UAB “Srava” logistikos analizė

TURINYS
Įvadas 3
Organizacinė struktūra 3
Personalo darbo motyvacija 4
Gamyba 4
Vartotojai 5
Konkurencija 6
Paslaugų teikimas bei rėmimo priemonės 6
Tiekėjai 8Įvadas
UAB “Srava” įregistruota 1993 m. birželio 1 dieną Telšių raj. savivaldybėje, registro Nr. AB 93-15, kodas 8023978. Įkuriant firmą įstatinis kapitalas buvo 60 tūkst. Lt. Veiklos pradžioje buvo išnuomotos patalpos, kuriose ir buvo įrengtas ofisas bei sandėliai. Be direktoriaus dirbo tik trys darbuotojai.
Nuo pat pirmos įkūrimo dienos UAB “Srava” plėtojo prekybą statybine chemija (lakai, dažai, skiedikliai, glaistai ir kt.). Pirmasis partneris, su kuriuo buvo pradėtas darbas, tai “Днепропетровский лакокрасочный завод имени Ломоносова”, iš kurio buvo importuojami balti emaliniai dažai bei vandens emulsiniai dažai. Daarbas su šia gamykla tęsėsi daugiau nei vienerius metus. 1994 metais UAB “Srava” pradėjo dirbti su Rygos lako ir dažų gamykla. Buvo orientuojamasi į vidutinį pirkėją ir kuo platesnį pigesnių prekių asortimentą. Nuoseklus, kantrus ir kryptingas darbas su anksčiau išvardintomis prekių grupėmis jau 1994 metais įmonei padėjo tapti pirmaujančia statybinės chemijos prekių rinkoje. Ir jau 1995 metais UAB “Srava” be bankinių kreditų ir kitų šaltinių padidino kapitalą iki 990 tūkst. Lt. Sparčiai augant prekių apyvartai (vis dažniau ir dažniau buvo įvežamos brangesnės ir geresnės kokybės prrekės), plečiantis prekių asortimentui nebepakako esamų prekių sandėliavimo plotų, todėl iškilo naujų, erdvesnių patalpų poreikis. Nuspręsta įsigyti naują pastatų kompleksą, kuriuose būtų galima sutalpinti didėjančių prekių kiekį.
Šiandien pagrindinės įmonės veiklos sritys – statybinių medžiagų didmeninė ir mažmeninė prekyba, krovinių vežimas vidaus ir

r tarptautiniais maršrutais, dažų ir pigmentų gamyba ir fasavimas. Pagrindiniai klientai – statybinės organizacijos ir ūkinių, statybinių apdailos medžiagų parduotuvės. Galima būtų teigti, jog UAB “Srava” pagrindinis tikslas – aprūpinti pirkėjus statybinėmis prekėmis, gausinti jų asortimentą ir gerinti klientų aptarnavimo lygį.Organizacinė struktūra
UAB „Srava“ organizacinė struktūra yra linijinio tipo. Šiai įmonei vadovauja generalinis direktorius, kuriam yra pavaldūs kiti darbuotojai, t.y. gamybos bei prekybos direktoriai (jiems pavaldūs meistrai bei prekybos agentai), vyr. finansininkai (vykdantys buhalterių bei apskaitos vadovų darbo monitoringą) (Schema 1). Generalinis direktorius skirsto darbus žemesniems hierarchijos lygiams, kurie atlieka darbą arba jį paskiria atlikti kitam, žemesniam lygiui, t.y. kiekvienas darbuotojas turi tam tikras pareigas, kurias ir stengiasi atlikti kuo geriau.
Schema 1 UAB “Srava” organizacinė struktūraGamyba
Analizuojant gamybos funkcines sritis, ieškoma atsakymų į tokius klausimus: ar gali orrganizacija gauti naujesnių medžiagų; ar firma priklauso nuo vieno tiekėjo, ar nuo kelių; koks yra įrenginių parkas, ar jie pakankamai geri; ar tiekimo sistema leidžia didinti produkcijos atsargas ar ne; ar gali organizacija aptarnauti rinkas, kurių neaptarnauja konkurentas.
Veiklos pradžioje produkcija buvo vežama iš įvairių, dažniausiai rytų Europos, šalių ir čia parduodama. Po kiek laiko buvo pastebėta ir nuspręsta, kad kai kuriuos tos pačios paskirties produktus galima būtų gaminti ar bent pakuoti patiems. Įmonė pradėjo gaminti statybinį glaistą, skirtą vidaus darbams, me
edžiui ir tinkui apdoroti. Be to, UAB „Srava“ importuoja kai kuriuos skiediklių gamyboje naudojamus komponentus bei birius tapetinius klijus, kuriuos pakuoja į įvairaus dydžio pakuotes. Pakavimo operacijas atlieka moderni tapetinių klijų pakavimo linija. Pradėjus produktus pakuoti ir gaminti patiems, žymiai išaugo anksčiau išvardintų prekių antkainis.
Kadangi įmonėje gaminama, pakuojama ir prekiaujama produkcija, kuri yra sezoniška, todėl kiekvienu metų laiku kinta jos asortimentas. Pavyzdžiui, artėjant žiemos sezonui sumažėja dažų ar panašios paskirties prekių poreikis, todėl yra pradedama gaminti arba pakuoti didesnę paklausą šaltuoju metų laikotarpiu turinti produkcija, tokia kaip neužšąlantis langų skystis, variklių aušinimo skystis ir kt.
Galima būtų teigti, jog įmonė atlieka dar ir šalutines paslaugas – t.y. išskyrus gamybą, pakavimą ir prekybą, ji dar užsiima tarptautiniu krovinių gabenimu. Kadangi gamybai ar pakavimui žaliavas įmonė importuoja iš įvairiausių šalių, tokių kaip Lenkija, Čekija, Slovakija, Estija, Latvija, Rusija, Baltarusija ir kt., nuosavomis transporto priemonėmis, kad jos į užsienio šalis važiuotų ne tuščios, yra gabenami kroviniai iš Lietuvos. Taip yra sumažinama atvežamų žaliavų savikaina bei pagamintų prekių kaina.Vartotojai
Vartotojai yra tie, kurie perka ir tiesiogiai vartoja tas prekes savo poreikiams tenkinti. Žmogus dažnai negali paaiškinti, kodėl perka tą, o ne kitą daiktą, kaip jį pasirinko ir ko iš jo tikisi. Vartotojų pasirinkimas pirkti prekę priklauso nuo daugelio fa
aktorių. Taigi, kiekviena organizacija gali egzistuoti tik tada, kai sugeba susirasti ar jau turi nuolatinių vartotojų.
UAB “Srava” neturi tiesioginio ryšio su savo produkcijos vartotojais (kadangi užsiima daugiausia didmenine prekyba). Komunikacija su klientais vyksta per prekybos atstovus, kurie ir seka vartotojų poreikius, atitinkamų prekių paklausos kitimą bei aiškinasi, kas nulemia vartotojų vienokį ar kitokį apsisprendimą pirkti prekę. Yra labai svarbu žinoti, kas nulemia vartotojo apsisprendimą įsigyti ar neįsigyti prekių būtent UAB “Sravoje”: kaina, kokybė, tiekimo terminai, klientų aptarnavimas, reklama ir t.t. Taip pat yra svarbi vartotojų nuomonė apie įmonės įvaizdį. Todėl UAB “Srava” darbuotojai stengiasi nuolat sekti prekės populiarumo pokyčius rinkoje.Konkurencija
Konkurentai – tai rinkos dalyviai potencialiems pirkėjams siūlantys tapačius ar panašius poreikius tenkinančias prekes. Konkurencija yra taip pat labai svarbi organizacijos egzistavimo dalis. Ji daro didelį poveikį įmonės brandai. Tik konkurentai skatina pasitempti, stengtis išsiaiškinti ir geriau tenkinti vartotojų poreikius. Konkurencija taip pat sąlygoja prekės kainą.
Lietuvoje yra gana daug statybine chemija prekiaujančių įmonių, todėl beveik neįmanoma išvengti nuolatinės konkurencijos. Kadangi UAB “Srava” yra didmeninė įmonė, todėl jos prekėms gamintojai suteikia pakankamai dideles nuolaidas, kas leidžia įmonei manipuliuoti kaina. Konkurentų atžvilgiu yra vykdoma veiksminga kainų politika. Esant didesniam prekių antkainiui, vartotojui galima pasiūlyti didesnių nuolaidų. UAB “Srava” turi pakankamai ilgą darbo patirtį su ga
amintojais, perka gana didelius prekių kiekius, todėl jiems yra suteikiama galimybė gauti prekių apmokėjimą iki 120 dienų, o tai leidžia taikyti apmokėjimų atidėjimą klientams. Ypač didelis prekių apmokėjimo atidėjimas yra taikomas tiems klientams, kurie perparduoda UAB “Srava” produkciją biudžetinėms organizacijoms.
Dar vienas veiksnys, leidžiantis atsilaikyti prieš gausią konkurenciją – tai platus prekių asortimentas. Pavyzdžiui, tarkime, kad namuose ruošiamės daryti remontą. Mums prireiks įvairių medžiagų (dažų, lako, glaisto ir t.t.). Žinoma, mes pasirinksime tokią parduotuvę, kurioje galima įsigyti viską iš karto ir mums nereiks gaišti laiko, važinėjant į mažai prekių pavadinimų siūlančias ar specializuotas statybinių medžiagų parduotuves ir ieškant atskirų prekių. Taigi, UAB “Sravoje” galima įsigyti viską iš karto. Be to, įsigijus pakankamai didelį prekių kiekį ir pirkėjui pageidaujant, jos yra pristatomos į reikiamą vietą įmonės transportu.Paslaugų teikimas bei rėmimo priemonės
UAB “Srava” klientams produkcija yra teikiama pagal Lietuvos Respublikos reikalavimus: kokybės ir higienos sertifikatai, lietuviškas prekių žymėjimas ir vertimai, visos prekės yra atitinkančios galiojimo terminus ir kt. Vadovai iš darbuotojų, atsakingų už paslaugų teikimą vartotojams reikalauja ypatingo dėmesio ir rūpestingumo, kad nebūtų pažeistas nė vienas reikalavimas, kad viskas būtų sutvarkyta ir pristatyta laiku.
Kaip jau minėjau, įmonė vykdo didmeninę prekybą, todėl dauguma rėmimo priemonių rūpinasi gamintojai. Kalbant apie reklamą, tai šiuo atveju, yra gamintojo įgalioti atstovai, kurie prižiūri didmenininkų darbą Lietuvoje bei teikia reklaminę medžiagą bei atributiką, t.y. įvairius lankstinukus, kalendorius, marškinėlius, kepuraites, tušinukus ir t.t., kurie vėliau atitenka galutiniam vartotojui. Beje, statybinių medžiagų reklamą galime pastebėti televizijoje, gatvėse ant stendų, ant autobusų, troleibusų ar kitų transporto priemonių, perskaityti spaudoje, išgirsti per radiją bei įvairiuose renginiuose.
UAB “Srava” taip pat taiko ir kelias pardavimų skatinimo priemones, tokios kaip:
· kainų mažinimas (gamintojas sumažina prekių ar žaliavų kainas, parduodamas jas, o prekybininkas – suteikia nuolaidas klientams);
· pinigų grąžinimas (UAB “Srava” taiko pinigų grąžinimą klientams, kurie nevėluoja atsiskaityti per susitartą laikotarpį. Šiuo atveju yra sudaryta nuolaidų sistema, o jų dydis priklauso nuo parduoto prekių kiekio per tam tikrą laiko tarpą, pavyzdžiui jeigu mažmeninės prekybos įmonė per 1 mėnesį parduoda prekių daugiau nei už 10 000 Lt. ji gauna 3% nuolaidą perkant prekes kitą mėnesį ir t.t. (Lentelė 1));
Lentelė 1
Laikotarpis Suma (Lt.) Procentai
1 mėnuo > 10 000 3%
1 mėnuo > 20 000 5%
1 mėnuo > 35 000 7%
· konkursai ir loterijos (statybinių medžiagų gamintojai rengia įvairias loterijas, konkursus bei dovanoja prizus tam, kad patrauktų daugiau klientų bei skatintų juos įsigyti prekę).
Įmonė kaip ir daugelis Lietuvos įmonių visokiais būdais bando pritraukti, kuo daugiau pastovių klientų, o šie vartotojų, kad jie statybinę chemiją pirktų būtent čia, o ne konkuruojančioje įmonėje. Šiuo atveju ir yra siūlomos įvairios galimybės, teikiamos lengvatos bei nuolaidos įsigyjant prekių kiekį.Tiekėjai
Tiekėjo pasirinkimas yra labai rizikingas žingsnis, todėl reikia gerai apgalvoti. UAB “Srava” tiekėjus renkasi pagal tokius kriterijus: gaminamos produkcijos paklausą, jos kokybę, kainą, galimybę reklamuoti produktą Lietuvos rinkoje, mokėjimų atidėjimo terminą. Įmonei šiuo metu produkciją tiekia nemažai užsienio statybinių medžiagų organizacijų. Pagrindiniai užsienio šalių ūkio partneriai yra: “Colorlak” (Čekija), “Makroflex” (Estija), “Hermseal” (Estija), “Henkel Balti” (Estija), “Nitra” (Latvija), “Koloros” (Rusija) ir t.t. Pagrindiniai Lietuvos Respublikos ūkio partneriai: UAB “Agrochema”, UAB “Laurex”, UAB “Li Sadolin”, UAB “Baltic Colors” ir daugelis kitų.
UAB “Srava” kasmet ieško naujų tiekėjų, didina prekybos apimtis bei prekių asortimentą.
Logistikos procesai įmonėje
Logistikos sąvoka ekonomikos teorijoje iš dalies yra nauja ir suprantama kaip žaliavų, nebaigtos produkcijos bei gatavų gaminių racionalaus judėjimo srautų planavimas, organizavimas bei reikiama informacija aprūpinta kontrolė. Taigi logistika suprantama kaip medžiagų ir gatavos produkcijos optimalaus judėjimo valdymo sistema įmonėje ir už jos ribų.
Kadangi UAB “Srava”, be pagrindinės prekybinės ir gamybinės veiklos užsiima ir prekių transportavimu, jų pakavimu bei sandėliavimu, tai įmonė neišvengiamai susiduria su daugeliu logistikos operacijų, tokių kaip: transportavimas, medžiagų judėjimo planavimas, sandėliavimo planavimas, medžiagų įsigyjimas, medžiagų laikymas sandėlyje, atsargų valdymas, užsakymų apdorojimas, gamybos planavimas bei valdymas ir t.t.
Gamybinėje įmonės veikloje pirmiausia planuojama, ką gamint ir kaip gaminti, kad būtų patenkinti vartotojų lūkesčiai. Pirmiausia pradedama nuo medžiagų bei prekių ieškojimo, bei jų įsigijimo. Žinoma, atliekama rinkos analizė ir ieškoma tiekėjų, kurie galėtų tiekti medžiagas dideliais kiekiais ir už patrauklią kainą. Prekybos direktorius nuolat kontroliuoja atsargų valdymą, t.y. kad nenutrūktų nuoseklus žaliavų ar prekių tiekimas, jos yra užsakomos iš anksto. Naudojant tam tikrą kompiuterinę programą, nuolat yra stebimas prekių likutis sandeliuose ar kitose prekybos vietose. Taip yra daug lengviau kontroliuoti atsargas ir papildyti tuščias lentynas naujomis prekėmis. Pristačius gamybai reikalingas žaliavas prasideda naujų prekių gamyba arba pagamintų pakavimas. Visos reikalingos medžiagos yra parsivežamos įmonės nuosavu transportu į centrą, esantį Telšiuose, kur ir vyksta gamyba. Anksčiau žaliavas arba jau pagamintą produkciją gabenant iš užsienio šalių, pasienio muitinės postuose buvo sugaištama nemažai laiko. Dabar, Lietuvai integruojanis į Europos Sąjungą, tiek įmonės vadovai, tiek patys vairuotojai tikisi, kad transportavimo laiko sąnaudos sumažės.
Produkcijai ar žaliavoms pasiekus UAB “Srava” centrinį sandėlį, prasideda krovos ir sandeliavimo operacijos. Tam, kad darbas būtų lengvesnis ir nebūtų sugaištama daug brangaus laiko, krovos darbams naudojama mažoji mechanizacija, kuri padeda operatyviau veikti. Viską reikia tvarkingai sutalpinti. Kadangi prekių yra labai daug, reikalingi pakankamai dideli sandėliai, kur jas būtų galima saugiai ir patikimai laikyti. UAB “Srava” turi gana didelius sandėlius, kuriuose medžiagos ar jau pagamintos prekės yra sandėliuojamos pagal jų keliamą pavojaus lygį (greitai užsidegančios, sprogstančios, garuojančios ir kt.), griežtai atitinkant Lietuvos Respublikos keliamus reikalavimus. Pavyzdžiui, yra atskiros lentynos, kur laikomi skiedėjai, o šalia smėlis (dėžėse), gesintuvai ir kitos reikalingos saugumo priemonės. Visos įmonės patalpos yra išdėstytos taip, kad būtų patogu prekes sandėliuoti, iškrauti bei pakrauti ar pakuoti. Toks patalpų išsidėstymas taip pat yra patogus tiek mažmeninei, tiek didmeninei prekybai. Patogūs ir įvažiavimai į sandėlius bei pravažiavimai jų viduje, taigi galima be jokio vargo iškrauti ir pakrauti prekes.
Taigi, grįžkime į centrą Telšiuose. Čia pagaminama ar atsivežama produkcija, kuri yra paskirstoma į filialus (Schema 2).

Schema .2 Prekių paskirstymas kanalai

Vykdyti medžiagų ir prekių atsargų apskaitą ir kontrolę įvairaus lygmens vadovams įmonėje padeda, jau minėta, vidinė kompiuterinė sistema, kurios pagalba atsakingas darbuotojas gali matyti prekių likutį Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje esančiuose prekių paskirstymo centruose bei kituose miestuose esančiose parduotuvėse. Įmonės centras kiekvieną dieną stebi besikeičiantį prekių likutį, kuris yra vis papildomas naujais gaminiais. Schemoje matome, kaip statybinės medžiagos yra paskirstomos nuo gamintojo iki vartotojo. Galima būtų teigti, jog prekes vartotojai gauna netiesioginiu paskirstymo būdu (Schema 3).
Schema 3 Netiesioginis paskirstymo būdas

Kaip matome schemoje, pirmiausia gamintojas prekes pristato į UAB “Srava” sandėlius, iš kur vėliau jos yra paskirstomos į kitas prekybos vietas, šiuo atveju, jos yra pristatomos į UAB “Srava” centrą Telšiuose, iš kur vežamos į padalinį Klaipėdoje, o per jį į prekybos vietą Šilutėje. Žinoma, vartotojas statybinių medžiagų gali įsigyti ir Klaipėdoje, ir Šilutėje. Taigi, dabar jau tikrai įsitikinome, jog prekės į vartotojų rankas patenka per kelis tarpininkus, o ne tiesiogiai iš didmenininko ar gamintojo.
Kiekvienas gamintojas, norėdamas parduoti savo gaminamą produkciją ieško didmenininko, kuris yra patikimas, turintis pakankamą darbo patirtį bei sugebantis kuo plačiau paskirstyti jo prekes, t.y. kad vartotojai pirktų būtent to gamintojo gaminamą produkciją, o ne konkurentų. Taigi, gamintojai tam tikru būdu, pagal tam tikrus kriterijus atsirenka tarpininkus, kurie tam tikruose regionuose platintų jų produkciją. Šiuo atveju, UAB “Srava” turi pakankamai didelę metų patirtį statybinių medžiagų prekyboje, todėl juos supa gana didelis tiekėjų skaičius. Pavyzdžiui, LatBio gamykla, norėdama parduoti gaminamus dažus Lietuvoje, rinkosi didmenininką, atsižvelgdama į tokius dalykus, kaip įmonės apyvarta, turimų klientų skaičius, geografinis pasiskirstymas ir t.t. Kadangi, UAB “Srava” atitiko daugelį gamyklos keliamų reikalavimų, ji išskirtinėmis teisėmis, buvo pasirinkta iš daugelio kitų statybinių medžiagų prekyba besiverčiančių įmonių (Schema 4).

Schema 4 Atrankinis paskirstymas

Tam, kad vartotojai bei, žinoma, gamintojai būtų patenkinti UAB “Srava” siūlomomis paslaugomis bei atliekamu darbu, prekių pristatymo, pardavimo ir paklausos stebėjimui yra paskirti pardavimų vadybininkai, kurie kontroliuoja jiems paskirtus regionus. Klientai, t.y. statybinių medžiagų parduotuvės, yra lankomi tam tikromis savaitės dienomis, peržiūrimas prekių asortimentas ir atsargos bei priimami užsakymai pasibaigusių prekių papildymui. Priimtas užsakymas yra perduodamas apskaitos darbuotojams, kurie išrašo važtaraščius ir perduoda į sandėlį. Visos prekės yra sukrenkamos ir sukraunamos į krovininius automobilius bei pristatomos užsakymą davusiems klientams. Be abejo, esant tokiai konkurencijai Lietuvoje, prekes įmonė stengiasi pristatyti kuo greičiau ir kokybiškiau. Pavyzdžiui, paskambinus iki pietų ir užsisakius prekių, Lietuvoje jos bus pristatytos tą pačią dieną. Klientai, į įmonę arba jos filialus atvyksta užsisakyti prekių ar susipažinti su naujovėmis (leidžiama išbandyti), o ne jų pasiimti.
Kaip ir daugelis įmonių, UAB “Srava” stengiasi taupyti. Tačiau smarkiai mažinant kaštus, ima blogėti klientų aptarnavimas – jie verčiami ilgiau laukti užsakytų prekių, atsiimti jas ne tokiose patogiose vietose ir ne tokiu parankiu metu, ir panašiai. Pakėlus pardavimų aptarnavimo lygį išaugs logistikos kaštai, reikės padidinti teikiamų paslaugų kainą, dėl to daugelis klientų gali pasirinkti konkuruojančių firmų paslaugas. Tačiau pirkėjus galima prarasti ir dėl ne pakankamo aptarnavimo lygio. Žinoma, kuo daugiau lėšų yra skiriama logistikai, pavyzdžiui, prekių pristatymui į užsakytą vietą, tuo labiau mažėja prarastų klientų skaičius, nes juos pritraukia geresnis aptarnavimo lygis. Tačiau pernelyg dideli logistikos kaštai yra neparankūs. pačiai įmonei. Jau minėtame pavyzdyje UAB “Srava” pristato prekes tą pačią dieną, jeigu klientas pateikia užsakymą iki pietų, nors tai kartais būna ir nuostolinga. Esant tokiai didelei konkurencijai kiekviena firma nori išsaugoti klientus bei įsigyti pasitikėjimą, todėl ir stengiasi aptarnauti juos kuo operatyviau. Taigi, galima būtų teigti, jog dėka konkurencijos, gerėja klientų aptarnavimo lygis bet didėja logistikos kaštai, kurie įmonei kartais atsiperka, o kartais ir ne.

Leave a Comment