Tarpukario Lietuvos muzikos raida

350 0

Tarpukario Lietuvos muzikos raida

Tarpukario Lietuvoje (1918–1940) muzikinis gyvenimas labai suaktyvėjo, atsirado savos, lietuviškos muzikos ir atlikėjų poreikis. Praradus Vilnių, pagrindinis muzikinis gyvenimas vyko laikinojoje sostinėje – Kaune. Lietuvių muzikoje 3-4 dešimtmečiais įvyko daug ryškių pokyčių, gerokai pakeitusių mūsų muzikos padėtį.

Po Nepriklausomybės paskelbimo Lietuvoje ėmė kurtis įvairios muzikos įstaigos. Be šių įstaigų nacionalinės muzikinės kultūros formavimasis bei vystymasis būtų neįmanomas. Svarbiu muzikos židiniu bei visuomenės traukos centru tapo Valstybės opera, kurioje buvo statomi užsienio ir lietuvių kompozitorių sceninės muzikos kūriniai. Nepavykus įsteigti lietuviško operos teeatro Vilniuje, netrukus ši idėja jau sklandė Kaune. Iš Vilniaus į Kauną persikėlęs Juozas Tallat Kelpša 1919 m. pavasari įkurtame Tautos teatre pastatė Miko Petrausko operą ,,Biruté“. Netrukus pradėtas svarstyti ir operos teatro steigimo klausimas. Problemų būta tikrai nemažai. Bene opiausias buvo orkestro klausimas, nes Kaune ypač stigo stiprių muzikų instrumentikų. Daug diskusijų sukėlė renkantis pirmąją operą. Po ilgų diskusijų buvo pasirinkta Giuseppes Verdi „Traviata“. Premjera buvo numatyta 1920 m. gruodžio 31 dieną. Taip ėmė gyvuoti Kauno operos teatras, netrukus tapęs Tarpukario Lietuvos muzikinio gyyvenimo centru.

Aptariant tarpukario lietuvių muzikos padėtį būtina pabrėžti, jog labai pasikeitė jos santykis su kitų šalių muzikine kultūra. Jei anksčiau mūsų muzikai studijavo dažniausiai Peterburgo konservatorijoje arba Varšuvos muzikos institute, tai apie 1920-uosius, dėl istorinių aplinkybių, lietuviai muziką studijavo Vokietijos ko

onservatorijose, Prahoje ar Paryžiuje. Trečiojo dešimtmečio pradžioje, politinių permainų blaškomi, į Lietuvą suvažiavo artistai iš Peterburgo, Maskvos, Kijevo, taip pat iš Europos m. . .

Join the Conversation