PASVALIO RAJONO SALOČIŲ APYLINKĖS Laukininkystės projektas

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

Žemdirbystės katedra

PASVALIO rajono SALOČIŲ apylinkės

TAUPRIŲ kaimo

STRAGIO ANTANO S. JONO žemės

Laukininkystės projektas

Atliko:

AF IIIk. 2 gr.

Tikrino: D. Jodaugienė

Kaunas – Akademija, 2005

Įvadas

Kasmet toje pačioje vietoje augindami tos pačios rūšies augalus,
nesulauksite gero jų augimo. Iš dirvos imdami vienodas maisto medžiagas,
augalai blogai auga. Dar blogiau, – giminingus augalus puola tie patys
kenkėjai bei ligos. Tad norint to išvengti, būtina taikyti sėjomainą, t.y.
keisti auginimo vietą.
Sėjomainą galima apibrėžti taip: tai ariamos žemės naudojimo būdas, kai ji
suskirstoma lygiais ir pastoviais laukais, kuriuose žemės ūkio augalai
kaitomi iš anksto nustatyta tvarka, attsižvelgiant į ūkio gamtines,
ekonomines ir organizacines sąlygas. Žemės ūkio augalų kaitymo tvarka
vadinama sėjomainos schema, o laikas, per kurį visos schemoje numatytos
kultūros pereina per vieną sėjomainos lauką – sėjomainos rotacija.
Kiekvienas į sėjomainos schemą įeinantis augalas, pūdymas arba kelių
giminingų augalų, auginamų viename lauke, grupė yra sėjomainos narys. Kad
visi augalai minėti sėjomainos schemoje, rastų vietą, kur galėtų būti
pasėti, daroma tiek sėjomainos laukų, kiek yra sėjomainos narių. Sudarant
sėjomainos schemą galima numatyti, kad kiekviename lauke kultūriniai
augalai keistųsi kasmet arba, kad tas pasikeitimas vyktų periodiškai – kas
keleri metai. Kai viename sėėjomainos lauke kelerius metus iš eilės sėjami
tie patys augalai, vadinama atsėliavimu. Jis gali būti trumpas ir ilgas.
Trumpai atsėliuojamus augalus skiriame prie laikinų atsėlių. Jų trukmė 2-3
metai. Jie neardo sėjomainos. Ilgai atsėliuojami augalai yra pastovūs
atsėliai arba monokultūros. Tokie pasėliai jau nepriklauso sė

ėjomainai, nes
atsėliavimo trukmė viršija įprastinių sėjomainų rotacijas.
Pasėlių struktūra – tai visų ūkyje auginamų vienmečių ir daugiamečių augalų
sąrašas, kuriame nurodytas kiekvienos kultūros plotas procentais nuo
bendrojo pasėlių ploto. Pasėlio struktūros parinkimas rodo ne tik ūkio
gamybos kryptį, bet ir ūkininkavimo intensyvumą, todėl yra svarbus
ekonomikos rodiklis. Teisingai parinkta pasėlių struktūra sudaro palankias
sąlygas gamybai plėtoti, o bloga pasėlių struktūra ūkiui duoda tik
nuostolius.
Nustačius, kokia turi būti ūkio pasėlių struktūra, reikia pereiti prie
svarbiausio sėjomainos elemento – kultūrų kaitos, arba sėjomainos schemos
sudarymo. Kaitomi kultūriniai augalai turi savo priešsėlį ir posėlį.
Priešsėlis – tai anksčiau tame pačiame lauke augusieji kultūriniai augalai,
o posėlis – tai būsimi augalai, kurie augs dabartinius nuėmus. Gerai
sėjomainos schemai keliami šie reikalavimai:
1) ji turi derintis su pasėlių struktūra.

2) joje turi būti išlaikyta kiekvieno kultūrinio augalo bent minimali į tą
pačią vietą leistino grįžimo pertrauka.

3) kiekvienas jos naarys turi eiti po kiek galima geresnio priešsėlio.
Šiuos nevienodos priešsėlinės vertės augalus galima suskirstyti į 2 grupes:
vieni – dirvos derlingumą išnaudoja, bet prie jo padidinimo neprisideda,
antri – dirvos derlingumą atkuria, palaiko ir didina. Prie pirmųjų
priskirtini linai ir varpiniai javai, prie antrųjų – kaupiamieji,
ankštiniai javai, daugiametės žolės. Kad visi žemės ūkio augalai sėjomainos
schemoje išsidėstytų po gerų priešsėlių, reikia, kad dirvos derlingumą
mažinantys augalai būtų keičiami dirvos derlingumą didinančiais augalais.
Šitokie kultūrinių augalų deriniai vadinami sėjomainos grandimis. Taigi
sėjomainos grandis yra ne atsitiktinis, o objektyvus dalykas. Ji turi
prasidėti pūdymais, ankštiniais ja

avais, kaupiamaisiais, daugiametėmis
žolėmis ir baigtis varpiniais javais arba linais.
Narių skaičius grandyje daugiausia priklauso nuo derlingumą didinančių
augalų daromos įtakos dirvai. Jei ta įtaka didelė ir ilgai trunkanti,
grandyje galima turėti daugiau derlingumą išnaudojančių kultūrų. Dirvos
derlingumą didinančių augalų įtakai mažėjant, trumpėja derlingumą
išnaudojančių augalų auginimo laikotarpis. Sėjomainos grandis tikslinga
vadinti pagal dirvos derlingumą atkuriančius ir didinančius narius. Tad
galima skirti:
žolinę grandį, kuri prasideda pirmųjų naudojimo metų daugiametėmis žolėmis
;
ankštinę grandį, kur prasideda su ankštiniais javais grūdams arba žaliajai
masei ;
kaupiamąją grandį, prasidedančią šakniavaisiais, bulvėmis, kukurūzais ar
kitokiais kaupiamaisiais;
sideralinę grandį, kuri prasideda augalais, skirtais žaliajai trąšai;
mišriąją grandį. Į jos sudėtį įeina keli dirvą gerinantys kultūriniai
augalai, bet priklausantys skirtingoms biologinėms grupėms, pavyzdžiui,
daugiametės žolės ir bulvės, pupos ir cukriniai runkeliai
Kadangi dirvos derlingumą išnaudojantys augalai gali būti žieminiai ir
vasariniai, tai, ką sėti po dirvos derlingumą atkuriančių narių, priklauso
nuo pastarųjų derliaus nuėmimo laiko. Pavyzdžiui, ankštinėje grandyje, kur
dirvos derlingumą didinantis narys yra vikių ir avižų mišinys, jei jis bus
panaudotas žaliajai masei, – galima sėti žiemkenčius, o jei grūdams – tik
vasarojų. Dirvožemio derlingumą galima palaikyti ir tarpinių pasėlių
augalais.

ŽEMĖS NAUDMENŲ EKSPLIKACIJA IR TRANSFORMACIJA – hektarais

1 lentelė
|Rodikliai |Iš |Žemė|Iš jų |Kit|Iš jų |
| |viso|s | |ų | |
| |žemė|ūkio| |žem| |
| |s ha|naud| |ės | |
| | |menų| |nau| |
| | |ha | |dme| |
| | | | |nų | |
| | | | |tonos |Pašariniai |Viršk.prot|
| | | | | |vnt. |. kg |
|1 |Linai |Sėmenys |0,2 |1,06 |1791 |191.8 |
| | |Pluoštas |0,2 |1,06 | | |
|2 |Javai |Grūdai |1,0 |5,3 |5830 |424 |
|3 |Žieminiai|Grūdai |1,2 |6.36 |6996 |508.8 |
| |kviečiai | | | | | |
|4 |Miežiai |Grūdai |1,0 |5,3 |5833 |429.3 |
| | |Šiaudai |0,8 |4,24 |1802 |56.4 |
|5 |Pašarinia|Šaknys |18 |95.4 |10494 |934.9 |
| |i |Lapai |4 |21,2 |2544 |332.8 |
| |runkeliai| | | | | |
|6 |Daugiamet|Šienas |1,6 |8.48 |4070 |381.6 |
| |ės žo

olės |Silosas |5 |26.5 |4770 |553.9 |
|7 |Kultūrinė|Žolė |8 |42.4 |7632 |1161.8 |
| |s | | | | | |
| |ganyklos | | | | | |
|8 |Bulvės |Gumbai |5 |26,5 |7685 |426.6 |
|9 |Žirnių – |Grūdai |0,7 |3,71 |4192 |411.8 |
| |miežių |Šiaudai |0,9 |4,77 |1335 | |
| |mišinys | | | | | |
|10 |Pievos |Šienas |0.8 |4.24 |3392 |193.7 |
|11 |Žirniai |Grūdai |0,7 |3,71 |2597 |693,7 |
|12 |Vikių- |Žal. masė | |31,8 |5724 |731,4 |
| |avižų | |6 | | | |
| |mišinys | | | | | |

[pic]

A- bendroji augalininkystės produkcija pašariniais vienetais

Ž- perspektyvinis žemės ūkio naudmenų plotas ha

S- sodų plotas ha

P- prekinių augalų plotas ha

D- javų derlingumas pašariniais vienetais

K- žemės ūkio naudmenų derlingumo koeficientas

Tonos =D . derlingumo koeficientas

Pašariniai vnt = tonos . 1000 . pašariniai vnt.

Virškinamieji proteinai = tonos . virškinamieji prot.

Melžiamų karvių ir vištų krypties ūkio metinė pašarų reikmė p.v. ir pašarų

struktūra

3 lentelė
|Eil|Rodikliai |Melžiamos karvės |Vištos |Bendra |Pašarų |
|. | |(Primilžis 5000l)|(250 |pašar. |struktūr|
|Nr.| | |kiauš./1m.) |vnt. |a % |
| | | | |reikšmė | |
| | |% |Pašarini|% |Pašarin| | |
| | | |ai | |iai | | |
| | | |vienetai| |vieneta| | |
| | | | | |i | | |
| |Metinė reikmė |100 |5100 |100 |2398 |7498 |100 |
| |pašar.vnt. | | | | | | |
|1 |Koncentratai |33 |1683 |70 |1678 |3361 |44,8 |
|2 |Silosas |16 |816 |- |- |816 |10,9 |
|3 |Šakniavaisiai |5 |255 |25 |599,5 |854,5 |11,4 |
|4 |Žali pašarai |25 |1275 |5 |119,9 |1394,9 |18,6 |
|5 |Šienas |11 |561 |- |- |561 |7,5 |
|6 |Šienainis |10 |510 |- |- |510 |6,8 |
|7 | | | | | | | |
|8 | | | | | | | |

Karvių ir vištų santykis 1:11 Dėl to metinė pašarų vertė vištoms – 2398
p.v. (218 x 11 =2398)

Augalininkystės produkcijos struktūra %, laikant melžiamas karves (

primilžis 5000l) ir vištas (250 kiaušinių per metus)

4 lentelė
|Pašarai |Pašarų struktūra % |Augalininkystės |
| | |produkcija p.v. |
|1 Koncentratai |44,8 |69699 |
|2 Silosas |10,9 |16958 |
|3 Šakniavaisiai, bulvės |11,4 |17736 |
|4 Žali pašarai |18,6 |28937 |
|5 Šienas |7,5 |11668 |
|6 Šienainis |6,8 |10579 |
|Iš viso |100 |155579 |

Pasėlių plotų apskaičiavimas

5lentelė
|Eil|Pašarai |Reikmė |Pasėliai |Derlinguma|Plotas ha |
|. | | | |s p.v. | |
|Nr.| | | | | |
| | | | | |apskaičiu|pakoreguo|
| | | | | |otas |tas |
|1 |Grūdai iš jų |69699 | | | | |
| |žieminiai |36500 |Kviečiai |6996 |5,21 | |
| |vasariniai |31500 |Miežiai |5833 |5,4 | |
| | |1699 |Žirniai |2597 |7,92 | |
|2 |Silosas |16958 | | | | |
| | | |Daugiametės |4732 |3,55 |3,45 |
| | | |žolės | | | |
|3 |Žalieji |2107 | | | | |
| |pašarai iš jų| |Kultūrinė |7632 |2,84 |2,64 |
| |75% | |ganykla | | | |
| |kultūrinių | |ariamoje | | | |
| |ganyklų | |žemėje | | | |
|4 |25 % |7235 | | | | |
| |papildomi | |Vikių – avižų|5724 |1,26 | |
| |pašarai | |mišinys | | | |
|5 |Šienas |11668 | | | | |
| | | |Daugiametės |4070 |2,87 | |
| | | |žolės | | | |
|6 |Šakniavaisiai|17736 | | | | |
| | | |Pašariniai |10494 |1,69 |1,51 |
| | | |runkeliai | | | |
|7 |Linai | | | |4,23 |3,53 |
|Iš viso | |29,57 |28,23 |

[pic]

Pasėlių struktūra %
6 lentelė
|Eil.|Pasėliai |Plotas |
|Nr. | | |
| | |ha |% |
|1 |Žieminiai kviečiai |5,21 | |
|2 |Žirniai |0,7 | |
|3 |Miežiai |5,4 | |
| |Iš viso javų:

|11,31 |51,31 |
|4 |Pašariniai runkeliai |1,51 | |
| |Iš viso kaupiamųjų: |1,51 |6,21 |
|5 |Vienmetės žolės |1,26 |4,92 |
|6 |Daugiametės žolės |6,32 |23,76 |
|7 |Linai |3,53 |13,79 |
| |Iš viso pasėlių: |25,59 |100 |
|8 |Kultūrinė ganykla ariamoje |2,64 | |
| |žemėje | | |
|Iš viso žemės ūkio naudmenų |28,23 | |

Rotacijos priderinimas prie pasėlių
7 lentelė
|Eil.|Pasėliai |Apskaičiuot|Rotacijos |Pasėlių |Nuokrypis |
|Nr. | |as pasėlių |narių |plotai |(plg. Su |
| | |plotas |skaičius |pagal |apskaičiuotu|
| | |ha | |rotacijų |pasėlių |
| | | | |skaičių |plotu) ha |
|1 |Žiemkenčiai |5,21 |1,5 |5,1 |+0,11 |
|2 |Vasarojus |6,1 |2,0 |6,8 |-0,7 |
|3 |Kaupiamieji |1,51 |0,5 |1,7 |-0,19 |
|4 |Vienmetės žolės |1,26 |0,5 |1,7 |-0,4 |
|5 |Daugiametės žolės |6,32 |1,5 |5,1 |+1,2 |
|6 |Linai |3,53 |1,0 |3,4 |+0,13 |
| |Iš viso: |25,59 |7 |Leistinas nuokrypis |
| | | | |±0,51 |

Vienam nariui tenka 3,4 ha (25,59 :7=5,4)

[pic]

Sėjomainos rotacija:

1 Vasariniai miežiai su įsėliu 1
2 Daugiametės žolės I n.m. 1
3 Daugiametės žolės II n.m. + Žieminiai kviečiai 0,5
4 Žieminiai kviečiai 0,5 + Linai 0,5
5 Linai 0,5 + kaupiamieji 0,5
6 Vienmetės žolės 0,5 + miežiai 0,5
7 Žieminiai kviečiai 0,5 + žirniai 0,5

Perėjimo prie sėjomainos planas
8 lentelė
|Laukai |Projektavimo |Perėjimo prie sėjomainos metai |Įgyvendinimo |
| |metai | |metai |
|Nr. |Ha |2005 m. |2006 m. |2007 m. |2008 m. |
|1. |Žieminiai kviečiai |5,1 |-1 |-5,1 |
|2. |Miežiai |5,1 |-1 |-5,1 |
|3. |Vikių – avižų mišinys |1,7 |-0,6 |-1,02 |
|4. |Pašariniai runkeliai |1,7 |-1,8 |-3,06 |
|5. |Žirniai |1,7 |-0,8 |-1,36 |
|6. |Daugiametės žolės I n.m. |3,4 |+1,5 |+5,1 |
|7. |Daugiametės žolės II n.m.|1,7 |+1 |+1,7 |
|8. |Linai |3,4 |-1,1 |-3,74 |
| |Iš viso | |-19,38+6,8=-12,5|
| | | |8 |

Reikės mėšlo: [pic]

1ha kasmet reikės išvežti: [pic]

Augalininkystės produkcijos kiekis
11 lentelė
|Eil|Pasėliai |Plotas|Produkta|Derlius iš hektaro |Bendras derlius |
|. | |ha |i | | |
|Nr.| | | | | |

Vienam ž.ū. naudmenų hektarui tenka: 168735 : 25,59 = 6594 pašarinių vnt.
ir 17285 : 25,59 = 675 virškinamųjų proteinų.

Augalininkystės produkcijos panaudojimas
12 lentelė
|Eil|Pašarai |Plot|Produkta|Bendra|Produkcijos paskirstymas |
|. | |as |i |s | |
|Nr.| |ha | |derliu| |
| | | | |s t | |

Vienam pašariniui vienetui tenka 104g virškinamųjų proteinų (16855 x1000 :
162676)

Gyvulių skaičiaus apskaičiavimas

Pašarinių vienetų – 162676 (100 proc)

Nuostoliai – 10 proc.

[pic]p.v.
[pic] grupių (karvių)

Karvėm reikia pašarinių vienetų: [pic]

Vištom lieka pašarinių vienetų: [pic]

[pic] vištų

Agrotechninių priemonių planas
13 lentelė
|Sėjoma|Priešsėliai|Pasėliai |Žemės dirbimas iki |Pasėlių priežiūra |
|i | |sėjomainos |sėjos | |
|nos | |įgyvendinimo| | |
|lauko | |metais | | |
|Nr. | | | | |
| | | |Nuėmus |Prieš sėją|Iki |Po sudygimo|
| | | |priešsėlį | |sudygimo| |
|I |Ž. kviečiai| |Ražienų | | | |
| | | |skutimas, | | | |
| | | |gilus | | |Purškimas |
| | | |arimas | | |herbicidais|
| | |Miežiai | |Kultivavim|Tuoj po |, |
| | | | |as ir |sėjos |priklausoma|
| | | | |akėjimas |volavima|i nuo |
| | | | |1-3 |s. |piktžolių |
| |P.runkeliai| | |kartus. | |spektro |
| | | |Gilus | | | |
| | | |arimas | | | |
|II |Ž. kviečiai|Linai |Ražienų |Kultivavim|Volavima|Purškimas |
| | | |skutimas, |as su |s tuoj |herbicidu |
| | | |gilus |akėčiomis,|po |harmony |
| | | |arimas |prieš |sėjos, |(glinu), |
| | | | |žemės |jei |kai linai |
| | | | |dirbimą |dirva |yra 3-8 zm |
| | | | |mineralini|sausa |aukščio |
| | | | |ų trąšų | | |
| | | | |išbėrimas.| | |
| |Žirniai |P. runkeliai| | | | |
| | | |Ražienų |Kultivavim| |Kaupimas du|
| | | |skutimas. |as, |Kaupimas|kartus. |
| | | |Mėšlo |akėjimas |– |Tarpueilių |
| | | |išvežimas.|5-7 cm |akėjimas|purenimas. |
| | | |gilus |gyliu |du |Kai |
| | | |arimas. |dirvai |kartus. |runkeliai |
| | | | |pasiekus |Sėjos |turi 4 |
| | | | |fizinę |metu |tikruosius |
| | | | |brandą. Po|įtepti |lapelius |
| | | | |savaitės |4,0-5,0 |purkšti |
| | | | |kultivuoja|Piramino|3,0-3,75 |
| | | | |ma 10-12 |Turbo. |l/ha |
| | | | |cm gyliu | |Betanalo |
| | | | |ir sėjama.| |Progres OF.|
|III |Miežiai su |D. žolės I | | | | |
| |įs. |n.m | | | | |
|IV |Linai |Vienmetės |Skutimas, |Privolavim| | |
| | |(vikių-avižų|gilus |as po | | |
| | |mišinys) |arimas |sėjos. | | |
| | | | | | | |
| |Vienmetės |Miežiai | | |Akėjimas|Krūmijimosi|
| | | |Ražienų |Kultivavim|, |tarpsnyje |
| | | |skutimas |as ir |volavima|purškiama |
| | | |savaitės |akėjimas |s. |herbicidais|
| | | |laikotarpi|1-3 | |. |
| | | |u po |kartus. | | |
| | | |derliaus | | | |
| | | |nuėmimo | | | |
| | | |10-12 cm | | | |
| | | |gyliu. Po | | | |
| | | |2-3 | | | |
| | | |savaičių | | | |
| | | |gilus | | | |
| | | |arimas. | | | |
|V | |D. žolės II | | | | |
| | |n.m | | | | |
| |D. žolės I | | | | | |
| |n.m |Ž. kviečiai |Skutimas, |Kultivavim|Volavima| |
| | | |vėliau |as ir |s | |
| | | |gilus |akėjimas | | |
| | | |arimas |2-3 | | |
| | | |(2-3sav |kartus. | | |
| | | |iki |Min trąšų | | |
| | | |žiemkenčių|įterpimas | | |
| | | |sėjos) | | | |
|VI |Linai |Ž. kviečiai |Gilus |Kultivavim|Volavima| |
| | | |arimas, |as ir |s | |
| | | |suslėgimas|akėjimas | | |
| | | |. |2-3 | | |
| | | | |kartus. | | |
| | | | |Min trąšų | | |
| |Ž. kviečiai|Žirniai | |įterpimas | |Herbicidų |
| | | |Dirvos | | |panaudojima|
| | | |skutimas |Paviršinis| |s |
| | | |1-2 |dirbimas, | |(bezagranas|
| | | |kartus, |priešsėjin| |) |
| | | |gilus |is | | |
| | | |arimas |dirbimas | | |
| | | | |10 cm | | |
| | | | |gyliu | | |
|VII |D. žolės II|Linai |Velėnos |Paviršinis|Volavima|Herbicidų |
| |n.m | |pjaustymas|dirbimas 3|s |panaudojima|
| | | |, gilus |kartus, | |s. |
| | | |arimas. |priešsėjin| | |
| | | | |is žemės | | |
| | | | |dirbimas | | |
| | | | | | | |
| |Miežiai |Ž. kviečiai | |Kultivavim| | |
| | | |Gilus |as ir |Volavima| |
| | | |arimas, |akėjimas |s | |
| | | |suslėgimas|2-3 | | |
| | | |. |kartus. | | |
| | | | |Min trąšų | | |
| | | | |įterpimas | | |
|KG |Vienmetės | |Ražienos |Trąšų |Volavima|Herbicidų |
| |žolės su įs| |skutimas, |įterpimas |s |panaudojima|
| | |Kultūrinė |gilus | | |s |
| | |ganykla |arimas, | | | |
| |Miežiai su | |dirvos | | | |
| |įs. | |paviršiaus| | | |
| | | |lyginimas | | | |
| | | |ir | | | |
| | | |sutankinim| | | |
| | | |as | | | |

Naudota informacija:

1. A. Stancevičius, N. Špokienė „Sėjomainos ūkininkams“

2. D. Jodaugienė, N. Špokienė, K. Romaneckas „Žemdirbystės pagrindai“,

2004 m.

3. Žemdirbystės paskaitų konspektai

4. http://www.organic.lt/lt/pages,id.153

5. http://aaa.am.lt/files/0.461585001081169927.doc

Leave a Comment