ĮMONIŲ BANKROTO VALDYMAS

1030 0

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

Viešojo administravimo katedra

ĮMONIŲ BANKROTO VALDYMAS

Kursinis darbas

Vadovas :

Doc. –

Atliko:



2003-03-07

TELŠIAI

2003

TURINYS

ĮŽANGA 3

1.TEISĖS AKTAI REGLAMENTUOJANTYS ĮMONIŲ BANKROTO

PROCESĄ 5

2.BANKROTO PROCESO FINANSAVIMAS 11

3.ĮMONĖS ADMINISTRATORIAUS VEIKLOS ANALIZĖ 12

4.VERSLO ADMINISTRATORIŲ ASOCIACIJOS ORGANIZACINIAI

ASPEKTAI 15

5.VERSLO ADMINISTARTORIŲ ETIKOS TAISYKLĖS 17

IŠVADOS 20

LITERATŪROS SĄRAŠAS 22

ĮŽANGA

Valstybėse , kuriose ūkio subjektai veikia rinkos ekonomikos bei konkurencijos sąlygomis, nekonkurencingų ūkio subjektų bankrotai yra neišvengiamas reiškinys.Lietuvoje 2002 metų pabaigoje iš viso buvo įregistruota 265,5 tūkst. įmonių, iš kurių 95,5 tūkstančiai įmonių buvo išregistruotos iš registro, tai sudaro apie 36 % visų įmonių. Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių skaičius sudaro apie 1 % visų įrregistruotų įmonių. Tik per 2002 metus naujai įsiregistravo 9850 įmonės, o išregistruotos – 6155 įmonės, iš jų bankroto atveju išregistruota apie 8 %.

Nuo 1993 metų iki 2002 m. gruodžio 31 d. bankrotas buvo paskelbtas 14 bankų ir 2403 įmonėse, iš jų 1 banke ir 968 įmonėse (t.y. 40,3%) bankroto procedūros jau baigtos (930 likviduotos, 4 reorganizuotos, 11 sanuotos, kitose 23-ose bankroto bylos nutrauktos arba sudarytos taikos sutartys). 2002 m. gruodžio 31 d. bankroto procesas vykdomas 13 bankų ir 1435 įmonėse, kuriose likvidavimo procedūra vyksta 897 įmonėje, reorganizavimas – 3 įmonėse, bei sanavimas – 3 įmonėse, 532 įmonių sprendimas dėl bankroto procedūros vykdymo dar nepriimtas.

Lyginant 2002 metus suu praeitais 2001 metais bankrutuojančių įmonių skaičius padidėjo 34,6 %, o lyginant su dar ankstesniais 2000 metais – 92,5 % .

Pradėtų bankroto procedūrų palyginimas per 2000-2002 metus

Grupuojant bankrutuojančias įmones pagal įmonių rūšis didžiausia dalis tenka uždarosioms akcinėms bendrovėms, kurios sudaro apie 72,9 % visų šiais metais bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių. Pa

akankamai didelę bankrutuojančių įmonių dalį sudaro individualios įmonės, t.y. 12,2% .

Skirstant bankrutuojančias ir bankrutavusias įmones pagal apskritis 2002 metų pabaigai didžiąją dalį pradėtų bankroto procedūrų turi Kauno ir Vilniaus apskritys .

Bendrame bankrutuojančių įmonių skaičiuje didžiąją dalį sudaro didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės. Iki šių metų pradžios jos sudarė 37,6 %. Nedideliu skirtumu atsilieka pramonės įmonės, jos sudaro 32 % visų bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių. Tačiau nagrinėjant tik šių metų pradėtus bankroto procesus prekybos įmonės apie 17 % pralenkia pramonės įmonių bankrotus, tai rodo sparčiai padidėjusį prekybinių įmonių bankrutavimą

Siekiant apsaugoti visuomenės interesus, sumažinti neigiamus dėl įmonių bankroto kylančius socialinius padarinius , būtina reglamentuoti bankroto santykius , nustatyti aiškias bankroto procedūras , jų atlikimo tvarką.

Šio darbo uždaviniai – apžvelgti pagrindinius teisės aktus , reglamentuojančius įmonių bankroto procesą, paanalizuoti bankroto proceso finansavimą, įmonės administratoriaus veeiklą,susipažinti su administratorių asociacijos organizaciniais aspektais,administratorių etikos taisyklėmis.

1.TEISINIAI AKTAI REGLAMENTUOJANTYS BANKROTO PROCESĄ

Įmonių bankroto ir su jais susiję teisiniai santykiai Lietuvoje įstatymais reglamentuojami jau dešimt metų.Per šį laikotarpį formavosi įmonių bankroto įstatyminė bazė , teismų praktika.

Įmonių bankroto procesą reglamentuoja “Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas”. Įstatymas yra taikomas visoms įmonėms, viešosioms įstaigoms, bankams ir kredito unijoms įregistruotiems Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka. Bankų, kredito unijų, draudimo įmonių, žemės ūkio įmonių, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų, investicinių bendrovių ir kitų įmonių bei įstaigų ba

ankroto proceso ypatumus gali nustatyti kiti šių įmonių ir viešųjų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai.

Dabartiniu metu galioja ir praktikoje taikomi trijų skirtingų redakcijų Įmonių bankroto įstatymai.Priimant minėtus įstatymus buvo atsižvelgta į tai , kad įmonės bankrotas yra ilgalaikis procesas ir palikti galioti ankstesnieji Įmonių bankroto įstatymai bei nustatyta jų taikymo tvarka. 1992m. redakcijos įstatymas taikomas bankroto procesams, pradėtiems iki 1997metų spalio 1 d. 1997 metų redakcijos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr.VIII-270 , taikomas bankroto procesams pradėtiems iki 2001 metų liepos 1 d..Pagal eilę trečiasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas Nr.IX-216 , priimtas 2001 m. kovo 20d. ir įsigaliojo 2001m. liepos 1d. ir galioja iki šiol.

Dabar susipažinsime su sąvokomis naudojamomis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme.

Bankrotas – nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka.

Bankroto procesas – teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų visuma.

Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių.

Bankrutuojanti įmonė – įmonė, kuriai iškelta bankroto byla arba kurios bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka.

Bankrutavusi įmonė – teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė.

Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto valdymas – administratoriaus veikla: bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto išsaugojimo, turto iš skolininkų išieškojimo, turto pardavimo, kreditorių re
eikalavimų tenkinimo, likusio turto perdavimo organizavimas.

Įkeitimu ir(arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai – pagal įkeitimo sutartį arba įregistruotą hipotekos ar įkeitimo lakštą kreditoriaus (įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus) įgyta teisė, jeigu įmonė neįvykdė įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintos prievolės, šio įstatymo nustatyta tvarka reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus, o jeigu įkeisto turto parduoti nepavyksta, perduoti šį turtą jo nuosavybėn.

Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Savininkas (savininkai) – individualios (personalinės) įmonės savininkas (savininkai), tikrosios ūkinės bendrijos narys (nariai), komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys (tikrieji nariai) ar narys komanditorius (nariai komanditoriai), valstybės ir savivaldybės įmonės steigėjas, akcininkas (akcininkai), turintis (turintys) daugiau kaip 10 procentų balsavimo teisę suteikiančių akcijų, pajininkas (pajininkai), viešosios įstaigos dalininkai.

Įgaliotas akcininkų (pajininkų, dalininkų) atstovas – asmuo, akcininkų (pajininkų,dalininkų) susirinkimo išrinktas bankroto procese atstovauti jų interesams.

Taikos sutartis – kreditorių ir įmonės susitarimas tęsti įmonės veiklą, kai įmonė prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti.

Tyčinis ba
ankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia.

Įmonės kreditoriai – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų:

1) mokesčių, privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo atveju – valstybės institucijos, įpareigotos juos surinkti.

2) darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl darbo santykių atsiradusios žalos neatlyginimo atveju – įmonės darbuotojai (jų įpėdiniai);

3) žalos atlyginimo prievolės dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga perėjimo valstybei Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytais atvejais – Vyriausybės įgaliota institucija;

4) valstybės vardu gautų paskolų ir paskolų, gautų su valstybės garantija, negrąžinimo atveju – Finansų ministerija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 12 d. nutarimu “Dėl paskolų, Finansų ministerijos perduodamų administruoti akcinei bendrovei Turto bankui“ AB Turto bankas atstovauja Finansų ministerijai bankroto procedūrose.

5) fiziniai ir juridiniai asmenys, pardavę žemės ūkio produkciją;

6) kiti kreditoriai.

Valstybės institucijas įmonių bankroto procesuose atstovauja įgalioti asmenys. 2002 m. vasario 15 d. Finansų ministro įsakymu buvo patvirtinta tvarka, pagal kurią AB Turto bankui numatoma perduoti mokestinių nepriemokų, neišieškotų importo ir eksporto muitų, bei su jais susijusių baudų ir delspinigių išieškojimą. AB Turto bankui perduotos mokestines ir muitų nepriemokas tų bankrutuojančių įmonių, kurių skolas AB Turto bankas šiuo metu administruoja, tokiu būdu išvengiant darbo dubliavimo keliose valstybės institucijose.

Įgaliotų asmenų atstovavimą valstybės institucijoms bankrutuojančiose ir bankrutavusiose įmonėse, viešosiose įstaigose, bankuose ir kredito unijose pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo suteiktas kreditoriams teises reglamentuoja 2001 m. Liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.831 “Valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarka”.

Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę kreditorius(kreditoriai), savininkas (savininkai), įmonės administracijos vadovas, likviduojamos įmonės likvidatorius. Pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo galima pateikti, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų, įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų, įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir priteistų sumų;įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų,įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties teismo antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.

Per visą laikotarpį nuo 1993 metų dažniausiai bankrotą skelbė Valstybinio Socialinio Draudimo Fondo Valdyba (SoDra), ji sudaro 32,3 % visų iniciatorių. Taip pat keliant bankroto procedūras aktyvūs įmonių administracijos vadovai, jie bendrame iniciatorių skaičiuje sudaro 17 %. Analizuojant paskutinių metų pagrindinių kreditorių dalyvavimą bankroto procedūrų inicijavime, kasmet pastebimas procento augimas. Dar 2001 metais SoDra iškeldavo 31 % bankroto procedūrų, o 2002 metais – jau 41 %. Aktyvesnė tampa ir Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri 2000 metais inicijuodavo apie 7 procentus visų bankroto procedūrų, 2001 metais – apie 9 %, o 2002 metais – virš 12 procentų.

Pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo pateikiami vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismui raštu “Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso” nustatyta tvarka.Teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali kviesti į teismą savininką (savininkus), valdybos narius, administracijos vadovą, vyriausiąjį finansininką (buhalterį) ir kitus atsakingus darbuotojus, neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu buvo nutrauktos su jais darbo sutartys, jeigu jie buvo atleisti iš darbo per 12 mėnesių iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienos, ir reikalauti iš jų raštiškų paaiškinimų, susijusių su bankroto bylos iškėlimu. Šiems asmenims atvykti į teismą būtina, jiems taikomos Civilinio proceso kodekso liudytojams nustatytos garantijos.Taip pat gali taikyti ieškinio užtikrinimo priemones Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų:

a) įmonė yra nemoki;

b) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

Jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu yra gautas pareiškimas iškelti restruktūrizavimo bylą ir teismo nutartis iškelti bankroto bylą dar nepriimta, pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimas atidedamas tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti.Įmonės restruktūrizavimo byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl įmonių restruktūrizavimo teisinių santykių.2001m.kovo 20 d. Lietuvos Respublikos Seime priimtas “Lietuvos Respublikos Įmonių restruktūrizavimo įstatymas Nr. IX-218”, kuris reglamentuoja įmonių ir viešųjų įstaigų, turinčių laikinų finansinių sunkumų ir siekiančių išvengti bankroto, restruktūrizavimo procesą.Šio įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms laikinų finansinių sunkumų ir nenutraukusioms ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. 2001m. gegužės 10d. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarnybos nutarimu Nr.55 patvirtintos “Valstybės pagalbos teikimo įmonėms gelbėti ir restruktūrizuoti taisyklės.”

Bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ieškinio teisenos tvarka. Bankroto bylą iškelia ir nagrinėja vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismas.

Priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo paskirti įmonės administratorių, kuris vadovauja bankrutuojančios įmonės veiklai ir vykdo teismo ir kreditorių nurodymus.

Iškėlus teisme bankroto bylą, kreditoriai turi teisę:

Ųper teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą;

Ųkreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo.Atsakomybę už įmonės privedimą prie bankroto numato “Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas”.

Ųdalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus;

Ųkreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą.

Teismas, išnagrinėjęs bankroto bylą ir pripažinęs įmonę bankrutavusia, priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto. Teismas, pripažinęs įmonę bankrutavusia ir priėmęs nutartį likviduoti ją dėl bankroto, patvirtina kiekvieno kreditoriaus patikslintų reikalavimų sumą, likvidavimo tvarką, kitus likvidavimo procedūrai vykdyti būtinus pavedimus ir nurodymus.

Likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius įstatymo nustatyta tvarka organizuoja turto pardavimą ir jį parduoda ar perduoda kreditoriams.Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turtas įvertinamas “Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo” nustatyta tvarka. Nekilnojamasis turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka.Šią tvarką reglamentuoja Lietuvos respublikos Vyriausybės 2001 m. Liepos 3 d.nutarimu Nr.831 patvirtintya “Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytinių tvarka”. Kito turto, išskyrus įkeistą, pardavimo tvarką nustato kreditoriai. Įkaito davėjo turto pardavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Kilnojamojo turto įkeitimo įstatymas Nr.VIII-250.

Pardavus bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turtą Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto

įstatyme nustatyta tvarka yra atsiskaitoma su kreditoriais. Hipotekos kreditoriaus reikalavimo

patenkinimą , kai skolininkui pradėta bankroto byla reglamentuoja “Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymas”.

Kaip panaudoti neparduotą turtą, sprendžia kreditoriai, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų. Jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto bei kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, likvidavimo procedūra laikoma baigta. Likęs neparduotas ir kreditorių neperimtas turtas, kaip neturintis rinkos vertės, kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu nurašomas. Nurašytas bankrutavusios įmonės turtas (išskyrus nekilnojamąjį turtą) panaudojamas arba sunaikinamas kreditorių nustatyta tvarka. Nurašytas nekilnojamasis turtas per 30 dienų po jo nurašymo dienos pagal perdavimo aktą neatlygintinai perduodamas savivaldybei, kurios teritorijoje yra šis nekilnojamasis turtas.

Garantinio fondo įstatymas 2000m.rugsėjo 12d.Nr.VIII-1926 nustato Garantinio fondo paskirtį. Lėšos iš Garantinio fondo skiriamos bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių darbuotojams ,kai įmonė jiems yra skolinga.Garantinio fondo administratorius yra Garantinio fondo administracija .

2.BANKROTO PROCESO FINANSAVIMAS

Įmonės bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Administravimo išlaidas sudaro atlyginimas administratoriui, įmonės darbuotojų, kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus dalyvaujančių ūkinėje komercinėje veikloje, susijusios su darbo santykiais išmokos, išlaidos įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, pavojingų atliekų priežiūros, tvarkymo ir laidojimo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos. Prie administravimo išlaidų negali būti priskiriamos išlaidos, susijusios su ūkine komercine veikla.. Pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos.

Administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje.

Kai teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, jis turi pasiūlyti asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą, kuri negali būti didesnė kaip dešimt tūkstančių litų. Nurodytam asmeniui teismo nustatytu laiku įmokėjus teismo nustatytą sumą, bankroto byla gali būti keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka. Įmokėta į teismo depozitinę sąskaitą pinigų suma yra naudojama teisėjo, nagrinėjančio bankroto bylą, nurodymu teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.

3.ĮMONĖS ADMINISTRATORIAUS VEIKLOS ANALIZĖ

Įmonės administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas.2001 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 221 patvirtinta “Teisės teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo tvarka”. Ši tvarka reglamentuoja teisės teikti visų įmonių įregistruotų Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka, bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas suteikimą fiziniams ir juridiniams asmenims.Fizinis asmuo, norintis įgyti teisę dirbti bankrutuojančios įmonės administratoriumi, privalo turėti nepriekaištingą reputaciją, turėti aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 3 metų vadovaujamojo darbo stažą arba 2 metų įmonės administratoriaus padėjėjo darbo stažą per paskutiniuosius 3 metus, išmanyti įmonių veiklą, bankroto procedūras, darbo santykius reglamentuojančius ir kitus su bankroto procedūrų vykdymu susijusius teisės aktus ir išlaikyti kvalifikacijos egzaminą.

Juridinis asmuo, norintis įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, privalo turėti ne mažiau kaip 1/3 darbuotojų, turinčių bankrutuojančių įmonių administratoriaus kvalifikacinius pažymėjimus; tinkamai vykdyti mokestines prievoles pagal mokesčių įstatymus ir mokestinės paskolos sutartį (jeigu ji buvo sudaryta); savo įstatuose turi būti numatęs veiklos tikslą, susijusį su verslo ir valdymo konsultacijų veikla;

Bankroto procedūroms vykdyti iš viso turi teisę 774 administratoriai, iš jų bankrutuojančias įmones administruoja 665 fiziniai asmenys, 95 juridiniai asmenys ir 14 asmenų turi leidimą dirbti padėjėjais.

2001 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 221 Lietuvos Respublikos ūkio ministro patvirtinta “Įmonių bankroto administratorių veiklos kontrolės tvarka.”Ši tvarka reglamentuoja bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto administratorių veiklos kontrolę. Administratorių veiklos kontrolės objektas – administratoriaus veikla, susijusi su įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo nutarčių ir sprendimų, kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų vykdymu.Administratorių veiklą kontroliuoja Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos

Administratorius:

Ųperduoda Vyriausybės įgaliotai institucijai duomenis apie bankrutuojančią įmonę ir duomenis paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai”.2001 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr.221 patvirtinta “Duomenų apie įmonės bankroto procedūras pateikimo ir skelbimo tvarka”.

Ų nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo, taip pat bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis disponuoja;

Ų užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą;

Ų vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai.Bankrutuojanti įmonė moka mokesčius į biudžetą , kuriuos reglamentuoja “Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas”,”Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas”.

Ų priima ir atleidžia darbuotojus “Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo” nustatyta tvarka.Tai reiškia, kad nutraukti darbo sutartį galima ne anksčiau, nei praėjus Darbo sutarties įstatyme nustatytiems terminams, taip pat atleidžiant turi būti sumokėta Darbo sutarties įstatyme nustatyto dydžio išeitinė pašalpa. Šios Darbo sutarties įstatymo nuostatos netaikomos nutraukiant darbo sutartis su bankrutuojančios įmonės valdymo organų nariais.

Ųpateikia Garantiniam fondui dokumentus dėl lėšų skyrimo darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti.2000 m. rugsėjo 12 d. priimtas “Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymas”, kuris įsigaliojo nuo 2000 m. spalio 1d.Šis įstatymas nustato Garantinio fondo paskirtį, veiklos teisinius pagrindus, valdymą, lėšų šaltinius. Lėšos iš Garantinio fondo skiriamos bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojams, nutraukusiems darbo santykius su šiomis įmonėmis, taip pat darbuotojams,kurie tęsia darbo santykius su bankrutuojančia įmone, kai įmonė jiems yra įsiskolinusi.

Ų per laikotarpį iki pirmojo kreditorių susirinkimo sprendžia klausimus dėl įmonės sudarytų sandorių, kurių įvykdymo terminas dar nepasibaigė, tolesnio vykdymo ir naujų sandorių, reikalingų įmonės ūkinei komercinei veiklai tęsti, sudarymo, jei įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą, ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos praneša suinteresuotiems asmenims apie tai, kad vykdys įmonės sudarytas sutartis, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, arba jų nevykdys;

Ųgina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus;

Ųteikia informaciją Vyriausybės įgaliotai institucijai ir Statistikos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (pagal šio nustatytas ataskaitų formas), teismui, taip pat kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka kreditoriams, savininkui (savininkams) bei įgaliotam akcininkų (pajininkų) atstovui, jeigu jis paskirtas;

Ųorganizuoja ir kontroliuoja pajamų, gautų valdant, naudojant bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuojant, taip pat sąnaudų apskaitą;

Ųšaukia kreditorių susirinkimus;

Ųpraneša įmonės savininkui (savininkams), įgaliotam akcininkų (pajininkų) atstovui, jei jis paskirtas, kai dėl taikos sutarties sudarymo yra būtini jų nutarimai;

Ųvykdo kitus teismo ir (ar) kreditorių susirinkimo bei komiteto sprendimus;

Ųpateikia žalos atlyginimo prievolės mokėjimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga dokumentus ir žalos atlyginimo gavėjų duomenis jų gyvenamosios vietos savivaldos institucijoms, kai įstatymo numatytais atvejais žalos atlyginimo mokėjimas pereina valstybei.Tai reglamentuoja “Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinasis įstatymas”.

Ų pateikia Fondui fizinių ir juridinių asmenų reikalavimams apmokėti už bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių supirktą perdirbti žemės ūkio produkciją dokumentus dėl lėšų skyrimo fizinių ir juridinių asmenų reikalavimams apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją.Tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.1803 “Dėl specialios kaimo rėmimo programos lėšų , skirtų fiziniams ir juridiniams asmenims pagal jų reikalavimus už bankrutuojančių i

. . .

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1.Viešasis administravimas.Ats.red.A.Raipa,K.:Technologija,2002

2.Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (2001 m. Kovo 20 d. Nr.IX-216)

3.Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (2001 m. Kovo 20 d.

Nr.IX-218)

4.Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymas ( 2000m. Rugsėjo 12 d.Nr.VIII-1926)

5.Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas ( 1995 m. Birželio 28 d.

Nr.I-974)

6.Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas ( 1991 m. Gegužės 21 d.

Nr.I-1336 )

7.Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymas ( 1992 m. Spalio 6 d. Nr.I-2936 )

8.Lietuvos Respublikos kilnojamojo turto įkeitimo įstatymas ( 1997 m. Birželio 10 d.

Nr.VIII-250)

9.Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymas ( 1991 m. Lapkričio 28 d. Nr.I-2048 )

10.Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas ( 1997 m. Liepos 1 d. Nr. I-1508 )

11.Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas ( 1999 m. Gegužės

25 d. Nr.VIII-1202 )

12.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas

13.Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas

14.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas

15. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 831 „Dėl valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkos, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458 “Dėl valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo” papildymo”, 2001 m. liepos 8 d. (Žin., 2001, Nr. 58-2090).

16.Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymas Nr. 221 „Dėl duomenų apie įmonės bankroto procedūras pateikimo ir skelbimo tvarkos, duomenų apie restruktūrizuojamą įmonę bei restruktūrizavimo procesą pateikimo ir skelbimo tvarkos, teisės teikti įmonių bankroto ir restruktūrizavimo administravimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims suteikimo tvarkos, įmonių bankroto administratorių veiklos kontrolės tvarkos, bankrutuojančių ir restruktūrizuojamų įmonių administratorių atestavimo komisijos sudėties, bankrutuojančių ir restruktūrizuojamų įmonių administratorių etikos taisyklių patvirtinimo“, 2001 m. liepos 5 d. (Žin., 2001, Nr. 59-2137).

17.Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 685 „Dėl Garantinio Fondo steigimo”, 2001 m. birželio 7 d. (Žin., 2001, Nr.50-1753).

18.Interneto puslapiai:

http://www.ekm.lt/catalogs/19/teises_aktai.html

http://www.ekm.lt/catalogs/19/S230004.htm

http://www.ekm.lt/catalogs/19/index.shtml

http://www.nvaa.lt

http://www1.vks.lt

Join the Conversation

×
×