Augalininkystės

ĮVADAS

Augalininkystės produktai yra svarbus maisto ir pašarų šaltinis, žaliava daugeliui pramonės šakų. Jų augimas sezoninis, o vartojimas tunka visus metus, todėl didelę produkcijos dalį tenka kurį laiką išlaikyti ir perdirbti.
Augalininkystės produkcijos išlaikymas ne ką mažiau svarbus kaip ir išauginimas – laikymo nuostoliai daro didžiulę žalą ūkio ir visos valstybės ekonomikai, sumažindama maisto ir žaliavų resursus. Dabar beveik pusė išauginto derliaus nepasiekia vartotojo arba pasiekia prastos kokybės.
Išlaikyti žemės ūkio produkciją be nuostolių arba su minimaliais nuostoliais įgalina tik gera produkcijos kokybė, tinkama laaikymo bazė ir technologija bei kvlifikuoti darbuotojai. Svarbiausi būdai užauginti kuo geresnės kokybės produkciją – tai tinkamas veislės parinkimas ir gera agrotechnika, ypač subalansuotas tęšimas. Auginimo technologija priklauso nuo to kam bus skirta produkcija: greitai realizuoti, laikyti ar perdirbti.
Žinoma, kad pasiekusio visišką brandą derliaus kokybė yra lengvai pažeidžiama. Nuėmimo metu paprastai sugadinama dalis produktų. Todėl kikvienai kultūrai reikia pasirinkti tam tikrą derliaus nuėmimo būdą ir technologiją, suburti tinkamą materialinę bazę. Tai yra derliaus nuėmimo strategiją. Derliaus nuėmimo taktika – tai nuėmimo trukmės suutrumpinimas, kuris įmanomas tik turint pakankamai technikos. Gerai paruoštus grūdus ir sėklas išlaikyti nėra sunku. Juose nedaug vandens, todėl biologiniai procesai neintensyvūs.
Sultingą produkciją išlaikyti kur kas sudėtingiau, nes juose vyksta intensyvi medžiagų apykaita. Laikymui reikia skirti tik tą produkciją, ku

uri užauginta pagal specialią agrotechniką. Sultingos produkcijos išlaikymas labai priklauso nuo sandėlioujamos produkcijos vienodumo. Būtina, atsižvelgiant į veisles, veislės savybes diferencijuoti derliaus nuėmimo laiką, laikymo sąlygas ir trukmę.
Produktų laikymo sėkmė priklauso ir nuo sandėlių technologinės įrangos, nuo jų pritaikymo vieniems ar kitiems augalininkystės produktams laikyti. Krovimo darbų mechanizavimas, aktyvioji ventiliacija, dirbtinis šaldymas ir kitos priemonės gerokai padidino laikymo efektyvumą.
Daugelis augalininkystės produktų sandėliuose baigia bręsti, užgydo žaizdas, kai jiems sudaromos palankios sąlygos. Augalininkystės produkcijos nuostolių priežasčių galima rasti jau pradiniame etape: kai prastai paruošiama sėkla ar sėjama ne laiku, kai taikoma bloga agrotechnika ar panašiai. Daug nuostolių susidaro nuimant derlių, jį dorojant, transportuojant, laikant, perdirbant.
Laikymo nuostolius priimta skirstyti į masės ir kokybės nuostolius. Neretai tarp jų yra glaudus ryšys: blogėjant kokybei mažėja irr masė. Kokybės nuostoliai ne ką mažiau reikšmingi nei masės. Dėl daugelio priežasčių atsiradę nuostoliai yra nepateisinami, nes pašalinus šias priežastis būtų išvengta ir atitinkamų nuostolių. Esama ir pateisinamų nuostolių. Masės nuostoliai, kurių išvengti negalima, vadinami natūraliais masės nuostoliais. Gerai organizuojant darbą nepateisinamų nuostolių nelieka, o natūralūs nuostoliai neviršija nuostolybės normų.
Darbo tikslas ir uždaviniai: susipažinti su grūdinių kultūrų paruošimu, sandėliavinu.

AVIŽŲ APVALGA

Vižos – vertingi ir daug kur sėjami javai. Jų grūdai labai geras pašaras ir maistas, nes jose yra iki 12 – 15 aukščiausios ko

okybės baltymų, 40 – 45 krakmolo ir net 4 – 6 reibalų, taip pat gausu vitaminų: B1 – 4,5 – 8,0 mg/kg ir B2 – 1,1 – 1,4 mg/kg. Avižų kruopos labai vertinamos dietinėje ir vaikų mityboje. Jose gausu geležies, kalcio ir fosforo. Avižų kruopų baltimuose nemažai nepakeičiamų aminorūgščių: lizino, triplofono, agrinino, taip pat cislino, tirozino. Maisto pramonė iš avižų grūdų gamina dribsnius, kruopas, sausainius ir kitus produktus. Malimo atliekos yra puikus koncentruotas pašaras. Kilogramas grūdų prilygsta vienam pašariniam vienetui, jame yra 8g virškinamųjų proteinų, 1,4g kalcio ir 3,3g fosforo.
Avižiniai šiaudai maistingesni už kitų javų šiaudus. Kilogramas šiaudų prilygsta 0,3 paš. vnt., jame yra 14g viršk. Proteinų, 4,3g kalcio ir 1g fosforo.
Daug avižų auginama žaliąjam pašarui ir silosui su įvairiais mišiniais, ypač su ankštiniais javais. Avižos gerai auga visosedirvose, todėl jos yra nepakeičiamos vikių, lubinų ir kitų pašarinių mišinių komponentas.
Avižos – nelepus augalas lyrinant su miežiais ir vasariniais kviečiais. Nederlingose dirvose, kur miežių gauname 2 –2,5 t/ha ir mažiau, tinka auginti avižas. Dabar Lietuvoje rajonuotosios veislės: Horizont (žaliam pašarui), Jaugila ir Edit – naujos perspektyvios veislės

CHEMINĖ SUDĖTIS

Avižų baltymų amino rūgštys (baltymu masės ):

Lizinas Valinas Leucinas Izoburinas Vutioninas Treninas
3,6 7,2 8,9 5,1 1,6 3,2
Serinas Glintomino r. Prolinas Argininas Histidinas Asparogino r.
6,0 17,2 4,3 6,2 2,1 9,1
Cistinas Glicinas Aloninas Tirizinas
1,6 3,3 6,8 4,2

Baltymų % pasiskirstymas avižų grūduose:

Alkininai Glokelinai Prolaminai Gliutelinai
1 80 10 – 15 5

Baltymai yra didelės maistinės ir biologinės vertės. Apie trečdalį per parą reikalingų baltymų žmogus gauna su grūdų produktais. Baltymai sudaro didžiausią grūdų azotinių medžiagų dalį. Grūde baltymų daugiausia gemale ir alenroniniame sluoksnyje, ma

ažiau endosperme. Gemalo baltymai ekologiškai vertingesni nei endospermo. Avižų grūduose daugiausia glokelinų. Į jų sudėtį įeina visos nepakeičiamos amino rūgštys. Šie baltymai susitelkę grūdo gemale ir alenroniniame sluoksnyje.
Avižų riebalai yra pusiau džiūstantieji aliejai. Tai aliejai į kurių sudėtį įeina mažesnio nesotumo linolio ir oleino rūgščių glcenidai. Šie aliejai ne taip oksiduojasi, kaip džiūstantieji (sėmenų ir kt.), kurie greitai oksiduojasi ir apkarsta, bet greičiau už nedžiūstančiusius, kurie oksiduojasi lėtai ir lėtai genda. Tai gi avižos dėl savo riebalų cheminių savybių apdorotame pavidale (kruopos, dribsniai ir pan.) negali būti ilgai laikomos, nes turi daugiau riebalų nei kiti šios grupės javai, išskyrus aliejinius.
Vitaminų kiekiu avižos labai neišsiskiria iš kitų grūdinių kultūrų, tačiau, kai maistui vartojami grūdai su visais gemalais ir alenroniniu sluoksniu, tai jos šiuo atžvilgiu tampa vienos iš vertingiausių grūdinių produktų.
Avižos taip pat pasižymi ir dideliu mineralinių medžiagų kiekiu (iki 3,5%) bei ląstelienos kiekiu (iki 10%). Tai nuliame jų didelę dietinę reikšmę.
Klimato sąlygos turi įtakos augalo augimui, veikia madžaigų apykaitos greitį ir kryptį, tai gi keičia ir grūdų cheminę sudėtį.
Dėl drėgmės trūkumo lėčiau kaupiasi maisto medžiagos, grūdai pradeda per anksti bręsti, būna smulkūs, derlius mažas. Tokiuose grūduose baltymų būna daugiau, o krakmolo mažiau nei normaliuose.
Jei drėgmės per daug, augalai mažiau pasisavina azoto. Tokiomis sąlygomis išaugusiuose grūduose bū
ūna mažiau baltymų, bet daugiau krakmolo. Dėl drėgmės pertekliaus labiau grūduose kaupiasi riebalai. Einant iš vakarų į rytus ir iš šiaurės į pietus grūdai būna baltymingesni.
Baltymingumą didina geras augalų aprūpinimas azotinėmis trąšomis. Naudojant kalio ir fosforo trąšas baltymų kiekis dažniausiai sumažėja. Sistemingai apsaugojant nuo ligų ir piktžolių gaunami stambesni ir sveikesni grūdai, pasižymintys geresne chemine sudėtimi bei prekine išvaizda.

GRŪDŲ STANDARTIZAVIMAS

Grūdų kokybės rodikliai nevienodi, daugelis rodiklių yra specialiai nustatomi tik kai kurių kultūrų grūdų vietoms, varojamoms konkrečiam tikslui. Kiti rodikliai universalūs. Iš jų galima spręsti apie bet kokios grūdų siuntos būklę, maistinę, technologinę ar sėklinę vertę.
Visus grūdų kokybės rodiklius galima suskirstyti į dvi gupes: 1) į bendruosius rodiklius, kurie apibūdina bet kokios kultūros ir bet kokios paskirties grūdų kokybę; 2) paskirties rodiklius, apibūdinančius grūdų tinkamumą sėklai bei technologiniams perdirbimams.Prie bendrųjų rodiklių skiriami: spalva, kvapas, drėgnumas, priemaišų kiekis ir kokybė, užsikrėtimas kenkėjais.
Paskirties technologiniai rodikliai yra tūrio masė, stikliškumas, glitimo kiekis ir kokybė, stambumas, gyvybiškumas ir kiti. Paskirties rodikliai sėkliniams grūdams – veislės grynumas, daigumas ir kiti.
Spalva avižoms – gelsva, balkšva ar balta, lukštas bizgantis, nepapilkėjęs – geros kokybės rodikliai.
Kvapas – labai silpnas, nesijaučia pelėsių ar įvairį piktžolių sėklų kvapų, taip pat naftos produktų, pesticidų kvapo. Neleistini puvėsių kvapai. Vartojimui tinkami grūdai turintys salyklo ar priplėkusį kvapą.
Drėgmė – sausi grūdai iki 14%, vidutinio sausumo 14,1 – 15,5%, drėgni 15,6 – 17%, šlapi daugiau negu 17%. Laikymui geriausiai tinka sausi, o perdirbimui – vidutinio drėgnumo grūdai.
Priemaišos – švariais laikomi sveiki, pilnaverčiai, įvairių spalvų ir stambumo pagrindinės kultūros grūdai. Juose gali būti didesnių nei pusė grūdo dalių ir kitų kultūrų grūdų, kurių maistinė ir technologinė vertė didesnė nei pagrindinės kultūros.
Grūdinės: menkesnės už pagrindinės kultūros, nesubrendusios, nesusiformavusios.
Šiukšlinės: mineralinės (dirvožemis), organinės – augalų dalys, kitų augalų sėklos.
Užkrėtimas kenkėjais – dažniausiai užkrėčia vabzdžiai ir erkės. Superkami grūdai, kurie užkrėsti tik erkutėmis.
Tūrio masė – didesnė tūrio masė nulemia geresnę kokybę.
Stikliškumas – avižos pagal jį nevertinamos.
Avižų standartai:

Bazinės kondicijos Ribinės kondicijos
Drėgnumas Tūrio masė Priemaišos Drėgnumas Priemaišos

šiukšlinės grūdinės šiukšlinės grūdinės
16 460 1 2 19 8 15

Atsižvelgiant į grūdų fizines ir biologines savybes praktikoje taikomi trys grūdų laikymo rėžimai: 1) grūdai laikomi sausi, 2) grūdai laikomi atvėsinti, 3) grūdai laikomi be oro.
Sausuase grūduose, kurių drėgnumas mažesnis už kritinį (12 – 14%) fiziologiniai procesai vyksta labai lėtai. Sausoje aplinkoje, kai nėra laisvo vandens , negali veistis mikrorganizmai, sumažėja erkių ir vabzdžių gyvibingumas. Net ir ilgai laikomi sausi grūdai nepraranda geros kokybės. Atvėsintus ir izoliuotus nuo aplinkos temperatūros sausus grūdus elevatoriuse galima išlaikyti 2.3, o sandėliuose – 4.5 metus. Žinoma grūdai turi būti švarūs.
Tačiau ir sausus grūdus reikia prižiūrėti, nes ilgai laikomi jie gali pradėti gesti, pirmiausia dėl intensyvios kenkėjų veiklos ir dregmės susitelkimo, kai kuriose sampilo vietose. Grūdai sudrėksta dažniausiai periferinėse sampilo vietose, dėl drėgmės termodifuzijos.
Atvėsintuose grūduose mikrobų ir kenkėjų gyvybinė veikla taip pat sulėtėja arba ir visai liaujasi, be to žemoje temperatūroje susilpnėja ir pačių grūdų fiziologiniai procesai. Atvėsinus galima užkonservuoti net ir drėgnus grūdus. Tačiau labai drėgnus (20% ir drėgnesnių) sėklinių grūdų atvėsinti neverta, nes iki sėjos jie nespėja subręsti.
Grūdų atvėsinimas yra efektyvesnis negu džiovinimas. Grūdų sampilo temperatūrą sumažinti 6ºC tolygu 2% sumažinti jų drėgnumą. Be to vėsinami grūdai šiek tiek apdžiūsta. Dažniausiai grūdai vėsinami naudojantis aplinkos temperatūros svyravimais, jei ne – tai dirbtiniu šaldymu.
Laikomuose be oro grūduose visų mikrobų ir kenkėjų veikla taip pat sulėtėja, nes dauguma jų žūva arba tampa neveiklūs, kai aplinkoje yra ne daugiau kaip 0,2% deguonies, o vabalai tampa neveiklūs, kai deguonies mažiau kaip 2%.
Be deguonies laikomų sausų grūdų vertė nepablogėja, tačiau drėgnesni grūdai nustoja blizgesio, patamsėja, atsiranda pašalinis kvapas, todėl miltams ir kruopoms nebetinka. Sumažėja sėklinis grūdų daigumas, o ilgesnį laiką be deguonies laikomi drėgni grūdai pasidaro visiškai nedaigūs. Taip laikyti galima tik pašarinius grūdus.
Iš grūdų sampilo pašalinti deguonį galima tokiais būdais: 1) natūraliai kaupiantis anglies dvideginiui ir mažėjant deguonies, 2) prileidus į tarpgrūdinę erdvę neveiklių dujų ir išstūmus orą, 3) sudarius grūdų sampile vakumą.
Labiausiai paplitęs pirmasis būdas – savaiminis grūdų užsikonservavimas.
Kuo drėgnesni grūdai ir kuo aukštesnė jų temperatūra, tuo greičiau jie užsikonservuoja. Pripildytus bunkerius reikia užsandarinti po deguonies pašalinimo ar sunaudojimo.
Be deguonies laikyti ir vėl gavę oro grūdai greitai kaista, genda, todėl negalima grūdų perpilti, imti iš bunkerio po daug. Imama porcijomis tiek, kiek reikia gyvuliams sušerti. Labai drėgni grūdai aukštam bunkery apačioje susiguli, todėl juos sunku iš ten išimti. Nesandariam bunkeryje grūdai greitai pelija.
Su sandariuose bunkeriuose laikomais grūdais reikia elgtis labai atsargiai, nes įlipęs į bunkerį žmogus gali uždusti.
Tik ką nuimto derliaus grūdus pilti į sandėlius negalima, nes jie būna per drėgni, užteršti, per aukštos temperatūros. Grūdų paruošimas laikymui susideda iš tokių operacijų: grūdų valymo ir rūšiavimo, vėdinimo bei koncervavimo. Svarbu grūdus paruošti kiek galima ansčiau, kol dar palankios oro sąlygos. Pirmiausiai ruošiami sėkliniai grūdai. Kuo ansčiau jie išvalomi ir išrušiuojami, tuo geresnis būna jų daigumas.

1 lentelė Ūkyje auginamų grūdų derlius ir jo sunaudojimas
Metai Kultūra ir
veislė Pasėlio
Plotas ha Derlingumas
t/ha Gautas
derlius t Sunaudojimas

realizuota sėklai pašarui kitiems tikslams

Avižos
1998 Jaugila 50 2,9 145 43,5 21,2 72,5 7,8

2 lentelė Grūdų ruošimo technika
Darbų pavadinimai Įrengimas Mašinos markė Našumas t Įrengimų skaičius
Parengtinis valymas valomoji 20-10000H 20 1
Pirminis valymas valomoji ZAV-10.30000 10 1
Laikinas grūdų koncervavimas ventiliacijos įrenginiai UPR-6 100 1

3 lentelė Grūdų laikymo sandėliai
Sandėlių tipas Kada pastatyti Talpa t Aruodo plotas m² Aruodų skaičius vnt. Ar yra

Akt. ventiliacija Pakrov. iškrov. m.
Aruodinis Iki 1980 Iki 800 8,6 44 yra yra

DERLIAUS NUĖMIMAS, APDOROJIMAS IR POPJŪTINIS DOROJIMAS

4 lentelė Grūdų kiekis, apdorojamas per parą (t)
Kultūra Derlius t/ha Nuėmimo agregatų kiekis vnt. Agregatų vid. na- šumas per parą ha Patenka į sandėlius grūdų per parą t
Avižos 2,9 1 25 72,5

Maksimalus per parą gaunamos produkcijos kiekis:

M = D • K • N

M = 2,9t/ha • 1 • 25ha = 72,5t

Avižos ir varpiniai javai lengviausiai byra, todėl labai svarbu nesuvėlinti nuėmimo. Šluotelėje sėklos subręsta ne vienodai, ypač jei pasitaiko sasrų periodai. Sėklinų sklypų derlius nuimamas tada, kai augalai pasiekia visišką brandą. Jeigu šluotelėje avižos bręsta ne vienodu laiku, derliaus nuėmimo pradžią reikia nustatyti pagal subrendusių augalų daugumą. Labai svarbu nesuvėlinti derliaus nuėmimo pradžios. Atliktų tyrimų duomenys rodo, jog kiekviena suvėlinta pjūties diena sumažino avižų grūdų derlių vidutiniškai 29 kg/ha. Derlius nuimamas tiesiogiai kombainais. Kai ūkyje auginama aukščiausių reprodukcijų avižos, tada pirmiausiai reikia nuimti aukščiausių reprodukcijų sėlinius pasėlius, po to žemesnės, o galų gale likusius gamybinius plotus.
Kombainus svarbu tinkamai sureguliuoti, kad jie nežalotų sėklų. Kadangi nauji kombainai labiau žaloja sėklas sėklinius pasėlius reikia nuimti kombainais, kurie dirba antrą ar trečią sezoną.
Avižų sėklas valyti, surūšiuoti ir džiovinti reikia pradėti taip pat nuo aukštesniųjų reprodukcijų. Siekiant išvengti sėklų mechaninio užteršimo, svarbu labai gerai išvalyti sėklų valymo, rūšiavimo mašinas, džiovyklas ir sandėlius.
Sėklai skirtas avižų sėklas reikia laikyti atskirai nuo pašarinių grūdų. Svarbu vengti skirtingų veislių ir reprodukcijų sėklas pilti į gretimus aruodus. Sandeliuose sėklas būtina nuolat stebėti, kad jos per daug neatidrėktų ir nepablogėtų kokybė.
Patyrimas rodo, jog tinkamai sandėliujant sausas avižų sėklas ir per ilgesnį laiką jų daigumas nesumažėjo.

5 lentelė Ūkyje dorojamų grūdų kiekis ir kokybė
Kultūra, veislė,
paskirtis Kūlienų kiekis ir kokybė Mašinos
paskirtis ir markė Našumas t/ha Apd.grūd.t per parą

T/parą Drėgmė% priemaišos% pagal pasą fakti-nis valomosiomis džiovyklomis Aktyviąja ventiliacija
Avižos
Jaugila:
1)sėklai Valomoji
ŽD-10000A
Parengtinis valymas

21,2 13 6 20 8,4 21,2 – –

Valomoji
ZAN-10.30000
Pirminis valymas

20,6 13 3 10 3,5 20,6 – –

20 liko

21,2 • 0,03 ~ 0,6t ; 21,2t – 0,6t = 20,6t
20,6 • 0,03 ~ 0,6t ; 20,6t – 0,6t = 20t

Faktinio našumo skaičiavimas:

N = Nn • K(K1 – K2) • A
parengtinis N = 20 • 0,7 • 1 • 0,6 = 8,4t/ha
pirminis N = 10 • 0,7 • 1 • 0,5 = 3,5t/ha

2) Kitoms
reikmėms 7,8 13 6 Parengtinis 20 6,4 7,8 – –

7,6 13 3 Pirminis 10 3,5 7,6 – –

(7,4)

7,8 • 0,03 =0,2t ; 7,8 – 0,2 = 7,6t
7,6 • 0,03 = 0,2t ; 7,6 – 0,2 = 7,4t

3) Paša-
rui 72,5 13 6 Parengtinis 20 14 72,5 – –

(70,3) (13) (3)

72,5 • 0,03 = 2,2t ; 72,5t – 2,2t = 70,3
N = Nn • K(K1 • K2) • A
N = 20 • 0,7 • 1 • 1 = 14t/ha

Valymas:
Kombainais nuimti grūdai būna užteršti įvairiomis priemaišomis, kurių kiekis priklauso nuo augalų apsaugos priemonių efektyvumo, kombainų darbo, derliaus nuėmimo laiko ir kitų veiksnių. Dažniuasiai tai šiaudų, varpų dalys, smulkūs žemės grumsteliai ir panašiai bei sužaloti grūdai, dažni ir vabzdžiai. Priemaišos didina grūdų masės aktyvumą, nes yra drėgnesnės, ant jų daugiau mikrobų. Lengvos ir stambios priemaišos apsunkina džiovyklų darbą, nes mažina grūdų masės birumą. Tokie grūdai gali užsiliepsnoti. Iš neišvalytų grūdų pagaminti miltai ir kruopos įgauna pašalinį kvapą, būna tamsesni.
Valymo tikslas – atskirti iš grūdų priemaišas ir iš dalies mikrobus bei kenkėjus. Pirmiausiai valomos drėgniausios ir labiausiai užterštos grūdų sėklos. Pardėję kaisti grūdai valomi be eilės.
Valyma sbus efektyvus tik tada kai bus atliekamas greitai. Tai svarbu dėl dviejų priežasčių: 1) nevalyti grūdai greitai pradeda kaisti, 2) nuo drėgnų priemaišų sudrėgsta visa grūdų masė. Vėliau išvalyti grūdai nors ir atitinka švarumo reikalavimus, būna mažiau daigūas ir menkesnės maistinės vertės.
Grūdai valomi įvairiomis valomosiomis mašinomis – separalinias, kurių veikimo principas pagrįstas valymo mišinio komponentų fizinių ir morfologinių savybių – matmenų, tankio, skrajumo skirtumais. Kuo labiau priemaišų ir grūdų aerodinaminia ir mechaniniai skirtumai didesni, tuo lengviau išvalyti grūdus.
Dažniausiai priemaišos atskiriamos nuo grūdų oro srove, duobėtų trigerių paviršiumi ir sietais.
Pagal plotį ir storį grūdai separuojami grūdų valomosiomis ir kalibravimo mašinomis, pagal ilgį – tirgeriais, pagal aerodinamines savybes – aspinotomais. Grūdus reikia valyti keliatą kartų. Pirminis valymas atliekamas sietinėmis valomosiomis. Sausi grūdai po pirminio valymo valomi antrą kartą, o drėgni ir šlapi – džiovinami.
Valymo mašinų darbo efektyvumas vertinamas dviem rodikliais: kiekybiniu našumu (t/ha) ir kokybiniu – priemaišų sumažėjimu.

GRŪDŲ PAŽEIDIMAI

Nemažai grūdų pažeidžiami nuimant derlių, ypač kuliant. Tai priklauso nuo javų rūšies ir kūlimo rėžimo. Paprastai pažeistų grūdų būna 20 – 40%, kai kada net 80 – 90%. Apdorojant nuimtus grūdus padaugėja apie 10%.
Mažiausiai pažeidžiami 14 – 21% drėgnumo grūdai, kiek drėgnesni ir perdžiovinti grūdai pažeidžiami labiau.

DŽIOVINIMAS

Grūdų džiovinimas yra viena efektyviausių nuimtų grūdų apdorojimo priemonių. Sausi grūdai lėčiau kvėpuoja. Sulėtėja mikrobų ir kenkėjų veikla.
Yra trys džiovinimo būdai: šiluminis, sorbcinis ir mechaninis. Grūdai dažniausiai džiovinami šiluminiu būdu. Sorbciniam džiovinimui naudojamos įvairios higroskopinės medžiagos arba sausi grūdai. Mechaniniu būdu grūdai pas mus nedžiovinami.

DŽIOVINIMO AGENTAS

Džiovinat šiluminiu būdu grūdų džiovinimo agentas yra karštas oras arba degumo produktų ir oro mišinys. Degumo produktų ir oro mišinys yra ekonomiškesnis: mažesni šilumos nuostoliai, sutaupoma kuro.
Kieto kuro taip pat mazuto naudoti negalima, nes jų degimo produktus sudaro sveikatai pavojingi kancerogeniniai junginiai, kurius gali sorbuoti grūdai. Kuo grūdai sausesni, tuo didesnis jų terminis slabilumas. Skirtingos drėgmės ir sausų grūdų terminis slabilumas priklauso nuo nevienodo baltymų šiluminės denatūracijos greičio. Grūdų drėgnumui padidėjus 3 – 4% arba temperatūrai pakilus 10ºC, baltymai denatūruojasi 2.4 kartus greičiau.
Apibūdinant grūdų terminį stabilumą, reikia nurodyti ne tik ribinę temperatūrą, kurioje baltymų denaturacija dar neprasideda, bet ir grūdų išbuvimo trukmę toje temperatūroje. Kuo ilgesnė džiovinimo ekspozicija, tuo mažesnis grūdų terminis stabilumas.
Džiovinant neturi būti pažeista grūdų medžiagų apykaita, todėl būtina parinkti tinkamą šiluminį džiovinimo režimą. Jį sudaro: 1) grūdų įkaitimo temperatūra, 2) gūdų buvimo toje temperatūroje trukmė, 3) džiovinimo agento temperatūra ir judėjimo greitis.
Džiovinami grūdai įkaitinami iki temperatūros kuri, neblogina kokybės turinčios atitikti norimą paskirtį.
Aktyviausiai reikia džiovintisėklinius grūdus, juos galima įkaitinti iki 35.45ºC; tap pat ilgam laikymui skirtus grūdus reikia džiovinti dėmesingai.

GRŪDŲ AKTYVIOJI VENTILIACIJA

Laikomi grūdai vėdinasi savaime. Oras tarp grūdų juda dėl skirtingo savo tankio, kuris priklauso nuo temperatūros. Tačiau toks pasyvus vėdinimas nelaiduoja gero grūdų išlaikymo.
Aktyvioji ventiliacija yra dirbtinis oro pūtimas pro grūdų sampylas. Tai intensyvus tarp grūdinis erdvės oro maišymas ventiliatoriais. Vėdinti galima nuolat ir su pertrūkiais.
Aktyvioji ventiliacija naudojama ne tik kokiam konkrečiam tikslui, bet ir profilaktiškai, kai norima pašalinti kaitimą sukeliančias priežastis, suvienodinti gūdų sampilo temperatūrą, drėgnumą.
Aktyvioji ventiliacija taikoma įvairiais atvejais, todėl ir vėdinimo sąlygos turi būti skirtingos. Ką tik nuimtus grūdus reikia vėdinti sausu ir šiltu oru, prieš sėją – šiltu ir drėgnu, vėsinamus – šaltu ir sausu, kaistančius – vėsiu oru.
Vėdinimo vienodumas ir efektyvumas priklauso nuo atstumo tarp skirstomųjų ortakių, sampilo aukščio ir aukščio vienodumo.

6 lentelė Ventiliujamų grūdų masė
Aktyvios ventil.
Įrengimo tipas Aruodo (sekcijos) Sampilo
aukštis m Grūdų sampilo
tūris m³ 1m³ grūdų
masė kg/m³ Grūdų masė ant ventil.
įreng. t

plotis m ilgis m
Stacionarinis 2 4,3 3 25,8 560 97,7

7 lentelė Skirtingos kokybės grūdų realizavimo efektyvumas
Kultūra Partijos masė t Supir-
kimo
kaina Grūdų kokybė

Pristat-
tyta Užskai-
tyta Drėgmė % Šiukšling. % Grūd. priem.

Stand. Fakt. Stand. Fakt. Stand. Fakt.
Avižos 43,5 43,5 300lt/t 16 13 1 3 2 3

Grūdų kokybė Išmokėta
Užsikr. kenkėj. Tūrio masė kg/m³ Pagal
standartą Faktiš-
kai
Stand. Fakt. Stand. Fakt.
1° 1° 460 560 13050 13023,9

Masės nuolaidos:
Drėgnumo 16 – 13 = 3
Šiukšlingumo 3 – 6 = -3 -3 +3 = 0
Užskaitoma masė 43,5 – 43,5 • 0 / 100 = 43,5t
Užskaitomos masės piniginė suma 300 • 43,5 = 13050Lt
Pinigų priedai ir nuolaidos:
Už tūrio masę 560 – 460 = 100 (+1%)
Už grūdų priemaišas 3 – 2 = 1 (- 0,1%)
Už užkrėtimą erkutėmis 1° (- 0,5%)
1 – 0,6 = 0,4
Piniginių nuolaidų suma 13050 • 0,4 / 100 = 52,2 Lt
Mokestis už džiovinimą -3 • 0,4 = -1,2%
Mokestis už valymą 2 • 0,3 = 0,6%
0,6 – 1,2 = -0,6
Mokestis už 1t 300 • (-0,6) / 100 = -1,8
-1,8 Lt • 43,5t = 78,3 Lt
Bendras mokestis 52,2 – 78,3 = -26,1Lt
Priklauso išmokėjimui 13050 – 26,1 = 13023,9 Lt

8 lentelė Ūkiui reikalingas sėklinių grūdų kiekis
Kultūra
Veislė Pasėlio
plotas ha Sėjimo nor-
ma kg/ha Pagrindinis
fondas t Draudimo
fondas t Pereinamasis
fondas t Iš viso
Sėklų t
Avižos
Jaugila 50 200 10 – 10 20

9 lentelė Grūdams laikyti reikiamas sandėlio plotas
Kultūra
veislė Paskirtis Grūdų
kiekis t Tūrio
masė kg/m³ Sampilo
aukštis m Reikalinga

ploto m² aruodų vnt.
Avižos
Jaugila pašarams 70,3 560 3 42 51(4,9)
-//- sėkloms 20 560 3 11,9 2(1,4)
-//- kitoms paskirt. 7,4 560 3 4,4 1(0,5)

Laikymo sąlygos yra labai svarbios grūdų kokybei. Sėklinė, technologinė bei maistinė grūdų vertė labiau priklauso nuo laikymo sąlygų, negu nuo laikymo trukmės. Tinkamai laikant grūdus pagerėja daigumas, technologinės savybės ir tokios išlieka iki vartojimo, o nepalankiomis sąlygomis laikomi grūdai pradeda gesti.
Laikymo periodas skirstomas į du etapus: paruošiamąjį, kuris trunka nuo grūdų iškūlimo iki supylimo į sandėlius ir pagrindinį, kai apdoroti grūdai laikomi dviem būdais: supilti palaidai ir taroje. Dažniausiai grūdai laikomi supilti palaidai, nes taip ekonomiškiau: geriau išnaudojama sanėlių erdvė, lengviau mechnizuoti grūdų iškrovimą, patogiau juos prižiūrėti, galima panaudoti aktyviąją ventiliaciją, nereikia papildomų išlaidų tarai.
Tačiau elitine ir pirmos reprodukcijos sėklą, taip pat smulkią sėklą reikia laikyti maišuose.
Prieš supilant derlių, sandėliai turi būti suremontuojami, užtaisomi sienose ir grindyse plyšiai, sutaisomas stogas. Iš sandėlių išvalytas šiukšles, dulkes, voratinklius reikia sudeginti arba užkasti 75.100cm gylyje, nes juose gali būti kenkėjų. Sienas rekomenduojama išbaltinti šviežiai gesintomis kalkėmis. Jei sandėlys užkrėstas kenkėjais, reikia atlikti dezinfekciją. Taipogi reikia parūpinti apsaugą nuo graužikų.
Gerai įrengtuose ir eksplotuojamuose sandėliuose beveik ištisus metus santykinis oro drėgnumas būna 60 – 75%, tai atitinka 13 -15% pusiausvyrinį javų grūdų drėgnumą.

Leave a Comment