Panevėžys

154 0

TURINYS

  1. ĮVADAS. 3
  2. PANEVĖŽIO MIESTO LANKYTINOS VIETOS. 4
  3. MIESTO GYVENTOJAI. 5
  4. EKONOMIKA IR VERSLAS. 7
  5. VERSLO OBJEKTŲ VEIKLOS RŪŠYS. 9
  6. VERSLO OBJEKTAI. 11
  7. ŠVIETIMAS. 12
  8. APLINKOSAUGA.. 13
  9. SOCIALINĖ APSAUGA.. 14
  10. STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ ANALIZĖ.. 14
  11. IŠVADOS. 16
  12. LITERATŪRA.. 17

 

1.     ĮVADAS

Panevėžys – miestas šiaurės Lietuvoje, Vidurio Lietuvos žemumoje, abipus Nevėžio, 136 km į šiaurės vakarus nuo Vilniaus. Vienas didžiųjų Lietuvos miestų (penktasis pagal dydį). Panevėžys yra apskrities ir Panevėžio rajono savivaldybės centras, Panevėžio miesto savivaldybė, taip pat Panevėžio ir Velžio seniūnijos centras, Panevėžio vyskupija.

Panevėžys – augantis, besiplečiantis miestas, turintis įtakos regiono plėtrai. Miestas yra patogioje geografinėje padėtyje, čia susikerta svarbiausios Lietuvos automagistralės, driekiasi tarptautinė Via Baltica magistralė, miestą kerta geležinkelis ir turizmo reikmėms naudojamas siaurasis geležinkelis. Per penkis šimtmečius miestas išaugo į gana didelį pramonės centrą, kuriamee vystoma maisto (alaus, cukraus, grūdų malimo) ir lengvoji (lininių tekstilės gaminių) pramonė. Nors Panevėžyje dominuoja smulkus ir vidutinis verslas, tačiau sėkmingai veikia ir didelės įmonės. AB „Panevėžio statybos trestas“ – viena didžiausių statybos bendrovių šalyje, o AB „Panevėžio keliai“ – viena didžiausių miesto įmonių. Panevėžyje veikia vienintelis šalyje Norvegijos industrijos parkas. Panevėžys turi didelį potencialą tapti svarbiausiais Lietuvos šiaurės rytų vartais, strateginiu logistikos mazgu, šalies pažangiųjų technologijų ir pramonės centru, patrauklia verslui ir investicijoms Aukštaitijos sostine. Panevėžio miestas visais laikais laikėsi ekonomiiškai stabiliai ir nuolat augo, dalyvavo Lietuvos istorijos kūrime.  Tarpukariu miestas garsėjo malūnais, pastatyti linų apdirbimo, cukraus ir muilo fabrikai. 1927 m. Po 1945 metų, pokario laikais, miesto gyvenimą įtakojant komunistų partijai ir sovietinei santvarkai, miestas ėmė plėstis į pramonės centrą. Plėtėsi miesto teritorija, iša

augo stambūs gyvenamųjų namų kvartalai. 1955–1965 m. pastatytos autokompresorių, „Ekrano“, kabelių, tiksliosios mechanikos gamyklos, stiklo fabrikas. 7-ajame dešimtmetyje pradėta miesto centrinės dalies rekonstrukcija, sutvarkyta Nevėžio senvagė. Vakarinėje miesto dalyje pastatyti nauji mikrorajonai – Klaipėda (architektės I. Daujotytė, I. Mumšienė, G. Bimbienė), Pilėnai (architektė G. Bilubienė), Kniaudiškiai (architektai V. Andriuška, M. Steponavičius ir kt.), Tulpės (architektai S. Katilius ir N. Garbaliauskienė). Miestas plėtotas pagal 1947, 1962 m. (architektė I. Daujotaitė), 1973 m. (architektas V. Bugailiškis) bendruosius planus.

Stambios pramonės augimas buvo ir iš dalies tebėra miesto gyventojų pasididžiavimo ir bendruomenės integracijos faktorius. Būtent jis keliems dešimtmečiams tapo panevėžiečių savivokos pagrindu. Greitas miesto augimas ir spartus gyventojų skaičiaus daugėjimas iškėlė daug problemų. Miestas tapo gaminančiu, bet nei projektuojančiu, nei kuriančiu. Nuo ekonomikos ryškiai atsiliko kultūrinės ir socialinės sferų plėtra. PPanevėžyje nebuvo įkurta nė viena reikšmingesnė mokslo įstaiga, švietimo sistema per pastaruosius beveik tris šimtus metų netoli tepažengė nuo vidurinio mokslo lygio. Iš kultūros institucijų tik Panevėžio dramos teatras apie du dešimtmečius buvo pasiekęs aukštesnį nei nacionalinis teatras lygį. Miestas neturėjo galimybių suformuoti savo intelektualinio potencialo.

1990 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę prasidėjo greitas visuomenės integravimas į šiuolaikinę Europos bendruomenę. Jis vyksta visose – mentaliteto, ekonomikos, papročių, elgesio normų, kultūros ir švietimo modelių sferose. Didžiausias išbandymas teko miesto pramonei, kuri turėjo labai greitai restruktūrizuot

tis ir prisitaikyti prie postindustrinės visuomenės diktuojamų sąlygų.

2.     PANEVĖŽIO MIESTO LANKYTINOS VIETOS

Vienas iš reikšmingiausių XV a. pab. dvarų Šiaurės Lietuvoje. Bistrampolio dvaras nuo XVII a. pab. apie tris šimtmečius priklausė bajorų Bistramų giminei. Jų giminaitis buvo Nobelio premijos laureatas lenkų rašytojas Henrikas Senkevičius, kuris dvare kūrė istorinę trilogiją. Dvarininkai buvo sukaupę 2 000 knygų, turtingą giminės archyvą ir meno kūrinių kolekciją. Naujieji mūriniai dvaro rūmai baigti statyti 1850 m. Dviejų aukštų rūmai su arkada ir kolonomis pagrindiniame fasade yra stačiakampio formos, suplanuoti įstrižai pasaulio ašių atžvilgiu, klasicistinio stiliaus. Iki šių dienų išliko dar 10 kitų dvaro sodybos ansamblio pastatų, kurių seniausi yra 1820 m. Aplinkui – didelis XIX a. pr. parkas, 3 tvenkiniai ir kapinės.

Sutvarkyti centrinių dvaro rūmų fasadai, atstatyta ledainė. Buvusioje dvaro elektrinėje įkurtas knygnešystės muziejus, jame eksponuojamas kryžius, po kuriuo mirė knygnešys Jurgis Bielinis. Ant Birutės kalno atstatytas parko paviljonas. Rūmuose veikia viešbutis, kavinė-restoranas. Išlikusiame žirgyne įrengta koncertinė salė.

Aukštaitijos siaurasis geležinkelis – Panevėžį galima drąsiai vadinti miestu prie istorinio Siaurojo geležinkelio. Siaurukas Aukštaitijoje pradėtas tiesti 1891 m. Traukiniai iki Panevėžio ėmė kursuoti 1899 m. rudenį. Iš pradžių siauruku buvo gabenami įvairūs kroviniai, netrukus vežami ir keleiviai. Tarpukariu ši transporto priemonė pasidarė itin paklausi įvairiose ūkio šakose. Vėliau krovinių pervežimas mažėjo, o nuo 2001 m. siaurukas pakeitė veiklos pobūdį ir tapo istoriniu-turist

tiniu traukiniu ir unikalia atrakcija.

Šv. Petro ir Povilo bažnyčia – Bažnyčia pastatyta 1885 m. klebono Mykolo Chodoravičiaus rūpesčiu. Bažnyčia neoromaninė, bazilikinė, stačiakampio plano (52 x 26 m), su pusapskrite apside, dvibokštė. Vidus 3 navų, yra 3 altoriai. Šventoriaus tvora plytų mūro ir metalinio tinklo. 1887 m. įrengti vargonai. 1898 m. bažnyčią konsekravo vyskupas Gasparas Girtautas. Per Pirmąjį pasaulinį karą į Rusiją išvežti 4 varpai. Po karo ją suremontavo kanauninkas Vladas Butvila, prelato Jono Grabio rūpesčiu įsigyti 3 varpai. Nuo 1970 m. klebonavęs monsinjoras Jonas Juodelis pastatė kleboniją. Ši bažnyčia – Lietuvos bažnytinės architektūros fasado apšvietimo pavyzdys.

Krekenavos regioninis parkas – Parko plotas – 11968 ha. Teritorija driekiasi abipus Nevėžio slėnio, aprėpia dalį Krekenavos, Upytės, Naujamiesčio ir Ramygalos seniūnijų bei dalį Surviliškio seniūnijos Kėdainių rajone. Čia išlikęs Nėvėžio senslėnis su daugybę intakų ir senvagės liekanų. Plyti moreninės lygumos, vietomis paįvairintos aliuvinės kilmės banguotu ir kauburiuotu paviršiumi. Parke vyrauja drėgni, daugiausia mišrūs medynai, vietomis yra ąžuolynų bei uosynų. Randama daugiau kaip 800 augalų bei gyvūnų rūšių, tarp jų nemažai retų ir saugomų. Iš buvusių 20 dvarų parko teritorijoje likę tik sodybų fragmentai. Išlikę Linkavičių-Slabados, Ūdrų dvarų architektūros ansambliai, Daniliškio ir Rodų dvarų terasiniai parkai, Levaniškio dvaro parkas.

3.     MIESTO GYVENTOJAI

Panevėžys pagal gyventojų skaičių yra penktas Lietuvos Respublikos miestas. 2017 m. pradžioje mieste gyveno 91,054 tūkst. gyventojų (remiantis oficialiosios statistikos portalo duomenimis). Didžiąją miesto gyventojų dalį sudaro darbingo amžiaus

žmonės – 61 procentą, vaikai (iki 15 metų amžiaus) -15 procentų, pensinio amžiaus žmonės – 24 procentus.  56 procentus visų miestelėnų sudaro moterys, 44 procentus – vyrai.

 

Remiantis oficialiosios statistikos departamento duomenimis, matome jog Panevėžyje gan stabiliai mažėja gyventoju skaičius, kaip ir Šiauliuose. Šiaulių miestas buvo pasirinktas kaip palyginamasis dėl panašaus gyventojų skaičiaus. Panevėžio miestas susiduria su problema, čia gyventojų ne daugėja, o mažėja. Tokie procesai vyksta visoje Lietuve. Paskutiniuoju laikotarpiu Lietuvos gyventojų skaičius kasmet sumažėja apie 1 proc. Tai vyksta dėl didelės emigracijos ir mažo gimstamumo.

Mažėjant gyventojų skaičiui ir toliau pastebima gyventojų senėjimo tendencija. Ši tendencija vyrauja ne tik Panevėžyje, bet ir visoje Lietuvoje.

  Nuolatinių gyventojų skaičius metų pradžioje | asmenys
2013 2014 2015 2016 2017
Vyrai Iš viso pagal amžių 111157 109605 108063 105939 103277
Gyventojai (0–15 metų amžiaus) 18631 18073 17595 17127 16600
Darbingo amžiaus gyventojai 73175 72396 71534 70091 68196
Pensinio amžiaus gyventojai 19351 19136 18934 18721 18481
Moterys Iš viso pagal amžių 131183 129143 127331 125062 121756
Gyventojai (0–15 metų amžiaus) 17721 17141 16722 16340 15897
Darbingo amžiaus gyventojai 72721 71934 71216 70010 67886
Pensinio amžiaus gyventojai 40741 40068 39393 38712 37973

 

 

4.     EKONOMIKA IR VERSLAS

Dėl šalyje vyraujančio ekonomikos nuosmukio blogėja Lietuvos savivaldybių padėtis Lietuvos Respublikos finansų ministerija skelbia, jog 2012 – 2017 metais, atsigaunant ekonomikai, BVP toliau palaipsniui augs, didės darbo užmokestis, mažės nedarbas.

2015 m. Panevėžio apskrities bendras vidaus produktas (BVP) sudarė 6 proc. šalies sukuriamo bendrojo vidaus produkto. Palyginti su 2007 m., BVP Panevėžio apskrityje išaugo 14,3 proc. ir sudarė 1851, 57  mln. Eur. Vienam apskrities gyventojui 2015 m. teko 6,56 tūkstančiai eurų  (15,8 proc. daugiau nei 2014 m.), arba 70,9 proc., palyginti su šalies vidurkiu.

2014 2015 2016 2017
Lietuvos Respublika        
Bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui, tūkst. Eurų 8 068,53 8 444,97 6 856,37 7 602,54
BVP, tenkantis vienam gyventojui

. . .

mikos augimui.

Tinkamai išnaudojus tiesiogines užsienio investicijas šis miestas nori tapti versliu ir kurti darbo vietas nedarbo skaičiams mažinti ir  jaunajai kartai, kuris vis labiau retėja, tiek Panevėžio mieste, o ypač Panevėžio rajonuose.

Gyventojų senėjimo problema paplitusi visoje Lietuvoje, Panevėžys taip pat kovoja su čia problema kurdamas sveikatingumo problemas, bei skatindamas gimstamumą, gausias šeimas. Šiuos kardinalius pakitimus galima pamatyti mokyklose, kur mokinių skaičius sparčiai mažėja.

Kaip gan nemažas miestas, Panevėžys stengiasi rūpintis aplinka. Miestas tobulina infrastruktūra, kuri bus patogesnė greitesniam susisiekimui, bei pabrėžiamas senyvo amžiaus žmonių judėjimo laisvumo didinimas.

Šis Lietuvos miestas susiduria su tomis pačiomis problemomis kaip ir visa Lietuva, bet taip pat kaip ir visa Lietuva stengiasi jas mažinti. Panevėžys išnaudoja visas galima investicija, skatina verslą mažindamas mokesčius, bei suteikdamas lengvatas. Panevėžys kuria miestą, kuris taptų patogus užsienio investicijoms.

 

Join the Conversation