APSKAITOS ORGANIZAVIMAS ĮMONĖSE

APSKAITOS ORGANIZAVIMAS ĮMONĖSE

Verslo vadybos kursinis darbas

Turinys

Įvadas.............................. 3
Apskaitos esmė ir paskairtis.............................. 5
Apskaitos reglamentavimas ir apskaitos modeliai........................ 6
Apskaitos organizavimas skirtingų tipų įmonėse........................8
Apskaitos rūšys.............................. 10
Buhalterinės apskaitos organizavimas uždarosiose akcinėse bendrovėse............14
Apskaitos organizavimo formos pasirinkimas..........................15
Duomenų fiksavimas apskaitoje..............................18
Pirminių dokumentų fiksavimas apskaitoje..........................20
Duomenų fiksavimas apskaitos registruose..........................22
Analitinė apskaita ir Didžiosios knygos sąskaitos........................23
Išvados..............................32
Literatūros sąrašas..............................34
Įvadas

Viena iš svarbiausių sėkmingo verslo plėtojimo sąlygų – deramas informacijos, ypač apskaitinės, reikšmės įvertinimas ir sugebėjimas tinkamai pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis. Informacija, reikalinga sprendimams priimti yra labai įvairi ir jos tiek daug, kad visos vienu metu praktiškai neeįmanoma suvokti. Laimei, šito nė nereikia, jeigu valdymo aparato darbuotojai racionaliai pasiskirstys pareigomis. Tuomet tik vadovams reikėtų susipažinti su platesnio spektro duomenimis, tačiau jie jau būtų pakankamai apibendrinti, taigi ir jų kiekis taip pat neturėtų būti labai didelis.

Kiekvienas geras vadovas suvokia, kad siekiant užtikrinti sėkmingą verlso plėtrą reikia ypatingai daug dėmesio skirti buhalterinės apskaitos organizavimui. Steigiant ir vystant tiek uždarosios akcinės bendrovės, tiek bet kokios kitos formos įmonės veiklą, nemažai pastangų dedama tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą. Nuo to, ar sėkmingai paasirinktas labiausiai įmonės poreikius atitinkantis apskaitos organizavimo variantas, gerokai priklauso visos įmonės valdymo sistemos funkcionavimas.

Šiame darbe bus apžvelgiama, kaip organizuojama buhalterinė apskaita uždarosiose akcinėse bendrovėse Lietuvoje, remiantis konkrečiu pavyzdžiu, būtent UAB “Tepas” buhalterinės apskaitos organizavimo principais. Kadangi įmonės valdymo ap

pskaitos formą pasirenka pačios ir jos nereglamentuoja jokie normatyviniai teisės aktai, šiame darbe daugiau dėmesio bus skiriama finansinės apskaitos organizavimui ir jos reglamentavimui.

Buhalterinės apskaitos organizavimas įmonėse – sunkus, daug darbo ir laiko sąnaudų reikalaujantis darbas. Norint perteikti visus šio darbo ypatumus negalima būtų apsiriboti vienu ribotos apimties kursiniu darbu. Pasirinktas uždarųjų akcinių bendrovių buhalterinės apskaitos organizavimo aspektas yra tinkamos apskaitos formos pasirinkimas nuoseklus ūkinių operacijų registravimas apskaitos dokumentuose ir registruose bei finansinės atskaitomybės sudarymas . Tai yra ypač svarbūs darbai ne tik uždarosiose akcinėse bendrovėse, bet ir kitų formų įmonėse.
Visgi reiktų paminėti, kad tuo apskaitos darbų organizavimas neapsiriboja. Šiame darbe liko nepaminėtos tokios temos kaip akcijų apskaitos organizavimo ypatumai, ilgalaikio ir trumpalaikio turto apskaita, kasos darbo organizavimas, darbo užmokesčio apskaitos orrganizavimas ir dar daugelis kitų temų.
Šiame darbe pateikti tik buhalterinės apskaitos organizavimo darbai pradedant nuo apskaitos organizavimo formos pasirinkimo, pirminių dokumentų fiksavimo ir baigiant finansinės atkaitomybės sudarymu. Kiekvieno stambaus skyriaus pabaigoje teorija bus iliustruojama konkrečios įmonės veiklos pavyzdžiais.

 Temos aktualumas: dabartinėje visuomenėje atsiranda vis daugiau naujų įmonių, kurios pasirengusios aptarnauti vartotoją visapusiškai, taigi ši tema aktuali šiuolaikiniam verslininkui, kuris ketina steigti savo įmonę, nes įmonė gali egzistuoti tik gaudama atitinkamą informaciją, nes kitaip ji negalės įvertinti savo padėties kitų įmonių at

tžvilgiu.

 Tyrimo objektas: UAB “Tepas”

 Darbo tikslas: Apskaitos organizavimas įmonėje.

Darbo metodai: 1. Literatūros šaltinių analizė,

2. Įmonės dokumentų analizė.

 Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti apskaitos esmę ir paskirtį.
2. Supažindinti su apskaitos paskirtimi, buhalterinės apskaitos rūšimis, matais, kurie naudojami apskaitoje, apibūdinti apskaitos informaciją ir jos vartotojus.
3. Išanalizuoti apskaitos organizavimą skirtingų tipų įmonėse.

Apskaitos esmė ir paskirtis

Buhalterinės apskaitos įstatyme pateikiamas toks buhalterinės apskaitos apibrėžimas:
Buhalterinė apskaita – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti.
Buhalterinė apskaita traktuojama kaip vieninga apskaitos sistema, kurios duomenų pagrindu yra sudaroma finansinė atskaitomybė. Mokslininkai iki šiol nesugalvojo vieno tikslaus buhalterinės apskaitos apibrėžimo, nusakančio apibendrintus buhalterių tikslus, todėl pasaulinėje praktikoje tokių apibrėžimų yra daug.

1 pav. Buhalterinės apskaitos turinys

Buhalterinė apskaita yra informacinės sistemos dalis, teikianti 70 – 80 procentų informacijos apie įmonės ūkinę ir finansinę veiklą. Taigi buhalterinės apskaitos paskirtis – vykdyti informacines funkcijas ir sisteminti informaciją mums reikiama kryptimi.
Apskaitos pagalba vartotojas turi galimybę bet kada gauti informaciją apie įmonės:
– debitorinius įsisikolinimus (skolas įmonei);

– kreditorinius įsiskolinimus (įmonės įsiskolinimus tretiesiems asmenims);

– ataskaitinių laikotarpių pelną (nuostolį);

– pelno ar nuostolio susidarymo šaltinius;

– savininkų nuosavybės dydį bei sudėtį;

– įsipareigojimų apimtį bei sudėtį;

Taigi apskaita suteikia galimybę įvertinti įmonės finansinę padėtį tam tikrai nustatytai datai.

Apskaitos reglamentavimas ir apskaitos modeliai

Gana sunku surasti sudėtingą ryšį tarp finansinės apskaitos kūrybinio prado, kuris yra būtinas la

aisvosios rinkos sąlygomis ir šios apskaičiuotos rūšies reglamentavimo tam tikrų valstybių ar netgi tarptautiniu mastu.
Pirma, finansinė apskaita atspindėti labai įvairią ir sudėtingą įmonių ūkinę veiklą, negali būti absoliučiai tiksliai reglamentuota, t.y. vienoda visose įmonėse, nes niekas negalėtų tiksliai nusakyti visų įmanomų aplinkybių, kurias gali tekti atspindėti įmonių apskaitininkams.
Antra vertus, jie privalo laikytis tam tikrų bendrų nuostatų, kad apskaitoje ir atskaitomybėje atspindėtų įmonių turtą, nuosavybę ir veiklos rezultatus. Norėdami įgyvendinti svarbiausią apskaitos darbuotojų pareigą, atspindėti tikrą įmonės ir jos veiklos būklę taip, kad šią informaciją teisingai suvoktų visi jos vartotojai, apskaitininkai vadovaujasi Tarptautinių Apskaitos standartų nuostatomis, kurias skelbia komitetas, vienijantis daugelio valstybių profesionalių apskaitininkų organizacijų atstovus.
Pagal nagrinėjamų klausimų pobūdį standartus galima suskirstyti į grupes:
– metodologiniai standartai,
– metinės finansinės atskaitomybės turinį ir formą,
– reglamentuojantys standartai,
– susivienijimų ir jų struktūrinių padalinių veiklos apskaitą reglamentuojantys standartai,
– pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje standartai,
– įvairių veiklos rūšių standartai,
– apskaitos hiperinfliacijos sąlygomis standartai,
– standartai skirti socialinės politikos ir vyriausybės pagalbos klausimams,
– finansinių institucijų veiklos apskaitą reglamentuojantys standartai.
ES valstybių apskaitininkai savo darbe vadovaujasi ne tik tarptautiniais apskaitos standartais, bet ir dar vienu labai reikšmingu dokumentu – ES direktyvomis, reglamentuojančiomis buhalterinės apskaitos vedimo klausimus tų šalių įmonėse.
LR įmonėms itin reikšmingas norminis aktas yra LR buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas, kurį 1997 06 18d. priėmė LR Aukščiausioji taryba.
Nors bendroji finansinė apskaita ir atskaitomybė reglamentuojama ir
r tarptautiniu mastu, tačiau turi tam tikrų nacionalinių skirtumų, kuriuos sąlygoja ne tik valstybių dydis, bendrojo ir specialiojo buhalterinio išsilavinimo lygis ir perėjimo prie finansinės apskaitos vedimo laikotarpis, bet kartais ir nacionalinės tradicijos. Ilgainiui dėl etninių (ypač kalbos), geografinių, istorinių bei kai kurių kitų aplinkybių susiformavo tam tikri apskaitos modeliai ir pagal tam tikrus požymius vienam ar kitam modeliui galima priskirti visas pasaulio valstybes.
Anglosaksų šalių modeliui būdinga griežta finansinės apskaitos orientacija į savininkų (investuotojų) informacinius poreikius.
Kontinentinės Europos modeliui būdinga orientacija į bankų ir kitų finansinių institucijų, kurių lyginamasis svoris įmonių nuosavybėje būna gana didelis bendrajai finansiniai apskaitai keliamus reikalavimus. Šių šalių valdžia įvairiais potvarkiais, dažniausiai gana smulkiai sukonkretina finansinės apskaitos vedimo tvarką įmonėse. Tai būdinga Belgijai, Prancūzijai, Vokietijai.
LR siekdama tapti tikrąją ES nare taip pat pasirinko šios sąjungos direktyvų reglamentuotą kontinentinės Europos apskaitos modelį, kuriame yra ir pažangių anglosaksų šalyse taikomo modelio elementų.
Išskirtinis yra Lotynų Amerikos apskaitos modelis. Jam būdingas gana didelis valstybinis apskaitos reglamentavimas, visa apskaitos sistema reglamentuota į valstybinio planavimo ir reguliavimo poreikius. Būdinga Argentinai, Bolivijai, Čilei, Brazilijai, Ekvadorui, Peru, Urugvajui.
Dar ypatingesnis musulmonų fundamentalistų valdomų šalių įmonių apskaitos modelis, kartais vadinamas Irano modeliu. Ši apskaitos metodika mažiausiai ištyrinėta, nes ji nieko bendro neturi su tarptautinių apskaitininkų organizacijų rekomenduojamais finansinės apskaitos vedimo principais. Tai sąlygojama pelno neigimu. O jo uždirbimas laikomas amoraliu. Paskutinė mums labai svarbi šalių grupė taiko apskaitą, kuria galima įvardinti Postkomunistinį apskaitos modelį. Šių valstybių buhalterinei apskaitai centralizuoto planavimo, centralizuoto paskirstymo sąlygomis buvo būdinga visiška orientacija į valstybinio reguliavimo ir apmokestinimo poreikius. Kitas reikšmingas bruožas buvo tas, kad visiškai nesiekiant pritraukti daugiau investuotojų, apskaita ir neatspindėjo nei realaus turto, kuriuo disponavo įmonė, nei tikros per ataskaitinį uždirbto pelno sumos. Šį apskaitos modelį taikė visos buvusios socialistinės valstybės iš jų ir LR. Dabar absoliuti jų dauguma stengiasi pereiti prie visose laisvosios rinkos šalyse taikomos bendrosios finansinės apskaitos.

Apskaitos organizavimas skirtingų tipų įmonėse

Buhalterinė apskaita atspindi labai įvairius objektus. Tai sąlygoja ir jos pačios vienodumą, nes reikia derinti skirtingus reikalavimus. Viena, reikalaujama tiksliai atspindėti kiekvieno objekto būklę ir jo specifinius bruožus tam tikru laiko momentu. Antra vertus, informacija apie įmones turi būti pateikta vienoda tvarka, kad jos vartotojai galėtų palyginti investavimo į įvairius objektus privalumus ir trūkumus. “Įmonių apskaitos skirtumus pirmiausia sąlygoja tų įmonių nuosavybės įvairovė, nes kaip tik nuo jos daugiausia priklauso apskaitos sudėtis ir jos pateikimo vartotojams būdas”. [Ivlinas Tomas S. Ekonomikos teorija. -V., Mintis, 1991.-150p.].
Pagal nuosavybės formą visos Lietuvos Respublikos įmonės skirstomos į keletą.
Pati paprasčiausia – individuali (personalinė) įmonė. Visas šių įmonių turtas priklauso vienam ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise – keliems fiziniams asmenims. Ji nesuteikia juridinio asmens teisių, todėl savininkai už veiklos padarinius atsako visu savo, taip pat ir asmeniniu turtu. Tikroji ūkinė bendrija taip pat yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė, įsteigta pagal bendrosios jungtinės veiklos sutartį susiejus kelių fizinių ir juridinių asmenų turtą į bendrą nuosavybę komercinei-ūkinei veiklai. Ji, kaip ir individuali įmonė, neturi juridinio asmens teisių, todėl savininkai už sandorius ir galimus padarinius atsako ne tik visu įmonės, bet ir asmeniniu turtu. Tačiau ūkinė bendrija neatsako už savo prievoles, nesusijusias su bendrijos veikla. Komanditinė (pasitikėjimo) ūkinė bendrija panaši į tikrąją ūkinę bendriją. Jos skiriasi tik tuo, kad komanditinėje ūkinėje bendrijoje šalia tikrųjų narių, kurie atsako visu savo turtu, yra ir narių komanditorių, mokančių tik įneštu į įmonę turtu. Šios bendrijos nariai taip pat gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.
Visai kitokie nuosavybės santykiai sieja įmonių, turinčių juridinio asmens teises, savininkus. Pati paprasčiausia tokio pobūdžio įmonių forma yra ribotos turtinės atsakomybės įmonė – uždaroji akcinė bendrovė. Šio tipo įmonės turi juridinio asmens teisę. Tai reiškia, kad jų savininkai už visas savo prievoles ir įsipareigojimus atsako tik įmonės turtu. Bendrovės nuosavybei priklausantis turtas padalijamas bendrovės akcininkams, kuriais tampama įsigijus bendrovės išleistų akcijų. Bendrovę gali įkurti ir vienas asmuo, disponuojantis visomis bendrovės akcijomis. Akcininkais gali būti fiziniai, juridiniai asmenys ir valstybė, kuriai atstovauja atitinkamos valstybinės institucijos. Valstybinė įmonė nuosavybės teise priklauso valstybei. Ši įmonės turi juridinio asmens teises ir yra ribotos turtinės atsakomybės. Taigi valstybė (vietos savivaldybė) neatsako už įmonės prievoles, o įmonė neatsako už valstybės (vietos savivaldybės) prievoles.
Jeigu tai neprieštarauja įstatymams, įmonės gali jungtis į koncernus, konsorciumus, asociacijas ir kitus junginius. Apskaitos požiūriu tai itin sudėtingi dariniai.
Kiekviena įmonės forma turi privalumų ir trūkumų. Apskaitos požiūriu įmonių skirtumus daugiausia sąlygoja tai, turi įmonė juridinio asmens teises ar neturi. Tad tai galima skirti dvi dideles įmonių grupes.
Iš lentelės matyti, kaip reikalaujama vesti apskaitą įmonėse, turinčiose juridinio asmens teises ir jų neturinčiose. Tačiau šiek tiek skiriasi ir tai pačiai kategorijai priklausančių įmonių apskaita. Kadangi laisvosios rinkos sąlygomis buhalterinė apskaita brangiai kainuoja, valdžia, nustatydama jai keliamus reikalavimus, visuomet stengiasi paisyti optimalumo: apskaitos informacija turi būti formuojama tik tiek, kiek jos būtina efektyviai įmonės veiklai. Kaip matome, didelės ir vidutinės juridinio teises turinčios įmonės privalo rengti visą metinę finansinę atskaitomybę, o mažos – sutrumpintą jos variantą.

Įmonių tipai / Požymis Įmonės, turinčios juridinio asmens teises Įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių
Apskaitos koncepcija Kaupimo Modifikuota pinigų įplaukų – išmokų
Apskaitos sistema Dvejybinio įrašo Yra PVM mokėtoja ir/arba turi samdomų darbuotojų Nėra PVM mokėtoja ir neturi samdomų darbuotojų

Dvejybinio įrašo Paprastojo įrašo
Buhalterinės apskaitos tarnyba Privaloma Neprivaloma Neprivaloma
Finansinės atskaitomybės sudėtis Didelės ir vidutinės Mažos Nerengia Nerengia

Rengia pilną metinę finansinę atskaitomybę
Rengia sutrumpintą metinę finansinę atskaitomybę

Finansinės atskaitomybės skelbimo
pobūdis Akcinės bendrovės (atvirosios) skelbia viešai. Kitos rengia, bet viešai skelbti neprivalo Nerengia ir neskelbia Nerengia ir neskelbia

2 lentelė: Lietuvos Respublikos įmonės bendrosios finansinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės požiūriu.

Apskaitos rūšys

Vystantis pramonei, XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje buhalterinė apskaita įmonėse išsiskyrė į dvi sąlygiškai savarankiškas dalis:
– finansinę apskaitą;
– valdymo apskaitą.
Finansinė apskaita – tai viena iš apskaitos rūšių, apimanti ūkinių – finansinių operacijų fiksavimą, analizę ir šios informacijos pateikimą išoriniams vartotojams. Dalį šių duomenų naudoja ir įmonės valdymo personalas, todėl griežtai atskirti šių apskaitos rūšių negalima. Įmonės finansine būkle nuolat domisi akcininkai, investitoriai, bankas, pirkėjai. Visa informacija, apibūdinanti įmonės finansinę būklę, bei jos veiklos perspektyvas, skelbiama specialiuose dokumentuose, vadinamuose finansinėmis ataskaitomis. Pagrindinės finansinės ataskaitos yra šios:
balansas;
pelno(nuostolių) ataskaita;
pinigų srautų ataskaita;
nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;
aiškinamasis raštas.
Balanse pateikiama, klasifikuojama ir atskleidžiama informacija apie įmonės turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus.
Pelno(nuostolio) ataskaitoje pateikiama, klasifikuojama ir detalizuojama informacija apie įmonės uždirbtas pajamas, patirtas sąnaudas ir gautus veiklos rezultatus per ataskaitinį laikotarpį.
Pinigų srautų ataskaitoje pateikiama informacija apie įmonės pinigų ir pinigų ekvivalentų pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį.
Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje parodomas įmonės ekonominės naudos grynasis padidėjimas ar sumažėjimas per ataskaitinį laikotarpį bei kiti nuosavo kapitalo pokyčiai, neatvaizduoti pelno (nuostolių) ataskaitoje.
Aiškinamajame rašte pateikiama informacija, susijusi su įmonės veikla, bet nenurodyta finansinėse ataskaitose. Tai bendri duomenys apie įmonę, pagal kokius reiklavimus buvo tvarkoma apskaita, apskaitos metodikos pakeitimai ir kita.
Valdymo apskaita – tai išsamios informacijos, reikalingos tvarkantis įmonės viduje, rinkimas, klasifikavimas, įvertinimas ir pateikimas valdytojams. Ši informacija visiškai nedomina išorinių vartotojų, ji skirta vidiniams vartotojams. Valdymo apskaitos teikiama informacija yra įmonės komercinė paslaptis. Ji negali būti pateikta išoriniams vartotojams. Valdymo apskaita išsiskiria tuo, kad ji pateikia ne tik faktinių žinių (praeities duomenų, tai būdinga finansinei apskaitai), bet ir planinės informacijos: išlaidų sąmatas, pelno ir kitų rodiklių prognozes. Valdymo apskaitos ataskaitos priklauso nuo įmonės specifikos. Įmonė pati pasirenka ataskaitų struktūrą, rodiklių apimtį ir sudarymo terminus.
Finansinės ir valdymo apskaitos rūšys sudaro vientisą įmonės apskaitos sistemą. Jos negali egzistuoti viena be kitos, nes papildo viena kitą.
Pagrindinius finansinės ir valdymo apskaitos bruožus, jų tikslus galima palyginti pažvelgus į 1 lentelę.
Pagrindinis finansinės ir valdymo apskaitų skirtumas yra skirtingi informacijos vartotojai ir ataskaitų struktūra.

Palyginimo požymis Finansinė apskaita Valdymo apskaita
Pagrindiniai tikslai Nuolat stebėti ir finansinėje atskaitomybėje apibendrintai pateikti išorės bei vidaus vartotojams informaciją apie įmonės turtą, kapitalo, įsipareigojimų, pajamų, ir sąnaudų struktūrą bei finansinę būklę. Teikti informaciją įmonės valdytojams, kurie, ja remdamiesi, priima konkrečius valdymo sprendimus ir tikrina, kaip jie įgyvendinami
Informacijos vartotojai Vidaus ir išorės Vidaus – įmonės valdymo darbuotojai
Tyrimo objektas Įmonė Įmonė ir jos padaliniai, taip pat atskirų gaminių rūšys
Ataskaitų ir pranešimų pobūdis Reglamentuotos finansinės ataskaitos formos Detalūs pranešimai kiekvienos įmonės valdymo personalui parengiami individualiai jiems patogiausia forma
Reglamentavimo lygis Valstybė nustato, kokie rodikliai turi būti parodyti skelbiamoje atskaitomybėje Nereglamentuojama
Ataskaitų ir pranešimų periodiškumas Periodiškai (būtinai kartą per metus, kartais – kiekvieną ketvirtį) Duomenys kaupiami pagal įmonės valdymo personalo poreikį
Mato vienetai Dominuoja piniginiai matai, retai – natūriniai Įvairūs natūriniai, piniginiai ir darbo matai
Ataskaitinės informacijos struktūros pagrindas Pagrindinė apskaitos lygybė įgyvendinama sąskaitų sistemoje dvejybinio įrašo būdu Nėra reglamentuotos struktūros, neprivaloma speciali sąskaitų sistema ir dvejybinis įrašas
Duomenų tikslumas Informacijos tikslumas yra svarbiausias finansinės apskaitos kriterijus Svarbiausias kriterijus – rezultatinės informacijos tinkamumas valdymo sprendimams priimti ir įgyvendinti.
Komercinės paslapties aspektas Finansinės apskaitos duomenys negali būti komercinė paslaptis, tačiau įmonės vadovų sprendimu kai kurie iš jų gali būti laikomi konfidencialiais Daugelis duomenų įmonės vadovų sprendimu laikomi komercine paslaptimi
Apskaitos darbuotojų atsakomybė Nustato kiekvienos valstybės įstatymų leidėjai. Įmonėse dirbančių darbuotojų valdymo apskaitos atsakomybės už vidaus apskaitos tvarkymo pažeidimus dydį gali nustatyti tik įmonės vadovas

3 lentelė. Finansinės ir valdymo apskaitos palyginimas

Uždarosios akcinės bendrovės sąvoka

Norint tiksliai apibūdinti užadrosios akcinės bendrovės sąvoką, visų pirma reikia suvokti, ką vadiname juridiniais asmenimis ir paaiškinti, kokios būna jų rūšys. Civilinio kodekso 2.33 straipsnyje juridinis asmuo apibrėžtas taip:
“Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme”.

Taigi juridinis asmuo yra fiktyvus (fizine prasme) asmuo, kuriam suteiktos realaus asmens teisės ir įgaliojimai teisiniams veiksmams atlikti. Juridinis asmuo veikia neribotą laiką, nesvarbu, kiek laiko gyvuoja jam atstovaujantys realūs fiziniai asmenys, jo valia nepriklauso nuo atskirų jį sudarančių fizinių ar juridinių asmenų valios ir gali su ja nesutapti; pats atsako už savo prievoles ir įsipareigojimus ir visada tik savo turtu; kaip ir realus (fizinis) asmuo gali būti ieškovas ir atsakovas teisme savo vardu.
Juridiniai asmenys skirstomi į viešuosius, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.) ir privačiuosius, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus. Detalesnis juridinių asmenų skirstymas pateiktas 4 schemoje.

4 schema. Juridinių asmenų rūšys.

Iš schemos matyti, jog uždarosios akcinės bendrovės turi juridinio asmens statusą, priklauso privatiems asmenims, t.y. tenkina savo privačius interesus, be to yra ribotos civilinės atsakomybės. Ribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko asmeninis turtas ir į įmonę investuotas kapitalas yra atskirti. Tai reiškia, kad už įmonės skolas ir įsipareigojimus įmonės savininkas atsako tik įdėtu į įmonę kapitalu.

Taigi apibendrinant galima pteikti tokį uždarosios akcinės bendrovės apibūdinimą:
Uždaroji akcinė bendrovė – tai ribotos civilinės atsakomybės įmonė, turinti juridinio asmens teises, kurios įstatinis kapitalas yra padalytas į dalis – akcijas. Šių įmonių steigimą, veiklą bei likvidavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas.
Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto ir pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas. Uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10000 litų ir joje negali būti daugiau kaip 100 akcininkų, be to, uždarosios akcinės bendrovės akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai. Bendrovė privalo turėti savo pavadinimą, kuriame privalomi žodžiai arba „uždaroji akcinė bendrovė“, arba atitinkama šių žodžių santrumpa – „UAB“, taip pat bent vieną sąskaitą Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke ir savo antspaudą.

Uždaroji akcinė bendrovė UAB “Tepas“ įsteigta 1996 metų kovo 18 d. Bendrovė yra juridinis asmuo, kuris turi ūkinį-komercinį finansinį bei organizacinį savarankiškumą, savo antspaudą, sąskaitas Lietuvos Respublikos bei kitose valstybėse įregistruotose banko įstaigose. Įstatinis kapitalas sudarytas iš akcininkų įnašų ir yra 10000 Lt. Įstatinis kapitalas padalintas į 100 paprastųjų vardinių 100Lt nominalios vertės akcijų.
Bendrovė įsteigta uždaru būdu neribotam laikotarpiui, yra ribotos civilinės atsakomybės – pagal savo prievoles atsako tik savo turtu. Akcininkai neturi jokių mokestinių įsipareigojimų, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas išrašytas akcijas. Bendrovės tikslas – vystyti prekybą ir paslaugų tiekimą, gauti pelno. Bendrovės pagrindinė veiklos kryptis – apskaitos, buhalterijos ir audito veikla, mokesčių konsultacijos, konsultacinė verslo ir valdymo veikla.

Buhalterinės apskaitos organizavimas uždarosiose akcinėse bendrovėse

Racionalus apskaitos organizavimas uždarosiose įmonėse – tai yra toks, kai gaunama geros kokybės informacija, kuri yra operatyviai pateikiama ir ja gali efektyviai naudotis tiek vidiniai, tiek išoriniai vartotojai. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir finansinei atskaitomybei sudaryti turi būti išreikšta pinigais bei tvarkoma remiantis Tarptautiniais apskaitos standartais, Europos Sąjungos direktyvomis bei Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais .
Racionaliai organizuoti buhalterinę apskaitą uždarojoje akcinėje bendrovėje, vadinasi numatyti ir nustatyti naudojamų dokumentų rūšis, turinį ir įforminimo tvarką, dokumentų apyvartą, sintetinių ir analitinių sąskaitų sistemą, buhalterijos organizacinę struktūrą ir atlikti dar daugelį kitų darbų. Tai galima atlikti tik nuodugniai ir visapusiškai studijuojant galiojančius įstatymus ir normatyvinius aktus apskaitos klausimais, išsamiai susipažįstant su įmonės veikla ir jos specifika.
Kiekvienoje uždarojoje akcinėje bendrovėje turi būti apibrėžti bendrieji apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės, skirti bendrovės apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti. Uždarosios akcinės bendrovės vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, verslo pobūdį ir vadovaudamasis apskaitos standartais.
Šiam skyriui skirtas ypač didelis dėmesys, nes čia aptartos esminės kursinio darbo temos, o būtent apžvelgiamos apskaitos organizavimo formos, duomenų fiksavimas apskaitoje bei finansinės atskaitomybės parengimo tvarka.

Apskaitos organizavimo formos pasirinkimas

Sprendžiant problemas dėl apskaitos formos, reikia objektyviai įvertinti esamą apskaitos būklę, apskaitos kompiuterizavimo lygį, įmonės dydį, veiklos pobūdį, valdymo struktūrą bei daugelį kitų veiksnių. Tai pabrėžia ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas, kuriuo reglamentuojama privaloma finansinės apskaitos tvarka, jos organizavimo formos tiek ribotos, tiek neribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims.

Remiantis tiek šiuo įstatymu, tiek Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, galima apibrėžti, jog uždarosios akcinės bendrovės buhalterinę apskaitą tvarko dvejybinio įrašo sistema, t.y. kiekvienos ūkinės operacijos arba kiekvieno ūkinio įvykio vertė įrašoma į sąskaitos debetą, o jai lygi suma – į kitos sąskaitos kreditą. Gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais, gali pasirinkti supaprastintą apskaitą, t.y. daro paprastąjį įrašą. Apskaitos sistemos pasirinkimo algoritmas pvaizduotas 2 schemoje.

5 schema. Apskaitos sistemos parinkimo algoritmas.

Buhalterinė apskaita uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarkoma valstybine lietuvių kalba. Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, tvarkydami apskaitą vadovaujasi Verslo apskaitos standartais. Šiuos standartus parengia ir „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ paskelbia Lietuvos Respublikos apskaitos institutas .
Rinkos ekonomikos sąlygomis įmonė savarankiškai pasirenka vidinę apskaitos sistemą. Tačiau labai svarbu, kad ji būtų tvarkoma racionaliai bei teiktų objektyvią ir naudingą informaciją. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.Už buhalterinės apskaitos organizavimą, atskaitomybės pateikimą laiku, apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako įmonės administracijos vadovas (savininkas).
Apskaitos sistemoje gali būti taikomos dvi apskaitos organizavimo formos – tai decentralizuota ir centralizuota apskaitos organizavimo formos. Esant decentralizuoti formai, apskaita orgnanizuojama ne tik įmonės centriniame valdymo aparate, bet ir jos padaliniuose. Įmonės buhalterija gauna iš padalinių buhalterijų tam tikras ataskaitas ir sudaro įmonės suvestinę atskaitomybę. Ji vykdo visos įmonės ūkinių operacijų apskaitą bei kontroliuoja padalinių buhalterijų veiklą. Esant centralizuotai apskaitos organizavimo formai, visi apskaitos darbai atliekami įmonės buhalterijoje.
Buhalterinė apskaita uždarosiose akcinėse bendrovėse tvarkoma organizavus savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą (pareigybę), be to uždarosios akcinės bendrovės stebėtojų taryba turi teisę skirti audito įmonę patikrinti ir įvertinti bendrovės buhalterinę apskaitą bei finansinę atskaitomybę.

Savarankiška apskaitos tarnyba yra privaloma uždarosiose akcinėse bendrovėse. Apskaitos tarnyba (buhalterija) laikoma savarankišku įmonės valdymo padaliniu, tačiau palaikančiu labai glaudžius ryšius su kitais įmonės padaliniais. Apskaitos tarnybą ir kitus įmonės padalinius nuolat sieja tiesioginiai ir grįžtamieji ryšiai. Visi įmonės padaliniai nustatyta tvarka turi pateikti apskaitos tarnybai atliktų ūkinių operacijų dokumentus ir suvestines ataskaitas, taip pat sąmatinius ir normatyvinius duomenis. Apskaitos informaciją įmonėje tvarko specialistai, kurie renka, apdoroja ir analizuoja visą informaciją, susijusią su įmonės veikla.

Profesionalai tvarkantys visą apskaitos sistemą įmonėje, rengiantys finansinę atskaitomybę, sudarantys sąmatas, apskaičiuojantys mokesčius ir vykdantys kitas apskaitos funkcijas bei atsakntys už viso šio darbo savalaikį atlikimą vadinami buhalteriais. Buhalteriams atlikti pagalbinius apskaitos darbus (pirminių dokumentų tvarkymą, ūkinių operacijų registravimą, duomenų perkėlimą ir kt.) padeda kiti asmenys kartais vadinami sąskaitininkais, kartais tiesiog buhalterio asistentais. Taigi apskaitos tarnyboje apdoroti ir sugrupuoti duomenys sudaro prielaidą parengti objektyviai informacijai apie įmonės padalinių veiklą. Savo ruožtu apskaitos tarnyba aprūpina visus įmonės padalinius parengta informacija, kurią šie naudoja savo veikloje.

Apskaitos tarnybos struktūra ir jose dirbančių specialistų skaičius gali būti įvairus: nuo kelių buhalterių, tvarkančių skirtingas apskaitos sritis (darbo užmokesčio apskaitą, atsargų apskaitą ir t.t.) iki vieno asmens, einančio tiek sąskaitininko, tiek vyriausiojo finansininko pareigas. Sudėtingos apskaitos tarnybos būdingos didelėms įmonėms. Jos apskaičiuoja įmonės turtą bei nuosavybę, visas veiklos sąnaudas bei pajamas, įvertina ir analizuoja įmonės veiklos rezultatus, planuoja ir apskaičiuoja mokesčius, kontroliuoja atsiskaitymus ir atlieka daugelį kitų apskaitos ir analizės darbų.
Apskaitininkai ne tik informuoja įmonės savininkus ir vadybininkus apie kitų darbuotojų veiklos rezultatus, bet ir savaip kontroliuoja jų darbą. Kad buhalterio nurodymai būtų privalomi visiems įmonės darbuotojams, įskaitant net administraciją ir jos vadovą, šiuos nurodymus būtina oficilizuoti, t.y. vyriausiajam finansininkui turi būti suteikiami įgaliojimai tokius nurodymus leisti. Pagal akcinių bendrovių įstatymą, įmonės valdymo struktūrą, administracijos darbo reglamentą tvirtina bendrovės valdyba. Taip pat ji sudaro sutartis su įmonės vadovu bei vyriausiuoju finansininku. Tokiu atveju, kai valdybos nėra, sutartis sudaro stebėtojų taryba arba akcininkų susirinkimas.

UAB “Tepas” valdo direktorius, turintis 100% akcijų, o apskaitą tvarko vyriausiasis buhalteris, su kuriuo yra sudaryta materialinės atskomybės sutartis. Įmonė nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtoja, bet kiekvienais savo veiklos ataskaitiniais metais turi samdomų darbuotojų taigi apskaitoje taiko dvejybinį įrašą. Bendrovėje taikoma centralizuota apskaitos organizavimo forma, kai visi apskaitos darbai atliekami įmonės buhalterijoje, o vyriausiasis buhalteris yra atskaitingas įmonės vadovui. Buhalteris tvarko visą apskaitos sistemą įmonėje, rengia finansinę atskaitomybę, sudaro sąmatas, apskaičiuoja mokesčius ir vykdo kitas funkcijas. Buhalteriui atlikti pagalbinius apskaitos darbus (pirminių dokumentų tvarkymą, ūkinių operacijų registravimą, duomenų perkėlimą ir kt.) padeda buhalterio asistentė.

Duomenų fiksavimas apskaitoje

Visos ūkinės finansinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais, o tos ūkinės operacijos, kurios negali būti dokumentuotos, turi būti pagrįstos su jomis susijusių kitų operacijų apskaitos dokumentais. Dokumentai yra vieninteliai pradinių apskaitos duomenų šaltiniai. Dokumentai, kuriuos surašant prasideda apskaita, toliau naudojami duomenims apie ūkines operacijas apdoroti. Jie yra rašytiniai atliktų operacijų įrodymai. Juose pateikiamas ūkinės operacijos aprašymas, nustatomi jos natūriniai matmenys ir piniginis įkainojimas. Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas numato, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.
3 schema. Duomenų fiksavimo apskaitoje ciklas ir finansinės atskaitomybės parengimas

Remiantis pirminiais dokumentais, duomenys apie ataskaitinių laikotarpių operacijas registruojami ir kaupiami apskaitos registruose. Ataskitinio laikotarpio pabaigoje sukaupti duomenys perkeliami į sąskaitas, ten koreguojami ir pagal juos
sudaroma finansinė atskaitomybė. Po to uždaromos gamybos išlaidų, pajamų ir sąnaudų klasių sąskaitos, likučiai perrašomi į naujus registrų blankus ir taip paruošus sąskaitas naujam ataskaitiniam laikotarpiui ciklas kartojasi iš pradžių. Visa tai detaliai pavaizduota 3 schemoje.

Pirminių dokumentų fiksavimas apskaitoje

Visose įmonėse, atlikus ūkinę operaciją arba tam, kad ji įvyktų, sudaromas šią operaciją įforminantis, juridinę galią turintis pirminis dokumentas. Jis yra duomenų apie ūkinę operaciją registravimo apskaitoje pagrindas. Visos ūkinės operacijos turi būti teisingai įformintos pirminiais dokumentais, priešingu atveju apskaitos požiūriu jos laikomos neįvykusiomis ir nėra juridinio pagrindo joms registruoti apskaitoje.
Pirminai dokumentai gali būti vidiniai ir išoriniai, pateisinamieji ir patvarkomieji, specialiosios, laisvos ar pavyzdinės formos.
Vidiniams dokumentams priskiriami tie, kurie nudojami įmonėje vykstančioms operacijoms fiksuoti: atsargų perdavimas iš sandėlio į padalinį, pagamintos produkcijos perdavimas iš padalinio į sandėlį ir t.t. Tokiems dokumentams priskirtini medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtarščiai, naudojami žaliavų, medžiagų ir pusgaminių perdavimo iš sndėlio į gamybos padalinius ir jų judėjimo tarp gamybos padalinių operacijoms dokumentuoti. Užpajamavimo orderis taip pat yra vidinis dokumentas, surašomas gavus į sandėlį iš tiekėjų žaliavas, medžiagas ar kitas atsargas.
Išoriniai dokumentai – tai iš tiekėjo gautos sąskaitos už įsigytas prekes apmokėti, pavyzdžiui sąskaita-faktūra (1 priedas), kuria dokumentuojamos prekių, gaminių, žaliavų ar kitų atsargų pirkimo-pardavimo operacijos, grindžiamos suteiktos paslaugos; arba kasos pajamų orderiai (2 priedas), išrašyti gavus iš pirkėjo grynuosius pinigus ir t.t.
Pateisinamieji dokumentai – tai pirminiai dokumentai, patvirtinantys jau įvykusias ūkines operacijas, pvz. prekių gabenimo važtaraštis, kuriuo fiksuojamas prekių pristatymas iš tiekėjo (pardavėjo) užsakovui (pirkėjui).
Patvarkomieji dokumentai – tai tokia dokumentų rūšis (pvz. mokėjimo pavedimas), kuriais nurodoma, kokią sumą ir kam bankas turi iš mokėtojo sąskaitos į gavėjo sąskaitą.
Atliktas ūkines operacijas, išskyrus telekomunikacijų paslaugų teikimą masiniams vartotojams, įmonės pagrindžia specialiais apskaitos dokumentais, kurių formos ir naudojimas yra reglamentuojamas įstatymų. Jiems priskiriami kasos pajamų orderis, sąskaita-faktūra ir pridėtinės vertės mokesčio sąskaita-faktūra (3 priedas), grūdų pirkimo (priėmimo) kvitas, cukrinių runkelių pirkimo kvitas, vaisių, uogų ir daržovių pirkimo kvitas bei linų šiaudelių pirkimo (priėmimo) kvitas. Specialiųjų apskaitos dokumentų blankais ir krovinio važtaraščiais prekiauja teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos.
Ten, kur specialiosios formos apskaitos dokumentai netaikytini, naudojami pavyzdiniai ar laisvos formos dokumentai. Laisvos formos dokumentų valdžia nereglamentuoja, todėl įmonės gali naudoti tokios formos dokumentus, kokie jai yra patogiausi, t.y. ji gali tokius dokumentus susiprojektuoti pati. Tai gali būti įvairūs apskaitos dokumentai, kasos aparato kvitai, sąskaita už telekomunikacinių paslaugų tiekimą masiniams vartotojams. Pavyzdinių dokumentų formų įstatymai nereikalauja taikyti, tačiau rekomenduoja. Tai galėtų būti kasos išlaidų orderiai (4 priedas), Prekių pirkimo-pardavimo kvitai ir t.t.

Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme reglamentuojami privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai. Remiantis UAB “Tepas” išrašytu pirminiu dokumentu – sąskaita-faktūra (1 priedas) – galima išvardinti šiuos privalomuosius rekvizitus:
1) apskaitos dokumento pavadinimas (sąskaita-faktūra);
2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas (UAB “Tepas”, į.k. 2121926);
3) apskaitos dokumento data (2000 m. sausio 1 d.);
4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys (verslo konsultacijos);
5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška (510 Lt). Jeigu ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai (1vnt.);
6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos.

Duomenų fiksavimas apskaitos registruose

Iš apskaitos dokumentų duomenys perkeliami į apskaitos registrus. Juose duomenys kaupiami ir sisteminami . Organizuojant apskaitą uždarojoje akcinėje bendrovėje, labai svarbu tinkamai pasirinkti apskaitos registrus.
Apskaitos registrai, kaip ir apskaitos dokumentai, gali būti ir pavyzdinės, ir laisvos formos. Lietuvos Respublikos finansų ministerija patvirtino tipinius finansinės apskaitos registrus, skirtus įvairaus profilio įmonėms – tiek didelėms įmonėms, kurių buhalterijos išskirstytos į atskirus skyrius, tiek ir nedidelėms ar net visiškai mažoms įmonėms. Kiekviena įmonė taiko labiausiai jos poreikius atitinkančius registrus.

Tipiniai apskaitos registrai pagal sudarymo tvarką skirstomi į tris grupes: chronologinius, chronologinius-sisteminius ir sisteminius. Chronologiniuose registruose nuosekliai užfiksuojamos įmonės atliktos ūkinės operacijos, nurodant atitinkamas sąskaitų korespondencijas (tokiems registrams priklauso Bendrasis žurnalas). Chronologiniuose-sisteminiuose registruose fiksuojamos dažnai psikartojančios vienarūšės operacijos. Juose duomenys susisteminami pagal tam tikrą požymį ir jo ribose registruojami nuoseklia tvarka (Pardavimų ir Pirkimų skolon, Pinigų gavimo ir Pinigų mokėjimo bei Parduotų prekių savikainos žurnalai). Iš chronologinių ir chronologinių-sisteminių registrų duomenys perkeliami į sisteminius registrus (pavyzdžiui į Didžiąją knygą), kur jie galutinai apibendrinami. Sisteminių apskaitos registrų pagrindu dažniausiai parengiama finansinė atskaitomybė.

Tipinius apskaitos registrus sudaro 1 chronologinis žurnalas (Bendrasis žurnalas), 5 chronologiniai-sisteminiai žurnalai (specialieji žurnalai) ir Didžioji knyga.

Analitinė apskaita ir Didžiosios knygos sąskaitos

Norint efektyviai kontroliuoti įvairias įmonės veiklos sritis, apie kiekvieną iš jų reikia turėti detalią informaciją. Ši informacija gali būti kaupiama įvairiai: kiekvienam pirkėjui ar tiekėjui vedant atskirą sintetinę sąskaitą Didžiojoje knygoje arba panaudojant analitinės apskaitos sąskaitas.
Didžioji knyga – tai sisteminis apskaitos registras, skirtas galutiniam duomenų susisteminimui ir kaupimui. Iš sąskaitų likučių ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sudaroma finansinė atskaitomybė.
Didžiojoje knygoje duomenys į sąskaitas atkeliami iš chronologinių ir chronologinių-sisteminių žurnalų. Čia atliktos operacijos ne tik surašomos iš eilės, bet ir susisteminamos pagal atskiras turto ir nuosavybės rūšis. Nepriklausomai nuo formos sąskaitos turi atlikti pagrindinę – duomenų klasifikavimo požymio – funkciją.
Didžiosios knygos sąskaitose kaupiami duomenys apie įmonės turtą, savininkų ir skolintą nuosavybę, pajamas bei sąnaudas per ataskaitinį laikotarpį. Įmonėje priklausomai nuo jos informacinių poreikių gali būti naudojamos skirtingos formos sąskaitos. Skiriamos kontokorentinės ir saldinės formos sąskaitos
Kontokorentinė forma tinka tuo atveju, kai sąskaita naudojama kaip tranzitinė, t.y. neturi likučio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, arba jeigu nėra svarbu kontroliuoti apskaitos objekto likutį. Tuomet duomenys iš žurnalų perkeliami į šio tipo sąskaitas nenustatant jos likučio. Sąskaitos likutis gali būti nustatoms ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, palyginus debetinės ir kreditinės sąskaitos apyvartas per ataskaitinį laikotaprį.
Saldinė sąskaitų forma patogesnė už kontokorentinę tuo atveju, jei nuolat reikalinga informacija apie apskaitomo šioje sąskaitoje objekto dydį (pinigų likutį kasoje, sąskaitoje banke, įmonės skolų ir skolų įmonei dydį ir t.t.).
Visgi dažnai nepakanka vien tik apibendrintos sintetinėse sąskaitose sukauptos informacijos ir prireikia papildomos informacijos detalizuojant vieną ar kitą Didžiosios knygos sąskaitą, todėl įmonės papildomai veda dar ir analitinę apskaitą. Konkrečias Didžiosios knygos sąskaitas detalizuoja įvairios analitinės kortelės: Atsargų apskaitos, Ilgalaikio turto, Įmonės skolų, Skolų įmonei, Atsiskaitymų su atskaitingais smenimis ir kitos analitinės kortelės.

Analitinės apskaitos tvarkymo nereglamentuoja jokie Lietuvos Respublikos Vyriausybės normatyviniai aktai, tačiau praktikoje yra susiformavę tam tikri bendri analitinės apskaitos vedimo principai.

Tvarkant analitinę apskaitą, kiekvienam tiekėjui, pirkėjui, atsargų rūšiai ar ilgalaikio turto vienetui skiriama atskira sąskaita, korioje fiksuojama visa su tuo objektu susijusi informacija. Analitinių sąskaitų, detalizuojančių konkrečią Didžiosios knygos sąskaitą, grupė vdinama analitine knyga. Sintetinė sąskaita, kurią detalizuoja analitinė knyga, vadinama kontroline Didžiosios knygos sąskaita.

Savo kontrolinę funkciją Didžiosios knygos sąskaitos atlieka tada, kai iš operacijų registravimo žurnalų į jas patenka debetinės ir kreditinės apskaitinio laikotarpio apyvartos. Tuomet kontrolinių Didžiosios knygos sąskaitų likučiai turi atitikti analitinių sąskaitų knygos likučių sumą apskitinio laikotarpio pabaigoje.
Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Didžiosios knygos duomenys susumuojami, tikslinami sąskaitų likučiai, atliekami koreguojantys įrašai. Sąskaitų likučių pagrindu parengiama finansinė atskaitomybė.

Kad sąskaitas galima būtų naudoti kitame apskaitos cikle, jos turi būti “uždarytos” ankstesnio laikotarpio pabaigoje ir “atidarytos” kito ataskaitinio laikotarpio pradžioje. Ši procedūra gali būti atlikta tik po akcininkų susirinkimo, t.y. praėjus keletui mėnesių po finansinių metų pabaigos. Naujo laikotarpio pradžioje imami nauji sąskaitų blankai ir juose pradedamos registruoti kitų metų operacijos.

UAB “Tepas” per tam tikrą laikotarpį įvykdė dvi operacijas.
1 operacija:
2000m. sausio 6 d. UAB “Tepas” įmonei „Erdvita“ suteikia verslo konsultacinių paslaugų už 510 Lt .
Korespondencijos

Pirminiai dokumentai:
UAB “Tepas” šiai sumai išrašo sąskaitą-faktūrą. Priėmus pinigus į kasą išrašomas kasos pajamų orderis, o kvitas atiduodamas UAB „Erdvita“.
Kadangi UAB “Tepas” yra maža įmonė, atliekanti nedaug operacijų, ši operacija fiksuojama Bendrajame žurnale, nurodant operacijos numerį (19 ir 20 operacijos), datą, dokumentų turinį ir koresponduojančias sąskaitas.
Duomenys užfiksuojami Didžiojoje knygoje, nurodant pirminių dokumentų numerius (pvz.: sąskaitos-faktūros nr. 0017557). UAB “Tepas” kiekvienai savo firmai-klientei naudoja tranzitines sąskaitas (pavyzdžiui, UAB „Erdvita“ naudojama 24010 sąskaita), kurios neturi likučio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje. Taigi galima sakyti, kad šiuo atveju naudojamos kontokorentinės sąskaitų formos.

2 operacija:
2000m. lapkričio 15d. iš UAB “Martonas” įsigyta prekių (aušinimo žarna ir apkaba) ir paslaugų iš viso už 89,90 Lt (iš jų PVM 13,72 Lt) .
Korespondencijos:

Pirminiai dokumentai:
UAB “Tepas” šiai sumai išrašoma PVM sąskaita-faktūra. Šiai sumai paimti iš kasos išrašomas kasos išlaidų orderis.
Duomenų fiksavimas registruose:
Ši operacija fiksuojama Bendrajame žurnale, nurodant operacijos numerį (55 ir 56 operacijos), datą, dokumentų turinį ir koresponduojančias sąskaitas.
Duomenys užfiksuojami Didžiojoje knygoje, nurodant pirminių dokumentų numerius (pvz.: kasos išlaidų orderio nr. 32). UAB „Martonas“ naudojama 24010 tranzitinė sąskaita, kuri neturi likučio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje. Taigi galima sakyti, kad ir šiuo atveju naudojama kontokorentinė sąskaitų forma.

Finansinės atskaitomybės rengimas

Finansinės atskaitomybės rengimas – baigiamasis viso apskaitos ciklo etapas. Ataskaitinių metų finansinėje atskaitomybėje apibendrinamos visos per tą likotarpį atliktos operacijos. Metinė finansinė atskaitomybė turi būti patvirtinta per tris mėnesius nuo finansinių metų pabaigos akcininkų susirinkime. Tik patvirtinus pelno paskirstymą galima daryti tikslias balanso ir pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitas.
6 schema. Metinės finansinės atskaitomybės formos pasirinkimas.

Metinės finansinės atskaitomybės rengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir metinės finansinės atskaitomybės”. Čia nustatyta, kad visą metinę finansinę atskaitomybę rengia ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurių du iš nurodytų kriterijų yra lygūs šiems dydžiams arba juos viršija:
balanse pateikta turto suma yra 5 mln. litų;
grynosios pardavimų pajamos per ataskaitinius finansinius metus sudaro 10 mln. litų;
per metus išmokėta 6000 minimalių atlyginimų samdomiesiems darbuotojams;
Jeigu metinės finansinės atskaitomybės dieną dviejų iš nurodytų kriterijų dydžiai didesni arba mažesni už nurodytuosius ir jie nebuvo pakitę 2 metus iš eilės, ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys rengia atitinkamai visą arba sutrumpintą metinę finansinę atskaitomybę. Visa tai detaliai pavaizduota schemoje.

7 schema. Finansinės atskaitomybės rengimo nuoseklumas

schemoje pavaizduotas finansinės tskaitomybės rengimo nuoseklumas. Kaip jau buvo minėta ankstesniuose skyriuose pirminiuose dokumentuose užfiksuotos ūkinės operacijos duomenys perkeliami į apskaitos žurnalus. Iš chronologinių ir chronologinių-sisteminių žurnalų duomenys atkeliami į Didžiosios knygos sąskaitas. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Didžiosios knygos duomenys susumuojami, tikslinami sąskaitų likučiai, atliekami koreguojantys įrašai. Sąskaitų likučių pagrindu. parengiama finansinė atskaitomybė. Ypatingą dėmesį skiriant įvairiems laikotarpio pabaigoje atliktiems koregavimams, parengiamos darbinės atskaitomybės lentelės: darbinė Balanso, Pelno (nuostolio) ir Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitų parengimo lentelė. Ji yra skirta bandomajam Balansui sudaryti, ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sąskaitų koregavimams atlikti, pagamintos produkcijos savikainai (perdirbimo įmonėse) bei finansinės atskaitomybės Pelno (nuostolio) ir Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoms bei Balansui parengti. Per ataskaitinį laikotarpį atliekant ūkines opercijas, kurios sąlygoja kokius nors koregvimus laikotarpio pabaigoje, pravartu šį faktą atitinkamai pažymėti. Tam geriausiai naudoti buhalterines pažymas, kuriose reikėtų nurodyti atliktos opercijos turinį, sąskaitų korespondenciją, atitinkamą pirminį dokumentą, taip pat laikotarpio pabaigoje atliktų koregavimų pobūdį, jeigu galima – koregavimų sumas. Tuo būdu ataskaitinio laikotarpio pabaigoje užteks tik peržvelgti tokius dokumentus ir daugelį koreguojančių įrašų bus galima atlikti be papildomų skaičiavimų.
Nutarime “Dėl ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir metinės finansinės atskaitomybės” numatoma, kad pilnąją metinę finansinę atskaitomybę sudaro balansas, pelno (nuostolio) ataskaita su pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita, finansinės būklės pakitimų (pinigų srautų) ataskaita ir paaiškinamasis raštas. Sutrumpinta atskaitomybės forma neapima Pinigų srautų ataskaitos.

Kiekvienam finansinių metų ketvirčiui pasibaigus, rengiama tarpinė finansinė atskaitomybė, nesurašant paaiškinamojo rašto ir neuždarant sąskaitų. Įmonės gali naudoti tipines metinės finansinės atskaitomybės formas arba spausdinti jas pačios, praleisdamos eilutes, kurių sumos lygios nuliui.
Balansas – metinės finansinės atskaitomybės sudėtinė dalis, kurioje turi būti nurodytas visas įmonės turtas ir nuosavybė. Tiek turtas, tiek ir savininkų nuosavybė bei įmonės įsipareigojimai balanse detalizuojami straipsniais pagal svarbiausias turto ir savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų sudedamąsias dalis. Vienarūšiai straipsniai sujungiami į grupes, o pastarosios – į skyrius. Kai kurios straipsnių grupės detalizuojamos pogrupiais. Taigi smulkiausia (nebedaloma) sudedamoji balanso dalis – straipsnis.
Pelno (nuostolio) ataskaitoje pateikiami duomenys apie įmonės veiklos rezultatus per ataskaitinį laikotarpį. Ši ataskaita rodo, kaip per ataskaitinį laikotarpį įmonei sekėsi ūkininkauti, kiek ji uždirbo pajamų ir kiek patyrė sąnaudų uždirbant šias pajamas. Pelno (nuostolio) ataskaita ypatinga tuo, kad joje pateikta informacija rodo ne įmonės būklę konkrečiu laiko momentu, bet apibūdina jos veiklą per visą ataskaitinį laikotarpį. Šioje ataskaitoje palyginamos visos tam tikru laikotarpiu uždirbtos pajamos su sąnaudomis, patirtomis šias pajamas uždirbant, ir apskaičiuojamas laikotarpio veiklos rezultatas – uždirbtas pelnas ar patirtas nuostolis.
Pelno (nuostolio) ataskaita turi apimti visas įmonės veiklos sritis: tiek įprastinę, kuri skirstoma į tipinę (įmonės pagrindinę veiklą) ir netipinę (kitą bei finansinę investicinę veiklą), tiek neįprastinę (ypatingąją) veiklą, kuri rodo atsitiktinai uždirbtą pagautę ar patirtus praradimus.
Pelno (nuostolio) ataskaitos pilnojo varianto pirmuose penkiuose straipsniuose skelbiami tipinės veiklos duomenys, t.y. tos veiklos, kuriai vykdyti įmonė buvo sukurta. Toliau nedetalizuotai pateikiami duomenys apie įmonės kitą bei finansinę ir investicinę veiklą. Be to Pagautės ir Netekimų straipsniuose turi būti užfiksuoti įmonės neįprastinės veiklos rezultatai.
Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaita – tai pelno ataskaitą ir balansą siejanti finansinės atskaitomybės dalis, kurioje nurodomas paskirstytinas pelnas ar nuostolis, taip pat pervedimai iš rezervų. Joje nurodomi akcininkų įnašai nuostoliams padengti, pervedimai į rezervus ir kitas pelno paskirstymas.
Per ataskaitinį laikotarpį uždirbtą pelną įmonės savininkai gali naudoti įvairiais tikslais. Iš šios sumos mokami dividendai, tantjemos, sudaromi įstatymų ir įmonės savininkų numatyti rezervai. Nepaskirstytoji ataskaitinių ir ankstesniaisiais laikotarpiais uždirbto pelno suma arba nekompensuotas nuostolis parodomi balanse kaip sudedamoji savininkų nuosavybės dalis. Jeigu įmonė per ataskaitinį ar ankstesnius laikotarpius patiria nuostolį, pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoje turi būti pavaizduota, iš kokių šaltinių šis nuostolis buvo padengtas, kiek ir kam buvo skirta grynojo bei per ankstesniuosius laikotarpius susidariusio nepaskirstytojo pelno.
Suma, kurią reikia paskirstyti šioje ataskaitoje, atkeliama iš balanso straipsnio Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) ir pelno (nuostolio) ataskaitos straipsnio Grynasis ataskaitinių metų pelnas paskirstymui (nuostolis). Po paskirstymo visos sumos pateikiamos balanse.
Įmonei patyrus nuostolį, jis yra dengiamas, paprastai iš akcininkų įnašų ar rezervų. Visa tai taip pat atsispindi pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoje.
Finansinės būklės pakitimų (pinigų srautų) ataskaitoje nurodomi ataskaitinio laikotarpio pinigų srautai iš įmonės gamybinės (prekybinės), investicinės ir finansinės veiklos. Čia užfiksuojama informacija apie įmonės pinigines įplaukas ir išlaidas per ataskaitinį laikotarpį. Ši ataskaita parodo, ar įmonė gavo pakankamai pinigų, kad būtų galima palaikyti ir plėtoti jos veiklą, išlaikyti ir plėsti gamybinius pajėgumus, išmokėti dividendus; ar sugebės įmonė grąžinti skolas iš savo veiklos gaunamų pinigų; jei per ataskaitinį laikotarpį buvo grąžinta skolų – iš kokių šaltinių tai buvo padaryta; jei skolos padidėjo – kur buvo panaudoti pinigai. Ši ataskaita leidžia įvertinti įmonės mokumą praeityje ir ateinančiu laikotarpiu. Išskirtinis jos bruožas – galimybė panaudoti šios ataskitos duomenis rengiant verslo planus, taip pat kitais būdais prognozuojantįmonės veiklą bei jos plėtojimo galimybes.
Rengiant šią ataskaitą gali prireikti duomenų praktiškai iš visų sąskaitų, todėl pinigų srautų ataskaitos rengimas yra pati sudėtingiausia, reikalaujanti aukštos ją rengiančių asmenų kvalifikacijos ir ypač daug darbo. Ši ataskaita ypač reikšminga visiems priimantiems sprendimus verslo dalyviams. Įmonės funkcionavimui reikalingus išteklius galima nusipirkti bei įsigyti tik už pinigus arba kitą turtą, kuris įsigyjamas ar nusiperkamas irgi už pinigus. Kai įmonės savininkai skirstosi uždirbtą pelną, jie taip pat yra ribojami pinigų sumos. Pinigų srautų ataskaita ypač reikšminga tuo, kad ji sujungia į vieną ciklą visą finansinę atskaitomybę.
Paaiškinamasis raštas yra privalomoji sudėtinė metinės finansinės atskaitomybės dalis. Jame pateikiama informacija, susijusi su įmonės veikla, bet nenurodyta finansinėse ataskaitose.
Balanse, pelno (nuostolio) ataskaitoje, pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoje, finansinės būklės pakitimų (pinigų srautų) ataskaitoje atspindimi esminiai įmonės veiklos, jų turto, bei nuosavybės elementai. Smulkiau tie klausimai aptariami paaiškinamajame rašte, kurį sudaro bendrosios pastabos. Čia įmonė laisva forma pateikia informaciją apie savo padėtį rinkoje, svarbiausius turto bei nuosavybės pasikeitimus, taip pat aprašo principus, kuriais remdamiesi tvarkė apskaitą per ataskaitinius finansinius metus, per ataskaitinius finansinius metus pakitus apskaitos metodikai, paaiškinamajame rašte turi būti nurodyta ir aptarta šio pakitimo įtaka įmonės ūkinei veiklai, pateikti rodikliai, apskaičiuoti pagal seną ir naują metodikas. Apskritai paaiškinamjame rašte turi būti paaiškinama visa tai, kas reikšminga, tačiau nebuvo atvaizduota nei balanse, nei pelno (nuostolio) ataskaitoje, nei pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoje arba buvo atvaizduota, tačiau reiklauja detalesnio paaiškinimo. Po bendrų pastabų einančiose pažymose detalizuojama pateikta informacija. Tų pažymų turinį tvirtina Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Prie kiekvienos pažymos pridedamos pastabos ir įmonės apskaitininkai laisva forma aprašo, jų nuomone, reikšmingus faktus neatsispindėjusius pažymose.Aiškinamasis raštas baigiamas pastabomis, kuriose atspindimi klausimai neaptarti nei finansinėse ataskaitose, nei pažymose, tačiau galintis būti reikšmingi savininkams, valstybei ir kitiems.

Uždarosios akcinės bendrovės metinė finansinė atskaitomybė yra svarbiausias duomenų šaltinis, kuriuo apsispręsdami vadovaujasi akcininkai. Remdamiesi ja akcininkai numato verslo plėtojimo politiką, sprendžia ar įmonės administracija per ataskaitinį laikotarpį gerai vykdė savo pareigas ir tuo pagrindu renka įmonės vadovus naujam ataskaitiniam laikotarpiui. Metinės finansinės atskaitomybės parengimo akcininkams teisingumą turi patvirtinti jų samdytas auditorius, o pati atskaitomybė parengiama taip, kad joje būtų pakankamai informacijos minėtiems klausimams spręsti, bet drauge nebūtų išduodamos įmonės komercinės paslaptys.
UAB “Tepas” už 2000 metus parengė sutrumpintą finansinę atskaitomybę, nes balanse nurodyto turto vertė mažesnė nei 5mln. litų grynosios suteiktų paslaugų pajamos per ataskaitinius metus nesiekė 10mln. litų ir neišmokėta 6000 minimalių atlyginimų samdomiems darbuotojams.
Taigi įmonė Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė balansą , pelno (nuostolio) ataskaitą, pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitą bei paaiškinamąjį raštą su pažymomis.
UAB “Tepas” finansinės atskaitomybės rengimo nuoseklumas: užfiksuoti ūkinių operacijų duomenys perkelti į Bendrąjį žurnalą. Iš Bendrojo žurnalo duomenys atkelti į Didžiosios knygos sąskaitas. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Didžiosios knygos duomenys susumuoti, tikslinami sąskaitų likučiai, atliekami koreguojantys įrašai. Sąskaitų likučių pagrindu parengta finansinė atskaitomybė.

Išvados

Viena iš svarbiausių sėkmingo verslo plėtojimo sąlygų – deramas informacijos, ypač apskaitinės, reikšmės įvertinimas ir sugebėjimas tinkamai pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis. Informacija reikalinga sprendimams priimti yra labai įvairi ir jos tiek daug, kad visos vienu metu praktiškai neįmanoma suvokti. Dėl to kiekviena įmonė turi pasirinkti tokį buhalterinės apskaitos organizavimo variantą, kad būtų tinkamai, racionaliai ir greitai apdorojami bet kokios apimties duomenys.
Nepriklausomai nuo įmonės tipo jos apskaita iš esmės vedama vienodai, atsižvelgiant į Bendruosius apskaitos principus, kuriuos reglamentuoja Buhalterinės apskaitos įstatymas, remiantis Tarptautiniais apskaitos standartais ir Europos Sąjungos direktyvomis. Visgi šiame darbe buvo akcentuojama uždarųjų akcinių bendrovių buhalterinė apskaita, daugiausia dėl to, kad praktinis pavyzdys buvo būtent uždarosios akcinės bendrovės veikla.
Pagrindiniai apskaitos informacijos vartotojai yra tiesiogiai suinteresuoti įmonės vidiniai vartotojai, o svarbiausia iš jų uždarosios akcinės bendrovės akcininkai. Verslo nesėkmės atveju jie rizikuoja prarasti visą investuotą į įmonę turtą, todėl nuolat turi domėtis ne tik įmonės veiklos pelningumu, bet ir turto, kuriuo disponuoja įmonė, suma. Vadovaudamiesi apskaitos informacija, akcininkai priima sprendimą parduoti arba neparduoti turimas akcijas.
Taigi ypač svarbu akcininkams pateikti teisingą, patikimą ir prieinamą informaciją apie įmonės veiklos rezultatus. Čia ir atlieka lemiamą vaidmenį buhalterinė apskaita. Racionalus jos organizavimas nulems tai, kad pateikiama informacija bus ne tik tiksli ir prieinama vartotojams, bet ši informacija taip pat patenkins kiekvieną bendrovės akcininką.
Nuoseklus duomenų apie ataskaitinių laikotarpių operacijas registravimas ir kaupimas apskaitos registruose, remiantis pirminiais dokumentais, sukauptų duomenų perkėlimas į sąskaitas, atidus jų koregavimas ir tikslus metinės finansinės atskaitomybės sudarymas nulemia kiekvienos įmonės pateikiamos informacijos objektyvumą ir tikslumą. Finansinės atskaitomybė svarbi akcininkams gaunant visapusę informaciją apie įmonių veiklą. Jie gali netekti labai didelio turto,jei šis nebus racionaliai vartojamas, būtent tai parodo finansinė atskaitomybė. Akcininkai labai suinteresuoti, kad nenuvertėtų turimos akcijos ir nuolat stebi įmonės veiklą vadovaudamiesi finansine atskaitomybe, kuri yra prieinama.
Uždarosios akcinės bendrovės steigiamos tam, kad uždirbtų pelną ir didintų savininkų turtą, išreiškiamą pinigais. Įvairūs specialistai puikiausiai gali susikalbėti universalia apskaitos kalba, viską išreiškiančia visuotiniu pinigų matu. Juk sakoma, kad apskaita yra verslo kalba, taigi labai svarbu, kad ji būtų tinkamai organizuojama, nes kitaip įmonės darbuotojai paprasčiausiai negalėtų susikalbėti tarpusavyje, o įmonės vadovai neįstengtų susišnekėti su savininkais bei kitų įmonių vadovais, pirkėjais, tiekėjais.

Literatūros sąrašas

1. A. Ivanauskienė „Apskaitos pagrindai“, 1998m., Vilnius.
2. K. Valužis „Apskaitos metodika“, 1999m., Vilnius.
3. K. Valužis „Apskaitos sistema“, 2000m., Vilnius.
4. A. Ivanauskienė „Buhalterinės apskaitos pradmenys“, 2004m., Vilnius.
5. Ivlinas Tomas S. Ekonomikos teorija. – 1991m., Vilnius.
6. Gronskas V. Verslo ekonomika. –1993m., Kaunas.
7. Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. 1996m., Vilnius.

Leave a Comment