Kuo toliau, tuo labiau žmonija pradeda domėtis savimi ir savo sveikata. Vis daugiau kalbama apie gobalinį atšilimą ir mūsų įtaką jam, populiarėja šiukšlių rūšiavimas, vis garsiau kalbama apie genetiškai modifikuotus produktus ir jų žalą. Panašu, kad tai tampa madinga.
Tačiau istorija rodo, kad ne visuomet tai, kas madinga, būna teisinga. Kartais mada verčia mus tikėti nepagrįstais dalykais, susidaryti iškreiptą nuomonę ir kovoti prieš pačių susikurtus priešus. Madingam elgesiui kartais pritrūksta paprasčiausio kritiškumo.
O ką reiškia kritiškumas? Tai gebėjimas į bet kokią situaciją pažvelgti iš skirtingų pozicijų ir įvertinti tiek pliusus, tiek minusus.Tas pats globalinis atšilimas – kino, muzikos ir netgi kai kurios politikos žvaigždės aršiai stoja ginti visatos ir kalba apie tai, kaip kiekvienas žmogus turėtų susirūpinti tuo, kad tirpsta ledyna. Tuo tarpu mokslininkai, kurie iš tiesų domisi šia tema, atlieka tyrimus ir nusimano, nepateiktų Jums jokių kategoriškų nuomonių ir leistų susidaryti pakankamai adekvačia nuomonę, kuri būtų daug mažiau gasdinanti, nei propagandinė.
Todėl šiandien norėčiau pasiūlyti Jums straipsnį apie genetiškai modifikuotus produktus. Nesiūlysiu jokių išankstinių nuomonių. Paskaitykite ir pasidarykite išvadas patys.
Genetinė modifikacija: vienos nuomonės nėra
Apie genetiškai modifikuotus produktus kalbama kone kasdien. Dažniausiai tokios kalbos – neigiamo pobūdžio. Vis dėlto nereikėtų būti pernelyg kategoriškiems. Kol kas nėra įrodyta nei tai, kad genetiškai modifikuoti produktai kenkia, nei tai, kad jie jokio poveikio neturi. Taigi šįkart „Sveikame žmoguje“ – dvi nuomonės.
Kas tai yra?
„Logiška: genetiškai modifikuotas maistas yra toks, kuriame yra pakeista augalin4a ar gyvulinės medžiagos ar produktų genetinė informacija, kuri natūraliai gamtoje negalėtų įvykti, – sako docentas dr. Rimantas Stukas. – Vis dėlto, kad ir kaip baisiai skambėtų, šios genetinės modifikacijos, naudojantis naujosiomis technologijomis, daromos ne tam, kad kenktų žmonių sveikatai, tačiau siekiant kitų tikslų.“
Taigi, nors ir dažnai manoma kitaip, pagrindinės priežastys, dėl kurių mokslininkai griebiasi šių veiksmų, yra tik teigiamų rezultatų siekimas. Štai taip dažnai genetinės modifikacijos pavyzdžiu laikomi pomidorai paveikiami tam, kad juose sumažėtų skysčių, atsirastų daugiau sausųjų medžiagų – vadinasi, padidėtų jų biologinė vertė.
Kitos priežastys, anot docento, taip pat ne sąmokslo planai. Augalai modifikuojami norint apsaugoti juos nuo kenkėjų, pavojingų aplinkos veiksnių (pvz., šalčio ar cheminių priemonių, žudančių piktžoles, ir .t.), dargi – sumažinti juose esančių alergiją sukeliančių komponentų kiekį. Tai reiškia – tarnauti žmogui.
Visą straipsnį skaitykite www.sveikaszmogus.lt
Comments are closed.