VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS
VERSLO VADYBOS FAKULTETAS
Įmonių ekonomikos ir vadybos katedra
ĮMONĖS AB ,,TEO LT“ GAMYBOS VEIKSNIŲ ANALIZĖ IR VERTINIMAS
Pirmas namų darbas
Atliko:
–
Priėmė:-
Vilnius, 2016
Turinys:
Dalykinė rodyklė
Ekonomika – materialinės visuomenės egzistavimo ir funkcionavimo pagrindas, sfera, kurioje vyksta visuomeninė gamyba (ūkinė veikla).
Tradiciniai tyrimo metodai – ekonominės analizės metodai, kurie taikomi nuo jos atsiradimo pradžios.
Specifiniai tyrimo metodai – SSGG ir funkcinė vertinė anazinė.
Grafiniai tyrimo metodai – duomenų atvazdavimais grafikais, lentelėmis ir kitomis vaizdinėmis priemonėmis.
Gamybos veiksniai – gamtiniai ištekliai, kapitalas ir darbas.
Kapitalas – tai lėšos, skirtos įmonės fondams ir veiklai finansuoti.
Daiktinis kapitalas – pagrindiniai fondai ir apyvartinės lėšos.
Piniginis kapitalas kitaip dar vadinamas skolinamuoju kapitalu, kurį įmonė skolina su palūkanomis nustatydama tam tikras sąlygas ir terminus.
Žmogiškasis kapitalas – išlaidos, investicijos į darbuotojus, daromos laukiant būsimos naudos.
Darbas – tai pirmoji ir būtiniausiojo žmonijos.egzistavimo ir evoliucionavimo sąlyga, apjungianti visus gamybos veiksnius į vieną, darnią sistemą.
Paveikslėlių sąrašas
1 pav. Įmonės AB ,,TEO LT” 2015 m. metinė ataskaita
2 pav. Įmonės AB ,,TEO LT” 2015 m. metinė ataskaita – pinigų srautai
3 pav. Įmonės AB ,,TEO LT” 2015 m. metinė ataskaita – trumpalaikis turtas ir įsipareigojimai
4 pav. Įmonės AB ,,TEO LT“ 2015 m. metinė ataskaita – suteiktos paskolos susijusioms šalims
5 pav. AB ,,TEO LT” 2015 m. metinė ataskaita – darbuotojai
6 pav. AB ,,TEO LT” 2015m. metinė ataskaita – pelno/nuostolių ataskaita
Įvadas
Žmonės, kurie pradeda gilintis į ekonomikos teoriją, paprastai turi turėti aiškų, paprastą ir trumpą jos koncepcijos apibrėžimą. Ekonomiką galimą apibūdinti kaip mokslą, apie žmonių tarpusavio santykius, gamybos, mainų ir vartojimo srityje. Ekonomikos teorijos tema tik yra įdomi tuo, kad įmonės veiklos efektyvumą veikia labai daug įvairių veiksnių.
Pagrindinis šio darbo tikslas: įvertinti ir išanalizuoti įmonės AB ,,TEO LT” gamybos veiksnius;
Darbo uždaviniai:
Aprašyti mokslinėje literatūroje pateiktus ekonomikos tyrimo metodus;
Pasirinkti įmonę, kuri veikia informacijos ir ryšių ūkio šakoje;
Aprašyti ir išnagrinėti įmonės gamybos veiksnius;
Pateikti išvadas, pasiūlymus ir rekomendacijas įmonės ekonominei situacijai gerinti.
Ekonomikostyrimometodai
Sąvoka ekonomika gali būti naudojama dvejais atvejais. Pirmiausia, kalbant apie šalies arba tam tikro vieneto ūkį ir jo būklę. Žiniasklaidoje ar kitose socialinėse medijose išgirdus kai kalba/rašo apie Lietuvos ekonomiką, iš karto suvokiame, kad Lietuvos ūkis pristatomas kaip vieninga sistema, susieta tam tikrais vykstančiais procesais. Ekonomika tai sfera, kurioje vyksta ūkinės veiklos procesai: prekių ir paslaugų gamyba, jų paskirstymas, mainai, prekyba ir t.t. Kitu atveju, ekonomika yra mokslo šaka, kurios tyrinėjimo objektas yra žmonių ūkinė veikla. Graikiškas žodis ekonomika yra susidarytas iš dviejų žodžių: oikos – namas, ūkis; nomos – dėsnis, taisyklė arba tvarkymo menas. Taigi, primityviausia ekonomikos samprata gali skambėti kaip ūkio tvarkymo menas. Kitame literatūros šaltinyje ekonomikos apibrėžimas pateikiamas kiek sudėtingesnis: Ekonomika – tai, visų pirma materialinės visuomenės egzistavimo ir funkcionavimo pagrindas, sfera, kurioje vyksta visuomeninė gamyba (ūkinė veikla). Žmonių ūkinė veikla – visų ekonomikos mokslų tyrimų objektas (rastenienė). Palyginus pateiktus apibrėžimus, galima pastebėti, jog akcentuojami tie patys kertiniai dalykai – žmonių ūkinė veikla kaip tyrimo objektas.
Ekonomikos tyrimo metodai gali būti skirstomi taip:
Tradiciniai tyrimo metodai;
Specifiniai tyrimo metodai;
Grafiniai tyrimo metodai.
Tradiciniai ekonomikos tyrimo metodai
Tradiciniai tyrimo metodai yra:
Absoliučių, vidutinių ir santykinių dydžių taikymas;
Grupavimas;
Lyginimas;
Indeksų metodas;
Priežastinių ryšių nustatymas;
Absoliutūs dydžiai;
Vidutiniai dydžiai (moda, mediana, aritmetinis vidurkis, geometrinis vidurkis);
Santykiniai dydžiai(Mackevičius).
Grupavimo būdai dar gali būti skirstomi į: tipologinį; struktūrinį; analitinį (Ruchovienė). Lyginamas metodas pasižymi tuo, jog rodikliai turi būti galimi palyginti. Rodikliai yra nepalyginami jei:
analizuojami objektai veikia skirtingomis sąlygomis;
informacija surenkama ir apdorojama skirtingais metodais;
tyrinėjami skirtingos struktūros objektai;
naudojami skirtingi matavimo vienetai;
taikomos skirtingos kainos.
Indeksų metodas rodo reiškinio santykį su jo praėjusio laikotarpio lygiu, priimamu kaip pagrindą. Indeksai, atspindintys vieno mato dydžių santykius vadinami individualiais, o apibūdinantys sudedamųjų reiškinių santykius – grupiniais (Kvedaraitė).
Priežastinių ryšių nustatymo metodas skirstomas į grandininių pakeitimų (atsiribojimo) metodą ir balansinį ekonominės analizės metodą. Grandininių pakeitimų metodu nustatomas atskirų veiksnių poveikis apibendrinančiam rodikliui. Šis metodas taikomas tik tada, kai priklausomybė tarp nagrinėjamų reiškinių griežtai funkcinio pobūdžio. Šio metodo esmė ta, kad kiekvienas bazinis rodiklis keičiamas faktišku, kitus rodiklius paliekant nepakeistus. Rezultatas gautas po kiekvieno pakeitimo, palyginamas su rezultatu, gautu iki to rodiklio pakeitimo. Apskaičiuotas nukrypimas rodo atitinkamo veiksnio kiekybinę įtaką rodiklio pasikeitimui (Mackevicius katalikas).
Specifiniai tyrimo metodai
Specifiniai analizės metodai paprastai išskiriami du: SWOT ir funkcinė vertinė analizė.
SWOT analizės pavadinimas reiškia angliškų žodžių: pranašumai, trūkumai, galimybės, grėsmės pirmąsias raides. Šiuo būdu atlikta analizė leidžia visapusiškai įvertinti įmonės ūkinę veiklą, atskleidžiant silpnąsias ir stipriąsias puses. SWOT analizės atlikimo taisyklės: nustatyti konkrečius SWOT analizės tikslus ir analizuojamas sritis; pranašumai ir trūkumai yra įmonės vidinės ypatybės ir jos valdomos, o galimybės ir grėsmės – išorinės aplinkos ypatybės ir jai nepavaldžios; pranašumai ir trūkumai tokiais laikomi tik tada, kai juos pripažįsta pirkėjai ir vartotojai, todėl analizuoti reikia tik aktualiausias ypatybes ir lyginti su konkurentų ypatybėmis. Analizė turi būti objektyvi, tiksli, pagrįsta ir demokratiška.
SWOT analizės išoriniai veiksniai skirstomi į:
politinius,
ekonominius,
socialinius,
konkurencinius,
technologinius.
Išskiriami tokie SWOT analizės vidiniai veiksniai:
produktas, jo gamybos ir pardavimo galimybės;
gamybiniai pajėgumai;
finansiniai ištekliai;
organizacinė struktūra.
,Funkcinė – vertinė analizė taikoma:
Naujiems gaminiams kurti ir esamiems tobulinti, gerinant jų kokybę;
Gamybos technologijoms kurti bei tobulinti,
Kuriant naujas bei gerinant esamas organizacijų valdymo sistemas;
Tobulinant organizacijų apskaitą bei atskaitomybę ir kitais panašiais atvejais (Buračas).
Grafiniai tyrimo modeliai
Ekonomikos reiškiniai bei procesai gali būti aiškinami ir analizuojami naudojant grafikus. Grafikai atspindi didelį duomenų skaičių, palengvina jų interpretavimą bei analizę.
Grafiniai analizės metodai leidžia nustatyti sąryšio tarp atskirų rodiklių bei jų veiksnių formą, parodo ekonominio reiškinio kitimą dėl tam tikrų veiksnių įtakos. Tai įvairios diagramos, grafikai bei jų kreivės.
Išnagrinėjus ekonominius tyrimo modelius svarbu suprasti, kad ekonominės informacijos tikslumas priklauso nuo konkrečios situacijos, informacijos turinio, kiekio, patikimumo bei išsikeltų tikslų.
Gamybos veiksnių analizė
Šiame darbe gamybos veiksnių analizei pasirinktas tradicinis tyrimo modeli, skaičiuojant įvairius įmonės ekonominius rodiklius ir juos analizuojant, kadangi tai yra tiksliausiai į temą padedantis atsakyti metodas, taip pat turimi duomenys atitinka reikalavimus, kurie yra paminėti anksčiau dėl rodiklių palyginamumo. Tyrimui pasirinkta įmonė yra AB ,,TEO LT“, kuri yra informacinių ir ryšių technologijų bendrovė, teikianti integruotas telekomunikacijų, IT ir televizijos paslaugas Lietuvos gyventojams ir verslui.
Gamybos procesas yra sudėtingas, jam vykti būtini trys veiksniai: darbas, gamtiniai ištekliai ir kapitalas (gamybos priemonės). Iš vienos pusės, gamybos veiksniai – tai ekonominiai ištekliai, kurie naudojami gamybos procese kaip sąnaudos prekėms pagaminti, paslaugoms teikti. Iš kitos pusės, gamybos veiksniai – tai sąlygos, priemonės gamybai organizuoti. Verslininkai siekia taip sujungti gamybos veiksnius, taip juos suderinti, kad gauti kuo geresnį rezultatą. Kiekvienam verslininkui kyla dvi problemos: kaip racionaliau panaudoti išteklius, t.y. sumažinti gamybos sąnaudas, nebloginant gaminių ar paslaugų kokybės ir kaip užtikrinti pagamintos produkcijos realizavimą, t.y. kokia kaina parduoti prekę ar paslaugą. Ekonominį rezultatą apibūdina efektyvumas. Jis gali būti technologinis efektyvumas (geresnis darbo organizavimas) arba pasiskirstymo (geresnis išteklių pasirinkimas) efektyvumas.
2.1 Gamtiniai ištekliai
Kalbant apie gamtinius išteklius, dažniausiai tai yra suprantama kaip žemė. Žemė – tai nėra žmogaus veiklos rezultatas, tai natūralus gamtos veiksnys. Žemė kaip gamtinis išteklius prekių kūrimo ar paslaugų teikimo procese gali dalyvauti trimis aspektais.
Vykdančiaja funkcija; (Pvz.: miškų arba žemės ūkyje);
Žaliavų davėjo funkcija; (Pvz.: kalnakasyba)
Žemė kaip gamybos radimosi veiksnys.
Nagrinėjamu AB ,,TEO LT“ įmonės atveju, žemė kaip gamybos veiksnys turi reikšmės tik kaip paslaugų gamybos ir teikimo vieta. Vietovė yra patogi, kai rinka yra netoli. AB ,,TEO LT“ turi įsteigę klientų aptarnavimo padalinius beveik kiekviename Lietuvos mieste, tam, kad būtų arčiau savo klientų ir jų poreikiai būtų tenkinami greičiau ir efektyviau. Registruotas įmonės buveinės adresas yra Lvovo g. 25, Vilnius.
Kapitalas
Kapitalas – tai lėšos, skirtos įmonės fondams ir veiklai finansuoti. Kapitalas yra vienas iš svarbiausių gamybos veiksnių, nuo kurio priklauso įmonės paslaugų teikimo aprūpinimas žaliavomis, gamybos priemonėmis ir medžiagomis, kurios reikalingos paslaugų teikimui ir klientų aptarnavimui.
Kapitalą galimą suskirstyti į tris grupes:
Daiktinį – apyvartinį kapitalą;
Piniginį kapitalą;
Socialinį kapitalą.
Daiktinis kapitalas – pagrindiniai fondai ir apyvartinės lėšos. Nuo investicijų į pagrindinius fondus priklauso efektyvumas ir teikiamų paslaugų kokybė. Daiktinis kapitalas apskaičiuojamas pagal ilgalaikius stebėjimus, vertinant investicijų ir amortizacinių atskaičiavimų santykį. Į daiktinio kapitalo sudėtį įeina tradicinės turto formos: pastatai ir statiniai, žemė ir kiti gamtiniai ištekliai, ilgalaikio naudojimo įrenginiai, prekinių – materialinių vertybių atsargos.
Remiantis AB ,,TEO LT” pateikta 2015 m. metine finansine ataskaita, yra nurodoma, kad iš viso investicijoms į tinklo ir IT sistemų atnaujinimą bei plėtrą skirta 34,6 mln. eurų, t. y. 15,7 proc. daugiau nei 2014 metais.,
1 pav. Įmonės AB ,,TEO LT” 2015 m. metinė ataskaita
Nagrinėjant finansinės ataskaitos duomenis, galima pastebėti, kad žemės ir pastatų, kanalų ir telekomunikacinės įrangos, ilgalaikio materealaus turto likutinė vertė yra mažesnė, nei buvo 2014 m. Padidėjęs tik nebaigtos statybos rodiklis, kas reiškia, yra investuota į nekilnojamą turtą.
Kapitalas kuris artimiausioje ateityje yra paverčiamas pinigais yra vadinamas apyvartiniu kapitalu.
2 pav. Įmonės AB ,,TEO LT” 2015 m. metinė ataskaita – pinigų srautai
2 pav. yra pavaizduota AB ,,TEO LT” finansinės ataskaitos dalis, kurioje yra pavaizduotas grynųjų pinigų srautų pokytis 2014-2015 metais. Apyvartinio kapitalo pasikeitimo dalyje matoma, kad 2015 metais yra šiek tiek daugiau investuota į atsargas, tačiau bendrai apyvartinis kapitalas yra sumažėjęs apie 8000 eurų, lygininat su 2014 metais.
3 pav. Įmonės AB ,,TEO LT” 2015 m. metinė ataskaita – trumpalaikis turtas ir įsipareigojimai
Apyartinis kapitalas taip pat gali būti skaičiuojamas kaip skirtumas atėmus trumpalaikius įsipareigojimus iš trumpalaikio turto. Šis skirtumas dar gali būti vadinamas likvidžiu kapitalu.
NWC=TT-TĮ
NWC=48739-42881=5858 tūkst. Eur
Šiuo atveju likvidaus kapitalo rodiklis yra teigiamas, kas rodo, kad nėra padidėjusios rizikos, dėl įmonės mokumo faktoriaus.
Einamojo likvidumo koeficientas rodo kokiu laipsniu trumpalaikis įmonės turtas dengia trumpalaikius įsipareigojimus. Paprasčiau kalbant, šis koeficientas parodo įmonės galimybę vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus. Einamojo likvidumo koeficientas skaičiuojamas taip:
Einamojo likvidumo rodiklis=
ELR==1.13
Šio rodiklio vidutinė norminė reikšmė pateikiama literatūroje turėtų būti nuo 1,2 iki 2. Konkrečiu AB ,,TEO LT“ atveju koeficiento reikšmė yra 1,13, kas reiškia, jog įmonė yra pajėgi esant reikalui iš karto padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Jei reikšmė būtų didesnė nei 2, tai reikštų jog įmonė neefektyviai naudoją atsargas bei trumpalaikį turtą.
Einamojo likvidumo koeficientas rodo, kokiu laipsniu trumpalaikis turtas padengia trumpalaikius įsipareigojimus (ir kitas per vienerius metus mokėtinas sumas), t.y. jis parodo įmonės galimybę įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus, panaudojus turimą trumpalaikį turtą. Likvidumas priklauso nuo įmonės gebėjimo trumpalaikį turtą paversti pinigais ir taip apmokėti savo skolas bei padengti kitas mokėtinas sumas. Vidutinę rodiklio reikšmę sudaro 1,2 – 2 (kartai).
Piniginis kapitalas kitaip dar vadinamas skolinamuoju kapitalu, kurį įmonė skolina su palūkanomis nustatydama tam tikras sąlygas ir terminus.
4 pav. Įmonės AB ,,TEO LT“ 2015 m. metinė ataskaita – suteiktos paskolos susijusioms šalims
Remiantis 4 pav. pateiktais duomenimis, paskolos buvo suteiktos tik 2014 metais, o 2015 metais įvyko jų susigražinimas ir naujų paskolų suteikta nebuvo.
Socialinis kapitalas – lėšos, skirtos tenkinti žmonių socialiniams poreikiams. Bendrovėje AB ,,TEO LT“ yra įkurtas socialinių reikmių fondas. Jis skirtas organizacijos kultūrai plėtoti bei darbuotojų socialinėms reikmėms pagal patvirtintus šio fondo nuostatus. Taip pat, įmonė už savo darbuotojus moka įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondą. 2015 metais į Valstybinio socialinio draudimo fondą AB ,,TEO LT” sumokėjo 13,1 mln. Eur.
Šiuo metu vis labiau populiarėjanti mokslinių tyrimų srtitis yra žmogiškasis kapitalas. Žmogiškasis kapitalas yra išlaidos daromos laukiant būsimos naudos, todėl sąvoka žmogiškasis kapitalas gali būti apibūdinimas kaip investicijos į žmogiškuosius resursus. Investicijos į žmogiškuosius išteklius siekiant pakelti darbo našumą, tai yra žmogaus išsilavinimas, profesija, praktiniu patyrimu sukauptos žinios bei meistriškumas.
5 pav. AB ,,TEO LT” 2015 m. metinė ataskaita – darbuotojai
5 pav. pavaizduotas darbuotojų pokytis AB ,,TEO LT” įmonėje. Per metus įmonėje sumažėjo 117 darbuotojų. Kitokių kompetencijų poreikis ir spaudimas atlyginimams (ypač IT srityje), nepaisant to, kad bendras darbuotojų skaičius sumažėjo, lėmė tai, kad 2015 m. su darbuotojais susijusios sąnaudos (neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų išeitinėms išmokoms) buvo 2,8 proc. didesnės. Su darbuotojais susijusios sąnaudos įskaičiavus vienkartines sąnaudas išeitinėms išmokoms buvo tik 1,2 proc. didesnės nei priešmetus. Per 2015 m. vienkartinės su darbuotojais susijusios sąnaudos sudarė 4 mln.eurų (priešmetus – 4,6 mln. eurų). Bendrovės darbuotojai ugdomi ir už tai apmokama, atsižvelgiant į kasmetinius ugdymo planus, sudarytus įvertinus padalinių vadovų ir darbuotojų susitarimus dėl reikiamo mokymo bei atsižvelgiant į Bendrovės plėtros kryptis ir finansines galimybes.
2.3 Darbas
Darbas – tai pirmoji ir būtiniausiojo žmonijos.egzistavimo ir evoliucionavimo sąlyga, apjungianti visus gamybos veiksnius į vieną, darnią sistemą. Visuomeniniu požiūriu tai darbas yra fizinė arba protinė veikla, kai dirbantysis tiesiogiai ar netiesiogiai patenkina savo poreikius.
Darbu yra siekiama ir užsibrėžtų ar užbrėžtų įmonės rezultatų ir finansinių rodikliai. Pagrindiniai įmonės finansinę būklę parodantys rodikliai yra pelningumo rodikliai, kuriuos sudaro grynasis pelningumas, veiklos pelningumas.
Grynasis pelningumas parodo, kiek procentų grynojo pelno uždirba vienas pardavimo pajamų euras, t.y. jis parodo įmonės veiklos efektyvumą.
GP=
6 pav. AB ,,TEO LT” 2015m. metinė ataskaita – pelno/nuostolių ataskaita
AB ,,TEO LT” grynasis 2015 metų pelningumas:
GP==0.17*100=17%
Palyginimui, 2014 metų grynasis pelningumas:
GP==0.20*100=20%
Suskaičiavus grynojo pelningumo koeficiento reikšmę galima pastebėti, jog 2015 metais grynasis pelningumas įmonėje sumažėjo 3%.Remiantis 6 pav. pateiktais duomenimis, tai galėjo atsitikti dėl padidėjusios prekių ir paslaugų savikainos bei kitų sąnaudų ir dėl sumažėjusių kitų pajamų.
Veiklos pelningumas parodo, kiek procentų veiklos pelno uždirba vienas pardavimo pajamų euras, t.y. jis parodo įmonės tipinės veiklos, neatsižvelgiant į finansinę ir investicinę veiklą, efektyvumą.
VP=
AB ,,TEO LT” 2015 metų veiklos pelningumas:
VP==0.19*100=19%
2014 metų veiklos pelningumas:
VP==0.22*100=22%
2015 metais veiklos pelningumo rodiklis sumažėjo 3 %, lyginants u 2014 metais. Remiantis 6 pav. pateiktais duomenimis, tai galėjo atsitikti dėl padidėjusios prekių ir paslaugų savikainos bei kitų sąnaudų ir dėl sumažėjusių kitų pajamų.
Išvados
Šiame darbe yra išnagrinėta ekonomikos sąvoka, tam, kad gilinimasis į darbo temą būtų efektyvesnis. Išnagrinėjus kelių literatūros šaltinių medžiagą, ekonomiką bendraja prasme galima apibūdinti kaip žmonių ūkinę veiklą, apimančia gamybą (prekių ir paslaugų teikimo), mainus ir kitus socialinius veiksnius.
Išstudijavus kelius mokslinės literatūros šaltinius ekonomikos tyrimo metodų tema, darbui rengti pasirinktas tradicinis tyrimo metodas., t.y. buvo atliktas informacinių ir ryšių technologijų bendrovės, teikiančios integruotas telekomunikacijų, IT ir televizijos paslaugas Lietuvos gyventojams ir verslui AB ,,TEO“ rodiklių ir indeksų skaičiavimas, lyginimas ir analizė, remiantis įmonės tinklalapyje pateikta 2015 m. metine finansine atsakaita.
Darbe pristatyti ir išnagrinėti pagrindiniai įmonės gamybos veiksniai. Pirmasis veiksnys – gamtiniai ištekliai arba kitaip žemė. Įmonės AB ,,TEO LT“ atveju, šis gamtinis veiksnys tiesiog yra fizinė vieta, kurioje yra teikiamos ir gaminamos įmonės paslaugos. Labai svarbu, kad įmonės vieta būtų kuo arčiau rinkos, tam, kad klientų poreikiai būtų greičiau ir efektyviau tenkinami. Antrasis veiksnys – kapitalas. Kapitalas gali būti skirstomas į daktinį – apyvartinį, piniginį bei socialinį. Darbe yra pateikiami tam tikrų rodiklių skaičiavimai, lyginimai bei analizė, vertinant kapitalo, kaip gamybos ištekliaus veiksnį įmonėje AB ,,TEO LT“.
Trečiasis veiksnys – darbas. Nagrinėjant darbą kaip gamybos išteklių, suskaičiuoti pagrindiniai įmonės veiklos efektyvumo rodikliai.
Pasiūlymai ir rekomendacijos
Stengtis mažinti teikiamų paslaugų savikainą;
Stengtis didinti piniginį kapitalą – t.y. įvertinus visas aplinkybes ir sąlygas vykdyti pinigų skolinimą su tam tikromis palūkanomis.
Literatūra
Buračas A. Bankininkystės ir komercijos terminų ţodynas. Kaunas: Naujasis lankas, 1997.
Girdzijauskas S. Finansinė analizė. Vilnius: VU, 2005, 356 p.
Kvedaraitė V. Įmonės finansų valdymas. Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1997
Mackevičius J., Poškaitė D. Finansinė analizė. Vilnius: Katalikų pasaulis; 1998.
Mackevičius J. Įmonių veiklos analizė. Vilnius: TEV; 2005.
Mikučionis P. Ekonomikos teorijos pradmenys.Vilnius, 1998.
Rastenienė A. Mikroekonomika. Vilnius: Vilniaus vadybos aukštoji mokykla, 2006 m. 39 psl.
Ruchovienė D. Pirminių finansinės analizės būdų taikymo ypatybės. Ekonomika ir vadyba. Klaipėda: Klaipėdos universitetas; 1998.
Šlekienė D., Klimavičienė I. Įmonės veiklos finansinis įvertinimas. Kaunas: Technologija, 1999. – 146 p.
Urniežius R. Ūkinės veiklos ekonominė analizė. Vilniu: EMC, 2004, 246 p.
AB ,,TEO LT“ 2015 m. metinė finansinė ataskaita [interaktyvus]. Vilnius, 2015. [Žiūrėta 2016-11-30]. <https://www.teo.lt/ma2015/sites/www.teo.lt.ma2015/files/2015_metine_ataskaita.pdf#page=4>
Finansinių rodiklių skaičiavimo metodika [interaktyvus]. Vilnius, 2010. [žiūrėta 2016-11 30]. <http://www.nasdaqbaltic.com/files/vilnius/leidiniai/Rodikliu_skaiciavimo_metodika-final.pdf>