Tarša

TARŠA

ATMOSFEROS ORO TARŠA

Atmosfera – Žemės rutulį gaubiantis daugiau kaip 800 km storio dujųapvalkalas. Atmosferos oras – įvairiausių dujų rinkinys. Pagrindinėssudedamosios dalys – azotas ir deguonis. Atmosferoje taip pat yra angliesdioksido ir inertinių dujų. Be to, atmosferoje, ypač apatiniuose jossluoksniuose, gausu įvairių dulkių, cheminių junginių, bakterijų, sporų,vandens garų. Atmosferoje 10 – 50 km aukštyje yra gausu ozono. Didžiausiaozono koncentracija yra 20 – 25 km aukštyje. Šis atmosferos sluoksnisvadinasi ozono sluoksniu. Ozonosfera sugeria žmogui pavojingusultravioletinius spindulius. Didesnis šių spindulių kiekis gali būti labaipavojingas žmogui ir kitiems gyviems organizmams. Šiandien visi žino, kadšis sluoksnis plonėja, todėl juo reikia labai rūpintis. Oras, kuriuokvėpuojame, gali būti teršiamas – natūraliais komponentais:

1dulkėmis

2.mikroorganizmais,grybeliais

3.žiedadulkėmis

4.fitvaleksinais

5.balzaminėmis augalų medžiagomis

6. organinių medžiagų irimo komponentais

7. NH3, CO2, H2S, antropodujomis (žmogaus kūno išskiriamomis dujomis)ir kt.

Jie gali sukelti viršutinių kvėpavimo takų pažeidimus, bei alerginesreakcijas

dirbtinės taršos komponentais:

pramonės dulkėmis, dūmais, kuro degimo produktais (pramonės ir transporto)NOx, SO2, CO, CO2 … aerozoliais

Jie gali :

1.      pažeisti netik viršutinius kvėpavimo takus, bet ir plaučių audinį –sukelti plaučių dulkeligę (pulmokontozę), uždegiminius procesus;

2.      ryški ekologine žala – susidarę rūgštiniai lietūs keičia vandenstelkinių ir dirvožemio pH, todėl kinta tiek augalų, tiek gyvūnų egzistavimosąlygos;

3.      gali patekti į mitybos grandines ir kauptis organizme, ilgainiui jįintoksikuoti;

4.      sukelti nuodinguosius rūkus pramoniniuose miestuose fotocheminiusrūkus (dėl transporto taršos ir saulės radiacijos sąveikos (kurie stipriaidirgina kvėpavimo organus. Tai mažina organizmo atsparumą. Pagrindiniaiatmosferos taršos šaltiniai Lietuvoje yra transportas, kuris sudaro apie65% viso oro užterštumo. Antroje vietoje yra pramonė – 20-25%, trečioje –

energetika, sudaro 10-15% oro užterštumo.

Pagrindiniai atmosferos oro teršalai yra skirstomi į 5 grupes:

1.            anglies monoksidas – smalkės

2.            azoto oksidai

3.            sieros oksidai

4.            angliavandeniliai

5.            dulkės

Visi šie teršalai sudaro 90% viso oro užteršimo.Anglies monoksidas (CO) arba smalkės – tai bespalvės ir bekvapės dujos,kurios susidaro:

Degimo metu, kuomet nepilnai sudega kuras, nes aplinkoje nepakankamaideguonies. Daugiausia tai būdinga transporto priemonėms.CO2 + C ( 2COEsant labai aukštai temperatūrai (daugiau nei 1000(C) kai angliesdvideginis skyla. Šie atvejai yra dažni pramonėje.2CO2 ( 2CO + O2Anglies monoksido šaltiniai:|Transportas |63,8 % ||Pramonė |9,6 % ||Kietų atliekų |7,8 % ||nukenksminimas | ||Stacionarus kuro |1,9 % ||deginimas | |

Patekęs į atmosferą CO ilgai išlieka stabilus.CO įtaka sveikatai: patekęs į kraują (per plaučius) jungiasi su hemoglobinuir sudaro labai patvarų junginį – karboksihemoglobiną. Tokiu atvejuhemoglobinas negali atlikti savo funkcijos, t. y. pernešti deguonį įaudinius, ko pasėkoje vystosi audinių hipoksija. CO galimybė susijungti suhemoglobinu yra 200 kartų didesnė nei O2, todėl net nedidelė jokoncentracija aplinkoje neigiamai veikia sveikatą ir gali būti pavojinga.Organizmo veiklos sutrikimai labiausia priklauso nuo karboksihemoglobinokoncentracijos kraujyje. Gali būti pažeista centrinė nervų sistema,regėjimas, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemos. Esant labaidideliai karboksihemoglobino koncentracijai kraujyje – koma ir net mirtis.Pavojingiausia padidėjusi CO koncentracija vaikams ir vyresnio amžiausžmonėms, ypač jei jie nerūko.Azoto oksidaiNO – bespalvės, bekvapės dujos.

NO2 – raudonai rudos spalvos, nemalonaus kvapo dujos.Pagrindiniai teršimo azoto oksidai šaltiniai:|Transportas |39,3 % ||Stacionarus kuro deginimas |48,5 % ||Kietų atmatų nukenksminimas |2,9 % ||Pramonė |1,0 % |

Lietuvoje azoto oksidais labiausiai užteršti didieji miestai – Kaunas,Vilnius, Klaipėda, taip pat Mažeikiai (dėl “Mažeikių naftos” ir šaliaesančios cemento gamyklos)Azoto oksidų įtaka sveikatai: Dirgina kvėpavimo takų gleivinę, didelėskoncentracijos sukelia gleivinės paburkimą ir edemą. Toksiškai veikia

plaučius. Dirgina akių gleivinę.Sieros oksidaiSO2 (sieros dioksidas) ir SO3 (sieros trioksidas) – bespalvės, turinčiosspecifinį kvapą dujos.Pagrindiniai taršos sieros oksidais šaltiniai:|Stacionarus kuro |73,5 % ||deginimas | ||Pramonė |22,0 % ||Transportas |2,4 % ||Kietų atmatų |0,3 % ||nukenksminimas | |

Lietuvoje didžiausias užterštumas sieros oksidais Elektrėnuose (Elektrėnųelektrinėje kaip kuras naudojamas mazutas, kuriame yra sieros).Sieros oksidų poveikis sveikatai priklauso nuo jų koncentracijos ore.Sieros oksidai dirgina sukelia refleksinį kosulį, kvėpavimo takų gleiviniųpaburkimą, dirgina akių gleivinę. Esant didelei koncentracijai pavojinga irlabai trumpalaikis poveikis. Jautresni sieros oksidų poveikiui – vaikai irasmenys sergantys kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.AngliavandeniliaiPagrindiniai taršos angliavandeniliais šaltiniai:|Transportas |48,8 % ||(ypač automobiliai | ||benzininiais | ||varikliais) | ||Pramonė |14,4 % ||Stacionarus kuro |2,2 % ||deginimas | |

Poveikis sveikatai: Sukelia gleivinių (kvėpavimo takų ir akių) paburkimus.Esant didesnei angliavandenilių koncentracijai, per plaučius jie patenka įkraują ir neigiamai veikti centrinę nervų sistemą – sukelia motorinįslopinimą iki narkozės.DulkėsŠi grupė jungia įvairias chemines medžiagasPagrindiniai teršimo šaltiniai:|Pramonė |26,5 % ||(Lietuvoj – cemento, | ||stiklo pramonė) | ||Kuro deginimas |31,4 % ||(daugiausia akmens | ||anglis) | |

Poveikis sveikatai priklauso nuo dalelių dydžio ir cheminės sudėties.Mažesnės nei 5(m (0,000005m) dulkės gali patekti į plaučius. Didesnėsdalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose. Jei dalelių sudėtyjeyra švino, mangano, arseno arba fluoro, jos gali sukelti lėtiniusapsinuodijimus. Dulkės, kurių sudėtyje yra silicio oksidų (Molio, smėlio,cemento, stiklo vatos ir kt.),o taip pat organinės ir metalų dulkės sukeliaspecifinius plaučių audinio susirgimus – pneumokonjozes.Globalinės oro užterštumo problemosGlobaliniai ekologiniai pokyčiai pasaulyje prasidėjo XIX amžiaus pabaigoje.Pagrindine šių pokyčių priežastimi laikomas miestų gigantų atsiradimas,kurie tapo dirvožemio, oro ir vandens teršėjais. Ekologinė krizė – taiekosistemų normalios veiklos sutrikimas didelėse teritorijose.

Rūgštūs lietūs susidaro kuomet atmosferos ore yra didelė koncentracijasieros ir azoto oksidų, kurie lengvai jungiasi su vandeniu ir susidarorūgštys. Rūgštūs lietūs keičia dirvožemio ir įvairių vandens telkiniųrūgštingumą. Dėl to kenčia augmenija ir gyvūnija. Norint neutralizuotirūgščių lietų poveikį yra kalkinami dirvožemis ir ežerai.Temperatūrinė inversija ir smogas Normaliomis sąlygomis kylant aukštynatmosferos oro temperatūra mažėja. Esant temperatūrinei inversijai priežemės paviršiaus oro temperatūra mažėja, o pakilus į kelių šimtų metrųaukštį yra pasiekiama inversinė zona, kurioje kylant aukštyn temperatūradidėja. Praėjus šią zoną ji vėl mažėja kylant aukštyn. Temperatūrinėinversija viena, kaip gamtos reiškinys nėra pavojinga, tačiau esant dideleioro taršai ši situacija gali būti pavojinga daugelio žmonių gyvybei.Viršutiniams atmosferos sluoksniams būdingas vertikalus oro masiųjudėjimas. Orų srautai atmosferos apatiniuose sluoksniuose judahorizontalia kryptimi. Tokį judėjimą sąlygoja vėjo stiprumas ir kryptis.Jei vėjas yra pakankamai didelis, teršalai nesikaupia vienoje vietoje – jieyra išsklaidomi. Kalnuotose vietovėse arba didelėse daubose vėjo įtaka yražymiai mažesnė. Todėl tokiose vietovėse teršalų pasiskirstymas priklausonuo vertikalaus oro masių judėjimo. Atsiradusi temperatūros inversinė zonaneleidžia maišyti apatiniams ir viršutiniams atmosferos sluoksniams.Tokiomis sąlygomis teršalai kaupiasi ir pasiekia labai didelękoncentraciją, atsiranda didelė ekologinė problema – smogas. Esant saulėtamorui ore esančius teršalus veikia ultravioletiniai spinduliai, ko pasėkojeįvyksta fotocheminės reakcijos, kurių metu susidaro daug toksiškesnijunginiai. Šis reiškinys vadinamas fotocheminiu smogu. 1948 metaisPensilvanijoje Donora vietovėje dėl temperatūrinės inversijos ir smogo mirė20 žmonių, 1952 metais Londone mirė 4000 žmonių. Jautriausi šiomsekologinėms problemoms yra vaikai ir asmenys sergantys kvėpavimo beiširdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.Šiltnamio efektas Normaliomis sąlygomis dalis (2/3) iš saulės atsklidęinfraraudonųjų spindulių (šilumos) yra sugeriami dirvožemyje, akmenyse,uolienose, o likusi dalis (1/3) atsispindi ir grįžta į kosmosą. Padidėjusianglies dvideginio (CO2) koncentracija veikia kaip vienpusis skydas. Saulėsspinduliai laisvai patenka į atmosferą, atsispindi nuo įvairių paviršių irnegalėdami praeiti pro didelės CO2 koncentracijos atmosferos sluoksnį liekažemuosiuose atmosferos sluoksniuose. Šių reiškinių pasėkoje kyla orotemperatūra.

ATMOSFEROS TARŠA 2002 METAIS KAUNE

1993 m. savivaldybės aplinkos apsaugos skyriaus iniciatyva pradėti Kaunomunicipalinio ekologinio monitoringo stebėjimai. Savivaldybės aplinkosmonitoringas yra vykdomas siekiant gauti detalesnę informaciją apieteritorijos gamtinės aplinkos būklę ir, remiantis objektyvia informacija,planuoti bei įgyvendinti vietines aplinkosaugos priemones.Kauno visuomenėssveikatos centras pagal municipalinio ekologinio monitoringo programą vykdoatmosferos oro, šulinių bei atvirų telkinių paviršinio vandens ir triukšmotyrimus.Atmosferos oro taršai šiuo metu daugiausiai įtakos turi mobiliųjųtaršos šaltinių ir energetikos objektų išmetimai. Automobilių transportosukeliama oro tarša sudaro daugiau kaip 70 proc. visos oro taršos. Įatmosferą kiekvienais metais mobilieji taršos šaltiniai išmeta vis daugiauteršalų, kurie, veikdami ilgesnį laiką, tampa rizikos veiksniais žmogaussveikatai. Autotransporto išmetamosiose dujose yra virš 200 įvairiųcheminių junginių- kuro degimo produktų. Higieniniu požiūriu pagrindiniaiteršalai iš jų – anglies monoksidas; azoto oksidai; aldehidai;angliavandeniliai; kietos dalelės (dulkės, suodžiai); švino aerozolis(naudojant etiliuotą benziną).Pastarųjų metų moksliniai tyrimai įrodė, kadtransporto sukeliama oro tarša sukelia įvairius kvėpavimo sistemossutrikimus, astmą, plaučių funkcijos sumažėjimą, o taip pat irpriešlaikines mirtis. Daugelis teršalų, esančių automobilių išmetamose

dujose pripažinti kancerogeniniais junginiais. Dažniausiai minimikancerogenai – benzenas bei dyzelinio kuro kietosios dalelės, taip patformaldehidas, švino junginiai.Oro užterštumo poveikis skirtingasatskiriems individams populiacijoje. Didesnės rizikos grupėje yra vaikai,pagyvenę žmonės, nėščios moterys, žmonės, turintys įvairių imuninėssistemos sutrikimų.Individualių lengvųjų automobilių skaičius miestesparčiai didėja, tuo tarpu pervežamų visuomeniniu transportu keleiviųskaičius mažėja.|[pic] |[pic] |

Autotransporto išmetamosios dujos patenka į žemiausią atmosferos sluoksnį,todėl sunkiai išsisklaido. Siaurose gatvėse pastatai sulaiko sklaidą,kenksmingos medžiagos kaupiasi pėsčiųjų kvėpavimo zonoje. Kai kurieišmetamųjų dujų komponentai dalyvauja fotocheminėse reakcijose, susidarotaip vadinamas „smogas”.Atmosferos taršos lygis priklauso nuoautotransporto intensyvumo ir eismo organizavimo, gatvių važiuojamosiosdalies pločio, vietovės reljefo, meteorologinių sąlygų. Taip pat įtakojatransporto priemonės variklio tipas, galingumas, techninė būklė, darborežimas, naudojamas kuras. Šiuo metu automobiliams dažniausiai naudojamasbenzinas, dyzelinis kuras, rečiau- dujos, nors pastarosios yra ekologiškaišvaresnis kuras.Dirbant vidaus degimo varikliams, didžiausios angliesmonoksido, angliavandenilių, benzpireno koncentracijos susidaro „tuščios”eigos, o azoto oksidų- maksimalaus apkrovimo (pavyzdžiui, važiuojantįkalnėn) metu. Mažiausiai anglies monoksido ir angliavandenilių išsiskiriavažiuojant 50- 70 kilometrų per valandą greičiu. Dirbant nesureguliuotamkarbiuratoriui išmetamo anglies monoksido koncentracija gali padidėti net 2- 3 kartus. Esant vienodam transporto intensyvumui kenksmingų medžiagųkoncentracijos plačiose gatvėse apie 30 % mažesnės nei siaurose.Autotransportui susikaupus prie sankryžų, šviesoforų, taip pat įkalnėse oroužterštumas dar padidėja.Mūsų turimais duomenimis nuo 1991 m. iki 1996 m.atmosferos tarša anglies monoksidu, azoto oksidais, dulkėmis, formaldehidumažėjo. Tai iš dalies sietina su buvusiu pramonės nuosmukiu. 1996 m. oro

užterštumas pagrindiniais teršalais stabilizavosi, o nuo 1997 m. kaikuriais atvejais vėl turi tendenciją didėti. Šį faktą patvirtina Kaunovisuomenės sveikatos centro atlikti matavimai laikinuose stacionariuose orotyrimų postuose.Pagal municipalinio ekologinio monitoringo programą 2000metais 12 miesto rajonų gyvenamųjų kvartalų viduje buvo matuotos azotodioksido, formaldehido, sieros dioksido, dulkių ir švino vidutinės paroskoncentracijos. Oro užterštumas matuotas prie mokyklų ir vaikų lopšelių-darželių. Visi stebėjimų postai yra gyvenamųjų namų apsuptyje, todėl juosenustatyti aplinkos veiksniai veikia gyventojus didesnę paros dalį.[pic]

[pic][pic][pic]

Dažniausiai dulkių didžiausią leidžiamą koncentraciją (DLK) 2000 metaisviršijo Centre, Vilijampolėje, azoto dioksido- Vilijampolėje, Panemunėje,formaldehido- Aleksote, Centre. Sieros dioksido bei švino koncentracijos nėvienu atveju neviršijo DLK.

VILNIAUS MIESTO DEGALINIŲ TARŠA

Bet kokio pobūdžio antropogeninė ūkinė veikla veikia natūralią aplinką.Skirtumas tik tas, jog vienais atvejais šis poveikis nereikšmingas, kitais– akivaizdus ir netgi žalingas aplinkai. Todėl natūralu, jog turi būtisiekiama ūkinės veiklos poveikį aplinkai kaip įmanoma mažinti, stengtis,kad jis nebūtų didesnis už nustatytą didžiausią leistiną užterštumo lygį.Miestų teritorijoje esančios skysto kuro degalinės apima žemės plotus,kuriuose išdėstyti degalinių technologiniai-konstrukciniai įrenginiai beistatiniai. Jų poveikį aplinkai lemia: 1) taršos kenksmingumas ir jospatekimo į aplinką galimybė arba technogeninių veiksnių visuma; 2) taršossklaidos aplinkoje galimybė arba gamtiniai veiksniai; 3) gamtinių irantropogeninių ekosistemos elementų aplinkos pažeidimai ir plitimas joje.Siekiant mažinti skysto kuro degalinių keliamą pavojų aplinkai, reikiadidinti degalinių įrenginių bei įrangos patikimumą, rūpintis degalinėstaršos poveikio zona – teritorija aplink degalinę, kad ji kuo mažiau būtųteršiama. Degalinių tarša aplinkai labiausiai pasireiškia per oroužterštumą lakiaisiais angliavandeniliais, susidarančiais degalinėse ir

patenkančiais iš jų į aplinką garuojant skystiems degalams – naftosproduktams. Gausėjant automobilių vis daugiau reikia degalų. Todėl Vilniujeir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose sparčiai daugėja degalinių.Vilniuje yra apie 80 veikiančių degalinių: 61 stacionari ir 19konteinerinių. Jos nėra tolygiai pasiskirsčiusios mieste. Daugiausiadegalinių priklauso šioms firmoms: AB “Lietuvos kuras” – 17, UAB “Džemina”– 2, “Neste Oil” – 2, UAB “Lietuva-Statoil” – 9, UAB “Shell Lietuva” – 5,UAB “Lukoil Baltija” – 6, “Uno X” – 2. Kitas, tarp jų ir konteinerinesdegalines, eksploatuoja keletas mažesnių firmų.Degalinės pagal miesto seniūnijas yra išsidėsčiusios tokia tvarka: 12 –Žirmūnų, 11 – Naujininkų, po 9 – Vilkpėdės ir Verkių, 5 – Naujamiesčio, po4 – Antakalnio, Naujosios Vilnios ir Rasų, po 3 – Pilaitės, Viršuliškių irPanerių, po 2 – Fabijoniškių, Karoliniškių, Lazdynų ir Šnipiškių, po 1 –Žvėryno ir Šeškinės.Prie degalinių mieste visą parą didesnė transporto trauka, dėl to irdidesnė oro tarša, didesnis triukšmas, apšviestumas nakties metu, kaupiasitarša, kuri išsilaiko ilgą laiką, ypač miesto centre, o Vilniaus centrasdar ir dauboje. Apskritai daug degalinių įrengta arti gyvenamųjų namų. Teršalai į aplinką išmetami tokiose degalųgavimo, transportavimo, perpylimo bei sandėliavimo stadijose:naftos perdirbimas – benzovežis;

benzovežis – degalinės požeminė cisterna;

požeminė cisterna – automobilio bakas.Mažinant angliavandenilių išsiskyrimą į aplinką, taikomos techninės degalųgarų grąžinimo sistemos: pasyvioji arba aktyvioji.Pirmoji sistema veikia be spaudimo, t.y. garams į požeminį rezervuarągrąžinti naudojamas tik slėgis užpilant automobilio baką.