Rytų meno filosofija ir estetika

1. Emf uzdavinys: sukurti visuotine siu disciplinu raidos koncepcija, susiejancia visu didziuju civilizaciju patyrima, kad butu galima visapusiskai apmastyti tose civilizacijose isryskejusias skirtingas zmogaus ir pasaulio saveikas, zmogaus savivokos, jo dvasiniu isgyvenimu perspektyvas (Tikslas). Pamatines idejos ir problemos (harmonija, grozis, meno prigimtis ir t.t.)   Objektai: Emf objektai niekada nebuvo grieztai apibrezti. Jie atviri pokyciams, priklausomi nuo zmoniu poziurio i juos supanti pasauli, estetinius ir meno reiskinius, jie pastebimai keitesi. Baumgarteno veikaluose isryskeja objekto dvilypumas, kadangi apima dvieju is esmes skirtingu reeiskiniu grupes 1) estetiniu, glaudziai susijusiu su grozio ir skonio kategorijomis bei jusliniu vertybiniu ir estetiniu poziuriu i aplinkos reiskinius. 2) bendrosios meno teorijos,  gvildenancios pamatines meno buties, meno pasaulio sandaros, menines kurybos subjekto ir menines veiklos problemas.

2.Emf santykiai su giminiskomis disciplinomis: istorine meno mokslo raidos desningumu analize rodo, kad mokslai,  tyrinejantys menine veikla, turi viena bendra pazinimo objekta – mena. savo polinkiu i teorinius apibendrinimus mf ypac artima meno teorijai. Bendroji meno sociologija padeda apibendrinti konkrecias meno sociologijos teorijas ir todel savo koonceptualumu tiesiogiai priarteja prie meno filosofijos. Meno istorijos filosofija savo orientacija i visuotinius filosofinius meno raidos desningumu pazinimo proncipus ji artima meno filosofijai, kuriai teikia butinus duomenis teoriniams apibendrinimamas.

3.Indu estetikos savitumas. Savitas tradicines indu estetikos bruozas – glaudziai susipynusios estetines idejos ,

mitologija, menas, religija, filosofine metafizika. Senieji mitai, turtingas ju vaizdiniu pasaulis nuolatos maitina indu estetika ir meno kultura. Daugelis tradiciniu indu estetikos krypciu, mokyklu, koncepciju is tikruju tiesiogiai susijusios su su salies ar atskiru regionu religijomis. Tradiciniams indu estetikos kurejams budingas skirtingu meno rusiu glaudaus sarysingumo teigimas, pletojamu teziu universalumo iskelimas. Tradic. Indu estetikos nustatyta menu hierarchija svarbiausiais ir savarankiskiausiais menais laiko poezija, muzika ir architektura (tapyba ir skulptura suvokiamos kaip pavaldzios architekturai Trad. Indu estetika pirmiausia gvildena 3 meno rusis: poezija, muzika ir architektura. Trad. Indu estetikoje daug demedio kreipiama i meno psichologijos problematika t.y. meno poveiki asmenybei ir estetini suvokima. Si savita estetines minties bruoza, skirianti ja nuo vakaru estetiniu tradiciju, nulemia didziulis teoretiku demesys asmenybes psichologijai, jautriems isgyvenimams. 

4.Indu kllasikinio laikotarpio estetika – prasideda I tukstantmecio pr. Kr. Viduryje. Trys garsus veikalai

Natyasastra (Bharatas literaturines estikos) – daugiasluoksnis ne tik dramai,  taciau ir apskritai meno teorijai skirtas veikalas. Traktate gvildenamos dramaturgijos , muzikinio akomponavimo, teatru statybos, teatro meno zanru, sceninio veiksmo, aktoriaus darbo, jo menines israiskos priemoniu ir daugelos kitu problemu. Natyasastroje pletojama estetine teorija skelbia kanoniskas vienoves reikalavima. 

Natyasastroje tekste pirma kart indu estetines minties istorijoje aptinkame visapusiskai ispletota draminio veiksmo koncepcija. Natyasastra tapo autoritetingiausiu kanonisku indu klasikines estetikos tekstu. (dare itaka velesnei in

ndu kulturos raidai)

Gitalamkara (muzikos estetika) —  is menotirystes pakraipos estetiniu traktatu saviciausi muzikines estetikos veikalai, kuriuose susiduriame tik indu estetikai budingomis problemomis. Traktate aukstinama muzikos galia, jos priesingumas praktiniams poveikiams, sugebejimas harmonizuoti pasaulinius procesus, aktyviai veikti dvasia. Anot trakatato muzika padeda pasiekti pagrindinius indu filosofijos skelbiamus idealus. 

Citralaksana(architekturos bei su ja glaudziai susijusiu tapybos ir skulpturos estetiniu principu teoriniai apmastymai) – aiskiai strukturuota citralasanos teksto kompizicija, pletojamu ideju vientisumas liudija, kad ji apibendrina amziais susiklosciusias tapybines estetikos tradicijas. Taigi tikras menas ir jo kurejas indu tapybineje estetikoje vertinamas ne tik estetiniu, taciau ir placios humanitarines kulturos, etniniu idealu plotmeje. Siekiant sukurti tobulus kurinius turi buti doras, nepasiduoti pykciui, ivairepusiskai issilaisvines 

5.Kuo skyresi Alamkariku ir Tantrizmo ir Kasmyro simbolines mokyklos estetika???

Almariku – atsiribojimas nuo isorinio pasaulio tekmes cia suvokiamas kaip svarbiausia kurybos proceso prielaida. Tik paskendes savyje mastytojas gali suvokti daiktu esme. Is cia kyla ir buddhististinis vienisumo kultas, padedantis menininkui susikaupti ir naturaliai emanuoti giluminius dvasios impulsus. 

Tantrizmo ir kasmyro simb. Poez. Mokyk. – pabreziamas meno rysys su tikru zmogaus gyvenimu, su visais zemiskais jausmais. Estetika ir menas vertinami kaip jausmines zmogaus prigimties padariniai. Tantrizmo estetika remiasi zmogaus santykiu su isoriniu pasauliu. Didelia itaka daro meiles kultas.