- LIETUVOJE VEIKIANČIŲ PENSIJŲ FONDŲ VEIKLA TEORINIU ASPEKTU
Žmogus, kuris yra jaunas ir darbingas, gali dirbti ir tenkinti savo poreikius. Tačiau atėjus senatvei ir liekant žmogui nedarbingu, netenkama pajamų. Todėl visiems sulaukusiems pensinio amžiaus gyventojams yra reikalinga socialinė parama.
1.1. Lietuvoje veikiančių pensijų fondų veiklos samprata
Nuo 2007 m. Lietuvoje veikia 9 pensijų kaupimo bendrovės, iš jų 3 gyvybės draudimo įmonės ir 6 pensijų fondų valdymo įmonės. Lietuvoje yra 36 privatūs pensijų fondai, iš jų 30 valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondai, t. y. antros pakopos bei 6 papildomų savanoriškų pensijų kaupimo fondai, t. y. trečios pakopos (1 pav.).
1 pav. Lietuvos pensijų sistemos struktūra
Šaltinis: Sudaryta autorės remiantis V. Kindurys „Gyvybės draudimo paslaugų verslas ir jo raidos Lietuvoje apraiškos ir tendencijos“
I pakopos pensijų fondas yra žinomas kaip „Sodra“, tai kai dirbantieji moka 3 proc. nuo atlyginimo ir darbdaviai moka 31 proc. įmokų „Sodrai“ nuo su darbu susijusių pajamų tarifą, o ji paskirsto esamiems pensinio amžiaus žmonėms. Tačiau, pailgėjus gyvenimo trukmei ir augant pensininkų skaičiui, lyginant su dirbančių gyventojų skaičiumi, šios sistemos nebeužtenka.
III pakopos pensijų fondas – tai savarankiškas kaupimas pensijai. Šioje pakopoje gali dalyvauti visi gyventojai, net tie kurie nemoka mokesčių „Sodrai“ ir nedalyvauja I ir II pakopose. Įmokas dalyvis moka savarankiškai, pagal su valdoma įmone pasirašytą sutartį. Ši draudimo rūšis vienu metu suteikia dvi paslaugas: dalis apsidraudusio asmens įmokėtų lėšų yra investuojama, o kita dalis skiriama gyvybei apdrausti.
II pakopos pensijų fondas – tai privačiuose fonduose kaupiamos įmokos prie kurių prisideda ir „Sodra“. Žmogus pats renkasi ar nori dalyvauti. Įmokos susideda iš nuo darbo užmokesčio pervedant 2 proc., iš „ Sodros“ mokamomis įmokomis 2 proc. ir Valstybės, kuri siekia 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio praėjusių metų ( 2 pav.).
2 pav. II pakopos pensijos kaupimo struktūra.
Šaltinis: Sudaryta darbo autorės remiantis „Sodros“ duomenimis
Šios sistemos privalumas yra tai, kad ši sistema ne taip jautriai reaguoja į demografinius pokyčius, taip pat sėkmingai investuojant yra tikimybė gauti didesnę pensiją.
1.2. Lietuvoje veikiančių pensijų fondų veiklos reikšmė
Lietuvoje valstybinis socialinis pensijų draudimas apima beveik visus šalies gyventojus: samdomi darbuotojai ir savarankiškai dirbantys asmenys moka valstybinio socialinio draudimo įmokas, o senatvėje, invalidumo atveju, netekus maitintojo gauna pensijas. Teisę gauti valstybinio socialinio draudimo pensijas turi visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie buvo privalomai draudžiami arba patys draudėsi savanoriškuoju socialiniu pensijų draudimu.
Pensijų kaupimo sistema – tai galimybė kiekvienam, mokančiam socialinio draudimo įmokas, greta įgyjamų teisių valstybinio socialinio draudimo pensijai gauti, dalies tų teisių sąskaita kaupti lėšas privačiuose pensijų kaupimo fonduose (1 lentelė). Šiuo metu pensijas dirbantiems ir įmokas mokantiems žmonėms garantuoja valstybinė socialinio draudimo sistema, šalia kurios veikia privatūs pensijų fondai. Dalyvaujantys pensijų kaupime žmonės gaus pensijas iš abiejų šaltinių (Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2013).
1 lentelė
Pensijų fondų valdymo įmonės
Lietuvoje veikia šios pensijų fondų
valdymo įmonės |
Gyvybės draudimo bendrovės
Lietuvoje |
|
|
Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis Finansistas.net Pensijų fondai
Pensijų kaupimo veiklą gali vykdyti kurios turi specialias licencijas ar leidimus. Leidimus išduoda Lietuvos bankas kruopščiai patikrinęs profesinį, organizacinį ir techninį pasirengimą bei kontroliuoja jų veiklą.
Pensijų fondas yra ribotos turtinės atsakomybės ūkio subjektas, kuris verčiasi pensijų fondo veikla. Už savo prievoles atsako nuosavu turtu.
Kuriant valstybinio socialinio draudimo pensijų sistemą Lietuvoje buvo siekiama dviejų tikslų:
- užtikrinti bent minimalią apsaugą nuo skurdo senatvėje;
- kompensuoti dėl senatvės, invalidumo , maitintojo netekties prarastas pajamas.
Pagal šiuo metu galiojantį LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą (4 str.) skiriamos trys pensijų rūšys:
- senatvės pensijos;
- netekto darbingumo;
- našlių ir našlaičių pensijos.
Pensijų fondo veikla siekiama sukaupti senatvei papildomas gyventojų pajamas, pensijų sutarčių pagrindu renkant pinigines lėšas į pensijų fonde pensijų programų dalyviams atidarytas pensijų sąskaitas ir investuojant ar reinvestuojant šias lėšas į diversifikuotą investicijų portfelį.
- LIETUVOJE VEIKIANČIŲ PENSIJŲ FONDŲ
VEIKLA
Kiekvienas žmogus gali nuspręsti kur ir kaip kaupti pinigus pensijai gauti. Nutarę kaupti antros pakopos pensijų fonde, kaupiamos lėšos fondo valdytojas investuoja siekiant, kad galutinė senatvės pensija būtų didesnė (Nogė R., 2013).
Pensijų fondą kiekvienas dalyvis gali pasirinkti pagal savo nuožiūrą, kokią riziką jie gali toleruoti ir kokio pelno tikisi. Fondai skirstomi: konservatyvios investavimo strategijos, vidutinės rizikos ir akcijų fondus.
Konservatyvūs fondai žmogaus kaupiamas lėšas investuoja į skolos vertybinius popierius – obligacijas, tai nuosaikesnis lėšų augimas, nedidelis investicijų svyravimas. Tinka žmonėms kuriems iki pensijos liko mažiau nei 7 metai.
Mažos akcijų dalies, vidutinės akcijų dalies ir akcijų pensijų fondai dalį arba visas lėšas investuoja į akcijas. Šiuose fonduose kaupiamos lėšos turi didesnę investicijų svyravimo tikimybę, tačiau gali atnešti didesnį investicijų prieaugį ir didesnę pensiją.
Pensijų fondai lėšas investuoja plačiai, visame pasaulyje. Jų veikla yra nuolat prižiūrima ir keliami aukšti veiklos skaidrumo reikalavimai. Priežiūros funkcijas atlieka Lietuvos bankas ir depozitoriumas. Pensijų fondai kiekvieną savaitę teikia ataskaitas apie vykdomas operacijas.
Pasak D. Jurevičienės, kaupiamoji pensijų sistema ir privatūs pensijų fondai, kaip ir kiekviena bet kuri sistema ar organizacija turi teigiamų ir neigiamų bruožų ( 2 lentelė).
2 lentelė
II pakopos pensijų fondų teigiami ir neigiami bruožai
II PAKOPOS PENSIJŲ FONDŲ | |
Privalumai | Trūkumai |
· Socialinės rizikos paskirstymas: blogai dirbant vienai sistemai, kita gerai dirbanti sistema išlygina rizikos laipsnį;
· Visuomenės senėjimo poveikio mažinimas pensijų sistemai; · Galimybė ilgalaikėms investicijoms, kapitalo rinkos infrastuktūros plėtrai; · Didesnis lankstumas: pagal asmens poreikį galimos įvairios priimtinos investavimo strategijos; · Patrauklumas psichologiniu požiūriu, nes susidaro įspūdis, kad mokama į „savo“ sąskaitą, o ne į „bendrą“; · Jei pensijų dalyvis nesulaukia pensinio amžiaus, sukauptus pinigus paveldi šeimos nariai; · Galimybė išeiti į pensiją kliento pageidaujamu laiku (ne Lietuvos pavyzdys);galimybė gauti didesnes pensijas, nes paprastai investicijų grąža yra didesnė negu darbo užmokesčio augimas. |
· Fondas atitraukia dalį lėšų iš socialinio draudimo fondų;
· Išmokoms įtakos turi svyravimai rinkoje; · Anuitetų rinkos rizika; · Padidina kapitalo pasiūlą. Investicijų į Lietuvos Vyriausybės vertybinius popierius atveju pensijų išmokų problema užkraunama ateities kartoms; · Didėjant kapitalui didėja fondų įtaka, o tai gali neigiamai veikti socialinę politiką; · Reali grėsmė užsienio kapitalo vyravimui; · Santykiniai dideli II pakopos pensijų fondų taikomi atskaitymai; · Nėra nustatytų pensijų sistemos reformos eigos vertinimo kriterijų; · Sistema neapima problemų tų asmenų, kurių pajamos mažos; · Vyresnio amžiaus žmonėms, kurie iki pensijos likę dešimt ir mažiau metų, gali nesukaupti tiek lėšų senatvei, kiek tikėjosi. |
Šaltinis sudarytas: Jurevičienė, Samoškaitė 2012, 161 psl.
Kiekvienas gyventojas, įvertinę teigiamus ir neigiamus bruožus, savarankiškai gali pasirinkti privatų pensijų fondą, kuriame kaups lėšas bei turės pasikliauti fondo valdytojo sugebėjimais.
- LIETUVOJE VEIKIANČIŲ PENSIJŲ FONDŲ VEIKLOS
VERTINIMAS
Pasak A. Daukšienės Šiuo metu nieko nestebina, kad, vartotojui nuėjus į banką investuoti pinigų, jam bus pasiūlytos ne tik tradicinės taupymo priemonės – indėliai, bet ir investicijos į įvairias finansines priemones (obligacijas, akcijas, investicinio fondo vienetus ir pan.), gyvybės draudimą ar pensijų fondus . Vadinasi, asmuo, pasirašydamas pensijų kaupimo sutartį, ne tik tampa pensijų kaupimo sistemos dalyviu, bet priima ir investicinį sprendimą (Daukšienė A., 2014, p. 73).
Remiantis Lietuvos Banko duomenimis, lyginant 2014-2016 metus II pakopos draudimo sutartis buvo sudarę daugiau kaip 1 mln. Lietuvos gyventojų, kurių kasmet daugėjo (3 pav.).
3 pav. Dalyvių pokyčiai per 2014 – 2016 m.
Šaltinis: Sudaryta darbo autorės remiantis Lietuvos Banko duomenimis
Dalyvių skaičiui įtaką galėjo daryti tai, kad daugiau žmonių pradėjo rūpintis savo ateitimi, kai jie sulauks pensinio amžiaus arba jauni žmonės kurie pradėjo dirbti, baigę mokslus, nepasitiki „ Sodros“ sistema ir nusprendė patys pasirūpinti savo pensija. Nors pokytis nedidelis, bet lyginant su 2014 metais tai sudarė 1,09 proc. o tai yra net 99 415 dalyviais.
3.1. Lietuvoje veikiančių pensijų fondų veiklos apibūdinimas
UAB „Swedbank investicijų valdymas“ veiklą pradėjo 2003 metais. Asociaciją vienija 13 aktyvių bendrovių – narių, kurios vykdo įvairios rizikos kapitalo veiklą. Tai fondų valdymo bendrovės, konsultacinės įmonės, teisininkai, viešosios įstaigos ir kt., padedančios ir konsultuojančios investuotojus ir verslininkus partnerysčių struktūrizavimo ir valdymo klausimais.
„Swedbank“ yra vienas pirmaujančių komercinių bankų Lietuvoje, kuris teikia bankines paslaugas privatiems ir verslo klientams. „Swedbank“ Lietuvoje veikia kartu su dukterinėmis įmonėmis: UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „ Swedbank valda“.
„Swedbank“ suteikia galimybę žmonėms rinktis ar keisti pagal savo poreikius ir amžiaus grupę pensinį fondą vieną iš 6 fondų, kurie skiriasi pagal investavimo į akcijas ir obligacijas santykį. Tai priklauso nuo rizikos ir investicinės grąžos.
Šiame darbe nagrinėjami 2014-2016 m. 5 populiariausi II pakopos pensijų fondai: „Pensija 1“, „Pensija 2“, „Pensija 3“, „Pensija 4“ ir „Pensija 5“ . Jie pasiskirstę nuo mažiausios rizikos investavimo krypties ir palaipsniui didėjančios. Tai priklauso nuo kaupiamų lėšų investavimo į obligacijas ar bendrovių akcijas. Didžiausios rizikos fondo kaupiamos lėšos, kai siekiamas maksimalaus pelningumo, 100 proc. investuojamos į bendrovių akcijas.
3.2. Lietuvoje veikiančių pensijų fondų veiklos analizė
UAB „Swedbank investicijų valdymas“ jau 14 metų vykdo pensijų fondų veiklą. II pakopos pensijų fonde yra 5 rūšys pensijų fondų. Jos skiriasi rizikos laipsniu ir investicijų grąžos bei grynaisiais aktyvais (4-27 pav.).
4 pav. Dalyvių pasiskirstymas per 2014 m.
Lyginant 2014 m. visus II pakopos pensijų fondus, tai didžioji dalis dalyvių dalyvavo „Pensija 3“, o tai sudarė 168 tūkst. dalyvių (38proc.), o mažiausią dalį dalyvių sudarė “Pensija 1” fonde, o tai yra tik 25 tūkst. dalyvių (6 proc.).
5 pav. Grynieji aktyvai per 2014 m.
Lyginant 2014 m. grynuosius aktyvus, tai didžiausią dalį sudarė „ Pensija 3“, kurie siekė net 268 mln. Eurų (41 proc.), o mažiausiai „Pensija 5“, kurie siekė apie 20 mln. Eurų (3 proc.). Tam turi įtakos dalyvių skaičius, kuris yra ženkliai mažesnis.
6 pav. Investicijų grąža per 2014 m.
2014 m. investicinė grąža buvo gana apylinė, neskaitant „Pensija 1“, kuri sudarė tik 0,81 proc. Didžiausia investicinė grąža buvo „Pensija 5“, kuri sudarė 9,78 proc. Galima daryti prielaidą, kad investavimas į bendrovių akcijas buvo sėkmingesnis.
7 pav. Dalyvių pasiskirstymas per 2015 m.
2015 m. didžioji dalis dalyvių dalyvavo „Pensija 3“ fonde, o tai sudarė tai sudarė 169 tūkst. dalyvių (36 proc.), o mažiausią dalį dalyvių sudarė „Pensija1“ fonde, tai yra 23 tūkst. dalyvių (5 proc.). Iš čia galima daryti prielaidą, kad žmonės bijo maksimaliai rizikuoti ir renkasi vidutinės rizikos fondą.
8 pav. Grynieji aktyvai per 2015 m.
Lyginant 2015 m. grynuosius aktyvus, tai didžiausią dalį sudarė „ Pensija 3“, kurie siekė net 299 mln. Eurų tai yra 41 proc., o mažiausiai „Pensija 5“, kurie siekė 34 mln. Eurų, o tai sudaro vos 5 proc.
9 pav. Investicijų grąža per 2015 m.
2015 m. investicinė grąža buvo nuo 0,40 proc. iki 5,61 proc. „Pensija 1“ , sudarė tik 0,40 proc., o didžiausia investicinė grąža buvo „Pensija 5“, kuri siekė net 5,61 proc.
10pav. Dalyvių pasiskirstymas per 2016 m.
Lyginant 2016 m. pensijų fondus didžioji dalis dalyvių dalyvavo „Pensija 3“, o tai sudarė 171 tūkst. dalyvių, tai yra 35 proc., o mažiausią dalį dalyvių sudarė “Pensija 1” fonde, o tai yra tik 22 tūkst. dalyvių, kurie sudaro vos 4 proc.
11 pav. Grynieji aktyvai per 2016 m.
2016 m. grynųjų aktyvų didžiausią dalį sudarė „ Pensija 3“, kurie siekė net 347 mln. Eurų (40proc.), o mažiausią dalį „Pensija 5“, kurie siekė 44 mln. Eurų (5 proc.).
12 pav. Investicijų grąža per 2016 m.
„ Swedbank“ teigia, jog 2016 m. investicinė grąža buvo nuo 0,40 proc. iki 5,75 proc. „Pensija 1“ , sudarė tik 0,40 proc., o didžiausia investicinė grąža buvo „Pensija 5“, kuri siekė net 5,75 proc.
13 pav. Dalyvių skaičius „Pensija 1“
„Swedbank“ paskelbtais duomenimis, per pastaruosius tris metus „Pensija 1“ dalyvių sumažėjo beveik 12 proc. 2015 m. lyginant su 2014 m. sumažėjo 8 proc., o 2016 m. lyginant su 2015 m. sumažėjo dar 5 proc.
14 pav. Dalyvių skaičius „Pensija 2“
„Swedbank“ pateiktais duomenimis, per pastaruosius tris metus „Pensija 2“ dalyvių sumažėjo 5,5 proc. 2015 m. lyginant su 2014 m. sumažėjo 2,94 proc., o 2016 m. lyginant su 2015 m. sumažėjo dar 2,63 proc.
15 pav. Dalyvių skaičius „Pensija 3“
„Swedbank“ pateiktais duomenimis, per pastaruosius tris metus „Pensija 3“ dalyvių padidėjo, tai sudarė beveik 2 proc. 2015 m. lyginant su 2014 m. padidėjo neženkliai tik 0,72 proc., o 2016 m. lyginant su 2015 m. padidėjo dar 1,12 proc.
16 pav. Dalyvių skaičius „Pensija 4“
„Swedbank“ pateiktais duomenimis, per pastaruosius tris metus „Pensija 4“ dalyvių padidėjo 11 proc. 2015 m. lyginant su 2014 m. padidėjo 6 proc., o 2016 m. lyginant su 2015 m. padidėjo dar 5 proc.
17 pav. Dalyvių skaičius „Pensija 5“
Didžiausias pokytis „Swedbank“ pateiktais duomenimis, per pastaruosius tris metus įvyko „Pensija 5“ fonde. Per 2014-2016 m., jis pakilo net 114 proc. 2015 m. lyginant su 2014 m. padidėjo 63 proc., o 2016 m. lyginant su 2015 m. padidėjo dar 31 proc.
Lyginant visus penkis „Swedbank“ pensijų fondus, didžiausias teigiamas pokytis buvo „Pensija 5“ fonde, kuris 2014-2016 m. padidėjo 114 proc., o didžiausias sumažėjimas buvo „Pensija 1“ fonde, kuris siekė 12 proc. Remiantis šiais duomenimis galima teigti, kad dalyviai keitė pensijų fondus iš mažesnės rizikos į didesnės rizikos faktorius ir tikisi, kad labiau rizikuodami pensijai sukaups didesnes sumas.
18 pav. Grynieji aktyvai „Pensija 1“
„Pensija 1“ grynieji aktyvai per pastaruosius tris metus svyravo, nuo neigiamo pokyčio iki teigiamo. Per 2014-2016 m. pokytis sudarė 6,29 proc. 2015 m. lyginant su 2014 m. buvo neigiamas ir krito 0,29 proc., tačiau 2016 m. lyginant su 2015 m. matomas ženklus pokytis, kuris buvo net 6,60 proc.
19 pav. Grynieji aktyvai „Pensija 2“
„Pensija 2“ grynieji aktyvai per pastaruosius tris metus augo. Lyginant 2015 m. su 2014 m. kilo 6 proc., 2016 m. lyginant su 2015 m. buvo net 9 proc., per visą 2014-2016 m. laikotarpį kilo 15 proc.
20 pav. Grynieji aktyvai „Pensija 3“
„Pensija 3“ grynieji aktyvai per pastaruosius tris metus augo. Lyginant 2015 m. su 2014 m. kilo 12 proc. ir siekė 299 mln. Eurų, 2016 m. lyginant su 2015 m. buvo net 16 proc., o tai sudarė 347 mln. Eurų. Per pastaruosius tris metus kilo 30 proc.
21 pav. Grynieji aktyvai „Pensija 4“
„Pensija 4“ grynieji aktyvai per pastaruosius tris metus augo. Lyginant 2015 m. su 2014 m. kilo 22 proc., tai sudarė 129 mln. Eurų, o 2016 m. lyginant su 2015 m. buvo 29 proc. – 166 mln. Eurų. Per 2014-2016 m. kilo 58 proc.
22 pav. Grynieji aktyvai „Pensija 5“
„Pensija 5“ grynieji aktyvai per pastaruosius tris metus labai kilo. 2015 m. lyginant su 2014 m. siekė 70 proc.,, nors tai sudarė tik 34 mln. Eurų, o 2016 m. lyginant su 2015 m. dar kilo, net 87 proc. Tai sudarė 63,5 mln. Eurų. Per trijų metų laikotarpį „ Pensija 5“ grynieji aktyvai padidėjo 218 proc.
Lyginant visus penkis pensijų fondus, didžiausias pokytis buvo „Pensija 5“ fondo, kuris per tris metus kilo net 218 proc., o mažiausi grynieji aktyvai buvo „Pensija 1“ fondo, kuris per tris metus pakilo vos 6 proc. Iš čia galima daryti prielaidą, kad „pensija 5“ fondo investicijų ir turto vertė buvo ženkliai didesnė, nei finansiniai įsipareigojimai.
23 pav. Investicinė grąža „Pensija 1“
„Swedbank“ duomenimis investicinė grąža fondo „Pensija 1“ buvo teigiama. 2014 m. siekė 0,81 proc., o 2015 m. ir 2016 m. siekė 0,4 proc.
24 pav. Investicinė grąža „Pensija 2“
„Pensija 2“ investicinė grąža buvo teigiama. 2015 m. ji siekė 1,87 proc., o 2016 m. ji buvo 2,84 proc. Palyginus su 2014 m. investicinės grąžos procentas buvo ženkliai mažesnis, 2014 m. investicinė grąža buvo 8,92 proc.
25 pav. Investicinė grąža „Pensija 3“
„Pensija 3“ investicinė grąža buvo teigiama. 2015 m. ji siekė 3,38 proc., o 2016 m. ji buvo 3 proc. Palyginus su 2014 m. investicinės grąžos procentas buvo ženkliai mažesnis, nes 2014 m. investicinė grąža siekė net 9,74 proc.
26 pav. Investicinė grąža „Pensija 4“
„Pensija 4“ investicinė grąža taip pat buvo teigiama. 2014 m. ji siekė 9,37 proc., 2015 m. jau tebuvo tik 4,18 proc., o 2016 m. – 4,41 proc.
27 pav. Investicinė grąža „Pensija 5“
„Pensija 5“ investicinė grąža taip pat buvo teigiama. 2014 m. ji siekė 9,78 proc., 2015 m. ji buvo 5,61 proc. o 2016 m. investicinė grąža buvo 5,75 proc.
Lyginant visus penkis pensinius fondus galima teigti, jog 2014 m. buvo pelningesni, nei 2015 m. ar 2016 m. Didžiausia investicinė grąža buvo 2014 m. „Pensija 5“ fondo, kuri siekė net 9,78 proc., o mažiausia grąža buvo „Pensija 1“ fonde 2015-2016 m., kuri siekė tik 0,4 proc. Galima daryti prielaidą, kad investicinei grąžai turėjo įtakos Euro įsivedimas, ekonominiai veiksniai ar Euro ir kitos valiutos santykiai.
IŠVADOS
- Kol žmogus yra jaunas, jis gali pasirūpinti savo poreikiais gaudamas atlyginimą, tačiau reikia nepamiršti, kad senatvėje gali nebūti jėgų ar sveikatos dirbti, todėl būtina pasirūpinti kiekvienam savo ateitimi. Tokiu atveju yra sukurti pensiniai fondai, kuriuose kiekvienas žmogus gali kaupti pinigus pensijai, pasirinkęs pagal savo poreikius ir rizikos laipsnį.
2017 m. duomenimis, kuriuos skelbia „Swedbank“ net 500 tūkst. Lietuvos gyventojų rūpinasi savo senatve ir yra sudarę sutartis kaupti pensiją „Swedbank“ pensijų fonduose.
- Išanalizavus „Swedbank“ pensijų fondų veiklą 2014-2016 m., juos lyginant matosi, kad Lietuvos gyventojai labai domisi savo ateitimi ir noriai dalyvauja pensijų fondų sistemoje. Kiekvienais metais daugėja dalyvių pensijų fonde. Dalyviai renkasi didesnės rizikos pensijų fondus ir tikisi, kad senatvėje jų pensija bus didesnė. Tai lemia ir tai, kad jei jie nesulauktų pensinio amžiaus, jų sukaupti pinigai nedings, o atiteks paveldėtojams.
Per pastarąjį pusantrų metų laikotarpį „Swedbank“ II pakopos pensijų fondų valdomas turtas išaugo daugiau kaip 270 mln. eurų. Įnašai nuo „Sodros“ įmokų dėl šalyje didėjančio darbo užmokesčio išaugo ir siekė apie 145 mln. eurų. „Danske Capital“ pensijų fondų įsigijimas „Swedbank“ pensijų fondų portfelį papildė 74,8 mln. eurų, o dar 50,4 mln. eurų turto prieaugį nulėmė pasiekta grąža iš investicijų (Žinių terasa, 2017-05-23).
„Swedbank“ valdomų pensijų fondų grąža šiuo metu sudaro apie 200 mln. eurų.
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
- Daukšienė A., Pensijų kaupimo sutartis: teoriniai ir praktiniai aspektai 2014.
- Jurevičienė D., 2015,Asmeninių finansų dimensija. Vilnius: MRU
- Kindurys V., 2011, Gyvybės draudimo paslaugų verslas ir jo raidos Lietuvoje apraiškos ir tendencijos. Vilnius: VU.
- Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas. Nr. X-209. [interaktyvus], [žiūrėta: 2017-12-10]. Prieiga per internetą <https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.DDA1BD559D9B/SdJXGGsbnB >
- Lukošius L., 2016. Pensijų fondai [interaktyvus], [žiūrėta: 2017-12-10]. Prieiga per internetą< http://www.finansistas.net/pensiju-fondai.html>
- Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 3 str. 8 p. Nr. XI-2410, [interaktyvus], [žiūrėta: 2017-12-10]. Prieiga per internetą <https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.1F58348F79F7/RmTDmvTntU>
- Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas X-209, [interaktyvus], [žiūrėta: 2017-12-12]. Prieiga per internetą <https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.5901/FUZYphpofr>
- Lietuvos Banko terminų žodynas [žiūrėta: 2017-12-12]. Prieiga per internetą <http://www.rastija.lt/LBTZ/Lietuvos-banko-termin%C5%B3-baz%C4%97/grynieji-aktyvai>
- Sodra, pensijų kaupimas [žiūrėta: 2017-12-13]. Prieiga per internetą <http://www.sodra.lt/lt/situacijos/pensiju-kaupimas-1>
- Nogė R. Kaip veikia pensijų fondai, kur investuojami gyventojų pinigai ir kaip jie apsaugoti nuo bankroto? [žiūrėta: 2017-12-13]. Prieiga per internetą <https://www.tv3.lt/naujiena/766810/r-noge-kaip-veikia-pensiju-fondai-kur-investuojami-gyventoju-pinigai-ir-kaip-jie-apsaugoti-nuo-bankroto>
- Lukošius L., 2016. Investicijų grąža [interaktyvus], [žiūrėta: 2017-12-16]. Prieiga per internetą< http://www.finansistas.net/investiciju-graza.html>
- Kokį „Swedbank“ pensijų fondą pasirinkti? [interaktyvus], [žiūrėta: 2017-12-16]. Prieiga per internetą < https://www.swedbank.lt/lt/pages/privatiems/swedbank_pensiju_fondai>
- „ Swedbank“ Žinių terasa 2017-05-23. „Swedbank“ II pakopos pensijų fonduose – 1 mlrd. Eurų interaktyvus], [žiūrėta: 2017-12-18]. Prieiga per internetą <https://ziniuterasa.swedbank.lt/spaudos-pranesimai/swedbank-ii-pakopos-pensiju-fonduose-1-mlrd-euru>