UAB „VP MARKET“ tyrimas

Turinys

UAB „VP Market“ pristatymas...........................7

1. UAB „VP Market“ įmonės darbo saugos reikalavimai įmonėje, vidaus

darbo tvarkos taisyklės bei darbo ir priešgaisrinės saugos

reikalavimai................7

2. Įmonės vizija, misija, tikslas, strategija. Įmonės mikro- ir
makroaplinkos analizė, perspektyvus
tyrimas..............................10

3. Bendrovės įstatai, pareigybės
nuostatai......................13

4. Pagrindiniai 9000 serijos standartai, ISO 9001 kokybės vadybos
sistemų ir ISO 1400 aplinkosaugos vadybos sistemos įdiegimas įmonėje ir jų
sertifikavimas............19

5. Įmonės valdymo organizacinė struktūra, padaliniai, atliekamos
funkcijos. Logistikos padalinio ryšis su kitais įmonės
padaliniais......................19

5.1.UAB „VP Market“organizacinė valdymo

struktūra.....................21

5.2.UAB „VP Market“ logistikos padalinio organizacinė valdymo

struktūra.........22

6. Įmonės technologinis procesas, prekių pristatymo grandinės, jų

pasirinkimo sprendimai.23

7. Pirkimų organizavimo strategija, pagrindiniai tiekėjai, logistikos

padalinio veiksmai
įmonėje..............................30

7.1.UAB „VP Market“ apyvarta per pastaruosius 4

metus...................31

8. Tarptautinės logistikos paslaugų sistema ir jos valdymo ypatumai,

tarptautinių krovinių
vežimas, dokumentai..............................33

9. Mokestinių deklaracijų parengimas......................35

10. UAB „VP Market“ mokesčių įstatymai....................35

11. UAB „VP Market“ sandėlių įranga, valdymas, veiklos organizavimas.

Sandėlių veiklos
efektyvumo analizė..............................38

12. Krovinių gabenimas ir kontrolė. Krovinių gabenimo būdai, vežėjų

paslaugos, klientų
poreikiai..............................41

13. UAB „VP Market“ logistikos padalinio vadovo vadovavimo stilius.

Įmonės stipriosios ir
silpnosios pusės, plėtros galimybės..........................45

Išvados..............................46

Literatūra..............................47

Priedai..............................48

UAB„VP MARKET“ PRISTATYMAS

UAB „VP MARKET“ – nuolat auganti privati Lietuvos įmonė, didžiausio
Baltijos šalyse mažmeninės maisto produktų ir pramoninių prekių prekybos
tinklo operatorė. Bendrovė „VP MARKET“ priklauso stambiausiai Lietuvoje
privačių įmonių grupei, kuri mažmenine prekyba užsiima nuo savo vveiklos
pradžios 1992 m. Bendrovė „VP MARKET“ yra Lietuvos prekybos rinkos lyderė,
užimanti apie 34 proc. mažmeninės prekybos rinkos. Pagrindinė veikla –
maisto produktų ir pramoninių prekių prekyba. Lietuvos Respublikos
Konkurencijos tarybos 2003 m. atliktų tyrimų duomenimis, bendrovės užimta
rinkos dalis, lyginant su mažmenine prekių apyvarta įmonių, kurių
pagrindinė veikla yr

ra mažmeninė prekyba, 2002 m. sudarė 22,4 proc., o
maisto prekių grupėje – 34,5 proc.(žr. 1 pav.)

[pic]

1 pav. Prekybos tinklų 2002 m. Lietuvoje užimamos rinkos dalys maisto

prekių grupėje

1. UAB„VP MARKET“ ĮMONĖS DARBO SAUGOS REIKALAVIMAI ĮMONĖJE,

VIDAUS DARBO TVARKOS TAISYKLĖS BEI DARBO IR PREIŠGAISRINĖS SAUGOS

REIKALAVIMAI

1. 1. VIDAUS DARBO TVARKOS TAISYKLĖS

Įmonė UAB „VP Market“ sudarydama vidaus tvarkos taisykles remiasi
Lietuvos Respublikos įstatymais. Pagal kuriuos buvo sudarytas: 2005 m.
darbo laiko kalendorius (1 lentelė), įmonėje taikoma 5 darbo dienų savaitė
(40 val.), kiekvienas padalinys į dieną turi dirbti nemažiau 8 val. Poilsio
ir darbo rėžimas (2 lentelė), kiekvienam padaliniui sudaromas bendras darbo
ir pietų grafikas, pietų pertrauka trunka 30 min., penktadienį įmonėje
dirbama 1 val. mažiau, tačiau pertraukų grafikas nesikeičia. ( žr. 1
priedas)

1 lentelė

2005 m. Darbo laiko kalendorius
|Mėnuo |Kalendorinių |Švenčių dienos|Darbo dienų|Poilsio ir |Darbo |
| |dienų skaičius | |skaičius |švenčių |valandų |
| | | | |dienų |skaičius |
| | | | |skaičius | |
|1 |2 |3 |4 |5 |6 |
|Sausis |31 |Sausio 1d. |21 |10 |168 |
|Vasaris |28 |Vasario 16 d. |19 |9 |153 |
|Kovas |31 |Kovo 11, 27, |21 |10 |168 |
| | |28 d. | | | |
|Balandis |30 |- |21 |9 |168 |
|Gegužė |31 |Gegužės 1 d. |22 |9 |176 |
|Birželis |30 |Birželio 24 d.|21 |9 |168 |
|Liepa |31 |Liepos 6 d. |20 |11 |160 |
|Rugpjūtis |31 |Rugpjūčio 15 |22 |9 |176 |
| | |d. | | | |
|Rugsėjis |30 |- |22 |8 |176 |
|Spalis |31 |- |21 |10 |168 |
|Lapkritis |30 |Lapkričio 1 d.|21 |9 |168 |
|Gruodis |31 |Gruodžio 25, |22 |9 |176 |
| | |26 d. | | | |
|Iš viso per |365 |- |253 |112 |2024 |
|metus: | | | | | |
|Vidutinis valandų skaičius per mėnesį |168,67 |
|Vidutinis darbo dienų skaičius per mėnesį |21,08 |

2 lentelė

2005 m. Poilsio ir darbo grafikas
|Padaliniai |Darbo laikas, val. |Pietų |
| | |pertraukos |
| | |laikas, val. |
| |Pirmadienis – |Penktadienis | |
| |ketvirtadienis | | |
|1 |2 |3 |5 |
|Administracija |700 – 1700 |700 – 1700 |1200 – 1230 |
|Maisto prekių |700 – 1700 |700 – 1700 |1230 – 1300 |
|sandėlis | | | |
|Alkoholio sandėlis|700 – 1700 |700 – 1700 |1300 – 1330 |
|Tabako sandėlis |700 – 1700 |700 – 1700 |1330 – 1400 |

1. 2. UAB„VP MARKET“ ĮMONĖS DARBO SAUGOS REIKALAVIMAI ĮMONĖJE

Reikalavimai yra pateikti 4 priede.

1. 3. Darbo ir priešgaisrinės saugos reikalavimai

Įmonė UAB „VP Market“ sudarydama darbo ir priešgaisrinės saugos
reikalavimus remiasi Li

ietuvos Respublikos įstatymais.

Kiekvienas amuo, pastebėjęs gaisrą, privalo: Nedelsiant pranešti apie
gaisrą ugniagesiams; Imtis priemonių informuoti žmones apie gaisrą ir
organizuoti jų materialinių vertybių evakavimą; Gesinti gaisro židinį
turimomis priemonėmis; Iškviesti į gaisravietę objekto (darbo baro)
vadovaujančius darbuotojus.

Atvykę į gaisravietę objekto vadovai arba kiti atsakingi darbuotojai
privalo: Įsitikinti, ar iškviesti ugniagesiai. Vadovauti žmonių evakavimui
ir gaisro gesinimui, kol atvyks ugniagesiai. Skirti asmenį, gerai
pažįstantį objektą ir žinantį vandens telkinius, gaisrinėms mašinoms
pastatyti. Patikrinti, ar įjungta automatinė (stacionari) gesinimo sistema.
Reikalui esant iškviesti dujų, greitosios pagalbos ir kitas tarnybas.
Reikalui esant pasirengti išjungti elektros tiekimą, ventiliacijos sistemą.
Imtis priemonių apsaugoti gesinančius žmones, kad neužgriūtų konstrukcijos,
taip pat nuo elektros srovės poveikio, apsinuodijimų ir apdegimų. Gesinti
gaisrą, aušinti pastatų konstrukcijas.

Objekto atstovas, esantis gaisro gesinimo štabe, privalo: Gaisro
gesinimo vadovą konsultuoti apie technologinį procesą ir specifines
degančio objekto savybes. Gaisro gesinimo vadovo prašymu skirti darbuotojus
gesinti ir materialinėmis vertybėmis evakuoti. Skirti transportą,
reikalingą gaisro gesinimo medžiagoms atvežti į gaisravietę. Pagal gaisro
gesinimo vadovo nurodymus organizuoti komunikacijų išjungimą ar perjungimą,
išpylimą iš rezervuarų ar technologinių aparatų. Vadovauti objekto
darbuotojams gesinant gaisrą. Reikalui esant priešgaisrinės apsaugos
padalinius aprūpinti kuru ir maistu. Sudaryti sąlygas pailsėti.

2. Įmonės vizija, misija, tikslas, strategija. Įmonės mikro- ir

makroaplinkos analizė, perspektyvus tyrimas

2. 1. Įmonės vizija, misija, tikslas, strategija

UAB „VP Market“ misija: UAB „VP Market“ nuolat auganti privati
Lietuvos įmonė, didžiausios Baltijos šalyse mažmeninės maisto produktų ir
pramoninių prekių prekybos tinklo operatorė, kuri p

plečia savo prekybos
galimybes, pateikiama produkcija vartotojams ne tik puikios kokybės, bet ir
patraukliai pateikiami. Naujų technologijų diegimui bendrovė skiria
didžiulį dėmesį. Perkama naujausia ir patikimiausia sandėliavimo, apskaitos
bei atsargų valdymo įranga, visos prekybos linijos nuolat modernizuojamos.
Įmonė visada pasirengusi abipusiai naudingų dalykinių ir prekybos ryšių
plėtrai.

UAB „VP Market“ vizija: UAB „VP Market“ stengsis padidinti siūlomų
prekių įvairovę prieinamomis kainomis.

Svarbiausias bendrovės UAB „VP Market“ tikslas tiekti pirkėjams tokius
produktus, kurie visiškai atitiktų jų lūkesčius ir kokybės, ir kainos
atžvilgiu, didinti asortimentą. Taip pat vienas pagrindinių tikslų yra
išlykti konkurencinėje rinkoje lydere.

UAB „VP Market“ tikslų sistema susideda iš atskirų skyrių tikslų,
kurie nustatomi ir sudaromi skyrių viršininkų. Tikslai nustatomi, aptariami
visų padalinių direktorių per susirinkimus.

UAB „VP Market“ strategija: prieinamos kainos ir aukšta prekių kokybė;
asortimento didinimas; naujų technologijų įdiegimas; ryšių su užsienio
partneriais palaikymas ir plėtimas.

2. 2. Įmonės mikro- ir makroaplinkos analizė, perspektyvus tyrimas

Makroaplinkos analizė

Ekonominė aplinka. Lietuvos bendrasis vidaus produktas yra 15092 mln.
Lt. ir nuolat kyla. Jo augimas struktūriniai poslinkiai, augimo cikliškumas
daro nežymią įtaką UAB „VP Market“ veiklai. Jei, pavyzdžiui, pablogėja
produktų realizacija, bendrovė būna priversta, galvoti, kaip mažinti
sąnaudas arba kitaip kompensuoti susidariusias sąnaudas. Infliacijos
svyravimai įtakos įmonei turi nedaug. Nulinė infliacija buvo užfiksuota ir
2003 m. sausio mėn., palyginti su 2002 m. gruodžio mėn. Vartotojų kainų
indeksas 2004 m. sausio mėn., palyginti su 2003 m. gruodžio mėn., sudarė
100,0. Kadangi nedarbo lygis Lietuvoje yra didelis, tai UAB „

„VP Market“
darbo jėgos sąnaudos nėra didelės.

Politinė – teisinė aplinka. Tarptautinė politinė situacija įmonei
labai didelės įtakos nedaro, nes UAB „VP Market“eksportuoja ne daug: į
Latviją, Estiją, Bulgariją. Vidinė politinė šalies situacija įmonei irgi
yra svarbi, nes bendrovė stengiasi derinti savo strateginius sprendimus su
politinių partijų programinėmis nuostatomis. Stojant Lietuvai į Europos
Sąjungą UAB „VP Market“ didelį dėmesį skiria prekybos proceso tobulinimui
ir saugumui.

Konkurencinė aplinka. UAB „VP Market“ turi šį pagrindinį konkurentą:
UAB „Norfos mažmena“. UAB „VP Market“ ir jos padėtis tarp konkurentų yra
geriausia. Maisto produktų ir pramoninių prekių prekyboje 2004 m. užima 1
vietą. (Šaltinys: Verslo žinios) UAB „VP Market“ pajamų pokytis 2002-2003
metais sudarė 21,39 %, 2003-2004 metais – 14,98 %.

Socialinė – kultūrinė aplinka. Gyventojų galutinio vartojimo pokyčiai
labai didelę įtaką daro jos produktų asortimentui, kokybei ir kainai.
Šiomis dienomis pragyvenimo lygis Lietuvoje kyla, todėl vartotojai tampa
vis išrankesni, labiau atsižvelgia ne į kainą, bet į kokybę. Tuo remdamasi
UAB „VP Market“ vis atnaujina savo technologijų diegimą, papildo
asortimentą, importuodama vis įvairesnių ir įdomesnių inovatoriškų
produktų.

Mokslinė – technologinė aplinka. Ši aplinka UAB „VP Market“ yra labai
svarbi, nes nuo jos išsivystymo lygio priklauso bendrovės ilgalaikiai
konkurenciniai pranašumai. Bendrovė taip pat analizuoja ir savo konkurentų
technologinį lygį ir pagal tai vykdo strateginius sprendimus susijusius su
technologijų kaita įmonėje.

Mikroaplinkos analizė

Pirkėjai ir rinkos. Pagrindiniai tipiniai rinkos, kaip žmonių ir šeimų
visumos, segmentacijos požymiai tokie:

✓ gyvenamoji vieta – parduotuvės yra išdėstomos tankiausiai

apgyvendintose teritorijose;
✓ demografiniai parametrai – amžiaus, lyties, išsilavinimo požymiai nėra

labai svarbus;
✓ socialinė-ekonominė grupė pagal pajamas;
✓ gyvenimo būdas;
✓ vartojimo įpročiai ir situacija;
✓ kultūrinė–dvasinė orientacija – šis požymis svarbios įtakos mano

nagrinėjamai įmonei neturi.

Dabar pelningiausios rinkos platesniu aspektu yra Lietuva ir Europos
Sąjungos šalys. Nors ir pavyko išplėsti pardavimus Latvijoje bendrovės
veiklos rezultatams atsiliepia mažėjančios eksporto apimtys.

Partneriai. UAB „VP Market“ partneriai yra stambūs klientai. Tiekėjai
šioje įmonėje yra labai svarbūs, nes ir nuo jų priklauso įmonės pelnas.

Konkurentai. UAB „VP Market“ analizuoja savo konkurentus konkurentų
strategine analize, kuri padeda išryškinti skirtumus tarp jos ir jos
konkurentų.

Šiuo metu UAB „VP Market“ mažina savo konkurentus. UAB „VP Market“
yra lyderiaujanti įmonė Lietuvos rinkoje maisto produktų ir pramoninių
prekių prekyboje.

Kadangi UAB „VP Market“ rėmimui naudoja traukimo strategiją. Ji
orientuojasi ir į tarpininkus, ir į vartotojus, iš kurių laukia grįžtamojo
ryšio. Tačiau traukimo strategija atsiperka tik po ilgo laiko, nes praeina
daug laiko, kol pirkėjai susidomi ir pradeda pirkti.

Rėmimas įmonėje yra labai intensyvus, nors UAB „VP Market“ parduotuvių
tinklas yra gerai žinomas Lietuvos vartotojui, tačiau UAB „VP Market“
stengiasi teikti įvairias akcija, nuolaidų programas ir t.t. Įmonė skyria
daug lėšų reklamai: televizijoje, spaudoje, radijoje.

Įmonės SWOT analizė

Strateginėje analizėje analizuojamos dažniausiai dvi sritys:

aplinkos analizė ir išteklių analizė. Šiuos abu tyrimus padeda atlikti

SWOT analizė. UAB „VP Market“ SWOT analizę atlieka prieš pasirinkdama

strategiją, analizuodama konkurentų veiksmus ir t.t.

UAB „VP Market“ SWOT analizė

Stiprybės

Užima didžiausią rinkos dalį tarp maisto produktų ir pramoninių

prekių prekybos;

Įmonėje dirba patyrę specialistai;

Įmonė sugalvoja vis įvairesnį asortimentą;

Produktai visada kokybiški ir švieži;

Turi didelį pirkėjų pasitikėjimą;

Gerai išplėtotas paskirstymas.

Silpnybės

Gali pasenti technologijos.

Galimybės

Naujos rinkos Europos Sąjungoje;

Mažėjanti konkurencija, nes įmonė užvaldo vis daugiau rinkos;

Ekonominis augimas turės geros įtakos įmonės veiklai.

Grėsmės

Įstojus į Europos Sąjungą gali atsirasti naujų konkurentų;

Gali susidaryti nepalanki ekonominė situacija;

Gali išaugti didesni klientų reikalavimai ir poreikiai.

3. BENDROVĖS ĮSTATAI, PAREIGYBĖS NUOSTATAI

3.1. Bendrovės įstatai

1. BENDROJI DALIS

1.1. Bendrovės pavadinimas yra UAB „VP Market“ (toliau vadinama

Bendrove). Bendrovės teisinė forma yra Uždaroji akcinė bendrovė.

1.2. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės

privatus juridinis asmuo. Pagal savo prievoles ji atsako tik savo turtu.

Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo

įmokėti už akcijas.

1.3. Bendrovės buveinė: Savanorių pr. 247, Vilniaus

miestas, Lietuvos Respublika .

1.4. Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos

Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu,

Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių ir kitais įstatymais bei teisės

aktais, taip pat šiais įstatais.

1.5. Bendrovės finansiniai metai sutampa su
kalendoriniais metais.

1.6. Bendrovė įsteigta neribotam laikui.

2. BENDROVĖS VEIKLOS TIKSLAI

2.1. Bendrovės veiklos tikslas – vykdyti komercinę ūkinę veiklą ir

gauti pelną.

2.2. Bendrovės veiklos objektas:

1) gamyba;

2) prekyba;

3) paslaugos:

4) kita komercinė ūkinė veikla.

2.3. Licencijuojama veikla vykdoma tik gavus nustatyta tvarka

reikalingus leidimus ir licencijas.

3. BENDROVĖS ORGANAI

3.1. Bendrovės organai yra :

1) visuotinis akcininkų susirinkimas,

2) bendrovės vadovas – direktorius.

3.2. Bendrovės stebėtojų taryba ir valdyba nesudaromos.

3.3. Akcinių bendrovių įstatyme valdybos kompetencijai priskirtas

funkcijas atlieka bendrovės vadovas, išskyrus šiame įstatyme nustatytas

išimtis.

4. BENDROVĖS VADOVO RINKIMO IR ATŠAUKIMO TVARKA, JO KOMPETENCIJA

4.1. Bendrovės vadovas – direktorius, yra vienasmenis bendrovės

valdymo organas.

4.2. Bendrovės vadovu turi būti veiksnus fizinis asmuo, su kuriuo

sudaroma darbo sutartis. Bendrovės vadovu negali būti asmuo, kuris pagal

teisės aktus neturi teisės eiti tokių pareigų.

4.3. Bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų,

nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir

skiria nuobaudas bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Darbo

sutartį su bendrovės vadovu bendrovės vardu pasirašo visuotinio akcininkų

susirinkimo įgaliotas asmuo.

Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo, jeigu su

juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. Apie bendrovės vadovo

išrinkimą ar atšaukimą bei sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais

jį išrinkusio ar atšaukusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau

kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui.

4.4. Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais

teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo

sprendimais, administracijos darbo reglamentu ir pareiginiais nuostatais.

4.5. Bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu ir turi teisę

vienvaldiškai sudaryti sandorius, o taip pat:

1) organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą;
2) priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais

darbo sutartis;
3) skiria paskatinimus ir nuobaudas bendrovės darbuotojams;
4) nustato bendrovėje taikomus turto nusidėvėjimo skaičiavimo normatyvus;
5) nustatyta tvarka atidaro ir uždaro bankuose sąskaitas;
6) nustato vidaus darbo taisykles, tvirtina bendrovės padalinių nuostatus,

administracijos darbo reglamentą;
7) išduoda įgaliojimus vykdyti toms funkcijoms, kurios yra priskirtos jo

kompetencijai;
8) užtikrina bendrovės turto, komercinių paslapčių apsaugą;
9) priima sprendimus dėl bendrovės filialų ir atstovybių steigimo, tvirtina

filialo bei atstovybės nuostatus;
10) priima sprendimus tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve;
11) priima sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė

kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos

(skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai), įkeitimo ir

hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma);
12) priima sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20

bendrovės įstatinio kapitalo;
13) priima sprendimus dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip

1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo;
14) bendrovės restruktūrizavimo atveju – priimti sprendimą restruktūrizuoti

bendrovę;
15) tvirtina bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes,

pareigybes į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka.

7.6. Bendrovės vadovas atsako už:

1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų

įgyvendinimą;

2) metinės finansinės atskaitomybės sudarymą;

3) sutarties su audito įmone sudarymą, kai auditas privalomas pagal

įstatymus;

4) bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų

registro tvarkytojui;

5) informacijos pateikimą akcininkams;

5. SPRENDIMŲ DĖL BENDROVĖS FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMO BEI JŲ

VEIKLOS NUTRAUKIMO PRIĖMIMO TVARKA, BENDROVĖS FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ

VADOVŲ SKYRIMO IR ATŠAUKIMO TVARKA

5.1. Bendrovė gali steigti filialus ir atstovybes Lietuvos

Respublikoje bei užsienio valstybėse. Bendrovės filialų ir atstovybių

skaičius neribojamas.

5.2. Sprendimus dėl bendrovės filialų ir atstovybių steigimo bei

veiklos nutraukimo priima bendrovės vadovas. Patvirtinus filialo ar

atstovybės nuostatus, direktorius skiria filialo vadovą, kuris

registruoja filialą ir organizuoja filialo veiklą.

5.3. Priėmus sprendimą nutraukti filialo ar atstovybės veiklą,

bendrovės vadovas turi paskirti atsakingą asmenį veiklos nutraukimo

procedūrai atlikti.

Šie įstatai surašyti 3 (trimis) egzemplioriais.

3.2. PAREIGYBĖS NUOSTATAI

Atlikus praktiką susipažinau su daugelių specialybių pareigybės

nuostatais. Dviejų specialybių nuostatus dabar savo praktikos

ataskaitoje aprašysiu.

Pareigybės nuostatai darbininkui:

Bendroji dalis

1. Darbuotojas tiesiogiai pavaldus logistikos direktoriui;

2. Darbuotoją priima ir atleidžia iš pareigų generalinis direktorius

logistikos direktoriui rekomendavus;

3. Darbuotojas savo darbe vadovaujasi bendrovės įstatais ir įsakymais.

Darbuotojas turi žinoti

1. Sandėlių ūkio darbo organizavimo norminius aktus,

nuostatas;

2. Prekių – materialinių vertybių technologines sąlygas;

3. Prekių – materialinių vertybių sandėliavimą it jų apsaugą;

4. Pakavimo – išktovimo darbus, naudojamą techniką;

5. Sveikatos ir saugos darbuotojo priešgaisrinės saugos,

apsaugos pagrindus;

6. Prekių materialinių vertybių rūšis, asortimentą,

charakteristiką, kokybės savybes, naudojimą apsaugą.

Darbuotojo teisės ir pareigos

1. Laikytis bendrovės vidaus tvarkos taisyklių;

2. Vydyti visus pamainos viršininko nurodymus;

3. Laikytis automatinio eksploatavimo taisyklių;

4. Nuolat kelti kvalifikaciją;

5. Teikti padalinio vadovui siūlymus dėl sandėlio veiklos;

6. Reikalauti, kad būtų sudarytos saugios darbo sąlygos;

7. Tikrinti sveikatą Sveikatos apsaugos ministerijos

nustatyta tvarka;

8. Gauti iš pamainos viršininko, padalinio vadovo,

sandėlininko informaciją reikalingą tinkamam savo funkcijų vykdymui;

9. Vykdyti visus įmonės administracijos įsakymus ir

nurodymus;

10. Užtikrinti sandėlio patalpoje ir žinioje esančių

materialinių vertybių apsaugą.

Darbuotojo atsakomybė

1. Materialinė;

2. Už efektyvų ir kokybišką darbų vykdymą;

3. Už automobilių saugos eksploatavimą;

4. Už materialinių vertybių apsaugą sandėlyje;

5. Už savo funkcijų vykdymą;

6. Už komercinių paslapčių saugojimą;

7. Už padarytą įmonei žalą dėl savo kaltės.

Pareigybės nuostatai ekspeditoriui:

Bendroji dalis

4. Darbuotojas tiesiogiai pavaldus logistikos direktoriui;

5. Darbuotoją priima ir atleidžia iš pareigų generalinis direktorius

logistikos direktoriui rekomendavus;

6. Darbuotojas savo darbe vadovaujasi bendrovės įstatais ir įsakymais.

Darbuotojas turi žinoti

1. Sandėlių ūkio darbo organizavimo norminius aktus,

nuostatas;

2. Prekių – materialinių vertybių technologines sąlygas;

3. Prekių – materialinių vertybių sandėliavimą it jų apsaugą;

4. Pakavimo – išktovimo darbus, naudojamą techniką;

5. Sveikatos ir saugos darbuotojo priešgaisrinės saugos,

apsaugos pagrindus;

6. Prekių materialinių vertybių rūšis, asortimentą,

charakteristiką, kokybės savybes, naudojimą apsaugą.

Darbuotojo teisės ir pareigos

1. Laikytis bendrovės vidaus tvarkos taisyklių;

2. Vydyti visus pamainos viršininko nurodymus;

3. Laikytis automatinio eksploatavimo taisyklių;

4. Nuolat kelti kvalifikaciją;

5. Teikti padalinio vadovui siūlymus dėl sandėlio veiklos;

6. Reikalauti, kad būtų sudarytos saugios darbo sąlygos;

7. Tikrinti sveikatą Sveikatos apsaugos ministerijos

nustatyta tvarka;

8. Gauti iš pamainos viršininko, padalinio vadovo,

sandėlininko informaciją reikalingą tinkamam savo funkcijų vykdymui;

9. Vykdyti visus įmonės administracijos įsakymus ir

nurodymus;

10. Užtikrinti sandėlio patalpoje ir žinioje esančių

materialinių vertybių apsaugą.

Darbuotojo atsakomybė

1. Materialinė;

2. Už efektyvų ir kokybišką darbų vykdymą;

3. Už automobilių saugos eksploatavimą;

4. Už materialinių vertybių apsaugą sandėlyje;

5. Už savo funkcijų vykdymą;

6. Už komercinių paslapčių saugojimą;

7. Už padarytą įmonei žalą dėl savo kaltės.

4. Pagrindiniai 9000 serijos standartai, iso 9001 kokybės vadybos

sistemų ir iso 14000 aplinkosaugos vadybos sistemos įdiegimas įmonėje ir jų

sertifikavimas

UAB „VP Market“: tinkama aplinkosaugos vadyba yra neatskiriama
sėkmingo verslo dalis.

Įmonėje dar 1997 m. įdiegta kokybės sistema. Ji davė gerų rezultatų.
Todėl tobulinant įmonės valdymą ir siekiant neatsilikti nuo užsienio
partnerių, kurie taip pat turėjo kokybės ir aplinkos apsaugos vadybos
sistemas, buvo nutarta įdiegti aplinkosaugos valdymo sistemą. “Pagrindiniai
produkcijos pirkėjai kiekvienais metais audituoja mūsų įmonę, kad
įsitikintų, jog esame patikimi partneriai, ir iš jų klausimų akivaizdu, kad
juos domina ir aplinkosauga”. Pirkėjams reikėjo garantijų, kad įmonės
produkcija nekenksminga aplinkai, o ištekliai racionaliai naudojami. Buvo
akivaizdu, kad tinkama aplinkosaugos vadyba yra neatskiriama sėkmingo
verslo dalis.

UAB „VP Market“ direktorius tvirtina: “ISO 14 000 standarto
reikalavimų įdiegimas leido sutvirtinti mūsų užimamas pozicijas
konkurencinėje rinkoje. Aplinkosaugos vadybos sistemos įdiegimas sustiprina
įmonės, kaip solidžios verslo partnerės, įvaizdį”.

UAB „VP Market“ naudoja naujausias technologijas. “Pagal tai darome
tvirtą išvadą, kad bendrovė visiškai integruota į Europos verslo
struktūras. Tai pasiekti padėjo kokybės sistema, atitinkanti tarptautinio
standarto ISO 9001 reikalavimus. Europos įmonėse tai kasdienybė. Tokia
strategija vadovaudamiesi toliau siekiame tvarkytis “kaip pas juos”, –
teigė UAB „VP Market“ direktorius.

UAB „VP Market“, kuri įdiegė kokybės vadybos sistemą pagal ISO 9000
serijos standartus, tikslas – visus įmonėje vykstančius procesus sutvarkyti
taip, kad jų rezultatas būtų kuo geresnis, o įmonės galutinis produktas
užtikrintų pelną įmonei ir kuo geriau tenkintų vartotojų poreikius.

5. sUSIPAŽINTI SU ĮMONĖS VALDYMO ORGANIZACINE STRUKTŪRA, PADALINIAIS,

ATLIEKAMOMIS FUNKCIJOMIS, GAMINAMA PRODUKCIJA AR TEIKIAMOMIS PASLAUGOMIS.

nUBRAIŽYTI ĮMONĖS ORGANIZACINĖS VALDYMO STRUKTŪROS SCHEMĄ. aPIBŪDINTI

LOGISTIKOS PADALINIO ORGANIZACINĘ VALDYMO STRUKTŪRĄ, SUSIPAŽINTI SU

PAREIGYBĖS NUOSTATAIS, KVALIFIKACIJOS REIKALAVIMAIS, LOGISTIKOS PADALINIO

RYŠĮ SU KITAIS ĮMONĖS PADALINIAIS.

5.1. sUSIPAŽINTI SU ĮMONĖS VALDYMO ORGANIZACINE STRUKTŪRA,
PADALINIAIS, ATLIEKAMOMIS FUNKCIJOMIS, GAMINAMA PRODUKCIJA AR TEIKIAMOMIS
PASLAUGOMIS.

UAB „VP MARKET“ struktūrą pateikiu 2 paveikslėjyje

UAB „VP MARKET“ struktūra

[pic]

2 pav. UAB „VP MARKET“ struktūra

Žemiau pateikiu UAB„VP MARKET“ valdymo organizacinę struktūrą (3 pav):

3 pav. UAB„VP MARKET“ valdymo organizacinė struktūra

Logistikos padalinys UAB „VP MARKET“ yra labai svarbus. Jis
užtikrina, kad vartotojai gautų prekes ir paslaugas, kai jų nori, kur ir
kada jų pageidauja ir tokias, kokių jie pageidauja.

UAB „VP MARKET“ turi gamybos cechus:

1. kulinarijos cechas;

2. konditerijos cechas;

3. mėsos cechas.

UAB „VP MARKET“ parduotuvės:

1. Maxima XXX;

2. Maxima XX;

3. Maxima X;

4. Didmena.

5.

UAB „VP MARKET“ kitos paslaugos:

• UAB „VP Sauga“ – saugos paslaugos;

• UAB „VP Draudimas“ – draudimo brokerio įmonė;

• UAB „VP Reklama“ – reklamos agentūra;

• UAB „Eurokom“ – telekomunikacijos paslaugos;

• AB „Rudalita“ – automobilių stovėjimo aikštelių operatorius;

• FMĮ UAB „Naugvilda“ – finansų maklerio įmonė.

5.2. aPIBŪDINTI LOGISTIKOS PADALINIO ORGANIZACINĘ VALDYMO STRUKTŪRĄ,

SUSIPAŽINTI SU PAREIGYBĖS NUOSTATAIS, KVALIFIKACIJOS REIKALAVIMAIS,

LOGISTIKOS PADALINIO RYŠĮ SU KITAIS ĮMONĖS PADALINIAIS.

UAB „VP MARKET“ logistikos padalinio organizacinė valdymo struktūra
(žr. 4 pav):

4 pav. Logistikos padalinio organizacinė valdymo struktūra

Susipažinus su UAB „VP MARKET“ pareigybės nuostatais pateikiu juos 1
priede.

Logistikos padalinys visų pirma susijęs su klientų aptarnavimo
operacijomis – užsakymų priėmimu, apdorojimu, pristatymu.

UAB „VP MARKET“ viduje logistikos padalinys sąveikauja beveik su
kiekvienu padaliniu: finansų – investicijų planavimas ir kapitalo
panaudojimas, apskaitos – paskirstymo sąnaudų įvertinimas, marketingo –
kliento aptarnavimo lygių užtikrinimas, gamybos – žaliavų tiekimas,
medžiagų valdymas, produkcijos sandėliavimas, naujo produkto diegimas į
gamybą.

Logistikos padalinys verslo sistemoje yra labai svarbus. Jis
užtikrina, kad vartotojai gautų prekes ir paslaugas, kai jų nori, kur ir
kada jų pageidauja ir tokias, kokių jie pageidauja.

Atskiroje įmonėje logistinis padalinys apima svarbias įmonės veiklos
sritis. Reikia pabrėžti, kad įmonės veiklai logistinių sistemų planavimas,
valdymas ir kontrolė yra nemažiau svarbūs kaip marketingas ir finansai.

Valdymo sprendimų priėmimui įmonėje didžiausią reikšmę turi:
produktyvumas, rentabilumas, rizika.

6. SUSIPAŽINTI SU ĮMONĖS TECHNOLOGINIU PROCESU. APIBŪDINTI PREKIŲ

PASKIRSTYMO GRANDINES, JŲ PASIRINKIMO SPRENDIMUS, YPATUMUS, SVARBĄ VEIKLOS

RODIKLIAMS.

6. 1. APIBŪDINTI PREKIŲ PASKIRSTYMO GRANDINES, JŲ PASIRINKIMO

SPRENDIMUS, YPATUMUS, SVARBĄ VEIKLOS RODIKLIAMS.

Planuojant prekių paskirstymo strategiją įmonėje būtina apsvarstyti
skirtingų grupių poreikius ir tikslus (5 pav.):
|Grupės |Poreikiai/Tikslai |
|Gamintojai |pelnas, vartotojų prisirišimas, įsiskverbimas į |
| |rinką, kreditavimas |
|Prekės |gendamumas, paklausos sezoniškumas, tolesnio |
| |perdirbimo poreikiai |
|Tarpininkai/distribut|atsargų laikymo kaštai, paskirstymo kaštai, |
|oriai |išimtiniai susitarimai, kreditai, maržos |
|Galutiniai vartotojai|kaina/vertė, patogumas, prieinamumas, pasirinkimas |

5 pav. Skirtingų grupių poreikiai ir tikslai

Priimti sprendimą dėl naujo paskirstymo kanalo suformavimo ar padaryti
pakeitimų jau esančiame tenka dėl įvairių aplinkybių:

➢ Įmonė nori įvesti į rinką naują prekę;

➢ Naujai įsikūrusi įmonė ieško įėjimo į rinką;

➢ Atsiranda naujų pardavimo tarpininkų;

➢ Atsiranda naujų prekybos įmonių tipų;

➢ Padidėja vertikalioji konkurencija;

➢ Sukuriama naujų prekių logistikos technologijų;

➢ Esamas paskirstymo kanalas dirba nepatenkinamai.

Paskirstymo kanalo parinkimą įtakoja šie paskirstymo veiksniai:

➢ Rinkos veiksnių grupės;

➢ Prekės įmonės;

➢ Įmonės;

➢ Tarpininkai;

➢ Konkurencija.

Paskirstymo kanalo pasirinkimui įtakos turi daug su prekėmis,
vartotojais, konkurentais ir įmone susijusių veiksnių:

PASKIRSTYMO KANALO PASIRINKIMO SPRENDIMAI UAB „VP MARKET“

Pasirinkdamas prekių paskirstymo kanalą, gamintojas turi priimti
sprendimą dėl:

➢ Paskirstymo kanalo ilgio;

➢ Paskirtymo sistemos pločio;

➢ Bendradarbiavimo su kanalo dalyviais pobūdžio.

.1. Tiesioginis prekių paskirstymas

Tiesioginis prekių paskirstymas gali vykti dviem formomis:

➢ Per savus prekių pardavimo padalinius bei specialius darbuotojus;

➢ Per savarankiškus tarpininkus, veikiančius pagal gamybos įmonės

nurodymus ir jo interesais.

2.2. Netiesioginis prekių paskirstymas

Netiesioginis prekių paskirstymas gali vykti įvairiomis formomis,
besiskiriančiomis prekybos tarpininkų skaičimi ir jų veiklos pobūdžiu
(didmeninė ar mažmeninė prekyba). Galima išskirti tris pagrindines
netiesioginio prekių paskirstymo formas:

➢ Kai prekių judėjime nuo gamintojo iki vartotojo kelyje įsiterpia

didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonė;

➢ Kai įsiterpia tik didmeninė prekybos įmonė;

➢ Kai įsiterpia tik mažmeninė prekybos įmonė.
Tiesioginio ir netiesioginio paskirstymo esminiai skirtumai matyti 6
paveikslėlyje

[pic]

6 pav. Tiesioginio ir netiesioginio paskirstymo esminiai skirtumai

6. 2. ĮMONĖS TECHNOLOGINIU PROCESU.

PREKIŲ PRIĖMIMAS IR KONTROLĖ

PREKIŲ PRIĖMIMAS IR JŲ GAVIMO PATVIRTINIMAS:

Priėmimo kontrolė vykdoma perduodant prekę iš tiėkėjo pirkėjui.
Yra tikrinami sekantys duomenys:

1 – siūntejo ir gavėjo koordinatės

2 – prekių kiėkis, numeris, svoris, rūšis

3 – įpakavimas.

Ant gauto važtaraščio uždedamas antspaudas. Įmonės tiekėjai
ruošdamiesi priemti gaunamos medžiagos parengia medžiagų atvežimo planą.
Rementys šiuo planu sandėlio darbuotojai sudaro kalendorinius darbo planus,
paruošia vietas medžiagoms iškrauti ir laikyti. Perkant prekes reikia
tinkamai organizuoti materialinių vertybių priėmimą pagal kiekį ir kokybę.
Prekių gavima įrašomas į prekių gavimo knygą.

Pagrindinė prekių gavimo dokumentacija yra prekių sąskaita (žr. 2
priedą), susidedanti iš kelių sudėtinių dalių.

Viršutinė sąskaitos dalis:

• prekės gavėjo (pirkėjo) pavadinimas ir adresas

• prekės užsakymo data arba sutarties Nr

• prekių išsiuntimo data

Pagrindinė sąskaitos dalis:

• prekės kiekis, kaina ir suma

• bendra visų į sąskaitą įrašytų prekių suma

Be to, sąskaitose gali būti įrašytas transporto, kitų teikamų paslaugų
išlaidos.

Apatinė sąskaitos dalis:

• mokėjimo sąlygos

• pretenzijų pareiškimo terminai

• taros vertė

• taikoma nuolaida

• siuntėjo parašai ir rekvizitai

Sąskaitos gali būti siunčiamos kartu su prekėmis, gaunamos auksčiau
arba vėliau nei prekės (priklausomai nuo taikomos prekių transportavimo
rūšies, dokumentų išsiuntimo tvarkos). Visi prekių gavimo dokumentai
registruojami chronologine tvarka: gavimo Nr., sąskaitos Nr., gavimo ir
patikrinimo datos, gavėjo kodas, bandra sąskaitų suma bei kiti rekvizitai.
Prekių gavimo dokumentų duomenys perrašomi, kaip buvo auksčiau pažymėta, į
pirminius materialiai atsakingų darbuotojų dokumentus.

PREKIŲ PATIKRINIMAS IR JŲ KOKYBĖS KONTROLĖ

Gera prekių kontrolė padeda UAB „VP MARKET“ įmonės vadovui būti
įspėtam.

1 – apie visus gautus užsakymus

2 – apie visų nupirktų medžiagų panaudojimo tempą.

3 – apie tiekiamus kiekis ir tiekimo ciklus

4 – apie medžiagas grąžintas užsakovui.

Tokie duomenys padeda kontroliuoti prekių pirkimą ir
patikrinimą. Prekės yra tikrinamos sandėlyje. Ten jų gautas kiekis
lyginamos su dokumentuose esančiais skaičiais. Prekės yra patikrinamos
užsakymu arba užsakymo patvirtinimo pagalba:

1 – prekių rūšys

2 – kiekis

3 – kokybė.

PREKIŲ GAVIMO DOKUMENTACIJA IR JOS APDOROJIMAS

Prekės iforminamos tuomet, kai jos jau yra sandėlyje. Tikrinamas
tiekimo laikas. Prekių gavimo knygoje daromas įrašas apie prekių gavimą,
prekų gavimas fiksuojamas buhaltėriu. Prekių gavimo knygoje prekes
fiksuojamas remiantis važtaraščių. Reikalingos grafos:

• eilinis numeris

• prekių gavimo data

• lydraštis

• tiekėjas

• prekių rūšys

• atsakingas darbuotojas

Prekės yra išpakuojamos ir patikrinamos pagal kokybę, kiekį,
asortimentą. Jeigu nėra jokių trūkumų ar broko, jos yra perduodamos į
sandėlį, kur ir saugomos.

PRANEŠIMAS APIE PREKIŲ ATVIKYMĄ

Tiekėjas tiekia prekes. Sandėlis, gavęs prekes, siunčia į pirkimo
skyrių pranešimą apie prekių gavimą.

Pirkimo skyrius palygina šitą pranešimą su užsakymu. Dar kartą
kontroliuojamas, remiantis užsakymo kortelėje su patvirtintu pristatymo
laiku, faktinis prekių atvykimo laikas.

Prekių pristatymas registruojamas užsakymo kortelėje:

– prekių pristatymo data

– kiekis

– pastabos

SĄSKAITA FAKTŪRA

Pirkimo skyrius gauna iš tiekėjo sąskaitą faktūrą (paštu arba kartu su
prekemis). Sąskaitos duomenys įnešamį į bendrą sąskaitų knygą:

– sąskaitos numeris

– sąskaitos data

– atsakingo darbuotojo vardas ir pavardė

Sąskaita faktūra turi būti palyginta su užsakymų.

1-PVM sąskaita – faktūra

2-“Prekių kiekis sandėlyje pagal gavimo dieną”.

PREKIŲ PRIĖMIMO UAB „VP MARKET“ EIGA, DUOMENŲ APDOROJIMAS IR
PANAUDOJIMAS

Kai automobilis su užsakytomis prekėmis įvažiuoja į įmonės teritoriją,
vairuotojas eina tiesiai į sandėlį. Jis atiduoda sąskaitą-faktūrą (žr. 2
priedą) ir iškrauna prekes. Jos yra patikrinamos ir palyginamos su jas
lydinčiais dokumentais.

PREKIŲ PRIĖMIMAS

Tiekejas pistato prekės. Pristatytos prekės priimamos ir patikrinamos:

*įpakavimo trūkumai

*bendras prekių kiekis

Prekių gavimo įforminimas

*važtaraščio užantspauduojamas ir atiduodama vežėjui.

Prekių gavimo į prekių gavimo knygą įrašymas.

*eil. Nr.

*prekių gavimo data

*važtaraščio nr

*tiekėjas

*prekių rūšis

*atsakingas asmuo (vardas ir pavardė)

Prieš tai kaip įrašyti į prekių gavimo knygą būtinai turi būti
patikrintas su užsakymų pristatytu prekių kiekis, rūšis ir kokybe.

PREKIŲ GAVIMO PRANEŠIMO RAŠYMAS

1.Sandėlis rašo pirkimo skyriui prekių gavimo pranešimą.

2.Prekių gavimo pranešimą į prekių gavimo pranešimų knyga įrašymas:

• eil.nr.

• užsakymo nr

• pareikalavimo nr

• važtaraščio nr

• tiekėjas

3.Prekių gavimo pranešimo originalas siunčiamas pirkimo skyriui

PREKIŲ IŠDAVIMAS

Prekių sandėliavimas yra antrankinis etapas. Prekės turi būti
išduodamos iš sandėlio arba tolėnesniam perdirbimui arba realizacijai.

Priimant medžiagas atliekamos tokios pagrindinės operacijos:

– iškrovimas

– priėmimas pagal kiekį

– priėmimas pagal kokybę

Įmonės tiekėjai sudaro medžiagų atvežimo planą. Remdamasi šiuo planu
sandėlio darbuotojai sudaro kalendorinius darbo planus, paruošia vietas
medžiagoms (kur iškrauti ir kur prekes bus laikomi).

Medžiagas kolegialiai arba individualiai priima sandėlio vedėjas.

Priimant medžiagas kolegialiai į priėmimo komisijos sudėtį įeina
techninės kontrolės skyrius ir buhalterijos atstovai.

IŠKROVIMAS

Dažniausiai stengdamasi greitai iškrauti transporto priemonę. Pvz.:
už vagono laikymą ilgiau negu leidžia geležinkelio statusas iš krovinio
krovėjo imama bauda.

Už automobilių transporto prastovą reikia moketi pagal valandinius
tarifus.

Kai prekės patenka į sandėlį, pirmiausia patikrinami atitinkami
dokumentai, atsakingų asmenų parašai, o po to prekių (medžiagų) įpokavimo
stovis. Jeigu įpakavimas sugadintas tai esant tiekejui sudaromas
atitinkamas raštiškas šio trūkumo patvirtinimas. Neesant trukumams priimant
prekes užpildomi visi privalomi dokumentai.

PREKIŲ PATIKRINIMAS

Prekių išvaizda, kokybė ir kiekis turi būti būtinai patikrinti. Tai
daroma arba KONTROLINIŲ BANDYMU arba PILNU PATIKRINIMU.

PILNAS PATIKRINIMAS – tai visų gautų prekių 100 % patikrinimas.

KONTROLINIO BANDYMO METODAS – tai patikrinimas nustatytas prekių
vienetų kiekis. Jeigu patikrinimo metu rasti prekių kokie nors nukripimai,
daromos išvados apie likusias prekės. Jei šie nukripimai pagal pagrindinius
kriterijus yra rimti , tai šios prekės nesandėliojamos, o sukraunamos į
atskirą vietą ir užpildžius atitinkamas reklamacijas, išsiunčiamos atgal
tiekėjui.

SANDĖLIAVIMAS

Kiekvieną prekę reikia sandėlioti, kad vėliau galima bųtų greičiau
rasti. Ir kiekviena prekė turi turėti savo atitinkamą vietą.

PREKIŲ PRIEŽIŪRA

Kai kurios prekės saugojimo metu reikalauja daugiau ar mažiau
intesyvios priežiūros. Pvz.: tokios prekės kaip guma , vilna reikalauja
atitinkamos temperatutos ir dregmės.

KONTROLĖ

Sandelyje prekių kokybė ir kiekis turi būti kontroliojami, tam kad
vėliau galima būtų pastebėti gedimus.

Pagrindinė kiekio kontrolė (užpirkimo skyriuje apiforminant).

7. Įvertinti pirkimų organizavimo strategiją, pagrindinius tiekėjus,

aprūpinimą materialiais, finansiniais ir darbo jėgos ištekliais. Apibūdinti

logistikos padalinio veiksmus įmonėje.

7.1. Įvertinti pirkimų organizavimo strategiją, pagrindinius

tiekėjus, aprūpinimą materialiais, finansiniais ir darbo jėgos ištekliais.

UAB „VP Market“ pirkimų organizavimo strategija yra tokia – prieinamos
kainos ir aukšta prekių kokybė; asortimento didinimas; naujų technologijų
įdiegimas; ryšių su užsienio partneriais palaikymas ir plėtimas. Manau,
kad strategija pasirinkta labai gerai. Nes įmonės pelnas kiekvienais metais
kyla.

UAB“VP MARKET“ apyvarta per pastaruosius 4 metus padidėjo beveik 2
kartus. (žr. 3 lentelę)

3 lentelė

UAB „VP MARKET“ Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rumunijoje bei
Bulgarijoje valdo prekybos tinklą, kurį sudaro prekybos centrai MAXIMA,
MAXIMA X, MAXIMA XX, MAXIMA XXX, SAULUTĖ, SAULITE, T-MARKET, BAZĖ,
ALBINUTA.

2006 m. kovo 20 d. duomenimis bendrovė Lietuvoje valdo 195 prekybos
centrus, Latvijoje – 102, Estijoje – 26, Rumunijoje – 8, Bulgarijoje – 10.

„VP MARKET“ prekybos centrų ir parduotuvių skaičius atskirai
Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. (žr. 7 pav.)

[pic]

7 pav. Prekybos centrų ir parduotuvių skaičius atskirai Lietuvoje,

Latvijoje ir Estijoje.

Bendrovė „VP MARKET“ priklauso stambiausiai Lietuvoje privačių
įmonių grupei, kuri mažmenine prekyba užsiima nuo savo veiklos pradžios
1992 m. 

UAB „VP MARKET“ valdyba:

•  Gintaras Marcinkevičius (valdybos pirmininkas);

•  Mindaugas Bagdonavičius;

•  Eglė Marcinkevičiūtė;

•  Gintaras Mikulskas;

•  Mindaugas Šimkus. 

Pagal 2005 m. rezultatus, UAB„VP MARKET“ yra daugiausiai darbo vietų
sukūrusi bendrovė, o pagal pardavimus ir paslaugas Lietuvoje – antroji, tai
sudaro – 3.638.315 tūkst. Lt.
Vien UAB„VP MARKET“ centriniame sandėlyje dirba apie 300 darbuotojų.

UAB „VP MARKET“ tiekėjai yra UAB„Vilniaus pergalė“, UAB „Kraft“, UAB
„Stumbras“, UAB „Gerovė“, UAB„Koslita“ ir kt.

Šis įmonės išsiplėtimas leido užimti tvirtas pozicijas rinkoje ir
tapti patikimu tiekėju, siūlančiu platų kelių grupių asortimentą „iš vienų
rankų“, UAB „VP MARKET“ yra tapusi lydere, prekiaujanti maisto ir
pramoninėmis prekėmis.

7.2. Apibūdinti logistikos padalinio veiksmus įmonėje.

Sukurtas logistikos padainys UAB „VP MARKET“ reišia, kad ji įtraukta
į įmonės organizavimo strutūrą. Tai tam tikru mastu reiškia įmonės
reorganizavimą. Tam tikslui yra būtina atlikti tokius veiksnius :

• Personalo, kuris susijęs su reorganizavimu, informavimas;

• Projekto grupės sudarymas;

• Pasirengimas ir faktinės padėties analizė;

• Silpnų vietų išsiaiškinimas;

• Alternatyvios organizavimo koncepcijos plėtra.

Logistikos veiklai suderinti su visos organizacijos strategija, reikia
atsakyti į klausimus:

1) Kokio aptarnavimo iš kompanijos tikisi klientai?

2) Kiek stipri yra konkurencija klientų aptarnavimo požiūriu?

3) Kaip dirba kompanija palyginti su konkurentais, ypač tose srityse,
kur labai svarbus klientų aptarnavimo lygis?

Logistikos padalinys visų pirma susijęs su klientų aptarnavimo
operacijomis – užsakymų priėmimu, apdorojimu, pristatymu.

Logistikos padalinys UAB „VP MARKET“ yra labai svarbus. Jis
užtikrina, kad vartotojai gautų prekes ir paslaugas, kai jų nori, kur ir
kada jų pageidauja ir tokias, kokių jie pageidauja.

Šioje įmonėje logistikos padalinys apima svarbias įmonės veiklos
sritis. Reikia pabrėžti, kad įmonės veiklai logistinių sistemų planavimas,
valdymas ir kontrolė yra nemažiau svarbūs kaip marketingas ir finansai.

Valdymo sprendimų priėmimui įmonėje didžiausią reikšmę turi:
produktyvumas, rentabilumas, rizika.

8. Apibūdinti tarptautinės logistikos paslaugų sistemą ir jos valdymo

ypatumus, kanalus, tarpininkus, tarptautinių krovinių vežimą, dokumentus.

9.1. Tarptautinių krovinių pervažimas

REIKALINGI DOKUMENTAI

Vežant krovinius ar keleivius traptautiniais maršrutais licenzijų
reikia šioms transporto priemonėms:

1) krovininiams automobiliams, kurių įkrovimas daugiau nei 3.5 tonos
ir bendra masė didesnė kaip 6 tonos

2) autobusams, kuriuose daugiau kaip 9 sėdimos vietos (įskaitant
vairuotoją)

Įmonė, norinti gauti tarptautinę transporto veiklos licenziją turi
atlikti šias sąlygas:

1) vadovas ar įgaliotas asmuo turi turėti gerą reputaciją – neteistas;
nebuvo atleistas iš darbo, kaip nekompetentingas asmuo; nebuvo pakartotinai
pažeidęs įstatymų;

2) pakankamas finansinis pajėgumas – tai 14000 Lt vienai transporto
priemonei arba 700 Lt vienai sėdimai vietai ar bendrosios masės tonai

3) pakankama profesinė kompetencija

Pagrindiniai reikalavimai transporto priemonėms:

1. Transporto priemonės aukštis 4m.

2. Transporto priemonės plotis – 2.5 m., šaldytuvams – 2.6 m.

3. Vilkiko su puspriekabe ilgis – 16.5m.

4. Vilkiko su priekaba ilgis – 18.35m.

5. Pavienio automobilio ilgis – 12m.

6. Svoris vienai ašiai – 10t.

7. Svoris vedančiąjai ašiai – 11.5t.

8. Maksimalus vilkiko su priekaba svoris – 40t.

9. Maksimalus vilkiko su konteineriu svoris – 44t.

Organizuojant tarptautinius prekių pervežimus UAB „VP MARKET“ didelį
dėmesį skiria tinkamai transporto rūšiai pasirinkti.

Prekes įmonė pristato tik samdomu transportu. Šiuo metu įmonei
priklauso: 15 krovininių automobilių (sudaro 12-14 padėklų), 70 didesnių
krovininių automobilių (kurias sudaro 19-20 padėklų), 50 autotraukinių ( su
priekaba, 19+19, gabena krovinius po visą Lietuvą), 8 vilkikai (važinėja ir
į užsienį).

UAB „VP MARKET“ prekes perveža tik automobiliais. Tai gana greitas,
saugus, patikimas transportas.

Vienas svarbiausių veiksnių, lemiantis transporto pasirinkimą yra
išlaidos. Tačiau didelės pervežimo išlaidos neturėtų būti vienintelis
kriterijus, dėl kurio reikėtų atsisakyti vienos ar kitos transporto rūšies.
Labai svarbu, kad prekė laiku ir reikiamoje vietoje pasiektų vartotoją,
ypač jeigu ji yra greitai gendanti.

UAB „VP MARKET“ daugiausi eksportuoja į Latvijos sandėlius, yra
užfiksuotas 1 eksportas į Slovakiją, 3 į Bulgariją, nors turi 8 parduotuves
ir Rumunijoje, tačiau į šitą šalį dar UAB „VP MARKET“ neeksportavo.

Transporto dokumentai – tai konosamentai, važtaraščiai, prekių
priėmimo-perdavimo aktas, pašto kvitai, prekių saugojimo rašteliai,
užsakymas krovinio pervežimui.(žr. 3 preidą)

9. Gebėti parengti mokestines deklaracijas

DEKLARACIJOS UŽPILDYMO PAGRINDINIAI PRINCIPAI

Deklaracija turi būti užpildoma tokia eilės tvarka:

1. Pirmiausia turi būti užpildomas FR0462N priedas;

2. Paskui į deklaraciją turi būti perkeliami duomenys iš FR0462N
priedo.

Visų FR0462N priedo lapų N3 laukelyje nurodytų pajamų suma turi būti

nurodyta ir deklaracijoje. Gyventojas, gavęs pajamų tik iš veiklos pagal
verslo liudijimą, turi užpildyti tik deklaraciją.

Susipažinau su metine pajamų mokesčio deklaracija, Metinė pelno
mokesčio deklaracija, Metinė pridėtinės vertės mokesčio deklaracija, Prekių
tiekimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ataskaita, Mėnesinė pajamų
mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracija, Dividendų pelno mokesčio
deklaracija.

10. Apibūdinti UAB „VP MARKET“ mokesčių įstatymus

UAB „VP MARKET“ vadovaujasi šiais LR įstatymais:

Juridinių asmenų pelno mokestis

Šį mokestį moka:
1) Juridinio asmens teises turinčios įmonės, kurių veiklą reglamentuoja LR
įmonių įstatymas;
2) Juridiniai asmenys, užsiimantys nekomercine veikla, bet gavusieji pajamų
iš komercinės veiklos.

Pelno mokestis imamas nuo apmokestinamojo pelno. Nustatant
apmokestinamąjį pelną, iš bendrųjų įmonės įplaukų (tai realizavimo ir
nerealizacinių įplaukų suma) atimami faktiški gamybos ir cirkuliacijos
kaštai bei įmonės išlaidos, tenkančios realizuotai produkcijai (išlaidos,
susijusios su materialinėmis sąnaudomis, komandiruočių išlaidos, darbo
apmokėjimo išlaidos, socialinio draudimo įmokos ir t.t.), taip pat atimamos
išlaidos labdarai ir paramai.

Mokesčio tarifai yra tokie:
10% apmokestinamojo pelno, panaudoto kapitalinėms investicijoms
(kapitalinės investicijos – tai ilgalaikio turto ir nematerialaus
ilgalaikio turto įsigijimas ir išlaidos nebaigtai statybai);
29% kito apmokestinamojo pelno.
3. Atskaitymai nuo realizavimo pajamų pagal LR kelių fondo įstatymą

Šie atskaitymai turi tikslinę paskirtį – sukaupti lėšas valstybiniams
automobilių keliams tiesti, taisyti ir prižiūrėti.

Atskaitymus moka juridinio ir fizinio asmens teises turinčios įmonės,
taip pat bankai:
Pramonės, statybos, remonto, autotransporto įmonės – 0.6% realizavimo
įplaukų;
Valstybinės prekybos, kooperatinės ir privačios prekybos, tiekimo įmonės –
0.3% realizavimo pajamų, o privačios viešojo maitinimo įmonės – 0.5%
realizavimo pajamų;
Valstybinės dujų įmonės – 0.1% realizavimo pajamų;
Bankai – 1% maržos ir pajamų, gautų už paslaugas;
Kitos įmonės (išskyrus žemės ūkio įmones ir ž. ū. bendroves) – 0.5%

Žemės ūkio įmonės ir žemės ūkio bendrovės už parduotą žemės ūkiui
priskiriamą pirminę gamintojų produkciją bei pačių gamintojų supirktą,
perdirbtą produkciją, teikiamas paslaugas šių įmonių bendrovių nariams bei
ūkininkams atskaitymų valstybiniams automobilių keliams tiesti, taisyti ir
prižiūrėti nemoka.

Įmonės, kurių veikla yra mišri, atskaitymus atlieka atskirai nuo
kiekvienos veiklos įmonių apimties.

Atskaitymai valstybiniams automobilių keliams tiesti, taisyti ir
prižiūrėti įmonių įskaitomi į gamybos kaštus.

Į realizavimo pajamas, nuo kurių skaičiuojamas kelių mokestis,
neįtraukiamas iš pirkėjų gaunamas PVM.

Žyminis mokestis

Be nuolatos per metus mokamų mokesčių tiek fiziniams, tiek juridiniams
asmenims tenka mokėti vienkartinius mokesčius už įvairius jiems valstybinių
institucijų atliekamus veiksmus ar išduodamus juridinę galią turinčius
dokumentus.

Žyminis mokestis – tai visi juridinių ir fizinių asmenų mokami
mokesčiai už valstybės institucijų atliekamus veiksmus ar išduodamus
juridinę galią turinčius dokumentus.

Ši valstybinė rinkliava imama už leidimų verstis licencijuojama veikla
išdavimą, akcinių bendrovių vertybinių popierių emisijos įregistravimą, už
vienerius metus galiojančių leidimų išdavimą (ypač didelis leidimo parduoti
gyventojams alkoholinius gėrimus tarifas), už LR muitinės tarnybų
atliekamus veiksmus, už Valstybinės higienos inspekcijos atliekamus
veiksmus ir t.t.

Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis

Šio mokesčio objektas yra šalies teritorijoje juridiniams asmenims ir
juridinio asmens teisių neturinčioms įmonėms nuosavybės teise priklausantis
nekilnojamas turtas, kuriam nustatyta teisinė registracija.

Nustatytas toks metinis mokesčio tarifas:
nekilnojamajam turtui, kuris naudojamas mokėtojo įstatuose numatytai
veiklai – 1% to turto mokestinės vertės;
nekilnojamajam turtui, kuris nėra naudojamas mokėtojo įstatuose numatytai
veiklai daugiau kaip vienerius metus – 5% to turto mokestinės vertės.

Nekilnojamojo turto mokestis įskaitomas į savivaldybės, kurios
teritorijoje yra nekilnojamasis turtas, biudžetą. Savivaldybių taryboms
suteikta teisė mokesčio tarifą sumažinti, bet ne daugiau kaip 50%.

Žemės mokestis

Žemės mokesčio objektas – privati žemė, mokesčio mokėtojas – privačios
žemės savininkas.

Žemės mokestis skaičiuojamas nuo žemės kainos (mokesčio tarifas – 1.5%
žemės kainos), apskaičiuotos pagal LR Vyriausybės nustatytą valstybės
parduodamos žemės nominalią kainą. Atsižvelgiama į tikslinę žemės paskirtį,
naudojimą, našumą, buvimo vietą ir kitus faktorius. Už aukcione įsigytus
žemės sklypus mokestis imamas nuo aukciono kainos. Žemės mokestis
įskaitomas į įmonės išlaidas.

Valstybinės žemės nuomos mokestį moka fiziniai ir juridiniai asmenys
už nustatyta tvarka jiems suteiktą arba išnuomotą valstybinę žemę. Žemės
mokesčio tarifas – 6% žemės kainos.

Pridėtinės vertės mokestis

Tai netiesioginis mokestis, kurį taiko daugelis šalių. Stojant į
Europos Sąjungą, šio mokesčio buvimas šalyje yra būtina sąlyga. Valstybės
pajamų formavimo požiūriu pridėtinės vertės mokestis (PVM) turi daug
privalumų – įgalina išplėsti mokesčio bazę, juo nesunku apmokestinti ne tik
prekes, bet ir paslaugas, jo mechanizmas neleidžia išvengti apmokestinimo.
Užsienio patirtis rodo, kad PVM įvedimas gana sudėtingas. Tai patvirtino ir
Lietuvos praktika.

PVM objektas yra prekių gamybos, atliekamų darbų ir teikiamų paslaugų
procese sukurta ir realizuota pridėtoji vertė bei importuojamos prekės, o
mokestis skaičiuojamas nuo realizuojamų prekių (teikiamų paslaugų)
apmokestinamosios vertės. Taip yra todėl, kad PVM apskaičiuoti paprastai
naudojamas netiesioginis atimties metodas, kuris nenumato pačios pridėtinės
vertės nustatymo. Šio metodo pagalba mokesčio mokėtojui išskaičiuojamas
ankstesnėje prekių judėjimo stadijoje sumokėtas mokestis, tokiu būdu veikia
kompensavimo sistema. Jos esmė – mokesčio perkėlimas galutiniam vartotojui.
Pastarasis šį mokestį sumoka pirkdamas prekes (paslaugas), todėl yra
tikrasis mokesčio mokėtojas.

PVM imamas nuo visų prekių gamybos ir paslaugų tiekimo procese
suskurtos pridėtosios vertės ir importuojamų prekių. Šio mokesčio įstatyme
numatytas prekių ir paslaugų, už kurias neimamas PVM, sąrašas – tai
maršrutinio keleivinio transporto paslaugos, pašto patarnavimai, karstai,
vainikai, paminklai, laidojimo paslaugos, medicinos paslaugos, draudimo ir
bankinės paslaugos, privatizuojamas valstybinis turtas, žemės nuoma ir kt.

Akcizai

Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio valstybių, įvestas akcizų
mokestis. Tai gana paprasta netiesioginio mokesčio forma. Dažniausiai
akcizai nustatomi prekėms, turinčioms neelastingą paklausą (alkoholiniams
gėrimams (įskaitant alų), tabako gaminiams, kavai, bei maisto produktams su
kakava, bižuterijai, elektros energijai ir t.t.).

Muito mokestis

Muitų tarifas – tai susistemintas mokesčių, kuriais apmokestinamos
įvežamos į LR muitų teritoriją bei išvežamos iš jos prekės ir kitos
vertybės, normų rinkinys. Muitų tarifo struktūrą sudaro: prekės kodas,
prekės aprašas, prekės matavimo vienetas, autonominio importo muito norma,
konvencinio importo muito norma, preferencinio importo muito norma.

Autonominiai importo muitai taikomi prekėms, importuojamoms iš
užsienio valstybių ar jų grupių, su kuriomis LR nėra pasirašiusi prekybos
režimą nustatančių tarptautinių sutarčių arba kurios, prekiaudamos su
Lietuva, netaiko jai diskriminacinių veiksmų.

Konvenciniai importo muitai taikomi importuojamoms prekėms,
pagamintoms valstybėse ar jų grupėse, kurioms pagal LR tarptautines
sutartis yra suteiktas didžiausio palankumo prekyboje statusas.

Preferenciniai importo muitai taikomi importuojamoms prekėms,
pagamintoms valstybėse ar jų grupėse, su kuriomis LR yra pasirašiusi
tarptautinės laisvosios prekybos sutartis.

11. Apibūdinti sandėlių įrangą, valdymą, veiklos organizavimą. Atlikti

sandėlių veiklos efektyvumo analizę.

UAB „VP MARKET“ PREKIŲ SANDĖLIAVIMAS

Prekių sandėliavimas yra neatsikiriama logistikos sistemos dalis. Nuo
prekių sandėliavimo proceso priklauso klientų aptarnavimo kokybė, galimybė
sumažinti rinkodaros logistikos išlaidas. Nuo darbo organizavimo sandėlyje
kokybės tiesiogiai priklauso ir logistikos padalinio darbo organizavimas.

UAB „VP MARKET“ centriniai sandėliai yra adresu Savanorių pr. 247,
Vilniuje. Tai įmonei priklausančios patalpos. Jų bendras plotas 18300 m2.
300 m2 užima administracinės patalpos, likęs 18000 m2 plotas skirtas
sandėliavimui. Šios patalpos plotas yra išnaudojamas gana efektyviai. Yra
sumontuoti stelažai, lentynų aukštis nustatytas pagal sandėliavimo dėžių
aukštį.

Toliau noriu detaliau paanalizuoti sandėliavimo ploto išnaudojimo
efektyvumą. Pirmo aukšto plotas yra 18000 m2. Ji yra išskirta zonomis:
priėmimo – tiekėjams yra nurodytas konkretus laikas, prekių kiekis, rampos
skaičius; sandėliavimo – priėmėjas piima prekes ir nurodo sandėliavimo
vietą; atrkovimo – prekes transportuoja iki parduotuvės. Viso sandėlio
aukštis yra 10 m. Stelažų – 9 m.

Dar viena patalpa yra skirta sandėliavimui. Jos plotas apie 15000 m2.
UAB „VP MARKET“

Sandėlių įranga yra įvairi. (žr. 8 pav)

8 pav. Sandėlių įranga

UAB „VP MARKET“ centriniame sandėlyje dirba apie 300 darbuotojų.
Darbuotojų pareigybės:

• darbininkai;

• valytojai;

• ekspeditoriai;

• apyskaitininkės;

• sandėlianinkai;

• vyr.sandėlininkai;

• komercijos vadybininkai;

• vadybininkai ir kt.

Pakavimas vyksta sandėlyje. Pagrindinės pakavimo priemonės: TP3
pakavimo aparatai, skočai, kitos būtiniausios priemonės.

Prekių pristatymas vyksta 7 dienas per savaitę, nenutrūkstamai.
Sandėlių prekių ir taros judėjimas parodytas 14 paveikslėlyje.

14 pav. Sandėlių prekių ir taros judėjimas

Centriniame sandėlyje yra sandėliuojama: maisto produktai ir
alkoholiniai gėrimai. UAB „VP MARKET“ neturi regioninių sandėlių. Sandėliai
yra tik Vilniaus mieste. Prieš metus UAB „VP MARKET“ turėjų sandėlius Kaune
ir Klaipėdoje, bet juos uždarė.

Dabar pateiksiu visų UAB „VP MARKET“ sandėlių shemą. (žr. 9 pav.)

9 pav. UAB „VP MARKET“ sandėlių shemą

Įmonė vykdo importo ir eksporto operacijas. Daugiausi eksportuoja į
Latvijos sandėlius, yra užfiksuotas 1 eksportas į Slovakiją, 3 į Bulgariją,
nors turi 8 parduotuves ir Rumunijoje, tačiau į šitą šalį dar UAB „VP
MARKET“ neeksportavo.

12. Apibūdinti krovinių gabenimą ir kontrolę. Įvertinti krovinių

gabenimo būdus, vežejų paslaugas, klientų poreikius, sutartis,

transportavimo dokumentus

UAB „VP MARKET“ krovinių pervežimo procesą sudaro krovinių
paruošimas, pakrovimas, pervežimas, iškrovimas ir saugojimas. Šių darbų
organizavimas priklauso nuo krovinių pobūdžio ir kiekio.

Krovinio paruošimas – tai įpakavimas, grupavimas pagal pervežimo
kryptį, markiravimas, svėrimas ir pervežimo dokumentų paruošimas. Pervežimo
kroviniai turi būti pristatomi į paskirties vietą.

Pagal maksimaliai galimo riedmenų įkrovimo išnaudojimą pervežimo
kainai nustatyti visi kroviniai suskirstyti į penkias klases:

1 klasė – įkrovumas išnaudojamas 100 %;

2 klasė – 99-71% (vidutiniškai 80%);

3 klasė – 70-51%(vidutiniškai 60%);

4 klasė – 50-41% (vidutiniškai 45%);

5 klasė – iki 41% (vidutiniškai 30%).

Pagal pakrovimo-iškrovimo būdą visi kroviniai, pervežami
automobiliais, skirstomi į tris grupes:

a) vienetiniai;

b) birūs ir suverčiami;

c) pilstomi.

Šiuo metu, siekiant sumažinti darbo apimtį valandinių
automobilių kelionės lapams rašinėti, pradedama duoti daugiadienius
kelionės lapus; jie išrašomi dekadai, mėnesiui. Vežami prekiniai kroviniai
būtinai turi būti apiforminti – jiems išrašomas prekinis transporto
važtaraštis. Tai dokumentas, kuriuo remdamasis, siuntėjas nurašo pervežamas
materialines vertybes, krovinio gavėjas užpajamuoja gautas, o
autotransporto įmonės apskaičiuoja pervežtų krovinių kiekį. Be to,
važtaraštis yra autotransporto įmonės ir užsakovo atsiskaitymo pagrindas.
Važtaraščio rašomi keturi egzemplioriai:

I yra pagrindas krovinį išsiuntusiai organizacijai materialines
vertybes nurašyti;

II yra pagrindas užpajamuoti krovinį gavėjui;

III yra pagrindas atsisakyti su autotransporto įmone, pridėjus jį prie
sąskaitos užsakovui;

IV yra dokumentas autotransporto įmonės atlikto transporto darbo
apskaitai ir pridedamas prie kelionės lapo.

Važtaraščio forma ir turinys

 

Pati CMR konvencija nenustato važtaraščio formos, bet šią formą,
remdamasi CMR konvencijos nuostatomis, nustatė Tarptautinė kelių sąjunga
(IRU). Pačiame važtaraščio blanke šalia numerių yra atspausdintos raidės
CMR. Visiems vežimo dalyviams aišku, kad vežama pagal CMR konvenciją.

CMR konvencijoje yra aptartas važtaraščio turinys. Važtaraštyje
nurodomi duomenys skirstytini į 2 grupes:

1) duomenys, privalomai nurodomi važtaraštyje (privalomi duomenys);

2) duomenys, nurodomi važtaraštyje prireikus, t.y. priklausomai nuo
vežamo krovinio specifikos ir kt. aplinkybių (papildomi duomenys).

Pagal CMR konvencijos 6 str. 1 p. važtaraštyje turi būti
nurodytos tokios duomenys:

a) važtaraščio surašymo vieta ir data;

b) siuntėjo pavadinimas ir adresas;

c) vežėjo pavadinimas ir adresas;

d) krovinio priėmimo vieta ir data bei jo pristatymo vieta;

e) gavėjo pavadinimas ir adresas;

f) krovinio rūšiai nustatytas žymėjimas, jo įpakavimo būdas, o

vežant pavojingus krovinius, jų specialus žymėjimas ir vietų numeravimas;

g) krovinio vietų skaičius, jų specialus žymėjimas ir vietų
numeravimas;

h) krovinio bruto masė ar kitais matavimo vienetais išreikštas
krovinio kiekis;

i) su vežimu susijusios sąnaudos (mokestis už vežimą, papildomi

mokėjimai, muitinės mokesčiai ir rinkliavos bei kiti mokėjimai, imami nuo

sutarties surašymo iki krovinio pristatymo momento;

j) muitinės formalumams atlikti ir kitos reikalingos instrukcijos;

k) nurodymai, kai vežama nepriklausomai nuo bet kokių išlygų,

remiantis CMR konvencijos nuostatomis.

Važtaraštis yra vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, taip pat
įrodymas, kad krovinys yra perėjęs vežėjo dispozicijon iki tol, kol bus
įrodyta priešingai.

Krovinių pervežimo tarifai

Už krovinių pervežimą autotransporto įmonė iš užsakovų ima tam
tikrą mokestį. Mokesčio dydis apskaičiuojamas pagal patvirtintus krovinių
pervežimo automobiliais tarifus. Tarifai – tai valstybinių planinių kainų
sąrašas už krovinių pervežimą. Tarifiniai mokesčiai turi padengti
autotransporto įmonės išlaidas ir sudaryti tam tikras pajamų sankaupas.
Tarifiniai mokesčiai yra vieningi, tvirtinami sąjunginių respublikų
Ministrų Tarybose. Jie privalomi visoms respublikos organizacijoms. Kas 3 –
4 metai tarifai peržiūrimi, įvertinus įvykusius pasikeitimus.

Krovinių pervežimo automobiliais sutartis – tai dokumentas, pagal kurį
viena šalis – autotransporto įmonė – įsipareigoja pervežti savo riedmenimis
kitos šalies – kliento – krovinius iš išsiuntimo vietos į paskirties vietą
nustatytu laikotarpiu, o kita šalis – klientas – įsipareigoja krovinį
pakrauti-iškrauti ir sumokėti už pervežimą.

Yra sudaryta bendra tipinė krovinių pervežimo sutartis. Joje
nurodoma:

1) sutarties paskirtis, pervežimo apimtis tonomis ir tonkilometrais pagal

krovinių nomenklatūrą, sutarties orientacinė suma, išreikšta pinigais,

t.y. orientacinė krovinių pervežimo kaina;

2) pervežimo sąlygos, suinteresuotų šalių pareigos;

3) pervežimo apmokėjimas ir atsiskaitymo sąlygos, tvarka ir forma;

4) šalių materialinė atskaitomybė už nustatytų planų nevykdymą ir

pervežimo sąlygų pažeidimą;

5) sutarties galiojimo laikas ir sudaryto tvarka nurodytu laikotarpiu,

šalių juridiniai adresai ir atsiskaitymo sąskaitos Valstybinio banko

skyriuose.

Užsakovai, sudarydami sutartis, būtinai prideda prie jos priedą,
kuriame pervežamų krovinių apimtys paskirstytos tarp atskirų punktų ir metų
ketvirčiais. Sutartyje šalys numato galimų vidutinių per dieną pervežamų
krovinių apimties svyravimų ribas. Sutartį pasirašo įmonių vadovai arba jų
pavaduotojai.

Pagrindiniai UAB „VP MARKET“ vežejai: UAB „Transporto technologijos“,
UAB „Baltservis“, UAB „MTF“, UAB „Greičio forma“, UAB „Virenas“, UAB
„Piktra“, UAB „Arnavilis“ ir kt.

Pagrindiniai UAB „VP MARKET“ veiklos dokumentai

Įmonės veikla įforminama įvairių rūšių dokumentais, kuriuos galima
sugrupuoti:
1. Organizaciniai dokumentai – įstatai, steigimo sutartis, struktūra ir

etatų sąrašas, pareiginiai nuostatai, vidaus darbo taisyklės.
2. Tvarkomieji dokumentai – veiklos įsakymai, nurodymai, sprendimai,

potvarkiai.
3. Personalo dokumentai – personalo ir atostogų įsakymai, darbo sutartys,

asmens bylos, asmens kortelės.
4. Apskaitos dokumentai – didžioji knyga, metinės ataskaitos, buhalteriniai

balansai, pajamų ir išlaidų sąskaitos, patikrinimų, inventorizacijos

aktai, planai, ataskaitos, sąmatos, PVM sąskaitos-faktūros, kasos knygos,

važtaraščiai, atlyginimų žiniaraščiai, kasos pajamų orderiai, kasos

išlaidų orderiai ir kt.
5. Informaciniai dokumentai – aktai, raštai, archyvo pažymėjimai, pažymos,

rekomendacijos, telegramos, telefonogramos, tarnybiniai pranešimai,

protokolai ir kt.
6. Iš valstybinių institucijų, savivaldybių įmonės gauna dokumentų,

reglamentuojančių įvairias veiklos sritis (mokesčių, darbo organizavimo,

aplinkos apsaugos ir pan.). Šie dokumentai sudaro norminių dokumentų

grupę.
7. Atskirą grupę gali sudaryti komercinės sutartys (kontraktai), kurie yra

pagrindiniai verslo dokumentai.

13. Įvertinti logistikos įmonės vadovo vadovavimo stilių. Pateikti

nuomonę apie logistikos įmonės veiklos rezultatyvumą, darbuotojų darbo

našumą, darbo imlumą. Įvertinti įmonės stipriąsias ir silpnąsias

puses,plėtros galimybes.

Įvertinti logistikos įmonės vadovo vadovavimo stilių. Pateikti nuomonę

apie logistikos įmonės veiklos rezultatyvumą, darbuotojų darbo našumą,

darbo imlumą.

Susipažinusi su savo praktikos vadovu pagalvojau, kad jo vadovavimo
stilius yra autokratinis vadovavimo stilius, kur vadovas vienas priima
sprendimus, tikisi, kad kiti vykdys jo užduotis be jokių klausimų. Maniau,
kad vadovas yra pats linkęs viską spręsti.

Tačiau laikui bėgant pakeičiau savo nuomonę. Manau, kad mano
pasirinktos įmonės vadovavimo stilius yra liberalus.

Liberalusis vadovavimo stilius pasižymi minimaliu vadovo kišimusi į
pavaldinių veiklą. Vadovas nedemonstruoja savo vadovaujančios padėties, nes
nėra įsitikinęs savo kaip vadovo užimama padėtimi ir kompetencija. Šis
stilius tinka individuliam ir kūrybiškam darbui, pvz. pedagogų ar
mokslininkų kolektyve.

Įvertinti įmonės stipriąsias ir silpnąsias puses, plėtros galimybes.

Stiprybės

Užima didžiausią rinkos dalį tarp maisto produktų ir pramoninių

prekių prekybos;

Įmonėje dirba patyrę specialistai;

Įmonė sugalvoja vis įvairesnį asortimentą;

Produktai visada kokybiški ir švieži;

Turi didelį pirkėjų pasitikėjimą;

Gerai išplėtotas paskirstymas.

Silpnybės

Gali pasenti technologijos.

Galimybės

Naujos rinkos Europos Sąjungoje;

Mažėjanti konkurencija, nes įmonė užvaldo vis daugiau rinkos;

Ekonominis augimas turės geros įtakos įmonės veiklai.

Išvados

UAB „VP MARKET“ – nuolat auganti privati Lietuvos įmonė, didžiausio
Baltijos šalyse mažmeninės maisto produktų ir pramoninių prekių prekybos
tinklo operatorė. Bendrovė „VP MARKET“ priklauso stambiausiai Lietuvoje
privačių įmonių grupei, kuri mažmenine prekyba užsiima nuo savo veiklos
pradžios 1992 m. Bendrovė „VP MARKET“ yra Lietuvos prekybos rinkos lyderė,
užimanti apie 34 proc. mažmeninės prekybos rinkos. Pagrindinė veikla –
maisto produktų ir pramoninių prekių prekyba.

UAB“VP MARKET“ apyvarta per pastaruosius 4 metus padidėjo beveik 2
kartus.

UAB „VP MARKET“ Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rumunijoje bei
Bulgarijoje valdo prekybos tinklą, kurį sudaro prekybos centrai MAXIMA,
MAXIMA X, MAXIMA XX, MAXIMA XXX, SAULUTĖ, SAULITE, T-MARKET, BAZĖ,
ALBINUTA.

2006 m. kovo 20 d. duomenimis bendrovė Lietuvoje valdo 195 prekybos
centrus, Latvijoje – 102, Estijoje – 26, Rumunijoje – 8, Bulgarijoje – 10.

Užima didžiausią rinkos dalį tarp maisto produktų ir pramoninių prekių
prekybos;Įmonėje dirba patyrę specialistai; įmonė sugalvoja vis įvairesnį
asortimentą; produktai visada kokybiški ir švieži; turi didelį pirkėjų
pasitikėjimą; gerai išplėtotas paskirstymas.

Galimybės: naujos rinkos Europos Sąjungoje; mažėjanti konkurencija,
nes įmonė užvaldo vis daugiau rinkos; ekonominis augimas turės geros įtakos
įmonės veiklai.

Literatūra

1. Balkevicius V. Komerciios vadvha. – Vilnius. 2000. – ISBN 9986-546-80-X
2. Bučiūnienė.I. Pardavimo valdymas.- Kaunas. 2002. ISBN 9955-09-206-8
3. Daukantas A. Marketingo ir logistikos rūšys // Marketingo teorijos ir

metodai: mokslinės – praktinės konferencijos, vykusios Kaune 2000m.

spalio 26-227 d. medžiaga. – Kaunas, 2000 (3), p. 66-71.
4. Garalis A. Logistika. – VŠĮ Šiauliai. 2003. ISBN 9986-38-376-5.
5. Juozas Šatas “Prievolių teisinis reguliavimas vidaus ir tarptautinėje

komercijoje”, Kaunas, 1999;
6. Kotler P. Amstrong G. Saunders J Wong V. Rinkodaros principai. Kaunas.

2003. – ISBN 9986-850-50-9.
7. Palšaitis R. Logistikos pagrindai. – Vilnius. 2003. – ISBN 9986-05-627-

6.
8. Razauskas R. Aš vadovas. – Vilnius: Pačiolis, 1997.
9. V. Lemkė “Krovinių pervežimas automobiliais”, Vilnius, 1976;
10. Židonis Ž. Verslo logistika. – Vilnius. 2002. – ISBN 9986-9349-8-2.
11. http://deklaravimas.vmi.lt/PublicPages.aspx?ID=0
12. http://www.vpmarket.lt/lt/index.php
13. http://www.vpmarket.lt/lt/naujienos.php?id=285&type=6
14. http://www.maxima.lt/naudinga-informacija/Karjera/siulome-darba/
15. http://www.arijus.lt/?page;143;group;52
16. http://www.logistika.ee/index.php?lang=lit&main_id=110

———————–

Gėlių
Vaisių ir daržovių
Šaldytų maisto produktų
Taros

Aprangos
Pramoninių prekių

Pramoninių prekių
Nekokybiškų prekių
Eksporto
Medžiagų
Perteklinių prekių

Muitinės
Perteklinių prekių
Maisto ir pramoninių prekių
Alkoholonių gėrimų
Tabako gaminių
Taros

Šaldytų prekių grupė

Aprangos prekių grupė

Pramoninių prekių grupė

Maisto prekių grupė

Sandėlių schema

2006 (planuojama)

6217,00 Lt

7336,06

5188,00 Lt

6121,84

4160,00 Lt

4908,80

Mln., Lt

3593, 00 Lt

4239,74

Mln., Lt

Metai Apyvarta be PVM Apyvarta su PVM

Vartotojas

Mažmeninė prekyba

Didmeninė prekyba

Mažmeninė prekyba

Didmeninė prekyba

Gamintojas

Vartotojas

Pardavimo pagalbininkas

Gamintojas

Padalinio vadovas;
Muitinės koordinatorė;
Transporto vadybininkai;
Muitinės deklaratai

Ekspedijavimo skyrius

Sandėlių ūkio vadovas;
Sistemų diegimo kordinatorius;
Komercijos vadybininkas;
Logistas;
Vyr.apskaitininkė;
Priėmimo rampos darbų vadovai;
Atrovimo rampos darbų vadovai;
Sandėlininkai.

Sandėlių ūkis

Asistentė;
Biuro vadybininkė.

Logistikos direktorius

Logistikos padalinio organizacinė valdymo struktūra

Generalinis direktorius

Administracinis padalinys

Vidinio audito skyrius

Atstovė ryšiams su visuomene

Procedūrų skyrius

Teisės skyrius

Apsaugos skyrius

UAB„VP MARKET“ organizacinė struktūra

Žmogiškųjų išteklių departamentas

Personalo apskaitos skyrius
Personalo atrankos skyrius

Darbuotojų saugos ir sveikatos skyrius
Plėtros užsienio šalyse skyrius

Mokymo centras

Pardavimų departamentas

Pardavimų skyrius
Kokybės skyrius
Pirkėjų lojalumo skyrius
Marketingo skyrius

Finansų departamentas

Verslo kontrolės skyrius
Buchalterinės apskaitos skyrius
Iždo skyrius
Inventorizacijos skyrius

Pirkimų departamentas

Pirkimų skyrius:

Prekinių ženklų grupė

Greitai gendančių prekių grupė

Bakalėjos prekių grupė

Pramoninių prekių grupė

Užsienio prekybos grupė

Plėtros departamentas

Plėtros skyrius

Nekilnojamojo turto valdymo departamentas

Nekolnojamojo turto nuomos ir subnuomos skyrius
Nuosavybės valdymo skyrius

Logistikos departamentas

Sandėlių ūkis:

• Maisto prekių grupės sandėliai

• Pramoninių prekių grupės sandėliai

• Aprangos prekių grupės sandėliai

• Šaldytų prekių grupės sandėliai
Ekspedijavimo, transporto ir muitinės skyrius.

Informacinių technologijų departamentas

IT sistemų diegimo skyrius
IT sistemų priežiūros ir aptarnavimo skyrius

Prekybos departamentas

Mokomasis padalinys
Gamybos skyrius
Ūkio skyrius

Prekybos skyrius

Parduotuvės:

• Maxima XXX;

• Maxima XX;

• Maxima X;

• Didmena

Stelažai

Kėlimo technika

Prekių rinkimui

Prekių transportavimui (naudojama iškrovimui priėmimo rampose)

Prekių pakelimui ir sandėliavimui

Sandėlių įranga

Pajamavimai

Pirkimai iš tiekėjų

Gavimai iš sandėlių

Gavimai iš finansavimo, gamybos

Pajamavimai pagal aktą

Grąžinimai iš parduotuvių

Išlaidavimai

Vežimas į įmonės parduotuves Lietuvoje

Eksportas į įmonės padalinius užsienyje

Vežimas į sandėlius

Pakavimai kitoms įmonėms

Grąžinimai tiekėjams

Finansavimui, gamybai

Nurašymui

Leave a Comment