Australijos muzika

VILNIAUS UNIVERSITETAS

MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS

REFERATAS

Darbą atliko VU, Chemijos fakulteto studentė J. Kožemiakinaitė

TURINYS

Įvadas

Aborigenų liaudies muzika

Liaudies muzikos instrumentai

XXI a. Australijos kultūra ir papročiai

Įvadas

Australijos aborigenai – Australijos, Tasmanijos ir keleto kitų salų tautos, gyvenusios čia iki pasirodant europiečiams. Patys aborigenai save vadina skirtingai, priklausomai nuo jų gyvenamo regiono.

1770 m. leitenanto Džeimso Kuko ekspedicija išsilaipino rytiniame Australijos krante ir pavadino jį Naujuoju Pietų Velsu, britų kolonija. Europiečiams įsiveržus į aborigenų gyvenimą, viskas pasikeitė. Vietiniai klajokliai gyventojai buvo išstumti į įvairius nederlingus ir nenaudingus regionus, ėmė plisti užkrečiamos ligos (tokios kaip vėjaraupiai ar tymai), o ga aliausiai prasidėjo aborigenų žudymas. Iki XX a. pradžios Australijos čiabuvių skaičius sumažėjo 50–90 tūkstančių žmonių, ir buvo manoma kad visiškai išnyks, tačiau iki maždaug 1930 m. išlikę aborigenai įgijo atsparumo naujosioms ligoms bei gimimų skaičius pradėjo vėl augti.

Kultūra

Laikui bėgant, Australijos pirmųjų gyventojų kultūra smarkiai keitėsi. Pvz., išlikusiuose uolos piešiniuose keliuose regionuose Australijos šiaurėje akivaizdi skirtingų stilių, atitinkančių skirtingus laikotarpius, seka.

Dauguma bendruomenių taip pat turėjo sudėtingą daug kur iki šiol išlikusią giminystės sistemą ir kai kuriose vietose labai griežtas santuokos taisykles. Tradicinėse bendruomenėse negalėdavo tuoktis poros, turinčios tą ą patį iš kelių odos tipų. Toks tabu apsaugodavo nuo kraujomaišos, taip pat suartindavo bendruomenes. Žmonės galėjo susipažinti sukurabor būsimaisiais sutuoktiniais per metinius bendruomenių susitikimus (kuraborė – corroboree), kuriuose buvo prekiaujama, pasikeičiama naujienomis, organizuojamos vedybų bei kitos ceremonijos.

Australijos vietiniai gyventojai yra sukūrę unikalių muzikos instrumentų ir

r tautinių stilių. Yidaki ir didgeridoo paprastai laikomi aborigenų tautiniais instrumentais. Šiuolaikinėje aborigenų muzikoje vyrauja kantri stilius.

Aborigenų muzika

Australijos aborigenų muzikinė kultūra stipriai susijusi su kasdieniu gyvenimu, mitologija bei menais. Skambant muzikai piešiama ant eukalipto žievės, uolų ar ant kūno. Kiekvienas ant šokėjo, ar muzikanto kūno prieš ritualą atidžiai piešiamas ženklas turi atitikti tikslią skambėsiančios dainos-šokio versiją. Retkarčiais ant uolų atnaujinami piešiniai atspindi tai, kas buvo apdainuojama kūrybinio proceso metu. Australijos Šiaurinėse ir Šiaurės Rytų teritorijose susiformavusi tapyba ant medžio žievės pasižymi nepaprastai gilia menine įtaiga ir kompozicijų išbaigtumu. Jose pavaizduoti simboliai, stilizuoti paukščiai, žuvys, gyvūnai ir dvasios, įkūnija ceremonijose apdainuojamas mitologines istorijas, šokamus šokius. Paukščių, gyvulių, roplių judesių imitacija preciziškai sinchronizuojama su muzikiniu ritmu, skatina gamtos jėgų aktyvumą ir genties santykį su aplinkiniame pasaulyje persikūnijusiomis protėvių dv vasiomis.

Aborigenų ceremonijos, vadinamos corroborees, – tai tiesiogiai dainomis ir judesiais reprezentuojama genties istorija, kuri gali būti pasakojama viešai dalyvaujant moterims, vaikams ir žiūrovams. Gerokai sudėtingesnėse, daug  svarbesnėse patiems dalyviams ceremonijose, per kurias berniukai integruojami į genties visuomeninį gyvenimą, stebėtojai nepageidaujami. Jos apgaubtos sakralumo skraiste, ritualo svarbos suvokimu, nes čia aiškinama genties istorija, filosofija ir gyvenimo normų sistema, turinti lydėti visą gyvenimą. Tokios pamokos gali trukti ištisas savaites ir mėnesius.

Šimtus, aborigenų gentyse paplitusių įvairiausių stilių šokių jungia funkcionalumas, panašūs  rankų ir kūno judesiai, sm

mulkiais žingsneliais grindžiamas judėjimas (shake a leg) ceremonijų aikštelėje. Atskirą, šokiais ir dainomis iliustruojamą aborigenų tradicinės kūrybos dalį sudaro pasaulio sukūrimo mitas (Dreamtime). Jis atspindi pasaulio atsiradimą, gamtos ir gyvybės formavimąsi, protėvių dvasių transformavimąsi  ir žmonių santykį su jomis. Šiose, sinkretinio muzikos-šokio-teatro meno  formose iškyla svarbiausi genties gyvenimo epizodai, nuoskaudos ir pergalės, susijusios su karais, gamtos stichijomis ir bandymais jas paveikti.  Tam ypač svarbu buvo palaikyti ryšį su protėvių pasauliu, nes nuo jų, protėvių, priklausė genties likimas, sėkmė medžioklėje, derlius ir apsisaugojimas nuo nelaimių.

Nors aborigenų muzikinėje kultūroje vyrauja vokalinės tradicijos, rašytiniai šaltiniai nurodo apie trisdešimt muzikos instrumentų, iš kurių daugiau nei pusė žinomi Australijos Šiaurinėse ir Šiaurės Rytų dalyse. Labiausiai paplitęs aborigenų muzikos instrumentas yra Didgeridoo (Didžeridū). Įvairios aborigenų gentys naudoja daugybę ritminių instrumentų, tarp kurių  bumerangai, lazdos, pagaliai, išskaptuoti rąstai, būgnai, sėklų pripildyti barškalai. Dekoruoti būgnai būdavo daromi iš tuščiavidurio rąsto ir aptraukiami roplių oda. Kvynslendo Šiaurėje dainoms pritariama rankomis plojamu ritmu, nors kartais naudojamas oda  aptrauktas būgnas, lazdelės, arba lazdelės ir didgeridoo. Australijos Šiaurės pakrantės rajonuose naudojamos ir didesnės jūros kriauklės.

Didgeridoo

Šiaurinės Australijos aborigenų pučiamasis instrumentas, priskiriamas natūralaus medžio trimitams. Tai yra ne tik trimitas, bet ir ruporas, nes juo grojant tuo pat metu naudojamas dar ir vokalinis garsas, kuris instrumento va

amzdyje sustiprėja. Didžeridu tembrinį savitumą sukuria šių dviejų garsų susiliejimas į vieną. Didžeridu grojama nuolat virpinant lūpas, kad būtų išgaunamas gaudžiantis garsas. Naudojama speciali nenutrūkstamo pūtimo technika (circular breathing) – lūpomis pučiant garsą, nauja oro imtis įtraukiama pro nosį.Tęsdamas žemo registro burdoninį garsą, instrumentas gali atkartoti gamtoje egzistuojančius garsus, tembrus, sukelti audras, nuraminti vėją, pulsuoti ritmą ir išgauti kitus garsinius efektus.

Didžeridu kartais groja vienas sau savo malonumui, tačiau dažniausiai jais grojama šokant ir dainuojant, atliekant apeigas. Šiaurės Australijos aborigenams didžeridus yra neatskiriama apeigų dalis. Apeigose didžeridais groja ir dainuoja grojant didžeridais tik vyrai. O šokti grojant didžeridams gali tiek vyrai, tiek moterys. Draudimas moterims groti didžeridu nėra absoliutus. Moterų didžeridininkių yra, tik jos negroja apeigose.

Didžeridu paprastai būna cilindriškas arba kūgiškas, nuo 1 iki 2 m ilgio (dažniausiai apie 1,2 m). Kuo didžeridus ilgesnis, tuo garsas žemesnis.

Dažnai teigiama, kad didžeridai yra seniausi pučiamieji istrumentai pasaulyje. Archeologiniai uolų tapybos Šiaurinių teritorijų Kakadu regione tyrimai rodo, kad šio rajono aborigenai didžeridus naudoja bent 1500 m. Ginga Wardelirrhmeng ant uolos nupieštoje scenoje parodytas grojikas didžeridu ir du dainininkai.

Konstrukcija

Autentiški didžeridai šiaurės Australijoje tradiciškai gaminami iš lapuočių medžių, ypač iš toms vietovėms būdingų endeminių eukaliptų rūšių. Paprastai naudoja medžio kamieną, nors kartais naudoja ir šonines šakas. Didžeridai paprastai gaminami iš medelių, kurių vidų išgraužė termitai. Ieškomi medeliai su

u reikiamo dydžio išgraužta tuštuma, nes iš kitokių kamienų padarytas instrumentas prastai gros. Kartais naudoja vietinius bambukus ar Pandanus kamienus.

Radus tinkamą medį jis nukertamas ir atkertamas reikiamo ilgio kamieno (ar šakos) gabalas, kuris virs didžeridu. Pašalina žievę, apdailina galus ir būsimo didžerido paviršių. Paviršių gali nudažyti.

Vaškinis didžerido burninio galo aptaisas.

Grojant burnos galą dažnai aptaiso vašku, kuris grojant gali suminkštėti ir geriau užsandarinti tarpą tarp lūpų ir instrumento.

Šiais laikais didžeridus kartais daro iš plastikinių vamzdžių. Jie yra pigūs, lengvi, juos nesunku suderinti reikiamam tonui, bet patyrę grojikai tokių didžeridų nevertina. Taip pat daromi didžeridai iš medžio, perpjaunant jį išilgai, išskaptuojant vidų, vėliau vėl tą medį suklijuojant.[2]

Termitų „išgręžti“ didžeridai būna netaisyklingos formos, jų apatinis galas būna storesnis. Todėl didžeridas rezonuoja dažniuose, kurie nėra harmoniškai išsidėstę. Tuo natūralieji didžeridai skiriasi nuo didžeridų iš cilindrinių plastikinių vamzdžių, kurių rezonansiniai dažniai išsidėstę santykiu 1:3:5 ir t. t.

Instrumento tembrą labai veikia pūtiko balso traktas. Pūtikas valdydamas savo balsą labai veikia instrumento garsą, kuris skirtingas įkvepiant ir iškvepiant. Iš šių tembro ypatumų didžeridaus garsą nesunku atpažinti.