LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS
ŽEMĖS ŪKIO INŽINERIJOS FAKULTETAS
ŽEMĖS ŪKIO MAŠINŲ KATEDRA
ANKSTYVŲJŲ BULVIŲ AUGINIMO MECHANIZUOTA TECHNOLOGIJA
KURSINIS DARBAS
Autorius: stud. Lendrina TilvytytėAf – 2k. – 2 gr.Vadovas: P. Šniauka
2004 m.
Santrauka
Šio kursinio darbo tema yra „Ankstyvųjų bulvių auginimo mechanizuota technologija“. Kursinis susideda iš dviejų pagrindinių dalių – analitinės ir projektinės. Šios atitinkamai skirstosi į potemes.Pirmojoje – analitinėje – dalyje pasakojama apie meteorologinių sąlygų įtaką bulvių auginimui, taip pat apie dirvos ruošimą, tręšimą, veisles, sodinimą, apsaugą nuo piktžolių, ligų, kenkėjų ir be abejo – derliaus dorojimą.Antrojoje – projektinėje – dalyje atliekami skaičiavimai reikalingi kaupimo bei ankstyvųjų bulvių auginimo ir derliaus nuėmimo technologinėm kortelėm sudaryti.Kursiniame darbe yra pateiktos 7 lentelės. Viso darbo apimtis – 24 puslapiai. Įvadas
Jau nuo senų laikų Lietuvos žemdirbiai maistui bei gyvulių pašarui augino įvairius augalus. Palaipsniui keitėsi atskirų augalų pasėlių plotai – pradėta auginti naujus, žemdirbiams naudingus augalus ir atsisakyta mažiau vertingų. Kito ir tobulėjo įvairių augalų augimo agrotechnika. Dirvų melioracija, kultūrinimas, trąšos, cheminiai preparatai turėjo didelę reikšmę visų lauko augalų auginimo tobulinimui ir derlingumui. Žemdirbius visuomet domino, kaip gauti daugiau geros kokybės augalininkystės produkcijos, kokias veisles naudingiausia auginti, kokias taikyti agrotechnikos priemones. Tai ypač svarbu dabar, kai vis daugiau ūkininkų augalininkystės pagrindu siekia intensyvinti žemės ūkio gamybą. [13]Bulvės – vienos iš populiariausių maistinių augalų tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse. Dėl didelio technologinių operacijų poreikio auginimo, derliaus nuėmimo ir sandėliavimo metu bulvės yra priskiriamos prie aukštos savikainos techninių žemės ūkio augalų. Viena iš priežasčių yra tai, kad bulvės dauginamos vegetatyviniu būdu. Vegetatyvinis bulvių dauginimas, didelis sėklinių plotų išsiplėtimas sudaro sąlygas šiuose augaluose greitai plisti įvairioms ligoms. Dėl to meristeminių bulvių sėklininkystės ciklas Lietuvoje baigiamas penktaisiais auginimo metais.[11] Intensyviame ūkyje auginamos reikalingos, derlingos bei naudingos kultūros. Šiuos reikalavimus atitinka ankstyvosios bulvės. Jų reikia kaimo ir miesto žmonėm. Vasarą žmonės vartoja ankstyvąsias bulves, kadangi vėlyvųjų paklausa sumažėja dėl pablogėjusių maistinių ir kulinarinių savybių.
Ankstyvosios bulvės derlingos, jos labai tinka užimtajame pūdyme. Nuėmus ankstyvųjų bulvių derlių, tais pačiais metais ir tam pačiame plote galima sėti žiemkenčius ar kitokias tarpines kultūras. Ankstyvųjų bulvių ir po jų augančių žiemkenčių derlius pašariniais vienetais esti didesnis nei kitų kultūrų. Dėl šių priežasčių Vakarų Europoje kažkur vėlyvųjų bulvių plotai mažinami arba visai atsisakoma, o ankstyvųjų – didinami. [4]„Žemės ūkio kultūrų auginimo technologija“ suprantama kaip šių kultūrų, šiuo atveju ankstyvųjų bulvių, auginimo, derliaus nuėmimo bei dorojimo darbų ir naudojamų materialinių – techninių priemonių, techninių – ekonominių rodiklių visuma. Intensyvi technologija reiškia įtemptą gamybos rėžimą, kurį sudaro faktorių, tokių kaip dirvos dirbimas, tręšimas, pesticidų, naujos technikos ir kitų gamybos resursų kompleksinis taikymas geriausiuose agrotechnikos fonuose ir šių faktorių taikymo apsimokėjimas, gaunant gausų ir kokybišką bulvių derlių. Taip siekiama gauti produkcijos maksimumą, sumažinant sąnaudas jos vienetui. Intensyvios technologijos diegiamos tam, kad dirva ir pasėliai laiku gautų viską, kad yra būtina.[1]Analitinė dalis Bendros žinios apie ankstyvąsias bulves ir jų agrotechnikąMeteorologinių sąlygų įtaka ankstyvųjų bulvių augimui
Kad bulvės gerai vystytųsi ir augtų joms reikia, pakankamai maisto medžiagų, vandens, šviesos, oro ir tinkamos temperatūros. Bulvių šaknų sistema silpnesnė nei kitų kultūrinių augalų. Kaip ir kiti augalai, bulvės maisto medžiagas iš dirvos gali paimti tik tirpalų pavidalo. Dėl šios priežasties, norint išauginti didelį bulvių derlių, dirvožemis turi būti gerai patręštas azotu, fosforu, kaliu. Bulvė turi gauti pakankamai mikroelementų, kurių dauguma yra dirvoje, tačiau augalas juos sunkiau paima. Tai boras, kalcis, magnis, siera, varis, molibdenas, cinkas ir kt. [6]„Jeigu, remdamiesi 1 lentelės duomenimis, apskaičiuotume, kiek paima maisto medžiagų iš dirvos, pavyzdžiui, 40 tonų bulvių gumbų ir atitinkamos tokiam derliui bulvienojų kiekis, tai rastume, kad tokiam derliui reikia: azoto – 193,6, kalio – 413,6, fosforo – 89,6 kg. Tačiau bulvės, išaugindamos didelį derlių, bulvienojams sunaudoja kiek mažesnį visų derliui išauginti paimamų medžiagų maisto procentą, nei išaugindamos mažą. Dėl to sumažėja maisto medžiagų reikmė ir visam derliui užauginti“ [4, 46psl.]
Daugiausiai azoto bulvėms reikia augimo pradžioje. Azotas, fosforas ir siera reikalingi baltymų sintezei, todėl šie elementai intensyviai naudojami didžiausios masės priaugimo metu. Tuo tarpu kalis reikalingiausias, bulvienojams pradedant augti, bet bulvės jį ilgiausiai naudoja – net iki gumbų augimo pabaigos. Kalis reikalingas krakmolui susikaupti gumbuose. Kuo augalas mažiau gauna kalio, tuo daugiau reikia kalcio ir atvirkščiai. Mineralinio maisto pasisavinimui didelę įtaka turi drėgmė- min. maistu gali apsirūpinti tik tada kai yra pakankama drėgmė. Iki sudygimo vandens daug nereikia, kai užaugina lapus, bulvės jau išgarina daugiau vandens. Daugiausia mineralinių medžiagų ir vandens augalas sunaudoja žydėjimo metu, kai vyksta intensyvi asimiliacija ir stiprus atsarginių medžiagų kaupimas gumbuose. Po žydėjimo vandens poreikis sumažėja. [4] Taigi kritinis laikotarpis bulvėms yra žydėjimas. Šiuo laikotarpiu trūkstant drėgmės, derlius gali sumažėti 2-3 kartus. [6] Kaitros metu, dirvoje trūkstant drėgmės bulvių lapai suvysta, negamina gumbams reikalingų maisto medžiagų, dėl to pailgėja jų vegetacija. Net palijus po sausros normalus bulvių augimas sutrinka – ant gumbų atsiranda išaugos arba užauga smulkūs stolonai, o ant jų formuojasi naujos smulkios bulvytės. Antra vertus, esant drėgmės pertekliui bulvienojai pradeda vysti, gumbai nustoja augti. O sausoje dirvoje, esant per daug drėgmės, bulvėms pritrūksta oro. Jei bulvių augimo ir vystymosi metu daug lyja gumbų luobelė išauga storesnė, o jei drėgmės trūkumas – luobelė plonesnė. [5] Bulvės labai mėgsta šviesą – šviesiamėgiai augalai, o pavėsio nemėgsta. Dėl šviesos trūkumo jos nežydi, mažai mezga, lapai pageltonuota, stiebai ištįsta, būna mažesnis derlius. Jei dirva labai įtręšta ir bulvės labai tankiai pasodintos, joms trūksta šviesos. Labai piktžolėtose dirvose arba pasodinus tarp medžių dėl šviesos stokos bulvių gumbų derlius gali visai žūti. Turi reikšmės ir sodinimo kryptis. Šiaurės pietų pusės vagose geresnis apšvietimas ir taip bulvių derlius padidėja 10-15, o krakmolingumas – 1-2. Tamsoje bulvės leidžia baltus, labai ilgus daigus, kuriuose nėra chlorofilo. Nustatyta, jog vėsiu oru (10-15oC) bulvės bręsta greičiau ilgos dienos sąlygomis, o esant karštam orui (25-30oC) – trumpos dienos sąlygomis. Poreikis šviesai nulemia bulvių sodinimo lauke tankumą bei tarpueilių plotį. Šiuo metu Lietuvoje dažniausiai taikomas 70 cm tarpueilių plotis ir gumbų vagose išsidėstymas 30-35cm nėra optimalus. [6, 5, 3] „Bulvės kvėpuoja per mažytes žioteles, esančias žievėje. Vandens perteklius dirvoje trukdo patekti orui, dėl to jaunos bulvės labai menkai auga. Žiotelės labai išsiplečia ir paviršiuje atsiranda baltos, papurusios karpelės. Toks reiškinys pastebimas lietingais metais. Tuomet bulvės dažniausiai supūva“. [5, 6psl.] Ankstyvosioms bulvėm reikia vėsesnės ir trumpesnės vasaros, dėl to ankstyvosios bulvės nuo karščių išsigirsta greičiau nei vid. Vėlyvumo ir vėlyvosios bulvės. Gumbams sudygti minimali temperatūra yra 7oC, o geriausios sąlygos jiems dygti, kai temperatūra būna 16-18oC. Kai temperatūra viršija 20oC, gumbai auga lėčiau, o ilgiau išsilaikius tokiai temperatūrai gumbai lieka maži. 29oC temperatūroje gumbai nustoja augę, susidaro daugiau ūglių. Auginant bulves reikėtų žinoti, jog gumbai dygsta esant 3-5oC temperatūrai, tačiau pasodinti į dirvą neišleis į žemės paviršių daigų. Tai yra todėl, kad tokioje temperatūroje nesiformuoja šaknų sistema. Tuo remiantis galima daryti išvadą, kad bulves lauke sodinti galima, kai dirva 10 cm gylyje įšyla ik i 7-8oC. Bulvių žydėjimui palankiausia yra 18-21oC temperatūra. Jei žydėjimo metu oro temperatūra pakyla iki 38 oC arba nukrinta iki 5 oC, žydėjimas sustoja, žiedpumpuriai ir žiedai nukrinta. [5, 3, 6, 4]Dirva, jos paruošimas, vieta sėjomainoje ir priešsėlio parinkimasBulvės yra gana reiklios dirvai, kadangi jų šaknų sistema prastai išsivysčiusi.