21. Ekologinės žemdirbystės samprata ir atsiradimo priežastys. Mokslo irtechnikos pasiekimai atvėrė žmogui galimybes paveikti gamtą. Aštrėjoprieštaravimai tarp gamybos augimo ir aplinkos kokybės. Iškilo alternatyvosneturinti būtinybė : vystant ir plečiant gamybą tausoti gamtą ir josturtus, kad išliktų galimybė gyventi ir ateinančioms kartoms. Ryškėjoneigiami žmogaus veiklos sukelti poslinkiai žemės ūkyje : dirvožemiodegradacija, biologinės įvairovės mažėjimas, didesnės materialinės irenergetinės sąnaudos, auganti aplinkos ir žemės ūkio produktų tarša,cheminėmis medž užteršto maisto sukeltos ligos. Ekologinis žemės ūkispagrįstas moderniomis technologijomis. Ekologiniame žemės ūkyje naudojamosne sintetinės cheminės medžiagos(trąšos, pesticidai), o natūraliosorganinės ir mineralinės medžiagos.Ekologinio ūkininkavimo sistema pagrįstaspecialiosiomis sėjamosiomis ,ūkyje sukauptomis organinėmis trąšomis(augalų liekanomis, gyvulių mėšlu) ,kenkėjų, ligų ir piktžolių necheminėskontrolės metodais.šioje ūkininka-vimo sistemoje siekiama uždaro energijosir maisto medžiagų apytakos ciklo.22. Ekologinių ūkių plėtros tendencijos pasaulyje ir Lietuvoje. XXa. visamepasaulyje pradėjo plisti ekologinės ir tausojančios žemdirbystėsįdėjos.Ūkininkavimas skatino stiprėjantys susirūpinimas aplinkos apsauga,sveikatos problemos, prasidėjus naftos krizei, brango žaliavos, energija irpašarai. Išsivysčiūsių šalių žemės ūkyje didėjo preprodukcija, buvoliberalizuojama žemės ūkio produktų rinka.Iškilo nauja grėsmė gamtai-genųinžinerijos metodų taikymas žemės ūkio bei maisto produktų gamyboje.Visatai vertė stiprinti ir vienyti viso pasaulio žemės ūkyje plintančiusekologinius judėjimus.Tarptautinė ekologinės žemdirbystės judėjimųfederacija-IFOAM, įkurta Paryžiuje 1972m. šiuo metu jungia 600 organizacijųiš daugiau kaip 100 pasaulio šalių. Lietuvos ekologinės žemdirbystėsbendrija“Gaja“, įkurta 1990m., kitais metais tapo IFOAM nare. Ekologinioūkio plėtrai įtakos turi rinkos augimas ir valstybės parama.Tose šalyseparama buvo didelė, ūkininkaujančių sk. Didėjo ypač sparčiai.Ekologinisžemės ūkis plėtojamas visose naujose ES narėse.Sertifikuotų ekologinių ūkiųsk. ir plotas Lietuvoje didėja, ypač padidėjimas pastebimas 2003m.Sertifikuotų ekologinių ūkių plotas sudaro apie 0,7% bendro Lietuvos žemėsūkio naudmenų ploto.23. Teisės, reguliuojantys ekologinį ūkininkaviną. LR Gyvulių veislinin-kystės įstatymas, LR žuvininkystės įstatymas, augalų sėklininkystėsįstatymas, LR atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas, LR ūkininkoūkio įstatymas, LR žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas ir LR iįstamymas“Dėl ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo ir ekologiškų žemės ūkioproduktų gamybos proceso ir produkcijos sertifikavimo”.25. Reikalavimai ekologinei žemdirbystei. Ekologinio žemės ūkio taisyklėsnustato ekologiškų žemės ūkio produktų gamybos, perdirbimo, gabenimo,saugojimo, realizavimo, sertifikavimo reikalavimus. Produktai atitinkantystaisyklių reikalavimus gali būti vadinami ekologiškais produktais irženklinami ekologiškų produktų sertifikavimo ženklu. Taisyklės privalomosasmenimis, auginantims, perdirbantiems bei realizuojantiems ekologoškąŽ.Ū.pro-dukcija pagal taisyklių reikalavimus.26. Ekologinio ūkio sertifikavimas ir organizavimas. Ekologinės gamy-bosūkio sertifikavimas – tai viso žemės ūkio produktų gamybos procesotikrinimas: nuo aplinkos sąlygų vertinimo, dirvos paruošimo, technologijųparinkimo iki produktų pateikimo vartotojui. Ekologinės gamybos žemės ūkiosertifikavimas skiriasi nuo kitų sertifikavimo rūšių tuo, kad tikrinamasvisa gamybos procesas, o ne galutinis produktas. Nusprendus ekologiškaiūkininkauti, būtina susipažinti su Ekologinio žemės ūkio taisyklėmis(EŽŪT). Reikia kreiptis į sertifikavimo įstaigą „Ekoagros“ dėl ūkiosertifikavimo.27. Dirvož desertifikavimas ir sankcijos. Sertifikacijos įstaiga turi teisęlaikinai sustabdyti sertifikavimo galiojimą, jį anuliuoti arba taikytikitas sankcijas (įspėjimą, griežtą papeikimą, pranešimą, nustatyti spe-cialus terminus likviduoti pažeidimus, skirti papildomą tikrinimą ir kt.).Desertifikavimas – procedūra, kuria sertifikacijos įstaiga pripažįsta, kadsertifikuotas produktas, gamybos pro-cesas nebeatitinka nustatytų reikala-vimų.Desertifikavimas. Sertifikacijos įs-taiga turi teisę laikinai sustabdytisertifikato galiojimą, jį anuliuoti arba taikyti kitas sankcijas, jeipažeidžia reikalavimus, neteisingai naudoja sertifikatą, produkcijojerastas dides-nis užterštumo lygis nei nustatytas normose. Padariuspakartotinius, tyčinius pažeidimus, produkcija yra desertifikuojama.Sertifikatas anu-liuojamas laikotarpiui iki 5 m.28. Reikalavimai aplinkos sąlygoms ir taršos dydžiui. Ekologinės gamybosūkyje turi būti ūkininkaujama tausojant aplinką, saugojant kraštovaizdį,biologinę įvairovę, dirvožemį nuo erozijos, siekiant uždara maisto medžiagųapytakos ciklo. Ekologinis žemės ūkis negali būti plėtojamas užterštojeaplinkoje arba teršti aplinką. Esant taršos rizikai, sertifika-cijosįstaiga atlieka dirvožemio, van-dens, produktų ir kitų medžiagų, naudojamųgamyboje, tyrimus.29. Reikalavimai augalininkystės produkcijai: sėjomainos ir augalųparinkimas, žemės dirbimas, sėkli-ninkystė, augalų priežiūra, tręšimas,apsauga nuo ligų, kenkėjų ir piktžolių ekologinėje žemdirbystėje.Sėjomaina – turi didinti dirvož. derlingumą, palaikyti teigiamą maistomedžiagų balansą, mažinti piktožo-litumą, augalų ligų ir kenkėjų išplitimą,saugoti nuo erozijos. Sėjomainose reikia auginti nemažiau kaip 20 proc.ankštinių augalų kurie didino azoto kiekį ir biologinį aktyvumądirvožemyje, pasisavina maisto medž iš gilesnių dirvožemio sluoksnių.Kultūrinėse gamyklose turi vyrauti ankštinės žolės. Esant nepakankamamorganinių trąšų kiekiui, į sėjomainą privalu įtraukti augalus, skirtusžaliajai. Dirvožemyje butina stebėti N, P, K, humuso kiekį pagal tai
parenkant sėjomainos augalus.Augalų parinkimas. Žemės ūkio augalai ir veislės turi pasižymėti didesniuatsparumu ligomis ir kenkėjams, būti maksimaliai pritai-kytos priedirvožemio ir klimato sąlygų. Parenkant augalų veisles, pirmenybė teikiamavietinėms veislėms. Sėklos ir sodinukai turi būti išauginti ekologinėsgamybos kiuose . Jei sertifikuojamuose ir nesertifi-kuojamuose plotuoseauginama paralerinė produkcija, turi būti auginamos skirtingos veislės (suskirtingais išoriniais požymiais).Žemės dirbimas. Jei tos pačios žemės ūkio mašinos naudojamos ir ekologinėsir įprastinės gamybos ūkio dalyse, jos turi būti rūpestingai išvalomoskiekvieną kartą prieš naudojant ekologinės gamybos plotuose. Draudžiamanaudoti sintetinius herbicidus fungicidus, insekticidus ir kitus pesticidussintetinius augimo reguliatorius bei sintetinius dažus, taip pat genetiškaimodifikuotus organizmus ar produk-tus, pagamintus iš jų.Augalų priežiūra. Jei iškyla tiesio-ginė grėsmė žemė ūkio augalams,leidžiama naudoti taisyklėse išvardin-tomis augalų apsaugos priemones(bičių vaškas – naudojama genėjimui ; želatina-insekticidas; lecitinas –fun-gicidas; preparatai iš mikroor-ganizmų; skistas muilas – insektici-das;kalio permanganatas, soda – fungicidas). Kitos priemonės gali būtinaudojamos tik gavus sertifikacijos įstaigos leidimą.Tręšimas. Tręšti dirvožemį galima tik taisyklių išvardintomis organinė-misir mineralinėmis medž. Minerali-nėmis medž gali būti naudojamos tiknatūralios kilmės. Kitos medžiagos gali būti naudojamos tik gavussertifikacijos įstaigos leidimą. Trąšų normos turi būti tiksliai apskaičiuo-tos, atsižvelgiant į dirvožemio savybes. Tręšiant mėšlu ir srutomis, būtinalaikytis LAND“Mėšlo ir nuotekų tvarkymo fermose aplinkos apsaugosreikalavimai“ nustatytų normų. Srutos vartojamos tik fermentuotos arbapraskiestos. Dirvos kalkinti naudojamos natūralios kalkinės medžiagos.Ruošti kopostą, kaupti ir naudoti mėšlą, srutas ir šiaudus reikia taip, kadbtų prarandamas kuo mažesnis maisto medžiagų kiekis ir nebūtų teršiamaaplinka. Draudžiama deginti ūkyje sausą žolę, ražienas.Apsauga nuo ligų, kenkėjų ir piktžolių. Parenkant tinkamas augalų rūšis irveisles. Taikant tinkamą sėjomainą ir agrotechnines priemo-nes. Saugant irprižiūrint natūralius kenkėjų priešus (įrengiant paukš-čiams peryklas,prižiūrint kelkraščius, želdinant aplinką gyvatvorėmis). Vartojantnuovirus, pagamintus iš pesticidinių savybių turinčių augalų ( svogūnų,česnakų, pomidorų). Šių produktų naudojimas negali kelti pavojausekosistemai ir ekologiškų žemės ūkio produktų kokybei. Sodinantpesticidinių savybių turinčius augalus. Naikinant piktžoles garais irliepsna.30. Reikalavimai gyvulininkystės produkcijai: gyvulių veisimas, laikymas,priežiūra, šėrimas, gydymas, pervežimas.Gyvulinkystės produkcija – naminių, prijaukintų laukinių gyvulių ir vandensgyvių produkcija. Sumedžioti laukiniai žvėrys nelaiko-mi ekologinėsgyvulininkystės pro-dukcija. Plėtoti ekologinę gyvulininkystę galima tikturint žemės, valdomos nuosavybės teisę. Gyvuliai ekol gamybos ūkyje turiaugti sveiki ir duoti kokybišką produkciją. Įsigyjant gyvulius pirme-nybėteikiama vietinėms veislėms. Genetiškai modifikuotus gyvulius veisti irlaikyti ekol ūkiuose draudžiama. Gyvulius galima įsigyti tik iš ekologinėsgamybos ūkių. Pašarai turi būti geros kokybės, parinkti kiekvienai gyvuliųrūšiai. Gyvuliai turi bti šeriami ekol ūkiuose išaugintais pašarais.Gyvulių negalima šerti augimą lėtinančiais preparatais, arklių, paukščių arkitokiu mėšlu, nugriebtu pienu ar kitais perdirbtais pieno produktais.Aplinkoje turi būti sudarytos sąlygos gyvuliams natūraliai elgtis iružtikrinti jų sveikatingumą. Šaltuoju laikotarpiu turi būti apsaugoti nuošalčio, laikomi tvartuose. Savininkas turi tinkamai prižiūrėti gyvulius,kad jie nesirgtų. Jei gyvulys suserga ar susižeidžia, jam nedelsiantsuteikiama veterinarinė pagalba ir gydymas. Profilaktiškai gyvuliams duotisintetinius medikamentus ir cheminius preparatus draudžiama. Gyvuliaivakcinuojami, jei kyla pavojus susirgti kokia nors liga. Genetiškaipakeistos vakcinos draudžiama.31. Bitininkystė ekologiniame ūky-je. Ekol bitininkystės ūkio statusą lemiabičių gydymo metodai, aplinkos, kurioje bitės renka nektarą, švarumas beimedaus ir kt produktų surinkimas. Visuose ekol bityno skyriuose turi būtibitininkaujama laikantys taisyklių. Jei nėra galimybės laikytisreikalavimų, skyriai turi būti perkelti i kitą vietovę. Surinkta produkcijaperdirbama ir sande-liuojama atskirai, negali būti ženklinama irrealizuojama kaip ekologiška. Bitininkas turi pateikti reikalingusdokumentus ir įrodymus, kad bičių ganyklos atitinka taisyklių reikalavimus.Bityno vieta turi būti parenkama kur būtų pakankamai natralaus nektaro,žiedadulkių, vandens. Dirbtinis maitinimas leidžia-mas tik dėl klimatiniųsąlygų kilus pavojui bičių šeimos sėkmingam žiemojimui. Tokiu atveju galibūti maitinama ekologinių medumi, kuris gali būti pakeičiamas ekologiškocukraus sirupu ar melasa. Sintetiniai vaistai gali būti naudojami jeigubičių ligos neišgydomos ar ken kėjai neišnaikinami. Aviliai turi būtipadaryti iš natūralių medžiagų, nekeliančių jokio tąršos pavojaus aplinkaiar bičių produktams.32. Ekologinė natūralioji produkcija. Natūralioji produkcija gali būtiženklinama kaip ekologiška, jeigu atitinka taisyklių reikalavimus ir yrasertfikuota. Produkcija turi būti renkama iš nurodytų (žemėlapyje pažymėtų)plotų, kuriuose nėra taršos šaltinių ar užterštumo. Produkcija renkama tikvietovėse, kuriose mažiausiai 3 metus nebuvo naudojamos sintetinės trąšosir cheminės augalų apsaugos priemonės. Vietovė privalo turėti apsauginęzoną nuo judrių kelių. Perdirbami sertifikuoti natūraliai augę produktaigali būti maišomi su ekologiniame žemės ūkyje išaugintais produktais.Natūralios produkcijos rinkimas neturi pažeisti natūralios gamtospusiausvyros ekosistemų stabilumo ar pakenkti augalų ir gyvūnų rūšiųegzistencijai. 2000m. Įsakymas“Laikinės augalijos išteklių naudojimotvarkos“.33. Ekologinė žuvininkystė. Ekolo-ginės žuvininkystės taisyklės nustatoekologiškų žuvininkystės produktų tvenkiniuose gamybos, perdirbimo,gabenimo, saugojimo, realizavimo ir sertifikavimo reikalavimus. Produk-tai,atitinkantys šių taisyklių reika-lavimus, bus vadinami ekologiškais irženklinami ekologiškų produktų sertifikavimo ženklu. Tai didins jųpaklausą, nes padės pirkėjams atskirti šiuos produktus rinkoje.34. Ekologinės produkcijos sertifikavimas, perdirbimas, pakavimas,ženklinimas, laikymas, gabenimas ir prekyba.Ekologiškų žemės ūkio produktų sertifikavimas. Sertifikuojama žemės ūkioprodukcija turi būti gaminama, perdirbama, realizuojama ir ženkli-namapagal reikalavimus. Tikrinamas visas žemės ūkio produktų gamybos procesasir produkcija, taip pat medž, naudojamos ir gaminamos šio proce-so metu.Norint sertifikuoti produk-ciją, sertifikacijos įstaigiai pateikia-masprašymas. Sertifikatas išduo-damas vieneriems metams.Produktų perdirbimas. Ekologiškų produktų perdirbimas turi atitikti „maistohigieną“ reikalavimus. Perdirbimui skirti produktai turi būti pagamintipagal taisyklių reika-lavimus ir sertifikuoti. Perdirbti rekomenduojama jųauginimo vietose arba arčiau jų. Ekologiškų produktų perdirbimo metu turibūti nusatyti galimi produktų taršos šaltiniai ir parengtos priemonėsproduktų saugai užtikrinti. Ekologiškų produktų perdirbimo metu neturi būtiteršiama aplinka, todėl reikia naudoti aplinką tausojančias gamybostechnologijas. Produktams perdibti leidžiama naudoti mechaninius, fiziniusir biocheminius procesus. Negali būti pagamintos iš medž, galinčių užterštimaisto produktus. Jeigu ekologiški ir įprastiniai produktai perdirbami taispačiais įrengimais, operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku. Priešperdirbant produktus reikia išvalyti įrengimus, priemones bei patalpas.Pakavimas. Ekologiškiems produk-tams pakuoti rekomenduojama nau-doti medž,kurios gali būti pakartotinai perdirbtos ar yra savaime suyrančios irneteršiančios aplinkos. Produktų pakuotė turi atitikti medž ir gaminių,kontaktuojančių su maisto produktais reikalavimais, nustatytais Lietuvoshigienos normoje „medž ir gaminiai besiliečiantys su maistu“. Draudžiamapakavimui naudoti polivinilchloridą bei kitas chloro turinčias pakavimomedž. Pakavimo medž sudėtyje negali būti kancerogeninių ar kitų cheminiųmedž, kurios galėtų užteršti produktus ir aplinką.Ženklinimas. Produktai ženklinami ekologiškiu žemės ūkio produktųsertifikavimo ženklu. Naudojamas prierašas „ekologiškas produktas“, kaiproduktų sudėtyje yra nemažiau kaip 95% ekologiškų ingredientų. Prierašas„X% ekologiškų ingredientų“ naudojamas ženklinti produk-tams, kaiingredientai sudaro ne mažiau 70% produkto masės. Prie-rašas „pereinamojolaikotarpio į ekologinės gamybos ūkį produktas“ naudojamas vienos rūšiespereina-mojo laikotarpio augalininkystės produktams ženklinti, išskyruspirmųjų pereinamojo laikotarpio metų produkciją. Produktų etiketėse turibūti nurodyta: gamintojas, adresas, sertifikato nr, jį išdavusisertifikacijos įstaiga, produkto ingredientai, jų kilmė, produkto sudėtis%. „Prieskoniais“ vad, kai produkto sudėtyje prieskonių ar prieskoniniųaugalų yra mažiau kaip 2% bendro produkto svorio. Ženklinant produk-tusprivaloma laikytis LR prekių ženklinimo taisyklių bei kitų teisės aktų.Laikymas. Ekologiški produktai turi būti laikomi atskiroje patalpoje.Ekologiškų produktų laikymo patal-pose negali būti laikomos kitosmedžiagos, išskyrus leidžiamas nau-doti ekologinėje gamyboje. Laikymopatalpos ar taros, kuriose prieš tai buvo laikoma įprastinė produkcija,turi būti kruopščiai išvalytos laikantis higienos reikalavimų. Ekologiškiproduktai gali būti laikomi kambario temperatūroje arba specialiomissąlygomis. Transporto priemonės ar konteineriai gabenimui turi būti švarūs,suremontuoti, kad juos būtų galima išvalyti ir dezinfekuoti.Gabenimas. Maisto produktams gabenti reikalingas higienos pasas. Jei prieštai tomis pačiomis transporto priemonėmis buvo vežta produkcija, ji turibūti išvalyta ir dezinfekuota. Ekologiški ir kiti (nesertifikuoti)produktai negali būti gabenami kartu. Ekologiški produktai turi būtipervežami tik gerai uždarytuose įpakavimuose, kur nebūtų galima pakeistipakuotės. Mažmeninės ir didmeninės įmonės, prekiaujančios nefasuotaisekologiškais produktais, turi būti sertifikacijos įstaigos sertifikuojamos.Įmonė prekiaujanti nefasuotais ekologiškais ir kitais produktais, turiužtikrinti, kad šie produktai nebūtų sumaišomi.35. Trąšos, augalų apsaugos priemonės, pašarai ir jų priedai, vaistai irsanitarinės medž leidžia-mi naudoti ekologiniame ūkyje. 1) organines trąšos(gyvulių ir paukščių mėšlas, fermentuotos srutos, augalų liekanos,žaliosios trąšos, šiaudai ir kitos mulčiuoti naudojamos medž), 2) organinėstrąšos įvestos iš kitų šaltinių (mėšlas, pjuvenos, medžio drožlės,kompostai, maisto pramonės ir buitinės maisto atliekos be sintetiniųpriedų, durpės be sintetinių priedų, kraujo, mėsos, kaulų plunksnų miltai,sapropelis ir dumblas ), 3) mineralinės trąšos (natūralios kilmės kalcio irmagnio karbonatai, magnio sulfatas, medžio pelenai, natūralūs fosfatai,natūralios kalio trąšos, gipsas, molis, kalcio chloridas, mikroelementai),4) kiti preparatai (bakteriniai preparatai, biodinaminiai augalų preparataiir ekstraktai). Augalų apsaugos priemonės: 1) augalinės ir gyvulinės kilmėsmedž (azadirachtinas, bičių vaškas, želatina, hidrolizuoti baltymai, leciti-nas, augaliniai aliejai, kasija, roteno-nas, tabako arbata), 2) mikroor-ganizmai, naudojami biologinei kenkėjų kontrolei (preparatai išmikroorganizmų, t.y. virusų, bakte-rijų, grybų). 3) medžiagos naudo-jamosspąstuose arba gaudyklėse. 4) kitos priemonės naudojamos ekolo-giškaiūkininkaujant (vario junginiai, skystas muilas, kalcio polisulfidas,parafininė alyva, mineralinės alyvos, kalio permanganatas, kvarcinissmėlis, siera, diatoninė žemė, etano-lis, entomofagai, akarifagai, soda).Augalinės kilmės pašarai: 1) grūdai, jų pagrindiniai ir šalutiniaiproduktai, 2) Aliejingos sėklos, vaisiai, jų pagrindiniai ir šalutiniaiproduktai, 3) Ankštinių augalų sėklos, jų pagrindiniai ir šalutiniaiproduktai, 4) Šakniavaisiai, gumbavaisiai, jų pagrindiniai ir šalutiniaiproduktai, 5) Kitos sėklos, vaisiaio, jų pagrindiniai ir šalutiniaiproduktai. 6) Stambūs ir sultingi pašarai, kiti augalai, jų produktai iršalutiniai produktai. Gyvulinės kilmės pašarai: 1) pienas ir jo produktai,2) žuvys, kiti jūros gyvūnai, jų produktai ir šalutiniai produktai. Pašarųpriedai: 1) makroelementai: natrio junginiai (nerafinuota jūros druska,rupi akmens druska, natrio sulfatas, natrio karbonatas, natrio – vandeniliokarbo-natas, natrio chloridas), kalcio junginiai (vandens gyvių kiaukutai,kalcio karbonatas, kalcio laktatas, kalcio gluikonatas), fosforo junginiai(natūralūs kalcio fosfatai), magnio junginiai (bevandenė magnezija, magniosulfatas, magnio chloridas, magnio karbonatas), sieros junginiai (natriosulfatas). 2) Mikroelementai: El geležis (geležies II karbonatas, geležiesII sulfato monohidratas, geležies II oksidas), E2 jodas (kalcio jodatas,kalcio jodato heksahidratas, kalio jodidas), E3 Kobaltas (kobalto IIsulfato monohidratas ir heptahidratas, bazinio kobalto II karbonatomonohidratas), E4 Varis (vario II oksidas, bazinio vario II karbonatomonohidratas, vario II sulfatas), E5 Manganas (mangano II karbonatas,mangano oksidas, mangano II sulfato mono- ir tetra- hidratas), E6 Cinkas(cinko karbonatas, cinko oksidas, cinko sulfato mono- ir tetra- hidratas)E7 Molibdenas (amonio molibdatas, natrio molibdatas), E8 Selenas (natrioselenatas, natrio selenitas). Vaistai ir sanitarinės medž leidžiami naudotiekologiniame ūkyje. Vaistai ir preparatai: 1) vaistažolės, 2) mineraliniaipreparatai (kalcio boro gliuykonatas, kalcio gliukonatas, kalcio chloridas,kalcio fosfatas, magnio fosfatas, kalcio ir magnio druskų mišinys), 3)Mineralinių medž. ir vitaminų mišiniai, 4) Vidurius laisvinantys preparatai(vaistažolės, ricinos aliejus, sėmenų gleivės), 5) vaistai nuo viduriavimo(aktyvuota medžio anglis, ąžuolo žievė, ramunėlių ir kitų vaistažoliųarbata), 6) elektrolitai (Ringerio tirpalas, fiziologinis 0,9 proc.valgomosios druskos tirpalas). Sanitarinės medžiagos: natrio ir kaliomuilas, kalio šarmas, natrio šarmas, vanduo ir garai, natrio hipochloritas,natūralios augalų esencijos, skruzdžių ir pieno ir oksalo ir acto rūgštys,nitritinė rūgštis, formaldehidas, valančios ir dezinfekuojančios karviųspenius medžiagos, kalkių pienas, vandenilio peroksidas, fosforo rūgštis,natrio karbonatas.http://www.organic.lt/lt/pages,id.46AR “NATURALUS” REIŠKIA “EKOLOGIŠKAS”?Jokiu būdu ne. “Ekologiškas” ir “naturalus negali būti sutapatinami. Dažnaimatome ant produktų etikečių “tik iš natūralių ingredientų”, “be hormonų”,“genetiškai nemodifikuota”, bet tai dar nereiškia, kad jie yra irekologiški. Tik terminas “ekologiškas” įteisintas Europos Sąjungosreglamente 2092/91/EEB ir Lietuvos įstatymuose.Nepakanka to, kad gamyboje nėra naudojami dirbtinės sintetinės trąšos,dirbtiniai sintetiniai pesticidai.Būtina augalą ir pamaitinti, ir apsaugoti nuo ligų bei kenkėjų. Betekologinės gamybos ūkyje tai daryti reikia alternatyviomis priemonėmis(pagrindas augalo pamaitinimui – sėjomaina, kurioje kasmet didelę dalį,pageidautina ne mažiau, kaip 50 proc., sudarytų ankštinės kultūros, kuriosdirvožemį praturtina azotu bei įvairūs kompostai bei perpuvęs mėšlas;pagrindas augalų apsaugai nuo ligų ir kenkėjų – švarioje aplinkojesusiformavusi bioįvairovė).Būtina ūkininkauti švarioje aplinkoje.Tad galime teigti, kad natūrinė gamyba (kurioje taip pat nenaudojami minėtichemikalai) yra žemiausia žemdirbystės kultūra, kurioje augalai ir iš jųpagaminti produktai gali būti net kenksmingi sveikatai (pvz. kūlėtijavai). O ekologinė gamyba – tausojamojo žemės ūkio viršūnė. KAIP ATSKIRTI EKOLOGIŠKUS PRODUKTUS NUO ĮPRASTINIŲ?Ekologinė gamyba turi griežtai laikytis ekologinio žemės ūkio taisyklių. Otą atiktį taisyklėms (aplinką, gamybą ir pan.) sertifikuoja trečia(nepriklausoma nei nuo gamintojo nei nuo vartotojo nei nuo kokio tai kitointereso) šalis.Atkreipdami dėmesį į produkto etiketę, joje ieškokite lietuviškų ekologiškųproduktų sertifikavimo ženklo. (EKOagros ženklas) – ekologiškas produktas.Naudodamas šį ženklą, gamintojas garantuoja, kad jo pagamintas produktasyra tikrai ekologiškas, nepalikdamas vartotojui abejonių.EKOLOGIŠKI ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTAI – KAS TAI?Tai sertifikuoti žemės ūkio ir maisto produktai, auginami perdirbami,ženklinami ir realizuojami pagal griežtų taisyklių reikalavimus.KODĖL VERTA SERTIFIKUOTI SAVO ŪKĮ?Didesnė produktų paklausa;Didesnis vartotojų pasitikėjimas produktu;
Aplinkos tausojimas;
Eksporto galimybės (ekologiškiems produktams nėra kvotų);
Didesnės kompensacinės išmokos už sertifikuojamus ekologinės gamybospasėlius;
Didesnė produktų kaina.
http://www.organic.lt/lt/pages,id.45
|Apie ekologinį ūkininkavimą | ||[pic] |[pic] |[|| | |p|| | |i|| | |c|| | |]||[pic] |[pic] |[|| | |p|| | |i|| | |c|| | |]|| | | || ||Ekologinis žemės ūkis – tai harmoninga ūkininkavimo sistema, kurioje nenaudojant ||sintetinių cheminių medžiagų siekiama uždaro, tęstinio energijos ir maisto medžiagų||apytakos ciklo, neteršiama gamta ir vartotojai aprūpinami sveikais maisto ||produktais. ||Ekologinė žemdirbystė – tai tokia ūkininkavimo sistema, kai nenaudojamos sintetinės||trąšos ir pesticidai, o taikomos technologijos pagrįstos augalų įvairove, ||sėjomainomis, naturalios kilmės mineralinių ir organinių trąšų naudojimu, ||natūraliais piktžolių, ligų ir kenkėjų kontrolės metodais. ||Ekologinė gyvulininkystė yra neatskiriama ekologiškai ūkininkaujančių ūkių dalis, ||kur gyvuliai ir paukščiai auginami atsižvelgiant į jų fiziologiją, elgesį, ||paveldimus poreikius, aprūpinant pakankamu kiekiu geros kokybės ekologiškais |
|pašarais ir tinkama veterinarine priežiūra. Ekologinę gyvulininkystę galima vystyti||tik turint žemės. ||Ekologiniame ūkyje žemės ūkio gamyba kiek galima priartinama prie natūralių gamtoje||vykstančių procesų ir ryšių tarp atskirų gyvosios gamtos bendrijų. Natūralioje ||gamtoje kiekvienas jos dalyvis turi savo ‘profesiją’ ir atlieka savo vaidmenį. ||Žalieji augalai laikomi gamintojais, nes saulės energijos pagalba iš anglies ||dvideginio, vandens ir druskų kuria organines medžiagas ir jose kaupia energiją. ||Kurią kaip gyvybės pagrindą (maistą) tiekia kitiems gyvosios gamtos dalyviams – ||naudotojams (gyvūnams, žmonėms ir kt.). Uždaram apytakos ciklui gamtoje labai ||svarbūs yra ir skaidytojai (mikroorganizmai, sliekai, bakterijos), kurie suskaido į||dirvožemį patekusias mirusių augalų ir gyvūnų liekanas iki pačių primityviausių – ||jas augalai vėl naudoja kaip maisto šaltinį. Maisto medžiagos juda uždaru ciklu. ||Pagrindiniai ekologinio žemės ūkio principai: ||saugoti mus supančią aplinką (nenaudoti sintetinių pesticidų, trąšų, vaistų ir kitų||cheminių medžiagų, tinkamai tvarkyti ir naudoti organines atliekas, prieš ||piktžoles, ligas ir kenkėjus naudoti agrotechnines priemones ir natūralius gamtoje ||gyvenančius jų priešus); ||kurti ir palaikyti uždarus maisto medžiagų ( anglies, azoto ir kt.), apytakos ||ciklus apykaitinių procesų grandinėje – dirva – augalai – gyvūnai vystant mišrius ||augalininkystės – gyvulininkystės ūkius; ||išsaugoti ir didinti dirvožemio derlingumą (pasirinkti galimai didesnę augalų ||įvairovę, augalus auginti sėjomainoje, naudoti organines trąšas); ||taupiai naudoti materialinius ir energetinius išteklius (auginti ankštinius ||augalus, kaip azoto šaltinį, minimalizuoti žemės dirbimą ir kt.). ||Ekologiški produktai – tai didelės vertės, neužteršti sintetinėmis cheminėmis ||medžiagomis produktai, pasižymintys geresnėmis skonio, aromatinėmis bei ||technologinėmis savybėmis nei įprasitiniai. ||Tai pasiekiama žemės ūkio augalus ir gyvūnus auginant sertifikuotuose ekologiniuose||ūkiuose, kur kontroliuojamos produktų gamybos technologijos, paremtos ekologinio ||žemės ūkio principais ir taisyklėmis. Gamybai ir perdirbimui nenaudojami ||sintetiniai priedai. || |http://eko.laei.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=110&Itemid=38
|Ekologinis žemės ūkis Lietuvoje |[|| |p|| |i|| |c|| |]|
|Ekologinis žemės ūkis Lietuvoje ||Mano ūkis 2004/10 || ||Emilija KAIRYTĖ ||Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas ||Lietuvai tapus ES nare, svarbu gaminti konkurencingus, rinkoje paklausius žemės ||ūkio produktus pagal tausojamosios žemdirbystės plėtros principus. Tausojamojo ||ūkininkavimo srityje ypatingas dėmesys skiriamas ekologiniam žemės ūkiui, kuris ||sukuria ekonominei, socialinei, gamtosaugos bei etnokultūrinei kaimo plėtrai ||palankią aplinką ir leidžia gerinti gyvenimo kokybę. || ||ES Bendroji žemės ūkio politika vis labiau orientuojama į ekologinį ūkininkavimą. ||Europoje metinis šios rinkos augimas sudaro apie 30 proc. Šis ūkininkavimo būdas ||sparčiai plinta ir Lietuvoje. Ekologinio žemės ūkio plėtros plane 2006 metams ||numatyta siekti 5 proc. nuo viso ūkininkaujamo žemės ploto. ||Ekologiškai ūkininkaujantiems valstybės parama teikiama nuo 1997 m., tad jau ||sukaupta tam tikra patirtis. Galima prognozuoti, kad daugiausia paramos pagal KPP ||agrarinės aplinkosaugos priemonę Lietuvoje bus skiriama ekologiniam ūkininkavimui ||plėtoti. || ||Lietuvos ūkis perorientuojamas į ekologinį daug sparčiau negu kai kuriose Vakarų ||šalyse. Tai rodo ekologinio ūkininkavimo sektoriaus augimo tempai. || ||2003 m. sertifikuota 700 ūkių, jų plotas pasiekė 23,3 tūkst. ha. Palyginti su 2002 ||m., jis išaugo net 2,6 karto. Daugiausiai 2002 m. ekologiškai buvo ūkininkaujama ||Molėtų (933 ha), Varėnos (782 ha), Klaipėdos (709 ha), o 2003 m. – Šalčininkų (2 ||579 ha), Ukmergės (1 375 ha), Ignalinos (1 359 ha) rajonuose. || ||Anksčiau buvo manyta, kad ekologiškai ūkininkauti verta tik mažuose ūkiuose, tačiau||dabar vidutinis ekologinės gamybos ūkis yra kelis kartus didesnis negu vidutinis ||įprastinės krypties ūkis. Tradicinės gamybos ūkis 2003 m. buvo 10,5 ha., o ||vidutinis ekologinės gamybos ūkis Lietuvoje pasiekė 33 ha (2000 m. buvo 20 ha). ||Ekologiškai ūkininkaujama ir mažuose, ir dideliuose ūkininkų ūkiuose, žemės ūkio ||bendrovėse. Didžiausias ekologinės gamybos ūkis – 567 ha. Dideli ūkiai pasirinko ||ekologinio ūkininkavimo kryptį, tikėdamiesi sėkmingai konkuruoti rinkoje. Be to, ||reikšmingos yra ir valstybės mokamos kompensacinės išmokos už sertifikuotą žemės ||plotą. Tačiau ūkininkams, kurie ekologinio ūkininkavimo imasi vien dėl išmokų, ||greitai tenka pasitraukti iš šios veiklos, jeigu nieko savo ūkyje nekeičia ir ||ūkininkauja senais metodais. Už ekologinio ūkininkavimo taisyklių pažeidimus 5 ||metams atimti sertifikatai iš 7 ūkių. Yra ir kitokių pavyzdžių – 2003 m. už ||pavyzdingą ūkininkavimą padėkos raštus gavo 10 ūkininkų. || ||2003 metais buvo sertifikuota 12 pirmųjų ekologinės žuvininkystės ūkių, kurie ||ekologiškai žuvis augina beveik 3 tūkst. ha plote. Tai nauja ekologinės gamybos ||sritis, kuri papildys ekologiškų produktų asortimentą. Ekologinė žuvininkystė ||sėkmingai plėtojama Norvegijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Islandijoje ir||kitose šalyse. || ||Augant ekologinių ūkių skaičiui, daugėja ir įmonių, perdirbančių ekologišką ||produkciją. 2002 m. sertifikuota 13 ekologišką produkciją perdirbančių įmonių, 2003||m. – 18 (pieno, grūdų, daržovių perdirbimo įmonės). Vis daugiau ekologiškos ||produkcijos savo ūkiuose perdirba ir patys ūkininkai. Aštuoniolikoje sertifikuotų ||ūkių džiovinami vaistiniai ir prieskoniniai augalai, vaisiai ir uogos, daiginami ||grūdai, rauginamos daržovės, gaminami miltai. 2003 m. sertifikuoti 9 natūralios ||produkcijos rinkėjai, 6 įmonės, tiekiančios pagalbines medžiagas, kurios yra ||leidžiamos naudoti ekologinės gamybos ūkyje, 1 ekologiškų produktų realizacijos ||įmonė. Plečiasi ir ekologiškų produktų asortimentas. || ||Ekologiškos produkcijos gamintojai galėtų daugiau auginti ekologiškų grūdų, ypač ||trūksta kviečių, rugių, miežių. Vis dar nepakankamai užauginama ekologiškų |
|daržovių, bulvių, vaisių ir uogų. Tad ūkininkams yra didelės galimybės plėsti savo ||veiklą. || ||Pagal patvirtintą Ekologinio žemės ūkio plėtros programą 2006 m. sertifikuotas ||žemės plotas turėtų sudaryti 5 proc. žemės ūkio naudmenų (2003 m. buvo 1 proc.). ||Tolesnę ekologiško ūkininkavimo plėtrą skatins vartotojų švietimas, ūkininkų ||mokymas, kooperacija, dėmesys ekologiškos produkcijos perdirbimui ir rinkodarai. ||Vienas iš svarbiausių ekologiško ūkininkavimo plėtros veiksnių yra švietimo ir ||mokymo įstaigų veikla, masinės informacijos priemonės. Kuriama ekologiškų produktų ||duomenų bazė sudarys prielaidas informacijai kaupti ir skleisti įvairioms ||tikslinėms grupėms – perdirbėjams, prekybininkams, vartotojams, padės formuoti ||visuomenės nuomonę apie ekologiškų produktų naudą sveikatai. Padidėjus gamybos ||apimtims ir ekologiškų produktų asortimentui, atsiras daugiau galimybių juos ||parduoti kitose ES valstybėse. Ekologinė gamyba taps viena iš alternatyvių darbo ||vietų kūrimo kaime priemonių. || ||Ekologiškų produktų rinka || ||Svarbūs ekologiško ūkininkavimo rinkodaros laimėjimai yra sertifikavimo sistemos ||bei Lietuvos ekologiškų produktų ženklo sukūrimas. Europos ekologiško ūkininkavimo ||veiksmų plane jau yra numatytas privalomas ES ekologiškos produkcijos ženklas. VšĮ ||„Ekoagros” sertifikuotą lietuvišką produkciją galima parduoti ir ES bendrojoje ||rinkoje. Lietuva yra viena iš 18 pasaulio valstybių, gavusi IFOAM (Tarptautinės ||ekologinio žemės ūkio judėjimo federacija) akreditaciją ir priimta į UKROFS ||(Jungtinės Karalystės ekologiškų maisto produktų standartų registras). Taigi ||lietuviški ekologiški produktai atitinka aukščiausius standartus. || ||Nors sukurti tvirti teisiniai rinkodaros pamatai, ekologiškų produktų realizavimo ||sistema kol kas dar nėra susiformavusi. Nepakankamai dėmesio skiriama rinkos ||tyrimams bei rinkodarai. Skatinama produkcijos gamyba, o rinkos dar nesurastos. ||Viena iš mažo ekologiškų produktų rinkos augimo priežasčių – dar nesukurtos šių ||produktų prekybos struktūros. Tik 45 proc. sertifikuotos produkcijos parduodama ||kaip ekologiška, už ją gaunamas 20–40 proc. kainos priedas. Tai lemia kita (bene ||svarbiausia) nedidelės ekologiškų produktų paklausos priežastis – mažos gyventojų ||pajamos. Tiesiogiai iš ūkių parduodama 21 proc. ekologiškų produktų, mugėse ir ||turguose – 40 proc., parduotuvėse – 14 proc., kitur (dalį suvartoja augintojo ||šeima) – 25 proc. || ||Anglijoje ekologiškos produkcijos vartotoją išugdė mažos specializuotos ekologiškų,||sveikų produktų parduotuvės. Tik vėliau, išaugus apyvartai, ekologiškais produktais||susidomėjo stambūs prekybos tinklai. Lietuvoje didieji prekybos tinklai („VP ||Market“, „Rimi“, „Iki“) jau kuria ekologiškų produktų marketingo koncepcijas ir ||pradeda steigti ekologiškų produktų skyrius. Tačiau gamintojai kol kas negali ||užtikrinti nuolatinio tiekimo, trūksta didesnio produkcijos kiekio. Ekologiškų ||produktų stygius (menkas ekologiškų produktų asortimentas, nepastovus jų tiekimas) ||stabdo ir specialių ekologiškų produktų parduotuvių tinklo plėtrą bei riboja ||ekologiškų produktų reklamą. Todėl būtina ekologiškos produkcijos gamintojų ||kooperacija, užtikrinanti pastovų produktų tiekimą vietos bei ES bendrajai rinkai. || ||Ekologiškų produktų paklausą ES rinkoje rodo jų importo dalis. Anglija importuoja ||net apie 70 proc. ekologiškų produktų, Olandija – apie 60 proc. Austrija, pati ||gamindama daug ekologiškų maisto produktų, net 30 proc. jų įsiveža |http://www.ekoagros.lt/subtopic.php?SID=77|EKOLOGINIO ŪKININKAVIMO TIKSLAI ||Ekologinis žemės ūkis – tai ūkininkavimo sistema, kuri pagrįsta specialiomis ||aplinkai palankiomis technologijomis, mažinančiomis cheminių medžiagų pasklidimą į ||aplinką. Ekologinė žemdirbystės sistema taikoma, siekiant gaminti neužterštą ||cheminėmis medžiagomis produkciją. Ekologinei žemdirbystei būdinga tai, kad ||siekiama ne tik ekonominės naudos, bet ir žiūrima tolimesnės perspektyvos – gamybos||poveikio aplinkai. Ši sistema labai apriboja sintetinių cheminių medžiagų ||panaudojimą (trąšos, pesticidai, herbicidai, vaistai, augimo stimuliatoriai ir ||kt.). Ekologinės gamybos ūkių produktyvumą lemia dirvožemio derlingumą didinančios ||sėjomainos, maisto medžiagų balansas, pasiekiamas naudojant ūkyje sukauptas ||organines trąšas, kenkėjų, ligų ir piktžolių necheminės kontrolės metodų įvairovė. ||Ekologinio žemės ūkio sistemoje siekiama uždaro energijos ir maisto medžiagų ||apytakos ciklo. Plėtojant ekologinį ūkininkavimą reikia ne tik auginti augalus, bet||ir veisti gyvulius. Harmoningas ryšys tarp augalininkystės ir gyvulininkystės yra ||natūralaus gamtinio balanso ūkyje pagrindas. Gyvulininkystė padeda išlaikyti ||žemdirbystės sistemos pusiausvyrą, aprūpinant dirvožemį maisto medžiagomis ir ||gerinant jo savybes. || ||Pagrindiniai ekologinio ūkininkavimo tikslai: || o mažinti aplinkos degradaciją, ||o aprūpinti vartotojus aukštos kokybės ekologiškais produktais, ||o išsaugoti ekologiškų maisto produktų natūralias savybes juos saugant ir ||perdirbant, ||o gerinti dirvos struktūrą, palaikyti ir didinti dirvožemio derlingumą, ||o išsaugoti biologinę įvairovę, ||o taikyti tokias žemės ūkio technologijas, kurios skatina ir palaiko uždarus ||biologinius ciklus, ||o laikyti gyvulius artimoje jų prigimčiai aplinkoje, ||o siekti, kad ekologinė žemdirbystės būtų rentabili ir žemės ūkio produktų ||gamintojas dirbtų saugioje aplinkoje ir jaustų pasitenkinimą darbu. || Ekologinis žemės ūkis skiriasi nuo kitų ūkininkavimo būdų tuo kad ekologinės ||gamybos ūkiai privalo laikytis griežtų ekologinės gamybos reikalavimų. Ekologinis ||ūkininkavimas tai ne tik perspektyvi ūkininkavimo šaka, bet ir gamtosaugos ||priemonė. Tokia ūkininkavimo sistema reikalauja ūkininkavimo sistemos pakeitimų, ||todėl privalomas 2-3 metų pereinamasis laikotarpis iš įprastinio į ekologinės ||gamybos ūkį. Ekologinės gamybos ūkių produkcijai taikoma kilmės sertifikacija. Tik ||sertifikuoti ūkiai ir įmonės gali realizuoti produktus, paženklintus ekologiškų ||produktų sertifikavimo ženklu. Produktų sertifikavimas ir ženklinimas padeda ||vartotojams juos atskirti rinkoje. || ||Ekologinis žemės ūkis turi savo silpnąsias puses. Ūkininkai neturi pakankamai |
|ekologinio ūkio technologijų ir vadybos žinių. Lėtai diegiamos pažangios ekologinės||gamybos technologijos. Ekologinės gamybos ūkiai neturi tinkamos žemės ūkio ||technikos. Trūksta natūralios kilmės trąšų ( ypač fosforo), augalų apsaugos ||priemonių. Nesukurta ekologiškų produktų realizacijos sistema. Pagaminamas mažas ||ekologiškos produkcijos kiekis, todėl negalima eksporto plėtra. Trūksta ||ekologiškos produkcijos perdirbimui. Nepakanka informacijos vartotojui apie ||ekologiškų produktų naudą. Nėra sukurta ekologinio ūkininkavimo konsultavimo ||sistema. || |http://www.laei.lt/liet/pdfinf/atnj/kl/ekduki.pdfEKOLOGINIS ŪKININKAVIMASKokia ekologinio ūkininkavimo esmė?Ekologinis žemės ūkis pagrįstas moderniomis, aplinkai palankiomistechnologijomis. Jame naudojamos ne sintetinės cheminės medžiagos (trąšos,pesticidai,vaistai, augimo skatintojai ir kt.), o natūralios organinės ir mineralinėsmedžiagos.Naudojamasi sėjomainomis, ūkyje sukauptomis organinėmis trąšomis (augalųliekanomis, gyvulių mėšlu, ankštiniais augalais, žaliąja trąša), kenkėjų,ligų ir piktžoliųnecheminės kontrolės metodais. Siekiama uždaro energijos ir maisto medžiagųapytakosciklo. Dirvožemio struktūros ir derlingumo gerinimas yra augalinėsprodukcijosekologiniame ūkyje pagrindas. Gyvulininkystėje atsižvelgiama į gyvuliųfiziologiją,elgesį, paveldimus poreikius, aprūpinant gyvulius geros kokybėsekologiškais pašarais.Ryšys tarp augalininkystės ir gyvulininkystės yra subalansuotos ūkioplėtros pagrindas.Kuo ekologinis žemės ūkis skiriasi nuo kitų ūkininkavimo būdų?Ekologinės gamybos ūkiai privalo laikytis griežtų ekologinio žemės ūkiotaisyklių, o šių ūkių produkcijai taikoma kilmės sertifikacija. Produktųsertifikavimas irženklinimas padeda pirkėjams juos atskirti rinkoje, o tai didina jųpaklausą. Tiksertifikuoti ūkiai ir įmonės gali realizuoti produktus, paženklintusekologiškų produktųženklu.Kas yra sertifikavimas?Sertifikavimas – procedūra, kuri įrodo, kad produkcija (paslauga) atitinkastandarto ar kito norminio dokumento reikalavimus. Sertifikavimą atliekafizinis arjuridinis asmuo, nepriklausomas nuo gamintojų ir pirkėjų interesų.Produkcijasertifikuojama siekiant patvirtinti, kad ji nekenksminga sveikatai, turtui,aplinkai.Ekologinės gamybos ūkių ir įmonių sertifikavimas yra savanoriškas.Kas Lietuvoje atlieka sertifikavimą?Lietuvos žemės ūkio ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerijaįsteigėVšĮ „Ekoagros“ ir pavedė jai vykdyti ekologinio žemės ūkio sertifikavimodarbus. Šiįstaiga tikrina bei sertifikuoja ūkius ir įmones, gaminančius ekologiškusproduktus, taippat atestuoja produkciją, kuri naudojama šių produktų gamybai.Ką reikia daryti, norint sertifikuoti ūkį ar įmonę?Norėdamas pradėti ūkininkauti ekologiškai, suinteresuotas asmuo susipažįstasuEkologinio žemės ūkio taisyklėmis, parengia ūkio perėjimo iš chemizuotos įekologinęgamybos planą, numatydamas tręšimą, augalų apsaugos priemones, gyvuliųšėrimą irlaikymą, produkcijos saugojimo sąlygas. Pateikus sertifikacijos įstaigaiprašymą,duomenis apie ūkininkavimą, ūkio planą, kitą dokumentaciją, pasirašomasertifikavimodarbų sutartis su „Ekoagros“, paskiriamas tikrintojas, kuris nustato, arpareiškėjasūkininkauja pagal Ekologinio žemės ūkio taisykles (tikrinama kasmet).Neraduspažeidimų, išduodamas Ekologinės gamybos ūkio (įmonės) ar pereinamojolaikotarpioūkio sertifikatas.Priklausomai nuo ūkininkavimo praktikos, pereinamasis laikotarpis gali būtinuo2 iki 3 metų. Po to, atlikus reikalingus patikrinimus, „Ekoagros“ išduodaEkologinėsgamybos ūkio ar įmonės sertifikatą. Sertifikatas galioja 1 metus (tik taismetaisišaugintai produkcijai).Ekologinis ūkininkavimasKlausimynas 2Koks yra pagrindinis dokumentas, kuriuo reikia vadovautis?Lietuvoje ekologinio ūkininkavimo norminis dokumentas gali būti Ekologiniožemės ūkio taisyklės. Taisyklės suderintos su ES reglamentais, jos numatoekologiškųproduktų gamybos, perdirbimo, gabenimo, saugojimo, realizavimo taisyklesproduktams, kurie vadinami ekologiškais produktais.Kaip ženklinami ekologiški produktai?Ekologinės gamybos ūkio sertifikatas suteikia teisę ženklinti produktusekologiškų produktų ženklu:Šio ženklo naudojimo tvarka yra nustatyta Ekologinio žemės ūkio taisyklėse.Lietuvai tapus ES nare, ekologiškus produktus bus galima ženklinti vieninguESženklu:Sertifikuoti ekologinės gamybos ūkiai ir įmonės įtraukiami į sertifikuotųūkių irįmonių katalogą, kuris rengiamas kiekvienais metais.Kaip vystosi ekologinis ūkis ES?Ekologinio žemės ūkio sektorius yra dinamiškiausias ES sektorius. 1985metaisekologiškai ūkininkaujama buvo 0,1 mln. ha plote, o 2001 metų pabaigojeekologiniųūkių plotai sudarė daugiau nei 4,4 mln. ha. Labai sparti ekologinio žemėsūkio plėtrastebima pastarajame dešimtmetyje. Pradėjus finansiškai remti ekologiniusūkius, jųplotai ES padidėjo nuo 0,5 proc. 1993 metais iki 3,2 proc. 2001 metais irtoliau turitendenciją augti. Nors bendras ekologinių ūkių plotas ES palygintinedidelis, tačiaustebina ekologinio ūkio plėtros tempai (vidutiniškai per metus 20–30proc.), kurie labaiskiriasi nuo kitų žemės ūkio sektorių.Ar kitose šalyse, stojančiose į ES, ekologiškai ūkininkaujama?Visose šalyse kandidatėse į ES ekologinis žemės ūkis yra plėtojamas. Pagalsertifikuotos žemės plotą pirmauja Čekijos Respublika, kurioje 2001 metųpabaigoje šisplotas buvo apie 218 tūkst. ha (apie 5 proc. viso ploto). Vidutiniškaišalyse kandidatėseekologiškai ūkininkaujama beveik 0,3 proc. žemės ūkio naudmenų ploto.Kokia ekologinio žemės ūkio situacija Lietuvoje?Lietuvoje pirmos ekologinio ūkio organizacijos pradėtos kurti 1991 metais.Ekologiškų produktų gamyba Lietuvoje pradėta 1993-aisiais. 2002 metais išviso buvosertifikuoti 393 ūkiai, o visas plotas užėmė beveik 9 tūkst. ha.Ar ekologiškas gamybos būdas turi įtakos derliaus pokyčiams?Ekologinės gamybos ūkiuose paprastai gaunamas mažesnis derlius neichemizuotuose. Derliaus skirtumai ekologinės gamybos ir įprastiniuoseūkiuosepriklauso nuo auginamų žemės ūkio augalų, regiono gamtinių sąlygų. Varpinių
javųderlius ekologinės gamybos ūkiuose paprastai yra 30–40 proc. mažesnis neiįprastiniuose. Bulvių derlius įvairiose šalyse labai skiriasi, todėlapibendrinančiasišvadas apie jo priklausomybę nuo žemdirbystės sistemos sunku daryti.Daržovių irEkologinis ūkininkavimasKlausimynas 3ankštinių javų derlius ekologinės gamybos ūkiuose būna net didesnis neiįprastiniuoseūkiuose, ganyklų ir pievų – šiek tiek mažesnis ar toks pat.Užsienio tyrimai rodo, kad didžiausi pokyčiai gamyboje yra pereinamuojulaikotarpiu. Laikotarpio pradžioje derlius labai mažėja, vėliau pradedaaugti, o kai kadanet ir viršyti chemizuoto ūkio derlių.Ar remiamas ekologinis ūkininkavimas Lietuvoje?Valstybė 1998 metais pradėjo teikti finansinę paramą ekologiniam žemėsūkiuiplėtoti ir kasmet ją didina. 2001 metais skirta apie 500 tūkst. Lt, 2002-aisiais –1500 tūkst. Lt. 2003 metais ši parama gerokai padidės ir bus daugiau kaip 2mln. Lt.Didžiausia pinigų dalis skiriama išmokoms už sertifikuojamos žemės hektarąirdaliniam (75 proc.) sertifikavimo išlaidų dengimui.Ar remiamas ekologinis ūkininkavimas ES?Daugelyje šalių ekonominė situacija priklauso nuo subsidijų ekologiniamsūkiams. Visose ES šalyse šis ūkininkavimo būdas remiamas, bet skiriasiparamos lygis.Austrijoje, Danijoje, Vokietijoje ir Šveicarijoje subsidijos sudaro net16–24 proc. ūkiopajamų.Ar skiriasi ekologiškų produktų kainos?Kainų lygis priklauso nuo produktų tipo, paklausos bei prekybos būdo.Daugelioaugalininkystės produktų, išaugintų chemizuotuose ir ekologiniuose ūkiuose,kainoslabai skiriasi. Pavyzdžiui, ekologiškų kviečių kaina, kurią gaunaaugintojai, vidutiniškaiyra 1,5–2 kartus, bulvių – 1,5–5 kartus didesnė nei chemizuotuose ūkiuoseišaugintų.Gyvulininkystės produktų kainos skiriasi daug mažiau, pavyzdžiui,ekologiško pienokaina yra 8–30, jautienos – 30, kiaulienos – 20–70 proc. didesnė.Ekologiškų produktų kaina skiriasi nuo pereinamojo laikotarpio ūkiųprodukcijos kainų, nes tik gavus ekologinio ūkio statusą ir sertifikatą,produktas galibūti parduodamas kaip ekologiškas.Ar skiriasi ūkių pajamos?Ekologinių ūkių situacijos Europoje analizė rodo, kad vidutiniškaiekologiniųūkių pajamos yra panašios į chemizuotų ūkių. Pereinamuoju laikotarpiupajamospaprastai mažėja, nes derlius yra mažesnis, o produkcija negali būtirealizuojama kaipekologiška. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui ir ūkiui gavus ekologinioūkio statusą,ekologiškų produktų kaina yra didesnė nei chemizuoto ar pereinamojolaikotarpio, todėlpajamos didėja. Kadangi ekologiškų produktų kainos yra aukštesnės ir ūkiamsteikiamaparama, ekologinės augalininkystės ūkiai dirba pelningiau nei chemizuoti.Ar ekologiški produktai turi paklausą?Ekologiškų produktų rinka yra nedidelė, tačiau sparčiai auganti, nesvartotojųsusidomėjimas ekologiškais produktais didėja. Šių produktų paklausa ESšalyse viršijapasiūlą ir tikimasi, kad bent 5–10 metų Europoje situacija nesikeis.Manoma, kad irateityje paklausa ir toliau didės, nes vartotojai pageidauja sveikų maistoproduktų.Palaipsniui ji bus patenkinama, kadangi gamintojai didins ekologiškųproduktų gamybą,orientuodamiesi į besiplečiančius rinkos poreikius. Lietuviški ekologiškiproduktai turididelę paklausą vidaus ir ES rinkoje.Kur reikia kreiptis norint sertifikuoti ūkį ar įmonę?VšĮ „Ekoagros“, Studentų g. 11, Akademija, LT-4324 Kauno r.Tel./faks.: 8-37 397445El. paštas: ekoukis@nora.lzua.ltAndželika dautartaitė, romualdas Zameckis „agroekologija“ 2000Agroekologija – ekologijos skyrius, tiriantis kultivuojamų augalų,naminių gyvulių biocenozės ryšius ir išorinių sąlygų poveikį šių ryšiųsusidarymui. Agroekologija apima ekologinių procesų ir žemės ūkioprodukcijos sistemų studijas. Į šia sąvoką įtraukiamas ir ekonominis,aplinkosauginis bei socialinis kitimas, jo poveikis žemės ūkio produkcijosir maisto sistemoms. Agroekologija sistemiškai apžvelgia ir analizuojaūkininkavimo ir maisto gamybos komponentus bei ryšius tarp jų. Ekologiniaiprincipai panaudojami geresniam maisto sistemos struktūros bei funkcijųsupratimui, taip pat ir patikimoms strategijoms ateityje kurti. Platusįvairių gamtos, žemės ūkio ir socialinių mokslų meodų spektras taikomasišteklių tausojančiam panaudojimui, ekonomiškai palankiam bei socialiaipriimtinam klausimų,susijusių su įvairiomis problemomis dėl žmogaus maistoporeikio patenkinimo, sprendimui rasti. Agroekologinis švietimas yrapagrįstas mokslinėmis žiniomis, orientuotas į veiksmus ir praktinį žiniųtaikymą. Agroekologija suteikia patikimą mokslinį pagrindą ekologiniamūkininkavimui, maisto produktų gamybai bei perdirbimui. Agroekologija yra svarbi ateityje pasirenkant žemės ūkio moksliniustyrimus ir mokymą, nes remiasi sistemine perspektyva agroekosistemosintyegruotiems ir sąveikaujantiems procesams nagrinėti. Agroekologiniaityrimai suteikia tvirtą mokslinį pagrindą priimtinesnio ekologinio žemėsūkio vystymuisi.
Agroekologija prasidėjo ekologijos ir agronomijos principamssusijungus į vadinamąją augalų ekologiją. Supratimas apie ekologijos iraplinkosauginio pagrindimo poreikį atsirado išspausdinus „Tylų pavasarį“ (Carson, 1962), parodžiusį, koks yra žalingas ir neįtikėtinas žemės ūkyjenaudojamų chemikalų poveikis. Per kitus du dešimtmečius agroekologija tapo„ agroekosistemų tyrimų pagrindų principu“. Prasidėjusi augalų ekologija, dabar dažnai jungia ekonominius,socialinius ir ekologinius bei agronominius žemės ūkio aspektus. Tai yrasvarbiausia dėl didžiulio žmogaus poveikio mūsų globalinei ekosistemai.Visų mūsų sprendimai, susiję su žemės naudojimu ir konservavimu, kitaisresursais, turi tiesioginę įtaką mūsų biosferos sveikatai. Gliessman (1998)pateikia trumpą šios koncepcijos vystymosi istoriją ir teigia, kad„Agroeologija tęsiasi iki nustatytų ribų. Antra vertus, agroekologja yraekologinių žemės ūkio procesų nagrinėjimas. Ateityje tai galėtų būti kaipekologinis ir socialinis pakaitalas iš tiesų nukreipiant žemės ūkįtausojimo keliu“. Kol dauguma žemės ūkio tyrimų yra nukreipti pavienių tyrimų linkme arjų vietai visoje sistemoje nustatyti, agroekologiniai tyrimai nagrinėjavisos ūkininkavimo sistemos funkcijas. Agroekologija neanalizuoja pavienio
ūkio ar įmonės, bet aiškinasi, kaip tos įmonės kartu integruotai irpelningai gali didinti ūkio produktyvumą. Užuot naudojęsi vien tikaugalininkystės ir gyvulininkystės rodikliais ir duomenimis, kaip tierodikliai atsispindi ūkio pajamose, tyrinėtojai nagrinėja, koks yrasistemos poveikis šeimai, gyvenančiai tame pačiame ūkyje, kraštovaizdžiuiir kaimo bendruomenei. Taip pat kai kurie tyrimai gali būti nukreipti įatskiras produkcijos gamybos sritis, nagrinėti, kokios yra perspektyvos irkaip jos gali atrodyti bendrame žemės ūkio produkcijos ir maisto sistemoskontekste. Ūkininkavimo ir maisto sistemos gali būti nagrinėjamosskirtingais lygmenimis. Tyrimų pavyzdžiai apima maisto medžiagų judėjimądaugianarėse ir ilgametėse sėjomainose; integruotą ūkio, krastovaizdžio arregioninio lygio augalų apsaugą; įprastinės ir ekologinės žemės ūkiosistemos palyginimą; ekonominę neperdirbtų ir perdirbtų produktų pardavimonaudą ūkiui ir bendruomenei, regioniniam maisto ir gamtinių ištekliųnaudojimui bei patenkinamos strategijos įtaką pajamoms bei gyvenimo lygiui;žemės ūkio ir maisto politiką ir jos poveikį maisto prieinamumui,regioninėms maisto sistemoms, tausojančiam ilgalaikiam išteklių naudojimui.Šių pavyzdžių charakteristikos yra nukreiptos į visą sistemą, o ne įatskirų jos komponentų nagrinėjimą bei įvairiapusį tyrimą.Ekologinio žemės ūkio plėtra Europos sąjungojeTarptautinė ekologinės žemdirbystės judėjimų federacija – IFOAM,įkurta Paryžiuje 1972 m., šiuo metu jungia apie 750 organizacijų išdaugiau, kaip 100 pasaulio šalių. Per pastaruosius 10 metų plotai VakarųEuropoje, kuriuose ūkininkaujama ekologiškai, vidutiniškai padidėjo daugiaunei 10 kartų. Tokį ekologinių ūkių augimą skatina Vyriausybių agrarinėpolitika, skirianti didelį dėmesį aplinkosaugai žemės ūkyje ir sparčiaiauganti ekologiškų produktų paklausa. Lietuvos ekologinės žemdirbystėsbendrija “Gaja”, įkurta 1990 m. gruodžio 15 d., kitais metais tapo IFOAMnare. Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymasnurodo, kad ekologinis ūkininkavimas Lietuvoje yra remiama žemės ūkio šaka,vienok reikia pripažinti, kad iki šiol Lietuvos Vyriausybė skirianepakankamą dėmesį skatinant ekologinio ūkio progresą. Daugumoje ES šalių ekologinio žemės ūkio plotai yra žymiaididesni, nei Lietuvoje. Pagal sertifikuotos žemės plotą pirmauja Čekija (apie 5 proc. viso ploto ) Pietinėse Europos šalyse dominuoja ekologinėsodininkystė , o kitose didžiausią ekologinio žem e s ūkio plotą užimagrūdai ir pašariniai augalai (70 proc. Danijoje ir Švedijoje) ar pievos irganyklos (90 proc. Austrijoje, Šveicarijoje, Čekijoje). Daugelyje šaliųgyvulininkystė yra labai svarbus ekologinio ūkio sektorius, o kai kuriose –net svarbiausias. Ekologiški pieno produktai Austrijoje, Danijoje, Šveicarijoje irVokietijoje užima iki 25 proc. ekologiškų produktų rinkos, o Šveicarijoje –net trečdalį . Jungtinėje Karalystėje ekologiški pieno produktai sudaro 10proc. visų ekologiškų produktų , tačiau pasiūla nepatenkina augančioproduktų poreikio ir importas išaugo nuo 10 iki 40 procentų. 1 lentelė. ES šalių ekologinių ūkių užimamųplotų % bendrame naudmenų plote Šalis Ekologinių ūkių plotai % (1999-2000)Austrija 8,64Italija 7,01Suomija 6,70Švedija 6,25Danija 6,15Vokietija 3,20Anglija 2,85Ispanija 1,49Belgija 1,47Olandija 1,39Portugalija 1,31Prancūzija 1,31
Ekologinio žemės ūkio plėtra Lietuvoje
Nors ekologinio žemės ūkio plėtros tendencijos Lietuvoje yrapanašios į užsienio šalių, gamybos apimtys yra daug mažesnės. Šiuo metušalyje ekologinių ūkių plotai sudaro tik apie 1 % žemės ūkio naudmenų.Judėjimas už ekologinį ūkį Lietuvoje prasidėjo pries 13 metų. 1990 m. buvoįkurta Lietuvos ekologinės žemdirbystės bendrija „ Gaja “, kuri po metųbuvo priimta į IFAOM ( ekologinės žemedirbystės judėjimo federaciją ).Ekologiškų produktų gamyba Lietuvoje pradėta 1993 m., kada Lietuvosvyriausybė patvirtino „ Tatulos“ požeminio vandens apsaugos karstiniameregione projektą ir pradėjo jo finansavimą. Sudėtinė šio projekto ( nuo1997 m.- „ Tatulos programa “ ) dalis Biržų ir Pasvalio regiono ekologinėžemdirbystė. Tuo metu buvo sertifikuoti pirmieji 9 ūkiai, suteikiant jiemspereinamojo laikotarpio į ekologinį ūkį statusą. 1998 m. ekologinių ūkiųbuvo 144, 1999 m. – 171, 2000 m.- 230, 2001 m.- 290, 2002 m. – 293 ūkiai.Pastaruoju metu šalyje ekologiškų ūkių skaičius sparčiai auga. Jei 2003 m.buvo 700 tokių ūkių, kurie užėmė 23289 ha žemės, tai šiais, 2004 m. jų yra1171, o žemės plotas išaugo iki 42201 ha. Šiuo metu yra serifikuotos ir23 perdirbimo įmonės.
2 lentelė. Ekologinių ūkių sk. kaita Lietuvoje 1998 – 2004 m.[pic]
Pagrindinė priežastis, lėmusi tokį spartų ekologinių ūkiųskaičiaus pagausėjimą 2004 m. yra išmokų padidėjimas, didėjanti valstybėsfinansinė parama ekologinei žemės ūkio plėtrai: 2001 m. buvo skirta 0,5mln. Lt, 2002 – 1,5 mln. Lt, 2003 – > nei 2 mln. Lt. Šiais metais numatytaskirti 15 mln. Tai paskatino daugiau ūkininkų verstis ekologiniuūkininkavimu. Be to , už ekologišką produktą gamintojas gauna ir kainospriedą.