skirtingasatskiriems individams populiacijoje. Didesnės rizikos grupėje yra vaikai,pagyvenę žmonės, nėščios moterys, žmonės, turintys įvairių imuninėssistemos sutrikimų.Individualių lengvųjų automobilių skaičius miestesparčiai didėja, tuo tarpu pervežamų visuomeniniu transportu keleiviųskaičius mažėja.|[pic] |[pic] |
Autotransporto išmetamosios dujos patenka į žemiausią atmosferos sluoksnį,todėl sunkiai išsisklaido. Siaurose gatvėse pastatai sulaiko sklaidą,kenksmingos medžiagos kaupiasi pėsčiųjų kvėpavimo zonoje. Kai kurieišmetamųjų dujų komponentai dalyvauja fotocheminėse reakcijose, susidarotaip vadinamas „smogas”.Atmosferos taršos lygis priklauso nuoautotransporto intensyvumo ir eismo organizavimo, gatvių važiuojamosiosdalies pločio, vietovės reljefo, meteorologinių sąlygų. Taip pat įtakojatransporto priemonės variklio tipas, galingumas, techninė būklė, darborežimas, naudojamas kuras. Šiuo metu automobiliams dažniausiai naudojamasbenzinas, dyzelinis kuras, rečiau- dujos, nors pastarosios yra ekologiškaišvaresnis kuras.Dirbant vidaus degimo varikliams, didžiausios angliesmonoksido, angliavandenilių, benzpireno koncentracijos susidaro „tuščios”eigos, o azoto oksidų- maksimalaus apkrovimo (pavyzdžiui, važiuojantįkalnėn) metu. Mažiausiai anglies monoksido ir angliavandenilių išsiskiriavažiuojant 50- 70 kilometrų per valandą greičiu. Dirbant nesureguliuotamkarbiuratoriui išmetamo anglies monoksido koncentracija gali padidėti net 2- 3 kartus. Esant vienodam transporto intensyvumui kenksmingų medžiagųkoncentracijos plačiose gatvėse apie 30 % mažesnės nei siaurose.Autotransportui susikaupus prie sankryžų, šviesoforų, taip pat įkalnėse oro
užterštumas dar padidėja.Mūsų turimais duomenimis nuo 1991 m. iki 1996 m.atmosferos tarša anglies monoksidu, azoto oksidais, dulkėmis, formaldehidumažėjo. Tai iš dalies sietina su buvusiu pramonės nuosmukiu. 1996 m. oroužterštumas pagrindiniais teršalais stabilizavosi, o nuo 1997 m. kaikuriais atvejais vėl turi tendenciją didėti. Šį faktą patvirtina Kaunovisuomenės sveikatos centro atlikti matavimai laikinuose stacionariuose orotyrimų postuose.Pagal municipalinio ekologinio monitoringo programą 2000metais 12 miesto rajonų gyvenamųjų kvartalų viduje buvo matuotos azotodioksido, formaldehido, sieros dioksido, dulkių ir švino vidutinės paroskoncentracijos. Oro užterštumas matuotas prie mokyklų ir vaikų lopšelių-darželių. Visi stebėjimų postai yra gyvenamųjų namų apsuptyje, todėl juosenustatyti aplinkos veiksniai veikia gyventojus didesnę paros dalį.[pic][pic][pic][pic]
Dažniausiai dulkių didžiausią leidžiamą koncentraciją (DLK) 2000 metaisviršijo Centre, Vilijampolėje, azoto dioksido- Vilijampolėje, Panemunėje,formaldehido- Aleksote, Centre. Sieros dioksido bei švino koncentracijos nėvienu atveju neviršijo DLK.
VILNIAUS MIESTO DEGALINIŲ TARŠA
Bet kokio pobūdžio antropogeninė ūkinė veikla veikia natūralią aplinką.Skirtumas tik tas, jog vienais atvejais šis poveikis nereikšmingas, kitais– akivaizdus ir netgi žalingas aplinkai. Todėl natūralu, jog turi būtisiekiama ūkinės veiklos poveikį aplinkai kaip įmanoma mažinti, stengtis,kad jis nebūtų didesnis už nustatytą didžiausią leistiną užterštumo lygį.Miestų teritorijoje esančios skysto kuro degalinės apima žemės plotus,kuriuose išdėstyti degalinių technologiniai-konstrukciniai įrenginiai beistatiniai. Jų poveikį aplinkai lemia: 1) taršos kenksmingumas ir jospatekimo į aplinką galimybė arba technogeninių veiksnių visuma; 2) taršossklaidos aplinkoje galimybė arba gamtiniai veiksniai; 3) gamtinių irantropogeninių ekosistemos elementų aplinkos pažeidimai ir plitimas joje.Siekiant mažinti skysto kuro degalinių keliamą pavojų aplinkai, reikiadidinti degalinių įrenginių bei įrangos patikimumą, rūpintis degalinėstaršos poveikio zona – teritorija aplink degalinę, kad ji kuo mažiau būtųteršiama. Degalinių tarša aplinkai labiausiai pasireiškia per oroužterštumą lakiaisiais angliavandeniliais, susidarančiais degalinėse irpatenkančiais iš jų į aplinką garuojant skystiems degalams – naftosproduktams. Gausėjant automobilių vis daugiau reikia degalų. Todėl Vilniujeir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose sparčiai daugėja degalinių.Vilniuje yra apie 80 veikiančių degalinių: 61 stacionari ir 19konteinerinių. Jos nėra tolygiai pasiskirsčiusios mieste. Daugiausiadegalinių priklauso šioms firmoms: AB “Lietuvos kuras” – 17, UAB “Džemina”– 2, “Neste Oil” – 2, UAB “Lietuva-Statoil” – 9, UAB “Shell Lietuva” – 5,UAB “Lukoil Baltija” – 6, “Uno X” – 2. Kitas, tarp jų ir konteinerinesdegalines, eksploatuoja keletas mažesnių firmų.Degalinės pagal miesto seniūnijas yra išsidėsčiusios tokia tvarka: 12 –Žirmūnų, 11 – Naujininkų, po 9 – Vilkpėdės ir Verkių, 5 – Naujamiesčio, po4 – Antakalnio, Naujosios Vilnios ir Rasų, po 3 – Pilaitės, Viršuliškių irPanerių, po 2 – Fabijoniškių, Karoliniškių, Lazdynų ir Šnipiškių, po 1 –Žvėryno ir Šeškinės.Prie degalinių mieste visą parą didesnė transporto trauka, dėl to irdidesnė oro tarša, didesnis triukšmas, apšviestumas nakties metu, kaupiasitarša, kuri išsilaiko ilgą laiką, ypač miesto centre, o Vilniaus centrasdar ir dauboje. Apskritai daug degalinių įrengta arti gyvenamųjų namų. Teršalai į aplinką išmetami tokiose degalųgavimo, transportavimo, perpylimo bei sandėliavimo stadijose:naftos perdirbimas – benzovežis;
benzovežis – degalinės požeminė cisterna;
požeminė cisterna – automobilio bakas.Mažinant angliavandenilių išsiskyrimą į aplinką, taikomos techninės degalųgarų grąžinimo sistemos: pasyvioji arba aktyvioji.Pirmoji sistema veikia be spaudimo, t.y. garams į požeminį rezervuarągrąžinti naudojamas tik slėgis užpilant automobilio baką. Tačiau būtinassandarus sujungimas tarp užpylimo vožtuvo ir automobilio bako, kad garainepatektų į aplinką. Būtinas ir didesnio skersmens lankstus vamzdynas. Šisistema plačiai taikoma JAV.Pagal antrąją sistemą naudojami dujų siurbliai. Jais pasiekiamas reikiamasslėgis, todėl pakanka santykinai mažesnio skersmens vamzdyno. Tarp bakoangos sienelės ir užpylimo vožtuvo nebūtinas geras sandarumas, galimanaudotis patogiais užpylimo vožtuvais. Ši sistema plačiai taikoma Europoje,ypač Vokietijoje.Naudojantis tiek aktyviąja, tiek pasyviąja garų grąžinimo sistema užpiltasdegalų tūris lygus sugrąžintam garų tūriui. Garai grąžinami atgal įrezervuarą, o užpilant rezervuarą degalais, šie grąžinami į benzovežį irvežami į įmonę valyti.Skysčių, tarp jų ir naftos produktų, garavimas priklauso nuo daugeliodalykų. Kadangi mus domina tik angliavandenilių garavimas, tai toliaukalbėsime tik apie juos. Angliavandenilių garavimas labiausiai priklausonuo pradinės ir galinės virimo temperatūros, naftą sudarančių produktų, tųproduktų temperatūros, garų slėgio ir nuo to, ar garai yra sotieji, arnesotieji.Garai, kurie yra pusiausvyroje su skysčiu, yra vadinami sočiaisiais.Sočiųjų garų tankis ir slėgis tam tikroje temperatūroje yra didžiausi.Paprastai skysčių sočiųjų garų slėgis, kartu ir tankis, priklauso nuotemperatūros: kuo didesnė temperatūra, tuo didesnis slėgis. Virimotemperatūroje sočiųjų garų slėgis yra lygus išoriniam slėgiui.Kadangi visose naftos produktų talpose, rezervuaruose yra įrengtiapsauginiai vožtuvai, vadinamieji alsuokliai, garai susisiekia su atmosferair jų slėgis visada yra lygus atmosferos slėgiui. Todėl angliavandeniliųgarai, kurie iš rezervuarų, taip pat ir automobilių degalų bakų, patenka įatmosferą, visada yra sotieji. Išsiskiriančių į atmosferą angliavandenilių
kiekis ir sočiųjų garų tankis apskaičiuojami pagal tam tikras formules.Kadangi degalinės yra stacionarūs aplinkos taršos šaltiniai, jųteritorijose imti oro mėginiai, kuriuose buvo nustatoma angliavandenilių(CxHy), anglies monoksido (CO) ir azoto dioksido (NO2) koncentracijos.Pastarųjų dujų koncentracija yra reglamentuojama Lietuvos higienos normų.Jas viršijanti koncentracija yra kenksminga žmonių sveikatai, sukeliakvėpavimo, širdies bei kraujagyslių ir nervų sistemų ligas.Degalinių teritorijose angliavandenilių, anglies monoksido ir azotodioksido matavimams parinkti 5 taškai: taškas Nr.1 – prie alsuoklių 1,5 maukštyje nuo žemės paviršiaus; taškas Nr.2 – tarp dviejų gretimai įrengtųkuro užpylimo kolonėlių; taškas Nr.3 – prie įėjimų į degalinių teritorijoseesančius visuomeninės paskirties pastatus; taškas Nr.4 – autotransportoįvažiavimo į degalinių teritorijas pradžioje; taškas Nr.5 – autotransportoišvažiavimo ir degalinių teritorijų pabaigoje.Papildomai angliavandenilių mėginiai imti: taške Nr.6 – prie alsuoklių 4 maukštyje nuo žemės paviršiaus; taške Nr.7 – prie automobilio bako joužpildymo kuru metu.Mėginių ėmimo metu įvertintos meteorologinės (klimatinės) sąlygos: orotemperatūra, slėgis, vėjo kryptis ir jo greitis, santykinė oro drėgmė.Atlikus tyrimus galima daryti tokias išvadas.Vilniaus miesto degalinių teritorijose (septyniuose matavimo taškuose)cheminiai matavimai parodė, kad degalinių aplinkos ore esama tokiųpagrindinių atmosferos oro teršalų: kuro garavimo metu susidarančių lakiųjųorganinių angliavandenilių mišinio bei kuro degimo produktų – angliesmonoksido ir azoto dioksido.Tiriant skirtingų firmų degalines (“Lukoil”, “Statoil”, “Lietuvos kuras”,“Shell”) nenustatyta, kad kurios nors konkrečios firmos degalinės terštųaplinką angliavandeniliais labiau už kitos firmos tokios pačios paskirtiesdegalines (reikšmės skiriasi vos 0,1-0,2 mg/m3 ribose). Rasti tik kurodeginių – anglies monoksido ir azoto oksidų skirtumai, nes vienos degalinėsyra arčiau intensyvaus eismo automagistralių, o kitos – atokiau nuo gatvėsvažiuojamosios dalies. Taigi anglies monoksidas bei azoto oksidai įdegalinių teritorijas patenka su oro srautais iš greta esančių intensyvauseismo gatvių. Oro tarša tirtų degalinių teritorijose ir sklypuose gerokaipriklauso nuo jų reljefo ir klimato parametrų.Rekuperavimo (angliavandenilių garų grąžinimo) sistemų įrengimas miestodegalinėse sumažina taršą rezervuarų užpildymo metu iki 100 proc., o pilantdegalus į automobilius – iki 70 procentų.Degalinės, taip pat ir su rekuperavimo sistemomis, padidina jų sklypuosebei gretimose teritorijose aplinkos užterštumą kuro garavimo produktais –lakiaisiais angliavandeniliais, o dėl automobilių manevravimo padidėja orotarša kuro deginiais – anglies monoksidu bei azoto oksidais.Ištyrus dvi vienos firmos (“Statoil”) degalines – vieną, turinčią kurorekuperavimo sistemą, ir kitą, jos neturinčią, nustatyta, kad rekuperavimosistema lakiųjų angliavandenilių išmetimus į aplinką sumažina 77,7 proc. –grąžina į kuro rezervuarus didesnę potencialių teršalų dalį.Vilniaus miesto degalinių sklypų teritorijose didžiausios anglies monoksidoir azoto oksidų koncentracijos nustatytos prie įvažiavimų į degalines irišvažiavimų iš jų, t.y. ten, kur mažiausias atstumas nuo gatviųvažiuojamosios dalies (yra viršijamos didžiausios leistinoskoncentracijos). Prie kuro užpylimo kolonėlių šių teršalų – angliesmonoksido ir azoto oksidų – koncentracijos jau yra mažesnės ir nebeviršijadidžiausių leistinų koncentracijų reikalavimų. Vilniaus miestostacionariose degalinėse lakiųjų angliavandenilių maksimalioskoncentracijos visuose matavimo taškuose buvo 0,4-0,6 mg/m3, tik matavimotaške Nr.2, t.y. tarp dviejų gretimai įrengtų kuro užpylimo kolonėliųautomobilių bakų pripildymo metu, šios koncentracijos šiek tiek padidėja(papildomai 0,1-0,2 mg/m3 ribose). Jos neviršija didžiausių leistinųkoncentracijų.DIRVOS TARŠA
Dirvožemis turi didelės reikšmės žmonių gyvenimui ir sveikatai. Nuofizikinių-cheminių dirvožemio ir žemiau esančio grunto savybių priklausopožeminių vandenų kokybė. Užpelkėjusios dirvos dažniausiai yra netinkamosžemdirbystei ir gyvenamųjų namu statybai. Teritorijos ir regionai, kuriųdirvose yra vienokių ar kitokiu cheminių elementų stygius ar perteklius,vadinami anomalinėmis geocheminėmis provincijomis. Jose galimos gyventojųendeminės ligos.
Pagrindiniai dirvožemio taršos šaltiniai yra pramonė, žemės ūkis,autotransportas, gyvenamieji rajonai ir kt. Dėl to į dirvožemį nuolatpatenka atliekos iš pramonės įmonių, miestų ir gyvenviečių, cheminėsmedžiagos, naudojamos žemės ūkyje, nutekamieji vandenys, atmosferosteršalai.
Tręšiant dirvožemį, išauginamas didesnis žemės ūkio kultūrų derlius, tačiaunuolatos į dirvožemį patenkančios organinės medžiagos (ypač sunutekamaisiais vandenimis) sudaro palankias sąlygas ligų sukėlėjamsveistis, suintensyvėja puvimas, išsiskiria nemalonaus kvapo ir kenksmingosdujos. Patogeniški mikroorganizmai ir virusai gali prasiskverbti įgilesnius grunto sluoksnius ir patekti į vandenį. Todėl, žmonės, gerdamitokį vandenį, gali užsikrėsti ir susirgti.
Už gyvenvietės ribų esančiame dirvožemyje paprastai vyrauja saprofitinėmikroflora. Tuo tarpu patogeniški mikrobai į dirvą patenka kartu suišmatomis, šlapimu, šiukšlėmis, gyvuliu mėšlu, nutekamaisiais vandenimis,gyvūnu lavonais ir kt., Ligų sukėlėjai nepalankiomis sąlygomis, anksčiau arvėliau, žūva arba netenka virulentiškumo. Daugiausia saprofitų yra iki 10cm gylyje. Gilesniuose dirvožemio sluoksniuose bakterijų gerokai sumažėja.Bakterijų išgyvenimo laikas dirvožemyje yra labai skirtingas: viduriųšiltinės ir paratifo sukėlėjai išgyvena iki 400 parų, dizenterijos – iki100, choleros – iki 15, bruceliozės – iki 60, poliomielito, Koksaki ir ECHOvirusai -iki 150 parų. Tuo tarpu sporinės bakterijos (juodligės, botulizmo,dujinės gangrenos sukėlėjai) dirvoje išgyvena ištisais metais ir net
dešimtmečiais.Su žmogaus išmatomis į dirvožemį gali patekti kirmėlių kiaušinėlių.Perduodant askaridozės ir trichocefaliozės užkratą, dirvožemiui tenkaypatingas vaidmuo, Viena askaridės patelė per parą žmogaus žarnyne padedadešimtis tūkstančiu kiaušinėliu, kurie su žmogaus išmatomis patenka įaplinką. Dirvožemyje, esant palankioms sąlygoms, per 15—30 parų minėtikiaušinėliai subręsta iki invazinės stadijos. Čia kirmėlių kiaušinėliaigyvybingi išlieka kelerius metus, o Lietuvos sąlygomis (tręšiant laukusbuitiniais nutekamaisiais vandenimis) iki 8—10 metų. Subrendę kiaušinėliaiį žmogaus organizmą patenka valgant neplautas arba nepakankamai gerainuplautas daržoves, geriant apkrėstą žemėmis vandenį. Kiemų dirvožemyje,vaikų žaidimo aikštelėse, mokyklų teritorijoje, paplūdimiuose, smėliodėžėse dažnai aptinkama kirmėlių kiaušinėlių, todėl užsikrėtimo jaisgalimybė yra labai didelė.
Cheminiai elementai Žemės rutulyje pasiskirstę labai netolygiai. Taipriklauso nuo geologinių ypatybių ir dirvos susidarymo veiksnių. Kaikuriose vietovėse stebimas jodo, kobalto, fluoro, molibdeno, magnio, cinko,boro, stroncio ir kt. cheminių elementų stygius arba perteklius.Mikroelementų stygius ar perteklius dirvožemyje sąlygoja vandens ir augalųcheminę sudėtį. Dėl to žmonėms ir gyvūnams gali atsirasti tam tikrų ligų,pasireiškiančių medžiagų apykaitos sutrikimais Didelės molibdenokoncentracijos dirvoje gali skatinti molibdenozės (endeminės podagros)atsiradimą, švinas pažeidžia nervu sistemą, stroncis sukelia kremzlinio irkaulinio audinio distrofiją, selenas sutrikdo kepenų ir virškinimo traktoveiklą. Šiuo metu sukaupta pakankamai duomenų, bylojančiu apie užterštodirvožemio neigiamą įtaką augalams, gyvūnams ir žmogui. Šis poveikisperduodamas per mitybines grandines: per augalus, auginamus užterštamedirvožemyje, vandenį, gyvūnų mėsą arba pieną, kurie buvo šeriami užterštaisaugalais arba girdomi užterštu vandeniu. Mokslininkai nustatė, kad arsenokiekis daržovėse, auginamose 50 m atstumu nuo gamyklos, išmetančios įatmosferą arseno junginius, buvo 9 kartus didesnis negu tose pačiosedaržovėse, auginamose už 3 km nuo minėtos gamyklos. Tiriant sunkiųjų metalųkiekį dirvožemyje aplink spalvotosios metalurgijos įmonę, buvo rastipadidėjęs švino, vario, cinko ir kitų metalų kiekis. Gyvulių, besiganiusiųšioje teritorijoje, kauluose švino kiekis viršijo leistiną 20 kartu,kepenyse — 18 kartu, o raumenyse — net 27 kartus. Nustatyta, kad, benuodingo poveikio, sunkieji metalai sutrikdo ir lytinę funkciją. Jiepagreitina aterosklerozę, piktybinių navikų atsiradimą, pažeidžia ,genetinįaparatą. Lytines ląsteles veikia kadmis, cinkas, chromas, nikelis, švinas,gyvsidabris, boras, manganas, berilis ir baris. Kancerogeninių savybių turikadmis, chromas, nikelis, švinas, arsenas, kobaltas ir kt. Sunkiųjų metalųneigiamas poveikis dažnai nepastebimas, nes pokyčiai organizme išryškėja pokelerių ar net kelių dešimčių metų, kartais jie pasireiškia tik kitomskartoms. Daugelis metalų kaupiasi organizme ir vėliau pasireiškiamutageninių veikimu.
Sunkieji metalai į aplinką patenka su pramonės įmonių atmosferos teršalaisir kietomis atliekomis. Taip pat labai dirvožemį teršia autotransportas,daug sunkiųjų metalų yra mineralinėse trąšose.
Daug rūpesčių sudaro nerūpestingai surenkamos, laikomos ir laidojamosradioaktyvios atliekos. Jos turi būti laidojamos specialiuosekonteineriuose ir specialiai tam skirtose vietose.
Pagrindinės dirvožemio apsaugos priemonės yra šios: 1. Techninės atliekų surinkimo, kaupimo, šalinimo, nukenksminimo priemonės. Jas apibendrintai galima pavadinti gyvenviečių valymo priemonėmis. 2. Technologinės priemonės. Tai technologijų, kurias taikant atliekų nesusidaro, arba jų susidaro labai mažai, bei pažangių atliekų nukenksminimo technologijų įdiegimas. 3. Higieninių apsaugos zonų tarp taršos šaltinių ir gyvenamųjų namų įdiegimas. 4. Įstatyminės, organizacinės ir administracinės priemonės.
[pic]
TRIUKŠMAS
Triukšmas – dirbtinai sukelti įvairaus stiprumo ir dažnio garsai, kurietrukdo dirbti poilsiauti ir kenkia sveikatai. Gamybos patalpose triukšmasneturėtų būti didesnis kaip 85 dB (decibelai). Triukšmas blogina klausą ikivisiško kurtumo. Pažeidžia centrinę nervų sistemą, dėl to dažnai skaudagalvą, blogėja atmintis, greičiau pavargstama. Tai pat į triukšmą reaguojaširdies ir kraujagyslių sistema. Pulsas iš pradžių dažnėja, vėliau ilgąlaiką dirbant triukšmingomis sąlygomis – retėja, o kraujo spaudimas –didėja.Žmonėms turintiems padidėjusį kraujo spaudimą, negalima dirbtitriukšme. Triukšmas gali sukelti padidėjusį skrandžio rūgštingumą beinervines opas. Dėl labai intensyvaus impulsinio triukšmo gal plyšti ausiesbūgnelis.
Apsauga nuo triukšmo: triukšmingos patalpos turi būti įrengiamosapatiniuose pastato aukštuose, rūsiuose, pusrūsiuose. Įrengimai,sukeliantys triukšmą, statomi ant specialių paaukštinimų ( gumos,oro pagalvių), kad sumažinti triukšmą ir vibraciją. Patalpų sienosišklojamos medžiagomis sugeriančiomis triukšmą (natūralus veltinis,kiliminės dangos, sintetinis silalporas). Taip pat triukšmą gerai sugeriaoro tarpai sienose. Asmeninei apsaugai nuo triukšmo naudojamos ausinės irausų kamšteliai. Ausinės mažina triukšmą 20 – 25 dB. Tačiau jų ilgai dėvėtinegalima, nes jos spaudžia galvą. Ausų kamšteliai triukšmą mažina 10 – 15dB, bet ilgai juos dėvint deformuojamas ausies būgnelis (dėl slėgiosumažėjimo tarp būgnelio ir ausies kamštelio). Todėl kas dvi valandasausinės keičiamos ausų kamšteliais, ir atvirkščiai.Vibracija – tai mechaniniai kietųjų kūnų svyravimai infragarsiniu irgarsiniu dažniu. Vibracija gali būti bendrinė ir vietinė. Bendrinė
vibracija plinta per kojas ar dubenį aukštyn stovint ar sėdint antvibruojančio pagrindo. Dažniausiai bendrinės vibracijos yra veikiamimechanizatoriai, žmonės, dirbantys ant vibracinės platformos (betono,gelžbetonio gamyklose). Vietinė vibracija dažniausiai plinta per rankasdirbant su vibruojančiu instrumentu (pneumatiniu kūju). Vibracija neigiamaiveikia centrinę nervų sistemą, sutrikdo pusiausvyrą, koordinaciją. Sukeliavibracinę ligą, kuri pasireiškia smulkiųjų kraujagyslių spazmais. Dėl tosutrinka audinių aprūpinimas krauju, deguonimi, maistu ir maistomedžiagomis. Rankos dažnai būna pabalę, šaltos. Vibracija sukelia kaulų beisąnarių pažeidimus.SUSIRŪPINIMAS BALTIJOS JŪROS TARŠA
Šių metų kovo 30 ir 31 dienomis Šiaulių verslo konsultaciniame centre vykoŠiaulių liberalaus jaunimo – nepolitinės Lietuvos jaunimo visuomeninėsorganizacijos – surengta mokslinė konferencija “Baltijos jūros tarša,teršimo priežastys ir pasekmės”. Projekto, kurį finansuoja PHARE, tikslas –atkreipti visuomenės dėmesį į ekologines jūros problemas. Konferencija —tai pirmasis projekto “Ekologinis švietimas – pilietinės visuomenėspagrindas” etapas. Antrame etape vasarą bus surengta akcija prie Baltijosjūros, kurios metu poilsiautojams bus dalijami lankstinukai ir lipdukai sukonferencijos santrumpomis. Mokslinėje konferencijoje skaitytus pranešimusnumatoma paskelbti atskiru leidiniu.Dvi dienas trukusioje konferencijoje buvo kalbama apie Baltijos baseinotaršą (V.Tričys), Baltijos jūros radioaktyviąją taršą (D.Styra,M.Lukinskienė), Baltijos universiteto programą (A.Žaliauskienė), dirvoserozijos įtaką Baltijos jūros užterštumui (B.Jankauskas), ekotechnologijųnaudojimą atkuriant pažeistas ekosistemas Baltijos jūros regione(A.Kontautas), karinės veiklos poveikį Baltijos jūrai (M.Kairytė), Šiauliųnutekamųjų vandenų įtaką į Baltiją įtekančioms upėms (R.Valskis) bei orotaršą iš laivų rytiniuose Baltijos jūros uostuose (D.Želvytė).Dr. A.Žaliauskienė pristatė Baltijos universiteto programą, kuri sieja 160universitetų keturiolikoje Baltijos jūros šalių. Programą 1991 m. inicijavoir iki šiol koordinuoja Upsalos universitetas (Švedija). Joje yraužsiregistravę 20 000 studentų ir kasmet baigia apie 3000. Dėsto 1000nepriklausomų mokslininkų iš įvairių šalių. 1997 m. gegužės 24 d. įsteigtasBaltijos universiteto programos centras Lietuvoje – Kauno technologijosuniversiteto Chemijos technologijos fakulteto Inžinerinės ekologijoskatedroje.Baltijos universiteto programa yra parengusi tris bakalauro lygio kursus.Kursas “Baltijos jūros gamtinė aplinka” nagrinėja aplinkosaugines regionoproblemas. Kurse “Baltijos tautos” pateikta tautų, gyvenančių prieBaltijos, istorinė raida, kultūriniai savitumai bei socialinės problemos.Paskutinysis kursas “Harmoninga Baltijos regiono plėtra” (1997-1998 m.)susijęs su Jungtinių Tautų deklaracijos “Darbotvarkė XXI amžiui”įgyvendinimu. Šiuo metu Baltijos universiteto programa rengia medžiagąspecializuotiems magistro lygio kursams “Vandens išteklių valdymas” ir“Bendruomenės plėtra”. Pastarasis kursas skirtas miesto infrastruktūros,socialinėms ir ekologinėms problemoms nagrinėti. Kursai skirti įvairiųspecialybių studentams, besidomintiems ekologinėmis problemomis.Akademinio kurso pagrindą sudaro autorių kolektyvų iš įvairių Baltijosšalių parengtas konspektų rinkinys. Kursas iliustruojamas televizijoskompanijų vizualine medžiaga. Be paskaitų ir seminarų, rengiamos studentųdiskusijos su kitų universitetų studentais – programos dalyviais.Baltijos jūra dėl jauno geologinio amžiaus, intensyvių sedimentaciniųprocesų, uždarumo, lėtos vandens apytakos su Šiaurės jūra ir didelio gėlopaviršinio vandens nuotėkio labai jautriai reaguoja į bet kokį žmogausįsikišimą.Viena iš daugelio sričių, kai žmogus daro poveikį jūrai, yra karinė veikla.Apie tai pranešimą konferencijoje skaitė šio straipsnelio autorė M.Kairytė.Karinėms valstybių reikmėms naudojamos didelės teritorijos, įvairūsgamtiniai ištekliai, didžiulės žmonių pastangos. Vien tik iš ginklų gamybossusidaro daug atliekų. Pasikeitus valstybių politikai dauguma nepanaudotųginklų turi būti sunaikinti. Iškyla didelių ekologinių problemų. Tai ypačpasakytina apie cheminio bei branduolinio ginklo utilizavimą.Nemažai cheminių karinių atliekų išpilama tiesiog į jūrą. Cheminis ginklasBaltijos jūroje (prie Bornholmo) pradėtas skandinti jau po Pirmojopasaulinio karo. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, Vokietija dalį savocheminio ginklo atsargų – 3000-5000 tonų, tarp kurių buvo 500-750 tonųfosgeno ir tabuno, paskandino Mažųjų Beltų sąsiauryje. Liubeko įlankojepaskandinta 540 tonų chlorinų ir fosgenų.1946-1947 m. JAV ir Didžioji Britanija Skagerako ir Kategato sąsiauriuosenuskandino 270 000 tonų sprogmenų su cheminiais užtaisais; jų buvoprikrauti seni ir nebetinkami naudoti laivai. Sovietų Sąjunga jūroje barstėcheminius šaudmenis, atitekusius jai po Vokietijos kapituliacijos: 35 000tonų raketų ir aviabombų buvo paskandinta 56 jūrmylės į pietvakarius nuoLiepojos, ties Latvijos ir Lietuvos valstybių siena; 5000 tonų sprogmenųnuskandinta į pietus, 2000 t – į pietryčius nuo Gotlando bei 30 000 tonų –14 jūrmylių į rytus nuo Kristianseno salų ties Gotlandu. Sprogmenys slūgso70-110 m gylyje. (R.Baubinas, J.Taminskas. Karinė gamtonauda Lietuvojesovietmečiu: ekologinės pasekmės. Vilnius, 1997-1998).1953-1965 m. buvusi VDR Baltijoje paskandino 12-22 tonas kovinių cheminiųmedžiagų. Esama duomenų apie nedideles tokių chemikalų sankaupas 2,5jūrmylės į pietus, taip pat 20 jūrmylių į pietvakarius nuo Bornholmo beiLenkijos vandenyse.10-15 proc. sprogmenų sudaro karinės cheminės medžiagos – ipritas,fosgenas, difosgenas, cianogeniniai chloridai, tabunas, hidrociano rūgštisir kitos. Žmogui mirtina iprito dozė – 5 gramai. Manoma, kad Baltijosjūroje paskandinta 7500 t grynų kovinių medžiagų. Vokietijos tyrinėtojųduomenimis, didžiausias cheminis pavojus turėtų kilti 2000-2005 metais. Kaikurių specialistų apskaičiavimais dėl konteinerių korozijos (0,1-0,15 mmper metus) daug nuodingųjų medžiagų į vandenį gali būti išmesta apie 2002-2005 metus (E.Trimonis. Baltijos jūros ištirtumo problemos 2000). Jei taipatsitiktų, tai būtų pasaulinio masto ekologinė katastrofa. Pirmas įspėjimasbuvo 1997 m., kai prie Švedijos uosto Liusečilo priedugniniame vandens
sluoksnyje buvo aptikta nuodingųjų medžiagų koncentracija, šimtus kartųviršijanti foninę. Netrukus Bornholmo baseine Rusijos mokslinė ekspedicijagruntosemiu kartu su dugno nuosėdomis pakėlė iprito ir dumblo gumulus.Cheminių bombų neretai pakliūdavo į danų žvejų tinklus. 1991 m. rugpjūtįdešimtys dėžių sprogmenų iš Leningrado karinės jūrų bazės pateko į Suomijospakrantę. 1992 m. Bornholmo salos pakrantėje aptikta 250 kg bomba, kuriojebuvo 60 kg kovinių cheminių medžiagų (garstyčių dujų). Aštuntąjį devintąjįdešimtmetį po mokomųjų bombardavimų Baltijos jūroje bangos į paplūdimiusišmesdavo fosforo gabaliukų, kurie žalodavo gintaro rinkėjus. Beltųsąsiauryje esančių medžiagų būklė tyrinėta 1971-1972 m., o apie sprogmenis,esančius ties Liepoja, buvo sužinota tik 1991 metais. Estijosteritoriniuose vandenyse tebėra apie 40 000 minų, Lenkijos – 12-oje vietųpaskandinti sprogmenys. Naujausiais duomenimis, Sankt Peterburgomokslininkai gavo lėšų nuskandintų Baltijos jūroje karinių atliekų ir jųpoveikio tyrimams.KUR DĖTI ŠIUKŠLES ?
Buityje bei per ūkinę veiklą nuolat susidaro įvairių kietų tiek organinės,tiek neorganinės kilmės atliekų, vadinamų šiukšlėmis. Apskaičiuota, kadkiekvienas Lietuvos gyventojas kasmet išmeta po 150 – 200 kg buitiniųatliekų. Daugiausia jų sudaro virtuvės atliekos, popierius ir kartonas,stiklas, plastikas ir metalas. Nemažai šiukšlių susidaro ir prekyboje,įstaigose…Atliekose gausu įvairių pavojingų medžiagų, kaip sunkieji metalai, rūgštys,tepalai, klijai, pasenę vaistai ir kt.Šiukšlėmis dažniausia atsikratoma netvarkingai suverčiant jas tam tikrojevietoje. Todėl aplink kiekvieną naują gyvenvietę atsiranda sąvartynai. O kąjau bekalbėti apie didžiuosius miestus, prie kurių sąvartynai užimadidžiulius plotus. Lietuvoje veikia apie 800 miesto ir kaimo sąvartynų, įkuriuos per metus išvežama apie 1800 tūkst. t buitinių atliekų.Netvarkingai įrengti sąvartynai yra pavojingi žmonių sveikatai. Jieskleidžia dulkes, smarvę, juose veisiasi įvairių pavojingų ligų platintojai– pelės, žiurkės, musės. Sąvartynuose suverstos cheminės medžiagos perlietų patenka į dirvą, todėl gali užteršti požeminius gruntinius vandenis.Skaidantis organinėms liekanoms, susidaro puvimo dujos, kurios galiužsidegti, netgi sukelti sprogimą. Nuodingosios medžiagos teršia dirvą irvandenį, šiukšlina mūsų aplinką. Visų rūšių atliekų sparčiai daugėja, onukenksminti jų nesuspėjama. Tai gali sukelti tokią aplinkos taršą, kurivirs ekologine katastrofa ir pakenks gyvybei Žemėje.Vienintelis išsigelbėjimas – perdirbti atliekas taip, kad jos būtųnaudingos žmonėms ir aplinkai. Kai kuriose šalyse miesto šiukšlės pradėtostvarkyti prieš 20 – 25 metu. Tų šalių gyventojai skatinami rinkti atliekas,kurias galima vėl perdirbti. Jos vadinamos antrinėmis žaliavomis. Lietuvojebe įprastinių antrinių žaliavų supirkimo punktų, dabar yra specialiųkonteinerių.Prie miestų įrengiami sąvartynai turi būti tvarkingi. Jie neturi skleistinemalonaus kvapo, dulkių ir turi būti įrengiami taip, kad vėjas neišpustytųpopierių bei kitų lengvų šiukšlių. Svarbu, kad būtų geras izoliacinissluoksnis, kuris saugotų nuo taršos tiek paviršinius, tiek ir požeminiusvandenis. Baigto naudoti tvarkingo sąvartyno vietoje turi būti įrengiamasparkas, skveras.
IGNALINOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS POVEIKIS APLINKAI
Eksploatuojant bei remontuojant atominę elektrinę susidaro dideli kiekiairadioaktyviųjų atliekų, kurios kaupiamos elektrinės saugyklose. Elektrineinormaliai dirbant, į aplinką patenka nuo radioaktyviųjų medžiagų apvalytasvanduo ir oras. Tarša sustiprėja remontuojant ar įvykus avarijai.Atominės elektrinės tarnybos nuolat matuoja radioaktyviųjų medžiagų emisijąį orą ir vandenį. Kadangi matavimams naudojama nepakankamai tobula įranga,tai gaunami ne visiškai patikimi rezultatai.Radioaktyviųjų medžiagų kaupimąsi Ignalinos AE poveikio zonoje taip patstebi pačios elektrinės tarnybos. Be to, pagal Lietuvos monitoringoprogramą Ignalinos AE aplinką kontroliuoja Centrinė aplinkos tyrimųlaboratorija bei Fizikos institutas. 1993 metų pabaigoje, padedantŠvedijai, prie elektrinės pradėjo veikti dvi (viena – vyraujančių vėjųkryptimi, kita – priešinga) automatinės gama monitoringo stotys. Jos nuolatmatuoja gama spinduliavimo intensyvumą ir reguliariai perduoda duomenis įcentrinį kompiuterį Aplinkos apsaugos departamente.Fizikos instituto bazėje prie Drūkšių ežero veikia automatizuotosdozimetrinių ir meteorologinių stebėjimų sistemos maketas. Čiaautomatizuotai registruojamas vėjo greitis ir kryptis, oro temperatūradviejuose aukščiuose, nustatoma oro stabilumo klasė. Stebėjimų rezultataiįgalina vykdyti radionuklidų plitimo ore skaičiavimus realiame laike [20].Visos elektrinėje susidariusios dujinės radioaktyviosios atliekos išmetamosį atmosferą pro 150 m aukščio ventiliacijos vamzdžius. Aerozoliniųradioaktyviųjų medžiagų į aplinką patenka nedaug, nes dujos pakeliuipraeina pro išlaikymo kameras ir filtrus.Didžiausia emisijų į orą aktyvumo dalis tenka radioaktyviosioms inertinėmsdujoms (9.1 lentelė). Apie 96-97% iš Ignalinos AE išmetamų radioaktyviųjųdujų sudaro Ar-41, kurio skilimo pusperiodžio trukmė 1.83 val. Jisatsiranda reaktoriuje neutronams aktyvuojant ore ir aušinimo vandenyjeesantį stabilų Ar-40. Iš dalijimosi reakcijos produktų reikšmingiausias yraXe-133, kurio skilimo pusperiodžio trukmė – 5.2 paros. Jis sudaro apie 3%inertinių dujų aktyvumo. Visiems kitiems ksenono ir kriptono izotopamstenka mažiau kaip 1% bento aktyvumo.9.1 lentelėIgnalinos AE radioaktyvioji emisija į orą[pic]Inertinės dujos neįsijungia į biologines grandis ir greitai pasiskirstoatmosferos ore. Šios dujos lemia išorinį švitinimą, todėl ir jų poveikisgyvajai aplinkai ir žmonėms yra nedidelis. Kiti radionuklidai, patekę įorganizmą su maistu, vandeniu, oru gali būti įsisavinti ir išbūti jame ilgąlaiką. Itin dideliu radiotoksiškumu pasižymi jodo izotopai,
reikšmingiausias J-131 (skilimo pusperiodis – 8.1 paros). Pastaraisiaismetais šio nuklido Ignalinos AE išlėkove gerokai sumažėjo (9.1 lentelė).“Ilgaamžių” radionuklidų grupėje (9.1 lentelė) didžiausias indėlis tenka Co-60, kurio skilimo pusperiodis 5.3 metai – iki 50% aktyvumo, ir Cs-137 (30metų) – apie 15%. Mn-54 (312 paros), Cr-51 (28 paros), Nb-95 (45 paros)tenka po 4-9% aktyvumo. Visi minėtieji radionuklidai, išskyrus Cs-137, yraaktyvuoti korozijos produktai. Pastaraisiais metais elektrinei dirbantnepilnu pajėgumu, sumažėjo ir aplinkos teršimas (9.1 lentelė).Skystos radioaktyviosios atliekos, kurios susikaupia dirbant elektrinei,įvairiais būdais išvalomos nuo radioaktyviųjų medžiagų. Tačiau sunuotekomis į Drūkšių ežerą patenka radioaktyvių teršalų. Nuotekoseaptinkama dalijimosi produktų: Cs-137, Cs-134, Sr- 90 ir korozijos produktųCo-60, Mn-54, Fe-59. 1992 metais iš elektrinės nutekėjusių radioaktyviųjųmedžiagų bendras aktyvumas sudarė apie 22.85 GBq, iš jų 2.74 GBq Cs-137,0.81 GBq Sr-90, 8.10 GBq Co-60, 5.72 GBq Mn-54, 0.80 GBq Fe-59. Panašiaibuvo ir 1993 metais: sausio- balandžio mėnesiais nuotekų bendras aktyvumasbuvo 1.94 GBq, (iš jų 0.27 GBq Cs-137 ir 1.17 GBq Co-60), o lapkričio mėn.nuotekų bendras aktyvumas 0.278 GBq (0.250 GBq Co- 60).Ignalinos atominė elektrinė atlieka aplinkos užterštumo radioaktyviosiomismedžiagomis matavimus 30 km spinduliu aplink elektrinę, vadinamojoje“stebimoje” teritorijoje. Vidutinė 1990-1992 metų radionuklidųkoncentracija pažemio ore šioje teritorijoje pateikta 9.2 lentelėje. Oreaptinkami ne tik globaliniai radionuklidai (Cs-137, Cs-134, Sr-90), bet irbūdingi atominėms jėgainėms – Mn-54, Co-60, Zr-95, Nb-95, Fe-59. 9.2lentelėje taip pat pateiktos didžiausios leistinos koncentracijos. 1993 m.Fizikos instituto stotyje, esančioje 3.5 km į rytus nuo elektrinės, buvotaip pat fiksuojama Zr-95, Nb-95 (iki 0.04-0.05 mBq/kubiniame metre) ir Mn-54, Co-60 (atitinkamai 0.006 ir 0.005 mBq/kubiniame metre).9.2 lentelėDirbtinių radionuklidų vidutinis koncentracijos Ignalinos AE “stebimoje”teritorijos ore, mikroBq/kubiniame metreMetai Cs-137 Cs-134 Mn-54 Co-60 Nb-95 Fe-591990 5.18 0.333 mažiau 0.4 mažiau 0.4 mažiau 0.4 mažiau 0.41991 2.29 0.148 0.104 0.055 mažiau 0.4 mažiau 0.41992 2.11 0.140 0.122 0.137 – –DLK 18000000 16000000 44000000 11000000 120000000 66000000Kaip matyti iš 9.2 lentelėje pateiktų duomenų, radionuklidų koncentracijosore Ignalinos poveikio zonoje yra gerokai mažesnės už didžiausias leistinaskoncentracijas. Į orą patekę teršalai palaipsniui nusėda ant žemėspaviršiaus. Matuojant iškritų radioaktyvumą, įvertinamas radioaktyviųjųmedžiagų kaupimosi intensyvumas. Duomenys apie radioaktyvias atmosferosiškritas Ignalinos AE stebimoje teritorijoje pateikti 9.3 lentelėje.9.3 lentelėRadionuklidų aktyvumas atmosferos iškritose per parą mBq/kvadratiniamemetreMetai Cs-137 Cs-134 Sr-90 Mn-54 Co-60
1986 6 734 3 5151987 15 1.51988 111 491989 18 331990 15 3.71991 44 – 2.2 4.11992 7 0.3 1.1 0.4 –1993* 18 0.3 6.5 0.3 0.3* – matuota Fizikos instituto bazėje.Labai dideli Cs-137 ir Cs-134 tankiai 1986 m. buvo sąlygoti Černobylioavarijos. Šiuo metu globalinių radionuklidų Cs-137,134, Sr-90koncentracijos ore (9.2 lentelė) ir krituliuose atitinka fonines vertes, irgalima manyti, kad tai nėra elektrinės veiklos produktai. Tuo tarpu Mn-54ir Co-60 pėdsakai – akivaizdi elektrinės veiklos pasekmė.Tiriant dirvas Ignalinos AE poveikio zonoje, iš dirbtinių nuklidų aptiktitik Cs-137, Cs-134 ir Sr- 90. Vidutinė Cs-137 koncentracija yra 7 Bq/kg,kitų radionuklidų dar mažiau.Šios vertės atitinka fonines vertes ir, reikia manyti, yra branduolinioginklo bandymų ir Černobylio AE avarijos produktai. Ignalinos AE teršalųdirvoje neaptikta.Drūkšių ežeras yra natūralus Ignalinos atominės elektrinės aušintuvas. Įežerą patenka panaudotas vanduo iš atominės elektrinės ir iš Visaginomiesto kanalizacijos. Ignalinos AE atlieka reguliarius Drūkšių ežeroekosistemos stebėjimus. Ežero vandens vidutinis bendras beta aktyvumas 1992m. buvo 0.178 Bq/l. Daug didesni radioaktyvių medžiagų kiekiai susikaupėežero dugno nuosėdose (nuosėdos imamos “foninėse” stotyse). 1992 metų dugnonuosėdų analizės rezultatai pateikti 9.4 lentelėje.Beveik visame ežere dugno nuosėdose aptinkama ne tik globalinių Cs-137, Cs-134 (foninės koncentracijos), bet ir elektrinės teršalų – Mn-54 ir Co-60.9.4 lentelėDirbtinių radionuklidų vidutinės koncentracijos dugno nuosėdose irdumbliuose 1992 m., Bq/kg drėgnos masėsCs-137 Cs-134 Mn-54 Co-60 Fe-59 Co-58 Cr-51
Drūkšiųežero dugnonuosėdos 5.07 0.52 0.44 1.18 0.22 0.037Dumbliaiprie išlei-dimo kanalo 2.1 – 18.2 11.2 38.6 5.3 61.4Itin intensyviai radionuklidus kaupia dumbliai. Ežero dumblių izotopinėsudėtis artima dugno nuosėdų sudėčiai. Tačiau labai dideliu aktyvumupasižymi dumbliai, surinkti šalia išleidimo kanalo. Pastebėta, kad šiosežero dalies dumblių aktyvumas didėja (9.4, 9.5 lentelės).9.5 lentelėDrūkšių ežero dumblių bendras aktyvumas (visų radionuklidų be K-40 ir Be-7suma), Bq/kg drėgnos masėsMetai Minima- Maksimali vertė Vidutinė vertėli vertė prie išleidimo prie išleidimokanalo kanalo1990 0.15 3.91991 0.18 27.21992 0.92 532 139Kaip ir ankstesniais metais, Drūkšių ežero žuvyse aptinkama tik ČernobylioAE avarijos produktų – Cs-137, Sr-90, Cs-134. Šių nuklidų palaipsniuimažėja. Vidutinė Cs-137 koncentracija žuvyse sudaro 2.7 Bq/kg. Lietuvoshigienos normos leidžia šitokius didžiausius žuvies užterštumus: 370 Bq/kgCs-137 ir 37 Bq/kg Sr-90.Ypatingą problemą sudaro tritis (skilimo pusperiodis 12.3 metų). Dėlnetobulos aparatūros ir metodinių sunkumų Ignalinos AE tričio emisijos įaplinką nematuoja. Tričio koncentracijos matavimus elektrinės aikštelėsgręžiniuose bei aplinkos objektuose atlieka Geologijos ir Fizikosinstitutai. Nustatyta, kad 1993 metais H-3 koncentracija Drūkšių ežerovandenyje buvo 6-8 Bq/l, o tai viršija globaliai pasiskirsčiusio H-3 foninękoncentraciją (3.6-4.8 Bq/l). Liepos mėnesį Vosyliškių upelyje, kuriuo įDrūkšių ežerą nuteka vanduo po valymo, buvo apie 61.4 Bq/l H-3. Dardidesnės H-3 koncentracijos aptinkamos gruntiniame vandenyje. Daugiausiatričio 1993 metais aptikta radioaktyviųjų atliekų saugyklų aplinkojeesančių gręžinių vandenyje. Didžiausia koncentracija – apie 2.6 kBq/l.Didžiausia leistina tričio koncentracija 148 kBq/l. Remiantis modeliniais
skaičiavimais galima tvirtinti, kad per 1993 metus į Drūkšių ežerą turėjonutekėti apie 1000 GBq tričio.Iš pateiktų duomenų matyti, kad pastaraisiais metais radiacinė situacijaIgnalinos AE aplinkoje buvo normali. Ignalinos AE dirbant nepilnu pajėgumu,sumažėjo į orą išmetamų radioaktyviųjų medžiagų, tačiau stabdant irremontuojant reaktorius tarša šiek tiek suintensyvėja. Išmatuotosradionuklidų koncentracijos buvo gerokai mažesnės už didžiausius leistinusužterštumo lygius. Ignalinos teršalų aplinkos objektuose buvo daug mažiaunegu gamtinių radionuklidų ir branduolinio ginklo bandymų bei Černobylioavarijos produktų.APLINKOSAUGA
Lietuvoje aplinkosauga rūpinasi : [pic]Jų “draugai” :[pic][pic][pic][pic]
Paskutiniu metu nagrinėjamos šios temos:2003-05-07 Nemuno dviračių trasa2003-04-22 Lietuvos žaliųjų judėjimo 2002 m. veiklos ataskaita
Lietuvos žaliųjų judėjimo darbai, projektai, akcijos ir programos 2002metais2003-04-19 Susipažinkime – Žemės draugai
Lietuvos Žaliųjų Judėjimas priklauso keletui tarptautinių aplinkosauginiųorganizacijų. Viena jų – Tarptautinė Žemės draugų organizacija (FoEI –Friends of Earth International), kurios pagrindinis šūkis – “Žemės dienakasdien”.2003-04-18 Milijardai subalansuotai plėtrai ? Ką galime daryti geriau. ESparamos narystei fondų naudojimo pamokos”
Lietuvos žalieji su kolegomis iš 8 ES narystės siekiančių šalių pabandėpažvelgti iš visuomenės dalyvavimo ir viešųjų interesų atstovavimo pusėsbei ivertinti pirminę patirtį susidūrus su Europos Sąjungos paramosnarystei fondais (ISPA, SAPARD, PHARE). Aišku, mus labiausiai dominoaplinkosauginiai klausimai, fondų veiklos skaidrumas, visuomenės galimybėsdalyvauti sprendimų priėmime. Mes visai nesidomėjome, kaip NVO galetų iššitų fondų gauti finansavimą savo veiklai.2003-04-14 Laiko virsmas laikmečių kryžkelėje
Žemės dienos išvakarėse vienuolikmetis sūnus paprašė patikrinti rašinėlį,kurį jis parašė istorijos pamokai. Štai tas rašinėlis:2003-04-03 Interviu su Aplinkos ministru A. Kundrotu apie hidroelektriniųstatybos apribojimus
Jau ne vienerius metus vyksta gana aštrios diskusijos dėl hidroelektriniųstatybos, t. y. dėl jų naudos ūkiui ir žalos aplinkai. Hidroenergetikaitvirtina, kad jokios žalos gamtai hidroelektrinės nedaro, nes jos neteršiaoro, joms nereikia brangaus kuro, o užtvankos ir tvenkiniai netgi pagyvinakraštovaizdį. Apie tai su Aplinkos ministru Arūnu Kundrotu kalbėjosi„Žaliosios Lietuvos“ žurnalistas Tautvydas Trumpa.2003-04-03 Natūrali upė – neįkainojama vertybė
Upės – tai žemės kraujagyslės, be kurių ji negali gyventi. Visi geraižinome ir jaučiame, kiek gyvybės aplinkai suteikia natūralus vingiuotasupelis, ir kaip nykiai atrodo tiesių griovių išraižytas laukas. Vien dėlšios priežasties neturime teisės aukoti likusių natūralių Lietuvos upiųhidroelektrinių statybai.2003-03-29 Prasidėjęs žolės deginimas – barbariškas nusikaltimas2003-03-17 Pilaitės gyventojai – įstatymų ir valdininkų paspęstuosespąstuose
Suįžūlėję Vilniaus m. savivaldybės politikai ir valdininkai, pamynę mūsųviltis išsaugoti greta augantį pušyną, toliau brandina savo barbariškusplanus užgrobti ir iškirsti Pilaitės mišką. Kantrybė ir gera valia senka,nes valdininkų kabinetų durų varstymas neatneša laukiamų rezultatų.2003-03-06 Pagrindinė susitikimo Maskvoje tema – naftos gavybos Baltijosjūroje ekologinė sauga
„Lietuva nuosekliai laikosi nuostatos, kad klausimas dėl naftos gavybosBaltijos jūroje šalia UNESCO globojamo Pasaulio paveldo objekto – Kuršiųnerijos, kuri priklauso dviem šalims, Rusijai ir Lietuvai, turi būtisvarstomas itin atidžiai ir išsamiai“, – sakė mūsų šalies delegacijosvadovas, Aplinkos ministerijos sekretorius Emilis Gustainis per susitikimąsu Rusijos aplinkosaugos institucijų vadovais ir verslo atstovais.2003-02-11 Pilaitės miškai, golfas ir korupcija2003-02-11 Sociologinis tyrimas
Tyrimas atliktas Lietuvos Žaliųjų Judėjimo užsakymu 2002 gruodžio – 2003vasario mėnesiais.Šiuo tyrimu siekiama sužinoti Vilniaus miesto Pilaitėsmikrorajono gyventojų nuomonę tam tikrais su aplinkosaugos sritimisusijusiais klausimais.2003-02-04 Europos Komisija parems Lietuvos pastangas apsaugoti Kuršiųneriją nuo ekologinio pavojaus
Aplinkos ministerija gavo Europos Komisijos Aplinkosaugos generaliniodirektorato atsakymą į savo kreipimąsi dėl naftos gavybos telkinyje D-6,kuris priklauso Rusijos Federacijai, keliamo pavojaus Baltijos jūrai irKuršių nerijai.2003-01-15 Naftos verslovė netoli Nidos – ekologinės rizikos zona
Rusijos naftos kompanija „LUKOIL“ ruošiasi įgyvendinti savo naftos gavybosplanus Baltijos jūros pietrytinėje dalyje netoli Nidos. Rusijos Federacijaipriklausantis naftos telkinys Kravcovskoje (D-6) yra prie pat Lietuvossienos ties Kuršių nerija. Nors, „LUKOIL“ tvirtinimu, šio telkinioeksploatavimo projektas atitinka visus ekologinio saugumo reikalavimus, jistebekelia pagrįstų abejonių ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniamsekspertams. Ekologiškai nesaugi naftos gavyba pažeistų mūsų šaliesinteresus.