Panevėžys

1681 0

TURINYS

  1. ĮVADAS. 3
  2. PANEVĖŽIO MIESTO LANKYTINOS VIETOS. 4
  3. MIESTO GYVENTOJAI. 5
  4. EKONOMIKA IR VERSLAS. 7
  5. VERSLO OBJEKTŲ VEIKLOS RŪŠYS. 9
  6. VERSLO OBJEKTAI. 11
  7. ŠVIETIMAS. 12
  8. APLINKOSAUGA.. 13
  9. SOCIALINĖ APSAUGA.. 14
  10. STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ ANALIZĖ.. 14
  11. IŠVADOS. 16
  12. LITERATŪRA.. 17

 

1.     ĮVADAS

Panevėžys – miestas šiaurės Lietuvoje, Vidurio Lietuvos žemumoje, abipus Nevėžio, 136 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus. Vienas didžiųjų Lietuvos miestų (penktasis pagal dydį). Panevėžys yra apskrities ir Panevėžio rajono savivaldybės centras, Panevėžio miesto savivaldybė, taip pat Panevėžio ir Velžio seniūnijos centras, Panevėžio vyskupija.

Panevėžys – augantis, besiplečiantis miestas, turintis įtakos regiono plėtrai. Miestas yra patogioje geografinėje padėtyje, čia susikerta svarbiausios Lietuvos automagistralės, driekiasi tarptautinė Via Baltica magistralė, miestą kerta geležinkelis ir turizmo reikmėms naudojamas siaurasis geležinkelis. Per penkis šimtmečius miestas išaugo į gana didelį pramonės centrą, kuriamee vystoma maisto (alaus, cukraus, grūdų malimo) ir lengvoji (lininių tekstilės gaminių) pramonė. Nors Panevėžyje dominuoja smulkus ir vidutinis verslas, tačiau sėkmingai veikia ir didelės įmonės. AB „Panevėžio statybos trestas“ – viena didžiausių statybos bendrovių šalyje, o AB „Panevėžio keliai“ – viena didžiausių miesto įmonių. Panevėžyje veikia vienintelis šalyje Norvegijos industrijos parkas. Panevėžys turi didelį potencialą tapti svarbiausiais Lietuvos šiaurės rytų vartais, strateginiu logistikos mazgu, šalies pažangiųjų technologijų ir pramonės centru, patrauklia verslui ir investicijoms Aukštaitijos sostine. Panevėžio miestas visais laikais laikėsi ekonomiiškai stabiliai ir nuolat augo, dalyvavo Lietuvos istorijos kūrime.  Tarpukariu miestas garsėjo malūnais, pastatyti linų apdirbimo, cukraus ir muilo fabrikai. 1927 m. Po 1945 metų, pokario laikais, miesto gyvenimą įtakojant komunistų partijai ir sovietinei santvarkai, miestas ėmė plėstis į pramonės centrą. Plėtėsi miesto teritorija, iša

augo stambūs gyvenamųjų namų kvartalai. 1955–1965 m. pastatytos autokompresorių, „Ekrano“, kabelių, tiksliosios mechanikos gamyklos, stiklo fabrikas. 7-ajame dešimtmetyje pradėta miesto centrinės dalies rekonstrukcija, sutvarkyta Nevėžio senvagė. Vakarinėje miesto dalyje pastatyti nauji mikrorajonai – Klaipėda (architektės I. Daujotytė, I. Mumšienė, G. Bimbienė), Pilėnai (architektė G. Bilubienė), Kniaudiškiai (architektai V. Andriuška, M. Steponavičius ir kt.), Tulpės (architektai S. Katilius ir N. Garbaliauskienė). Miestas plėtotas pagal 1947, 1962 m. (architektė I. Daujotaitė), 1973 m. (architektas V. Bugailiškis) bendruosius planus.

Stambios pramonės augimas buvo ir iš dalies tebėra miesto gyventojų pasididžiavimo ir bendruomenės integracijos faktorius. Būtent jis keliems dešimtmečiams tapo panevėžiečių savivokos pagrindu. Greitas miesto augimas ir spartus gyventojų skaičiaus daugėjimas iškėlė daug problemų. Miestas tapo gaminančiu, bet nei projektuojančiu, nei kuriančiu. Nuo ekonomikos ryškiai atsiliko kultūrinės ir socialinės sferų plėtra. PPanevėžyje nebuvo įkurta nė viena reikšmingesnė mokslo įstaiga, švietimo sistema per pastaruosius beveik tris šimtus metų netoli tepažengė nuo vidurinio mokslo lygio. Iš kultūros institucijų tik Panevėžio dramos teatras apie du dešimtmečius buvo pasiekęs aukštesnį nei nacionalinis teatras lygį. Miestas neturėjo galimybių suformuoti savo intelektualinio potencialo.

1990 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę prasidėjo greitas visuomenės integravimas į šiuolaikinę Europos bendruomenę. Jis vyksta visose – mentaliteto, ekonomikos, papročių, elgesio normų, kultūros ir švietimo modelių sferose. Didžiausias išbandymas teko miesto pramonei, kuri turėjo labai greitai restruktūrizuot

tis ir prisitaikyti prie postindustrinės visuomenės diktuojamų sąlygų.

2.     PANEVĖŽIO MIESTO LANKYTINOS VIETOS

Vienas iš reikšmingiausių XV a. pab. dvarų Šiaurės Lietuvoje. Bistrampolio dvaras nuo XVII a. pab. apie tris šimtmečius priklausė bajorų Bistramų giminei. Jų giminaitis buvo Nobelio premijos laureatas lenkų rašytojas Henrikas Senkevičius, kuris dvare kūrė istorinę trilogiją. Dvarininkai buvo sukaupę 2 000 knygų, turtingą giminės archyvą ir meno kūrinių kolekciją. Naujieji mūriniai dvaro rūmai baigti statyti 1850 m. Dviejų aukštų rūmai su arkada ir kolonomis pagrindiniame fasade yra stačiakampio formos, suplanuoti įstrižai pasaulio ašių atžvilgiu, klasicistinio stiliaus. Iki šių dienų išliko dar 10 kitų dvaro sodybos ansamblio pastatų, kurių seniausi yra 1820 m. Aplinkui – didelis XIX a. pr. parkas, 3 tvenkiniai ir kapinės.

Sutvarkyti centrinių dvaro rūmų fasadai, atstatyta ledainė. Buvusioje dvaro elektrinėje įkurtas knygnešystės muziejus, jame eksponuojamas kryžius, po kuriuo mirė knygnešys Jurgis Bielinis. Ant Birutės kalno atstatytas parko paviljonas. Rūmuose veikia viešbutis, kavinė-restoranas. Išlikusiame žirgyne įrengta koncertinė salė.

Aukštaitijos siaurasis geležinkelis – Panevėžį galima drąsiai vadinti miestu prie istorinio Siaurojo geležinkelio. Siaurukas Aukštaitijoje pradėtas tiesti 1891 m. Traukiniai iki Panevėžio ėmė kursuoti 1899 m. rudenį. Iš pradžių siauruku buvo gabenami įvairūs kroviniai, netrukus vežami ir keleiviai. Tarpukariu ši transporto priemonė pasidarė itin paklausi įvairiose ūkio šakose. Vėliau krovinių pervežimas mažėjo, o nuo 2001 m. siaurukas pakeitė veiklos pobūdį ir tapo istoriniu-turist

tiniu traukiniu ir unikalia atrakcija.

Šv. Petro ir Povilo bažnyčia – Bažnyčia pastatyta 1885 m. klebono Mykolo Chodoravičiaus rūpesčiu. Bažnyčia neoromaninė, bazilikinė, stačiakampio plano (52 x 26 m), su pusapskrite apside, dvibokštė. Vidus 3 navų, yra 3 altoriai. Šventoriaus tvora plytų mūro ir metalinio tinklo. 1887 m. įrengti vargonai. 1898 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Gasparas Girtautas. Per Pirmąjį pasaulinį karą į Rusiją išvežti 4 varpai. Po karo ją suremontavo kanauninkas Vladas Butvila, prelato Jono Grabio rūpesčiu įsigyti 3 varpai. Nuo 1970 m. klebonavęs monsinjoras Jonas Juodelis pastatė kleboniją. Ši bažnyčia – Lietuvos bažnytinės architektūros fasado apšvietimo pavyzdys.

Krekenavos regioninis parkas – Parko plotas – 11968 ha. Teritorija driekiasi abipus Nevėžio slėnio, aprėpia dalį Krekenavos, Upytės, Naujamiesčio ir Ramygalos seniūnijų bei dalį Surviliškio seniūnijos Kėdainių rajone. Čia išlikęs Nėvėžio senslėnis su daugybę intakų ir senvagės liekanų. Plyti moreninės lygumos, vietomis paįvairintos aliuvinės kilmės banguotu ir kauburiuotu paviršiumi. Parke vyrauja drėgni, daugiausia mišrūs medynai, vietomis yra ąžuolynų bei uosynų. Randama daugiau kaip 800 augalų bei gyvūnų rūšių, tarp jų nemažai retų ir saugomų. Iš buvusių 20 dvarų parko teritorijoje likę tik sodybų fragmentai. Išlikę Linkavičių-Slabados, Ūdrų dvarų architektūros ansambliai, Daniliškio ir Rodų dvarų terasiniai parkai, Levaniškio dvaro parkas.

3.     MIESTO GYVENTOJAI

Panevėžys pagal gyventojų skaičių yra penktas Lietuvos Respublikos miestas. 2017 m. pradžioje mieste gyveno 91,054 tūkst. gyventojų (remiantis oficialiosios statistikos portalo duomenimis). Didžiąją miesto gyventojų dalį sudaro darbingo amžiaus

žmonės – 61 procentą, vaikai (iki 15 metų amžiaus) -15 procentų, pensinio amžiaus žmonės – 24 procentus.  56 procentus visų miestelėnų sudaro moterys, 44 procentus – vyrai.

 

Remiantis oficialiosios statistikos departamento duomenimis, matome jog Panevėžyje gan stabiliai mažėja gyventoju skaičius, kaip ir Šiauliuose. Šiaulių miestas buvo pasirinktas kaip palyginamasis dėl panašaus gyventojų skaičiaus. Panevėžio miestas susiduria su problema, čia gyventojų ne daugėja, o mažėja. Tokie procesai vyksta visoje Lietuve. Paskutiniuoju laikotarpiu Lietuvos gyventojų skaičius kasmet sumažėja apie 1 proc. Tai vyksta dėl didelės emigracijos ir mažo gimstamumo.

Mažėjant gyventojų skaičiui ir toliau pastebima gyventojų senėjimo tendencija. Ši tendencija vyrauja ne tik Panevėžyje, bet ir visoje Lietuvoje.

  Nuolatinių gyventojų skaičius metų pradžioje | asmenys
2013 2014 2015 2016 2017
Vyrai Iš viso pagal amžių 111157 109605 108063 105939 103277
Gyventojai (0–15 metų amžiaus) 18631 18073 17595 17127 16600
Darbingo amžiaus gyventojai 73175 72396 71534 70091 68196
Pensinio amžiaus gyventojai 19351 19136 18934 18721 18481
Moterys Iš viso pagal amžių 131183 129143 127331 125062 121756
Gyventojai (0–15 metų amžiaus) 17721 17141 16722 16340 15897
Darbingo amžiaus gyventojai 72721 71934 71216 70010 67886
Pensinio amžiaus gyventojai 40741 40068 39393 38712 37973

 

 

4.     EKONOMIKA IR VERSLAS

Dėl šalyje vyraujančio ekonomikos nuosmukio blogėja Lietuvos savivaldybių padėtis Lietuvos Respublikos finansų ministerija skelbia, jog 2012 – 2017 metais, atsigaunant ekonomikai, BVP toliau palaipsniui augs, didės darbo užmokestis, mažės nedarbas.

2015 m. Panevėžio apskrities bendras vidaus produktas (BVP) sudarė 6 proc. šalies sukuriamo bendrojo vidaus produkto. Palyginti su 2007 m., BVP Panevėžio apskrityje išaugo 14,3 proc. ir sudarė 1851, 57  mln. Eur. Vienam apskrities gyventojui 2015 m. teko 6,56 tūkstančiai eurų  (15,8 proc. daugiau nei 2014 m.), arba 70,9 proc., palyginti su šalies vidurkiu.

2014 2015 2016 2017
Lietuvos Respublika        
Bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui, tūkst. Eurų 8 068,53 8 444,97 6 856,37 7 602,54
BVP, tenkantis vienam gyventojui, palyginti su šalies vidurkiu, % 100,000 100,000 100,000 100,000
Apskričių sukurta BVP dalis, % 100,000 100,000 100,000 100,000
Panevėžio apskritis        
Bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui, tūkst. Litų 20,310 23,720 19,303 23,464
BVP, tenkantis vienam gyventojui, palyginti su šalies vidurkiu, % 69,484 71,450 70,428 70,866
Apskričių sukurta BVP dalis, % 5,880 6,016 5,902 5,967

 

2017 m. sausio 1 d. Panevėžyje veikė 3536 ūkio subjektai. Daugiausia veikiančių ūkio subjektų yra didmeninės ir mažmeninės prekybos (957), nekilnojamojo turto, nuomos (571)  apdirbamosios gamybos (371), transporto ir saugojimo (256) bei statybos (219) sektoriuose. Panevėžyje dominuoja smulkusis ir vidutinis verslas. Mieste daugiausia veikiančių ūkio subjektų – įmonės, kuriose dirba 1-9 darbuotojai.

Panevėžio mieste siekiama sukurti palankias sąlygas verslui išsaugoti, naujoms įmonėms kurti, skatinti naujų verslo iniciatyvų atsiradimą ir įgyvendinimą. Ypatingas dėmesys skiriamas paslaugų sektoriaus plėtrai. Verslas vystomas nepažeidžiant ekologinės pusiausvyros. Tačiau priešingai vykstantiems procesams, daugelis respondentų atviruosiuose klausimynuose akcentuoja nepakankamą verslo skatinimą, privačių investicijų pritraukimą, turizmo potencialo neišnaudojimą, menkas būsto renovavimo pastangas.

2017 m. pradžioje tiesioginės užsienio investicijos Panevėžio mieste sudarė  141,12 mln. Eur. (2009 m. pradžioje – 144,91 mln. Eur.). Vienam miesto gyventojui 2010 m. pradžioje teko 1252,90 Eur užsienio kapitalo (2009 m. pradžioje – 1259,04 Eur). Į Panevėžio miesto įmones buvo investuota 1,6 proc. viso Lietuvoje investuoto užsienio kapitalo.

Metai Tiesioginės užsienio investicijos (mln.Eur, metų pabaigoje) Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui (Eur, metų pabaigoje) Materialinės investicijos (tūkst. Eur, metų pabaigoje) Materialinės investicijos vienam gyventojui (Eur, metų pabaigoje)
2014 143,15 1259,60 196,49 1722,92
2015 141,37 1255,42 216 335 1912,15
2016 114,13 101,57 61 829 550,67

 

Panevėžio apskrityje didžiausios šalys investuotojos – Danija (investuota 32,93 mln. Eur), Vokietija (investuota 24,28  mln. Eur), Lenkija (investuota 20,65 mln. Eur),  Norvegija (investuota 16,19 mln. Eur), Estija  (investuota 6,70 mln. Eur).

Didžiųjų investuotojų įsitvirtinimas ir veiklos plėtra Panevėžio mieste turėtų paskatinti ir naujus investuotojus pasirinkti Panevėžį. Miestas siūlo darbščių ir išsilavinusių žmonių, galinčių gerai dirbti gamybos, statybos, prekybos, vadybos ir kitose srityse.

Panevėžyje daugiausia investuota į apdirbamąją gamybą, didmeninę ir mažmeninę prekybą, nekilnojamojo turto, nuomos ir kitas verslo veiklas.

Vienas svarbiausių rodiklių, apibūdinančių verslo situaciją ir gyventojų verslumo lygį Panevėžyje, yra bendras įmonių skaičius ir įmonių skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų. 2016 m. pradžioje Panevėžio miesto savivaldybėje įregistruota 6916 ūkio subjektų, iš kurių veiklą vykdė 3495 (arba 51 proc.). 2012–2016 m. pradžioje bendras Panevėžyje veikusių ūkio subjektų skaičius išaugo 9,5 proc.

2016 m. pradžioje tūkstančiui Panevėžio miesto gyventojų teko 37 veikiantys ūkio subjektai. Pagal tūkstančiui gyventojų tekusį veikiančių ūkio subjektų skaičių Panevėžį lenkė visi didieji Lietuvos miestai.

2012–2016 m. didžiąją dalį Panevėžio turizmo informacijos centro lankytojų sudarė Lietuvos gyventojai, tačiau pamažu augo ir užsieniečių skaičius. Užsienio turistų skaičius Panevėžyje 2016 m. sudarė apie 24 proc. Nors į Panevėžį atvykstančių užsieniečių skaičius auga, galima teigti, kad Panevėžys vis dar ne toks patrauklus užsienio turistams.

Savivaldybė 2012 2013 2014 2015 2016 Pokytis 2012-2016 m. (proc.)
Panevėžio miesto savivaldybė 14,2 10,4 12,5 12,7 10,6 -25,3

5.     VERSLO OBJEKTŲ VEIKLOS RŪŠYS

Panevėžio miesto ekonominė raida strateginiu požiūriu priklauso nuo miesto ekonominio stuburo suformavimo. Įvertinus Panevėžio miesto verslo būklės analizės ir raidos prognozių išvadas matyti, kad artimiausioje perspektyvoje smulkaus ir vidutinio verslo plėtra taps miesto ekonominės plėtros pagrindu.

Panevėžys – didžiausias Aukštaitijos pramonės centras, turintis įtakos viso regiono plėtrai. Svarbiausios įmonės:

AB „Panevėžio statybos trestas“ – viena didžiausių statybų bendrovių šalyje. Apie 1400 darbuotojų;

AB „Panevėžio keliai“ – viena didžiausių Panevėžio įmonių. Apie 800 darbuotojų.

„Kalnapilis“ (nuo 2003 m. veikia kaip AB „Kalnapilio-Tauro grupė“) – alaus darykla. Viena seniausių miesto įmonių (1902 m.);

UAB „Viking Malt“ – salyklo gamykla;

AB „Malsena“ – stambi grūdų perdirbimo pramonės įmonė, malūnas;

UAB „Panevėžio Aurida“ – automobilių kompresorių gamykla;

AB „Linas“ (nuo 2005 m. veikia su antrine UAB „Linas Nordic“) – lininių tekstilės gaminių gamyba;

AB „Lietkabelis“ – vienintelė instaliacinių laidų ir kabelių gamykla Baltijos šalyse;

 

Šiuo metu vykdomi stambiausi Panevėžio ekonominiai projektai – plečiamas daugiafunkcinis prekybos ir pramogų kompleksas „Babilonas“, šalia miesto pabaigtas kurti regioninis logistikos centras, pastatytas sporto kompleksas „Cido arena“ ir kt.

Panevėžyje palankią terpę kurti ir plėtoti verslui įžvelgia visoje Lietuvoje žinomos stambios verslo struktūros. Remiantis 2010 m. liepos mėn. „Verslo žinių“ specialaus leidinio „Top 1000“ duomenimis, paskelbtais www.panevezys.lt, Panevėžio mieste 2009 m. tarp 10 didžiausių miesto įmonių buvo ir gerai visoje Lietuvoje žinomos stambios įmonės, pateiktos lentelėje 3.

 

Nr. Panevėžio miesto įmonė Pagrindinė veikla
1. AB Linas Agro grupė Žemės ūkio produktai
2. AB Panevėžio energija Energijos gamyba ir tiekimas
3. Panevėžio statybos trestas grupė Statyba
4. AB Panevėžio keliai Kelių tiesimas
5. Kalnapilio-tauro grupė Alaus, gaiviųjų gėrimų gamyba
6. AB Amilina Grūdų malimo produktų gamyba
7. UAB Alvas ir Ko Maisto prekių didmeninė prekyba
8. UAB Schmitz Cargobull Baltic Kėbulų ir priekabų gamyba
9. UAB Viking Malt Salyklo gamyba
10. AB Warta Glass Panevėžys (buvęs Panevėžio stiklas) Stiklo gamyba

 

Nepaisant to, kad Panevėžyje įsikūrusios tokios stambios įmonės, apklausoje dalyvavę panevėžiečiai sąlygas verslui Panevėžio miesto savivaldybėje vertina gana vidutiniškai. Paprašius įvertinti sąlygas verslui (skalėje nuo 1 iki 5), respondentų atsakymų vidurkis tesiekė 2.55 balus. Tokią gyventojų nuomonę, kaip aiškėja iš bendrų apklausos rezultatų, iš esmės lemia keletas veiksnių: nedarbas ir sunkios galimybės rasti darbą, mokesčiai verslui, lengvatų nebuvimas.

Pastebima ryškėjanti gyventojų nuomonė apie verslo ir palankių sąlygų jo plėtrai poreikį. Juolab, kad gyventojams skaudžiausia problema yra nedarbas, emigracija (ypatingai jaunimo). Nepalankiai įvertinti tokie objektai, kaip Mokslo ir technologijų parkas, Logistikos centras, liudija, jog panevėžiečiams kur kas aktualesnės socialinės problemos arba realūs ir efektyvūs jų sprendimo būdai, kurie iš esmės palengvintų gyventojų gyvenimą.

Panevėžys gyventojų ir miesto svečių dažnai apibūdinamas kaip „Žaliasis miestas“ dėl miesto centre esančios senosios Nevėžio vagos, vadinamos Senvage.

Tačiau gyventojai nepatenkinti savo miesto žaliųjų erdvių būkle ir priežiūra, dekoratyvinio apželdinimo darbais bei bendru estetiniu vaizdu seniūnijos teritorijoje. Bendrą  gyvenamos seniūnijos estetinį vaizdą respondentai vertina prasčiau nei vidutiniškai – skalėje nuo 1 iki 5 balų teskiria vos 2.28 balus. Nė trijų balų neduodama parkų, žaliųjų vejų būklei ir priežiūrai, dekoratyvinio apželdinimo darbams.

Kelių priežiūra ir remontas – silpnoji infrastruktūros sritis, tačiau kur kas palankiau miestiečiai atsiliepia apie galiojančią šiukšlių ir buitinių atliekų tvarką (3.19 balų iš 5), nuotekų valymo įrenginių būklę ir modernizavimą (3.38 balai iš 5 galimų).

Panevėžio miesto gyventojai geriau nei vidutiniškai vertina šiuos aspektus:

  • dabartinę centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybę (2 balai iš 5)
  • elektros tiekimo, gedimo paslaugas (58 balai iš 5)
  • miesto ekologinę būklę (3.25 balai iš 5)
  • miesto viešojo transporto tinklą (21 balai iš 5)

6.     VERSLO OBJEKTAI

Didžiųjų investuotojų įsitvirtinimas ir veiklos plėtra Panevėžio mieste turėtų paskatinti ir naujus investuotojus pasirinkti Panevėžį. Miestas siūlo darbščius ir išsilavinusius žmones, galinčius gerai dirbti gamybos, statybos, prekybos, vadybos ir kitose srityse.

Savivaldybė taiko valstybinės žemės nuomos, žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių lengvatas besikuriančioms ir sukūrusioms naujų darbo vietų įmonėms. Savivaldybės tarybos sprendimu mokesčiai gali būti sumažinti, atleidžiama nuo jų arba atidedamas šių mokesčių sumokėjimo terminas.

Panevėžio verslininkų interesams atstovauja Prekybos, pramonės ir amatų rūmai bei Verslo konsultacijų centras. Plėtoti verslą mieste padeda KTU vadybos ir mokymo centras, Panevėžio apskrities turizmo informacijos centras. Verslininkai, norėdami gauti jiems naudingos informacijos apie ES struktūrinių fondų paramą, gali kreiptis į  Lietuvos verslo paramos agentūrą.

Miesto Savivaldybė valdo 11 įmonių, kurios rūpinasi švaria miesto aplinka, teikia vartotojams vandenį ir šilumą, transporto ir kitas paslaugas, kontrolinį akcijų paketą.

Panevėžys yra patogioje geografinėje padėtyje, nes čia susikerta svarbiausios Lietuvos automagistralės bei driekiasi tarptautinė VIA BALTICA magistralė. Panevėžiečiai, pagal apklausos rezultatus, Pramonės parko veiklos nelaiko reikšminga miestui – iš 5 galimų centras įvertintas tik 2.58 balais.

Panevėžiečiai neįžvelgia Mokslo ir technologijų parko bei Pramonės parko  privalumų, tačiau pateikia savo nuomonę, ko reikia Panevėžio miesto savivaldybei, kad verslas kurtųsi sparčiau ir efektyviau: lengvatų įmonių kūrimuisi suteikimas (35.9%) bei mokesčių lengvatos (34%). Visgi respondentai nesutinka, jog verslo kūrimui yra reikalingi mokymai apie verslo kūrimo principus (už mokymus apie verslą pasisako tik 9.5% apklausos dalyvių).

7.     ŠVIETIMAS

Panevėžio mieste ir toliau mažėjant mokinių skaičiui (2012 m. miesto bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi 13323 mokiniai, o 2016 m. – 11246 mokiniai), siekiant efektyviau panaudoti Savivaldybės biudžeto ir Mokinio krepšelio lėšas, būtina vykdyti bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos plano 2016–2020 metams stebėseną ir spartinti bendrojo ugdymo mokyklų tinklo optimizavimą. Reikia įvertinti ikimokyklinių įstaigų, bendrojo ugdymo mokyklų žaidimų aikštelių, sporto aikštynų būklę ir parengti jų atnaujinimo programą. Didėjant miesto pedagogų amžiui atlikta miesto švietimo įstaigų pedagoginio personalo analizė ir numatytos priemonės, užtikrinant jų kaitą. Užtikrinti neformaliojo vaikų švietimo programų kokybę ir racionalų lėšų panaudojimą. Tikslinga atnaujinti (renovuoti, rekonstruoti, remontuoti) ugdymo įstaigų pastatus, patalpas, inžinerinius tinklus ir įrenginius, neatitinkančius keliamų higienos, energetinio efektyvumo, technologinių ir saugumo reikalavimų. Būtina plėsti suaugusiųjų neformaliojo švietimo paslaugas. Planuojama įgyvendinti neformaliojo švietimo infrastruktūros tobulinimo projektus pagal regioninę priemonę.

Didžiausia profesinio mokymo įstaiga yra Panevėžio profesinio rengimo centras. Jame profesijos mokosi daugiau kaip tūkstantis mokinių.

Panevėžyje yra vienintelė apskrityje esanti aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą teikianti aukštoji mokykla – Panevėžio kolegija. Profesinio bakalauro laipsnio siekia daugiau kaip 2 tūkst. studentų.

Panevėžyje veikia ir Kauno technologijos universiteto Panevėžio institutas, kuriame aukštojo išsilavinimo kasmet siekia apie 1,5 tūkst. studentų. 92 % jų siekia įgyti bakalauro, 8 % – magistro laipsnį. Studentai gali studijuoti dienine ar vakarine studijų forma. Didžioji studentų dalis (61 %) studijuoja vakariniu būdu.

8.     APLINKOSAUGA

2017–2019 m. planuojama įgyvendinti pagrindinius aplinkosaugos politikos tikslus, t. y. sudaryti prielaidas subalansuotai plėtrai, išlaikant švarią ir sveiką gamtinę aplinką, išsaugant biologinę ir kraštovaizdžio įvairovę, siekiant atkurti rekreacines savybes (tai paskatintų turizmo plėtrą Panevėžyje ir miestas taptų ekonomiškai patrauklesnis), planuojama prižiūrėti Nevėžio upės vagą (šienauti žolinę vandens augaliją, daryti vandens kokybės tyrimus) ir Molainių buvusių filtracijos laukų teritorijoje augančius želdinius. Siekiant užtikrinti švaresnį orą mieste: rengti ir vykdytis aplinkos oro kokybės valdymo priemonių planą, atlikti detalius oro kokybės tyrimus, surinkti gatvių valymo atliekas, informuoti gyventojus apie galimybes prisidėti prie aplinkos oro taršos mažinimo, atnaujinti gatvių valymo automobilius. Įgyvendinti Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane numatytus uždavinius, plėsti atliekų tvarkymo infrastruktūrą, sudaryti geresnes sąlygas gyventojams rūšiuoti atliekas, tvarkyti nelegalius sąvartynus, pavojingas atliekas, kai neįmanoma nustatyti jų savininko. Mažinti atliekų, patenkančių į sąvartyną, kiekį ir skatinti gyventojus rūšiuoti atliekas. Įgyvendinti priemones, susijusias su aplinkosauginiu švietimu, aplinkosauginės informacijos rengimu ir sklaida, informuoti visuomenę apie aplinkosaugos problemas, tikslus gerinant ekologinę situaciją.

Apleistų miesto dalių regeneravimas sutvarkant esamas ir įrengiant naujas viešąsias erdves, parkus, rekreacines zonas. Pertvarkant Panevėžio žaliąsias zonas, gerinant miesto gamtinę aplinką ir gyvenimo kokybę, formuojant aktyviai lankomas rekreacines zonas, planuojama: modernizuoti Kultūros ir poilsio parką; sutvarkyti Jaunimo sodą; sutvarkyti Nevėžio upę ir pakrantes (atkarpa nuo Stoties g. tilto iki Nemuno g. tilto); Skaistakalnio parką ir jo prieigas; kompleksiškai sutvarkyti Panevėžio senvagės teritoriją, Nepriklausomybės a. ir jos prieigas, viešąsias erdves prie Panevėžio bendruomenių rūmų, sutvarkyti ir atkurti pažeisto kraštovaizdžio teritorijas Panevėžyje.

9.     SOCIALINĖ APSAUGA

2017–2019 m. socialinių paslaugų plėtros vizija – socialinių paslaugų teikimo užtikrinimas visų Panevėžio miesto socialinių grupių asmenims ir jų šeimoms, siekiant sudaryti sąlygas gyventojams išsaugoti žmogiškąjį orumą ir patenkinti jų žmogiškuosius poreikius. Gerinti socialinių paslaugų infrastruktūrą bendruomenėse, didinant socialinių paslaugų prieinamumą neįgaliesiems, senyvo amžiaus asmenims ir socialinės rizikos asmenims, šeimoms ir jose augantiems vaikams.

Išskiriamos prioritetinės socialinių paslaugų plėtros kryptys: vaiko globa šeimoje – prioritetinė vaiko globos forma; socialinių paslaugų tinklo plėtra, stiprinimas ir paslaugų teikimas socialinės rizikos šeimai ir vaikui; socialinių paslaugų infrastruktūros gerinimas, skatinant kokybiškų socialinių paslaugų teikimą seniems ir pagyvenusiems asmenims, vaikams našlaičiams ar likusiems be tėvų globos vaikams.

2017–2019 m. planuojama įgyvendinti projektą „Panevėžio bendruomeniniai šeimos namai“. Įgyvendinant projektą bus teikiamos kompleksinės paslaugos normaliai šeimai (ne socialinės rizikos).

10.                                      STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ ANALIZĖ

Stiprybės.

Įgyvendinamas Panevėžio miesto plėtros 2014–2020 metų strateginis planas, Panevėžio miesto bendrasis planas, kasmet rengiami Panevėžio miesto savivaldybės veiklos trimečiai planai.

Panevėžio miesto savivaldybė, planuodama savo veiklą ir priimdama svarbius sprendimus, operatyviai informuoja, į svarstymo ir sprendimų priėmimo procesą įtraukia miesto bendruomenę, įvairių interesų grupių atstovus.

Tiesioginių užsienio investicijų augimas sudaro galimybes kurti naujas darbo vietas, diegti naujus technologijų ir valdymo modelius.

Organizuojami nacionalinio, regioninio ar tarptautinio lygio sporto renginiai, gerai išvystyta sporto infrastruktūra.

Didelė kultūros renginių įvairovė.

Silpnybės.

Net ir gerėjant ekonominei situacijai šalyje, Savivaldybės poreikių finansavimas ribotas.

Nors kuriami strateginiai planai, programinis biudžetas, orientacija į rezultatus vis dar nepakankama.

Nusidėvėjusi švietimo, sveikatos, sporto, kultūros įstaigų materialinė bazė.

Nepakankamai skatinami mokslo ir verslo ryšiai, pritraukiamos privačios investicijos.

Galimybės.

Pasinaudojus ES struktūrinių fondų parama bus galima intensyviau modernizuoti miesto susisiekimo, komunalinio ūkio, aplinkos apsaugos, rekreacinę infrastruktūrą ir socialinės sferos įstaigų materialinę bazę.

Intensyviai plėtojama miesto susisiekimo infrastruktūra: rekonstruojamos ir tiesiamos naujos gatvės. Panevėžio susisiekimo sistema yra tarptautinio susisiekimo tinklo dalis.

Vystoma laisvosios ekonominės zonos (LEZ) infrastruktūra, toliau pritraukiami investuotojai ir plečiama rinkodarinė veikla.

Aktyvių informacinių rinkodaros priemonių taikymas pritrauktų daugiau šalies ir užsienio investuotojų kurti kvalifikuotas darbo vietas.

Bendrojo ugdymo mokyklų tinklo optimizavimas.

Bendruomenių centrų veiklos stiprinimas.

„Rail Baltica“ projekto įgyvendinimas sustiprins Panevėžio miesto geografinės padėties, urbanistinės struktūros ir esamos transporto infrastruktūros privalumus. Tai leis sukurti daug darbo vietų, užsienio verslininkus paskatins investuoti Panevėžio regione, jau dirbantiems verslininkams pagerės sąlygos plėsti veiklą.

Grėsmės.

Gyventojų mažėjimas.

Nedarbas, ypač jaunų žmonių.

Darbuotojų emigracija dėl susidariusių socialinių-ekonominių aplinkybių.

Didėjanti gyventojų socialinė atskirtis.

Darbo jėgos emigracija (ypač aukštos kvalifikacijos specialistų).

Mažėjantis mokinių skaičius bendrojo ugdymo mokyklose.

Visuomenės senėjimas (didės socialinės apsaugos išlaidų poreikis).

Padidėjusi tarša.

 

11.                                      IŠVADOS

Apibendrinant Panevėžio miestas yra geografiškai patogioje vietoje kur driekiasi Via Baltica magistralė.  Europinės reikšmės prekybos, tranzito ir turizmo arterija, iš aplinkinių rajonų pasiekiama respublikinės reikšmės kelių jungtimis, keliautojams atveria mažai pažįstamą senosios Europos provinciją – vadinamąjį turizmo šilko kelią. Europinės reikšmės magistralė „Via Baltica“ jungia Pietvakarių ir Šiaurės Europos šalių miestus Prahą, Vroclavą, Varšuvą, Marijampolę, Kauną, Panevėžį, Pasvalį, Rygą, Taliną ir Helsinkį. Tai duoda progai atsiskleisti turizmo sričiai šioje Lietuvos dalyje, puiki galimybė vystytis tarptautinei kultūrai, šalies augimui, taip pat ir ekonomikos augimui.

Tinkamai išnaudojus tiesiogines užsienio investicijas šis miestas nori tapti versliu ir kurti darbo vietas nedarbo skaičiams mažinti ir  jaunajai kartai, kuris vis labiau retėja, tiek Panevėžio mieste, o ypač Panevėžio rajonuose.

Gyventojų senėjimo problema paplitusi visoje Lietuvoje, Panevėžys taip pat kovoja su čia problema kurdamas sveikatingumo problemas, bei skatindamas gimstamumą, gausias šeimas. Šiuos kardinalius pakitimus galima pamatyti mokyklose, kur mokinių skaičius sparčiai mažėja.

Kaip gan nemažas miestas, Panevėžys stengiasi rūpintis aplinka. Miestas tobulina infrastruktūra, kuri bus patogesnė greitesniam susisiekimui, bei pabrėžiamas senyvo amžiaus žmonių judėjimo laisvumo didinimas.

Šis Lietuvos miestas susiduria su tomis pačiomis problemomis kaip ir visa Lietuva, bet taip pat kaip ir visa Lietuva stengiasi jas mažinti. Panevėžys išnaudoja visas galima investicija, skatina verslą mažindamas mokesčius, bei suteikdamas lengvatas. Panevėžys kuria miestą, kuris taptų patogus užsienio investicijoms.

 

TURINYS

  1. ĮVADAS. 3
  2. PANEVĖŽIO MIESTO LANKYTINOS VIETOS. 4
  3. MIESTO GYVENTOJAI. 5
  4. EKONOMIKA IR VERSLAS. 7
  5. VERSLO OBJEKTŲ VEIKLOS RŪŠYS. 9
  6. VERSLO OBJEKTAI. 11
  7. ŠVIETIMAS. 12
  8. APLINKOSAUGA.. 13
  9. SOCIALINĖ APSAUGA.. 14
  10. STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ ANALIZĖ.. 14
  11. IŠVADOS. 16
  12. LITERATŪRA.. 17

 

1.     ĮVADAS

Panevėžys – miestas šiaurės Lietuvoje, Vidurio Lietuvos žemumoje, abipus Nevėžio, 136 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus. Vienas didžiųjų Lietuvos miestų (penktasis pagal dydį). Panevėžys yra apskrities ir Panevėžio rajono savivaldybės centras, Panevėžio miesto savivaldybė, taip pat Panevėžio ir Velžio seniūnijos centras, Panevėžio vyskupija.

Panevėžys – augantis, besiplečiantis miestas, turintis įtakos regiono plėtrai. Miestas yra patogioje geografinėje padėtyje, čia susikerta svarbiausios Lietuvos automagistralės, driekiasi tarptautinė Via Baltica magistralė, miestą kerta geležinkelis ir turizmo reikmėms naudojamas siaurasis geležinkelis. Per penkis šimtmečius miestas išaugo į gana didelį pramonės centrą, kuriame vystoma maisto (alaus, cukraus, grūdų malimo) ir lengvoji (lininių tekstilės gaminių) pramonė. Nors Panevėžyje dominuoja smulkus ir vidutinis verslas, tačiau sėkmingai veikia ir didelės įmonės. AB „Panevėžio statybos trestas“ – viena didžiausių statybos bendrovių šalyje, o AB „Panevėžio keliai“ – viena didžiausių miesto įmonių. Panevėžyje veikia vienintelis šalyje Norvegijos industrijos parkas. Panevėžys turi didelį potencialą tapti svarbiausiais Lietuvos šiaurės rytų vartais, strateginiu logistikos mazgu, šalies pažangiųjų technologijų ir pramonės centru, patrauklia verslui ir investicijoms Aukštaitijos sostine. Panevėžio miestas visais laikais laikėsi ekonomiškai stabiliai ir nuolat augo, dalyvavo Lietuvos istorijos kūrime.  Tarpukariu miestas garsėjo malūnais, pastatyti linų apdirbimo, cukraus ir muilo fabrikai. 1927 m. Po 1945 metų, pokario laikais, miesto gyvenimą įtakojant komunistų partijai ir sovietinei santvarkai, miestas ėmė plėstis į pramonės centrą. Plėtėsi miesto teritorija, išaugo stambūs gyvenamųjų namų kvartalai. 1955–1965 m. pastatytos autokompresorių, „Ekrano“, kabelių, tiksliosios mechanikos gamyklos, stiklo fabrikas. 7-ajame dešimtmetyje pradėta miesto centrinės dalies rekonstrukcija, sutvarkyta Nevėžio senvagė. Vakarinėje miesto dalyje pastatyti nauji mikrorajonai – Klaipėda (architektės I. Daujotytė, I. Mumšienė, G. Bimbienė), Pilėnai (architektė G. Bilubienė), Kniaudiškiai (architektai V. Andriuška, M. Steponavičius ir kt.), Tulpės (architektai S. Katilius ir N. Garbaliauskienė). Miestas plėtotas pagal 1947, 1962 m. (architektė I. Daujotaitė), 1973 m. (architektas V. Bugailiškis) bendruosius planus.

Stambios pramonės augimas buvo ir iš dalies tebėra miesto gyventojų pasididžiavimo ir bendruomenės integracijos faktorius. Būtent jis keliems dešimtmečiams tapo panevėžiečių savivokos pagrindu. Greitas miesto augimas ir spartus gyventojų skaičiaus daugėjimas iškėlė daug problemų. Miestas tapo gaminančiu, bet nei projektuojančiu, nei kuriančiu. Nuo ekonomikos ryškiai atsiliko kultūrinės ir socialinės sferų plėtra. Panevėžyje nebuvo įkurta nė viena reikšmingesnė mokslo įstaiga, švietimo sistema per pastaruosius beveik tris šimtus metų netoli tepažengė nuo vidurinio mokslo lygio. Iš kultūros institucijų tik Panevėžio dramos teatras apie du dešimtmečius buvo pasiekęs aukštesnį nei nacionalinis teatras lygį. Miestas neturėjo galimybių suformuoti savo intelektualinio potencialo.

1990 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę prasidėjo greitas visuomenės integravimas į šiuolaikinę Europos bendruomenę. Jis vyksta visose – mentaliteto, ekonomikos, papročių, elgesio normų, kultūros ir švietimo modelių sferose. Didžiausias išbandymas teko miesto pramonei, kuri turėjo labai greitai restruktūrizuotis ir prisitaikyti prie postindustrinės visuomenės diktuojamų sąlygų.

2.     PANEVĖŽIO MIESTO LANKYTINOS VIETOS

Vienas iš reikšmingiausių XV a. pab. dvarų Šiaurės Lietuvoje. Bistrampolio dvaras nuo XVII a. pab. apie tris šimtmečius priklausė bajorų Bistramų giminei. Jų giminaitis buvo Nobelio premijos laureatas lenkų rašytojas Henrikas Senkevičius, kuris dvare kūrė istorinę trilogiją. Dvarininkai buvo sukaupę 2 000 knygų, turtingą giminės archyvą ir meno kūrinių kolekciją. Naujieji mūriniai dvaro rūmai baigti statyti 1850 m. Dviejų aukštų rūmai su arkada ir kolonomis pagrindiniame fasade yra stačiakampio formos, suplanuoti įstrižai pasaulio ašių atžvilgiu, klasicistinio stiliaus. Iki šių dienų išliko dar 10 kitų dvaro sodybos ansamblio pastatų, kurių seniausi yra 1820 m. Aplinkui – didelis XIX a. pr. parkas, 3 tvenkiniai ir kapinės.

Sutvarkyti centrinių dvaro rūmų fasadai, atstatyta ledainė. Buvusioje dvaro elektrinėje įkurtas knygnešystės muziejus, jame eksponuojamas kryžius, po kuriuo mirė knygnešys Jurgis Bielinis. Ant Birutės kalno atstatytas parko paviljonas. Rūmuose veikia viešbutis, kavinė-restoranas. Išlikusiame žirgyne įrengta koncertinė salė.

Aukštaitijos siaurasis geležinkelis – Panevėžį galima drąsiai vadinti miestu prie istorinio Siaurojo geležinkelio. Siaurukas Aukštaitijoje pradėtas tiesti 1891 m. Traukiniai iki Panevėžio ėmė kursuoti 1899 m. rudenį. Iš pradžių siauruku buvo gabenami įvairūs kroviniai, netrukus vežami ir keleiviai. Tarpukariu ši transporto priemonė pasidarė itin paklausi įvairiose ūkio šakose. Vėliau krovinių pervežimas mažėjo, o nuo 2001 m. siaurukas pakeitė veiklos pobūdį ir tapo istoriniu-turistiniu traukiniu ir unikalia atrakcija.

Šv. Petro ir Povilo bažnyčia – Bažnyčia pastatyta 1885 m. klebono Mykolo Chodoravičiaus rūpesčiu. Bažnyčia neoromaninė, bazilikinė, stačiakampio plano (52 x 26 m), su pusapskrite apside, dvibokštė. Vidus 3 navų, yra 3 altoriai. Šventoriaus tvora plytų mūro ir metalinio tinklo. 1887 m. įrengti vargonai. 1898 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Gasparas Girtautas. Per Pirmąjį pasaulinį karą į Rusiją išvežti 4 varpai. Po karo ją suremontavo kanauninkas Vladas Butvila, prelato Jono Grabio rūpesčiu įsigyti 3 varpai. Nuo 1970 m. klebonavęs monsinjoras Jonas Juodelis pastatė kleboniją. Ši bažnyčia – Lietuvos bažnytinės architektūros fasado apšvietimo pavyzdys.

Krekenavos regioninis parkas – Parko plotas – 11968 ha. Teritorija driekiasi abipus Nevėžio slėnio, aprėpia dalį Krekenavos, Upytės, Naujamiesčio ir Ramygalos seniūnijų bei dalį Surviliškio seniūnijos Kėdainių rajone. Čia išlikęs Nėvėžio senslėnis su daugybę intakų ir senvagės liekanų. Plyti moreninės lygumos, vietomis paįvairintos aliuvinės kilmės banguotu ir kauburiuotu paviršiumi. Parke vyrauja drėgni, daugiausia mišrūs medynai, vietomis yra ąžuolynų bei uosynų. Randama daugiau kaip 800 augalų bei gyvūnų rūšių, tarp jų nemažai retų ir saugomų. Iš buvusių 20 dvarų parko teritorijoje likę tik sodybų fragmentai. Išlikę Linkavičių-Slabados, Ūdrų dvarų architektūros ansambliai, Daniliškio ir Rodų dvarų terasiniai parkai, Levaniškio dvaro parkas.

3.     MIESTO GYVENTOJAI

Panevėžys pagal gyventojų skaičių yra penktas Lietuvos Respublikos miestas. 2017 m. pradžioje mieste gyveno 91,054 tūkst. gyventojų (remiantis oficialiosios statistikos portalo duomenimis). Didžiąją miesto gyventojų dalį sudaro darbingo amžiaus žmonės – 61 procentą, vaikai (iki 15 metų amžiaus) -15 procentų, pensinio amžiaus žmonės – 24 procentus.  56 procentus visų miestelėnų sudaro moterys, 44 procentus – vyrai.

 

Remiantis oficialiosios statistikos departamento duomenimis, matome jog Panevėžyje gan stabiliai mažėja gyventoju skaičius, kaip ir Šiauliuose. Šiaulių miestas buvo pasirinktas kaip palyginamasis dėl panašaus gyventojų skaičiaus. Panevėžio miestas susiduria su problema, čia gyventojų ne daugėja, o mažėja. Tokie procesai vyksta visoje Lietuve. Paskutiniuoju laikotarpiu Lietuvos gyventojų skaičius kasmet sumažėja apie 1 proc. Tai vyksta dėl didelės emigracijos ir mažo gimstamumo.

Mažėjant gyventojų skaičiui ir toliau pastebima gyventojų senėjimo tendencija. . . .

8.     APLINKOSAUGA

2017–2019 m. planuojama įgyvendinti pagrindinius aplinkosaugos politikos tikslus, t. y. sudaryti prielaidas subalansuotai plėtrai, išlaikant švarią ir sveiką gamtinę aplinką, išsaugant biologinę ir kraštovaizdžio įvairovę, siekiant atkurti rekreacines savybes (tai paskatintų turizmo plėtrą Panevėžyje ir miestas taptų ekonomiškai patrauklesnis), planuojama prižiūrėti Nevėžio upės vagą (šienauti žolinę vandens augaliją, daryti vandens kokybės tyrimus) ir Molainių buvusių filtracijos laukų teritorijoje augančius želdinius. Siekiant užtikrinti švaresnį orą mieste: rengti ir vykdytis aplinkos oro kokybės valdymo priemonių planą, atlikti detalius oro kokybės tyrimus, surinkti gatvių valymo atliekas, informuoti gyventojus apie galimybes prisidėti prie aplinkos oro taršos mažinimo, atnaujinti gatvių valymo automobilius. Įgyvendinti Valstybiniame atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plane numatytus uždavinius, plėsti atliekų tvarkymo infrastruktūrą, sudaryti geresnes sąlygas gyventojams rūšiuoti atliekas, tvarkyti nelegalius sąvartynus, pavojingas atliekas, kai neįmanoma nustatyti jų savininko. Mažinti atliekų, patenkančių į sąvartyną, kiekį ir skatinti gyventojus rūšiuoti atliekas. Įgyvendinti priemones, susijusias su aplinkosauginiu švietimu, aplinkosauginės informacijos rengimu ir sklaida, informuoti visuomenę apie aplinkosaugos problemas, tikslus gerinant ekologinę situaciją.

Apleistų miesto dalių regeneravimas sutvarkant esamas ir įrengiant naujas viešąsias erdves, parkus, rekreacines zonas. Pertvarkant Panevėžio žaliąsias zonas, gerinant miesto gamtinę aplinką ir gyvenimo kokybę, formuojant aktyviai lankomas rekreacines zonas, planuojama: modernizuoti Kultūros ir poilsio parką; sutvarkyti Jaunimo sodą; sutvarkyti Nevėžio upę ir pakrantes (atkarpa nuo Stoties g. tilto iki Nemuno g. tilto); Skaistakalnio parką ir jo prieigas; kompleksiškai sutvarkyti Panevėžio senvagės teritoriją, Nepriklausomybės a. ir jos prieigas, viešąsias erdves prie Panevėžio bendruomenių rūmų, sutvarkyti ir atkurti pažeisto kraštovaizdžio teritorijas Panevėžyje.

9.     SOCIALINĖ APSAUGA

2017–2019 m. socialinių paslaugų plėtros vizija – socialinių paslaugų teikimo užtikrinimas visų Panevėžio miesto socialinių grupių asmenims ir jų šeimoms, siekiant sudaryti sąlygas gyventojams išsaugoti žmogiškąjį orumą ir patenkinti jų žmogiškuosius poreikius. Gerinti socialinių paslaugų infrastruktūrą bendruomenėse, didinant socialinių paslaugų prieinamumą neįgaliesiems, senyvo amžiaus asmenims ir socialinės rizikos asmenims, šeimoms ir jose augantiems vaikams.

Išskiriamos prioritetinės socialinių paslaugų plėtros kryptys: vaiko globa šeimoje – prioritetinė vaiko globos forma; socialinių paslaugų tinklo plėtra, stiprinimas ir paslaugų teikimas socialinės rizikos šeimai ir vaikui; socialinių paslaugų infrastruktūros gerinimas, skatinant kokybiškų socialinių paslaugų teikimą seniems ir pagyvenusiems asmenims, vaikams našlaičiams ar likusiems be tėvų globos vaikams.

2017–2019 m. planuojama įgyvendinti projektą „Panevėžio bendruomeniniai šeimos namai“. Įgyvendinant projektą bus teikiamos kompleksinės paslaugos normaliai šeimai (ne socialinės rizikos).

10.                                      STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ ANALIZĖ

Stiprybės.

Įgyvendinamas Panevėžio miesto plėtros 2014–2020 metų strateginis planas, Panevėžio miesto bendrasis planas, kasmet rengiami Panevėžio miesto savivaldybės veiklos trimečiai planai.

Panevėžio miesto savivaldybė, planuodama savo veiklą ir priimdama svarbius sprendimus, operatyviai informuoja, į svarstymo ir sprendimų priėmimo procesą įtraukia miesto bendruomenę, įvairių interesų grupių atstovus.

Tiesioginių užsienio investicijų augimas sudaro galimybes kurti naujas darbo vietas, diegti naujus technologijų ir valdymo modelius.

Organizuojami nacionalinio, regioninio ar tarptautinio lygio sporto renginiai, gerai išvystyta sporto infrastruktūra.

Didelė kultūros renginių įvairovė.

Silpnybės.

Net ir gerėjant ekonominei situacijai šalyje, Savivaldybės poreikių finansavimas ribotas.

Nors kuriami strateginiai planai, programinis biudžetas, orientacija į rezultatus vis dar nepakankama.

Nusidėvėjusi švietimo, sveikatos, sporto, kultūros įstaigų materialinė bazė.

Nepakankamai skatinami mokslo ir verslo ryšiai, pritraukiamos privačios investicijos.

Galimybės.

Pasinaudojus ES struktūrinių fondų parama bus galima intensyviau modernizuoti miesto susisiekimo, komunalinio ūkio, aplinkos apsaugos, rekreacinę infrastruktūrą ir socialinės sferos įstaigų materialinę bazę.

Intensyviai plėtojama miesto susisiekimo infrastruktūra: rekonstruojamos ir tiesiamos naujos gatvės. Panevėžio susisiekimo sistema yra tarptautinio susisiekimo tinklo dalis.

Vystoma laisvosios ekonominės zonos (LEZ) infrastruktūra, toliau pritraukiami investuotojai ir plečiama rinkodarinė veikla.

Aktyvių informacinių rinkodaros priemonių taikymas pritrauktų daugiau šalies ir užsienio investuotojų kurti kvalifikuotas darbo vietas.

Bendrojo ugdymo mokyklų tinklo optimizavimas.

Bendruomenių centrų veiklos stiprinimas.

„Rail Baltica“ projekto įgyvendinimas sustiprins Panevėžio miesto geografinės padėties, urbanistinės struktūros ir esamos transporto infrastruktūros privalumus. Tai leis sukurti daug darbo vietų, užsienio verslininkus paskatins investuoti Panevėžio regione, jau dirbantiems verslininkams pagerės sąlygos plėsti veiklą.

Grėsmės.

Gyventojų mažėjimas.

Nedarbas, ypač jaunų žmonių.

Darbuotojų emigracija dėl susidariusių socialinių-ekonominių aplinkybių.

Didėjanti gyventojų socialinė atskirtis.

Darbo jėgos emigracija (ypač aukštos kvalifikacijos specialistų).

Mažėjantis mokinių skaičius bendrojo ugdymo mokyklose.

Visuomenės senėjimas (didės socialinės apsaugos išlaidų poreikis).

Padidėjusi tarša.

 

11.                                      IŠVADOS

Apibendrinant Panevėžio miestas yra geografiškai patogioje vietoje kur driekiasi Via Baltica magistralė.  Europinės reikšmės prekybos, tranzito ir turizmo arterija, iš aplinkinių rajonų pasiekiama respublikinės reikšmės kelių jungtimis, keliautojams atveria mažai pažįstamą senosios Europos provinciją – vadinamąjį turizmo šilko kelią. Europinės reikšmės magistralė „Via Baltica“ jungia Pietvakarių ir Šiaurės Europos šalių miestus Prahą, Vroclavą, Varšuvą, Marijampolę, Kauną, Panevėžį, Pasvalį, Rygą, Taliną ir Helsinkį. Tai duoda progai atsiskleisti turizmo sričiai šioje Lietuvos dalyje, puiki galimybė vystytis tarptautinei kultūrai, šalies augimui, taip pat ir ekonomikos augimui.

Tinkamai išnaudojus tiesiogines užsienio investicijas šis miestas nori tapti versliu ir kurti darbo vietas nedarbo skaičiams mažinti ir  jaunajai kartai, kuris vis labiau retėja, tiek Panevėžio mieste, o ypač Panevėžio rajonuose.

Gyventojų senėjimo problema paplitusi visoje Lietuvoje, Panevėžys taip pat kovoja su čia problema kurdamas sveikatingumo problemas, bei skatindamas gimstamumą, gausias šeimas. Šiuos kardinalius pakitimus galima pamatyti mokyklose, kur mokinių skaičius sparčiai mažėja.

Kaip gan nemažas miestas, Panevėžys stengiasi rūpintis aplinka. Miestas tobulina infrastruktūra, kuri bus patogesnė greitesniam susisiekimui, bei pabrėžiamas senyvo amžiaus žmonių judėjimo laisvumo didinimas.

Šis Lietuvos miestas susiduria su tomis pačiomis problemomis kaip ir visa Lietuva, bet taip pat kaip ir visa Lietuva stengiasi jas mažinti. Panevėžys išnaudoja visas galima investicija, skatina verslą mažindamas mokesčius, bei suteikdamas lengvatas. Panevėžys kuria miestą, kuris taptų patogus užsienio investicijoms.

 

Join the Conversation

×
×