Naturalu, kad priklausymas tarptautinėms organizacijoms supaprastina darbo procesus, sumažina kaštus bei pakelia ekonomiką. Ne išimtis ir Geležinkelių bendradarbiavimo organizacija. Geležinkeliai, – tai labai svarbus šalies transportavimo kanalas. Norint užtikrinti, kad šią veiklą būtų galima vykdyti tarptautiniu mastu, svarbu, kad techniniai, ekonominiai bei teisiniai aspektai sutaptų, kitu atveju gali kilti problemų norint eksportuoti ar importuoti prekes, bei užtikrinant patogų keliavimą. Būtų patiriami milžiniški kaštai, bei užkertamas kelias plėtrai, jei pasienyje kelionė nutrūktų, vien todėl kad kaimyninės šalies bėgiai yra penkiais centimetrais siauresni, nei mūsų, todėl mūsų traukiniai negali jais važiuoti ar vagonas netitiktų tos šalies saugumo reikalavimų. Taigi, tarprautinės organizacijos dirba tam, kad užkirstų kelią galimiems nesklandumams dirbant tarptautiniu mastu, bei sureguliuotų geležinkelių judėjimą taip, kad visi iš to gautų kaip įmanoma daugiau naudos. Šiame darbe bus apžvelgta, kokia yra geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos veikla ir kokią įtaką ji daro Lietuvos geležinkeliams.

Tikslas: Išnagrinėti Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos veiklą irLietuvos dalyvavimą joje.

Uždaviniai:

Apžvelgti Geležinkelių Bendradarbiavimo Organizacijos raidą ir struktūrą.
Išanalizuoti Geležinkelių Bendradarbiavimo Organizacijos veiklą.
Išnagrinėti Lietuvos dalyvavimą Geležinkelių Bendradarbiavimo Organizacijoje.

Metodas: literatūros, dokumentų ir internetinių šaltinių analizė.

1. Geležinkelių bendradarbiavimo organizacija

Visame pasaulyje galima suskaičiuoti šimtus tarptautinių organizacijų. Jos skirstomos pagal narystę, geografinę įtakos teritoriją ir veiklos profilį. Visos tarptautinės organizacijos kuriamos bendradarbiavimo palaikymui, ne išimtis ir Geležinkelių bendradarbiavimo organizacija (OSŽD) (rus. – Организация сотрудничества железных дорог – ОСЖД, angl. – Organization for Cooperation of Railways (OSJD or OSShD) (AB „Lietuvos geležinkeliai“ oficiali svetainė, Tarptautinė veikla).

Geležinkelių bendradarbiavimo organizacija vienija Euraziją. Ji apjungia 27 Rytų ir Centrinės Europos bei Azijos šalis (AB „Lietuvos geležinkeliai“ oficiali svetainė, Dalyvavimas Organizacijose). Ji siekia užtikrinti paprastą krovinių ir keleivių judėjimą visame regione. GELEŽINKELIŲ BENDRADARBIAVIMO ORGANIZACIJA atstovauja tiek valdžios institucijas, tiek ir privačias įstaigas, dirbančias geležinkelių srityje (CONVENTION on International Through Railway Traffic, Projektas 2015 m. Kovo 20 d., 2 dalis, 9 Straipsnis), todėl pagal narystę GELEŽINKELIŲ BENDRADARBIAVIMO ORGANIZACIJA galima priskirti mišriai kategorijai.

Šios organizacijos pagrindinis tikslas – išplėsti geležinkelininkų bendradarbiavimą; sukurti vientisą geležinkelio erdvę visame Eurazijos regione; padidinti tarptautinių geležinkelių maršrutų konkurencingumą. (CONVENTION on International Through Railway Traffic, Projektas 2015 m. Kovo 20 d., 2 dalis, 5 straipsnis). Tikslui pasiekti OSŽD rengia teisės aktus, konsultuoja nares, bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis teisiniais, ekonominiais, techniniais, moksliniais ir kitais aspektais. Šiemet ši organizacija atšventė 60 metų jubiliejų (Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos (OSŽD) oficiali internetinė svetainė, Struktūra) ir savo veiklą vysto toliau. Taigi pirmajame skyriuje yra apžvelgiama šios organizacijos raidai, struktūra ir veikla.

1.1. Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos raida

Yra žinoma, jog siekiant efektyvaus bendradarbiavimo tarprautiniu mastu, būtina suvienodinti techninius, teisinius ir ekonominius principus. Po pirmojo ir antrojo pasaulinio karo Europoje buvo susidariusios sudėtingos salygos, norint judėti geležinkeliais: pasikeitė valstybių sienos, kiekvienoje valstybėje buvo skirtingos taisyklės, mokesčiai. Susisiekimas tarp Europos ir Azijos buvo itin sudėtingas dar ir todėl, kad žemynuose visa geležinkelių infrastruktūra buvo reglamentuojama skirtingais teisės aktais. Norint viską supaprastinti, atsirado poreikis bendradarbiauti ir standartizuoti geležinkelio infrastruktūrą. Šis klausimas pradėtas spresti jau 1950 metais, surengiant tarptautinę konferenciją. Iš viso buvo suorganizuotos trys konferencijos (Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos (OSŽD) oficiali internetinė svetainė, Struktūra):

1950 m. Gruodžio 22 dieną Varšuvoje;
1951 m. Balandžio 23 dieną Prahoje;
1951 m. Liepos 10 dieną Budapešte;

Konferencijų dalyviai sukūrė ir priėmė pirminius dokumentus, dėl tarptautinio keleivių ir krovinių pervežimo.

1956 metais Birželio 28 dieną, Sofijoje įvyko dar viena konferencija. Joje dalyvavo Albanijos, Bulgarijos, Vengrijos, Vietnamo, Vakarų Demokratinės Respublikos, Kinijos, Šiaurės Korėjos, Mongolijos, Lenkijos, Rumunijos, SSRS ir Čekoslovakijos valstybių atstovai, atsakingi už geležinkelio infrastruktūtą. Konferencijos metu buvo nusprestą sukurti tarpvyriausybinę Geležinkelių Bendradarbiavimo Organizaciją (OSŽD) (OSShD – Organization for the Collaboration of Railways, 1997 m., Andrzej Golaszewski, p.27). Geležinkelių Bendradarbiavimo Organizacijos oficialiame puslapyje teigiama, kad tai laikoma pirmuoju organizacijos ministrų (angl. OSJD Board of Ministers) susirinkimu. Susitinkimo metu buvo priimtos OSŽD pagrindinės nuostatos, susirinkimų tvarka ir organizacijos struktūra (Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos (OSŽD) oficiali internetinė svetainė, Struktūra).

1957 metais Kinijoje, lenkas Henrikas Dronžkevičius (Henrik Dronzhkevich) buvo išrinktas pirmuoju OSŽD atstovu. Oficialiai organizacija pradėjo savo veiklą 1957 metų rugsėjo pirmąją – Varšuvoje (OSShD – Organization for the Collaboration of Railways, 1997 m., Andrzej Golaszewski, p.27). Per gyvavimo laikotarpį, OSŽD veikloje pasitaikė ir puikių ir sudėtingų laikotarpių. Daugiausiai sunkumų kilo dėl to, kad tarp 1966 ir 1984 metų, organizacijai nepavyko surengti susitikimų dėl tuo metu susidariusios politinės situacijos (Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos (OSŽD) oficiali internetinė svetainė, Struktūra).

Dešimtajame dešimtmetyje susidarius naujai geopolitinei situacijai, Geležinkelių bendradarbiavimo organizacija vėl pradėjo sparčiai vykdyti savo veiklą. Atsirado poreikis atrasti bendradarbiavimo kelius, tarp Europos ir Azijos. Tai buvo ypač svarbu, nes OSŽD valstybes nares sieja ypač ilgas geležinkelių tinklas, siekiantis 8-10000 kilometrų. Šis geležinkelių tinklas kerta net keletą klimato juostų (Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos (OSŽD) oficiali internetinė svetainė, Struktūra).

Įvairūs dokumentai reguliuoja Europos ir Azijos geležinkelių transporto veiklą. Vien Jonas Butkevičius (2009 m., 181 p.) yra nurodęs 14 Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių geležinkelių transporto veiklą. Teisės aktai reguliuoja tokias sritis, kaip keleivių vežimo tvarka, informacijos pateikimas, techniniai standartai, mokesčiai, vyriausybės ir geležinkelio įmonių santykiai, tarptautinė komunikacija ir t.t.. OSŽD – tai tarpvyriausybinė organizacija, padedanti įsisavinti šiuos aktus ir su jais susijusią medžiagą.

Šios organizacijos ypač aukšti standartai siekiant išspresti geležinkelio transporto problemas, leido pasiekti aukštą statusą tarptautiniu mastu. 1991 metas įvyko 19-ktas organizacijos susirikimas Budapešte. Jo metu buvo priimti pagrindiniai organizacijos tikslai, padėję pagerinti OSŽD efektyvumą (Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos (OSŽD) oficiali internetinė svetainė, Struktūra):

išplėsti tarptautinį geležinkelių tinklą tarp Vakarų Europos ir rytinio Azijos kranto, bei pritaikyti šiuolaikines technologijas ir įrangą;
užtikrinti bendradarbiavimą tarp Centrinės ir Pietryčių Europos su Azija;
nuolatos tobūlinti tarptautinius transporto teisės aktus;
bendradarbiauti transporto politikos ir aplinkos apsaugos srityse.

Per 60 gyvavimo metų, susiformavo šiandien matoma Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos struktūra. Ji padeda užtikrinti, kad organizacijos darbas ir veikla vyktų sklandžiai.

1.2. Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos struktūra

OSŽD pagrindinės kalbos – Rusų, Kinų ir Anglų. Todėl net organizacijos logotipe (žr. Paveikslas 1), OSŽD pavadiniams nurodytas šių kalbų simboliais.

Paveikslas 1. OSŽD logotipas

OSŽD struktūra per metus kito. Esmė tame, kad visose organizacijos veikloje, dalyvauja atstovai iš visų valstybių narių. Šiuo metu organizacijos struktūrą galima suskirstyti į 4 pagrindines dalis (žr. Paveiklas 1):

Valdymo organai (angl. Governing Bodies);
Vykdomoji valdžia (angl. Executive Body);
Darbo įstaigos (angl. Working Bodies);
OSŽD nariai (angl. OSJD Participants).

Aukščiausia valdžia priklauso OSŽD Ministrų Sesijos (angl. OSJD Ministers Conference). Įprastai šie posėdžiai surengiami kartą per metus. Jų metu Ministrų Konferencija vyriausybiniu lygiu svarsto ir priima sprendimus, kuriuos pateikia OSŽD Generalinis Direktorių Asociacija (angl. OSJD Railway General Directors Conference).

Paveikslas 2. Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos struktūra (REPORT on the actiivities of the organization for cooperation between railways in 2015, 2016 m., p. 4)

OSŽD Ministrų sesijoje priimami svarbiausi sprendimai, tvirtinami krovinių ir keleivių vežimą reglamentuojantys dokumentai (SMGS ir SMPS), metiniai ataskaitiniai organizacijos vykdomųjų struktūrinių vienetų rezultatai, nustatomos ateities veiklos kryptys ir tvirtinamas OSŽD biudžetas. Ši asociacija tai aukščiausias OSŽD geležinkelių ir jų įmonių valdymo organas. Ji organizuoja darbą geležinkelių įmonėse ir priima sprendimus, bei sprendžia iškilusias problemas. OSŽD Generalinė Direktorių Asociacija susitenka kartą per metus (Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos (OSŽD) oficiali internetinė svetainė, Struktūra). Šie susirinkiamai – tai pagrindinis OSŽD valdymo organas.

Paveikslas 3. OSŽD Valstybės narės (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, 2005 m.)

Vykdomoji valdžia priklauso OSŽD Komitetui (angl. OSJD Committee). Ji kontroliuoja organizacijos veiklą tarp Ministrų ir Generalinių Direktorių susirinkimų. Komitetą sudaro ekspertų grupės, kurias paskiria Šalys – Narės.

Darbo įstaigos sudarytos iš penkių Komisijų ir dvejų Nuolatinių Darbo grupių (Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos (OSŽD) oficiali internetinė svetainė, Struktūra).

Komisijos:

Transporto politikos ir plėtros komisija;
Transporto Teisės Komisija;
Krovinių pervežimo Komisija;
Keleivių pervežimo Komisija;
Infrastruktūros ir Riedmenų Komisija.

Nuolatinės darbo grupės:

Programavimo ir Informacinių Technologijų;
Finansų ir Apskaitos.

OSŽD narius sudaro valstybių, įmonių ir tarptautinių organizacijų atstovai:

Geležinkelių institucijos iš 28 valstybių – narių;
26 OSŽD geležinkeliai iš valstybių – narių;
Stebėtojai (Stebėtojų statusą šioje organizacijoje turi Vokietijos, Graikijos, Prancūzijos bei Suomijos geležinkelio bendrovės);
Susijusios įmonės;
Tarptautinės organizacijos (tokios kaip UNECE, CCTT, OTIF, UIC, UNESCAP);
Kiti dalyviai, priklausantys geležinkelių sektoriui.

OSŽD narės-valstybės yra 27 Rytų ir Centrinės Europos bei Azijos valstybės: Azerbaidžianas, Afganistanas, Baltarusija, Bulgarija, Vengrija, Vietnamas, Gruzija, Iranas, Kazachstanas, Kinija, Šiaurės Korėja, Kuba, Kirgizija, Latvija, Lietuva, Moldova, Mongolija, Lenkija, Rusija, Rumunija, Slovakija, Tadžikistanas, Turkmenistanas, Uzbekistanas, Ukraina, Čekija, Estija (žr. Paveikslas 2. OSŽD Valstybės narės) (Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos (OSŽD) oficiali internetinė svetainė, Struktūra). Organizacijos darbe šalių narių vyriausybėms atstovauja susisiekimo ministerijos.

Taigi, OSŽD tai tarptautinė organizacija, kurios atsiradimas buvo paskatintas tarptautinio bendradarbiavimo ir transporto infrastruktūros gerinimo tikslais. Jos valdyme ir tikslų įgyvendinime dirba visų valstybių narių atstovai. Jos veikloje dalyvauja tiek valstybių narių valdžios institucijos, tiek verslo įmonės bei įvairios organizacijos, susijusios su Transporto valdymu, todėl ši organizacija priskiriama mišriai kategorijai. Svarbiausi sprendimai yra priimami kasmetinių ministrų ir komitetų posėdžių metu. Jų nariai – tai atstovai iš visų valstybių, kurios priklauso šiai organizacijai.

2. Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos veikla

Kaip žinoma, tarptautinės organizacijos steigiamos siekiant supaprtastinti tarptautinius santykius, užtikrinti sklandų bendradarbiavimą tarp tam tikrų subjektų, padidinti veiklos plėtrą ir nustatyti teisinį reglamentavimą. Geležinkelių bendradarbiavimo organizacija – ne išimtis. Jau buvo išsiaiškinta, kad organizacija įsteigta dėl atsiradusio poreikio supaprastinti keleivių ir krovinių pervežimą Rytų ir Centrinėje Europoje ir Azijoje, suvienodinti teisės aktus, taip padidinant Geležinkelių transporto konkurencingumą lyginant su kitomis transporto rūšimis.

Jau susipažinome su OSŽD atsiradimo istorija, bei valdymo struktūra, todėl šiame skyriuje bus apžvelgiami organizacijos tikslai ir uždaviniai, bei tarptautines organizacijos, su kuriomis OSŽD bendradarbiauja, siekdamos savo tikslų.

OSŽD tikslai ir uždaviniai

Jau žinoma, kad Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos pagrindinis tikslas – išplėsti geležinkelininkų bendradarbiavimą; sukurti vientisą geležinkelio erdvę visame Eurazijos regione; padidinti tarptautinių geležinkelių maršrutų konkurencingumą. Kad pasiektų šį tikslą, OSŽD šiuos uždavinius (Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos (OSŽD), 2016 m.) :

prielaidų sukūrimas ir bendradarbiavimas vykdant tarptautinius geležinkelio vežimus tarp Europos ir Azijos valstybių, įskaitant ir mišrius vežimus;
bendradarbiavimas sprendžiant problemas, susijusias su transporto politika, teisiniais ir ekologiniais geležinkelių transporto aspektais;
Tarptautinių keleivių vežimo geležinkeliais taisyklių (SMPS), Tarptautinių krovinių vežimo geležinkeliais taisyklių (SMGS), Vagonų naudojimo taisyklių tarptautiniame susisiekime (PPV), Tarptautinio keleivių vežimo tarifo (MPT), Vieningo tranzito tarifo (ETT) administravimas;
vieningos tarptautinės transporto teisės bendrųjų principų sukūrimas;
tarptautinio bendradarbiavimo tarp OSŽD narių geležinkelių ekonominių problemų sprendimas;
bendradarbiavimas su kitomis tarptautinėmis organizacijomis, kurios veikia geležinkelių transporto sektoriuje.

Kaip žinoma, organizacija yra patyrusi sunkesnių ir lengvesnių laikų, vykdant savo veiklą. Remiantis 2015 metų Geležinkelio Organizacijos ataskaita (REPORT on the actiivities of the organization for cooperation between railways in 2015, 2016 m., p.5), OSŽD veikla 2015 metais buvo nukreipta į tolimesnę geležinkelystės plėtrą tarp Eurpos ir Azijos, geležinkelininkystės konkurencingumo didinimą ir krovinių bei keleivių pervežimo standartizavimą OSŽD šalyse-narėse. Nepaisant visų kliučių, geležinkelių transporto systema lyderiavo Eurazijos regione: per pastaruosius metus, daugumoje OSŽD narių buvo pradėtos esminės geležinkelių reformos ir modernizavimo darbai.

Paveikslas 4. Geležinkelio tinklo ir elektrifikuotos linijos pokyčio dinamika (REPORT on the actiivities of the organization for cooperation between railways in 2015, 2016 m., p.68).

Kaip galima matyti paveiksle Nr. 3, 2015 metais buvo pasiekatas visų laikų didžiausias elektrifikuotos geležinkelių linijos ilgis. Tai reiškia, kad geležininkelystės plėtra technologiniu aspektu Eurazijos regione vyksta sėkmingai. Ir nors (Paveiklas Nr. 4), eismo intensyvumas, lyginant su 2014 metais sumažėjo, tačiau bendras geležinkelio tinklas (Paveikslas Nr.3), sumažėjo neženkliai.

Paveikslas 5. Eismo intensyvumo pokyčio dinamika (REPORT on the actiivities of the organization for cooperation between railways in 2015, 2016 m., p.68).

OSŽD bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis

Kaip jau žinome, OSŽD bendradarbiauja su Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija (JTEEK arba angl. UNECE), Tarpvalstybinės tarptautinio geležinkelių transporto organizacija (angl. Intergovernmental Organisation for International Carriage by Rail – OTIF), Pasaulinė Geležinkelių Organizacija (angl. The Worldwide Railway Organization – UIC) ir Jungtinių Tautų Ekonominė ir socialinė komisija Azijos ir Ramiojo vandenyno regionuose (angl. The United Nations Economic and Social Commission for Asia and the Pasific – UNESCAP). Ne visos jos dirba tiesiogiai Geležinkelių srityje, tačiau jų pagalba, galima užtikrinti sklandžią geležinkelių infrastruktūros plėtrą Eurazijos regione. Trumpai apžvelgsime kiekvienos iš šių organizacijų veiklos kryptis ir tikslus.

Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija (JTEEK arba angl. UNECE) (United Nations Economic Commission for Europe, 2016 m.) yra viena iš penkių Jungtinių Tautų regioninių komisijų, siekiančių koordinuoti jai priklausančių valstybių bendradarbiavimą ekonomikoje, energetikoje, aplinkos apsaugoje, technologijų vystyme ir kitose srityse. Komisija buvo įsteigta 1947 metais, turi 56 šalis nares ir yra atskaitinga Jungtinių Tautų Ekonominei ir socialinei tarybai. Be Europos valstybių jai priklauso JAV, Kanada, Izraelis ir Centrinės Azijos respublikos. Centrinė komisijos būstinė įsikūrusi Ženevoje, Šveicarijoje.

Tarpvalstybinės tarptautinio geležinkelių transporto organizacija (angl. Intergovernmental Organisation for International Carriage by Rail – OTIF) įkurta 1985 m. gegužės 1 dieną. Pagrindinis organizacijos tikslai (The Intergovernmental Organisation for International Carriage by Rail (OTIF), 2016 m.):

– geležinkelių teisinės bazės tobūlinimas ir plėtra;

– išplėsti OTIF veiklą, kad ateityje būtų galimi nepertraukiami krovinių ir keleivių pervežimai geležinkeliais nuo Ramiojo iki Atlanto vandenynų;

– pasiruošti Liuksenbergo protokolo įsigalijimui (tarptautinių interesų registras geležinkelio riedmenų, priežiūros ir sektretoriato klausimais).

– pašalinti kliūtis, lėtinančias tarptautinius pervežimus traukiniais;

– dalyvavimas ir pasiruošimas kitoms tarptautinėms konvencijoms, susijusioms su geležinkelių transportu tarp Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų.

Pasaulinė Geležinkelių Organizacija (angl. The Worldwide Railway Organization – UIC). Jos pagrindinė misija – tai skatinti geležinkelių transporto plėtrą, atsižvelgiant į esamus ir būsimus tvaraus vystymosi iššūkius; ieškoti naujų būdų, kurie padėtų technologiškai ir aplinkai draugiškai padidinti geležinkelių konkurencingumą, sumažintų kainą; skatinti bendradarbiavimą tarp šalių narių (Union Internationale des Chemins de (UIC), 2016 m.). OSŽD buvo sudariusi 2011-2015 metų bendradarbiavimo programą su UIC (REPORT on the actiivities of the organization for cooperation between railways in 2015, 2016 m., p.54). Remianti šia programa, buvo skatinamas bendradarbiavimas tarp organizacijų įvairiose srityse, pradedant dokumentų ir informacijos pasikeitimu. Svarbiausia tokio bendradarbiavimo idėja, tai globalus požiūris į transporto sistemos plėtrą, pritaikant ją geležinkelių sistemai, operacinių ir techninių reikalavimų suderinimas, siekiant padidinti jų saveiką ir veiksmingumą.

Jungtinių Tautų Ekonominė ir socialinė komisija Azijos ir Ramiojo vandenyno regionuose (angl. The United Nations Economic and Social Commission for Asia and the Pasific – UNESCAP) – tai Jungtinių Tautų regioninės plėtros atstovas Azijos ir Ramiojo vandenyno regionuose, kurią sudaro 53 šalys narės ir 9 Asocijuoti nariai (The United Nations Economic and Social Commission for Asia and the Pasific (ESCAP), 2016 m.). Ji kordinuoja ekonominę ir socialinę veiklą, kurią vykdo keturiolika Jungtinių Tautų sspecializuotųjų agentūrų, dešimt funkcinių komisijų ir penkios regioninės komisijos. 2015 metų kovo mėnesį, Bankoke OSŽD dalyvavo specialiame susitikime su UNESCAP (REPORT on the actiivities of the organization for cooperation between railways in 2015, 2016 m., p.52). Buvo diskutuojama klausimais krovinių ir keleivių pervežimo per sieną supaprastinimo klausimais. Ši organizacija, kaip ir OSŽD, pagrindinius sprendimus priima per kasmetines sesijas, kurios trunka 4 savaites.

Apibendrinant OSŽD dirba siekiant nustatyti bendras tarptautines teisės normas keleivių ir krovinių vežimo technologijai, tarpusavio atsiskaitymams, geležinkelių riedmenų ir infrastruktūros eksploatavimui bei, formuojant bendrą geležinkelių transporto politiką, skatinti vežimą geležinkeliais, plėtoti kombinuotus vežimus, spręsti kitus geležinkelių infrastruktūros modernizavimo ir plėtros klausimus. Šiems tikslams pasiekti, OSŽD bendradarbiauja su įvairiomis tarptautinėmis organizacijomis. Palyginus OSŽD ir kitų organizacijų pagrindinius tikslus, galima matyti, kad visi siekia užtikrtinti geležinkelių transporto saugumą, konkurencingumą, technologinį naujumą ir supaprastinti tarptautinius pervežimus.

3. Lietuva geležinkelių bendradarbiavimo organizacijoje

Lietuvos geležinkelių statistika įspūdinga (Lietuvos Respublikos Susisiekimo Ministerija, 2016 m.):

– bendras Lietuvos geležinkelių tinklo linijų ilgis yra 1868,8 km

– iš jų 1520 mm pločio vėžės – 1745,8 km;

– 1435 mm pločio vėžės – 123 km.;

– 1520 mm pločio vėžės geležinkeliai driekiasi į Baltijos valstybes bei NVS šalis;

– 1435 mm pločio vėžės geležinkeliai jungia Lietuvą su Lenkija, o per Lenkiją – ir su kitomis Vakarų ir Vidurio Europos valstybėmis;

– Lietuvos geležinkelio linijose yra 104 stotys, 545 pervažos, 410 viadukų ir tiltų.

Prie šių duomenų atsiradimo, vykdydama savo veiklą ir įgyvendindama tikslus – prisidėjo OSŽD. Lietuva yra centrinėje Eurpoje, jungia Europą su Azija, todėl jos geografinė padėtis lėme ryškų vaidmėnį OSŽD. Iš viso Lietuva dalyvauja beveik 50 tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų veikloje (Lietuvos Respublikos Susisiekimo Ministerija, 2016 m.). Viena iš jų – OSŽD. Šiame skyriuje bus aptarta kokią įtaką daro Lietuvos geležinkelių infrastruktūrai OSŽD viekla.

Lietuvos narystė tarptautinėse Geležinkelių organizacijose

Jau žinome, kad 1992 m. Lietuvos Respublika tapo Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos nare. Taip pat, 1995 m. Lietuvos Respublika, prisijungė prie 1980 m. Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) tapo Tarpvalstybinės tarptautinio geležinkelių transporto organizacijos (OTIF) nare; nuo 2000 m., ratifikavusi atitinkamą susitariimą, Lietuvos Respublika dalyvauja Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Transeuropinio geležinkelio (TER) projekte; 2001 m. buvo ratifikuotas Europos susitarimas dėl pagrindinių tarptautinių geležinkelio linijų (AGC) (Lietuvos Respublikos Susisiekimo Ministerija, 2016 m.).

Lietuvos strategijoje yra numatyta gerinti geležinkelių infrastruktūrą, užtikrinti jos plėtrą bei renovaciją, taip pat, nuolat modernizuoti ją, integruojant TINA tinklams priklausančias svarbiausias geležinkelių linijas į transeuropinius transporto tinklus (Valstybės pažangos strategija “Lietuvos pažangos strategija “Lietuva 2030”, 2012 m.). Akivaizdu, kad ši strategija pilnai sutinka su OSŽD pagrindiniais tikslais: būti technologiškai naujoviškiems ir plėsti geležinkelių tinklą. Anot susisiekimo ministerijos – Lietuvos geležinkelių infrastruktūra savo techniniais parametrais turi prilygti ES šalių geležinkelių lygiui, tapti efektyvia Lietuvos multimodalinės transporto sistemos grandimi ir įgalinti teikti aukštos kokybės paslaugas (Lietuvos Respublikos Susisiekimo Ministerija, 2016 m.).

Be OSŽD, visi tarptautiniai pervežimai yra reglamentuojami dar ir COTIF (angl. The Convention concerning International Carriage by Rail), kurios nare Lietuva tapo atgavusi nepriklausomybę. COTIF – reglamentuoja tarptautinio krovinių (įskaitant pavojingus krovinius, skubias siuntas, privačius vagonus ir konteinerius) ir keleivių vežimo geležinkeliais klausimus. COTIF svarbus pirmiausia tuo, kad prisijungus prie jo, AB „Lietuvos geležinkeliai“ įgijo galimybę integruotis į Vakarų Europos geležinkelių transporto sistemą. (Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2005 m., p. 28). Ji skiriasi nuo OSŽD tuo, kad jos parašyti reglamentai ir rekomendacijos yra taikomos tik krovinių pervežimui.

Keleiviai tarptautiniais maršrutais vežami pagal Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos (OSŽD) Tarptautinio keleivių vežimo geležinkeliais susitarimą (SMPS) (galiojantį nuo 1951 m.), kuris nustato tarptautinio keleivių ir bagažo vežimo sąlygas į Centrinės ir Rytų Europos ir Azijos valstybes. (Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2005 m., p. 28). Remdamiesi OSŽD administruojamasi teisiniais aktais AB “Lietuvos geležinkeliai” veža keleivius ir krovinius į Centrinės ir Rytų Europos ir Azijos valstybes (AB „Lietuvos geležinkeliai“, 2016 m.). Logiška, nes atsižvelgiant į Lietuvos geografinę padėtį, akivaizdu, kad ji yra tarpininkė tarp Europos ir Azijos, tuo tarpu OSŽD veikla ir yra vykdoma šiuose abejuose žemynuose.

Lietuvos geležinkeliai dalyvauja dar septynių tarptautinių organizacijų, kuriose sprendžiami vežimų tarptautinėje erdvėje klausimai, veikloje. Jau ankstesniame skyriuje buvo pastebėta, kad šių organizacijų tikslai nesikerta vienas su kitu, tik papildo. Peržvelgus jų veiklą, jos kaip ir OSŽD, nubrėžia gaires erdvės susitarimams, techniniams ir saugumo klausimas, tačiau kainas ir tarifus savarankiškai nustato Lietuvos Geležinkeliai.

Lietuvos ir OSŽD bendradarbiavimas

Lietuvos geografinė padėtis lėmė, kad mūsų šalį kerta du visos Europos transporto koridoriai: I Šiaurės-Pietų krypties koridorius Talinas-Ryga-Kaunas-Varšuva ir jo atšaka IA Šiauliai-Kaliningradas-Gdanskas; IX Rytų-Vakarų krypties koridoriaus atšakos IXB Kijevas-Minskas-Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir IXD Kaunas-Kaliningradas. Šie koridoriai buvo patvirtinti Europos transporto konferencijose Kretoje ir Helsinkyje. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, jie tapo visos Europos transporto tinklo TEN-T dalimi. Europos transporto koridorius taip pat yra įtrauktas į AGC, CIM ir CIV linijų sąrašus (AGC – Europos susitarimas dėl pagrindinių tarptautinių geležinkelio linijų, CIM – Vienodosios tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais sutarties taisyklės, CIV – Vienodosios tarptautinio keleivių ir bagažo vežimo geležinkeliais sutarties taisyklės) (Lietuvos Respublikos Susisiekimo Ministerija, 2016 m.).

Lietuvos geležinkelių transporto sektoriaus tarptautinei veiklai užtikrinti, krovinių ir keleivių vežimams ir geležinkelių infrastruktūrai plėtoti, geležinkelių transporto eismo saugai bei paslaugų kokybei gerinti didelę reikšmę turi Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimai dėl narystės tarptautinėse organizacijose, tarptautinių susitarimų bei taisyklių taikymo (Lietuvos Respublikos Susisiekimo Ministerija, 2016 m.).

Ši organizacija yra svarbi Lietuvos regionui, siekiant tvaraus geležinkelių vystymosi Rytų Europoje ir Azijoje. Lietuva aktyviai dalyvauja OSŽD veikloje, ruošia pristatymus, išstako nuomone susirinkimų metu, pritaiko geležinkelių infrastruktūra pagal pateiktas rekomendacijas.

Remiantis Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento nuostatomis (Lietuvos vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento skyriaus nuostatos, 2015 m.,) viena iš funkcijų yra aplinkosaugos, pavojingųjų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų keliais ir su tuo susijusios veiklos ir ekstremaliųjų situacijų prevencijos srityse yra pranešti Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos sekretoriatui, Tarpvalstybinės tarptautinio geležinkelių transporto organizacijos (OTIF) sekretoriatui ir Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos (OSŽD) komitetui informaciją apie institucijas, atliekančias Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų funkcijas.

Geležinkelių infrastruktūros direkcija dalyvauja šios organizacijos veikloje savo kompetencijos ribose: ekspertų pasitarimai geležinkelių infrastruktūros klausimais, dalyvavimas rengiant OSŽD atmintines ir t.t.

Ši organizacija taip pat stebi Lietuvos veiklą geležinkelių srityje. Remianti 2015 OSŽD veiklos ataskaita, (REPORT on the actiivities of the organization for cooperation between railways in 2015, 2016 m., p.7), Lietuvos geležinkeliai s 2015 metais buvo pervežta 48,1 milijonas tonų prekių ir 4,2 milijonai kelevių. Buvo pradėti atnaujinimo darbai 1,435 mm pločio 115 kilometrų ilgio geležinkelio linijos nuo Lenkijos iki Kauno stoties , vykdant „Rail Baltic“ Projekto įsipareigojimus.

„Rail Baltic“ projektu siekiama modernizuoti geležinkelių infrastruktūrą OSŽD koridoriuje Nr 9 (Kena – Vilnius – Šiauliai – Klaipėda) (REPORT on the actiivities of the organization for cooperation between railways in 2015, 2016 m., p.7). Buvo užbaigtą antrųjų bėgiių maršrutuais Kyviškės – Valčiūnai, taip pat ir Pavenčiai ž Raudėnai, Telšiai ž Dusaikiai ir Kūlupėnai – Kretinga statyba. Viso, buvo naujai pastatyta 1520 mm pločio, 53,7 km ilgio geležinkelių infrastruktūra, ė nauji tiltai ir 44,1 km geležinkelių atnaujinti.

Taip pat, buvo nupirkti 7 nauji varikliai, siekiant atnaujitni elektros įrangą. Kenos ir Kibartų stotyse buvo įdiegta kompiuterizuota prekybos traukinių ir vagonų patikros sistema, dėl to ženkliai sutrumpėjo traukinių patikros laikas, patikra tapo tikslesnė (papraščiau sužiūrėti vagonų ir krovinių tvirtinimo standartus, techninius ir komercinius vagonų ir trūkumus, bei užfiksuoti pažeidimus) (REPORT on the actiivities of the organization for cooperation between railways in 2015, 2016 m., p.7).

OSŽD aukščiausia valdžia priklauso Ministrų Sesijoms. Lietuva taip pat yra organizavusi šios organizacijos atstovų priėmimą Lietuvoje. Paskutinė sesija, kurioje dalyvavo Lietuvo vyko 2016 m. lapkričio 15 d.. Varšuvoje. Šios sesijos metu pagarindinis klausimas buvo – tarptautinis Konvencijos Tarptautinei Geležineklių sistemai – priėmimas. Dabrotavarkė buvo tokia (Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos (OSŽD) 2016 m.):

Darbotvarkės priėmimas;
Konferencijos taisyklių ir procedūrų priėmimas;
Pirmininko ir kitų atstovų pasirinkimas (Pirmininkas, vicepirmininkai Redaktorių komiteto, ir kiti);
Diskusija apie Taprtautinę Konvenciją;
Kitos sesijos laiko nustatymas.

Akivaizdu, kad vienos sesijos metu yra sprendžiamas vienas klausimas. Taip pat, nors geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos Konvencija yra viešai prieinama, tačiau ji dar nėra patvirtinita. Tai reiškia, kad kol kas organizacija neturi savo pagrindinio dokumento. Iš esmės, pats dokumentas jau buvo paruoštas dar 2015 metais, tačiau, šiuo metu liko prie dokumento pritaikyti visus tarptautinius susitarimus, kad jie neprieštarautų.

Kaip jau žinome, OSŽD yra priskiriama mišriai tarptautinei organizacijai, kurios viekloje dalyvauja tiek valstybių narių viešasis sektorius tiek privatus. Taigi, Lietuvą šioje organizacijoje atstovauja Susisiekimo ministerija ir AB „Lietuvos Geležinkeliai“. Lietuva (nuo 2007 m.) kartu su kitomis 8 OSŽD ir ES valstybėmis narėmis dalyvauja laikinoje darbo grupėje dėl pamatinių OSŽD dokumentų peržiūros. AB „Lietuvos geležinkeliai“ turi savo atstovą OSŽD būstinėje (Lietuvos Respublikos narystės Tarptautinėse oganizacijose, 2015 metų sąvadas, 2016 m.).

Užsienio reikalų ministerija, narystę OSŽD vertina, kaip naudingą (Lietuvos Respublikos narystės Tarptautinėse oganizacijose, 2015 metų sąvadas, 2016 m.). Taip pat, nurodo, kad Lietuva yra įsipareigojusi per metus sumokėti 107 353 Eur mokesčių.

Taigi, Geležinkelių bendradarbiavimo organizacija padeda Lietuvos geležinkeliams interguotis į Europos ir Azijos geležinkelių infrastruktūrą, nušviečia gaires, kuriomis reikėtų vadovautis, siekiant geležinkelių tinklo modernizavimo ir plėtros.

Išvados

Geležinkelių Bendradarbiavimo Organizacijos atriradimui poreikis atsirado po antrojo pasaulinio karo, kai valstybių sienos buvo perdalytos ir tapo itin sudėtingas krovinių ir keleivių pervežimas tarptautiniais Eurazijos maršrutais. Organizacija nors ir buvo įkurta XIX a. viduryje, jos veikla buvo pusę laiko stapdome, dėl to, kad nepavykdavo sušaukti tarptautinių susirinkimų, kurie iš esmės ir nulemia Organizacijos veiklos gaires. Tačiau vėliau jai pavyko įsijungti tarptautinėje veikloje ir pradėti vykdyti savo planus. Organizacija – tarptautinė, todėl nors ir būstinė yra įsikūrusi Varšuvoje, ją valdo valstybių narių atstovai. Vykdomi kasmetiniai susirinkimai, kurių metu yra diskutuojama iškilusiomis problemomis ir sprendžiami susikaupę klausimai.
Geležinkelių Bendradarbiavimo Organizacija, kaip ir dauguma tarptautinių organizacijų – sieka užtikrinti sklandų darbą tarptautiniu mastu. Jos veiklos sritis – geležinkelių infrastruktūrą. Tad dirbama su teisės aktais, naujausiomis technologijomis, kitomis tarptautinėmis organizacijomis, mėginama kaip įmanoma daugiau pagerinti ir išplėsti Eurazijos geležinkelių tinklą. Organizacijai svarbu, kad tinklas būtų ne tik didelis, tačiau modernus.
Lietuva Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos narė yra jau 14 metų. Iš esmės, geležinkelių bendradarbiavimo organizacija Lietuvai nupiešia gaires, kuriomis vadovaudamasi Lietuva tūrėtų pasiekti konkurencinga geležinkelininkystės lygi, bei pagerinti infrastruktūrą, sujungti Europos tinklus su Azija. Kartu su OSŽD, Lietuva įtraukiama ir į kitų tarptautinių organizacijų veiklą. Atsižvelgiant į pastarųjų metų Lietuvos Geležinkelių augimą ir vystymasi, akivaizdu, kad Lietuvai pavyksta tai padaryti.

Literatūros sąrašas

1. AB „Lietuvos geležinkeliai“, 2016 m., [žiūrėta 2016-11-20]. Prieiga per Internetą: http://www.litrail.lt/dalyvavimas-organizacijose

2. CONVENTION on International Through Railway Traffic, Projektas parengtas 2015 m. Kovo 20 d.

3. Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos (OSŽD) 2016 m. [žiūrėta 2016-11-20]. Prieigaper Internetą: http://en.osjd.org/

4. Lietuvos geležinkeliai: kaip ir kada reformuosime, 2005 m., Vilnius, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.

5. Lietuvos Respublikos narystės Tarptautinėse oganizacijose, 2015 metų sąvadas, 2016 m, Užsienio Reikalų ministerija, [žiūrėta 2016-11-22]. Prieiga per internetą: https://www.urm.lt/uploads/default/documents/uzienio_politika/TO-SAVADAS-2016-galutinis.pdf

6. Lietuvos Respublikos Susisiekimo Ministerija, 2016 m. [žiūrėta 2016-11-22]. Prieiga per internetą: https://sumin.lrv.lt/

7. Lietuvos vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento skyriaus nuostatos, 2015 m., Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija.

8. OSShD – Organization for the Collaboration of Railways, Straipsnis Leidinyje Japan Railway & Transport Review No. 14, 1997 m., p. 27-29, Andrzej Golaszewski.

9. The United Nations Economic and Social Commission for Asia and the Pasific (ESCAP), 2016 m., [žiūrėta 2016-11-22]. Prieiga per internetą: http://www.unescap.org/

10. The Intergovernmental Organisation for International Carriage by Rail (OTIF), 2016 m., [žiūrėta 2016-11-21]. Prieiga per internetą: http://www.otif.org/

11. Transporto veiklos teisinis reglamentavimas, Vadovėlis, 2009 m. Vilnius Jonas Butkevičius.

12. Union Internationale des Chemins de (UIC), 2016 m., [žiūrėta 2016-11-22]. Prieiga per internetą: http://www.uic.org/

13. United Nations Economic Commission for Europe, 2016 m., [žiūrėta 2016-11-21]. Prieiga per internetą: https://www.unece.org/

14. Valstybės pažangos strategija “Lietuvos pažangos strategija “Lietuva 2030”, Patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo, 2012 m., gegužės 15 d., nutarimu XI-2015

15. Vilniuje prasidėjo dvidešimtasis OSŽD Generalinių direktorių konferencijos posėdis, 2005 m., Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija [žiūrėta 2016-11-21]. Prieiga per internetą: https://sumin.lrv.lt/lt/naujienos/vilniuje-prasidejo-dvidesimtasis-oszd-generaliniu-direktoriu-konferencijos-posedis