Gamtos ištekliai ir jų sudėtis Gamtos ištekliai, gamtos turtai, – viskas, ką žmogus gauna iš gamtinės aplinkos savo egzistavimui bei ūkiui ir kuo aprūpina materialinės gamybos vystymąsi ateityje.Tai žemė, kurioje jis augina žemės ūkio augalus ir verčiasi gyvulininkyste , vandenys, augalija,gyvūnija.Žemės gelmių naudingosios iškasenos, oras, saulės energija, vėjas.Ne visi gamtos ištekliai geografinėje sferoje pasiskirstę vienodai, kaip oras.Dauguma jų susitelkę tam tikrame plote, pvz.,žemės ūkiui tinkami dirvožemiai, naudingosios iškasenos, miškai ir t.t.Žmonijos istorijoje tai nulėmė gyventojų pasiskirstymą ir ūkinės veiklos pobūdį , gamybos šakų išdėstymą.Kai kuriose šalyse gamtinė(geografinė ) aplinka ir jos ištekliai spartino ūkio vystymąsi , kitose stabdė( lėtino) jį.Mokslo ir technikos pažanga įgailino įtraukti į ūkinę veiklą vis naujas gamtos išteklių rūšis , ir dabar visi jie plačiai naudojami. Vieni gamtos ištekliai yra neišsenkami( saulės energija, jūros potvynių ir atoslūgių energija, vėjo energija, Pasaulinio vandenyno vandenys), kiti atsikuria arba juos atkuria žmogus, racionaliai tvarkydamas ūkį(augalija, gyvūnija, sausumos vandenys- paviršiniai ir požeminiai , ledynai,maitinantys upes,dirvožemio derlingumas) ;treti – išsenkantys ir neatsinaujinantys(iš Žemės gelmių išgaunamos naudingosios iškasenos).Šiuos gamtos išteklius reikia naudoti itin rūpestingai, ekonomiškai.(1., 54 psl.) Ištekliai ir jų vartojimas garantuoja normalų žmonių gyvenimą, ūkio raidą. Dar civilizacijos pradžioje jie turėjo didelę įtaką kai kurių teritorijų ekonomikos raidai , žmonių gyvenimui.(3.,94 psl.) Pirmykščiai žmonės tenkinosi biologiniais turtais (augalais, gyvūnais ,vandenimis,dirvožemiu ,klimato elementais ). Vėlesnės civilizacijos žmonės pradėjo vartoti ir mineralinius išteklius.Tai rodo istorinių laikotarpių pavadinimai-“bronzos amžius” , “geležies amžius”.Nors žmonijos istorija skaičiuojama tūkstantmečiais, kai kurie mineraliniai ištekliai pradėti vartoti visai neseniai.Pavyzdžiui, nafta – XIX amžiuje, kai paplito vidaus degimo varikliai , o uranas – vos prieš 5 dešimtmečius.Be to, kinta ir mineralinių išteklių vartojimo skalė.Pavyzdžiui , vanduo malšino pirmykščio žmogaus troškulį, švarino jį. Vėliau, išmokę pastatyti plaustą , žmonės pradėjo naudoti vandenį ir susisiekimui.
Ūkio raidos ir mokslo bei technikos pažangos įvairiuose etapuose vieni gamtos ištekliai įgydavo ypač svarbią reikšmę, kiti ją prarasdavo.Antai Didžiųjų geografinių atradimų laikotarpiu laivus jūromis daugiausia varė vėjas, vėliau – akmens anglys, o jas pakeitė skystas kuras, gaunamas iš naftos.Dabar daugėja laivų, varomų atominio kuro.Bet ar tai pabaiga? Nuolat daugėja vartojamų išteklių rūšių.XIX amžiuje žmonės vartojo apie 50 rūšių mineralinių išteklių, dabar–daugiau kaip 200. Kiekvienam žmogui per metus tenka apie 20 tonų šių išteklių.Gamtos ištekliai vartojami ne tik gamybai plėtoti ar kasdieninei buičiai, bet ir žmonių poilsiui.Pajūris, gražios ežerų ir upių pakrantės, vaizdingi kalnai ir kalneliai, kiti kraštovaizdžiai, gaivus miškų oras padeda žmogui pailsėti , atgauti sveikatą ir energiją.Mineralinis vanduo, kalnų, miškų ar pajūrio oras gydo įvairias ligas (astmą, tuberkuliozę, kepenų , širdies negalavimus).Visus gamtos išteklius galima grupuoti pagal įvairius požymius.Labiausiai paplitusi yra gamtinė klasifikacija.Pagal ją gamtos ištekliai skirstomi į mineralinius (naudingąsias iškasenas) , vandenų, žemės, biologinius, klimatinius.Mineralinių išteklių (naudingųjų iškasenų ) yra apie 200 rūšių. Tai svarbiausios įvairių pramonės šakų žaliavos.(4.,95psl.) Naudingosios iškasenos-mineralinės žaliavos-neorganinės ir organinės kilmės gamtiniai mineraliniai Žemės plutos dariniai ,vartojami liaudies ūkyje.Naudingųjų iškasenų sankaupos sudaro jų telkinius.(3.,124 psl.).Naudingosios iškasenos savo ruožtu dar skirstomos į kuro( nafta, dujos, uranas, anglys, durpės, degieji skalūnai , malkos), rūdines( juodųjų ir spalvotųjų, retųjų ir tauriųjų metalų rūdos) ir nerūdines(chemijos pramonės žaliavos( kalio ir valgomoji druska, apatitai , fosfatai, -techninės(asbestas, grafitas, žėrutis),statybinės( smėlis, molis, žvyras, klintys) medžiagos. Svarbūs gamtos ištekliai yra planetos vandenys. Jų pasaulyje – apie 1390 mln. km3 tačiau gėlas vanduo sudaro maždaug 3%(arba 36 mln. km3) viso kiekio.3% gėlo vandens šiuo metu galima panaudoti techniškai .Dėl to tik 1/3 pasaulio gyventojų vartoja tinkamą gerti vandenį, 1/3 vartoja netinkamą.Daugiausia – 1340 mln.km3 , arba apie 96 % , vandens išteklių sudaro vandenynai ir jūros.Kiti vandens ištekliai – požeminiai vandenys, sniegynų ir ledynų ( apie 2%), upių ir ežerų (apie 0,02%) vanduo. Kasmet pramonė ir gyventojai suvartoja apie 7000 km3 vandens(Baltijos jūros vandens pasauliui užtektų tik 3 metams).XIX amžiuje vienas žmogus per parą vidutiniškai suvartodavo 40 – 60 l vandens, dabar – 200 – 300 l, o Niujorko gyventojas – net 1050 l.. Vandens ištekliai vartojami ne tik pramonėje ir buityje, bet ir transporte , elektros energetikoje, žemės ūkyje ir kitose srityse.Apie pusę visų hidroenergetikos (vandenų ,tinkamų elektros energijai gaminti) išteklių turi 6 pasaulio valstybės : Kinija, Rusija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Zairas, Kanada ir Brazilija. Labai svarbūs yra pasaulio žemė ištekliai. Žemė – ne tik žmonių gyvenamoji vieta, bet ir daugelio materialinių gėrybių šaltinis.Pasaulio žemės išteklių fondas sudaro apie 13,4 milijardus hektarų.Didžiausią vertę turi dirbamoji žemė, kuri duoda 88% visų maisto produktų.Dirbamoji žemė užima apie 1,5 milijardus hektarų , arba 11% visų žemės išteklių.Vienam pasaulio gyventojui tenka maždaug 0,39 hektarų dirbamosios žemės.Jos sparčiai mažėja ir 2003metais jos gali likti mažiau negu 1 milijardas hektarų.Taigi vienas pasaulio gyventojui tektų tik apie 0,2 hektarų. Labai daug dirbamosios žemės “praryja” didėjančios dykumos.Esant dabartiniams dykumų plitimo tempams, per 30 metų jos gali papildomai užimti teritoriją, lygią Vakarų Europai. Daug dirbamosios žemės pagrobia “pagrobia” augantys miestai ir pramonė.Pavyzdžiui, Japonijoje dirbamosios žemės plotai dėl statybų kasmet sumažėja 5-6 %,Austrijoje ir Olandijoje šiek tiek mažiau- 3-4 %. Nelabai produktyvi ir visai neproduktyvi žemė (dykumos, pusdykumės, pelkės, ledynai, ir kiti plotai ) užima per 30% visos sausumos teritorijos.Tai galėtų būti dirbamosios žemės rezervas.Kai kurios šalys stengiasi plėsti dirbamosios žemės plotus t.y. “atkariauti” iš dykumų ( Uzbekija), jūrų (Olandija), pelkių (Lietuva), kalnų (Kinija). Vandens ištekliai-beveik visa tinkamas naudoti hidrosferos vanduo: jūrų, upių, ežerų, tvenkinių, požeminis vanduo, dirvožemio drėgmė, ledynai, atmosferos vandens garai.Dėl vandens apytakos Žemėje vandens ištekliai nuolat atsinaujina( atsistato), tačiau šiais laikais sparčiai didėja vandens naudojimas ir jo užterštumas.Vandens ištekliams saugoti įgyvendinamas tikslingų priemonių kompleksas; svarbiausia – siekiama visiškai neleisti nutekamųjų vandenų į upes, ežerus ir jūras, nes pavyzdžiui, 1 m3 nevalyto nutekamojo vandens užteršia 40 – 50 m3 upės vandens.Lietuva yra drėgmės pertekliaus zonoje.Tačiau neracionaliai naudojant arba teršiant vandenį, greitai jo gali pritrūkti ir pas mus.(5.,70 psl) Biologiniai ištekliai – tai augalai ir gyvūnai – 2% žemės biomasės. Augalija – visos Žemės arba atskirų jos regionų augalų bendrijų – fitocenozių visuma.Skiriasi nuo floros tuo, kad augaliją apibūdina pirmiausia individų skaičius, o ne rūšinė sudėtis, be to, jų derinys ir ekologiniai ryšiai .Augalijos sąvoka apima visas Žemėje arba tam tikrame regione augančias augalų rūšis. Augalija, akumuliuodama saulės energiją, sintetina organinę medžiagą.( 3., 17 psl.) Iš 5 tūkstančių rūšių augalų žmonės ūkinėje veikloje naudoja apie 1,5 tūkstančius rūšių.Svarbiausi augalijos ištekliai yra miškai.Jie dengia apie 31% viso sausumos ploto.Kiekvienam žemės gyventojui tenka 1 hektaras miško.Daugiausia miškų yra Amerikoje(35% viso ploto), Azijoje , Europoje( 28% ), mažiausia – Australijoje (13% ).Didelius miškų plotus turi Kanada, Rusija, Brazilija, Suomija, Švedija, Indija, Indonezija, Indokinijos ir atogrąžų Afrikos šalys. Svarbiausia miškų produkcija – mediena ,kurios pasaulyje kasmet paruošiama apie 4,5 milijardus m3. Pasaulio rinkoje ypač vertinama atogrąžų miškuose augančių medžių ( riešutmedžių, raudonmedžių, juodmedžių, magnolijų) mediena.Daugiausia jos pasaulio rinkai tiekia Brazilija,Mianma,Kongas,Zairas,Indija,Vietnamas,Indonezija ir kitos šalys. Gamybai tinkamas medis , nelygu rūšis, klimatas ir dirvožemis, užauga ir subręsta per 50- 150 metų. Normaliai miškinga laikoma tokia šalis, kurioje apaugę 1/3 viso jos ploto.Švedijoje miškai užima apie 60% šalies teritorijos, Lietuvoje – apie 28%, nors prieš prasidedant Lietuvoje žemdirbystei, miškai dengė beveik visą teritoriją, išskyrus tik nedidelius aukštapelkių bei pievų plotus.Tačiau istoriniais laikais miškai buvo labai praretinti, ir senovėje taikytas Lietuvai pavadinimas–miškų kraštas–šiuo metu jau nebetinka.Stambesnių masyvų, didesnių kaip 100 km2 , Lietuvoje tėra devyni.(2., 387 psl) Miškas – ne tik medienos šaltinis.Jis teikia sanitarinę – higieninę , gydomąją , rekreacinę naudą.Be to , miškas išskiria deguonį, sugeria anglies dvideginį, palaiko normalų hidrologinį režimą ir t.t. Miškuose auga grybai, uogos, daugybė vaistažolių, juose gyvena žvėrys, paukščiai, ropliai, vabzdžiai.Miškams labai pavojingi gaisrai,per didelis miško žvėrių, ypač kanopinių(elnių, briedžių, stirnų) skaičius.Tie žvėrys maitinasi medžių žieve ir šakelėmis, todėl nukenčia lapuočiai-beržai, drebulės ir kt.( 1., 82 psl.) Gyvūnijos ištekliai–tai laukiniai ir vandens gyvūnai.Iš laukinių gyvūnų svarbūs ir mėsai ir kailiui medžiojami žvėrys ir paukščiai:briedžiai, elniai, šernai, lapės, voverės, kiaunės, kiškiai, žąsys, antys, kurapkos, sakalai, laukiniai balandžiai.Kai kuriuose kraštuose medžiojami bei gaudomi ir kiti, egzotiški, gyvūnai., Kinijos ir kitų Pietryčių Azijos tautų gyventojai skanėstu laiko vienos rūšies kregždžių lizdus,gyvačių mėsą ir pan. Dar ne taip seniai buvo medžiojami drambliai, liūtai, tigrai, stručiai ir kiti žvėrys bei paukščiai. Dabar jų dauguma valstybių globoja , o jei leidžia medžioti, tai tik kaip retą išimtį. Daugiausia brangiakailių žvėrelių sumedžioja Rusija, Kanada, Egzotiškų – Afrikos ir Azijos valstybės. Svarbi yra vandens gyvūnija bei augalija. Žmonės maistui vartoja žuvis ir kitus valgomus vandens gyvūnus ( vėžius, krabus, austres ).Pasaulio vandenyse gyvena 21 tūkstantis žuvų rūšių. Kada nors svarbią reikšmę gali turėti ir vėjo energija.Jau ir šiuo metu Olandijoje, Vokietijoje, Islandijoje vėjo jėgainės gamina elektros energiją, perpumpuoja vandenį, mala grūdus ir pan. Kompleksiškiau gali būti naudojami gamtos rekreaciniai ištekliai , kuriuos sudaro daug gamtos objektų ir reiškinių : reljefas, augalija, vandens telkiniai, klimatas ir pan. Be to, visus gamtos išteklius dar galima skirstyti į neišsemiamuosius ir išsemiamuosius. Neišsemiamieji ištekliai – tai tokie Saulės ir vėjo energija, kuri yra amžina kaip ir planetos, kosminė erdvė. Didėjant energijos poreikiui ir žmonių skaičiui Žemėje, šie ištekliai darosi itin svarbūs. Išsemiamieji – tokie ištekliai, kurių nuolat mažėja.Vieni jų , pavyzdžiui , vandens miškų, gyvūnijos, yra atsinaujinantys.Protingai naudojamus juos galima atkuri, t . y . atželdinti miškus, priveisti laukinių gyvūnų , išvalyti naudotą vandenį, taip, kad jis vėl tiktų vartoti. Kiti išsemiamieji ištekliai yra neatsinaujinantys, pavyzdžiui, naudingosios iškasenos ( nafta, rūdos, anglys ir pan. ). Klimatiniai ištekliai – tai Saulės ir vėjo energija. Ateityje šie ištekliai gali pasidaryti ypač svarbūs .Žemę pasiekianti Saulės energija yra tūkstančius kartų didesnė už visą dabar pasaulio naudojamą energiją.Nors klimatinius išteklius ne tai paprasta eksploatuoti , tačiau kai kuriose šalyse , ypač Japonijoje , jau gana plačiai naudojamos Saulės baterijos namų, butinio vandens šildymui. Vėsesnio klimato zonose Saulės energija naudojama daržovėms auginti šiltnamiuose.Pasaulyje yra veikiančių eksperimentinių metalo lydymo krosnių , vandens gėlinimo įrenginių, vartojančių Saulės energiją.Svarbiausios naudingosios iškasenos
Joms priklauso kuro ir energetikos, metalurgijos ir chemijos pramonė žaliavos. Kokios jų atsargos ir kaip jos pasiskirsčiusios Žemėje? Šiuo metu svarbiausia kuro ir energetikos, taip pat chemijos pramonės žaliava yra nafta.Ji ir jos produktai ūkyje pradėti vartoti tik XIX amžiaus antroje pusėje, tačiau jų suvartojama vis daugiau. Iš viso pasaulyje yra apie 100 milijardų tonų naftos atsargų. Daugiausia naftos slūgso –0,5- 3 km gylyje. Žemės plutos regionai , kuriuose yra naftos ( arba kitų naudingųjų iškasenų ), vadinami baseinais, o labiau koncentruoti rajonai, kuriuose paprastai nafta ir siurbiama, – telkiniais.(4., 97-100psl.).Naftos vartojimas pradėjo sparčiai didėti išradus vidaus degimo variklį ir plėtojantis automobilių bei lėktuvų gamybai.XIX amžiuje nafta buvo siurbiama tik keliose pasaulio valstybės( pirmavo Rusija ir Jungtinės Amerikos Valstijos).Dabar naftą išgauna 75 pasaulio valstybės, bet tik dešimčiai jų naftos pramonė yra svarbi tarptautinės specializacijos šaka. (4.,114 psl.) Vienas didžiausių naftos baseinų yra Persijos įlankos zonoje, apie kurią žmonės sako : “Kur smeigsi lazdą, ten iš smėlio ištrykš nafta”.Daugiausia naftos šioje zonoje turi Saudo Arabija(22 milijardai tonų), Kuveitas(12 milijardų tonų), tai pat Iranas, Irakas, Jungtiniai Arabų Emyratai.Daug naftos turi ir Jungtinės Amerikos Valstijos (apie 5 milijardai tonų ). Meksika ( apie 8 milijardai tonų ), Venesuela ,Rusija, Libija, Kanada. Iš Lietuvai artimesnių šalių naftos turi Norvegija, Rumunija, Vokietija ir Ukraina. Kai kurios šalys ( Norvegija, Anglija, Vokietija) dalį reikalingos naftos išgauna Šiaurės jūroje.Norvegija iš jūros išgauna tiek naftos, kad ne tik patenkina savo poreikius, bet dalį jos ir eksportuoja.Šiek tiek naftos yra Lietuvos vakarinėje dalyje ir jai priklausančiame Baltijos jūros šelfe.
Gamtinės dujos kaip kuras ir chemijos pramonės žaliava pradėtos vartoti irgi neseniai.Jos ilgą laiką buvo laikomos pašaliniu naftos produktu, kurį čia pat gręžiniuose sudegindavo.Pagrindinis jų komponentas (99% ) – metanas .Jos kaupiasi Žemės plutoje .Būna jų ištirpusių ir naftoje. Pasaulio dujų atsargos sudaro apie 55 trilijonus m3 .Daugiausia jų turi Rusija, Uzbekija ,Jungtinės Amerikos Valstijos, Alžyras, Iranas, Olandija.Didžiausi naftos ir gamtinių dujų telkiniaiTelkinys AtsargosNaftos mlrd.tGavaro( Saudo Arabija) 10,1Safanijos( Saudo Arabija) 4,3Čikontepeko( Meksika) 2,4Burgano( Kuveitas) 2,2Kirkuko (Irakas) 2,1Ar Rumeilos(Irakas) 1,8Gečsarano( Iranas) 1,6Laguniljo( Venesuela) 1,5Marūno (Iranas) 1,5Chasi Mesaudo ( Alžyras) 1,4Pradho Bėjaus (Aliaska,JAV) 1,4Samotlorovo(Vakarų Sibiras,Rusija) …* Romaškino ( Pavolgis, Rusija) …* Dacingo( Sunliao sritis, Kinija) …* Gamtinių dujų trln.m3 Urengojaus( Vakarų Sibiras, Rusija) 3,8Panhandlio – Hiūgotono( JAV) 2,0Groningeno( Olandija) 1,7Chasi Remlio(Alžyras) 1,0
Anglys –jau tradicinė kuro rūšis.Žemės plutoje jos dažniausiai slūgso sluoksniais. Nelygu koks sluoksnio gylis, anglys kasamos atviruoju arba šachtiniu būdu.Pagal kokybę jos skirstomos į akmens anglis, rusvąsias anglis ir antracitą. Mažiau matamorfizuotos rusvosios anglys yra peleningesnės, ne tokios kaitrios .Akmens ir rusvosios anglys naudojamos daugiausia kurui, o antracitas( labiausiai metamorfizuotos anglys ) – dar ir metalurgijoje. Pasaulio anglių atsargos pagal įvairius skaičiavimus sudaro nuo 8 iki 16 trilijonų tonų.Daugiausia anglių turi Jungtinės Amerikos Valstijos( Apalačių baseinas ), Rusija( Kuznecko, Pečioros, Lenos, Pietų Jakutijos baseinai), Vokietija( Rūro baseinas), Lenkija ( Aukštutinės Silezijos baseinas).Daug anglių iškasama Kinijoje, Australijoje, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje. Kitas kuras – durpės , degieji skalūnai, malkos – jau neturi didesnės reikšmės. Svarbios pramonės žaliavos yra geležies ir spalvotųjų metalų rūdos. Geležies rūda – tai svarbiausia juodosios metalurgijos žaliava, iš kurios lydomas plienas ir ketus. Rūdoje geležies būna nevienodai.Rūda, turinti daugiau kaip 50% geležies, vadinama sodria, 50-25% – vidutine , mažiau kaip 25% – skurdžia .Pasaulio geležies rūdos atsargos – apie 250 milijardų tonų. Daugiausia jos turi Rusija, Brazilija, Kanada, Jungtinės Amerikos Valstijos, Australija,Indija.Iš Lietuvai artimesnių šalių geležies rūdos turi Ukraina, Švedija ypač geros kokybės), Prancūzija.Dideli ir Minas Žerajo (Brazilijoje) , Labradoro( Kanadoje ), Hemerselio(Australijoje ) baseinai.
Spalvotųjų metalų rūdos šiais laikais yra itin reikšmingos, nes jie naudojami daugelyje pramonės šakų, o ypač elektronikoje ir elektrotechnikoje.Svarbiausi spalvotieji metalai – aliuminis ir varis. Aliuminis,kurio daugiausia suvartoja aviacijos pramonė, lydomas iš aliuminio rūdų: boksito, nefelino ir alūnito. Jų ištekliai pasaulyje skaičiuojami nuo 20 iki 30 milijardų tonų. Didžiausi boksito telkiniai yra Gvinėjoje, Rusijoje, Australijoje, Brazilijoje, Jamaikoje, nefelino – Rusijoje , Mongolijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Norvegijoje, Portugalijoje, Italijoje, Meksikoje.Alūnito , kuris vartojamas ne tik aliuminio pramonėje, bet ir kalio trąšų, sieros rūgšties gamybai, daugiausia turi Azerbaidžanas, Ukraina, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija, Australija. Vario daugiausia sunaudoja elektronikos ir elektrotechnikos pramonė. Gamtoje šis metalas randamas grynuolių ir junginių (rūdų – chalkopirito, kuprito, vario sulfidų ) pavidalo.Pasaulio vario atsargos yra 500 – 550 milijonai tonų.Daug vario rūdų turi Pietų Amerika, Čilė, Peru, Meksika, Panama,. Ne mažiau jų turtinga ir Šiaurė Amerika:Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kanada.Net per keletą valstybių – Zambiją , Zairą, Zimbabvę, Ruandą – tęsiasi Centrinės Afrikos vario juosta, kurioje yra nepaprastai daug šio metalo rūdų telkinių.Jų randama ir Kazachijoje, Rusijoj, Australijoje. Svarbios yra ir kitų spalvotųjų metalų , pavyzdžiui alavo, rūdos.Šio metalo rūdų pasaulyje nedaug, be to, jos neretai turo tik 0,1 – 0,5% gryno alavo. Pasaulio atsargos – ne daugiau kaip 10 milijonų tonų. Didžiausi rūdų telkiniai glūdi Azijos alavo juostoje, einančioje per Mianmą, Malaiziją, Indoneziją,.Kai kurios Indonezijos salyno salos net vadinamos “alavinėmis”. Spalvotieji metalai gamtoje paprastai sudaro junginius.Vario rūdose būna švino, cinko, volframo, aukso;aliuminio rūdose – alavo, švino, sidabro ir t.t.Polimetalų rūdų randama Rusijoje, Kanadoje, Kinijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, t .y . tose valstybėse, kuriose yra spalvotųjų metalų. Iš radioaktyviųjų metalų rūdų išskirti radioaktyvieji elementai vartojami kaip branduolinis kuras, kuri ateityje galbūt visiškai pakeis tradicines kuro rūšis:anglis, naftą, gamtines dujas. Radioaktyvieji metalai – tai uranas, toris, plutonis ir kt.Šiuo metu daugiausia vartojama urano. Jo ištekliai sudaro apie 2 milijonus tonų.Didžiausi urano rūdų telkiniai yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Australijoje, Brazilijoje, Nigeryje, Argentinoje, Rusijoje, Čekijoje, Ukrainoje. Viena iš tauriųjų metalų rūdų(be platinos, sidabro) – aukso rūda naudojama ne tik pinigų sistemoje, bet ir elektrotechnikos pramonėje, medicinoje, juvelyrinių dirbinių ir papuošalų gamybai.Daugiausia aukso iškasama Pietų Afrikos Respublikoje( didžiausias pasaulyje Vitvatersrando telkinys).Čia yra ir giliausia pasaulyje aukso šachta – 3777 m.Daug jo iškasama Kanadoje( prie Jukono ir Klondaiko upių),Jungtinėse Amerikos Valstijose( Aliaskoje ir Kalifornijoje), Rusijoje( Lenos baseine, Urale), Australijoje, Indijoje, Kolumbijoje. Sidabro rūdos daug yra Meksikoje, Peru ,Kanadoje, o platinos – Kanadoje ,Jungtinėse Amerikos Valstijose, Pietų Afrikos Respublikoje. Iš brangakmenių ypač vertinami deimantai, Šis kiečiausias mineralas vartojamas papuošalų, taip pat Įrankių( pavyzdžiui grąžtų gamybai).Deimantų daugiausia randama Pietų Afrikos Respublikoje( ypač Kimberlio rajone), taip pat Zaire , Angoloje, Namibijoje, Brazilijoje, Rusijoje, Venesueloje. Šiose šalyse randama ir kitų brangakmenių, turinčiu paklausą pasaulio rinkoje.(4.100-107 psl.).
Pasaulinio vandenyno turtai Vandens svarba gyvajam ir negyvajam pasauliui neįkainojama.(5., 70 psl.) Pasaulinis vandenynas užima per 70 % viso Žemės paviršiaus. Jame slypi daugybė gamtos turtų. Nuo seno žmonės Vandenynu pasiekdavo tolimus kraštus, jo jūrose žvejodavo ,gaudydavo kitas valgomas gėrybes. Vandenynuose ir jūrose sugaunama apie 90 % visų žuvų. Pasaulio vandenyno ištekliu galima skirstyti į biologinius, mineralinius, energetinius.Be to, didžiausias turtas yra jūros vanduo.Kai kurie mokslininkai teigia , kad Pasaulinis vandenynas-Žemės gyvybės lopšys.
Pasaulinio vandenyno biologiniai ištekliai gausesni ir įvairesni rūšių negu žemynų ištekliai.Pasauliniame vandenyne gyvena apie 76 % visų Žemės gyvūnų ir veši apie 50% augalų rūšių.Ypač svarbią reikšmę turi žuvys, moliuskai, vėžiagyviai, kiti jūros gyvūnai, dumbliai.Jie vartojami maistui, vaistų gamybai, pramonėje, žemės ūkyje.
Per metus Vandenyne užauga apie 200 milijonų žuvų. Kasmet iš Pasaulinio vandenyno gaunama maždaug 70 – 75 milijonų tonų gyvūnų ir augalų.Daugiausia jų( apie 92%), kaip ir kitų jūros gėrybių , sugaunama šelfuose ,esančiuose Šiaurės pusrutulio vidutinėse ir šiaurinėse platumose. Svarbiausi žvejybos rajonai – Ramusis vandenynas(sugaunama 56% visų žuvų), Atlanto vandenynas(38%) , Indijos vandenynas( 6%) .Produktyviausi rajonai yra prie Šiaurės vakarų ir Pietvakarių Afrikos, Kalifornijos, Peru pakrantės Amerikoje.Labai produktyvios Beringo, Ochotsko ,Japonijos jūros. Be “derlingų” akvatorijų, nemažus Pasaulinio vandenyno plotus užima tikros “dykumos”. Tai”jūra be krantų”- Sargasų jūra, Pietų Atlanto ir Indijos vandenynų centrinės dalys. Nors Pasaulinis vandenynas ir jo jūros susisiekia, bet žuvys ir kitų rūšių gyvūnai paplitę nevienodai. Atlanto vandenyne gyvena silkės, stauridės, menkinės, lašišinės, , plekšninės žuvys, atogrąžų zonos pakrantėse veisiasi jūrų vėžliai, įvairūs vėžiagyviai(krevetės,langustai, omarai). Kai kurių teritorijų gyventojai maistui vartoja ne tik žuvis, bet ir kitus jūros gyvūnus. Centrinės Amerikos tautos žvejoja valgomus moliuskus , o iš jų kriauklių daro papuošalus .Čia delikatesu laikoma vėžlių mėsa, jų kiaušiniai. Baltijos jūra nėra turtinga žuvų, juo labiau kad joje nuo seno intensyviai žvejojama. Baltijoje gyvena apie 100 rūšių žuvys, iš kurių žvejojamos menkės, plekšnės, strimėlės, rečiau unguriai. Ramiajame vandenyne gaudomos lašišinės žuvys , tunai, silkės, ešeriai, krabai, jūrų vėpliai, pietinėje dalyje – banginiai.Be to, Rytų ir Pietų Azijos gyventojai vartoja maistui daug jūros moliuskų, sraigių .Japonijos, Vietnamo , Indonezijos, Kinijos pakrančių gyventojai renka jūrines arba augina gėlavandenes perluotes, iš kurių gaunami perlai. Indijos vandenyne paplitusios krevetės, moliuskai, tunai, žuvys skaidruolės, rykliai, kalmarai ir kiti gyvūnai.Prie Šri Lankos krantų, o ypač Persijos įlankoje ,surenkama daug perlų ir perlamutrinių kriauklių. Iš jūros augalų plačiau vartojamos tik laminarijos.Tai šelfe augantys dumbliai, primenantys pailgus lapus.Rytų šalių gyventojai juos vartoja maistui, pašarams, vaistų gamybai. Mokslininkai yra parengę planktono vartojimo projektų, bet jie kol kas neįgyvendinami. Mineraliniai ištekliai pradėti naudoti kur kas vėliau. Iš šelfo išteklių didžiausią reikšmę turi nafta ir gamtinės dujos. Nafta iš vandenyno dugno pradėta siurbti Meksikos įlankoje prie Luizianos valstijos krantų( JAV) tiktai 1938 metais.Dabar Meksikos, Venesuelos pakrantės, Persijos įlanka , Šiaurės ir kitos jūros jau “nusėtos” naftos paieškų ir gavybos bokštais. Iš jūros gaunama apie trečdalis visos pasaulio naftos.Perspektyvi ir Lietuvai priklausanti Baltijos šelfo dalis.Iš jūrų bandoma išgauti ir gamtines dujas.( Šiaurės jūroje). Be naftos ir dujų , iš jūros vandens gaunama apie 1/3 valgomosios druskos( garinimo būdu) , 60% magnio, 90% kalio ir bromo. Bandoma išgauti ir uraną.Jūros vandenyje yra ištirpusių retųjų bei tauriųjų metalų:aukso, platinos, sidabro.Vienos šalys iš jūrų išgauna druską, o kitos, neturinčios pakankamai gėlo vandens, sūrų vandenį gėlina.Tai Kuveitas, Jungtinės Amerikos Valstijos, Japonija, Kazachija , Turkmėnija, kitos šalys.Mokslininkai siūlo plaukiojančius ledkalnius vilkikais atplukdyti į pajūrio šalis, kurioms trūksta geriamo vandens. Iš jūros bandoma išgauti ir kietuosius mineralus. Šelfo geležies rūdą kasa Japonija( prie Kiusiu salos ) , Kanada( Hadsono įlankoje), Suomija( Suomijos įlankoje) , o akmens anglis – Japonija, Didžioji Britanija, Kanada, Australija. Jungtinės Amerikos Valstijos iš jūros dugno išgauna apie 20 % sau reikalingos sieros. Be to , iš paplūdimių ,šelfo grunto išgaunama 100% pasaulio cirkonio ir rutilo, 80% ilmenio, kitų mineralų. Energijos išteklių atsargos didelės ir neišsekančios, tačiau jie kol kas mažai naudojami, išskyrus potvynių ir atoslūgių energiją. Pirmoji potvynių jėgainė pastatyta 1996 metais pastatyta Prancūzijoje , Ranso upės žiotyse ( galingumas – 240 kW).Rusijoje tokia 400 kW galingumo jėgainė veikia Kolos pusiasalyje. Kol kas dar nėra naudojama galinga vandenynų šilumos, jūrų srovių, bangų energija. Jūrų valstybei priklausanti dalis ją skalaujančių jūrų ar vandenyno pagal tarptautinius susitarimus laikoma valstybės teritoriniais vandenimis, kuriuose veikia jos įstatymai. Pavyzdžiui, Lietuvos teritoriniuose vandenyse be leidimo negali žvejoti kitų valstybių laivai,negali būti atliekami geologiniai žvalgymai ar moksliniai tyrimai.Tačiau laivai gali plaukti per teritorinius vandenis laikydamiesi tarptautinių susitarimų. Pasaulinio vandenyno ir jūrų dalys, neįeinančios į teritorinius vandenis, priklauso tarptautiniams vandenims.Juose gali žvejoti ar kitaip juos naudoti visos valstybės , tačiau tik laikydamosi tam tikrų tarptautinių susitarimų. Pagal gamtos turtų gausumą pasaulio valstybes galima skirstyti į : a) turtingas, turinčias daug ir įvairiausių ištekliųb) turinčias svarbiausių išteklių įvairiašakiam ūkiui plėtotic) turinčias daug , bet tik vienos dviejų rūšių ištekliųd) turinčias labai nedaug ištekliųBe to, valstybės gali būti skirstomos į eksportuojančias ir importuojančias gamtos išteklius. Gamtos ištekliai įgalina sparčiau plėtoti šalies ekonomiką ,keistis su kitomis valstybėmis žaliavomis, gatava produkcija. Tai rodo JAV , Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ūkio raida. Antra vertus, valstybės ekonomika ne visada susijusi su žaliavomis.Šalis gali turėti tik vienos dviejų rūšių gamtos išteklių, bet labai daug ir reikalingų visų pasauliui.Pavyzdžiui, Kuveitas turi labai daug naftos, todėl gali plėtoti savo ekonomiką ,garantuoti aukštą gyvenimo lygį.Didėjantis gamtos išteklių poreikis
Sparčiai didėjant žmonių skaičiui, vis daugiau reikia visų tų dalykų, be kurių gyvenimas būtų neįmanomas arba nepilnavertis.Be to, gamyba ir su ja susijęs išteklių naudojimas auga pagal geometrinę progresiją.Antai 1950 – 1970 m.,t .y .tik per 20 metų, pasaulio bendroji pramonės produkcija padidėjo net 3 kartus.Per metus žmonija suvartoja apie 17 – 20 milijardus tonų mineralinių išteklių.
Per visą žmonijos istoriją iš Žemės gelmių jau išgauta apie 800 milijardų tonų anglių, 85 milijardai tonų naftos, 40 milijardų tonų geležies rūdos. 1,5 milijardo tonų boksitų, 280 milijonai tonų vario rūdos, 100 tūkstančių tonų aukso ir daug kitų naudingųjų iškasenų.Dar daugiau iškasta statybinių medžiagų:molio, smėlio, žvyro, dolomito. Marmuro, granito.Dabar kasmet iš Žemės gelmių išgaunama apie 100 milijardų tonų naudingųjų iškasenų. Kaip matome , gamtos turtų poreikis sparčiai auga.O kokios jų atsargos?Atsinaujinančių išteklių, juos protingai naudojant, gali užtekti visam žmonijos gyvenimui.Neatsinaujinantys išteklia, ypač kuro, energijos ir rūdų, sparčiai senka. Mokslininkų nuomonės sutampa dėl vieno dalyko – kad gamtos turtai nėra neišsenkami. Gana liūdnas prognozes 8-ame dešimtmetyje paskelbė grupė mokslininkų , susibūrusių į “Romos klubą”.Pasak jų, akmens anglių dar 100 – 110 metų, geležies rūdos – 80 – 90 metų, naftos – 35 – 40 metų, dujų – 20 – 30 metų, jei bus suvartojama tiek, kiek ir tyrimo metais. Gamtos išteklių kasmet suvartojama vis daugiau. Tai reiškia, kad jie gali išsekti labai greitai .Žmoniją gelbsti randami nauji naudingųjų iškasenų telkiniai( ir vandenyne)arba pradedami eksploatuoti itin giliai slūgsantys klodai.Kaip suprantamas racionalus gamtos turtų vartojimasGamtos turtų vartojimas ( gamtos nauda) – tai žmonių veikla siekiant panaudoti gamtos išteklius gamybai, buičiai, poilsius. Dauguma gamtos išteklių yra išsemiamieji , todėl žmonės turi juos vartoti taip, kad jų kuo ilgiau užtektų, t .y. protingai( racionalia). Pirma, gamtos turtus derėtų vartoti taupiai , t.y. imti žaliavų tik tiek, kad produkcija būtų kokybiška.Didesnis žaliavų kiekis nepagerina produkcijos kokybės.Pavyzdžiui , sunkios staklės ar storas indo stiklas dar nerodo, kad tas gaminys labai geras. Antra, brangius ir retus gamtos turtus reikėtų keisti pigesniais ir labiau paplitusiais .Antai plienas statybose dažnai keičiamas gelžbetoniu, metalinės detalės – plastmasinėmis, medžio dirbiniai – medžio pramonės atliekomis( pjuvenomis, skiedromis).
Trečia gamtos išteklius reikia vartoti visapusiškai.Pavyzdžiui kai kuriose šalyse medžio apdirbimo ir baldų pramonės galutiniam produktui pagaminti suvartojama tik 30 50% medienos paruošų. Tuo tarpu suomiai ir japonai net atliekas – pjuvenas, drožles, skiedras, nuopjovas – vartoja medžio plokščių, celiuliozės ir popieriaus gamybai, medicinos pramonėje. Mokslininkai apskaičiavo, kad žmogus per savo gyvenimą “pražudo” apie 200 medžių:būstui, baldams, knygoms, ir pan.Gamtos išteklius taupo gamybai vartojamos antrinės žaliavos. Pavyzdžiui , Japonija pusę popieriaus gamina iš makulatūros, kurią kruopščiai renka visi gyventojai, o Italijoje du trečdaliai plieno išlydoma iš metalo laužo. Labai svarbu gamtos išteklius protingai vartoti ir geografiniu atžvilgiu.Antai visada iškyla problema, kuriuos naftos telkinius eksploatuoti, o kuriuos palikti vėlesniam laikui, t.y.užkonservuoti.Tą patį galima pasakyti ir apie miškų kirtimą, žvyrynų eksploatavimą. Todėl prieš pradedant eksploatuoti telkinį arba statant gamykla, rengiamas ne vienas, o keli projektai.Juose atsižvelgiama į telkinio ir gamyklos nuo žaliavų šaltinių, į numatomos panaudoti teritorijos svarbą ūkiui ir poilsiui, kelių tinklą, žaliavų ar produkcijos transportavimo išlaidas, aplinkos užterštumą ir daug ką kita. Parengti keli projektai rodo, kad problemą galima spręsti įvairiais būdais.Paprastai atrenkamas optimaliausias, t.y.palankiausias, geriausias variantas, kuris reikalauja mažiausiai išlaidų( kapitalinių įdėjimų) telkinio eksploatacijai ar įmones statybai, atitinka ekologinius reikalavimus , garantuoja pigiausią , bet kokybišką produkciją, nedideles transporto išlaidas ir pan.(4., 107-110 psl.).
Kauno S.Dariaus ir S.Girėno gimnazija
Referatas
Atsinaujinantys ir neatsinaujinantys gamtosIštekliai ir jų perspektyvos
Parengė:IVGB klasės mokinė Rūta Dargužytė
Kaunas, 2003
Naudotos literatūros sąrašas
1. Aleknavičius A. Lietuvos geografija.Vadovėlis IX klasei.Vilnius, 19962. Lietuvos TSR akademija. Geologijos ir geografijos institutas ir Vilniaus valstybinis V.Kapsuko vardo universitetas. Lietuvos TSR fizinė geografija. Vilnius, 1958
3. Solovjovas A., Karpovas G. .Fizinės geografijos žodynas – žinynas.Kaunas, 19874. Vaitiekūnas S. Pasaulio socialinė geografija. Vadovėlis X klasei, 19955. Vaitkus R. Chemija. Vadovėlis X klasei. Kaunas, 1995