Finansinės atskaitomybės parengimas ir vadovo atsakomybė

1996 0

Turinys

Įvadas 3
1.Metinės finansinės atskaitomybės parengimas ir vadovo atsakomybė 4
2.Metinės finansinės atskaitomybės struktūra 5
2.1.Įmonės apskaitos politika 5
2.2.Balansas 6
2.3.Pelno (nuostolio) ataskaita 6
2.4.Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita 7
2.5.Pinigų srautų ataskaita 8
2.6.Paaiškinamasis raštas 8
3.Kokią naudingą informaciją teikia finansinė atskaitomybė 9
3.1.Finansinės atskaitomybės duomenų analizė 10
4.Metinė ataskaita kaip įvaizdžio formavimo priemonė 11
4.1.Aprašomoji dalis 12
4.2.MDA analizė 13
4.3.Finansinė dalis 13
4.4.Dizainas – įmonės vizitinė kortelė 13
4.5.Metinė ataskaita – efektyvi komunikacijos priemonė 14
5.Įmonės vadovo statusas ir materialinė atsakomybė 15
5.1.Įmonės vadovo atsakomybės ribos 16
6.Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė už buhalterinės apskaitos tvarkymą 18
6.1.Aplaidus įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas 19
6.2.Apskaitos duomenų neišsaugojimas 19
6.3.Apgaulingas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas 20
6.4.Atsakomybės subjektai 21
7. Atskaitomybės parengimas ir vadovo atsakomybė Vilniaus miškų urėdijoje 23
Išvados 25
Naudotos literatūros sąrašas 26
Priedai 27Įvadas
Rengiant finansinę atskaitomybę svvarbu ne tik suvokti apskaitos objektų esmę, bet ir suprasti pačios apskaitos sąvoką. Buhalterinę apskaitą supanti itin sudėtinga ir nuolat kintanti aplinka formuoja poreikius apskaitos informacijai, apskaitai, jos vedimo metodams bei procedūroms. Keičiantis apskaitą formuojančiai aplinkai, neišvengiamai turi keistis ir apskaita, jos prioritetai netgi apskaitos darbuotojų ir verslininkų mąstymo būdas. Apskaitos metamorfozės – jos virsmo iš pasyvios ūkinių procesų registravimo priemonės aktyvia sudedamąja ūkinių procesų dalimi – verčia geriau suprasti buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės teiginius. Tai sudaro visas prielaidas tinkamam apskaitos duuomenų panaudojimui viduje – gauti sprendimams priimti būtiną informaciją, kuri savo ruožtu padės pasiekti aukščiausią įmonėje gaunamo pelno lygį.

Taip pat labai svarbu suvokti apskaitos ir jos teikiamos informacijos svarbą ir įtaką momentiniams valdymo sprendimams. Apskaitos principų realizavimas praktinėje veikloje – sudaro visas pr

rielaidas sėkmingam įmonės darbui. Įmonė, siekdama sėkmingo darbo, vadovaujasi bendraisiais apskaitos principais, apskaitos metodais ir taisyklėmis, skirtomis ūkio subjekto apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti. Ūkio subjekto vadovas pasirenka apskaitos politiką ir ją įgyvendina, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, verslo pobūdį ir vadovaudamasis apskaitos standartais.

Taigi, sėkmingas apskaitos tvarkymas priklauso nuo įmonėje vedamos apskaitos politikos, kurią savo įsakymais turi reglamentuoti įmonės vadovai.

Šio darbo tikslas – išanalizuoti finansinės atskaitomybės parengimo tvarką, pagrįstą įstatymais, jos struktūrą, principus, sistemą, metodus, paskelbimą vartotojams ir parodyti, kaip už šiuos visus aspektus yra atsakingas įmonės vadovas. Įrodymus pagrįsti konkrečios įmonės pavyzdžiu.1.Metinės finansinės atskaitomybės parengimas ir vadovo atsakomybė
Kiekvienų metų pradžioje įmonių buhalterijose pradedamas didelis ir atsakingas darbas – rengiama įmonės metinė finansinė atskaitomybė, kuri parodo, kaip įmonei sekėsi verslas praėjusiais ūkkiniais (finansiniais) metais. Įmonių akcininkai, būdami pagrindiniai atskaitomybės duomenų vartotojai, remdamiesi jais vertina savo paskirtos įmonės administracijos tų metų darbą, kartu sprendžia pelno paskirstymo bei įvairius strateginius veiklos klausimus. Akcininkų sprendimai šiais klausimais nemažai priklauso nuo to, kaip bus parengtos finansinės ataskaitos, kaip išsamiai jose bus atspindėta įmonės veikla bei jos rezultatai ir kokia bus atskaitomybėje pateiktos informacijos kokybė bei patikimumas.

Pagal šiuo metu galiojančio Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus (ir uždarųjų akcinių) bendrovių savininkai turi susirinkti ir apsvarstyti praėjusių ūkinių metų ve
eiklos rezultatus, patvirtinti tų metų finansinę atskaitomybę bei atlikti kitas įstatyme numatytas su tuo susijusias procedūras ne vėliau kaip per 4 mėnesius pasibaigus eiliniams ūkiniams metams. Taigi, jeigu įmonės ūkiniai (finansiniai) metai sutampa su kalendoriniais, tai reikia atlikti iki einamųjų metų balandžio 30 d. tačiau pagal to paties įstatymo nuostatas akcininkams metinė finansinė atskaitomybė turi būti prieinama susipažinti ne vėliau kaip likus 30 kalendorinių dienų iki metinio ataskaitinio susirinkimo. Todėl pati metinė finansinė atskaitomybė gali būti parengta vėliausiai kovo pabaigoje. Valstybinės mokesčių inspekcijos atitinkamiems regioniniams skyriams įmonės savo metinę finansinę atskaitomybę, jau patvirtintą akcininkų susirinkime, turi pateikti iki einamųjų metų balandžio 30 d.

Jeigu įmonės metinė finansinė atskaitomybė yra įstatymų numatyta tvarka audituojama nepriklausomo auditoriaus, tai įmonės akcininkai turi gauti jau auditoriaus patikrintą atskaitomybę kartu su auditoriaus išvada. Taip metinei atskaitomybei parengti skiriamas laikas dar labiau sutrumpėja, nes, savaime suprantama, auditorius parengtos ir jam pateiktos finansinės atskaitomybės duomenų tikrumo ir teisingumo nei per dieną, nei per savaitę nepatikrins. Todėl ,norint, kad metinės finansinės atskaitomybės parengimas praeitų sklandžiai, tai yra visi rengimo darbai būtų atlikti tinkamai ir laiku, šių darbų organizavimui reikia skirti gana daug dėmesio. Tuo turi būti tiesiogiai suinteresuotas ne tik įmonės vyriausiasis buhalteris, bet ir įmonės vadovas, nes galiausiai juk jis ir pagal įs
statymus atsako už finansinės atskaitomybės parengimą. Be abejo, pats vadovas nei rengia finansinę atskaitomybę, nei ją tikrina, tačiau jis turi sudaryti atitinkamas sąlygas buhalterijos darbuotojams, kad šie galėtų kokybiškai atlikti jiems pavestus darbus.

Kaip minėta, akcininkai gali įvertinti savo paskirtos administracijos darbą per ataskaitinius metus iš esmės tik remdamiesi gautos metinės finansinės atskaitomybės duomenimis. Atitinkamose metinės atskaitomybės ataskaitose pateikiami įvairūs įmonės veiklos rodikliai, kurie komercinių paslapčių išsaugojimo tikslais yra gana apibendrinti. Tačiau akcininkams tokių apibendrintų duomenų apie įmonę ir jos veiklos rezultatus ir turi pakakti, nes jie juk nedalyvauja einamajame įmonės valdyme.2.Metinės finansinės atskaitomybės struktūra
Metinę finansinę bendru atveju sudaro tokios ataskaitos: balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita, finansinės būklės pakitimų (pinigų srautų) ataskaita ir paaiškinamasis raštas. Įmonėms, kurių turtas nesiekia 5 mln. litų, grynosios pardavimų pajamos per ataskaitinius metus – 10 mln. litų, o per metus išmokėtų darbuotojams atlyginimų suma yra mažesnė nei 6 000 minimalių atlyginimų, leidžiama rengti sutrumpintą metinę finansinę atskaitomybę. Ją sudaro sutrumpintos formos (tai yra dar labiau agreguoti) balansas ir pelno (nuostolio) ataskaita, pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita ir glaustesnis nei pirmuoju atveju paaiškinamasis raštas. Jeigu bent du iš išvardintų trijų įmonės veiklą išreiškiančių kriterijų dvejus metus iš eilės viršija nurodytus dydžius, tokia įmonė turi rengti visą, o ne sutrumpintą, metinę fi
inansinę atskaitomybę. Pilnai atskaitomybei parengti reikia aukštesnės buhalterių kvalifikacijos nei rengiant sutrumpintą atskaitomybės variantą. Be to, pirmuoju atveju atskaitomybės parengimas yra ir darbo imlesnis.2.1.Įmonės apskaitos politika
Sudarant finansinę atskaitomybę turi būti vadovaujamasi bendraisiais apskaitos principais, paskaitos vedimo tvarką reglamentuojančiais norminiais aktais ir įmonės apskaitos politika. Įmonės apskaitos politika – tai įmonės pasirinkti ir atitinkamu būdu pasitvirtinti apskaitos metodai ir taisyklės, skirti įmonės buhalterinei apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei parengti. Tai reiškia, kad pasirengtoje apskaitos politikoje įmonė turi galimybę pati nuspręsti, kokiais apskaitos principais, metodais ir taisyklėmis bus vadovaujamasi sudarant finansinę atskaitomybę. Tačiau pačių nusistatyto apskaitos vedimo taisyklės, savaime suprantama, negali prieštarauti bendriesiems apskaitos principams ir buhalterinės apskaitos informacijai atitinkamuose norminiuose aktuose keliamiems reikalavimams. Atsižvelgiant į buhalterinės apskaitos vedimo taisyklų pasirinkimą, gali būti išvesti visiškai skirtingi tos pačios įmonės atitinkamo laikotarpio veiklos rezultatai. Todėl finansinėje atskaitomybėje pateiktos informacijos vartotojai turėtų žinoti, kokiais principais, metodais ir taisyklėmis įmonė vadovaujasi registruodama ūkines operacijas buhalterinėje apskaitoje ir sudarydama finansinę atskaitomybę. Įmonės vadovai turi skirti pakankamą dėmesį, nes būtent jie pagal įstatymą yra atsakingi už įmonės apskaitos politikos patvirtinimą.2.2.Balansas
Pagrindinė finansinės atskaitomybės ataskaita – įmonės balansas – jo duomenys vartotojams parodo, kokio dydžio (ir struktūros) ilgalaikės bei trumpalaikės paskirties turtą įmonė turėjo ataskaitinių metų pradžioje bei pabaigoje. Taip pat balanse parodomos įmonės įsipareigojimų tiekėjams sumos, įsipareigojimai valstybinėms institucijoms, darbuotojams, kitiems asmenims, skolos bankams bei kiti įmonės piniginiai įsipareigojimai. Balanso savininkų nuosavybės dalyje pateikiamas akcinio kapitalo dydis, skirstant pelną sudaryti rezervai, gautas finansavimas subsidijų ar dotacijų forma, įmonės suformuoti atidėjimai būsimų laikotarpių išlaidoms bei kai kurie savininkų nuosavybei priskirtini rodikliai. Visi šie balanse atskaitinių metų pradžioje ir pabaigoje pateikiami rodikliai leidžia savininkams, neturintiems galimybės gauti išsamesnių duomenų apie įmonę, gana greitai (be išsamios analizės) susidaryti bendrą vaizdą apie įmonės finansinę būklę, jos stabilumą, ar, pavyzdžiui, pakanka jai turto piniginiams įsipareigojimams padengti ir pan. Balanso, kaip nė vienos kitos finansinės ataskaitos, duomenys dažniausiai ir plačiausiai naudojami įvairiems santykiniams rodikliams apskaičiuoti, pavyzdžiui, mokumo rodikliams, savininkų nuosavybės ir skolų santykio bei kitiems rodikliams, kurie dažnai būna įdomūs (neretai jie būna labiau įdomūs nei realiai naudingi kokiems nors sprendimams priimti) įmonių savininkams.2.3.Pelno (nuostolio) ataskaita
Kitoje ne mažiau svarbioje finansinės atskaitomybės ataskaitoje – pelno (nuostolio) ataskaitoje – pateikiami duomenys apie įmonės per ataskaitinius metus uždirbtas grynąsias pardavimų pajamas iš jos pagrindinės arba, kitaip tariant, tipinės veiklos (pagamintos produkcijos ar perparduoti nusipirktų prekių pardavimų bei paslaugų klientams teikimo) bei apie šioms pajamoms tiesiogiai tenkančias sąnaudas (parduotų prekių bei suteiktų paslaugų savikainą). Taip pat šioje ataskaitoje matyti, kokios buvo ataskaitiniais metais įmonės pardavimų veiklos sąnaudos (sąnaudos, patirtos reklamuojant ir parduodant ataskaitiniais metais prekes ir paslaugas) bei kokios bendrosios ir administravimo sąnaudos. Paprastai būtent pastarasis rodiklis dėl savo dydžio bei nepakankamai apibrėžtos paskirties įmonės savininkams kelia nerimą, o kartais net ir nepasitenkinimą. Tai normalu, nes paprastai bendrosios ir administravimo sąnaudos sudaro santykinai nemažas sumas, o savininkams nėra lengva suprasti, kokią konkrečią naudą įmonei duoda tų sąnaudų darymas. Todėl vadovai turėtų būti pasiruošę tinkamai argumentuoti tokių sąnaudų reikalingumą įmonės veiklai. Be to, jie turi stengtis optimizuoti šias sąnaudas, atitinkamai organizuodami įmonės ir atskirų jos padalinių veiklą.

Pelno (nuostolio) ataskaitoje pateikiami duomenys apie iš netipinės įmonės veiklos, taip pat iš įmonės finansinės bei investicinės veiklos uždirbtas pajamas bei tas veiklas vykdant patirtas sąnaudas. Paprastai šios sumos sudaro nedidelį lyginamąjį visų įmonės pajamų bei sąnaudų svorį. Jeigu minėtų pajamų ir/ar sąnaudų lyginamasis svoris gerokai išaugo, tai dažniausiai signalizuoja apie negerus pokyčius įmonės veikloje. Kitaip tariant, net ir reikšmingas pajamų iš kitos nei pagrindinė veiklos lyginamojo svorio visose pajamose išaugimas (kartu padidėjus ir absoliučiai tokių pajamų sumai), gali tik atrodyti kaip teigiamas dalykas, nes iš tiesų tai reiškia, kad įmonės pagrindinė veikla (kuriai vykdyti įmonė ir buvo įkurta) akivaizdžiai silpnėja ir įmonė pradeda „gyventi“ iš šalutinės (neretai atsitiktinio pobūdžio) veiklos. Tai rodo, kad įmonės vadovai nebesugeba vykdyti akcininkų numatytos įmonės veiklos strategijos. Kartu su minėtais rodikliais pelno (nuostolio) ataskaitoje pateikiami tarpiniai bei galutiniai įmonės ataskaitinių metų veiklos rezultatus atspindintys rodikliai: bendrasis pelnas (ar nuostolis), apibendrinančiai rodantis įmonės pagrindinės veiklos pelningumą, veiklos pelnas (ar nuostolis), parodantis įmonės veiklos pelningumą, įvertinus ir pardavimų bei įmonės bedrąsias, ir administravimo sąnaudas, ir galiausiai pelno (nuostolio) prieš apmokestinimą bei grynojo pelno (nuostolio) rodikliai, parodantys, kiek per ataskaitinius metus padidėjo savininkams priklausantis turtas.2.4.Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita
Kitoje metinės finansinės atskaitomybės ataskaitoje – pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoje – pateikiami duomenys apie ataskaitinių metų galutinį veiklos rezultatą (pelną arba nuostolį), skirtą paskirstymui, šio rezultato paskirstymą rezervams, tantjemoms, dividendams bei kitiems tikslams ir likusį po paskirstymo rezultatą – nepaskirstytą pelną (arba nepadengtą nuostolį). Ši ataskaita parengiama pagal visuotinio akcininkų susirinkimo priimtus sprendimus dėl uždirbto pelno paskirstymo (ar patirto nuostolio kompensavimo). Pačiam akcininkų susirinkimui parengiamas ir pateikiamas svarstyti administracijos siūlomas pelno paskirstymo (nuostolio padengimo) projektas, kurį savininkai turi patvirtinti, esant reikalui, prieš tai jį pakoregavę pagal savo norus (tai normalu, nes skirstyti uždirbtą pelną ar spręsti, kaip padengti patirtus nuostolius, yra įmonės savininkų reikalas).2.5.Pinigų srautų ataskaita
Paskutinė iš pagrindinių finansinės atskaitomybės ataskaitų – pinigų srautų ataskaita – apibendrintai rodo piniginių lėšų judėjimą (įplaukas ir išlaidas) per ataskaitinius metus atskiruose įmonės veiklos baruose. Šiaip tokia ataskaita yra labai naudinga ne tik išoriniams atskaitomybės informacijos vartotojams, bet ir patiems įmonės vadovams, nes iš jos vaizdžiai matyti, iš ko įmonė gauna pinigų ir kam juos išleidžia. Bėda tik ta, kad dabartinė valdžios patvirtinta pinigų srautų ataskaitos forma yra nelabai vykusi, nes joje pateikiama informacija yra sunkiai suprantama jos vartotojams. Be specialaus pasirengimo dabar įmonių pildomų tokių ataskaitų daugelio straipsnių apskritai neįmanoma suvokti. Nemažai reikšmingos informacijos apie judėjimą šioje ataskaitoje pasislepia „tarp eilučių), todėl be specialių komentarų nagrinėti tokią ataskaitą, galima sakyti, net neprasminga. Todėl įmonių vadovams, norintiems akivaizdžiai pamatyti, kaip įmonėje juda pinigų srautai, reikia užsakyti iš savo vyriausiojo buhalterio parengti vidinėms reikmėms skirtą pinigų srautų ataskaitą, sudarytą vadinamuoju tiesioginiu būdu (valdžios patvirtinta forma pildoma netiesioginiu būdu) – šiuo būdu parengta ataskaita yra gerokai informatyvesnė.2.6.Paaiškinamasis raštas
Dažnai anksčiau aptartų pagrindinių finansinių ataskaitų duomenų nepakanka norint sudaryti teisingą vaizdą apie įmonės veiklos efektyvumą ataskaitiniais metais ir jos finansinę būklę. Todėl, siekiant tai kompensuoti, visi reikšmingi papildomi duomenys apie įmonės veiklą atspindimi paaiškinamajame rašte prie finansinės atskaitomybės. Šio dokumento struktūra ir turinys yra tik iš dalies reglamentuoti atitinkamuose norminiuose aktuose. Visą paaiškinamąjį raštą galima suskirstyti į dvi dalis: valdžios patvirtintos formos pažymų (tam tikros formos ir struktūros lentelių) rinkinį bei pastabas, kuriose pačios įmonės pasirinkta forma pateikiami kiti reikšmingi duomenys apie įmonę. Pirmojoje paaiškinamojo rašto dalyje (pažymose) pateikiami detalesni nei pagrindinėse ataskaitose duomenys apie įmonės turimą ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, finansinį turtą, akcinį kapitalą, įmonės skolas tretiesiems asmenims, įmonės turimas teise ir jos įsipareigojimus, kurie apskritai neatspindimi balanse (pavyzdžiui, įmonės laidavimai už kitus asmenis jų kreditoriams), bei labiau detalizuojami kai kurie kiti įmonės veiklos rodikliai.

Antrojoje paaiškinamojo rašto dalyje (pastabose) pateikiama reikšminga informacija apie įmonę ir jos veiklą praėjusiais ataskaitiniais metais bei naujų ataskaitinių metų pradžioje (laikotarpiu tarp paskutinės praėjusių ataskaitinių metų dienos ir visuotinio akcininkų susirinkimo datos). Be to, šiose pastabose dar turi būti trumpai aprašyta ir įmonės vykdoma apskaitos politika, už kurios patvirtinimą įmonėje pagal įstatymus irgi atsako administracijos vadovas. Taip pat šioje paaiškinamojo rašto dalyje įmonės administracija, jei reikia, gali atitinkamai aprašyti visus ankstesnėse ataskaitose nepaminėtus akcininkams reikšmingus faktus, atspindinčius įmonės vadovų priimtų vadybos sprendimų poveikį įmonės veiklai, jos rezultatams ir perspektyvoms. Tokie faktai gali būti labai įvairūs, pavyzdžiui, naujų pardavimo taškų įsteigimas, reikšmingas parduodamų prekių asortimento pakeitimas ar praplėtimas, esminis prekybos formų pakeitimas ir pan. Pateikiant visą šią informaciją paaiškinamajame rašte, viena vertus, reikia suteikti savininkams kuo daugiau jiems svarbios informacijos apie įmonę, antra vertus, stengtis neatskleisti įmonės komercinių paslapčių.

Kaip minėta, metinėje finansinėje atskaitomybėje pateikiami tiki ganėtinai apibendrinti įmonės veiklos duomenys, be to, dauguma jų yra dar ir pasenę, tai yra nebeatitinkantys tų duomenų svarstymo metu esančios padėties. Todėl pagal metinėje finansinėje atskaitomybėje esančią informaciją ir tegalima priimti tik gana apibendrintus, strateginius sprendimus dėl įmonės veiklos. Tačiau tai visiškai atitinka akcininkų vaidmenį įmonės valdymo procese. Įmonės vadovams ir vadybininkams einamųjų (taip pat ir tam tikrų strateginių) sprendimų priėmimui skirti visai kitos – menedžmento (arba vadybos) apskaitos duomenys, kurie atspindimi įmonės vidinėje atskaitomybėje. Šios atskaitomybės duomenys yra visai kitokio pobūdžio, suformuoti pagal kitus principus nei finansinėje atskaitomybėje, be to, jie yra visiškai slapti, todėl jokiu būdu neturi būti prieinami įmonėje nedirbantiems asmenims, kartu ir įmonės savininkams.3.Kokią naudingą informaciją teikia finansinė atskaitomybė
Įmonės finansiniams metams pasibaigus, parengiama metinė finansinė atskaitomybė, kurioje pateikiama informacija apie tai, kaip įmonė dirbo visus metus, ko pasiekė, ką prarado, kaip pasikeitė jos finansinė padėtis. Finansinė atskaitomybė gali atsakyti į daugelį investuotojus dominančių klausimų, tik reikia mokėti tinkamai interpretuoti jos duomenis. Tačiau dar nedažnas finansinės atskaitomybės vartotojas gali tvirtai pasakyti, kad teisingai supranta visų finansinės atskaitomybės ataskaitų straipsnių reikšmes ir geba iš jų gauti reikiamą informaciją apie įmonės veiklos efektyvumą. Taigi, čia aptarsiu kaip naudotis pagrindinių finansinės atskaitomybės ataskaitų rodikliais, siekiant gauti daugiau naudingos informacijos apie įmonės veiklą.

Įmonės metinę finansinę atskaitomybę sudaro balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, pinigų srautų pakitimų ataskaita (šios ataskaitos nepildo mažos ir vidutinės įmonės), pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita ir paaiškinamasis raštas. Kiekviena iš šių finansinių ataskaitų pateikia informaciją apie įmonę ir jos veiklą skirtingais pjūviais. Balansas rodo, kokio dydžio ir struktūros turtu disponuoja įmonė ir kam tas turtas priklauso (savininkams ar įmonės kreditoriams). Pelno (nuostolio) ataskaita pateikia duomenis apie pelno uždirbimo procesą (uždirbtas pajamas ir patirtas sąnaudas) per ataskaitinius metus. Pinigų srautų ataskaita rodo, kur per šiuos metus įmonė panaudojo turimus pinigus ir kaip susidarė esamas pinigų likutis. Paaiškinamasis raštas – tai savitas vadovas, kuris paaiškina daugelio atskaitomybės straipsnių formavimo principus, įmonėje taikomos buhalterinės apskaitos politiką, pateikia detalizuotus svarbiausius balanso straipsnius.3.1.Finansinės atskaitomybės duomenų analizė
Finansinės atskaitomybės vartotojai, gavę ataskaitas, atsižvelgdami į tai, kokia informacija apie įmonės veiklą juos domina, susitelkia ties atitinkamomis ataskaitomis ir jų rodikliais. Labiausiai nagrinėjamos ataskaitos yra balansas ir pelno (nuostolio) ataskaita. Bendru atveju visą finansinės atskaitomybės duomenų analizės procesą galima suskirstyti į tokius etapus:
• Finansinės padėties ir veiklos rezultatyvumo nustatymas ataskaitinių metų pabaigoje;
• Finansinės padėties pakitimų, susidariusių per ataskaitinį laikotarpį, identifikavimas;
• Finansinės padėties ir veiklos rezultatyvumo pasikeitimo išsiaiškinimas;
• Finansinės padėties ir veiklos rezultatyvumo keitimosi tendencijų numatymas.

Finansinė atskaitomybė gali būti analizuojama lyginant vieną jos rodiklį su kitu. Tam gali būti sudaromas balansas, išreikštas ne litais, o santykiniais rodikliais, lyginant kiekvieną balanso straipsnį su vienu ir tuo pačiu baziniu skaičiumi. Baziniu balanso straipsniu dažniausiai parenkama visa turto suma. Pavyzdžiui, sakydami, kad įmonė turi atsargų už 3 milijonus litų, tuo beveik nieko nepasakome. Tačiau, jeigu pasakysime, kad atsargos sudaro trečdalį viso įmonės turimo turto, tai jau galime teigti, kad atsargos yra pagrindinis įmonės turtas, kurio dydį lemia įmonės veiklos specifika, arba gal tiesiog vadybininkai nesusitvarko su savo darbu ir užsako per daug prekių atsargų, kurios parduodamos kur kas lėčiau. Taigi antruoju atveju turime pagrindą spėlionėms, kurių pirmuoju atveju netgi nekilo. Išreiškus visus balanso straipsnius procentais, galima daryti tam tikras pirmines išvadas dėl įmonės veiklos efektyvumo.

Finansinė atskaitomybė gali būti nagrinėjama ir kitų tos pačios pramonės šakos įmonių finansinės atskaitomybės rodiklių atžvilgiu. Mums nieko reikšminga gali nepasakyti konkrečios įmonės ilgalaikio turto dydis, jeigu nežinosime, koks yra įprastinis tos pačios šakos įmonių tokio turto dydis. Pavyzdžiui, įmonės balanse ilgalaikis turtas sudaro didumą viso turimo turto. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad ši įmonė turi problemų su likvidumo rodikliais. Tačiau, įsigilinus į įmonės veiklos specifiką ir pasidomėjus kitų panašių įmonių balanso duomenimis, gali paaiškėti, kad įmonės veiklai yra būtinas tokio dydžio ilgalaikis turtas.

Vienerių metų rodikliai negali suteikti pakankamai informacijos apie tai, kaip įmonei sekasi siekti savo tikslų bei numatyti veiklos tendencijas. Todėl, analizuojant įmonės veiklą, pravartu palyginti tos pačios įmonės kelerių metų veiklos rezultatus tarpusavyje. Kad būtų akivaizdžiau, reikėtų palyginti kelerių metų duomenis, išreiškiant juos ne absoliučiais skaičiais, bet procentais. Ko gero, prasmingiausia palyginti trejų metų įmonės veiklos rodiklius. Galime paimti pirmųjų (iš trejų metų laikotarpio) metų atskaitomybę kaip pagrindą ir visų kitų metų rodiklių pasikeitimus palyginti su pirmųjų metų duomenimis. Pasakyti, kad įmonės uždirbtas pelnas padidėjo per trejus metus šimtu tūkstančių, tai reiškia beveik nieko nepasakyti. Tačiau jeigu šalia absoliučios pelno sumos bus pateikta informacija, kad įmonės pelnas per trejus metus padidėjo dvigubai, tai kiekvienas galės padaryti išvadą, kad įmonės padėtis gerėja ir galima drąsiai investuoti į jos veiklą.4.Metinė ataskaita kaip įvaizdžio formavimo priemonė
Atsižvelgiant į vykstančius ekonominius ir politinius procesus, vidaus bei užsienio politiką Lietuvoje, keičiasi ir verslo organizavimo modeliai. Verslininkų akys krypsta į naujas rinkas, vis daugiau lietuviškų kompanijų planuoja bei organizuoja veiklą užsienyje, investuoja į tarptautinius projektus bei plėtrą už šalies ribų. Tai įpareigoja tvarkyti buhalterinę apskaitą bei finansinę atskaitomybę pagal tarptautinius standartus, o stabili plėtra, augimas, patikimumas ir finansinis „skaidrumas“ – vieni iš pagrindinių rodiklių, rodančių sėkmingą kompanijos veiklą.

Metinė ataskaita – vienas pagrindinių dokumentų, kuris atspindi finansinę kompanijos padėtį rinkoje ir supažindina su šia informacija akcininkus, potencialius investuotojus, klientus, partnerius bei vartotojus. Metinė ataskaita – svarbus dokumentas pradedant darbą ar plečiant veiklą tarptautiniu lygiu, siekiant išlaikyti ar pritraukti investuotojus ir t.t. Pasak specialistų, profesionaliai parengta metinė ataskaita yra nauja galimybė, papildanti kitas verslo plėtros galimybes tie vidaus, tiek užsienio rinkose.

Kalbant apie kompanijos kultūrą, metinė ataskaita jau seniai tapo ne tik kompanijos stabilumo liudininku, parodančiu aukštą vadovybės profesionalumą, bet ir neatsiejama įvaizdžio dalimi. Prieš pradedant rengti metinę ataskaitą, pravartu prisiminti vieną paprastą, bet praktišką taisyklę: kam, ką ir kodėl norime pasakyti?

STA kompanijos atlikto tyrimo duomenimis, iš 26 informacijos šaltinių, kuriais remiantis investuotojai priima sprendimus, metinė ataskaita pagal svarbą užima 5 vietą.

Kai kurios kompanijos savo metines ataskaitas naudoja kaip marketingo įrankį. Akcininkai ir patarėjai finansų klausimais yra ne tik pirkėjai – jie yra svarbūs kaip asmenys, formuojantys nuomonę. Todėl pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje įmonių vadovai metines ataskaitas papildo produktų sąrašais, specialiais pasiūlymais, pateikdami atskirus lapus su tam tikrais rodikliais, indeksais ir pan. štai Kalamazoo, kurdama savo verslo dokumentų sistemas, remiasi mintimi, kad daugelis kompanijos akcininkų yra potencialūs pirkėjai. O maisto įmonių grupė RC į metinę ataskaitą įsegė kitokios spalvos puslapį su pietų receptu, panaudodama savo pačių gaminamus produktus.

Pasak specialistų, metinėms ataskaitoms daugiausia dėmesio skiria akcinės bendrovės bei įvairūs fondai, turintys vadinamųjų svetimų pinigų, už kurių panaudojimą reikia atsiskaityti, kad ateityje finansavimas iš išorinių šaltinių ne nutrūktų, o augtų. Šiuo metu nėra itin giežtų standartų, reikalavimų, taikomų metinėms ataskaitoms. Viena vertus, kuo labiau laikomasi standartų rengiant metines ataskaitas, tuo lengviau investuotojui perprasti pateiktą informaciją. Kita vertus, reikalavimai metinėms ataskaitoms rengti nuolat kinta, todėl reikia nuolat stebėti pokyčius, o metinę ataskaitą rengti pagal šių dienų esamų ar potencialių investuotojų poreikius. Nors metinė ataskaita yra unikalus kiekvienos kompanijos produktas, kurio tiek turinys, tiek dizainas keičiasi metai iš metų, potencialūs investuotojai tikisi rasti standartinės informacijos, kurią sudaro šios pagrindinės dalys:
• Aprašomoji;
• MDA;
• Finansinė.4.1.Aprašomoji dalis
Metinėje ataskaitoje paprastai pateikiamas kompanijos vadovybės kreipimasis, įžanginis žodis, skirtas akcininkams, potencialiems investuotojams, klientams ir partneriams. Tai puiki galimybė pristatyti vadovybę, sprendimus priimantį personalą, papasakoti apie planus ir galimybes. Toliau pasakojama apie pačią kompaniją:
• Kompanijos istorija;
• Laimėjimai;
• Įgyvendinti projektai (produktai, paslaugos ir t.t.);
• Ateities planai.

Kaip atskirą informaciją apie įgyvendintus socialinius kompanijos projektus galima įtraukti (ir vis plačiau tai naudojama tarptautinėse kompanijose) labdaros, rėmimo projektus, akcijas.4.2.MDA analizė
Šiuolaikinis investuotojas, atsivertęs metinę ataskaitą, paprastai iš anksto žino, kokia informacija jį domina. Metinė ataskaita dažniausiai yra pirminis dokumentas, su kuriuo susipažįsta investuotojas, rinkdamas, analizuodamas bei tirdamas informaciją apie kompaniją. Skaitydamas metinę ataskaitą, investuotojas į vertina vadovybės gebėjimą:
• Analizuoti kompanijos finansinės ir ūkinės veiklos rezultatus;
• Palyginti dabartinę įmonės padėtį su ankstesniais veiklos laikotarpiais;
• Sisteminti informaciją bei priimti šiuolaikinius valdymo bei vadybos sprendimus.

Ši analizė vadinama tarptautiniu terminu – MDA. Jis plačiai vartojamas siekiant apibūdinti gebėjimą analizuoti, sisteminti, daryti išvadas, kuriomis remiantis bus priimami ateities sprendimai.

Remdamiesi kompanijos RSM tyrimu, apie 91 proc. investuotojų pažymi, kad metinė ataskaita yra vienas patikimiausių informacijos šaltinių apie kompaniją.4.3.Finansinė dalis
Finansinėje metinės ataskaitos dalyje pateikiama praėjusio laikotarpio finansinė kompanijos ataskaita, audito išvados bei pastabos apie finansinę ataskaitą, komentarai. Pastarieji duomenys – tiksliai, aiškiai ir suprantamai pateikti – kuria skaidrios finansiniu požiūriu kompanijos įvaizdį. Taip metinė ataskaita tampa labai rimtu dokumentu, apibrėžiančiu kompanijos praėjusio laikotarpio finansinę būklę bei numatančiu veiklos strategiją ateičiai.4.4.Dizainas – įmonės vizitinė kortelė
Rengiant metinę ataskaitą svarbu, kad užsakovas / klientas ir metinės ataskaitos rengėjas dirbtų kaip partneriai, komanda, o ne kaip :standartinis užsakovas“ ir „vykdytojas“. „Padarykite, kad būtų gražu.“ – dažnai tenka išgirsti užsakovo pageidavimą. Apipavidalinant metinę ataskaitą galima ir reikėtų panaudoti kompanijos logotipą, pavadinimą, parenkant tinkamas spalvas, šriftą ir t.t. galima teigti, kad išorinis metinės ataskaitos vaizdas, dizainas – tai kompanijos ir jos darbuotojų vizitinė kortelė. Metinės ataskaitos dizainas turėtų atspindėti kompanijos veiklos sritį, pabrėždamas jos įvaizdžio individualumą, unikalumą. Išoriniam metinės ataskaitos vaizdui taip pat turėtų būti skiriamas deramas dėmesys. Metinės ataskaitos turinys privalo būti informatyvus ir įdomus, o apipavidalinimas – patrauklus akiai.

Vargu ar reklamos kompanija, besispecializuojanti lauko reklamos gamyboje, galėtų būti rimtas partneris rengiant metinės ataskaitos pateikimo koncepciją. Metinės ataskaitos apipavidalinimo koncepcija turi ne tik apimti tikslinę auditoriją, kuri informaciją dažnai suvokia stereotipiškai, vizualiai, bet ir nenutolti nuo kompanijos vertybių standartų. Dėl to kuriant metinę finansinę ataskaitą turėtų aktyviai dalyvauti pats klientas bei grupė profesionalų – ryšių su visuomene patarėjas / konsultantas (vidinis ir išorinis), psichologas, dizaineris ir fotografas. Pastarojo vaidmuo taip pat svarbus, jeigu fotografiją naudojame kaip informacijos perteikimo priemonę. Dažnai viena nuotrauka gali pakeisti 10 žodžių ir būti informatyvesnė nei tekstas. Tam tikslui gali būti panaudoti įvairūs fotografijos žanrai. Vienos kompanijos yra UŽ nuotraukų naudojimą metinėse ataskaitose, kitos – PRIEŠ. Priežasčių yra įvairių, tačiau, specialistų teigimu, nuotraukose įamžinti kompanijos įvykiai, vadovaujantysis personalas leidžia sukurti didesnę atvirumo nuotaiką, o kartu ir pristatyti teigiamą kompanijos įvaizdį. Populiarėja metinių ataskaitų pateikimas kompaktiniuose diskuose su filmuota medžiaga, kurioje galima susipažinti su vadovybe, gauti informacijos apie organizuotus susirinkimus, kuriuose buvo priimami sprendimai, pateikiamos veiklos ataskaitos ir t.t.

Tie patys metinių ataskaitų rengimo principai galioja ir labdaringoms organizacijoms bei viešosioms komunalinėms įmonėms. Net ir privačios kompanijos gali pateikti metines ataskaitas, kurios taps vertinga komunikacijos priemone išorinėms ir vidinėms auditorijoms. Net jei organizacija nusprendžia viešai neskelbti visos finansinės ataskaitos, nederėtų atmesti tikimybės, kad metinė ataskaita gali tapti ypač vertinga medžiaga pranešimui spaudoje apie įmonės plėtrą, rezultatus.4.5.Metinė ataskaita – efektyvi komunikacijos priemonė
Iš tiesų investuotojai – viena pagrindinių tikslinių auditorijų, kuriai adresuotas šis dokumentas, dėl to jiems ir skiriama daugiausia dėmesio. Tačiau tarptautinės kompanijos vis plačiau metines ataskaitas bei kitus vidinius leidinius naudoja efektyviai vidinei komunikacijai. Paprastai kompanijų darbuotojai noriai skaito paskelbtas įmonės finansines ataskaitas. Didžiojoje Britanijoje atliktim tyrimai parodė, kad trys ketvirtadaliai darbuotojų, gavusių metines finansines ataskaitas, jas perskaitė, ir tik 2 proc. apklaustųjų prisipažino į jas nė nežvilgtelėję. Maždaug du trečdalius darbuotojų šie dokumentai sudomino, o beveik pusė jų teigė norį gauti daugiau informacijos. Taigi metinė ataskaita, kaip ir kiti darbuotojams skirti leidiniai, publikacijos, turi būti traktuojama kaip viena iš komunikacijos priemonių. Metinės ataskaitos kopijos turi būti prieinamos įmonės darbuotojams – jas galima pakabinti personalo skyriaus skelbimų lentoje. Ataskaitos kopijas turi gauti kiekvienas jų paprašęs darbuotojas. Jokios aplinkybės nesuteikia kompanijai teisės neplatinti metinės ataskaitos kopijų. Diskriminacija teikiant informaciją gali būti labai pavojinga. Metinė ataskaita turėtų būti prieinama visiems darbuotojams, dėl to pravartu turėti ataskaitą, būtent personalui skirtą, šio dokumento versiją, kurioje dažniausiai nusakoma kompanijos verslo pozicija, visapusiškai atskleidžiama bendra kompanijos padėtis. Toks pristatymas nėra prieinamas finansinėms auditorijoms, kurioms nėra svarbi iliustruota kompanijos veiklos analizė. Lygiai taip pat standartinis finansinis pristatymas ne visuomet yra suprantamas kiekvienam darbuotojui. Reguliarių ataskaitų, skirtų darbuotojams, formos gali būti labai įvairios: laikraštukas, išspausdintas ant šviesaus vienspalvio popieriaus, ar spalvotas bukletas. Taip pat reguliarias ataskaitas darbuotojai gali gauti paskambinę specialiu telefono numeriu. Tokios komunikacijos priemonės, kurioms reikia nedaug išlaidų, taip pat gali būti naudojamos reikalingai informacijai sužinoti, taip pat pat įgyjant didesnį darbuotojų pasitikėjimą, pagarbą ir lojalumą kompanijai.5.Įmonės vadovo statusas ir materialinė atsakomybė
Tiek įmonės akcininkai, tiek tretieji asmenys, kurie bendrauja su įmone teigia, kad už viską atsako įmonės vadovas. Tačiau ar taip yra iš tikrųjų. Šiame skyriuje kaip tik bus apžvelgiama, kokias pareigas turi įmonės vadovas ir kokia jam gali iškilti atsakomybė, jei jis šių pareigų nevykdo ar vykdo netinkamai. Analizės objektu pasirinksime labiausiai Lietuvoje paplitusios juridinio asmens formos – uždarosios akcinės bendrovės- vadovą. Šiame skyriuje nebus nagrinėjama įmonės vadovo atsakomybė už administracinės teisės pažeidimus ir baudžiamuosius nusižengimus bei nusikaltimus.

Pagal LR Darbo kodekso 1 straipsnį DK „reglamentuoja darbo santykius su šiame Kodekse ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytų darbo teisių ir pareigų įgyvendinimu ir gynyba. Atskirų darbo santykių sričių reglamentavimo ribas nustato šis Kodeksas, taip pat pagal šio Kodekso nustatytas ribas kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai“. LR akcinių bendrovių įstatymo nustatyta, kad „administracijos vadovu gali būti veiksnus fizinis asmuo, su kuriuo sudaroma darbo sutartis“. Taigi su įmonės vadovu, kaip ir su bet kuriuo kitu įmonės darbuotoju, sudaroma sutartis. Tačiau LR įstatymai rodo, kad administracijos vadovo ir bendrovės santykiai nėra paprasti darbo santykiai ir vadovams, nors ir dirbantiems tuo pačiu juridiniu pagrindu – pagal darbo sutartį, gali būti taikomos skirtingos nei kitiems įmonės darbuotojams taisyklės, nustatančios atsakomybę.

Panagrinėsiu, kokie vis dėlto santykiai sieja įmonę ir jos vadovą – civiliniai ar darbo. Šis klausimas aktualus nustatant įmonės vadovo kaip valdymo organo teisinį statusą ir ypač reikšmingas sprendžiant įmonės vadovo atsakomybės klausimą, nes civilinės teisės normos nustato skirtingas atsakomybei taikomas taisykles nei darbo teisės normos. Civilinė atsakomybė grindžiama visiško žalos atlyginimo principu, o darbuotojo turtinė atsakomybė pagal darbo teisę yra ribota. Pagal DK „darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus šio Kodekso 255 str.“ Taip pat skiriasi procesiniai ypatumai (taikant materialinę atsakomybę pagal darbo teisę įrodinėjimo našta tenka darbdaviui ir kt.). Be to, jei pripažinsime, kad įmonės vadovą ir įmonę sieja darbo teisiniai santykiai, tai vadovo atleidimo iš darbo pagrindų reikėtų ieškoti tik DK. Tam, kad atsakytume į klausimą, koks yra įmonės vadovo statusas ir atsakomybė, panagrinėsime, kokią įmonės vadovo kompetenciją nustato norminiai aktai, palyginsime, kuo įmonės vadovo teisinės padėties įtvirtinimas skiriasi nuo paprasto darbuotojo statuso įtvirtinimo.5.1.Įmonės vadovo atsakomybės ribos
CK teigiama: „Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip“.

Lyginant DK nustatytą normą, kad „darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta kitokiu būdu ar kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatoma specialiuose įstatymuose“ su CK ir ABĮ (akcinių bendrovių įstatymų) normomis, darytina išvada, kad įstatymų normos viena kitai neprieštarauja. ABĮ numatyta, kad „jei administracijos vadovas ar jo pavaduotojas sudarė sandorį viršydamas savo kompetenciją, normalią ūkinę riziką ar atliko kitus neteisėtus veiksmus ir tuo bendrovei padarė žalos (įskaitant ir negautą pelną) arba dėl to šie asmenys gauna tiesioginės ar netiesioginės naudos bendrovės ar jos akcininkų sąskaita, bendrovė ir bendrovės akcininkas ar akcininkai turi teisę teismine tvarka reikalauti atlyginti dėl tokio sandorio arba tokių veiksmų patirtą žalą (įskaitant ir negautą pelną). Atkreiptinas dėmesys, kad įmonės vadovas atsakys ne tik tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų dydžiu, bet ir už netiesioginę naudą. Tai patvirtinta ir CK, kur teigiama: „Jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais“.

Remiantis išnagrinėtomis n

. . .

Join the Conversation

×
×