Vaistingieji augalai

Vaistingieji augalai mūsų sveikatai ir grožiui

Pirmoji žmogaus vaistinė buvo miškas ir pieva.

Gamta – neišsenkamas natūralių vaistų šaltinis. Jau gilioje senovėje mūsų protėviai atkreipė dėmesį į daugelio augalų maistines ir vaistines savybes. Ir šiandien niekas neabejoja, kad sergant įvairiomis ligomis, vartoti vaistinius augalus yra naudinga. Vis dažniau ne tik ligoniai, bet ir gydytojai pirmenybę teikia vaistiniams augalams. Jie kaip vaistai pranašesni už daugelį sintetinių preparatų, nes dauguma jų nenuodingi, retai sukelia šalutinių nepageidaujamų reiškinių, ir daugelis iš jų turi biologiškai aktyvių gamtinių medžiagų kompleksą. Apie 40% visų vaistų, kuriuos leista vartoti medicinos praktikoje, gaminama iš augalinės žaliavos, o vaistų, vartojamų širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti, pagrindą (iki 80%) sudaro augalinės kilmės medžiagos. Be to, iš vaistinės žaliavos gaminama dauguma vidurius laisvinančių, atsikosėjimą lengvinančių, raminančių, hipotenzinių vaistų.Sveikatai atstatyti ir palaikyti reikalingas maistas iš gyvų organinių elementų, kurių yra šviežiose daržovėse, vaisiuose ir jų sėklose. Gamta apdovanojo žmogaus organizmą įgimta didžiule ištverme. Kai mes valgome tai, kas kenkia mums arba nesuderiname su mūsų organizmo poreikiais, mes kenčiame. Tuomet mūsų organizmas perspėja mus skausmo arba spazmų pavidalu, ir pamažu gali formuotis kuri nors liga.Virškinimo traktui suvirškinti kietą maistą reikia daug laiko,kol jo maistingąsias medžiagas įsisavina organizmo ląstelės ir audiniai. Todėl rekomenduojama gerti sultis ir valgyti žalią augalinį maistą. Daržovių, vaisių ir uogų sultys yra svarbiausi mūsų organizmo kūrėjai ir atstatytojai. Jose yra visos žmogaus organizmui reikalingos amino rūgštys, mineralinės druskos, fermentai, vitaminai. Dar Avicena aprašė daugiau kaip 40 rūšių vaisių, daržovių ir laukinių augalų sulčių. Jis teigė, kad šviežios sultys naudingesnės organizmui negu antpilas arba nuoviras, paruoštos iš augalų.Sultyse yra iki 90% “gyvojo vandens”, kuriame yra ištirpusios augalinių ląstelių biologiškai aktyvios medžiagos. Sultys greit rezorbuojasi ir dalyvauja medžiagų apykaitoje, greičiau iš organizmo pašalinamos toksinės medžiagos. Sultys padeda organizmui prisitaikyti prie nepalankių aplinkos sąlygų. Ypač turtingos šaltalankių, morkų, burokėlių, obuolių, vynuogių, agrastų sultys. Jose esti daug pektinų, kurie absorbuoja žarnyne esančias puvimo bei rūgimo medžiagas.Sultyse esančios mineralinės medžiagos, vitaminai pagerina medžiagų apykaitos procesus, padidina organizmo atsparumą, darbingumą.Norint gerti “pilnavertes” sultis, svarbu, kad daržovių ir vaisių ląsteliena būtų gerai ištrinta. Tik tada svarbiausi elementai išsiskiria iš ląstelienos. Sultis, kaip organišką gyvą maistą, žmogaus organizmas įsisavina labai sparčiai. Jos nuostabiai atstato organizmą, papildo jį trūkstamais elementais. Sulčių galima gerti tiek kiek norisi. Norint pasiekti apčiuopiamų rezultatų, reikia gerti mažiausiai 600 gramų per dieną.Augalai, imdami neorganines maisto medžiagas iš oro, vandens paverčia jas gyvais organiniais elementais. Esmingiausi ir stipriausi šio proceso veiksniai yra enzimai ir gyvybiškai būtini saulės spinduliai, gaminantys chlorofilą.Chlorofilo molekulę sudaro anglies, vandenilio, azoto ir deguonies atomai aplink vieną magnio atomą. Įdomu palyginti tokį atomų išsidėstymą su hemoglobinu mūsų kraujo raudonuosiuose kūneliuose, kurių elementų atomai panašiai išsidėstę aplink vieną geležies atomą. Šioje analogijoje randame vieną iš paslapčių, paaiškinančių, kodėl chlorofilas toks vertingas žmogaus organizmui. Griežti vegetarai, kurie nevalgo grūdinių ir krakmolų, bet geria daug šviežių sulčių, yra sveikesni, gyvena žymiai ilgiau, neserga, palyginti su žmonėmis, kurie daugiausiai maitinasi virtu maistu, mažai arba visiškai nevalgo žalių daržovių bei negeria sulčių.Liucerna – vienas iš tų augalų, kuris turi daug chlorofilo. Valgydamas luicerną, žmogus iki gilios senatvės yra sveikas, stiprus bei energingas, o organizmo atsparumas infekcijoms – fenomenalus.Šviežios liucernos sultys labai aitrios, todėl jas geriausiai gerti su morkų sultimis. Tokia sulčių kombinacija gerai padeda sergant daugeliu kraujagyslių ligų bei sutrikus širdies veiklai.Chlorofilas labai padeda pakitus kvėpavimo sistemai, ypač plaučiams.Griežti vegetarai neserga minėtomis ligomis. Žmonės, valgantys žalią augalinį maistą, net senyvo amžiaus, išvengia įvairių ligų be chirurgo bei vaistų.Šparagų sultys turi daug alkaloido – asparagino. Kai šparagai verdami ar konservuojami, šis alkaloidas išnyksta. Šparagų sultys – labai efektyvi šlapimą varanti priemonė, ypač su morkų sultimis, sergant mažakraujyste, inkstų ligomis, nesveikoms liaukoms atstatyti. Kadangi šparagų sultys padeda ardyti oksalo rūgšties kristalus inkstuose ir raumenyse, jos naudingos sergant reumatu, neuritu.Reumatą sukelia galutiniai maisto virškinimo produktai, kai vartojama mėsa ir jos produktai, o šie sudaro daug šlapimo, kurio dalis kaupiasi raumenyse. Nuolat vartojant gyvulinius baltymus, perkraunami inkstai bei kiti šalinimo organai, todėl vis mažiau šlapimo rūgšties pašalinama iš organizmo, vadinasi, daugiau jo įsiurbia raumenys. Viso to pasekmė yra reumatas.Gyvulinių baltymų perteklius – viena iš prostatos liaukų susirgimo priežasčių. Šiuo atveju šparagų sultys kartu su morkų, burokėlių ir agurkų sultimis gerai padeda ją gydyti.Burokėlių sultys turi didžiausią reikšmę raudoniesiems kraujo kūneliams susidaryti ir kraujo sudėčiai gerinti. Moterims jos ypač naudingos, jei geriamos kasdien po 0.5 l sumaišius su morkų sultimis.Grynos burokėlių sultys, išgėrus didesnį kiekį, gali sukelti galvos svaigimą, šleikštulį. Patirtis parodė, jog iš pradžių geriau gerti mišinį, kuriame daugiau yra morkų sulčių, o paskui palaipsniui didinti burokėlių sulčių kiekį, kol organizmas prisitaikys prie jų valomojo poveikio.Sutrikus menstruacijoms, burokėlių sultys ypač naudingos. Tuo laikotarpiu jas reikia gerti po 50-100 g 2-3 kartus per dieną. Klimakteriniu laikotarpiu tokia procedūra duoda žymiai daugiau naudos negu vaistai.Raudonuosiuose burokėliuose yra labai daug geros kokybės geležies. Juose yra daugiau kaip 50% natrio ir tik 5% kalcio. Tas santykis padeda išlaikyti kalcio tirpumą, o tai ypač svarbu, nes vartojant virtą maistą, kraujagyslėse susikaupia neorganinio kalcio. Dėl to išsiplečia ar sukietėja venos, sutirštėja kraujas. Tai sukelia aukštą kraujo spaudimą ar kitaip sutrikdo širdies veiklą. Kalis, esantis raudonuosiuose burokėliuose, užtikrina bendrą visų organizmo fiziologinių jėgų veikimą, chloras, kurio yra 8%, puiki priemonė, valanti kepenis, inkstus, tulžies pūslę, chloras taip pat skatina limfos veikimą visame kūne.Sumaišytos morkų ir burokėlių sultys turi daug fosforo, sieros, kalio ir kitų šarminių elementų. Visa tai, kartu su dideliu kiekiu vitamino “A”, yra geriausias natūralus kraujo ląstelių, ypač raudonųjų kraujo kūnelių, statytojas.Morkų, burokėlių ir agurkų mišinys yra viena puikiausių priemonių tulžies pūslei, kepenims, inkstams, prostatos, kitoms lytinėms liaukoms valyti bei gydyti.Akmenys ir smėlis tulžies pūslėje bei inkstuose kaupiasi organizmui nepajėgiant išvalyti susikaupusio neorganinio kalcio, kuris atsiranda vartojant koncentruotus krakmolus bei cukrų.Jokie koncentruotų grūdų ar miltų produktai negali visiškai panaudoti ląstelėms bei audiniams atstatyti, ypač jeigu ugnis iš jų atėmė gyvybinę jėgą.Gyvas organinis kalcis reikalingas visam organizmui. O toks kalcis gali būti gautas tik iš šviežių, žalių vaisių ir daržovių bei jų sulčių. Toks kalcis praeina per kepenis ir visiškai įsisavinamas. Kalcis, kurio yra visuose koncentruotuose krakmoluose ir cukruje, – neorganinis ir netirpus vandenyje, todėl yra svetimas elementas, ir atsiradus galimybei, pašalinamas iš organizmo. Neorganinį kalcį gali išmesti tulžies srovė, nešanti jį į pūslę. Kita, patogi kalcio kaupimosi vieta – pilvo ertmė. Tai sukelia auglius, o išeinamojoje žarnoje – hemorojų. Neorganinio kalcio atomai pasiekia ir inkstus.Pastoviai valgant duoną, kruopas bei miltų produktus, palaipsniui susikaupia neorganinis kalcis – organuose susidaro akmenys bei smėlis.Bandymais įrodyta, jog šalinti šiuos darinius chirurginiu būdu nereikalinga.Geriant citrinos sultis, sumaišytas su 1/2 stiklinės karšto vandens, kelis kartus per dieną ir pusę stiklinės morkų, burokėlių bei agurkų sulčių 3-4 kartus per dieną, smėlis bei akmenys gali išnykti per kelias dienas ar savaites.Kopūstų sultys padeda gydyti dvylikapirštės žarnos opas. Kopūstų sultys turi puikių valomųjų ir svorį mažinančių savybių. Vertingiausia kopūstų savybė yra didelis kiekis sieros bei chloro ir gana aukštas procentas jodo. Sieros ir chloro junginys valo skrandžio ir žarnyno gleivinę, bet tik tada, kai kopūstų sultys geriamos žalios, be druskos.Jei išgėrus kopūstų sulčių atsiranda daug dujų ar jaučiamas kitoks sutrikimas, dėl to gali būti kalta fizinė organizmo toksinė būklė. Tokiu atveju prieš geriant didelį kiekį šių sulčių, rekomenduojama išvalyti žarnyną.Morkų ir kopūstų sulčių mišinys yra puikus vitamino C šaltinis ir apsivalymo priemonė, ypač esant dantų infekcijai.Kopūstus verdant nyksta enzimai, vitaminai, mineralai ir druskos. Penkiasdešimt kilogramų virtų kopūstų negali duoti tiek gyvojo organinio maisto, kiek organizmas gali įsisavinti iš 300 g žalių kopūstų sulčių.Kopūstų sultys labai efektyvios gydant auglius ir vidurių užkietėjimą.Žalių morkų sultys. Tai pagrindinis vitamino “A” šaltinis; jose taip pat yra daug vitaminų B, C, D, E, K. Morkų sultys gerina apetitą, virškinimą ir dantų struktūrą. Morkų sultys yra natūralus tirpiklis sergant opomis ir vėžiu, didina pasipriešinimą infekcijoms. Šios sultys apsaugo nervų sistemą ir labai padidina energiją ir jėgą.Iš šviežių, geros kokybės morkų, tinkamai išspaudus sultis, jose yra labai daug gyvų organinių šarminių elementų – natrio ir kalio, daug kalcio, magnio ir geležies, o gyvi organiniai elementai – P, S, Si ir Cl – puikiai derinasi su visais išvardintais elementais.Kaip kovos prieš opos ir vėžio susirgimus priemonė žalios morkų sultys yra mūsų amžiaus stebuklas, tačiau reikia, kad jos būtų teisingai paruoštos (gerai išspaustos iš ląstelienos). Maisto, kuriame yra koncentruoto cukraus, krakmolo, miltų, reikia visiškai atsisakyti.Kartais išgėrus daug morkų sulčių prasideda apsivalymo reakcija ir pasireiškia šioks toks sutrikimas. Tai yra visiškai normalu ir rodo, jog organizmas pradėjo valytis ir kad morkų sultys yra reikalingiausia tam tikslui priemonė.Morkų sultys yra geriausias organinis vanduo ir toks maistas, kurio organizmo pusalkanėms ląstelėms ir audiniams ypač reikia. Sultys – geriausiais maistas.Šviežios morkų sultys labai efektyviai padeda gydyti opas ir vėžį. Audiniai, nusilpę nuo ląstelių bado ir vadinami opomis, vėžiniais dariniais, gali būti grąžinti į sveikesnę būseną vartojant morkų sultis kaip pagrindinį maistą. Papildyti jį galima kruopščiai parinktu ir paruoštu žaliu augaliniu maistu.Vėžinių susirgimų priežastis – trūkumas gyvų organinių atomų mūsų maiste. Tad norint būti sveikam reikia vartoti daug ir įvairių žalių daržovių bei vaisių sulčių. Daržovių sultys yra medžiaga organizmui, o vaisių sultys išvalo organizmą nuo irimo produktų ir toksinų. Pirmieji turi daug baltymų, o pastarieji – angliavandenių. Valydami organizmą žarnyno praplovimu bei vartodami žalią augalinį maistą ir kasdien žalias, šviežias daržovių sultis, mes atsikratysime visų ligų.Salierų sultys. Vertingiausia šių sulčių savybė ta, kad jose yra daug gyvo, biologiškai aktyvaus organinio natrio. Žaliuose salieruose yra keturgubai daugiau organinio natrio negu kalcio. Todėl jos yra vienos naudingiausių sulčių tiems žmonėms, kurie pastoviai vartoja koncentruotą cukrų ir krakmolus. Duona, sausainiai, tortas, pyragaičiai iš miltų, priklauso koncentruotų krakmolų grupei, taip pat maistas, turintis bet kokios rūšies cukraus (įskaitant saldainius, nealkoholinius gėrimus, ledus ir t.t.) priklauso koncentruotų angliavandenių grupei.Toks maistas ardo organizmą, sukelia mitybos nepakankamumą, o paskui ir daugybę ligų.Tvankų, karštą orą lengviau ištverti išgėrus taurelę šviežių salierų sulčių rytą ir tiek pat dieną tarp valgių. Tai normalizuoja kūno temperatūrą, gerina savijautą.Salierų sulčių mišinys su kitomis sultimis labai naudingas avitaminozės atveju.Salierai turi daug magnio ir geležies, o toks derinys labai naudingas kaip maistas kraujo ląstelėms.Agurkų sultys – natūrali šlapimo varymo priemonė, tačiau turi ir daug kitų vertingų savybių. Turėdamos daug silicio ir sieros, jos gerina plaukų augimą. Gerti agurkų sultis kartu su morkų sultimis labai naudinga sergant reumatu, nes tokios ligos – šlapimo rūgšties užlaikymo organizme pasekmė.Agurkų sultys stiprina dantis ir dantenas, padeda išvengti nagų lūžinėjimo ir plaukų slinkimo.Cikorijų sultys labai reikalingos akies optinei sistemai. Įpylę į cukorijų sultis morkų, petražolių ir salierų sulčių, pamaitiname regėjimo nervą ir akies raumenų sistemą. 200-250 g tokių sulčių mišinio kasdien dažnai atstato regėjimą iki normalaus per kelis mėnesius ir daugeliu atvejų nebereikia akinių.Salotų sultyse yra daug naudingų medžiagų. Jose gausu geležies ir magnio. Kepenys ir blužnis kaupia geležį, kurią organizmas naudoja greičiau susidaryti raudoniesiems kraujo kūneliams, kai netenkame daug kraujo. Be to geležies atsargos kepenyse aprūpina mineraliniais elementais bet kurią organizmo dalį kritiniais atvejais, pavyzdžiui, esant kraujospūdžiui, taip pat tuomet, kai maiste nėra pakankamai organinės geležies.Salotose esantis magnis atgaivina raumenų audinius, smegenis ir nervus. Magnio organinės jėdos yra statybinė medžiaga ląstelėms, daugiausia nervų sistemos ir plaučių audiniams. Jos skatina normalią kraujo apytaką, be kurios neįmanoma sveika medžiagų apykaita.

Salotose yra daugiau kaip 38% K, 15% Ca, 5% Fe, 6% Mg, 9% P, kuris yra vienas pagrindinių smegenų sudėtinių elementų ir daug sieros. Ši įeina į hemoglobino sudėtį. ir atlieka oksidatoriaus vaidmenį. Daugelis nervų ligų atsiranda patekus į organizmą neorganinio P ir S, pavyzdžiui, vartojant daug mėsos ir kruopų.Salotų sultims gauti geriausiai tinka tamsiai žalios spalvos lapai. Jie turi daugiau Chlorofilo ir kitų svarbių elementų.Petražolių sultys geriamos sumaišytos su morkų, salotų, špinatų, salierų sultimis.Žalios, šviežios petražolių sultys turi savybių, reikalingų deguonies apytakai ir normaliai antinksčių bei skydliaukės veiklai. Jose esantys elementai taip išsidėstę, kad padeda stiprinti kraujagysles, ypač kapiliarus ir arterijas. Šios sultys padeda gydyti šlapimo, lytinį traktą ir pašalinti akmenis iš inkstų ir šlapimo pūslės, padeda sergant nefritu.Petražolių sultys padeda sutrikusiai regėjimo nervo sistemai. Geriant petražolių sultys sumaišomos su morkų ir salierų sultimis.Bulvių sultys labai naudingos odos dėmėms pašalinti. Tai skatina bulvėse esantys S, P, ir Cl. Bet šios medžiagos vertingos tik nevirtose bulvėse. Jos labai gerai išvalo organizmą ir ypač daug naudos duoda geriant sumaišius su morkų sultimis. Sumaišius bulvių su morkų ir salierų sultimis labai padeda įveikti virškinimo sutrikimus, nervų ligas.Špinatai labai naudingi virškinimo traktui, tai puiki priemonė žarnyno traktui išvalyti ir jo veiklai atstatyti. Špinatai gerai veikia dantis bei dantenas.Pomidorų sultys turi daug natrio, kalcio, kalio, magnio, citrinų, obuolių ir oksalo rūgščių. Visos šios rūgštys yra vertingos ir reikalingos su sąlyga, kad jos organinės.Labai svarbu atminti, jog natūralus maistas – sultys – sukelia viso organizmo apsivalymą. Todėl gali prasidėti skausmai toje kūno dalyje, kur vyksta apsivalymas. Tai rodo, kad apsivalymas vyksta sparčiai ir greitai atsistatys sveikata.Parinkdami sultis bei jų mišinius specifinėms ligoms gydyti, turime ištirti šios ligos priežastį, kad galėtumėm ją pašalinti. Pavyzdžiui, sergant artritu, išsiaiškiname, jog jį sukelia nuolatinis nervų sutrikimas. Dėl to sąnarių kremzlėse kaupiasi neorganinis kalcis. Kadangi pažeistos kremzlės yra kaip magnetas neorganinio kalcio atomams, tai iš kraujo kalcis kaupiasi būtent ten, užuot rinkęsis kitose kūno vietose. Sergant artritu, neorganinio kalcio atomai sukietina kremzles ir raiščius, o esant hemorojui, jie sudaro sukrešėjusį kraujo fibriną.Jeigu jau prasidėjo artritas, jis palaipsniui progresuoja ir galų gale gali deformuotis kaulai. Vienas aktyviausių elementų, padedančių ištirpinti šį neorganinį kalcį yra organinė silicio rūgštis. Kasdien išgeriant po puslitrį ar daugiau šviežių greipfrutų sulčių, ši svetimkūnė medžiaga ištirpsta.Tirpstant kalciui ir atstatant kremzlėms bei sąnariams būna skausmų.Tačiau neorganinio kalcio ištirpimas yra tik pirmas žingsnis į palaipsnišką atsistatymą, be to absoliučiai reikia panaikinti neigiamas emocijas (pyktį, pavydą, neapykantą, baimę).Kad pašalintume neorganinį kalcį iš organizmo, kasdien reikia išgerti pusę litro salierų sulčių. Jose esantis labai didelis procentas natrio padeda išlaikyti ištirpusį kalcį. Kraujo srautas ir limfa nuneša šias atliekas į storąją žarną, o kad palengvėtų šio organo veikimas, reikia gerti po pusę litro morkų ir špinatų sulčių kasdien. Šis sulčių mišinys maitina storosios ir plonųjų žarnų nervus bei raumenis.Kasdien išgeriamas puslitris morkų ir salierų sulčių, padeda atstatyti kremzles ir sąnarius, o vėliau jie normalizuojasi. Šie procesai paprastai skausmingi, bet sveikatos labui verta iškentėti laikinus nemalonumus.Vaistai, vakcinos, elektra ir daugybė kitų priemonių nėra naudingos. Numalšinti skausmai nereiškia, jog pašalinta ligos priežastis.Kol vartojamos šviežios daržovės bei jų sultys, rezultatų pasiekiama greičiau ir efektyviau. Žinoma su sąlyga, kad bus pašalinamos visos neigiamos emocijos.

Ligos ir receptai

Adenoidai – ryklės audinių, migdolinių liaukų ir adenoidų uždegimas, kylantis, kai organizme susikaupia pernelyg daug gleivių ir irimo produktų žarnyne. Taip atsitinka vartojant karvės pieną ir be saiko valgant maistą, turintį krakmolo ir cukraus. Geriamos morkų ir špinatų sultys.Alergija – fizinis krenkštimas ar dirginimas atsiranda, kai organizme susilaiko šlakai. Todėl vartojant atitinkamą maistą, jis sužadina susikaupusius organizme toksinus. Pavyzdžiui, alergija braškėms reiškia, jog šios uogos gali pažadinti organizme esančius nuodus. Geriamos morkų ir špinatų sultys bei bulvių, burokėlių ir agurkų sultis.Angina – gerklės uždegimas prasideda, kai organizme susikaupia daug irimo produktų ir maisto atliekų. Kai atsiranda pūlinys, vadinasi, atliekos susikaupė migdolinės liaukos srityje. Šiuo atveju gerai padeda detoksikacija. Geriamos morkų, salierų, petražolių ir špinatų sultys; morkų burokėlių ir agurkų sultys; morkų, špinatų sultys.Anemija – raudonųjų kraujo kūnelių trūkumą sukelia įprotis vartoti maistą, kuriame kalio ir kitų medžiagų atomai neturi gyvybės, kaip antai: konservai, krakmolai ir pasterizuotas pienas. Kurį laiką buvo manoma, kad išeitis iš tokios padėties yra kepenų ekstraktas, bet paaiškėjo, jog šis produktas kenkia inkstams, ir ligoniai anksčiau ar vėliau įgyja ligą – ūmų nefritą. Geriama: morkų; morkų, špinatų ir saldžiųjų liepų; morkų, salierų, petražolių ir špinatų sultys, bei morkų, burokėlių ir salūrų; morkų, burokėlių ir agurkų sultys.Anurija (apsunkintas šlapinimasis): Ją dažnai sukelia neorganinės oksalo rūgšties kristalai, atsiradę inkstuose ar šlapimo pūslėje. Geriama: morkų, burokėlių ir agurkų; morkų, salierų ir petražolių; morkų, burokėlių ir kokoso riešutų sultys.Apopleksija (paralyžius): paralyžių sukelia kraujo spaudimas smegenyse, atsiradęs dėl kraujagyslių užteršimo: dėl neorganinio kalcio, kuris atsiranda be saiko vartojant krakmolus ir koncentruotą maistą ilgus metus. Viena pagrindinių priežasčių – apatinėje žarnyno dalyje kaupiasi ir išsiskiria toksinai. Valomosios klizmos ir griežtas žalais augalinis maistas kasdien išgeriant du ir daugiau litrų sulčių duos labai daug naudos. Geriama: morkų ir špinatų sultys; morkų, špinatų, ropių ir pipirnės sultys bei morkų, salierų, petražolių ir špinatų sultys.Apendicitas: aklosios žarnos uždegimas prasideda storojoje žarnoje susikaupus labai daug atliekų. Akloji žarna yra liauka, gaminanti sekreciją, kuri neutralizuoja storojoje žarnoje puvimą ir bakterijų patogeninį veikimą. Tai gali turėti neigiamą įtaką plonosioms žarnoms. Akloji žarna yra apsauginė liauka. Norint išvengti beprasmiškos operacijos, gerų rezultatų galima pasiekti didžiosiomis klizmomis (su 15-20 minučių pertraukomis), kurios pašalina šlakus. Vadinasi, tuo pačiu metu pašalinamas ir pavojus bei skausmas. Geriama: morkų, salierų, petražolių ir špinatų; morkų, burokėlių ir agurkų sultys.Arterijos, arteriosklerozė ir t.t. Kai maiste trūksta organinio ir per daug neorganinio kalcio, kraujagyslės praranda elastingumą, o kraujas kreša venose. Neorganinis kalcis elastingas kraujagyslių sieneles paverčia kietais vamzdeliais. Tik pati gamta gali išgydyti šią ligą su sąlyga, jei aktyviai veiks pats ligonis. Geriama: morkų ir špinatų; morkų, salierų, petražolių ir špinatų; salierų, salotų ir špinatų; morkų, burokėlių ir salierų; bei morkų, salotų ir špinatų sultys.Astma – labai apsunkintas kvėpavimas susikaupus gleivėms bronchų takuose. Ligoniai, neignoruojantys GAMTOS dėsnių, be didelio vargo atsisako maisto ir gėrimų, nuo kurių susidaro gleivės. Net visiškai išsigydęs nuo astmos, ligonis gali vėl ja susirgti, jei vartos daug baltos duonos, pieno bei jo produktų. Beveik kiekvienas konservuotas angliavandenių turintis maistas ir pieno produktai (varškė, sūris ir t.t.) gali sukelti astmą. Astmos priežastis – gleivės. Geriama: morkų ir špinatų sultys, bei vienos citrinos sultis sumaišyti su keturiomis uncijomis sutrintų krienų.Astigmatizmas – šia liga susergama, kai akies optinės sistemos maitinimui pritrūksta organinių atomų, kai susikaupia šlakų organuose, kurie tiesiogiai veikia akis.Bronchitas – Bronchų vamzdelių uždegimas, kai organizme susikaupia daug gleivių. Taip organizmas mus įspėja. Kai toks įspėjimas ignoruojamas, organizmas gali pakelti temperatūrą šiam šlakui pašalinti. Jei ir toliau nepaisysime šio įspėjimo ir nesiruošime valyti savo organizmo, tai gamta apleis mus mikrobais ir bakterijomis, kurie pradės valymą. Tai sukels dar didesnius negalavimus: persišaldymą, gripą ar plaučių uždegimą. Įdomu stebėti, kaip greitai tokie ligoniai sveiksta, praplovus žarnyną klizmomis, ar atlikus detoksikaciją. Gerti morkų ir špinatų, morkų ir pienių; morkų, morkų ir ridikėlių sultis.Cistitas – šlapimo pūslės uždegimas. Geriamos morkų, burokėlių ir agurkų, morkų ir špinatų, morkų, salierų ir petražolių sultys.Egzema – odos uždegimas dėl didelio rūgštingumo limfinėse liaukose. Be to, atliekos šalinamos per odos poras, užuot per inkstus ir žarnyną. Geriamos morkų, burokėlių ir agurkų, morkų ir špinatų, morkų, salierų ir petražolių sultys.Encefalitas – galvos smegenų uždegimas sutrikus nervų sistemai. Daugkartinės klizmos, 60 g petražolių 3 kartus per dieną, taip pat morkų, burokėlių ir agurkų, morkų, salierų ir petražolių sultys.Galvos skausmas – organizmas įspėja, jog jį reikia kruopščiai išvalyti, atstatyti normalią kraujo sudėtį ir likviduoti per didelį jo spaudimą galvos srityje. Geriamos morkų, salierų, petražolių ir špinatų, morkų, burokėlių, agurkų; morkų ir špinatų sultys.Gastritas – sutrikimas dėl per didelio dujų kiekio, atsirandančio maitinantis neteisingai suderintu maistu. Visi miltų gaminiai, kruopos ir cukrus gali sukelti gastritą, o svaigalai tai atlieka greičiau, negu bet kuris iš šių minėtų produktų, karšti padažai, turintys karčiųjų pipirų, garstyčių, acto, taipogi sukelia gastritą. Žalias, augalinis maistas, labai smulkiai supjaustytas ar permaltas mėsmale, yra žymiai naudingesnis negu virtas. Reikia gerti morkų, špinatų, morkų, burokėlių ir agurkų sultis.Geltligė: Ligos priežastis – kepenų perkrovimas, tuomet tulžį limfinė sistema šalina per odos poras. Geriama: morkų ir špinatų, morkų, burokėlių ir agurkų, morkų sultys.Gripas – juo susergama, kai organizme susikaupia labai daug maisto atliekų ir apykaitos produktų. Patogeninėms bakterijoms tai geras maistas ir terpė daugintis. Jos daugiausiai veikia kvėpavimo organus. Pakyla temperatūra, nusilpsta nervų sistema ir visas organizmas. Geriama: vienos citrinos sultis sumaišyti su 4 uncijomis sutrintų krienų, taip pat morkų ir špinatų sultys.Gūžys (Bazadovo liga) – kai maiste trūksta organinio maisto, padidėja skydliaukė. Vartoti cheminius jodo preparatus kenksminga organizmui, nes jie yra neorganiniai ir gali anksčiau ar vėliau pažeisti audinius. Geriausias organinis jodas yra jūrų dumbliuose ir jūrų kopūstuose. Gerti morkų ir špinatų, morkų ir petražolių sultis.Hemorojus – Kai maistui vartojama per daug duonos, kruopų ir kitų produktų, turinčių krakmolo. Tiesiosios žarnos apatinės dalies kraujagyslių negyvuose galuose ima krešėti kraujo fibrinas. Gerti: morkų ir špinatų, morkų, špinatų, ropių ir pipirnės sultis.Hipertonija – tai kraujagyslių užteršimo pasekmė. Pagrindinė aukšto spaudimo priežastis, kaip parodė tyrimai, yra valgomas konservuotas ir virtas maistas. Gerti: morkų, salotų, petražolių ir špinatų; morkų, burokėlių, agurkų ir špinatų sultis.Inkstų ligos – Didelis šlapimo rūgšties susikaupimas. Atsiranda blogai ir nepakankamai pašalinant iš organizmo mėsos produktų irimo atliekas. Pagrindinis inkstų ligų sukėlėjas taip pat yra alus, vynai, likeriai. Gerti: morkų, burokėlių ir agurkų; morkų ir špinatų; morkų, salierų ir petražolių sultis.Inkstų akmenys – Sukelia neorganinės medžiagos, daugiausiai kalcis, esantis koncentruotuose krakmoluose. Vartoti citrinas (viena citrina karšto vandens stiklinėje), morkų, burokėlių ir agurkų; morkų ir špinatų sultis.Ketarditas – ant akies lęšio atsiranda neskaidri plėvelė (valktis), kai maiste trūksta organinių elementų, kurie maitina akies optinius nervus ir raumenis. Nors operacija kartais ir palengvina ligą, bet natūralūs metodai duoda didesnės ir ilgesnės naudos negu operacijos. Vartoti morkų; morkų ir špinatų sultis.Kepenų cirozė – Valgant maistą, turtingą krakmolu, ypač baltus miltus, perkraunamos kepenys ir kietėja kepenų audiniai. Gerti morkų; morkų, burokėlių ir agurkų; morkų ir špinatų sultis. Klimaksas – bausmė moterims už tai, kad valgo kenksmingą maistą, nesugebantį maitinti organus ir kraują taip, kad jie sparčiai ir visiškai atsistatytų. Gerti: morkų ir špinatų; morkų, burokėlių, salotų ir ropių; morkų, burokėlių ir granatų sultis.Kosulys – kosint organizmas bando pašalinti gleives iš kvėpavimo takų. Gerklės skalavimas citrinos sultimis, atskiestomis vandeniu, gali susilpninti kosulį.Mažakraujystė – tai raudonųjų kraujo kūnelių nepakankamumas organizme. Atsiranda vartojant konservus, koncentruotą krakmolą, pasterizuotą pieną ir kitus maisto produktus, kuriuose kalcio ir kiti atomai yra netekę gyvybės, nes maistas buvo apdorotas aukštoje temperatūroje. Gerti: morkų ir špinatų; morkų, špinatų, ropių ir pipirnių; morkų, salietrų, petražolių ir špinatų sultis.Nemiga – Sukelia nervinė įtampa arba didelis organizmo rūgštingumas, nepakankamas atliekų pašalinimas iš organizmo. Gerti morkų ir špinatų; greipfrutų; morkų ir salierų sultis.Nuovargis – Požymis, kad organizmo ląstelės iš maisto nebegauna pakankamai gyvų organinių atomų, kurie būtini naujai energijai kurti. Nuovargis yra ligos šauklys. Jo pasekmė – yra audinių ląstelės ir palaipsniui organizme kaupiasi irimo produktai. Jeigu jų nepašalinsime – šitą padarys bakterijos. Normaliai organizmo būsenai atstatyti reikalingas poilsis, miegas, storosios žarnos išvalymas. Kuo daugiau gerti šviežių sulčių. Gerti morkų; morkų ir špinatų; morkų, burokėlių ir agurkų sultis.Rėmuo – Smarkus deginimo jausmas, kurį sukelia neteisingo maisto derinimo rūgimas bei puvimas. Vadinasi, organizme yra daug šlapimo rūgšties bei kitų atliekų. Jas būtina pašalinti. Gerti: morkų, burokėlių ir agurkų; morkų ir špinatų; morkų, burokėlių ir kokoso riešutų sultis.

Smėlis inkstuose – Neorganinės medžiagos, daugiausia kalcis, esančios duonoje ir kituose koncentruotuose krakmoluose, nusėda inkstuose. Gerti: morkų, burokėlių ir agurkų; morkų, salierų ir petražolių sultis.Spuogai, inkštirai – nešvarumai, kurių organizmas stengiasi atsikratyti per odą. Tai taip pat ir vienas acidozės reiškinių. Nereikia vartoti tepalų, vaistų ir spinduliavimo, taikyti tik natūralius priežasčių šalinimo metodus. Gerti: morkų; morkų ir špinatų; morkų, salotų ir špinatų sultis.Sumažėjęs kraujo spaudimas – vartojant virtą ir koncentruotą maistą, taip pat kai maiste nėra šviežių, žalių daržovių sulčių, kurios labai greit ir efektyviai atstato raudonuosius kraujo kūnelius, susergama šia liga. Viena žemo spaudimo priežasčių – poilsio stoka. Kiekviena miego valanda iki 10 val. vakaro lygi 2 valandoms rytinio miego. Rūkymas ir alkoholis yra pagrindinės aukšto ir žemo spaudimo priežastys. Vartoti morkų ir špinatų; morkų, burokėlių ir agurkų; morkų sultis.Širdies ligos. Prasideda užsikišus kai kurioms kraujagyslėms. Gerti: morkų ir špinatų; morkų, salierų, petražolių ir špinatų; morkų, burokėlių ir agurkų sultis.Šunvotės – tai pūlių prisipildę augliai, kuriuos sukelia kraujyje esantys šlakai bei infekciją sukeliančios bakterijos per lytines liaukas ar plaukų šaknų maišelius. Šunvotės nėra odos infekcija, o paprasčiausiai atliekų produktai, kurių organizmas nepajėgė išvaryti laukan per pagrindinius šalinimo organus vėl gi dėl neteisingos mitybos. Kai organizmas nebepajėgia apsivalyti nuo nuodų bei šlakų per pagrindinius šalinimo organus, į pagalbą ateina didžiausias šalinimo organas – oda ir jos poros. Gerti: morkų ir špinatų; morkų, burokėlių ir agurkų; morkų, salotų ir špinatų sultis.Vėžys. Epitelio ląstelių grupės, badaudamos dėl tinkamo organinio maisto stygiaus, dauginasi koncentruotuose krakmoluose ir mėsiškame maiste. Viena vėžio atsiradimo priežasčių yra ilgalaikis nervinis dirginimas. Vartoti morkų, morkų ir špinatų sultis.Augliai. Ataugos, susidarančios vartojant daug koncentruoto neorganinio daugiausia miltinio maisto. Kitos priežastys, sukeliančios auglius, yra tokia ardanti psichinė būsena, kaip ilgalaikė nervinė įtampa, pyktis, baimė ir t.t. Mes visada turime ieškoti gydytojo gamtoje, kuris gydytu ne vaistais, serumais, tabletėmis, o žaliomis daržovių ir vaisių sultimis, dieta, storosios žarnos praplovimu.Žmogaus pagalbininkai yra ir vadinamieji vaistai sveikiems. Jie veikia bendrai ir yra skirti apsauginėms organizmo jėgoms stiprinti. Liaudies medicinoje šiam tikslui dažniausiai vartojami įvairios sudėties žolių mišiniai, bičių produktai. Daugiausiai jie organizmą veikia antitoksiškai, tonizuojančiai, slopina uždegimą. Pastaruoju metu medikai pradėjo vartoti ir tokias priemones, kaip žydinčių augalų kvapai, vaistingos mantos, fermentai. Labiausiai žinomi augalai, padedantys išsaugoti žmogui sveikatą yra kiniško ženšenio šaknys, kurios didina organizmo atsparumą ligoms, padidina bendrą tonusą. Išnyksta vangumas ir nuovargis, gerėja medžiagų apykaita. Ženšenio šaknų preparatai naudojami gydant aterosklerozę, mažina kraujospūdį, širdies ydas, mažakraujystę, cukrinį diabetą, kepenų ligas ir kt.Dygliuotasis eleuterokokas – mažina kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje, stimuliuoja centrinę nervų sistemą ir apskritai organizmą. Net vieną kartą išgėrus skysto eleuterokoko ekstrakto, pastebimai pagerėja darbingumas. Tyrimai parodė, kad eleuterokokas gerai veikia regėjimą, na o geriant ekstraktą po 15 lašų 2 kartus per dieną tris savaites pagerėja klausa.Kininis citrinvytis nuo senų laikų vartojamas kaip tonizuojanti ir stimuliuojanti priemonė. Ji slopina nuovargį ir suteikia žvalumo.Šlamagraižė liaurija vartojama kaip tonizuojanti priemonė pervargus ar nusilpus po ligų. Jos antpilas ar skystas ekstraktas po 20-30 lašų 2 karus per dieną (po valgio) geriamas sergant funkcinėmis centrinės nervų sistemos ligomis ir dėl jų atsiradus dirglumui ir galvos skausmams, pasireiškus protiniam ir fiziniam nuovargiui, lytiniam silpnumui.Miškinių žemuogių uogų ir lapų antpilas vartojamas kaip silpna šlapimą varanti priemonė. Sergant podagra, avitaminoze, kai kepenyse ir inkstuose būna akmenų, kraujuoja iš gimdos, taip pat peršalus. Liaudies medicinoje žemuogių antpilas vartojamas išsekus, sergant mažakraujyste, viduriuojant. Antpilui ruošti imami du valgomieji šaukštai uogų, 1 stiklinė verdančio vandens ir geriama po ½ stiklinės 3-4 kartus per dieną. Vandeniniam lapų antpilui imame 1 šaukštą susmulkintos žaliavos ir 1 stiklinę verdančio vandens.Žemuogės vartojamos ir kaip išorinis vaistas. Švieži arba iš anksto užpilti džiovinti lapai veikia stipriai sitonsidiškai. Jų dedama ant pūliuojančių ar ilgai neužgyjančių žaizdų. Šviežios uogų sultys ir vandeninis uogų antpilas vartojamas kaip gydomoji ir kosmetinė priemonė spuogams ir pigmentinėm dėmėms nuo veido pašalinti. Gydomojoje kosmetikoje žemuogių minkštimo kaukės vartojamos nuo odos senėjimo. Dygliuotasis Šaltalankis – tai vertingiausias polivitamininis augalas; jo uogos, uogų sultys ar antpilas vartojami sergant avitaminoze. Tai reta gamtinė dovana biologiškai aktyvių medžiagų, reikalingų žmogui. Jos padeda organizmui normaliai vystytis, reguliuoja riebalų apytaką, šalina iš organizmo cholesterino perteklių, stabdo sklerozę. Ypač šaltalankis vertingas vyresnio amžiaus žmonėms. Šaltalankio aliejus padeda užgyti audiniams. Vartojamas sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, ginekologijos profilaktikoje. Pastaruoju laku šaltalankis buvo laikomas stebuklingu vaistu nuo visų ligų. Pagal vitamino C kiekį šaltalankis yra trečioje vietoje po erškėčio ir aktinidijos ir turi jo vidutiniškai 400mg . Vitaminas C gerai išsilaiko apdorotuose produktuose, nes jo vaisiai neturi fermentų, skaldančių vitaminą C. Be to yra vitamino P, B1, B2, folinės rūgšties, daug riebaluose tirpstančio karotino. Šaltalankio aliejaus galima pasigaminti patiems. Reikia išspausti sunokusių vaisių sultis, o likusią masę išdžiovinti, susmulkinti kavamale ir užpilti saulėgrąžų aliejumi (santykiu 1:15). Ekstrahuojama 3 savaites kambario temperatūroje pamaišant. Po to skystis nupilamas ir gaunamas šaltalankių aliejus. Šaltalankis nerekomenduojamas, jei padidėjęs rūgštingumas, sergant cholecistitu.Juodasis serbentas. Gydimui vartojamos uogos ir lapai. Uogose yra 83-85% vandens, 4,5-16,8% cukraus (gliukozės, ramnozės, fruktozės),1,47-4,5% organinių rūgščių, 0,5-0,97% pektinų, tanidų, flavanoidų, fitoncidų, eterinio aliejaus, vitamino C, P, B1, B2, B6, E, K, polinės rūgšties, karotino. Todėl uogas vartoja nusilpę po sunkių ligų, vaikai, pagyvenę ir senyvo amžiaus žmonės. Juodųjų serbentų sultys su medumi geriamos sergant bronchitu, laringitu, padeda atsikosėti. Jos gerina apetitą, detoksikuoja organizmą, vartojamos sergant avitaminoze, mažakraujyste.Paprastoji pušis – tai mūsų miškų puošmena, teikianti žmogui sveikatą. Vaistinė žaliava ruošiama iš pušų pumpurai, kurie renkami pavasarį, kai brinksta, sausu oru. Stiklainiuose jie laikomi 2 metus. Juose yra eterinių aliejų, karčiųjų mineralinių medžiagų, sakų, daug fitoncidų. Spygliuose yra daug vitamino C, K, pantoteno rūgšties, karotino.Apie pušį sukurta daug pasakojimų, legendų. Jos sakai, milijonus metų išgulėję žemės gelmėse, virto gintaru, kuris šiandien yra mūsų pasididžiavimas ir puošmena. Senovės gydytojai Galenas ir Avicena gintaru traukdavo iš akių svetimkūnius. Iš pušies sakų gaunamas terpentinas, kurio gydomosios savybės seniai žinomos. Gydoma tepalais sergant neurologijos raumenų uždegimu, reumatu, podagra.Sausos pušų medienos distiliacijos produktas – degutas turi dezinfekuojančių ir insekticidinių savybių. Jis yra Vyšnevskio pagrindinis komponentas, kuriuo gydomos žaizdos ir odos ligos. Iš sudegusios pušų medienos gaminama aktyvioji anglis, kuri vartojama apsinuodijus, sutrikus skrandžio ir žarnyno veiklai.Iš pušų pumpurų paruošti galeniniai preparatai vartojami inhaliacijoms, atsikosėjimui lengvinti, kvėpavimo takams dezinfekuoti, šlapimui ir tulžiai varyti. Jie slopina uždegimus, veikia antiseptiškai.Pušų nuovirui 10 g smulkintos žaliavos užpilama 1 stikline vandens ir kaitinama vandens vonioje 30 min., aušinama 10 min., perkošiama ir geriama pavalgius po 1-2 valgomuosius šaukštus, atsikosėjimui pagerinti ir kvėpavimo takams dezinfekuoti.Pušys skleidžia fitoncidus, kurie šalina iš oro mikrobus ir dulkes. Todėl pušyne lengva kvėpuoti, jame geriau jaučiasi sergantys plaučių ligomis.Pastaraisiais metais nustatyta, kad ne tik vaistiniai augalai palankiai veikia žmogaus organizmą. Kas nežino gaivinančio miško, žydinčio sodo oro ir apskritai malonių kvapų poveikio.Fitoterapija – naujas medicinos šakos pavadinimas. Jos esmė – žydinčių augalų vartojimas. Visi žydintys augalai turi fitoncidų, todėl veikia baktericidiškai. Be to, išaiškinta, kad, įkvepiant žiedų kvapų, organizmas daugiau pasisavina deguonies, dėl to pagerėja apykaita. Yra sukurtos specialios sveikatos zonos gėlių kvapais gydyti, laboratorijos, kuriose, purškiant iš įvairiausių žiedų ekstrahuotus eterinius aliejus, gydoma daugelis lygų. Ypač gerai gydo rožių ir levandos kvapai.Bičių produktai nuo senų laikų vartojami liaudies medicinoje kaip gydomoji priemonė. Tai biologiškai aktyvios medžiagos, kurios žmogaus organizmą veikia labai įvairiai. Daugelyje šalių bičių produktai plačiai vartojami maistui. Vis daugiau bičių produktų vartojama kosmetikoje, kur taip pat pasiekiama puikių rezultatų.

Bičių pikis liaudies medicinoje.Senovėje bičių pikis daugiausiai buvo vartojamas kaip išorinis ir gana retai – kaip vidinis vaistas. Votis (furunkulus, karbunkulus ir kitokius pūlinius) gydydavo natūraliu pašildytu bičių pikiu. Toks tvarstis mažina uždegimus, skausmą, patinimą, skatina pūlių sekreciją ir pažeistų audinių gijimą.Buvo gaminamas ir tepalas – užtepdavo ant storos drobės skiautės, pridėdavo prie voties, ant viršaus užrišdavo dar storesnio audinio. Ir dabar dar tepalą gamina iš aliejaus, sviesto ar kiaulės taukų. Riebalus pakaitina (kol juose galima laikyti įkištą pirštą!), įdeda bičių pikio ir maišo, kol pasidaro vientisa masė, 400-500 g riebalų imama 100 g bičių pikio. Tepalas laikomas tamsioje, vėsioje vietoje.Natūraliu bičių pikiu gydydavo karpas, nuospaudas. Prieš dedant tvarstį, patartina skaudančius sąnarius gerai pašildyti. Tvarstis uždėtas būna 3-4 dienas, tada sąnariai vėl palaikomi šiltame vandenyje. Ilgai negyjančioms žaizdoms bei nudegimams gydyti buvo naudojamas natūralus bičių pikis ar jo tepalas, pašildytas ir užteptas ant drobės. Panašiai gydyti sąnarių ir nervinės kilmės skausmai. Beje, šis gydymo būdas žinomas ir dabar. Pagyvenę žmonės vartojo drobės atraižas, kuriomis buvo užkištos korių sienos avilyje ir kurias bitės aplipino pikiu. Atpjaunama drobės skiautė, pašildoma, kol pikis suminkštėja ir ja apvyniojamas skaudamas sąnarys, papildomai aprišama vilnoniu audiniu. Dėl to skausmas sumažėja ar net praeina.Naujagimiui gumulėlis bičių pikio buvo dedamas prie bambutės – vaikas tada esąs ramus ir gerai augąs.Krauju spjaudančiam žmogui reikėdavę tris kartus per dieną nuryti po trupinėlį (aguonos grūdelio dydžio) bičių pikio. Taip daryti tris dienas.Sergantiems struma taip pat buvo patariama čiulpti bičių pikį, kol liauka sumažės.Dantų skausmas gydytas į kiaurą dantį įdedant bičių pikio trupinėlį; patinimas, skausmingos dantenos taip pat buvo įtrinamos bičių pikiu. Sergantiems tuberkulioze duota bičių pikio ir sviesto mišinio, paruošto taip: 1 kg nešildyto šviežio sviesto dedama į švarų emaliuotą indą ir pamažu kaitinama iki virimo temperatūros, bet nevirinama. Tada indas nukeliamas ir į ji sudedama iš anksto paruoštą 100-300 g bičių pikio – nelygu kokios koncentracijos mišinį norima gauti. Bičių pikis turi būti sausas, gerai išvalytas bei gerai susmulkintas. Subėrus jį į sviestą labai gerai išmaišoma mediniu šaukštu. Bičių pikio ir sviesto mišinio temperatūra staiga krinta, todėl indas bent 5 minutes vėl šildomas, geriausiai įstačius į vandens vonelę. Po to mišinys perkošiamas per merlę į labai švarų stiklainį.Į bičių pikio sviestą galima įdėti medaus. Tada sviesto imama mažiau, arba bičių pikio daugiau: pastarojo mišinyje turi būti 10-30%. Taip paruošto tepalo ligoniui duodama 3 per dieną kartus po valgomąjį šaukštą. Į minėtąjį mišinį dar galima įdėti alijošiaus lapų sulčių. Dėl to ligonio bendra sveikatos būklė ir apetitas gerėja, karštis ir kosulys mažėja.Tulžies ligos buvo gydomas degtinėje ištirpinus bičių pikiui: 150 g susmulkinto bičių pikio užpilama 0,5 litro degtinės, kelis kartus per dieną stipriai suplakama, po trijų dienų tirpalas nupilamas ir sumaišomas per pus su vandeniu, pasaldintu medumi. Laikoma tamsioje vėsioje vietoje. Ligoniui duodama po 20 lašų 3 kartus per dieną, kol praeis skausmas.Nesveikos dantenos ir klibantys dantys buvo gydomi burną skalaujant degtinėje ištirpusiu bičių pikiu, taip pat aplikacijomis. Dėl to pagerėja bendra sveikatos būklė, nustoja kraujuoti dantenos, mažėja skausmas, išnyksta nemalonus kvapas iš burnos. Be to pikis vartojamas įvairių ligų profilaktikai.Bičių pikio padeginus ant žarijų, patalpoje pasklinda malonus aromatas. Jį degindavo ten, kur susiburdavo daug žmonių arba ligonio kambaryje. Degdamas pikis dezinfekuoja patalpas ir yra veiksminga ligų profilaktikos priemonė.Egipte pikis su medumi vartotas mirusiems balzamuoti, pikio sakai – gaminant smulkų laką, taip pat labai brangų baldų laką.Sodininkystėje pikio tepalu patariama tepti sužalotas vaismedžių vietas ir paskiepytus medžius, nes šis tepalas ne taip sušyla saulėje ir nenuteka, o žiemą neatsilupa. Jo sudėtis tokia: 50 g kanifolijos, 20 g bičių pikio, 30 g vaško, 10 g terpentino.

Ausų, nosies, gerklės ligosSloga paprastai nesiduoda gydoma. Išimtis – kai vartojamas bičių pikio preparatas. Jei pradedama lašinti į nosį 20% aliejinio bičių pikio tirpalo (pageidautina šviežio), kai dar nėra išskyrų iš nosies, bet prasidėjęs čiaudulys ir atsiradęs džiūvimo pojūtis nosyje – ligos paprastai pavyksta išvengti.

20% aliejinį pikio tirpalą naudoja gerklų tuberkuliozei gydyti. Aliejinį 20% pikio tirpalą sumaišo su žuvų taukais santykiu 1:1 arba 1:2. Gautą emulsiją steriliu švirkštu lašina į gerklas. Prieš procedūrą mišinį pašildo. Jau po 2-3 procedūrų ligonio savijauta pastebimai pagerėja.Burnos ertmės ligoms gydyti vartojami įvairūs bičių pikio preparatai. 30% spiritiniu jo tirpalu daugelis stomatologų pridegina dantenų ir gomurio opas.Paradantozė gydyta ir profilaktikos siūloma vartoti dantų pasta su bičių pikio tepalo arba aliejinio pikio tirpalo priemaiša. Stomatologas H.Kurijonas bičių pikiu gydė kai kuriuos burnos ertmės gleivinės uždegimus ir prodantozės pradinę stadiją. Savo receptą jis rekomenduoja kaip geriausią iš visų teikiamų dabartinėje praktikoje, nes medikamentai gerai laikosi prie gomurio, liežuvio, skruostų. Spirite ir eteryje ištirpintu pikiu suvilgytos skaudamos vietos užsitraukia plona plėvele, o spiritas bei eteris išgaruoja. Tam, 50 g kokybiško bičių pikio reikia labai susmulkinti ir užpilti 60 ml 70% etilo alkoholiu bei 20 ml eterio. Mišinį keletą dienų laikyti tamsaus stiklo inde, kartkartėmis smarkiai smarkiai suplakti. Paskui mišinį perkošti per marlę, o antrąsyk – filtravimo popierių. Tirpalą laikyti tamsioje, vėsioje vietoje. Geriama kartu su kitomis medžiagomis, pavyzdžiui, 50 g tirpalo, 5 g medaus su 2% bičių pienelio priemaiša, 2 g žuvų taukų. Galima į tirpalą dėti antibiotikų. Nesveika vieta pirmiausiai nuvaloma vandenilio peroksidu ir nudžiovinama šilto oro srove, tada užlašinama vaistų mišinio. Pradėjus formuotis plėvelei, dar kartą padžiovinama šilta oro srove – kad geriau išgaruotų eteris ir spiritas. Plėvelę seilės pamažu ištirpina. Procedūra kartojama kasdien po 3-5 kartus, kol liga išgydoma.Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms gydyti naudojamas 30% bičių pikio tirpalas. Duodama po 20-40 lašų tris kartus per dieną, truputį praskiedus vandeniu. Gydymo kursas 20 dienų. Jau šeštą gydymo dieną gerokai sumažėja skausmai po krūtine, praeina sunkumas, ligoniai nustoja vemti.Taigi bičių pikis gera priemonė opoms gydyti. Labai plačiai ir efektyviai gydomos odos ligos.Bičių pikio ypatybė stabdyti bakterijų bei grybų dauginimąsi ar net juos naikinti palengvina gydymą. Bičių pikio tepalu gydoma egzema, ypač infekcinės kilmės. Ligoniai išgydyja arba nors palengvėja jų būklė per 7-10 dienų.30% spiritiniu bičių pikio tepalu gydo kojų nuotrinas, susidarančias ilgų žygių metu, ypač karštomis dienomis. Vakare kojos nuplaunamos, nušluostomos ir su trupučiu vatos ar merlės pavilgomos žaizdos, po kelių minučių dar kartą. Iki ryto nuotrynos užgyja.Ypatingai gerų rezultatų buvo pasiekta gydant odos tuberkuliozės tumorinę formą. Tuberkulai greitai suyra, nekrozės pažeistos vietos nusivalo, žaizdos užgyja, palikdamos nedidelį, vos pastebimą randą.Rumunų gydytojai bičių pikio tepalą vartoja gydyti ir žvynialigei. Kai kuriems ligoniams išbėrimas visiškai dingo net po savaitės ir nebesikartojo keletą mėnesių. Tačiau šis tepalas padėjo ne visiems ligoniams.Gydytojai rekomenduoja bičių pikio tepalą kaip gerą profilaktinę priemonę ligoniams, kurie turės kęsti švitinimą dėl onkidoginių ligų. Bičių pikio tepalu per gana trumpą laiką išgydomi spindulių sukelti uždegimai bei žaizdos. Tai sudaro galimybę švitinti ligonius nepertraukiant gydymo kurso.

Bičių pienelis

Tai bičių darbininkių tam tikrų liaukų sekretas, kuriuo maitinamas bičių motinos vikšrelis. Kiaušinėlių dėjimo laikotarpiu pieneliu bitės maitina ir bičių motiną, kuri per parą sudeda 2000 ir daugiau kiaušinėlių.Bičių pienelio cheminė sudėtis labai kinta priklausomai nuo vikšrelio amžiaus. Nevienodos cheminės sudėties yra pienelis, kuriuo bitės maitina motinos, bitės darbininkės ir trano vikšrelį. Vertingiausias yra pienelis, kuriuo maitinamos 2-3 dienų bičių motinos vikšrelis.Bičių pienelyje yra daugiau kaip 22 amino rūgštys: tarp jų visos nepakeičiamos, daug harmonų, vitaminų ir 14-15 mikroelementų. Be to jam būdingas bakteriostatinės ir bakteriocidinės ypatybės. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad bičių pienelis naikina ir virusus, tarp jų – gripo virusus. Kad bičių pienelis trukdo virusams daugintis, medicinos darbuotojai neabejoja.Bičių pienelis skatina oksidaciją organų audiniuose, slopina, adenozintrifosfatozę. Tai laiduoja raumenų ištvermę ilgalaikio fizinio krūvio metu.Išmokus bičių pienelį laikyti išimtą iš avilio ir nustatyti jo biologinį aktyvumą, jį vis plačiau imta taikyti ligų profilaktikai ir kaip gydymo priemonę. Bičių pienelis preparato “Apilok” pavidalu rekomenduojamas po sunkių ligų (kad ligoniai jėgas greičiau atgautų) sergantiesiems lėtinėmis ligomis, apetitui gerinti, nervų sistemos tonusui pakelti, pieno sekrecijai padidinti kūdikio maitinimo laikotarpiui, kraujo kiekio atkūrimui po traumų, operacijų ar gimdymo, taip pat kraujagyslių spazmams sumažinti bei skausmui malšinti.Apilako tabletė turi 10 mg bičių pienelio. Patariama gerti po tris tabletes kasdien, maždaug 15 dienų. Bičių pienelio negalima vartoti antinksčių ligoms, ūminėms vidaus ligoms ar paūmėjus lėtinėms ligoms.Bičių pienelis vartojamas tik gydytojui leidus.

Žiedadulkės

Žiedadulkes bitės renka iš įvairių laukinių ir kultūrinių augalų. Kiekvieno augalo žiedadulkių spalva ir forma yra kitokia, pagal šias ypatybes galima nustatyti, iš kokių augalų žiedadulkės surinktos. Apvalios žiedadulkės yra baltųjų dobilų, geltonos luicernos ir kukurūzų, ovalios – grikių ir morkų, trikampės – liepų ir aviečių, daugiakampės – kiaulpienių, nastirtų. Aviečių žiedadulkės būna baltos, obelų – gelsvos, kriaušių – raudonai geltonos, kaštonų – tamsiai raudonos, baltųjų dobilų – rudos, klevų ir ąžuolų – geltonai žalios, liepų – šviesiai žalios, facelijų – violetinės.Skraidydamos nuo žiedo ant žiedo, bitės aplimpa žiedadulkėmis, kurias mikliai surenka į gurbelį, kartu jas suvilgydamos nektaru ir seilėmis. Per vieną skridimą bitės surenka maždaug 20 mg žiedadulkių. Surinktas žiedadulkes jos perdeda į korius ir galva tvirtai suspaudžia. Pridėjusios du trečdalius korio, likusią dalį užpildo medumi ir užlipdo vašku. Taip paruoštos žiedadulkės vadinamos bičių duona. Tai maisto medžiagų saugykla, kurioje vyksta cheminiai procesai. Bičių seilėse, meduje ir žiedadulkėse yra fermentų, kuriems veikiant skyla baltymai, riebalai ir angliavandeniai. Per kelias savaites bičių duonos cheminė sudėtis labai pakinta. Mineralinių medžiagų sudėtis žiedadulkėse ir bičių duonoje lieka nepakitusi. Bičių duona avilyje gali išsilaikyti ilgai. Ir išimta iš avilio ji ilgai negenda, jei laikoma vėsioje bei sausoje vietoje. Žiedadulkės ir bičių duona aprūpina bites baltymais, riebalais, vitaminais bei mineralinėmis medžiagomis.Žiedadulkės – bičių maisto pagrindinė sudėtinė dalis. Jų cheminė sudėtis labai įvairi. Tačiau ne visų augalų žiedadulkių poveikis organizmui vienodas. Praktikų pastebėta, kad iš mūsų krašto augalų efektyviausios yra gluosnių, karklų, vaismedžių, aguonų, dobilų, liepų, viržių, kiaulpienių, kukurūzų žiedadulkės. Menkavertės yra spygliuočių, epušių žiedadulkės. Anglijos floroje vertingiausios pripažintos augalų šluoteliniais žiedynais žiedadulkės. Pietų šalyse vertingais laikomi daugelis augalų, kurių mūsų gamtoje nėra.Žiedadulkes sudaro 7 pagrindiniai komponentai. 1. Vandens būna nuo 12 iki 20% 2. Proteinų (albumidų) vidutiniškai yra 20% 3. Amino rūgštys sudaro maždaug 13% žiedadulkių sausųjų medžiagų.Kai kurios iš jų būtinos organizmo gyvybiniams procesams, nes organizmas pats jų nesintetina. Tai izoleucinas, leucinas, nictioninas, fenilalaninas, triptofonas, valinas. Žiedadulkės amino rūgščių turi daugiau, negu sūris, kiaušiniai, jautiena.Įvairių augalų žiedadulkių vitaminų sudėtis gana nevienoda, galimas dalykas, jog tai priklauso nuo geografinių zonų. Rasta šių vitaminų: E, C, B1, B2, B6, B3 (PP), B5, Bc (folinė rūgštis), H (biotinas), P (rutinas). Labai daug rutino turi grikių žiedadulkės. Vitaminų B1, B2 ir E žiedadukėse yra daug daugiau, negu vaisiuose, uogose, šakniavaisiuose, salotose. B grupės vitaminų už žiedadulkes daugiau turi tik mielės. Daug rutino taip pat turi paprikos, šermukšnių, morkų, riešutmedžio ir liepos žiedadulkės. Kaštonų ir obelų žiedadulkėse yra daug biotino. Iš pigmentų rasta karotino ir flavonoidų.Taip pat įvairi ir mineralinių medžiagų sudėtis. Žiedadulkių pelenuose yra silicio, sieros, vario, kobalto, natrio, geležies, aliuminio, kalcio, magnio, mangano, fosforo, bario, aukso, cinko, molibdeno, chromo, sidabro, nikelio, berilio, švino, arseno, seleno, alavo.Žiedadulkėse rasta ir kai kurių kitų medžiagų. Pavyzdžiui, fermentų, organinių rūgščių, harmonų, pigmentų, taip pat medžiagų, veikiančių kaip antibiotikai (kiaulpienių, kaštonų, kukurūzų žiedadulkėse).Ar žiedadulkės gali sukelti alergiją? Šia tema kalbama gana daug, bet ne visi autoriai skiria bičių surinktas žiedadulkes nuo tų, kurias išnešioja vėjas ir kurių bitės nerenka. Jei žmogus yra jautrus kurio nors augalo žiedadulkėms, negalima visiškai garantuoti, kad alergijos nesukels ir žiedadulkės, paimtos iš avilio. Sveikam žmogui žiedadulkės alergijos nesukelia.Rankomis arba dulkių siurbliu surinktų žiedadulkių kokybė prasta, ir dažniau gali būti alerginių reakcijų. Rankomis surinktos žiedadulkės, palyginus su bičių surinktomis, turi daug mikroorganizmų, mechaninių priemaišų, bet neturi medžiagų, stabdančių bakterijų dauginimąsi.Dažnai kalbama, kad žiedadulkės toksiškos, nes žemės ūkyje kovai su kenkėjais naudojami chemikalai, be to jos gali būti surinktos iš nuodingų laukinių augalų.Apnuodintos žiedadulkės pirmiausiai kenkia pačioms bitėms – žūva vikšreliai. Nuodingąsiais medžiagas galima nustatyti cheminės analizės būdu. Pramoninėmis sąlygomis kenksmingas medžiagas galima pašalinti, nes jos lieka ant žiedadulkių apvalkalo, o jis labai patvarus. Jei ant augalų yra daug pramonės atliekų nuosėdų, bitės iš jų žiedadulkių nerenka. Prancūzijoje bitės naudojamos kaip radiaktyvumo indikatorius. Bitės žūva net nuo nedidelio spinduliavimo.Žiedadulkės medicinoje vartojamos labai seniai. Tolimųjų Rytų tautos jų tvarsčiais gydė žaizdas. Sveikstantiems, taip pat silpniems žmonėms duodavo valgyti žiedadulkių su medumi.Prancūzijoje gerų rezultatų pasiekta žiedadulkėmis gydant anemiją, o vaikų ligų praktikoje – reguliuojant žarnyno veiklą,gydant inkstų uždegimą.Bulgarijoje ir Rumunijoje žiedadulkės sėkmingai vartotos kepenų ir skrandžio ligoms gydyti.Plačiai taikomas žiedadulkių ir medaus mišinys (1:2) gydyti hipertoninei ligai, nervų bei endokrininėms ligoms.Švedijoje žiedadulkėmis gydomas priešinės liaukos uždegimas (prostatitas)Gydytojai rekomenduoja žiedadulkes kraujuojant opai, taip pat kaip profilaktinę priemonę asmenims, kuriems pasitaiko opos kraujavimo recidyvų.Žiedadulkių ir bičių duonos ligoniams skiriama epideminiam hepatitui (Botkino ligai) gydyti.Žiedadulkės vartojamos psichiatrijoje, o ypač gydyti nuo alkoholizmo. Kartu su žiedadulkėmis duodama ir kitų medikamentų.Psichiatrai teigiamą žiedadulkių poveikį aiškina tuo, kad jos organizmą aprūpina vitaminais bei amino rūgštimis, kurių taip trūksta chroniškiems alkoholikams.Žiedadulkėmis buvo gydomi ligoniai, sergantys smegenų ateroskleroze ir neurostonija. Žiedadulkių duodavo po valgomą šaukštą du kartus per dieną 30 minučių prieš valgį. Pagerėjo ligonių savijauta ir miegas, sumažėjo galvos skausmai, dirglumas. Daugumai pacientų pagerėjo riebalų ir baltymų apykaita.Žiedadulkėmis ir bičių duona gydė ligonius, dėl įvairių priežasčių sergančius anemija. Jų nepavyko išgydyti preparatais, vartojamais terapijos skyriuose. Žiedadulkės bei bičių duona, vartota po 15 g du kartus per dieną valgio metu. Per dvi savaites kraujo rodikliai normalizavosi 70% ligonių. Kiti gydyti dar dvi savaites. Tik 4% ligonių kraujo rodikliai nepasiekė normos, tačiau pagerėjo sveikatos būklė.Manytina, kad asmenims, kuriems sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, žiedadulkes geriau vartoti pusę valandos prieš valgį. Žiedadulkių taip pat nereikėtų vartoti vėlai vakare, nes yra duomenų, kad jos gali sutrikdyti miegą.

Žiedadulkės ligų profilaktikai ir maistui

Turint galvoje, kad žiedadulkių sudėtis įvairi bei kokybiška, kad jose gausu nepakeičiamų amino rūgščių, vitaminų, mineralinių medžiagų, negalima neįvertinti jų svarbos žmogaus sveikatai išsaugoti. Šias vertingas savybes žinojo daugelis tautų. Buvusioje Čekoslovakijoje labai vertingos laukinių krokų žiedadulkės. Plačiai jos buvo vartojamos kulinarijoje, farmacijoje. Kaip vitaminų bei baltymų šaltinis žiedadulkės vartojamos maistui. Labai pageidautina, kad kiekvienas žmogus suvalgytų bent po 250-300 g žiedadulkių per metus. Galima vartoti valgio metu – geriausiai pusryčiaujant, po 1 valgomąjį šaukštą kasdien. Geriausia minėtąjį kiekį suvartoti rudenį (kai neprasidėję drėgni ir šalti orai) Moksleiviams patartina žiedadulkes pradėti vartoti dar rugpjūčio mėnesį, o rugsėjo mėnesį kursą galima užbaigti. Rudenį ir pavasarį profilaktiškai vartojamos žiedadulkės padeda išvengti peršalimo, lėtinio tonzilito paūmėjimo.Suprantama, žiedadulkes galima vartoti bet kuriuo metų laiku. Pavyzdžiui, nervų sistemos veiklai gerinti patartina vartoti anksti pavasarį, žydinčių augalų žiedadulkes. Žiedadulkės pakelia darbingumą, ypač žmonėms, turintiems didelį protinio darbo krūvį.Tuberkuliozės sanatorijose ikimokyklinio amžiaus vaikams vietoj vitaminų duoda žiedadulkių. Rezultatai tikrai geri, nes nepastebėta, kad jos pablogintų kitų preparatų poveikį, kur kas rečiau vaikai serga ūminėmis viršutinių takų infekcinėmis ligomis, gerai valgo, didėja jų kūno masė, kraujo rodikliai.

Medus

Medus, populiariausias bičių produktas, iš seno vartotas ir kaip maistas ir kaip gydymo priemonė. Liaudies medicinoje medumi gydyta kosulys, gerklės ir krūtinės skausmai, votys, be to juo būdavo dezinfekuojamos žaizdos. Šiems tikslams medus vartojamas ir mūsų dienomis.Indijoje ir kitose Rytų šalyse medus nuo Antikos laikų buvo vartojamas vaisiams konservuoti, vėliau – kai kuriems kulinarijos gaminiams saldinti. Senovės vikingai sėmėsi jėgų, valgydami medų su bičių duona, kurios įsidėdavo, vykdami į tolimas keliones jūromis.

Graikai tikėjo, kad medus gali pailginti gyvenimą, duoti žmogui žvalumo ir sveikatos.Midų jau gamindavo ir vartodavo Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje tada, kai dar nežinota alaus ir kitokių alkoholinių gėrimų.XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje Latvijoje buvo žinoma nemaža receptų, pagal kuriuos iš medaus gamindavo vaistus nuo įvairių ligų. Pavyzdžiui, nuo gerklės uždegimo į vieną stiklinę kiaulpienių arbatos dėdavo 1-2 valgomuosius šaukštus medaus ir vieną arbatinį šaukštelį acto, šiuo mišiniu dažnai skalaudavo gerklę. Be to ant kaklo dar dėdavo karštą medaus kompresą. Jį ruošdavo taip: pakaitindavo medaus, užtepdavo ant flanelės medžiagos ir apsirišdavo kaklą.Difterija susirgusiam vaikui, kol ateis gydytojas, duodavo taip paruošto medaus: vieną arbatinį šaukštelį medaus gerai sumaišydavo su žiupsneliu parako.Nuo gerklų kataro, pasireiškiančio užkimimu, vartotas toks mišinys: vienas kiaušinio trynys ir vienas šaukštas medaus dedamas į stiklinę karšto pieno – iš ryto, nevalgius.Kaip raminamoji priemonė medus buvo patariamas žmonėms, dirbantiems sunkų protinį darbą. Taip pat ir pagyvenusiems žmonėms, kurie, naktį pabudę, nebegali užmigti, patardavo suvalgyti po 1-2 šaukštus medaus. Senovės gydytojai buvo padarę išvadą, kad medus ne slopina centrinę nervų sistemą, o ją ramina.Be to vandeninis medaus tirpalas buvo rekomenduojamas akis plauti, jei jos pūliuoja arba peršti. Ant akių būdavo dedamas ir medaus bei nevirto kiaušinio baltymo kompresas.Ir kitos tautos turėjo receptų, kaip medumi gydytis ir išlaikyti sveikatą. Pavyzdžiui, nuo smarkaus širdie plakimo buvo toks receptas: 2 arbatiniai šaukšteliai medaus, 0,5 stiklinės obuolių sulčių, 0,5 stiklinės vandens. Gerti kasdien, geriau iš ryto. Valgyti obuolius, vynuoges, spanguole, žuvį. Vakare prieš miegą – 20 minučių šilta vonia kojoms. Taip daryti, kol praeis nemalonūs pojūčiai širdies plote.Kad kvėpavimo organų gleivinė būtų atsparesnė peršalimams, rekomenduojama čiulpti ir kramtyti medų su koriu. Intensyviai čiulpti bei kramtyti reikia 15 minučių, po to vašką išspjauti. Taip daryti 4-6 karus per dieną, o sunkiai sergant net po 20 kartų per dieną. Profilaktikai užtenka šių produktų pačiulpti 1-2 karus per dieną. Tai ypač veiksminga prasidėjus drėgniems ir šaltiems orams. Manoma, kad taip galima apsisaugoti net nuo gripo.Nuolat vartojamas medus maistui ir medaus su koriu kramtymas palengvina asmos priepolius ir kvėpavimą. Priepolio metu rekomenduotinos inhaliacijos – medaus ir vandens su actu (1:1). Tokio mišinio indelį reikia įstatyti į didesnį indą su verdančiu vandeniu ir garų įkvėpti bent 60 kartų.Medus padeda sergant migrena. 1-2 arbatiniai šaukšteliai medaus kasdien prieš valgį – gera profilaktinė priemonė: priepoliai tada būna retai ir lenvesni.Sunkiai užmiegantiems rekomenduojama 1-2 arbatinius šaukštelius medaus užgerti šilta arbata ar pienu.Ligoniams, sergantiems hiprtonine liga, ypač jei vargina galvos svaigimas, vietoj cukraus bei kitų saldumynų geriau vartoti medų. Naudinga išgerti po dvi stiklines obuolių sulčių (be cukraus) per dieną arba valgyti šviežius obuolius (nelabai saldžius). Be to, patartina vartoti kukurūzinę duoną ir riboti druską. Per dvi savaites jau galima pasiekti akivaizdžių rezultatų, bet taip gydytis reikia bent mėnesį. Sergantiems hipertoninės ligos pirma stadija rekomenduojamas ir toks receptas: stiklinė burokėlių sulčių, stiklinė morkų sulčių, stiklinė krienų sulčių, stiklinė medaus ir vienos citrinos sultys. Gerai sumaišyti ir laikyti vėsioje vietoje. Vartojama po valgomą šaukštą dukart per dieną valandą prieš valgį. Gydymo kurso trukmė – 1,5-2 mėnesiai. Nuo širdies negalavimų padeda medus su laukinio erškėčio vaisių nuoviru. Valgomą šaukštą džiovintų vaisių užpilti 0,5 l verdančio vandens ir 5 minutes pavirti. Ataušinti, nukošti. Į filtratą įdėti šaukštą medaus. Laikyti vėsioje bei tamsioje vietoje. Vartoti po valgomą šaukštą 2-3 kartus per dieną, ypač šaltaisiais metų mėnesiais.Aterosklerozės profilaktikai patariamas medus su koriais – žiemą po arbatinį šaukštelį kramtyti vieną ar du karus per dieną, iš viso – du mėnesius. kartu vartoti vitaminus A irC. Naudinga valgyti morkas, citrinas, laukinio erškėčio vaisius, juoduosius serbentus, aronijas.Sergant angina taip pat patariama kramtyti medų su koriu (6-8 kartus per dieną), o gerklę skalauti su obuolių actu. Actas ruošiamas taip: obuolių sultims leidžiama išrūgti, o paskui laikomas vėsioje vietoje. Gerklei skalauti į stiklinę vandens įpilama 1-2 arbatiniai šaukšteliai acto. Skalaujama kas valandą. Taip gydant pūliai ir apnašos nuo tonzilių nusivalo per 12 valandų, paraudimas praeina per 2-3 dienas.Nuo sąnarių skausmų, atsiradusių ne dėl uždegimo, padeda medus, vynuogių sultys ir spanguolės, maistui vartojamos daržovės ir papirka. Nuo nemigos, raumenų traukulių, ypač naktimis, nuo silpnos atminties, sumažėjusio darbingumo,, vartojama po 80-100 g medaus per dieną, daug daržovių, vaisių, ypač obuolių bei vynuogių arba jų sulčių. Be to, rekomenduojamas ir obuolių actas (du arbatiniai šaukšteliai stiklinei vandens) – valgio metu.Profilaktiškai nuo šieno karštligės rekomenduojama kramtyti užlipdytų korių arba korio su medumi 3-5 kartus per dieną (vašką išspjauti). Tokia profilaktika patartina per visą sezoną. Kartu galima vartoti obuolių actą – po du arbatinius šaukštelius stiklinei vandens. Gerti iš ryto arba valgio metu.Labai plačiai medus vartojamas įvairiems pūliniams, užkrėstoms žaizdoms gydyti. Pūliuojama vieta aprišama tvarsčiu, pateptu medumi. Kartais užtenka vieno tokio tvarsčio, bet paprastai jis dedamas du ar tris kartus, retai kada daugiau. Medų patartina dėti ir ant nudegimų – jis neleidžia atsirasti uždegimui, malšina skausmą.Minėtos rekomendacijos moksliškai išanalizuotos ir pagrįstos tiktai mūsų amžiaus šeštajame ir septintajame dešimtmetyje, kai buvo nustatyta ir kitus bičių produktus – pikį ir pieną – turint bakteriocidinių ir bakteriostatinių savybių.Bulgarų mokslininkai tyrė medaus antimikrobinio aktyvumo ir įvairių rūšių medaus tarpusavio ryšį. Jie padarė išvadą, jog iš įvairių naudingųjų augalų gauto medaus antimikrobinis poveikis yra nevienodas. Bulgarų mokslininkai teigė, kad medaus antimikrobinis poveikis priklauso nuo to, kiek iš įvairių augalų bičių surinktas medus turi fitoncidų ir antibiditų.Grupė bulgarų gydytojų bei mokslininkų stebėjo daugiau kaip 3200 ligonių, sergančių ūminiu arba lėtiniu rinitu, faringitu, sinusitu, laringitu, tracheitu, bronchitu, bronchine asma, trichomaniniu kolpitu, turinčių gimdos kaklekio eroziją, taip pat pūliuojančių arba atrofinių opų. Medus labai pagreitino minėtų ligų gydymą, todėl gydytojai pataria jį plačiai praktikuoti.Akademiko V. Šilatovo duomenimis medus turi augimo stimuliatorių, padedančių medžių bei kitų augalų gyvašaknėms išleisti šaknis ir augti (kai gyvašaknės palaikomos vandenyje su medumi).

Kvėpavimo takų ligos

Sergant kvėpavimo takų uždegimu, medus vartojamas kaip vidinis vaistas, taip pat įpurškimui, inhaliacijoms, lašinimui, elektroforezei.Sunkoka gydyti lėtinę slogą. Jeigu sloguojama kelerius metus, gydyti reikia rimtai 2-3 savaites. Pirmąsias 5-6 dienas 20-30 minučių į nosį dedami vandeniniame medaus tirpale (1:3 – 1:4) sumirkyti tamponai, kad išsivalytų. Be to, du kartus per dieną to tirpalo įpurškiama į nosį.Kai pasidaro lengviau pro nosį kvėpuoti (paprastai po 10-14 dienų), medaus tirpalą galima lašinti į nosį 4-6 kartus per dieną, o nakčiai nosies vidų ištepti 20% bičių pikio tepalu. Taip daroma dar 10 dienų, kol pagerėja uoslė ir kvėpuoti pasidaro visas lengva.Medicinos mokslų kandidatas S.Mladenovas medumi išgydė daug ligonių, 1-3 metus sirgusių nosies ertmių uždegimu. Visi buvo gydomi ligoninėje 15-24 dienas. Pacientams dienai skirdavo iki 100-120 g medaus, dozę suvalgant per 6 kartus.. Rekomenduota medų valgyti po truputį, pamažu, kiek palaikant burnoje. Be to, du kartus per dieną ligoniams į nosį įpurkšdavo medaus vandeninio tirpalo, o vieną kartą per dieną darydavo elektroforezę su tuo pačiu tirpalu (50%. Daugumai ligonių po 6-10 dienų gerokai sumažėjo išskyrų, o po dviejų savaičių pro nosį buvo visiškai lengva kvėpuoti, pagerėjo savijauta, praėjo galvos skausmas. Įpurškimai ir elektroforezė daryta 15-20 dienų.Panašiai buvo gydomi gerklės ir ryklės uždegimai: skirta 100-120 g medaus per dieną suvalgyti nadidelėmis porcijomis, į nosį du kartus per dieną dėti vandeniniame medaus tirpale suvilgyti tamponai ir du kartus įpurkšti šio tepalo. Dauguma sergančiųjų ūminiu uždegimu išgydyti per 5-8 dienas, lėtiniu- per 15-20 dienų.Medaus inhaliacijomis gydyta ūminis bei lėtinis bronchitas. Gydymo kurso trukmė 30 dienų. Kasdien daryta po dvi inhaliacijas, trunkančias 20 minučių. Medaus valgyti kasdieną skirta po 100 g. Jau po pirmųjų inhaliacijų ėmė kur kas geriau valytis bronchai, o po septynių dienų skreplių labai sumažėjo. Ligonių savijauta pagerėjo po kokios savaitės – lengviau pasidarė kvėpuoti, sumažėjo kosulys, pagerėjo miegas. Po 20 gydymo dienų pagerėjo 92 procentų ligonių sveikata. Patariama gydymą derinti su kvėpavimo pratimais, vaikščiojimu pušyne.

Virškinimo organų ligos

Klinikiniai stebėjimai patvirtino, kad medus sumažina sergančiųjų lėtiniu gastritu skrandžio sulčių rūgštingumą. Medus su šiltu vandeniu vartojamas 1,5 – 2 valandos prieš valgį arba 3 valandos po valgio. Dar geriau, jeigu medus ištirpinamas šiltame vandenyje. Maksimali jo dozė – 100 gramų per dieną, bet gydymo kursą geriau pradėti nuo mažesnių dozių.Jei skrandžio sultyse rūgšties trūksta, patartina medaus suvalgyti 10 min. prieš valgį, užgeriant šaltu vandeniu.Sergantiems skrandžio opalige medaus, ištirpinto šiltame vandenyje, buvo duodama nevalgius, ne vėliau kaip valandą prieš valgį. Tai pagerina ligonių savijautą, sumažina ar net visiškai pašalina sunkumą po krūtinkauliu ir skausmą. Gydymo kursas nuo 3-4 savaičių iki kelių mėnesių, nes medus ne tik gydymo, bet ir dietinė priemonė. Dėl šios ypatybės jis ypač vertinamas.Gerų rezultatų gauta, ligonių, sergančių įvairiomis kepenų ligomis, pirmiausia, Botkino liga, šių ligonių dietoje cukrų pakeitus medumi. Dar geresnių rezultatų davė medaus derinys su bičių pieneliu, vartojamu iš ryto. Medaus dozė 50 gramų. Pavakariams, be medaus, buvo duodama žiedadulkių.

Chirurginės ligos

Karo metais medus vartotas gydant žaizdas, į kurias patekusi infekcija. Medumi pateptas tvarstis- nepakeičiama priemonė gydyti piršto kaulo uždegimui. Jau po 2 ar 3 perrišimų, žaizdos būdavo švarios, gana greitai pavykdavo sustabdyti kaulo pūliavimą.Bitininkas R.Rizga siūlo medumi gydyti nudegimus, ypač apsiplikinimus. Greičiau malšta skausmas, kartais nebeiššoka pūslės, oda apsaugoma nuo infekcijos.

Kraujotakos organų ligos

Vokiečių gydytojai medumi gydė įvairias sunkias širdies ligas. Medaus duodavo po 50-70 gramų per dieną. Ligonių savijauta pagerėjo, normalizavosi kraujo rodikliai ir kraujagyslių tonusas. Gydytojų nuomone, medus tinka aterosklerozės profilaktikai, vartojant jį žiemą mėnesį- pusantro be pertraukos. Kasdieninė dozė 30-40 g medaus su citrina. Kartu siūloma ir vitamino A profilaktines dozes.Gydytoja T.Vinogradova medumi gydė ligonius, sergančius hipertonine liga ir gavo gerų rezultatų. Ji tai aiškina meduje esančiu acetilekdino poveikiu. Namų sąlygomis ji siūlo stiklinę medaus sumaišyti su stikline krienų sulčių, stikline morkų sulčių ir vienos citrinos sultimis. Mišinį laikyti vėsioje vietoje. Gerti tris kartus per dieną po arbatinį šaukštelį prieš valgį. Kurso trukmė vienas mėnuo. Taip gydantis normalizuojasi kraujospūdis, ima geriau veikti inkstai, nuslūgsta tinimas. Ginekologinės ligos.Medicinos mokslų kandidatas S.Mladenovas su bedradarbiais gydė trichomoninį kolpitą 64 moterims, dėdami į makštį tamponus, sumirkytus vandeniame medaus tirpale. Po 6-7 procedūrų trichomonos išnykdavo. Kursas – 15 procedūrų.

Akių ligos

Odesos srities ligoninėje profesorius N.Fišeris įvairiais medaus tepalais gydė sužalotą rageną. Geriausių rezultatų pasiekta, derinant medų su sulfanilamidais. 30% medaus lašeliais ( medus ištirpintas distiliuotame vandenyje) gydė konjunktyvitą – lašindavo po vieną ar du lašelius į kiekvieną akį 2-3 kartus per dieną. Gauta gerų rezultatų.

Vaikų ligos

Remiantis klinikiniais stebėjimais siūloma medaus kasdien duoti kūdikiams. Kūdikiai, kurie gauna medaus, sparčiau auga, didėja kūno masė, geresni kraujo rodikliai. Medus skatina baltymų bei riebalų virškinimą ir pašalina depresijos grėsmę. Medaus cukrūs greitai įsiurbiami į virškinimo traktą. Taip išvengiama žarnose puvimo bei rūgimo, atsirandančių nuo cukraus. Patartina duoti medaus neišnešiotiems, dirbtiniu būdu maitinamiems kūdikiams. Tinka jis mažakraujystei ir naujagimių geltai gydyti. Duodant su maistu medaus, kūdikių organizmas geriau sunaudoja kalcį ir magnį.

Bičių nuodai

Anksčiau manyta, kad bičių nuodai yra gydymo priemonė, kuri pašalina ligos priežastį, trukdo ligai plėtotis.Bičių instinktas gelti buvo plačiai panaudojams. Pastebėta, kad bitės negelia mirusių, ir tuo buvo pasinaudojama, kai negalima tikrai nustatyti, ar žmogus miręs, ar ne.Bičių nuodai turi galią gydyti reumatą. Dažniausiai ligonį duodavo sugelti – remiantis stebėjimu, jog bitininkai neserga reumatu. Sąnarių, nervinės kilmės, raumenų skausmai paprastai buvo laikomi reumatu.Ilgalaikiai stebėjimai rodo, jog prie bičių gėlimo galima priprasti. Ratai kada būna, jog bitei įgėlus bitininką, įgeltoji vieta stipriau skaudėtų, patintų. Buvo nustatyta, jog bičių nuodai žmogaus organizame stimuliuoja apsauginių medžiagų susidarymą.Bičių nuodai stimuliuopja širdies veiklą, daro poveikį medžiagų apykaitai, nes reguliuoja angliavandenių apykaitą, mažina kraujyje cholesteriną. Bičių nuodai skatina kalio išsiskyrimą su šlapimu ir aktyvina diurezę.Bičių nuodų poveikis žmogaus organizmui labai įvairus. Tai priklauso nuo organizmo jautrumo, įgėlimo arba preparato suleidimo vietos ir nuodų dozės.

Ilgai vartodamas nuodus, žmogus įgyja imunitetą, kurio esmė dar neišaiškinta. Bet maždaug 2 procentams žmonių nuodai sukelia alergiją.Tačiau gydymui vartojant nedideles bičių nuodų dozes, galima gauti gerų rezultaų, nes jų poveikis labai stiprus.Jei matyti, kad ligonis įgėlimo netoleruoja, pirmiausia reikia kiek galint greičiau ištraukti geluonį. Įgėlimo vietą būtina patrinti atskiestu spiritu. Jei įgelta į burnos gleivinę, tai, ištraukus geluonį, burną reikia skalauti kalio permanganatu. Jei alergija nestipri, padeda dimedrolio arba suprastino tabletės, kalcio chlorido tirpalas, vitaminai.Gydytojas B.Ochotskis bičių įgėlimus naudojo periferiniam neuritui ir poliartritui gydyti. Ochotskis juos derino kartu su saulės voniomis ir maudymusi jūroje. Toka kombinuotas gydymo būdas grūdina organizmą, gerina kraujotaką, o tai savo ruožtu sustiprina bičių nuodų gydomąjį efektą.Jau keliolika metų, kai bičių įgėlimais gydomas klausos nervo uždegimas, lėtiniai radikuliatai.Iš bičių nuodų pagamintas preparatas “Apitoksas”. Tai sausi bičių nuodai, sterilizuoti ir išfasuoti ampulėmis. Geriausių rezultatų gauta gydant jaunus žmones, sergančius radikulitu, deformacine spondilioze, periartritu, reumatu. Šis preparatas malšina skausmą. Šalutinių reiškinių nepastebėta.Preparatas “Toksapinas” leidžiamas į raumenis arba po oda, regant lėtiniu nespecifiniu poliartritu. Taip pat pastebėta, kad preparatas slopina uždegimą, tinka greitam kraujo kiekio atlkūrimui.Bičių nuoduose yra hialuronidazės, kuri skaido hialurano rūgštį. Todėl sumažėja audinių klampumas ir pagerėja medžiagų apykaita, o kartu ir skausmas nebe toks stiprus. Preparatu “Apijonu” gydyti surandėjimai po operacijų.Gydytojas B.Ochotskis gydė sergančius hipertonine liga. Jis bičių nuodus derino su klimatoterapija. Gelti buvo duodama į kalą, jei ligonį vargino ir galvos skausmas, papildomai duodavo įgelti į pakaušį. Per vieną procedūrą ligoniai gaudavo po 6-8 įgėlimus. Bent valandą po įgėlimo nebuvo leidžiama naudotis klimatoterapija. Labai pagerėjo ligonių sveikata, nedidelis procentas ligonių pasijuto šiek tiek geriau, ir tik keleto ligonių sveikatos būklė nepakito.Klimatoterapijos bendra stipriausias poveikis žmogaus organizmui, kraujotakos dar labiau padidina gydomąjį efektą.Pastebėta, jog suleidus bičių nuodų, kai kada pagerėja širdie ritmas. Taigi bičių nuodai šalina aritmiją.Stomatologė A. Kornetė bičių nuodais gydė paradantozę. Pacientų bendra sveikatos būklė pagerėjo, sumažėja arba praeina skausmas, nustoja kraujuoti dantenos.

Pirmoji pagalba apsinuodijus bičių nuodais

Visi, galintys būti bičių sugelti, turi žinoti apsinuodijimo požymius ir mokėti suteikti pirmąją pagalbą.

I-o laipsnio apsinuodijimas.Įgeltoji vieta stipriai ištinsta, pradeda niežėti visa kūno oda, atsiranda į dilgėlinę panašus išbėrimas, ima krėsti drebulys, pakyla temperatūra iki 38-39 laipsnių, ligonis darosi neramus.Pirmoji pagalba. Iš pradžių reikia ištraukri geluonį. Tada ties įgeltąja vieta reikia įleisti 0,1% adrenalino tirpalo (0,3-0,5ml). Be to, dar suleidžiama kokio nors antihistamininio preparato. Jeigu jo neturima, ant įgeltos vietos reikia dėti šaltą kompresą ir kelis kartus per dieną nukentėjusiam duoti dimedrolio per os po 0,1 g.

II-o laipsnio apsinuodijimas.Įgeltoji vieta gali nesmarkiai patinti, bet atsiranda viso kūno niežulys ir smulkus išbėrima, gali pabrinkti veidas, liežuvis, gerklos, krečia drebulys, pakyla temperatūra, prasideda lygiųjų raumenų spazmai virškinimo trakte, gimdoje, bronchuose, sumažėja kraujagyslių tonusas.Pirmoji pagalba. Į įgeltą vietą suleidžiama po oda 0,5 ml 0,1% adreanalino tirpalo, o kitoje vietoje reikia suleisti 0,3 ml adrenalino. Be to, dar būtina suleisti arba suprastino ar dimedrolio ir 1-2 ml 30% prednizalono tirpalo. Jei silpnumas, svaigimas bei kiti simptomai nepraeina, galima pakartoti adrenalino injekciją po oda arba duoti kardiamino, kofeino, kamparo. Jei kvėpavimas labai sunkus, galima į veną suleisti 10 ml 2,4% eufilino tirpalo su 10 ml 20% gliukoze. Nukentėjusį patariama guldyti į ligoninę.

III-o laipsnio apsinuodijimas.Įgėlimo vietoje reakcijos gali nebūti, užtat bendroji reakcija vyksta labai greitai – staiga krinta kraujospūdis, nukentėjęs gali netekti sąmonės kelioms minutėms ar net kelioms paroms, atsiranda lygiųjų raumenų spazmai, traukuliai, kartais nevalingas šlapinimasis.Pirmoji pagalba. Nukentėjusį reikia skubiai guldyti į ligoninę. Laiku nesuteikus pagalbos, dėl kvėpavimo sutrikimo jis gali numirti. Kol nukentėjęs bus nugabentas į ligoninę, skirti tuos paęius vaistus, kaip ir prie antro laipsnio apsinuodijimo.

Kam neleistina vartoti bičių nuodų

Bičių nuodų vartoti neleistina žmonėms, kurių nesveikos kepenys, inkstai, kasa, sergantiems diabetu, navikais, tuberkulioze, sepsiu, sunkiomis infekcinėmis, krajodaros organų, antiksčių ligomis, turintiems pūlinių. Negalima duoti šio medikamento labai liesiems ir turintiems padidintą jautrumą bičių nuodams.

Kombinuotas bičių produktų vartojimas medicinoje

Daugelyje tuberkuliozės gydymo įstaigų pastebėta, kad geresnių rezultatų pasiekiama, kai bičių produktų preparatai tarpusavyje derinami. Ikimokyklinio amžiaus vaikų skyriuje gydytoja A.Kalnina vartoja bičių pienelį. Ji gydė vaikus, turinčius intoksikacijos simptomų – daugiausia tokius, kurie be tuberkuliozės, dar sirgo lėtine, įsisenėjusia pneumonija, lėtiniu tanzilitu. Bičių pienelio būdavo duodama iš ryto nevalgius, po liežuviu. Kurso trukmė 14-30 dienų. Pagerėjo apetitas, padidėjo kūno masė, miegas pasidarė ramus, kietas.Kosintiems vaikams bičių pienelis derintas su bičių pikio ekstrakto ir medaus mišiniu arba su 30 % spiritiniu bičių pikio tirpalu. Per vieną ar du kursus bičių pieneliui pavyksta likviduoti mažakraujystę ir gana didelį kūno masės trūkumą.Patartina bičių produktus tarpusavyje kombinuoti, ypač jei vartojami įvairūs bičių produktai vienas kitą papildo ir jų gydomasis poveikis tada didesnis.Bičių pikio ir bičių duonos mišinys padeda susidaryti medžiagoms, kurių poveikio gripo virusams mechanizmas panašus į interfaromo. Rumunijoje gaminama koncentuota guma ” Apigum” su bičių pikio, bičių pienelio ir žiedadulkių priedu. Ji rekomenduojama dantims stiprinti, kenksmingiems mikoorganizmams burnos ertmėje naikinti, taip pat ir profilaktiškai nuo dantų ligų (karieso, parodantozės). Turi teigiamą poveikį balso stygoms, bronchams.

Gaminamų bičių produktų sarašas

Bičių pikis

1. Bičių pikio 5% ir medaus ekstraktas 150 g (Vartoti po arbatinį šaukštelį 2-3 karus per dieną nuo tanzikų, gerklės.)2. 20% bičių pikio ekstrakto tepalas – išoriniam naudojimui.3. 30% bičių pikio ekstrakto tepalas – išoriniam naudojimui.4. 50% bičių pikio ekstrakto tepalas – išoriniam vartojimui, ypač nuo odos ligų, taip pat chirurgijoje.5. Bičių pikio ekstrakto žvakutės.6. Bičių pikio, vazelino ir landino tepalas 2:5:5 – išoriniam vartojimui.7. Aliejinis bičių pikio tepalas 2:10 – išoriniam vartojimui į nosį, į gerklas, į bronchų, vidiniam vartojimui – sergant virškinimo organų ligoms.8. Bičių pikis su spiritu (80 laipsnių) 3:10 – vidiniam vartojimui po 25-30 lašus 1-2 kartus per dieną ( tik gydytojo nurodymu).9. Bičių pienelis (natūralus) vaško indeliuose 0,1 N X – vartoti gydymo įstaigose.10. Bičių pienelis su spiritu (40laipsnių) 1:25 – vartoti gydytojų nurodymu.11. Bičių pienelis su dvigubai kristalizuotu medumi 1:100. Vaikams, šiek tiek pakabinama peilio galu, duoti po liežuviu vieną kartą per dieną geriausia iš ryto – nevalgius (neduoti vakare!).12. Liofilizuoto bičių pienelio milteliai – 0,03 N X. 1-2 kartus per dieną po liežuviu, iš ryto nevalgius.13. Liofilizuotos bičių pienelio žvakutės 0,01 N X – lopšelinio amžiaus vaikams 1-2 kartus per dieną.

Žiedadulkės

Žiedadulkės su medumi – 1:2 – vidiniam vartopjimui, pradedant vienu arbatiniu šaukšteliu, dozė didinama iki 1-2 valgomų šaukštų 1-2 kartus per dieną.Džiovintų žiedadulkių kruopelės – vidiniam vartojimui po arbatinį šaukštelį 2 ar 3 kartus per dieną. 17. Žiedadulkių tabletės.

Augalai ir kosmetika

Jau žiloje senovėje senovėje žmogus savo būstus stengiasi apsodinti gėlėmis, kvapniais krūmais, medžiais, o vėliau išmoko iš jų išskirti dervas, aliejus ir kitokias kvapnias medžiagas.Senovės Graikijoje buvo gaminami odą balinantys preparatai, pudra, dažai, plaukus šalinančios medžiagos. Graikų kosmetiką perėmė romėnai. Jie daug dėmesio skyrė kūno higienai.Senovės Indijos ir kinijos gyventojai odos priežiūrai vartojo įvairių žolių ekstraktus, balzamus, eterinius aliejus, gamino įvairius augalinius dažus ir lakus nagamas, plaukams, antakiams ir blankstienoms dažyti.Lietuvės taip pat nuo seno domisi kosmetika. Veidą prausia išrūgomis, tepa grietinėle, kompresams ir kaukėms vartoja įvairių augalų ištraukas, nuovirus, tyreles.Kosmetinėms procedūroms vartojami kvepiantys, gleiviniai rauginiai, vitamininiai augalai. Iš kvapių pumpurų, žiedų, vaisių, riešutų, šaknų, žievės ir kitų augalo organų gaunami aliejai, balzamai, dervos, ruošiami nuovirai, anpilai, ekstraktai.Augalų veikliosios medžiagos dažnai yra efektyvesnės už sintetines. Kosmetinėms procedūroms galima vartoti įvairiai paruoštą augalinę žaliavą.Sultys. Namų sąlygomis augalinę žaliavą reikia sutrinti į tyrelę ir per švarų, tankų audinį išspausti sultis. Jose yra visų vandenyje tirpių augalo medžiagų.Tinktūros – augalinės vaistinės žaliavos nevandeninės ištraukos. Jas gaminant dažniausiai vartojamos įvairių koncentracijų etilo spiritas.Ekstraktai, panašiai kaip ir tinktūros, gaminami ekstrakuojant iš augalinės žaliavos veikliąsias dalis spiritu, eteriu arba vandeniu. Ekstraktai nuo tinktūrų skiriasi tuo, kad po ekstrakcijos dalis arba visas skystis išgarinamas. Todėl juose yra didesnė veikliųjų medžiagų koncentracija, bet dažnai mažiau lakiųjų ir termolabinių medžiagų.Vandeninės ištraukos. Užpilai ir nuovirai gaminami iš susmulkintos augalinės medžiagos.Gaminant vandenines ištraukas, žaliava užpilama šaltu distiliuotu vandeniu 1:10 (nestipriai veikiančių augalų ištraukoms) arba 1:30 ar 1:400 (stipriai veikiančių)Priklausomai nuo ekstrakavimo temperatūros režimo vandeninės ištraukos ruošiamos taip:1. Augalinė žaliava užpilama kambario temperatūros distiliuotu vandeniu ir mirkoma 30 minučių.2. Augalinė žaliava dedama į specialų porcelianinį, emaliuotą ar nerūdijančio plieno indą, užpilama reikiamu šalto distiliuoto vandens kiekiu, uždengiama dangteliu, įstatoma į verdančio vandens vonią ir kaitinant nuolat maišoma. Po 15 minučių išimama iš vonios; 45 minutes aušinama, nupilama, tirščiai išspaudžiami, o ištrauka perkošiama per vatą.3. Augalinė žaliava užpilama šaltu, distiliuotu vandeniu ir 30 minučių kaitinama verdančio vandens vonioje; jei ištraukoje yra daug rauginių medžiagų, ji tuojau pat košiama, visais kitais atvejais po 10 minučių.

Užpilai gaunami iš žiedų, žolės ir lapų. Jie košiami ataušę, nes gležnesnės sandaros medžiagos ekstraktuojasi net aušdamos.Nuovirai gaminami iš žievės, šaknų, sėklų ir sumedėjusių stiebų. Jie košiami karšti, nes auštant iškrenta į nuosedas ne tik rauginės, bet ir kitos veikliosios medžiagos, dėl to ištrauka pasidaro klampi, ją sunku perkošti.Milteliai gaunami sutrynus sausą augalinę medžiagą grustuvėlyje.Gleivės – neazotinės angliavandenių kilmės, vandenyje brinkstančios medžiagos. Gleivės kaupiasi piliarožių šaknyse, sėmenyse, gysločių sėklose, taukų šaknyse, liepų, tūbių žieduose.Gleivės suminkština ir padengia odą, saugo ją nuo dirginančių bei nuodingų medžiagų.Norint pasigaminti augalinių gleivių, reikia imti nedidelį kiekį gleivių turinčios žaliavos, susmulkinti ją, užpilti karštu (beveik iki virimo) vandeniu ir ilgai intensyviai plakti. Gleivės greit surūgsta, todėl jos turi būti paruošiamos 2-3 dienoms.Sultys, tinktūros, ekstraktai, vandeninės ištraukos ir kiti preparatai dedami į kosmetikoje vartojamus kremus, tualetinius pienelius, losjonus,pudras, muilus, šampūnus.Kremas yra grietinės konsistencijos kosmetinis tepalas. Kremas sudarytas iš riebiųjų medžiagų, kurias į vientisą purią masę sujungia emulsikliai,t.y. baltymai, angliavandeniai, gleivės, pektinai, želatozė, vaškas, taip pat sintetinės ir pusiau sintetinės medžiagos.Tualetinis pienelis (skystas kremas) yra 5 procentų riebalų, stearino, glicerino emulsija vandenyje. Šių medžiagų lašeliai plaukioja vandenyje. Kad su vandeniu jie sudarytų vientisą masę, pridedama emulsiklių – krakmolo, želatinos. Šios emulsijos valo ir maitina odą. Jos paprastai tepamos prieš pudruojantis.Losjonas, arba tualetinis vanduo, yra labai silpnos koncentracijos vandens ir spirito tirpalas. Losjone spirito yra 18-38%. Jis odą valo, tonizuoja ir dezinfekuoja.Pudra yra higieninė ir kosmetinė. Ji sudaryta iš mineralinių ir augalinių miltelių. Pudra sausina, ramina, balina odą. Į pudrą galima pridėti riebalų.Muilas. Tualetinis muilas gaminamas iš gerų gyvulinių riebalų, augalų aliejų arba iš sintetinių riebiųjų rūgščių. Daug šarmo turintis muilas odą džiovina ir erzina, todėl į šarminius muilus pridedama augalinių aliejų, spermaceto, landino, glicerino ir kt. Iš tokių muilų paminėtini “Vaikų”, “Spermacetinis”, “Lanolininis”, “Aksominis”, “Glicerininis”, “Jaunystė”, “Jurginas”. Jie tinka normaliai ir sausai odai. Su augaliniais ekstraktais gaunami šie muilai: “Mėta”, “Ramunė”, “Dilginnėlė”, “Pušų” ir kt. Gana populiarus “Žemuoginis” muilas alergiškiems asmenims dažnai sukelia odos uždegimą, ją erzina, todėl jį vartoti reikia labai atsargiai.Šampūnas. Jie gaminami iš geros kokybės muilų, spirito, vandens, augalinių aliejų ir įvairių aktyvių medžiagų: ekstraktų, vitaminų, amino rūgščių.

Odos higiena

Žmogaus sveikatai bei grožiui didelę įtaką turi organizmo medžiagų apykaita, vidaus organų, endokrininių liaukų bei nervų sistemos būklė. Netvarkingas gyvenimo būdas, nikotinas, alkoholis, kofeinas kenkia visai žmogaus išvaizdai, ypač veido odai, plaukams.Labai svarbu, kad viso kūno, o ypač veido, oda visada būtų švari. Nuo dažno prausimosi oda sausėja, todėl praustis šiltu ar karštu vandeniu vonioje, po dušu patartina ne dažniau kaip du kartus per savaitę. Jei oda sausa, į vonią galima įpilti kvietinių, avižinių sėlenų, šiaudų, ramunių, čiobrelių, liepos žiedų nuoviro, krakmolo. Pušų spyglių nuoviro vonios ramina nervus, ypač gerai nuo niežėjimo. Sergantiems diateze vaikams rekomenduojamos triskiaučio lakišiaus vonios.

Įvairios vonios, gydomosios, kosmetinės vandens procedūros daromos tik emaliuotoje vonioje, jokiu būdu ne plastmasinėje ar cinkuotoje.

Veido odos priežiūra

Priklausomai nuo riebalų ir prakaito liaukų veiklos oda gali būti normali, sausa, riebi ir mišri.Žinant odos tipą, galima prisitaikyti tinkamiausias kosmetines priemones. Prieš įvairias procedūras, odą reikia gerai nuvalyti. Ją galima nuvalyti vendeniu, losjonais, skystais kremais, aliejais. Odą nuvalo ir neryškius defektus pašalina drėgni kompresai. Kompresai gali būti šalti ir karšti (40-42 laipsnių temperatūros). Šaltas kompresas tonizuoja audinius, sutraukia poras ir kraujagysles, sumažina odos riebalų ir prakaito gaminimąsi, oda pasidaro skaistesnė.Karštas kompresas išplečia odos kraujagysles ir poras, suminkština raginį sluoksnį, sušildo odą, sušvelnina ją, atpalaiduoja mimikos raumenis. Karšti kompresai tinka sausai, suglebusiai raukšlėtai odai.

Odos minkštinimas

Senstant organizmui oda sausėja, raukšlėjasi, glemba. Jau nuo 25-30 metų veidą, kaklą ir rankas reikia tepti minkštinamaisiais kremais, dėti kaukes, vartoti pavilgus ir kitus preparatus, kuriuose yra aliejų!Aliejai ir iš jų gaminami muilai, losjonai, kremai bei įvairūs tepalai odą minkština. Alyvmedžio aliejus vartojamas geriausios rūšies muilams ir kremams gaminti.Odai minkštinti nuo seno vartojamas sėmenų, riešutų, kanapių, saulėgrąžų ir alyvų aliejus.

Odos maitinimas

Normalią, ypač sausą odą, reikia nuolat maitinti. Veido, kaklo oda maitinama ir minkštinama kremais, kaukėmis. Kremai gaminami iš kokybiškų riebalų. Ypač vertinami kremai su biologiškai veikliomis medžiagomis, biostimuliatoriais: vitaminais, hormonais, augaliniais ekstraktais. Normaliai ir sausai odai tinka tokie kremai su ramunėlių ekstraktu, eukaliptų aliejumi, alyvų aliejumi su žiedadulkėmis.Kremai spuoguotai odai – su medetkos ekstraktu, su chlorofilu, su rožių aliejumi.Kremai su augalų ekstraktais švelnūs, malonūs, ramina odą.Maitinamaisiais kremais veidas tepamas du kartus per dieną: ryte nuvalius odą, bent 10-15 minučių prieš išeinant į lauką ir vakare 1-2 valandos prieš miegą. Dalis kremo įsigeria į odą, o likusį prieš išeinant į lauką ir prieš miegą reikia nuimti lignino gabalėliu arba popoerine servetėle. Kremas tepamas pirštų galais, paspaudžiant arba įplakant.Kaukės yra nesudėtinga ir efektyvi kosmetinė procedūra. Jos ne tik maitina odą, bet ir valo, pagerina kraujotaką, veidas pasidaro žvalus, rausvas. Jos daromos 2-3 kartus per savaitę. Prieš dedant kaukę, veidą ir kaklą reikia nuvalyti tualetiniu pieneliu, losjonu, kad neliktų dulkių, riebalų, grimo. Kaukė laikoma 20-30 minučių. Riebias kaukes galima laikyti iki valandos. Po to veidas nuplaunamas vatos tamponais.Svarbiausios medžiagos kaukėms yra riebalai, milteliai, kiaušiniai, medus, želatina ir kt. Jos praskiedžiamos vandeniu, žolių nuoviru, daržovių sultimis, pienu, aliejumi ir kitokiais skysčiais. Kaukės gali būti maitinančios (saulėgrąžos, šaltalankio, riešutų, aliejaus, taukės, žemuogės, avižų, kviečių, erškėčių nuoviro, taip pat morkų tyrelės).Tonizuojančios, t.y. suglebusiai raukšlėtai veido odai (ramunių, gervuogių, žemuogių, dilgėlių, našlaičių, jonažolių ir kt.)Sutraukiančios poras bei balinančios (petražolės, pipirmėtės, pomidoro, alavijo, agurko, citrinos,raugintų kopūstų).Veidą reikia saugoti nuo stiprių atmosferos dirgiklių – saulės, vėjo, šalčio. Jei veidas linkęs strazdanoti, jau nuo vasario, kovo mėnesių jį reikia tepti apsauginiais kremais, kuriuose yra medžiagų, sulaikančių ultravioletinius spindulius.Nuo pigmentinių dėmių rekomenduojama gerti šalavijų arbatą, kiaulpienių šaknų nuovirą. Neryškias pigmentines dėmes galima balinti baltašaknės sultimis, beržų sula, petražolės sultimis.Švelnią ir jautrią odą tinka valyti mėtų trauktine. Vieną valgomą šaukštą mėtų užpilti stikline verdančio vandens, palaikyit, kol atvės, perkošti ir jau galima naudoti.Jei pabrinkę paakiai, gerai tinka rytinės ir vakarinės žalios tarkuotos bulvės bulvės kaukės. Masė užkrečiama ant marlės skiautelės ir uždedama ant pabrinkusio poakio. Po 10-15 min. nuėmus kaukę, sutepti maistinguoju kremu su vitaminais A, E, kuris po 10 min. nuvalomas vata, suvilgyta arbatos nuoviru.Jei norime , kad veidas būtų rusvos spalvos, tepkime jį morkų sultimis, kasdien išgerkime morkų sulčių.

Kaukės normaliai ir sausai veido odai

I. 1 kiaušinio trynys 1 arbatinis šaukštelis aliejaus 1 arbatinis šaukštelis sulčių 1 arbatinis šaukštelis medaus ar grietinės Kad kaukė būtų tirštesnė, įtrupiname juodos duonos.

Jei oda linkusi į uždegimą ir pleiskanojimą:

II. 1 valgomą šaukštą avižinių dribsnių užpilti 4 valgomais šaukštais šviežios grietinėlės arba pieno. Kai dribsniai išbrinks, masę tepti ant veido. Lasikyti 10-20 min.III. 2 arbatinius šaukštelius mielių ištrinti su pienu arba aliejumi, arba sultimis iki grietinės konsistencijos.IV. 2 arbatinius šaukštelius varškės ištrinti su 1 arbatiniu šaukšteliu medaus, įpilti truputį aliejaus.V. 3 valgomus šaukštus varškės ištrinti su grietine, grietinėle.

Balinanti mielių kaukė tinka bet kuriam odos tipui.

VI. 15-20 g mielių išmaišyti su 1-2 šaukšteliais pieno ir keliais kristalėliais cukraus. Indą su šia tyrele palaikyti 2-3 min. karštam vandeny, paskui maišant įlašinti dar 1-1,5 šaukštelio sulčių (citrinos, greipfrukto, raudonųjų serbentų). Po 15 min. kaukė nuplaunama arbatos nuoviru. Nusausinus veido odą, sutepti ją maitinamuoju kremu.VII. Kaukė iš vaisių (obuolių, apelsinų, persikų, slyvų, bananų, abrikosų), daržovių (morkų, pomidorų, šviežių kopūstų, petražolių, agurų, arbūzų), uogų (braškių, vynuogių, žemuogių, juodųjų serbentų, aviečių). Dedame ant odos griežinėlius, košelę. Sultimis suvilgome marlę (iškerpame skylutes akims ir nosiai) ir uždengiame odą (sultimis vilgome marlę kelis kartus). Sultis galima maišyti su aliejumi, kiaušinio tryniu, ggrrietine. Kad kaukė būtų tirštesnė, pridėti varškės ar juodos duonos. Galimi įvairūs variantai: sultys maišomos su grietinėle ir aliejumi, su aliejumi ir varške, su aliejumi ir juoda duona, jautresnę odą prieš dėdamos kaukę plonai patepame riebiu kremu. Jei oda riebi, sumaišome su išplaktu kiaušinio baltymu.VIII. Išvirti obuolį piene ir košele tepti veidą.IX. Imame įvairių džiovintų žolių – mėtų, liepžiedžių, ramunėlių, čiobrelių, rožių lapelių, krapų. Vieną valgomą šaukštą mišinio užpilame viena stikline verdančio vandens, uždengiame ir palaukiame, kol atvės. Suvilgome marle šiltu nuoviru, lengvai nuspaudžiame ir dedame ant veido. Marle vilgome nuoviru kelis kartus. Galime tepti ant veido išbrinkusią žolių masę, pridengti marle, suvilgyta nuoviru. Po kaukės odą plonai patepame maitinamuoju kremu.

Jei išsiplėtę kapiliarai, medaus kaukės geriau nedėti. Jei oda sausa, reikia naudoti daugiau pieno, sviesto, kiaušinių, kepenų, morkų, troškintų aliejuje, juodos duonos, varškės, daugiau daržovių (svogūnų laiškų, salotų, špinatų, pomidorų).

Riebi oda

Odai valyti ir dezinfekuoti, suminkštinti, sutraukti poras, galime pasigaminti žolių nuovirą iš mėtų, čiobrelių, medetkų, ramunėlių, rožių lapelių: 1 valgomą šaukštą mišinio užpilti stikline verdančio vandens, uždengti, palaukti, kol atvės, nukošti, suvilgyti nuoviru kelis sluoksnius marlės ir uždėti ant veido. Galima nuoviru suvilgyta vata plekšnoti odą, stengiantis, kad įsigertų kuo daugiau nuoviro. Namie galima pasigaminti losjoną, kuris parūgštins, dezinfekuos, suminkštins ir pabalins odą.

30 g (2 valg.š.) citrinos sulčių, 30 g (2 valg. š.) agurkų sulčių, 60 g (4 valg.š.) rožių lapelių nuoviro, 30 g (2 valg.š.) degtinės, 10 g (2 nepilni arbat.š.) glicerino.

Rožių lapelių nuoviras: 1 valgom. š. rožių lapelių užpilti stikline verdančio vandens, palaukti, kol atvės, nukošti.Vakare riebią odą nuprausiame vandeniu, atgaiviname losjonu ir patepame neriebiu emulsiniu kremu, drėkinamuoju kremu. Jei oda labai riebi, ir dieną galima pavalyti losjonu. Dažnai ir riebi oda nusiprausus vandeniu parausta, ją traukia – tokiu atveju prieš prausimąsi pasitepkime pieno išrūgomis, kosmetiniu pieneliu, užvirinkime vandenį, galima jį sumaišyti pusiau su ramunėlių, medetkų, liepžiedžių nuoviru.1-2 kartus per savaitę dedame kaukę. Prieš kaukę užsidėkime šiltą pavilgėlį iš minėtų žolių nuoviro, 1 kartą per mėnesį pasidarykime garo vonelę, kuri praplės poras, oda geriau pasiruoš priimti kaukę.

Kaukės riebiai odai

Jos valo, ramina, dezinfekuoja, sutraukia poras, maitina.I. 1 arbatinį šaukštelį mielių sumaišyti su 3% peroksido tirpalu iki grietinės konsistencijos.II. 2 arbatinius šaukštelius kiaušinio trynio sumaišyti su 0,5 arba 1 šaukštelio citrinos, obuolių ar spanguolių sulčių, įpilti 1-2 arbatinius šaukštelius grietinės. Nuvaliusios kaukę, užsidėkime vidutinio stiprumo arbatos pavilgėlį.III. Išplaktą baltymą sumaišyti su arbatiniu šaukšteliu medaus, įberti miltų ir išplakti, kol pasidarys košelė.IV. Varškę sumaišyti su išplaktu baltymu ir grietinėle.V. Tarkuotą obuolį sumaišyti su tarkuotu agurku.VI. Dėti susmulkintus raugintus kopūstus. Nusiėmus kaukę, patepti odą emulsiniu arba drėkinamuoju kremu.VII. Apelsinų, mandarinų, citrinų, greipfruktų odelėje yra aliejaus, kuris labai naudingas odai – galime pasidaryti citrusinį vandenį. Vieno ar kelių vaisių odelė sudedama į porcelianinį indą ir užpilama šaltu virintu vandeniu: vandenyje odelės peiliu susmulkinamos. Po paros nukošiame ir vatos tamponu rytą ir vakare vilgome, valome odą.

Tonizuoja odą apsitrynimai ledo gabalėliais pagal odos linijas. Efektas didesnis, jei sušaldomas ne vanduo, o įvairios daržovių, vaisių, uogų sultys, žolių (ramunėlių, čiobrelių, medetkų, rožių lapelių, liepžiedžių ir kt.) nuoviros.Jei oda riebi, vengti saldumynų, šokolado, aštraus, riebaus maisto, negerti juodos kavos, pieną vartoti geriau rūgštų, valgyti daug daržovių, vaisių.Mišri oda – riebias sritis prižiūrime kaip riebią odą, sausas – kaip sausą. Suskirdus lūpoms nuo šalčio ar vėjo, patariama vatos gabalėlį suvilgyti pašildytame aliejuje (alyvų, kukurūzų, saulėgrąžų) ir, suspaudus jį lūpomis, laikyti 10-15 min. Galima į aliejų įlašinti kelis lašus vitamino A.Jei trūkinėja lūpos, patepkime jas medumi.Saulėje nudegus ar vėjui iki raudonumo ir skausmo nugairinus veido odą, reikia sutepti kiaušinio tryniu ir leisti nudžiūti, po to nuplauti šiltu vandeniu su muilu. Nebeliks nei skausmo, nei kaitimo.Kaklo odos priežiūra turi būti neatskiriama nuo veido priežiūros, visos kosmetinės procedūros, daromos veidui, turi būti daromos ir kaklui. Kaklo odą prižiūrime kaip sausą odą. Nenaudokime kaklui losjonų, kuriuose yra spirito, geriau valykime jį kosmetiniu pieneliu, grietinėle, vasarą plaukime vėsesniu, žiemą – kambario temperatūros vandeniu. Reikėtų turėti riebų ir drėkinamąjį kremą. Riebiu kremu galime pasitepti vakare, kai turime daugiau laiko: tepame ant nuvalytos odos pagal odos linijas, po 20 min. pirštų galais stengiamės įplakti dar nesusigėrusį kremą, likusį nuspaudžiame delnais ior sutepame rankas, kojas. Rytą po prausimosi tepamės drėkinamuoju kremu. Kremus reikia keisti. Kad kaklo oda ilgai išliktų elastinga, darykime kaklo mankštą kiekvieną dieną, nuavliusios jį pieneliu, kosmetine grietinėle.Be mankštos, kaukių, būtinos dar papildomos priemonės – kontrastiniai kompresai ir šilto aliejaus ar maitinamojo kremo kompresai. Iš pradžių aliejaus ar maitinamojo kremo kompresų kursas, po to – kontrastinių kompresų kursas arba pakaitomis – kartą per savaitę aliejaus ar maitinsamoko kremo kompresas ir kartą – kontrastiniai kompresai. Kursas – 10-12.Nuvaliusios kaklą pieneliu, tepame šiltu aliejumi ar kremu storiau, po to dedame šiltą drėgną pavilgėlį iš kelių sluoksnių marlės, ant jo – plėvelę ir šiltai apvyniojame. Laikome pusę valandos. Kontrastiniams kompresams reikia rankšluosčio, kuris pakaitomis suvilgomas šiltu ir šaltu vandeniu ar žolelių nuoviru. Nuovirą galima pasigaminti iš ramunėlių, mėtų, liepžiedžių, jonažolių. Šiltas kompresas laikomas vieną minutę, o šaltas – pusę minutės. Kartojama keletą sykių. Baigiama šaltu kompresu. Po to patepame maitinamuoju kremu. Jei turime laiko, prieš kompresus užsidėkime maitinamąją kaukę: išvirkime bulvę su lobele, nulupkime, įpilkime pieno, įdėkime kiaušinio trynį ir viską gerai išmaišome. Tepkime dar šiltą masę ant kaklo. Arba sutrinkime dar šiltą virtą bulvę, praskieskime pienu pusiau su sultimis (vaisių, daržovių, uogų) iki košelės. Arba: 2 karštos bulvės, 1 kiaušinio trynys,1 arbatinis šaukštelis aliejaus, 1 arbatinis šaukštelis citrinos sulčių arba truputis smulkios druskos.

Plaukų priežiūra

Gražūs, blizgantys ir tankūs plaukai visais laikais ir visose tautose buvo žmogaus puošmena ir pasididžiavimas, tačiau organizmui senstant, taip pat po sunkių ligų, o dažnai ir netinkamai prižiūrimi, jie pradeda slinkti, retėti. Kad plaukai būtų sveiki, gerai augtų, reikia vartoti daugiau daržovių, vaisių, kruopų, žirnių, pupelių, aliejaus, liesos mėsos, taip pat pieno ir jo produktus.Svarbiausia plaukų priežiūra yra šukavimas ir plovimas. Galvą reikia plauti minkštu vandeniu – į litrą vandens dedamas šaukštelis geriamosios sodos arba šaukštas glicerino. Išplautus plaukus patartina perplauti ajerų, dirvinio asiūklio, beržų lapų, medetkos, ramunėlių, šalpusnio ar varnalėšos nuoviru. Tamsius plaukus geriau perplauti ąžuolo žievės arba dilgėlių nuoviru.Jei plaukai slenka, išplautą sausą galvos odą reikia įtrinti ajerų, arnikos arba asiūklio ištraukomis, dilgėlių lapų užpilu, citrinos ir morkų sultimis ( sumaišius jas lygiomis dalimis), nasturtės, ramunių ištraukomis, tuopų pumpurų arba šilinio viržio nuovirais.

Plaukų šaknis stiprina, naikina pleiskanas losjono “Bio-4” (yra dilgėlių, šalpusnių, apynių ekstrakto), losjono “Nolan” (su ramunėlių, medetkos ekstraktais).

Rankų priežiūra.

Rankas reikia dažnokai plauti, bet šiltu vandeniu retai, kai būna nešvarios. Vartojant šarminius muilius, skalbimo miltelius, rankų oda pasidaro sausa, šiurkšti, sutrūkinėja ir gali išsivystyti odos už degimas ar egzema. Švarias rankas galima patepti minkštinančiais ir maitinančiais kremais. “Veliur” – su ramunėlių ekstraktu, “Stella”, “Persikovyj” – su persikų aliejumi, “Kristal”, “Krem dlia ruk” ir kt. Prieš skalbiant rankas reikia patepti apsauginiais kremais: “Zaščytnyj”, “Silans”.

Kojų priežiūra

Kojas reikia plauti kasdien, geriau du kartus arba bent vakarais. Nuvargusiems kojas atgaivina ramunių, pušies spyglių nuoviro vonios. Prakaituojančioms kojoms tinka ramunių, ąžuolo žievės, dirvinio asiūklio drungnos vonios. Jei pėdos trūkinėja, jas išberia, patartina daryti sidabražolės, šilinio viržio, jonažolės, dilgėlių nuovirų vonias. Linkusias prakaituoti kojas patartina aptrinti citrinos šviežia žievele arba kamparo, salicilo spiritu.Atsiradus nuospaudoms, kojas reikia reguliariai kas savaitė 10-20 min. mirkyti karštame muiluotame ir geriamąja soda suminkštintame vandenyje. Į trijų litrų talpos vonelę įdedama stipraus ramunių graižų nuoviro ir valgomas šaukštas sodos. Išmirkius kojas geriamosios sodos vonelėje, ant nuospaudų galima dėti česnako sulčių pavilgus. Tokias procedūras daryti 12-15 kartų.Natūralūs augalų preparatai yra daug kartų patikrinti ir juos galima rekomenduoti masiniam vartojimui. tačiau nereikia pamiršti, kad augalinėms medžiagoms (žemuogėms, apyniams, jonažolėms) organizmas gali būti jautrus. Todėl pastebėjus alerginius požymius, tuojau reikia kreiptis į gydytoją.

Vitaminai ir mūsų išvaizda

Iš patyrimo žinome, kaip mūsų išvaizdą veikia mityba. Vitaminų A,E, F, B, C ir kitų svarba odai, gleivinėms, plaukams, regėjimui akivaizdi. Organizmui jų tereikia labai mažai – miligramais ir mikrogramais. Vitamainai veikia kaip organizmo medžiagų apykaitos procesų katalizatoriai. Beveik visi jie gaunami su maistu.

Vitaminas A.

Iš augalų mūsų organizmas pasisavina karotiną, kuris tampa statybine medžiaga vitaminbui A gaminti. Nemažai vitamino A gauname iš gyvulinių riebalų (sviestas, taukai, kepenys, kiaušinių tryniai). Trūkstant vitamino A sausėja oda, menkėja plaukai ir nagai, silpsta regėjimas.Iš daržovių daugiausia vitamino A turi morkos, pomidorai, špinatai. Kad nesunyktų vitaminas A, patartina virti morkas ar kitas daržoves nedideliame vandens kiekyje, pridengus dangčiu,įdėjus šaukštelį sviesto ar aliejaus.

Vitaminas E

Vitaminas E (tokoferalis) – tai atjauninantis aktyvuojantis vitaminas. Vitaminas E padeda reguliuoti raudonųjų kraujo kūnelių funkcijas, pagelbsti organizmui įveikti ūmius uždegiminius procesus.Šio vitamino yra augaliniuose aliejuose, kviečių produktuose, jaunų augalų lapuose – ypač dilgėlių – neveltui jos tokios populiarios pavasarį, juk alfatokoferalio dilgėlėse 9 kartus daugiau nei kopūstuose ir 20 kartų daugiau nei salieruose. Kukurūzuose vitaminas E gražiai dera su selenu – svarbiu mūsų organizmui elementu.Vitaminas E suteikia moterims moteriškumo, aistringumo, o vyrams Juodoje duonoje šio vitamino 2 kartus daugiau nei baltoje. Prancūzai juodą rupią duoną vadina “įsimylėjusių duona”.

Vitaminas D

Vitaminą D mūsų organizmas geba ir pats pasigaminti, kai saulės spinduliai paveikia odoje esantį ergosterolį.Vitamino D daug yra jūrų žuvyse, pieno produktuose, kepenėlese, žuvų taukuose.Vitaminas D reguliuoja organizmo kalcio apykaitą, stabdo kalkėjimo procesus. Nuo jo priklauso kaulų stiprumas.

Vitaminas C

Vitaminas C – tai nuostabios galios vitaminas, kurio organizmui reikia tikrai daug. Puiki jo savybė – kad yra neperdozuojamas. Šio vitamino labai daug šviežiose daržovėse, uogose, vaisiuose. Ypač daug jo petražolių lapeliuose. Daug šio vitamino turi paprika, citrusinių kultūrų vaisiai, juodieji serbantai.Šis vitaminas dalyvauja beveik visose organizmo gyvybiunėse funkcijose, todėl, pykstant ir džiaugiantis, sergant ir sportuojant, susieikvoja daug vitamino C.

Vitaminas B1

Jo trūkumas pasireiškia nuovargiu. Svarbu žinoti, kad šį vitaminą ardo stipri kava, arbata. Šio vitamino daug yra mielėse, duonos gaminiuose, ankštiniuose, kruopose,piene, o vaisiuose ir daržovėse – nedaug.

Vitaminas B2

Vitaminas B2 ypač reikalingas odai ir jos priedams; odos elastingumo sumažėjimas, sausumas, plaukų riebalavimasis, vokų junginės uždegimai, neužgyjantys lūpų, burnos kampų įtrūkimai verčia įtarti, jog trūksta vitamino B2. Jis veikia ir smegenų medžiagų apykaitą.Šio vitamino yra piene, mielėse ir mėsos produktuose.

Vitaminas PP

Vitaminas PP palaiko periferinių kraujagyslių sienelių tonusą, todėl jis vartojamas kosmetikoje, kai išsiplėtusios veido kraujagyslės, kai nužvarbusi galūnių oda. Trūkstant šio vitamino, gali pradėti sliknti plaukai, oda pasidaryti sausa, pakisti jisspalva.

Viatminas B6

Vitaminas B6 – varjamas jaunatvinių spuogų profilaktikai, nes reguliuoja riebalinių liaukų funkciją.Vitamino B6 yra mielėse, kepenėlėse, kiaušinių tryniuose, žirniuose. Žiemą mūsų maistas gerokai nuskursta: kaupuose saugomos daržovės praranda daugiau kaip 50% vitaminų, pieno ir jo produktų kokybė blogėja, net vištų kiaušiniai žiemą gerokai prastesni, nei vasarą. Šiuo laikotarpiu galima naudoti sintetinių vitaminų kompleksus : Undevit, Arovit -Dekamevit. Ypač vertingi kompleksai, kur be vitaminų, yra ir mikroelementų: kvadevit, Taksov ir kt.

Vasarą valgykime natūralius produktus – daržoves, vaisius, uogas, įvairias mišraines – ir vitaminų gausime pakankamai. Beje, žalioji masė pagyvina žarnyno peristaltiką, gerina kasos bei kepenų fermentų gausybę, skatina organizmo gyvybines funkcijas.

Paprastasis agurkas

Agurkų vaisiai nuo seno vartojami kosmetikoje. Jų sultys minkština, balina odą ir naikina strazdanas. Nuo šviežių agurkų vaisių sulčių sumažėja ar visai išnyksta paprastieji odos spuogai.Sausai odai kaukės ruošiamos taip: Ant švaraus veido uždedamas plonas sluoksnelis vatos ar marlės, ant kurios tepama tarkuotų agurkų tyrelė. po 20 min. kaukė nuimama, veidas nušluostomas sausos vatos tamponais ir patepamas maitinamuoju kremu.Galima šviežią agurką (su žievele) supjaustyti plonais griežinėliais ir dėti juos ant veido vieną šalia kito. Ant kaklo griežinėlius dėti išdėliotus ant marlės. laikoma 10 minučių.

Kaukė sausai ir normaliai veido odai 2 dalys šviežių agurkų sulčių 1 dalis pieno ar grietinėlės

Tyrele tepamas veidas. Po 20-25 minučių jis nuvalomas šiltu vandeniu. Nudegus saule, ypač pavasarį, ir išryškėjus šlakams, rekomenduojamas toks receptas. Viena dalis agurkų sėklų užpilama 10 dalių 40 laipsnių spirito. Po 2 savaičių perkošiama. Prieš vartojimą preparatą reikia 10 kartų praskiesti vandeniu ir tepti šlakuotas vietas.

Skystis sausai veido odai 4 dalys tarkuotų žalių agurkų 1 dalis 40 laipsnių spirito.

10 dienų laikoma tamsioje vietoje. Perkošiama per marlę ir valomas veidas vatos tamponais tol, kol vata lieka švari. Nuvalius veidas apipurškiamas vandeniu, lengvai nusausinamas ir patepamas riebiu kremu.Apvytusiai ir raukšlėtai veido odai tonizuoti gaminami tokie skysčiai. Imama 60 g 45 laipsnių spirito 15 g agurkų sulčių 25 g žemuogių sulčių 0,2 g solitilo rūgštiesAgurkų sultys vartojamos ir losjonų gamyboje. Losjonas “Oginiečnyj”, susidedantis iš agurkų ekstrakto, pepsino, citrinos rūgšties, sutraukia išsiplėtusias odos poras ir balina odą. Dažniausiai vartojamas losjonas ruošiamas taip: 300 g sutarkuotų šviežių agurkų, 1 citrinos sultys 200 g 40 laipsnių spirito.Butelis užkemšamas ir 2 savaites palaikomas tamsioje vietoje. Po to mišinys nukošiamas ir į gautą skystį įpilama 100 g kamparo spirito. Ištrinami 3 kiaušinių tryniai su medumi (20 g) supilama į paruoštą agurkų spirito skystį ir gerai sumaišoma. Valoma normali ir nelabai riebi veido oda. Losjoną reikia laikyti vėsioje vietoje.Pramonė iš agurkų sulčių gamina kremus įvairiai veido odai tepti.

Balinis ajaras

Kosmetinėms procedūroms vartojami ajero šakniastiebiai. Iš jų gaminami ekstraktai, tinktūros, nuovirai, milteliai.Nuoviras vartojamas plaukams stiprinti. Jis ruošiamas taip. Šakniastiebiai susmulkinami ir virinami 10-15 min., po to pridedama ajerų lapų, žiedų ir virinama dar 5 min. Šviežiu nuoviru perplaunama galva. Nuo jo plaukai šviesėja, nesišakoja, blizga, išnyksta pleiskanos.

Paprastasis apynys

Plaukų šaknis stiprina tokių žolių nuoviras: 30 g apynių spurgų 30 g varnalėšos šaknų 80 g vaisinio putoklio šaknų 30 g dirvinio asiūklio žolės 20 g rozmarino žiedų Užpilama vandeniu ir 10 min. virinama.

Paprastasis ąžuolas

Ąžuolo žievės nuoviras turi sutraukiančių, priešuždegiminių, antiseptinių medžiagų. Todėl jo dažnai dedama į dantų pastas, eleksyrus.Nušalusiai, išbertai ir išsiplėtusiomis poromis odai žievėsnuoviras gaminamas taip:

2 šaukštai sausos susmulkintos žievės užpilama 0,5 litroverdančio vandens, pavirinama 15 min. ir perkošiama. Nuovirasvartojamas kompresams.

Nuoviras plaukų šaknims stiprinti 10 g sutrintos ąžuolo žievės 10 g sutrintos gluosnio žievės 10 g čiobrelių žolės4 šaukštai mišinio užpilama litru vandens, pavirinama 15 min. ir atvėsus perkošiama. Nuoviru įtrinama plinkančios galvos oda.

Nušalusiai sutrūkinėjusiai odai gydyti ir labai prakaituojančioms kojoms ruošiamas nuoviras: 50 g sausos susmulkintos ąžuolo žievės užpilama 4 litrais vandens, virinama 20 min., atvėsus perkošiama. Nuoviras pilamas į vonią su vandeniu ir jame mirkomos kojos.

Vaistinė baltašaknė

Kosmetikoje vartojamos šviežios baltašaknės šakniastiebių sultys ir sausų šakniastiebių nuoviras. Šakniastiebių sultimis tepamos strazdanotos vietos. Traumuotų vietų mėlynėms gydyti ruošiamas nuoviras. 40-50 g šakniastiebių 500 g verdančio vandens ir palaikoma 4 val. Perkošiama ir dedami kompresai ant pažeistų vietų.

Plaukuotasis beržas

Kosmetinėms procedūroms vartojama beržų pumpurai, lapai, sula, degutas.Beržo sulą patartina gerti, nes ji stiprina organizmą, be to, vartojama, kai veido oda spuoguota, pigmentuota. Veidą galima valyti gryna sula arba iš jos paruoštu losjonu. Sula tinka plaukams perplauti, juos stiprina.Labai sausai odai galima pagaminti tepalą. Į pašildytą landiną pridedama nufiltruotos beržų pumpurų ištraukos. Lanolinui sustingus, likusi ištrauka nupilama. Toks tepalas turi malonų balzamo kvapą. Jis vartojamas nuo odos išbėrimų, egzemos.Įvairūs beržo preparatai vartojami plaukų priežiūrai. Juose esančios medžiagos skatina plaukų augimą. Nuo stipresnės nuoviro koncantracijos plaukai šviesėja (gelsvėja).Plaukams stiprinti ir nuo pleiskanų gaminamas vanduo iš beržo sulos ir medetkos žiedų. Kad nerūgtų, prisdedama prieskoniniai gvazdikėliai, truputis cinamono. Vakarais įtrinama galvos oda.Beržo degutas yra daugelio preparatų sudėtinė dalis. Jis turi antibakterinių medžiagų, naikina niežų erkes, utėles.

Bulvė

Bulvių sultimis gydomi odos uždegimai, egzema, nudegimai, nuospaudos. Šiam tikslui bulvės nuplaunamos, nulupamos ir sutarkuojamos. Tarkė iškrečiama 0,5-1 cm storio sluoksniu ant kelis kartus sulankstytos marlės ir dedama ant pažeistos vietos. Po 1,5-2 valandų tarkė pakeičiama. Nakčiai būtina kompresą nuimti.Bulvių sulčių kompresai dedami ant nušalusios, paraudusios nosies.

Sausą veido odą gaivina vadinama rytiečių kaukė: tarkuota žalia bulvė šaukštelis grietinėlės keli lašai augalinio aliejaus 0,5 šaukštelio ženšenio. Viskas gerai sumaišoma ir gauta košele tepamas veidas. Po 20min. nuplaunamas.

Ant pabrinkusių vokų galima dėti tokią tyrelę: šaukštelis tarkuotų bulvių šaukštelis kvietinių miltų 2 šaukšteliai pieno.

Rankų odą minkština ir balina tyrelė: 5 vidutinės virtos bulvės 5 šaukštai pieno Tyrele įtrinama rankų oda. Po 5 min. rankos nuplaunamos šaltuvandeniu.

Valgomasis česnakas

Kosmetikoje vartojama česnako tyrelė, tinktūra ir alilsatas. Česnako tyrele gydomos pleiskanos, karpos, nuospaudos. Plaukų šaknis stiprina ir pleiskanas naikina česnako tinktūra ir alilsatas. Tinktūrai gaminti imama viena dalis šviežių česnako skiltelių ir trys dalys 70 laipsnių spirito. Palaikoma 7-8 dienas šiltoje vietoje, po to nufiltruojama.Alilsato gamyba. Imama 4 dalys šviežių česnakų skiltelių be žievės ir 10 dalių 96 laipsnių spirito. Palaikoma 7 dienas, po to nufiltruojama, pridedama po kelis lašus kmynų, pankolio ir mėtų eterinio aliejaus.Tinktūra ir alisatas naudojami galvos odai įtrinti. Keptas česnakas su sviestu arba piene virtas minkština skausmingas nuospaudas.

Paprastasis čiobrelis

Kaukė mišriai veido odai: 10 g čiobrelio žolės, ramunių žiedų pipirmėtės lapų, arnikos žiedų ir sėmenų. Viskas sumaišoma, užpilama verdanęiu vandeniu ir 10 min. šutinama. Atvėsusia tyrele tepamas veidas. Po 15-20 min. nuplaunamas pirma šiltu, po to šaltu vandeniu.

Antpilas veido poroms sutraukti: Imama po lygiai čiobrelio žolės, ramunių žiedų, papirmėtės lapų ir užpilama 2% salicilo spiritu. Savaitę palaikoma, po to perkošiama. Į pusę stiklinės gauto antpilo supilamas vienos citrinos sultys ir virinto atšaldyto vandens papildoma iki pilnos stiklinės.

Antpilas apvytusiai ir raukšlėtai odai tonizuoti: Viena dalis čiobrelio žolės dvi dalys pipirmėtės lapų trys dalys ramunių žiedų dvi dalys 3% boro rūgšties ir šimtas dalių vynuogių vyno. Mišinys savaitę laikomas šiltoje vietoje. Vartojamas kaip pavilgas.

Antpilas riebios veido odos poroms sutraukti: 2,5 g čiorelio žolės 1,5 g rozmarino žolės 3 g pipirmėtės lapų 3 g ramunių žiedų ir 100 g 60 laipsnių spirito. Mišinys palaikomas kelias dienas.

Didžioji dilgėlė

Kosmetikoje vartojami švieži, džiovinti dilgėlės lapai ir šakniastiebiai. Lapai renkami augalams žydint, geriausia skinti viršūnės šakeles.

Ištrauka plaukams stiprinti 1-2 šaukštai susmulkintų, šviežių lapų užpilama stikline verdančio vandens, kiek palaikius nukošiama, ir naudojama plaukų šaknims įtrinti. Tokia procedūra kartojama ilgą laiką.

Nuoviras su spiritu arba actu nuo pleiskanų: 100 g smulkiai supjaustytų dilgėlių lapų 750 g vandens 250 g acto Verdama 30 min. Šiuo nuoviru rekomenduojam įtrinti galvos odą kiekvieną vakarą, kol išnyks pleiskanos.

Naikina pleiskanas ir stirina plaukus dilgėlių lapų ir šaknų ištrauka: 1 dalis lapų 1 dalis šaknų

5 dalys 40 laipsnių spirito.

Palaikoma 10 dienų. Po to nukošiama, įpilama 50 g salicilo spirito ir įtrinama galvos oda 3 kartus per savaitę. po poros savaičių galva išplaunama šampūnu.

Antpilas plaukams perplauti 30 g dilgėlės lapų 20 g šaknų 10 g ajero šakniastiebių 20 g acto ir 30 g 96 laipsnių spirito.

Viskas sumaišoma ir palaikoma apie savaitę. Toks mišinys tinka ir plinkančioms vietoms įtrinti.

Plaukams perskalauti vartojami dilgėlių lapai mišinyje su kitais augalais: varnalėšos šaknimis, ajero šakniastiebiais, tujos šakelėmis, ramunės žiedais, asiūklio žole, apynio spurgais.

Patariame 2-3 minėtus augalus sumaišyti lygiomis dalimis ir 3-4 šaukštus mišinio užpilti litru vandens ir 5 min. pavirinti. Po 10-15 min. perkošti.

Kaukė sausai odai 1 šaukštas susmulkintų dilgėlių lapų 1 šaukštas susmulkintų špinatų lapų avižinių miltų ir morkų sulčių. Viskas sumaišoma ir tyrele tepamas veidas. Po 15-20 min. nuplauname šiltu, po to šaltu vandeniu.

Jei oda jautri nušalimams, daroma tokia kaukė: smulkiai supjaustyti dilgėlės lapai (2-3 šaukštai) sumaišomi su bulvių sultimis, tyrelė pašildoma, bet neužvirinama. Kaukė laikoma 15-20 min. Veidas nuplaunamas šiltu, po to šaltu vandeniu.

Erškėtis

Iš erškėčio vaisių ruošiamos kaukės suglebusiai, suvytusiai ir susiraukšlėjusiai odai.

Švieži, sveiki ir švarūs vaisiai, pašalinus sėklas, mediniu šaukštu sutrinami stikliniame inde. Marlės skiautė sumirkoma sutrintų vaisių tyrelėje ir dedama ant veido. Po 10-15 min. kaukė nuimama. Kaukę galima dėti ant veido 3-4 kartus per savaitę.

Kaukė riebiai odai

Sutrinami 2 šaukštai erškėtrožės vainiklapių, įpilama 2 stiklinės šalto vandens ir 3 min. pavirinama ant silpnos ugnies. Atvėsus marlės gabalėlis suvilgomas nuovire ir dedamas ant veido. Marlė vilgoma 2-3 kartus kas 15-20 min. Po procedūros veidas nuplaunamas šiltu vandeniu.

Išspaustos vaisių sultys sumaišomos su nedideliu kiekiu kvietinių miltų ir gauta tyrele tepamas veidas, kaklas. Po 20-30 min. kaukė nuplaunama virintu ir atšaldytu iki kambario temperatūros vandeniu.

Gyslotis

Nuo senų laikų žmogus švarius gysločio lapus dėdavo ant sumuštų, paraudusių vietų, žaizdų. Jie gydo uždegimus, žaizdas, skatina pažeisto audinio ląstelių regeneraciją.

Šviežias sultis sumaišius su landinu, gaunamas tepalas, kuriuo taip pat gydomos žaizdos, pūliniai, odos uždegimai.

Paprastoji kraujažolė

Kraujažolės preparatai turi tonizuojančių, priešuždegiminių ir kraują stabdančių medžiagų. Riebiam veidui ruošiamas spiritinis ekstraktas. Keli gramai kraujažolės žiedų užpilami 30 laipsnių spiritu ir kelias dienas palaikoma. Gautu skysčiu valoma oda.

Nuoviras nuo veido odos uždegimo 10 g sausų kraujažolės žiedų užpilama 500 g verdančio vandens ir palaikoma, kol prisitraukia. Perkošiama ir vartojama kompresams. Be to, šis nuoviras balina, švelnina odą. Juo galima skalauti burną, kai esti blogas kvapas, taip pat mirkyti jame suskilusias rankas, kojas.

Vaistinė medetka

Kosmetikoje iš medetkos žiedų gaminami losjonai, kremai. Namų sąlygomis galima paruošti nuovirą, spiritinę, vandeninę ištrauką, tepalą.Medetkos žiedų ištrauka sutraukia veido poras, mažina riebalų išsiskyrimą, todėl tinka riebiam, inkštiruotam veidui valyti, taip pat riebiai, pleiskanojančiai galvos odai įtrinti ir nuo plaukų slinkimo. Ja rekomenduojama profilaktiškai skalauti gerklę, nuo stomatito.

Kaukė riebiai veido odai: Šaukštas medetkos žiedų užpilamas stikline vandens ir pridedama avižų ar kviečių miltų iki grietinės konsistencijos. Tyrelė dedama ant veido. Po 20-30 min. veidas nuplaunamas šiltu vandeniu.

Vaistinėse parduodamas tepalas, kuriuo gydomi odos uždegimai, inkštyruotas veidas, pūliniai. Imame 10-20 g spiritinės medetkų žiedų ištraukos ir gerai sumaišome su 80-90 g vazelino.

Nuoviras palukams stiprinti 10 g susmulkintų sausų varnalėšos lapų 5 g sausų medetkos žiedų 0,5 litro vandens

Verdame 15 min. Skystis nukošiamas, praskiedžiamas vandeniu ir juo plaunama galva 2 kartus per savaitę arba 2 kartus įtrinama galvos oda. Kiekviueną kartą ruošiamas šviežias nuoviras.

Mėlynė

Mėlynės vartojamos kaip vitamininga , priešuždegiminė ir regėjimą gerinanti priemonė.Šviežių virtų mėlynių uogų tyrele gydoma egzema, paprastieji spuogai, nudegimai,dedervinės, odos uždegimas.Mėlynių žolės nuoviras vasaros pradžioje tinka riebiemsplaukams perskalauti.

Valgomoji morka

Morkos atgaivina, švelnina odą, palaiko jos elastingumą. Jų kaukės tinka bet kuriai odai, ypač suglebusiai, pradedančiai raukšlėtis veido odai. Ilgesnį laiką dedant kaukes, oda įgauna gelsvoką atspalvį.Į sutarkuotas morkas galima pridėti kiaušinio baltymo ,arbatinį šaukštelį alyvų aliejaus ir truputį miltų masės sutirštinti. Gauta mase tepamas veidas. Kaukė lakoma 20 min. Arba paimti šaukštą baltojo molio miltelių, šaukštą morkų sulčių ir gauta tyrele tepti veidą. Po 20 min. veidas nuplaunamas vandeniu. Sausai odai naudinga sutrintas morkas sumaišyti su landino kremu.

Didžioji nasturtė

Kosmetikoje tinka žali nesuvytę lapai, žiedai, neprinokę vaisiai ir šviežios sultys. Nasturtė turi antibiotinių savybių. Nasturtės žolės ištrauka ir sultys vartojamos nuo plaukų slinkimo.

Imama 100 g susmulkintų šviežių nasturtės lapų 100 g šviežių dilgėlės lapų 10 g miškinės sidabražolės šakniastiebių 0,5 litro 95 laipsnių spirito.

Laikoma 15 dienų. Ištrauka įtrinama išplauta galva.Nasturtės sultimis gydomi niežai.

Sėjamoji petražolė

Vaistams ir kosmetinėms procedūroms vartojami vaisiai, žolė, lapai ir šaknys. Petražolių vaisių sultys arba tirštas nuoviras, pridėjus vazelino (2 dalys sulčių ir 3-4 dalys vazelino) naikina žmogaus parazitus.Stiprus petražolių šaknų nuoviras, pridėjus į jį citrinos sulčių, vartojamas šlakuotai ir piggmentuotai veido odai balinti. Juo veidas suvilgomas ryte ir vakare. Odą balina ir šviežių petražolių sultys.

Vitamininė-lecitininė kaukė veidui 1 citrinos žievelė 1 kiaušinio trynys aliejusŽievelė sutrinama ir sumaišoma su kiaušinio tryniu, 15 min. palaikoma stikliniame inde. Prieš vartojimą į mišinį įpilama aliejaus ir gerai išmaišoma. Tyrele tepamas veidas ir laikoma, kol išdžiūsta. Kaukė nuplaunama šiltu vandeniu, įpylus į jį petražolės nuoviro (žiupsnelis šviežių petražolių lapų užplikinama verdančiu vandeniu ir kiek palaikoma), po to dedamas šalto vandens kompresas.Šviežia petražolės žolė sutrinama ir dedama ant pūliuojančių spuogų, vabzdžių sukandžiotų vietų.

Pipirmėtė

Kosmetikos tikslams vartojami pipirmėtės lapai, eterinis aliejus ir mentatis.Raukšlėtam veidui tonizuoti ruošiamas toks preparatas: ąrbatinis šaukštelis sausų pipirmėtės lapų, ramunių, jonažolės ir liepos žiedų, sumaišoma, užpilame 2 stiklinėmis verdančio vandens ir palaikoma 2-3 val. Po to perkošiama per marlę ir įdedama 2 šaukštai 45 laipsnių spirito.Tokiu skysčiu vakare suvilgomas veidas. skysčiui išdžiuvus veidas patepamas kremu. Arba imama 10 g sausų pipirmėtės lapų 15 g ramunių žiedų 5 g čiobrelio žolės 10 g 3% boro rūgšties 500 g vynuogių vyno.Kelias dienas palaikius perkošiama. Nuoviras senstančio veido kraujo apytakai pagerinti , odos poroms išplėsti ir odai dezinfekuoti. Šaukštelis sausų pipirmėtės lapų užpilamas stikline vandens ir virinamas ant labai silpnos ugnies. Veidas arba garinamas arba dedami ant jo šilti nuoviro kompresai.

Po skutimosi sudirgintai odai tinka toks preparatas 38 g rožių vandens 100 g kalkių vandens 5 g glicerino 0,15 g pipirmėtės eterinio aliejaus 0,05 g mentolo.Mentolis ir eterinis aliejus ištirpinami mažame kiekyje spirito, po to supilama į mišinį.

Burnai skalauti, kai blogas kvapas, ruošiamas toks tirpalas: 0,5 g sololio 50 g 90 laipsnių spirito 1 lašas pipirmėtės eterinio aliejaus 75 g rožių vandens. Viskas sumaišoma. Burnai skalauti į stiklinę vandens įlašinama 5-10 lašų tirpalo.

Losjonui nuo nemalonaus prakaito kvapo paruošti imame po 1 g pipirmėtės eterinio aliejaus, pušies eterinio aliejaus, timolio, šaukštą žaliojo muilo, 30 g 40 laipsnių spirito ir 0,5 litro vandens. Losjonu tepamos prakaituojančios vietos.

Valgomasis pomidoras

Veido odai gaivinti bei maitinti tinka tokia kaukė: sveiki prinokę pomidorai supjaustomi ir pertrinami per sietelį. jei tyrelė skysta, tai į ją pridedama avižinių miltų. tyrele tepamas veidas. Po 10-15 minučių nuplaunams šiltu, po to šaltu vandeniu.

Kaukė normaliai veido odai

Šaukštas avižinių miltų 1 vaisiaus (apelsino, pomidoro, citrinos) sultys truputis šviežio pieno. Miltai sumaišomi su pienu ir praskiedžiami vaisiaus sultimis. Tyrele tepamas veidas. po 25 minučių nuplaunamas šiltu vandeniu.

Kaukė šlakuotam veidui Imamos kelios braškės pomidoras arba tarkuota ropė keli lašai žemės riešutų aliejaus Braškės sutrinamos su pomidoru, perkošiama per tankų sietelį, įlašinamas aliejus, įšmaišomas ir tepamas veidas. laikome ne ilgiau 15 minučių. Nuplaunama šiltu, po to šaltu vandeniu. Pomidorų sultimis tepamos pūliuojančios žaizdos, jos valo ir šviežina odą.

Daržovinis rabarbaras

Kosmetikos tikslams vartojami šakniastiebiai ir šaknys. Sumalti, džiovinti šakniastiebiai su šaknimis sumaišomi su actu ir gauta tyrele tepamos baltmės.

Nuoviras normaliems ir riebiems plaukams dažyti rusva spalva.Imama: 200 g susmulkintų šakniastiebių su šaknimis 500 g balto vynuogių vyno. Ant silpnos ugnies viriname, kol lieka apie 250 g skysčio. Po to atšaldome, perkošiame ir vilgome plaukus.

Stiprus vandeninis nuoviras su amoniaku arba soda plaukus nudažo rusva spalva, o su metalo druskomis – tamsia spalva.

Šakniastiebiai su šaknimis, virti baltame rūgščiame vyne, plaukus nudažo kaštonine spalva.

Vaistinė ramunė

Vaistams ir kosmetiniams tikslams ramunė buvo vartojama dar prieš mūsų erą. Šiuo metu ji taip pat labai populiari.Vaistinės ramunės preparatas turi priešuždegiminių medžiagų, jie slopina spazmus, niežulį, švelnina ir valo odą, ypaę tinka jautriai odai.

Nuoviras sausai ir raukšlėtai veido odai: Imame po kelis gramus ramunių ir liepos žiedų, pipirmėtės lapų, užpilame verdančiu vandeniu ir 10 minučių pašutiname. Perkošiama ir dar šiltokame nuovire vilgoma marlės skiautelė ir dedama ant švariai nuplauto ir riebalais patepto veido. Laikoma 1-2 minutes, po to dedamas šalto vandens kompresas ir laikomas 1-2 minutes. Taip kartojama 3-4 kartus ir procedūra baigiama šalto vandens kompresu.

Pavilgas inkštyruotai arba sudirgintai odai: Imame 15 g ramunių ir kraujažolių žiedų, dirvinio asiūklio žolės, pipirmėtės ir šalavijo lapų. Viskas sumaišoma, šaukštas mišinio užpilamas stikline verdančio vandens, palaikoma, kol prisitraukia, perkošiama.

Kompresas raukšlėtai veido odai: pipirmėtės lapų arbatinis šaukštelis ramunių žiedų arbatinis šaukštelis jonažolės arbatinia šaukštelis liepos žiedų arbatinis šaukštelis. Užpolame 2 stiklinėmis verdančio vandens ir palaikome 2-3 valandas. Perkošus į nuovirą įpilama 2 šaukštai 40 laipsnių spirito. Juo kas vakarą vilgomas veidas, o jam išdžiuvus patepama kremu.

Riebiai veido odai garinti imamas šaukštas ramunių arba liepos žiedų, užpilamas 400 g verdančio vandens, virinama ant silpnos ugnies. Veidas garuose laikomas 10-15 min. Ramunių žiedų garai tinka ir sudirgitai veido odai.

Kremas sausai odai ruošiamas taip: 50 g margarino 2 kiaušinių tryninai 10 g medaus 5 g glicerino 30 g kamparo spirito 50 g ramunių nuoviro (šaukštas ramunių žiedų užpolamas 0,5 litro verdančio bvandens, palaikoma apie valandą ir perkošiama). Daroma taip: Ant margarino užpilama 2-3 šaukštai sėmenų kanapių ar saulėgražų aliejaus, sulydoma, sudedami tryniai ir gerai išmaišoma. Supilamas glicerinas, medus, ramunių nuoviras ir tik po to kamparo spiritas. Gerai išmaišoma, palaikoma, kol atvėsta. Kremas laikomas vėsioje vietoje.

Nuoviras plaukų šaknims stiprinti ir pleiskanoms naikinti. 2 šaukštai ramunių žiedų pusė šaukšto chna miltelių Užpilama 0,5 stiklinės vandens ir palaikoma 30 min. Perkošus įtrinama išplauta galva.

Šviesių plaukų spalvą paryškina toks nuoviras: 100 g ramunių žiedų 500 g verdančio vandens laikoma 30-40 min. Perkošiama ir nuoviru vilgomi plaukai kasdien iki norimo atspalvio.

Ekstraktas odai valyti ir kraujo apytakai sužadinti: 40 g ramunių žiedų nuoviro 20 g rožių vandens 10 g apelsino žievelių 3 g 96 laipsnių spirito Viskas suplakama ir kelias dienas palaikoma. Ekstraktu apsitrinama prieš miegą.

Nuoviras priešuždegiminėms, raminančioms ir medžiagų apykaitą stimuliuojančioms vonioms: Imama 5 dalys varpučio šakniastiebių 5 dalys ramunių graižų 3 dalys juodųjų serbentų lapų 5 dalys takažolės žolės 2 dalys paprastojo čiobrelio žolės Paruoštas nuoviras supilamas į vonią.

Pramonė gamina nemažą kremų, losjonų, kuriuose yra ramunių ekstrakto, eterinio aliejaus. Tai kremas “Romaška” gerina odos medžiagų apykaitą, vartojamas profilaktiškai nuo odos senėjimo; kremas “Veliur” minkština suskilusią, šerpetotą rankų odą, losjonas “Ogni Moskvy” odą valo, minkština, tonizuoja ir dezinfekuoja, losjonas “Romaška” tinka riebiai bei normaliai odai valyti ir po skutimosi.

Paprastoji saulėgrąža

Saulėgrąžų aliejumi patariama tepti sausą, jautrią odą arba dėti kompresus, kaukes. Jis raminančiai veikia veido nervus, plečia kraujagysles, gerina odos mytybą.Pastebėjus ant veido raukšles naudinga dėti aliejaus kaukes. Jas paruošti nesudėtinga. Imama apie 1 cm storio sluoksnį ir iškerpamos skylės burnai, akims. Viena pusė suvilgoma šiltame aliejuje ir ta puse užklojamas veidas. Svarbu, kad aliejus neatšaltų ir prasiskverbtų į odos poras. Kaukė laikoma 15 min. Aliejaus likutis nušluostomas.

Kaukė sausai, normaliai, jautriai ir linkusiai pleiskanoti odai: Imama kiaušinio baltymas ir šaukštas šilto saulėgrąžų aliejaus (nerafinuoto), išplakama, įpilama šaukštelis vandens ir vienos citrinos sultys. Išmaišoma ir gautu mišiniu tepamas veidas. Po 15-20 min. nuvalomas vatos tamponais, suvilgytais šiltu vandeniu ir nuplaunamas pirma šaltu, po to kambario temperatūros vandeniu.

Kaukė sausai odai: Kiaušinio baltymas 50 g saulėgrąžų aliejaus 50 g medaus Viskas gerai ištrinama. Veidas nuvalomas vatos ar marlės tamponais, suvilgytais rafinuotu saulėgrąžų aliejumi ir plonu sluoksniu tepama paruošta tyrelė. Tai daroma 1-2 kartus per savaitę. Ši kaukė odą maitina, minkština.

Agurkų – saulėgrąžų aliejaus kaukė: 30 g šviežių agurkų sulčių 30 g lanolino 40 g saulėgrąžų aliejaus. Gerai išmaišoma ir gauta tyrele tepamas veidas. Šikaukė ramina ir minkština odą.

Miškinė sidabražolė

Medicinoje bei kosmetikoje vartojami sidabražolės šakniastiebiai be šaknų.Šakniastiebių nuoviru skalaujama gerklė, dedami pavilgai ant apdegusių, nušalusių, egzemos pažeistų vietų.Šakniastiebių ištraukų (1:5 ir 1:10) pavilgai dedami ant spuogais išbertų odos vietų. Ištraukomis plaunami plaukai.Šakniastiebių spiritinėmis ištraukomis, nuovirais gydomos sutrūkusios rankos, lūpos, nutrinta oda.Sutrūkusioms rankoms ir kojoms tepalas ruošiamas taip: imame 1 g šakniastiebių miltelių, sumaišome su 40 g sviesto ir verdame 5 min.

Valgomasis svogūnas

Jei plaukai slenka, arba oda greit riebaluojasi, pleiskanoja, patartina galvos odą įtrinti svogūnų sultimis. Be to , slenkant plaukams, rekomenduojama daugiau valgyti žalių svogūnų.Lukštų nuoviras taip pat stiprina plaukus, suteikia jiems blizgesį, be to, nelieka nemalonaus specifinio svogūnų kvapo.Nuoviras plaukams, ypač žiliems, dažyti ruošiamas taip: imama 25-50 g svogūnų laiškų, užpilama vandeniu, kad apsemtų, pavirinama 10-20 minučių, perkošiama. Į stiklinę nuoviro įpilama 10 g glicerino, sumaišoma ir juo plaukai vilgomi kasdien, kol pasidarys norimo atspalvio. Išplautą galvą tuo nuoviru galima tik perplauti, bet plaukai įgaus rausvą atspalvį.Nuo šlakų vartojamos svoūnų sultys. Jomis tepamos šlakuotos vietos ryte ir vakare. Tam tikslui galima vartoti actą arba išplaktą kiaušinio baltymą, sumaišytą pusiau su citrinos sultimis. Tepant veidą reikia saugoti akis.Svogūnų sulčių kompresai dedami ant nuospaudų, nutrintos, suragėjusios odos.

Paprastoji žemuogė

Kosmetikoje daugiausiai naudojamos šviežios uogos.

Kaukė riebiai išsiplėtusiomis poromis odai: Šaukštelis šviežių žemuogių uogų sulčių ir kiaušinio baltymas išplakama ir tepamas veidas.

Kaukė odai balinti. Kelios žemuogių uogos pertrinamos per sietelį, įlašinima 3 lašai žemės riešutų aliejaus ir išmaišoma. Veidas pirma patepamas kremu, po to paruošta tyrele. Po 15 minučių nuplauname pirma šiltu, paskui šaltu vandeniu.

Lapų nuoviru skalaujama burna, kai yra gleivinės uždegimas ar blogas kvapas. Šviežių uogų sultimis tepama strazdanota, dėmėta ir spuoguota oda.

Kramtant žemuogių uogas, tirpsta dantų akmenys.

Sėjamoji aviža

Iš avižų dribsnių, miltų ir sėlenų ruošiamos kaukės įvairiai veido odai. Kaukė pleiskanojančiam ir linkusiam į uždegimus veidui: šaukštas avižinių dribsnių 4 šaukštai šiltos grietinėlės ar pieno Sumaišome ir palaikome, kol dribsniai išbrinks. Tyrelė dedama ant veido ir laikoma 10-20 minučių. Veida nuplaunamas pirma šiltu, paskui šaltu vandeniu.

Riebiai ir raukšlėtai odai: 2 šaukštai dribsnių 4 šaukštai grietinėlės arba pieno Sumaišoma, palaikoma, kol išbrinks. Kaukė laikoma 20 min.

Normaliai veido odai Šaukštas avižinių dribsnių Ant peilio galo borakso miltelių Pilama šviežio pieno ir maišoma, kol pasidaro tyrelė. Kaukė laikoma 10 minučių, po to nuplaunama šiltu vandeniu.

Normaliai ir sausai odai Šaukštas susmulkintų dribsnių šaukštelis sutrintų ramunių žiedų, šalavijo lapų šaukštelis medaus keli lašai alyvų aliejaus. Viskas sumaišoma karštame vandenyje. Kaukė laikoma 10-15 min.

Riebiam veidui Šaukštas avižinių dribsnių šaukštelis asiūklio žolės miltelių Išmaišome karštame vandenyje ir į tyrelę įlašinami keli lašai citrinos sulčių. Kaukė laikoma 20 minučių. Veidas nuplaunamas šaltu vandeniu.

15 g dribsnių 15 g sėmenų 15 g juodojo šeivamedžio sumaltos žievės 20 g ramunių žiedų 5 g geltonžiedžio barkūno žiedų. Praskiedžiame vandeniu, kad pasidarytų tyrelė ir 10-20 min. paviriname. Atvėsus dedame ant veido, laikome 10-20 min.

Veido poroms sutraukti: Šaukštas dribsnių 2 šaukšteliai ištirpdyto medaus 1 kiaušinio išplaktas baltymas Viskas sumaišoma ir dedama ant veido. Po 15 minučių nuplauname drungnu, po to šaltu vandeniu.

Vitamininė kaukė: šaukštas avižinių miltų 1 vaisiaus (cirinos, apelsino, pomidoro) sultys arba 2 šaukšteliai agurkų sulčių. Miltai atskiedžiami pienu iki tirštos tyrelės konsistencijos, supilamos sultys, gerai sumaišome, pertriname per tankų sietelį. Tyrelė dedama ant veido ir laikoma 25 minutes.

Sausai, pleiskanotai ir sudirgintai kūno odai daromos vonios. Imame 1-2 kg avižinių sėlenų, užpilame 4-6 litrais verdančio vandens ir laikome, iki atvės. Perkošus nuoviros supilamos į vandens vonią.

Nuoviras sušalusioms kojoms: 0,5-1 kg avižinių šiaudų 3 litrai vandens. Viriname 30 minučių. Atvėsus mirkomos kojos.

Jei veidas išbertas jaunatviniais spuogais, labai tinka rūgščių uogų, vaisių, daržovių kaukės – jie ima greičiau gyti.

Kad nebūtų pigmentinių dėmių, vartokite vitamino C apsauginį kremą.

Jei rankos raudonos, tinka karšto ir šalto vandens vonelės su garstyčiomis(1 litras vandens,1 arbat. šaukštelis garstyčių). Baigti šalto vandens vonele.

Kremas vystančiai vokų odai: 25 g margarino ar sviesto gerai ištrinti su tryniu ir rožės, baltosios lelijos, jazmino lapeliais su piestelėmis. Laikyti šaldytuve, tinka vartoti savaitę.

Visais laikais žmonės svajojo apie amžinąją jaunystę, bet ir šiandien toji svajonė lieka, deja, tik svajone. Gerontologija – mokslas, kuris nagrinėja senstančio organizmo pakitimus ir nurodo, kaip su laikyti senėjimo procesus. Kaip mums gyventi, ką valgyti, kad ilgiau išliktume jauni. Dietologai rekomenduoja kukurūzus, virtą jautieną, pieno produktus, mieles, medų, daug vaisių ir daržovių.Rekomenduojama kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, sportuoti, maudytis (ypač jūroje), būti miške, tausoti nervus. Linksmas būdas, ramybė, saikinga mityba, pakankamas miegas – 7-8 valandos. Sekti virškinimo sistemos veiklą.Kinų medicina ženšenio šaknį vadina “nemirtingumo dovana”, rekomenduoja gerti jo nuovirą.Paplitę preparatai iš arklio ir žmogaus serumo. Nuo jaučio serumo albumino 2-5 valandas išnyksta raukšlės, bet tai tik paviršinis poveikis, odoje pakitimų neįvyksta.Žiedadulkės, medus, bičių pienelis labai tinka senstančiam organizmui, gaminami preparatai, į kurių sudėtį įeina medžiagos, esančios bičių pienelyje.Kosmetologai įrodė, kad daugelis augalų stimuliuoja odos funkcijas: alijošius, ženšenis, eleuterokokas, eukaliptas, jonažolė, pataisai, mėtos, varnalėšų šaknys, dilgėlės, pelynai, medetkos, šalavijai, beržų sultys ir lapai, ramunėlės, kraujažolės, jūrų dumbliai, todėl šių augalų preparatai plačiai vartojami odos priežiūrai.