GELEŽINKELIŲ BENDRADARBIAVIMO ORGANIZACIJOS (OSŽD) VEIKLA IR LIETUVOS DALYVAVIMAS JOJE

253 0

Turinys

Įvadas. 6

  1. Geležinkelių bendradarbiavimo organizacija.. 7

1.1.      Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos raida. 7

1.2.      Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos struktūra. 9

  1. Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos veikla.. 13

2.1.      OSŽD tiklsas ir uždaviniai 13

2.2.      OSŽD bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis. 15

  1. Lietuva geležinkelių bendradarbiavimo organizacijoje. 18

3.1.      Lietuvos narystė tarptautinėse Geležinkelių organizacijose. 18

3.2.      Lietuvos ir OSŽD bendradarbiavimas. 19

Išvados. 22

Literatūros sąrašas. 23

Paveikslų turinys

Paveikslas 1. Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos struktūra 7

Paveikslas 2. OSŽD Valstybės narės. 8

Paveikslas 3. Geležinkelio tinklo ir elektrifikuotos linijos pokyčio dinamika. 11

Paveikslas 4. Eismo intensyvumo pokyčio dinamika 12

Įvadas

Naturalu, kad priklausymas tarptautinėms organizacijoms supaprastina darbo procesus, sumažina kaštus bei pakelia ekonomiką. Ne išimtis ir Geležinkelių bendradarbiavimo organizacija. Geležinkeliai, – tai labai svarbus šalies transportavimo kanalas. Norint užtikrinti, kad šią veiklą būtų galima vykdyti tarptautiniu mastu, svarbu, kad techniniai, ekonominiai bei teisiniai aspektai sutaptų, kitu atveju gali kilti problemų norint eksportuoti ar importuoti prekes, bei užtikrinant patogų keliavimą. Būtų patiriami milžiniški kaštai, bei užkertamas kelias plėtrai, jei pasienyje kelionė nutrūktų, vien todėl kad kaimyninės šalies bėgiai yra penkiais centimetrais siauresni, nei mūsų, todėl mmūsų traukiniai negali jais važiuoti ar vagonas netitiktų tos šalies saugumo reikalavimų. Taigi, tarprautinės organizacijos dirba tam, kad užkirstų kelią galimiems nesklandumams dirbant tarptautiniu mastu, bei sureguliuotų geležinkelių judėjimą taip, kad visi iš to gautų kaip įmanoma daugiau naudos. Šiame darbe bus apžvelgta, kokia yra geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos veikla ir kokią įtaką ji daro Lietuvos geležinkeliams.

Tikslas: Išnagrinėti Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos veiklą irLietuvos dalyvavimą joje.

Uždaviniai:

  1. Apžvelgti Geležinkelių Bendradarbiavimo Organizacijos raidą ir struktūrą.
  2. Išanalizuoti Geležinkelių Bendradarbiavimo Organizacijos veiklą.
  3. Išnagrinėti Lietuvos dalyvavimą Geležinkelių Bendradaarbiavimo Organizacijoje.

Metodas: literatūros, dokumentų ir internetinių šaltinių analizė.


1.                    Geležinkelių bendradarbiavimo organizacija

Visame pasaulyje galima suskaičiuoti šimtus tarptautinių organizacijų. Jos skirstomos pagal narystę, geografinę įtakos teritoriją ir veiklos profilį. Visos tarptautinės organizacijos kuriamos bendradarbiavimo palaikymui, ne išimtis ir Geležinkelių bendradarbiavimo organizacija (OSŽD)  (rus. – Орг

ганизация сотрудничества железных дорог – ОСЖД, angl. – Organization for Cooperation of Railways (OSJD or OSShD) (AB „Lietuvos geležinkeliai“ oficiali svetainė, Tarptautinė veikla).

Geležinkelių bendradarbiavimo organizacija vienija Euraziją. Ji apjungia 27 Rytų ir Centrinės Europos bei Azijos šalis (AB „Lietuvos geležinkeliai“ oficiali svetainė, Dalyvavimas Organizacijose). Ji siekia užtikrinti paprastą krovinių ir keleivių judėjimą visame regione. GELEŽINKELIŲ BENDRADARBIAVIMO ORGANIZACIJA atstovauja tiek valdžios institucijas, tiek ir privačias įstaigas, dirbančias geležinkelių srityje (CONVENTION on International Through Railway Traffic, Projektas 2015 m. Kovo 20 d., 2 dalis, 9 Straipsnis), todėl pagal narystę GELEŽINKELIŲ BENDRADARBIAVIMO ORGANIZACIJA galima priskirti mišriai kategorijai.

Šios organizacijos pagrindinis tikslas – išplėsti geležinkelininkų bendradarbiavimą; sukurti vientisą geležinkelio erdvę visame Eurazijos regione; padidinti tarptautinių geležinkelių maršrutų konkurencingumą. (CONVENTION on International Through Railway Traffic, Projektas 2015 m. Kovo 20 d.,  2 dalis, 5 straipsnis). Tikslui pasiekti OSŽD rengia teisės aktus, konsultuoja nares, bendradarbiauja su tarptautinėmis orgaanizacijomis teisiniais, ekonominiais, techniniais, moksliniais ir kitais aspektais. Šiemet ši organizacija atšventė 60 metų jubiliejų (Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos (OSŽD) oficiali internetinė svetainė, Struktūra) ir savo veiklą vysto toliau.  Taigi pirmajame skyriuje yra apžvelgiama šios organizacijos raidai, struktūra ir veikla.

1.1.               Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos raida

Yra žinoma, jog siekiant efektyvaus bendradarbiavimo tarprautiniu mastu, būtina suvienodinti techninius, teisinius ir ekonominius principus. Po pirmojo ir antrojo pasaulinio karo Europoje  buvo susidariusios sudėtingos salygos, norint judėti geležinkeliais: pasikeitė valstybių sienos, kiekvienoje valstybėje buvo skirtingos taisyklės, mokesčiai. Susisiekimas

tarp Europos ir Azijos buvo itin sudėtingas dar ir todėl, kad žemynuose visa geležinkelių infrastruktūra buvo reglamentuojama skirtingais teisės aktais. Norint viską supaprastinti, atsirado poreikis bendradarbiauti ir standartizuoti  geležinkelio infrastruktūrą. Šis klausimas pradėtas spresti jau 1950 metais, surengiant tarptautinę konferenciją. Iš viso buvo suorganizuotos trys  konferencijos (Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos (OSŽD) oficiali internetinė svetainė, Struktūra):

  • 1950 m. Gruodžio 22 dieną Varšuvoje;
  • 1951 m. Balandžio 23 dieną Prahoje;
  • 1951 m. Liepos 10 dieną Budapešte;

Konferencijų dalyviai sukūrė ir priėmė pirminius dokumentus, dėl tarptautinio keleivių ir krovinių pervežimo.

  1. 1956 metais Birželio 28 dieną, Sofijoje įvyko dar viena konferencija. Joje dalyvavo Albanijos, Bulgarijos, Vengrijos, Vietnamo, Vakarų Demokratinės Respublikos, Kinijos, Šiaurės Korėjos, Mongolijos, Lenkijos, Rumunijos, SSRS ir Čekoslovakijos valstybių atstovai, atsakingi už geležinkelio infrastruktūtą. Konferencijos metu buvo nusprestą sukurti tarpvyriausybinę Geležinkelių Bendradarbiavimo Organizaciją (OSŽD) (OSShD – Organization for the Collaboration of Railways, 1997 m., Andrzej Golaszewski, p.27). Geležinkelių Bendradarbiavimo Organizacijos oficialiame puslapyje teigiama, kad tai laikoma pirmuoju organizacijos ministrų (angl. OSJD Board of Ministers) susirinkimu. Susitinkimo metu buvo priimtos OSŽD pagrindinės nuostatos, susirinkimų tvarka ir organizacijos struktūra (Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos (OSŽD) oficiali internetinė svetainė, Struktūra).

1957 metais Kinijoje, lenkas Henrikas Dronžkevičius (Henrik Dronzhkevich) buvo išrinktas pirmuoju OSŽD atstovu. Oficialiai organizacija pradėjo savo veiklą 1957 metų rugsėjo pirmąją – Varšuvoje (OSShD – Organization for the Collaboration of Railways, 1997 m., Andrzej Golaszewski, p.27). Per gyvavimo laikotarpį, OSŽD veikloje pasitaikė i

ir puikių ir sudėtingų laikotarpių. Daugiausiai sunkumų kilo dėl to, kad tarp 1966 ir 1984 metų, organizacijai nepavyko surengti susitikimų dėl tuo metu susidariusios politinės situacijos (Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos (OSŽD) oficiali internetinė svetainė, Struktūra).

Dešimtajame dešimtmetyje susidarius naujai geopolitinei situacijai, Geležinkelių bendradarbiavimo organizacija vėl pradėjo sparčiai vykdyti savo veiklą. Atsirado poreikis atrasti bendradarbiavimo kelius, tarp Europos ir Azijos.  Tai buvo ypač svarbu, nes OSŽD valstybes nares sieja ypač ilgas geležinkelių tinklas, siekiantis 8-10000 kilometrų. Šis geležinkelių tinklas kerta net keletą klimato juostų (Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos (OSŽD) oficiali internetinė svetainė, Struktūra).

Įvairūs dokumentai reguliuoja Europos ir Azijos geležinkelių transporto veiklą. Vien  Jonas Butkevičius (2009 m., 181 p.) yra nurodęs 14 Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių geležinkelių transporto veiklą.  Teisės aktai reguliuoja tokias sritis, kaip keleivių vežimo tvarka, informacijos pateikimas, techniniai standartai, mokesčiai, vyriausybės ir geležinkelio įmonių santykiai, tarptautinė komunikacija ir t.t.. OSŽD – tai tarpvyriausybinė organizacija, padedanti įsisavinti šiuos aktus ir su jais susijusią medžiagą.

Šios organizacijos ypač aukšti standartai siekiant išspresti geležinkelio transporto problemas, leido pasiekti aukštą statusą tarptautiniu mastu.  1991 metas įvyko 19-ktas organizacijos susirikimas Budapešte. Jo metu buvo priimti pagrindiniai organizacijos tikslai, padėję pagerinti OSŽD efektyvumą (Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos (OSŽD) oficiali internetinė svetainė, Struktūra):

  • išplėsti tarptautinį geležinkelių tinklą tarp Vakarų Europos ir rytinio Azijos kranto, bei pritaikyti šiuolaikines technologijas ir į
    įrangą;
  • užtikrinti bendradarbiavimą tarp Centrinės ir Pietryčių Europos su Azija;
  • nuolatos tobūlinti tarptautinius transporto teisės aktus;
  • bendradarbiauti transporto politikos ir aplinkos apsaugos srityse.

Per 60 gyvavimo metų, susiformavo šiandien matoma Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos struktūra. Ji padeda užtikrinti, kad organizacijos darbas ir veikla vyktų sklandžiai.

1.2.               Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos struktūra

OSŽD pagrindinės kalbos – Rusų, Kinų ir Anglų. Todėl net organizacijos logotipe (žr. Paveikslas 1), OSŽD pavadiniams nurodytas šių kalbų simboliais.

Paveikslas 1. OSŽD logotipas

OSŽD struktūra per metus kito. Esmė tame, kad visose organizacijos veikloje, dalyvauja atstovai iš visų valstybių narių. Šiuo metu organizacijos struktūrą galima suskirstyti į 4 pagrindines dalis (žr. Paveiklas 1):

  • Valdymo organai (angl. Governing Bodies);
  • Vykdomoji valdžia (angl. Executive Body);
  • Darbo įstaigos (angl. Working Bodies);
  • OSŽD nariai (angl. OSJD Participants).

Aukščiausia valdžia priklauso OSŽD Ministrų Sesijos (angl. OSJD Ministers Conference). Įprastai šie posėdžiai surengiami kartą per metus. Jų metu Ministrų Konferencija vyriausybiniu lygiu svarsto ir priima sprendimus, kuriuos pateikia OSŽD Generalinis Direktorių Asociacija (angl. OSJD Railway General Directors Conference).

Paveikslas 2. Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos struktūra (REPORT on the actiivities of the organization for cooperation between railways in 2015, 2016 m., p. 4)

OSŽD Ministrų sesijoje priimami svarbiausi sprendimai, tvirtinami krovinių ir keleivių vežimą reglamentuojantys dokumentai (SMGS ir SMPS), metiniai ataskaitiniai organizacijos vykdomųjų struktūrinių vienetų rezultatai, nustatomos ateities veiklos kryptys ir tvirtinamas OSŽD biudžetas. Ši asociacija tai aukščiausias OSŽD geležinkelių ir jų įmonių valdymo organas.

. . .

1.               AB „Lietuvos geležinkeliai“, 2016 m., [žiūrėta 2016-11-20]. Prieiga per Internetą: http://www.litrail.lt/dalyvavimas-organizacijose

2.               CONVENTION on International Through Railway Traffic, Projektas parengtas 2015 m. Kovo 20 d.

3.               Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos (OSŽD) 2016 m. [žiūrėta 2016-11-20]. Prieigaper Internetą: http://en.osjd.org/

4.               Lietuvos geležinkeliai: kaip ir kada reformuosime, 2005 m., Vilnius, Lietuvos laisvosios rinkos institutas.

5.               Lietuvos Respublikos narystės Tarptautinėse oganizacijose, 2015 metų sąvadas, 2016 m, Užsienio Reikalų ministerija, [žiūrėta 2016-11-22]. Prieiga per internetą: https://www.urm.lt/uploads/default/documents/uzienio_politika/TO-SAVADAS-2016-galutinis.pdf

6.               Lietuvos Respublikos Susisiekimo Ministerija, 2016 m. [žiūrėta 2016-11-22]. Prieiga per internetą: https://sumin.lrv.lt/

7.               Lietuvos vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento skyriaus nuostatos, 2015 m., Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija.

8.               OSShD – Organization for the Collaboration of Railways, Straipsnis Leidinyje Japan Railway & Transport Review No. 14, 1997 m., p. 27-29,  Andrzej Golaszewski.

9.               The United Nations Economic and Social Commission for Asia and the Pasific (ESCAP), 2016 m., [žiūrėta 2016-11-22]. Prieiga per internetą: http://www.unescap.org/

10.            The Intergovernmental Organisation for International Carriage by Rail (OTIF), 2016 m., [žiūrėta 2016-11-21]. Prieiga per internetą: http://www.otif.org/

11.            Transporto veiklos teisinis reglamentavimas, Vadovėlis, 2009 m. Vilnius Jonas Butkevičius.

12.            Union Internationale des Chemins de (UIC), 2016 m., [žiūrėta 2016-11-22]. Prieiga per internetą: http://www.uic.org/  

13.            United Nations Economic Commission for Europe, 2016 m., [žiūrėta 2016-11-21]. Prieiga per internetą: https://www.unece.org/

14.            Valstybės pažangos strategija “Lietuvos pažangos strategija “Lietuva 2030”, Patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo, 2012 m., gegužės 15 d., nutarimu XI-2015

15.            Vilniuje prasidėjo dvidešimtasis OSŽD Generalinių direktorių konferencijos posėdis, 2005 m., Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija [žiūrėta 2016-11-21]. Prieiga per internetą: https://sumin.lrv.lt/lt/naujienos/vilniuje-prasidejo-dvidesimtasis-oszd-generaliniu-direktoriu-konferencijos-posedis

Join the Conversation