VILNIAUS UNIVERSITETAS
EKONOMIKOS FAKULTETAS
MARKETINGO KATEDRA
RŪTA ŠERĖNAITĖ Vadybos ir verslo administravimo specialybė, II kursas
PREKIŲ PAKUOTĖ, JOS FUNKCIJOS IR KLASIFIKAVIMAS
Kursinis darbas
Darbo vadovė Miglė Mačiunskaitė Parašas
Darbo įteikimo data
Darbo įvertinimas
Vilnius, 2004 Turinys:
ĮVADAS 31. PREKĖS PAKUOTĖ IR JOS KLASIFIKAVIMAS 51.1. Pagrindiniai prekės pakuotės elementai ir jos ženklinimas 51.2. Prekės pakuotės dizainas ir pagrindiniai jo elementai 81.3. Prekių pakuočių rūšys 92. PREKĖS PAKUOTĖS ATLIEKAMOS FUNKCIJOS 112.1. Apsaugos funkcija 122.2. Prekių identifikavimo ir rėmimo funkcija 132.3. Prekės pakuotės teikiama papildoma nauda 133. PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PROBLEMŲ SPRENDIMAS LIETUVOJEEUROPOS SĄJUNGOS REIKALAVIMŲ KONTEKSTE. 153.1.“PRO EUROPE“ sistema ir „Žaliojo taško“ ženklas 163.2. Lietuvos „Žaliojo taško“ organizacija 173.3. Pakuočių medžiagos identifikavimas ir ženklinimas 183.4. Pakuočių atliekų tvarkymo užduotys Lietuvoje ir jų perdirbimo plėtrosiniciatyvos 19IŠVADOS 21LITERATŪRA IR ŠALTINIAI: 22PRIEDAI: 25
ĮVADAS
Įpakavimas per pastaruosius dešimtmečius pasiekė savo šiuolaikinįlygį. Tačiau iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad įpakavimas nėra kas norssvarbaus, bet jis visgi tapo svarbia pramonės atšaka. Juk evoliucijaprekyboje kelia vis naujus pakuotės reikalavimus ir sąlygoja jostobulinimą. Tiesa sakant tobulėjant pačioms prekėms atsiranda vis naujesniųbūdų joms įpakuoti. Taip pat pakuotės plėtrą sąlygoja daugybė ekonominių ar net socialiniųaplinkybių. Iš jų būtų galima paminėti tokias kaip: didėjant užsiimančiųsamdomuoju darbo moterų skaičiui, reikėjo staigiai plėsti fasuojamųproduktų asortimentą. Iš ekonominių aplinkybių galima paminėti vartotojorinkos sąlygas, esant dideliam prekių pasirinkimui, reikia padėti pirkėjuiišsirinkti būtent tą prekę, o tai padeda padaryti prekės pakuotė. Taip pat gana aktualus klausimas šiais laikais yra pakuotei keliamireikalavimai, bei sunkumai susiję su jos sunaikinimu. Juk pakuočių atliekųproblema yra laikoma viena svarbiausių aplinkosaugos problemų pasaulyjetaip pat ir Lietuvoje. Be to šios problemos sprendimas yra daug labiauišvystytas Europos Sąjungos šalyse ir Lietuvai įstojus į Europos Sąjungąreikia prisitaikyti prie jos reikalavimų. Taigi kaip matome ši kursinio darbo tema pasirinkta neatsitiktinai.Juk prekės pakuotė tai prekės dalis su kuria kiekvienas iš mūsų kasdiensusiduriame. Taip pat įpakavimas –viena iš svarbių ir gana veiksmingųmarketingo priemonių, padedančių parduoti prekę. Šio darbo pagrindiniai tikslai ir uždaviniai: 1. Apibrėžti kas yra prekės pakuotė; 2. Suprasti prekių pakuotės atliekamas funkcijas; 3. Apibrėžti pagrindinius prekių pakuotės klasifikavimo kriterijus; 4. Aptarti prekių pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo problemas ne tik Lietuvoje bet ir visame pasaulyje, ypač Europos sąjungos šalyse. Rašant šį kursinį darbą buvo naudota įvairiausia literatūra iršaltiniai. Pagrindiniai iš jų yra įvairiausi marketingo vadovėliai, kuriaisremiantis buvo rašoma pirmoji ir antroji kursinio darbo dalys. Plačiausiaiapie prekės pakuotę, jos funkcijas ir klasifikavimą kalbama R. Kuvykaitėsvadovėlyje „Gaminio marketingas“, bei V. Pranulio, A. Pajuodžio, S.Urbonavičiaus, R. Virvilaitės vadovėlyje „Marketingas“. Kadangi trečioji dalis –prekių pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymoproblemų sprendimas Lietuvoje Europos sąjungos reikalavimų kontekste –yralabai aktualus, tai daug informacijos galima rasti internete. Taip pat buvoremiamasi tam tikrais Lietuvos Respublikos įstatyminiais aktais,vyriausybės nutarimais, aplinkos apsaugos ministro įsakymais, Europossąjungos teisiniais dokumentais, reglamentuojančiais pakuočių ir pakuočiųatliekų tvarkymą.
PREKĖS PAKUOTĖ IR JOS KLASIFIKAVIMAS
Nuo senų laikų prekės parduodamos vienaip ar kitaip supakuotos. Taigidaugumos prekių sudedamoji dalis yra jos pakuotė. Šiame skyriuje aptarsimepačią prekės pakuotės sampratą, plačiau panagrinėsime pagrindinius prekėspakuotės elementus, bei kriterijus pagal kuriuos klasifikuojama pakuotė.Todėl norėdami toliau kalbėti, turėtume apibrėžti kas gi tai yra prekėsįpakavimas: „Pakuotė –tai bet koks prekės apvalkalas, atliekantis jos apsaugos,identifikavimo bei rėmimo funkcijas ir galintis suteikti papildomųpatogumų“ [18, p.192]. Toks prekės pakuotės apibrėžimas nėra vienintelis. Todėl pateiksiu darkeletas jos apibrėžimų: „Pakuotė –bet kokia pakuotė, kurioje daiktas (vienas arba keli jovienetai) parduodamas (skirtas parduoti) vartotojui kaip atskira prekė“[16]. „Pakuotė –gaminys, pagamintas iš bet kokių medžiagų ir skirtasgaminiams pakuoti, apsaugoti, gabenti bei pateikti vartotojams ar gaminiųnaudotojams“ [15]. Visi šie prekių pakuotės apibrėžimai yra teisingi. Vieni iš jų yraišsamesni kiti ne tokie. Tačiau pats išsamiausias prekių pakuotėsapibrėžimas pateikiamas Europos sąjungos direktyvoje: „Pakuotė –iš betkurios rūšies medžiagų padaryti gaminiai, skirti prekėms, pradedantžaliavomis ir baigiant perdirbtais produktais, izoliuoti, apsaugoti,tvarkyti, pristatyti ir pateikti iš gamintojo naudotojui ar vartotojui.Tais pačiais tikslais naudojami „negrąžintini“ daiktai taip pat laikomipakuotėmis“ [4]. Taigi kai jau susipažinome su prekės pakuotės samprata galimepakalbėti plačiau apie jos pagrindinius elementus, dizainą ir klasifikavimokriterijus. Šie klausimai plačiau aptariami toliau sekančiuose poskyriuose.
9 Pagrindiniai prekės pakuotės elementai ir jos ženklinimas
Prekių pakuotė yra svarbus vartotojo informavimo šaltinis. Ant jos
nurodomi prekių ženklai, jos paskirtis, kiekis, sudėtis taip pat kitaprekės etiketei būdinga informacija. Todėl svarbu yra išskirti pagrindiniusprekių pakuotės elementus, kurie yra tokie: ➢ Tara; ➢ Pakavimo medžiaga; ➢ Etiketė; ➢ Instrukcija. Kiekvieną iš šių elementų aptarsime plačiau. Tara –tai pakuotės dalis, į kurią yra įpakuojama prekė. Prekeiįpakuoti dažnai naudojami keli taros sluoksniai. Taigi yra išskiriama: ➢ Vidinė tara; ➢ Išorinė tara; ➢ Transportavimo tara. Tačiau šių taros rūšių plačiau neapžvelgsime, nes tai bus padaryta1.3. poskyryje: prekių pakuočių rūšys. Antrasis prekės pakuotės elementas yra pakavimo medžiaga. Galimaišskirti tokias pakavimo medžiagas: ➢ Popierius/ kartonas; ➢ Stiklas; ➢ Plastikas; ➢ Polimerai; ➢ Metalas; ➢ Medis; ➢ Kombinuotos medžiagos ir kt. Kiekviena iš jų turi savo privalumus ir trūkumus, dėl kurių yrapasirenkama būtent supakuoti tam tikrai prekei. Taip pat svarbu pažymėti,kad pakavimo medžiaga turi atitikti gamtosaugos reikalavimus ar vyriausybėsbei tarptautinių organizacijų numatytas direktyvas, kurios reglamentuojapakavimo medžiagų naudojimą, bei vėlesnį jų perdirbimą. Gal todėl viena išpopuliaresnių pakavimo medžiagų yra popierius ir kartonas. Tai matyti irpirmame paveiksle: pakuočių ir pakuočių atliekų suvestinė. (žiūr. 1priedas). Taip pat šiuo metu vis labiau populiarėja polimerai. Dar vienas pakuotės elementas –tai etiketė. Ji gali būti pritvirtintaprie pačio gaminio ar gali būti neatskiriama taros dalis. Prekės etiketėsturinys būna labai įvairus. Gali būti nurodytas tik prekės ženklas arbapateikta visa išsami informacija apie pačią prekę, t.y. prekės ženklas,gamintojas, galiojimo laikas ir k.t. Tačiau visgi etiketės turinį reglamentuoja tarptautinės beinacionalinės etikečių normos. Lietuvoje etiketės turinį reglamentuojaLietuvos Respublikos parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainųnurodymo taisyklės, Lietuvos standartai bei kiti norminiai aktai. Taigi pagrindiniai prekių ženklinimo rekvizitai Lietuvoje yra šie: 1) „prekės pavadinimas; 2) gamintojo pavadinimas ar prekės ženklas; 3) gamintojo adresas –Lietuvoje gaminamoms prekėms; 4) šalis, kurioje registruota gamintojo buveinė, -importuotoms prekėms; 5) prekės kilmės šalis, jeigu ji nesutampa su šalimi, kurioje registruota gamintojo buveinė; 6) importuotojo pavadinimas ar prekės ženklas ir adresas –importuotoms prekėms; 7) tinkamumo naudoti terminas –prekėms, kurių savybės keičiasi per laiką ir, suėjus nustatytam terminui, laikomos visiškai arba iš dalies nebetinkamos naudoti pagal paskirtį; 8) pagaminimo data ; 9) prekės paskirtis, jeigu ji neaiški iš prekės pavadinimo; 10) naudojimo ypatumai, jeigu ši informacija reikalinga saugiam ir tinkamam prekės naudojimui; 11) prekės partija, jeigu tai nustatyta konkrečios prekės ženklinimą reglamentuojančiame teisės akte ar norminiame dokumente; 12) prekės pardavimo kaina ir standartinio vieneto kaina; 13) kiti ženklinimo rekvizitai, nustatyti konkrečių prekių ženklinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir norminiuose dokumentuose“ [16]. Tai yra bendrieji prekių ženklinimo rekvizitai, tačiau tam tikromsprekių grupėms yra numatyti papildomi ženklinimo reikalavimai, pavyzdžiui:batams ir drabužiams –dydis, medžiaga, iš kurios pagamintas produktas irt.t. Transportuojamai tarai keliami taip pat specialūs žymėjimoreikalavimai. Taigi ir pagaliau paskutinis prekės pakuotės elementas –naudojimoinstrukcija. Ji reikalinga tam, kad vartotojas žinotų kam, kaip, kur irkada naudojama prekė, kokį poveikį ji gali padaryti vartotojui ir pan. Taiypač yra svarbu kai pakuojama prekė yra pagaminta iš kenksmingų ar žmogaussveikatai pavojingų medžiagų ir jei prekės vartojimas yra techniškaisudėtingas. Instrukcijų turinį reglamentuoja nacionalinės bei tarptautinės normos. Taigi trumpai apžvelgėme pagrindinius prekės pakuotės elementus,tačiau svarbu pažymėti, kad ne visada pateikti elementai yra labaiakivaizdūs. Tai galima matyti ir 1 lentelėje: slapti įpakavimo elementai(žiūr. 2 priedas). Kaip matome pakuotės elementais gali būti patysnetikėčiausi dalykai tokie kaip darbuotojų apranga, įmonės dizainas ir pan.Taigi svarbu, kad kiekvienas įmonės vadovas neignoruotų prekės įpakavimo, oįtrauktų šį klausimą į savo planus ir biudžetą, nes jis padeda klientuisusidaryti pirmą įspūdį apie parduodamą prekę, įmonę, bei padeda parduotipačią prekę. Tai ypač svarbu įmonėms, kurios teikia tam tikras paslaugas.10 Prekės pakuotės dizainas ir pagrindiniai jo elementai
Prekės pakuotės dizainas padeda atskirti prekes nuo konkurentųgaminamų prekių. Tačiau, kad ir kaip gamintojas norėtų išskirti savoprekes, visgi jo pakuotės dizainas turi atitikti pagrindinius reikalavimus,t.y. nepažeisti įstatymuose numatytų reikalavimų, atitikti jam priskiriamasfunkcijas ir pan. Pagrindiniai prekės pakuotės dizaino elementai yra šie: ➢ Pakuotės dydis; ➢ Pakuotės forma; ➢ Pakuotės spalva. Kiekvieną iš šių elementų aptarsime šiek tiek plačiau. Prekės pakuotės dydis priklauso nuo įvairių reikalavimų, keliamųskirtinguose prekės sandėliavimo, transportavimo, pardavimo ir vartojimoprocesuose. Reikia pažymėti, kad pakuotės dydį lemia ne vien pačios prekėsdydis, bet ir konkurentų veiksmai. Pastaruoju metu pastebima pakuočių lengvėjimo tendencija. Pakuotėslengvėja tam, kad prekės taptų dar labiau patrauklesnės. Be to lengvesnės
pakuotės kaina yra daug mažesnė, taigi ir pati prekė yra pigesnė. Todėlįmonės siekdamos padidinti savo pardavimų apimtis taiko įvairias prekiųpakuočių dydžio strategijas. Pavyzdžiui: ta pati prekė gali būti parduodamaskirtingais kiekiais, vienoje pakuotėje gali būti supakuotos keliospanašios ar skirtingos prekės ir pan. Pakuotės forma taip pat vaidina svarbų vaidmenį parduodant prekes. Jiirgi turi atitikti reikalavimus, kuriuos jai kelia gamintojai, vartotojaiir prekiautojai. Dažniausiai pakuotės forma priklauso nuo pačios prekėsformos. Birios, skystos ir dujų pavidalo prekės gali įgyti bet kokią formą,taigi ir jų pakuotė gali būti bet kokia. Tačiau pastebima tendencija, kaddabar labiausiai paplitusi pakuočių forma yra kubas ir cilindras. Taigi prekės pakuotės forma vaidina svarbų vaidmenį parduodant prekes.Dažnas atvejis yra kai būtent prekės pakuotės forma atnešė įmonei sėkmę.Kaip pavyzdį galima pateikti „Coca –cola“ butelio formą. Juk galbūt viendėl jo ir susilaukė kompanija tokio didelio pripažinimo visame pasaulyje. Tačiau ne vien šie prekės pakuotės dizaino elementai yra svarbūs. Taippat yra svarbi jos spalva. Spalva ir spalvų kombinacijos padeda vartotojamsatskirti prekes. Iki šiol dizaine dominavo dvi spalvos: mėlyna ir balta–„IBM“, geltona ir juoda –„Kodak“, raudona ir balta –„Coca –cola“ spalvosir t.t. Siekiant išvengti dubliavimo įvedama trijų spalvų kombinacija.Pavyzdžiui: žalia, balta ir raudona –„Fuji“ spalvos ir pan. Visi šie prekės pakuotės dizaino elementai yra labai svarbūs, nespakuotė lydi prekę nuo gamintojo iki vartotojo ir netenka savo reikšmės tiktada, kai vartotojas arba pirkėjas prekę išpakuoja ir pakuotę sunaikina.11 Prekių pakuočių rūšys
Prekių pakuočių klasifikavimas tai labai svarbus klausimas šiaislaikais. Juk kiekvienas gamintojas, transportuotojas ir pardavėjas turižinoti kokios rūšies pakuotės yra, nes nuo to priklauso kokius mokesčiusjam teks mokėti, kokius kaštus sudarys jo gaminama prekė. Pagal tai kokie mokesčiai mokami už pakuotę išskiriama: ➢ Apmokestinamoji pakuotė; ➢ Neapmokestinamoji pakuotė. „Apmokestinamoji pakuotė –pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymąapmokestinama pripildyta pirminė popierinė/kartoninė, stiklinė, metalinė,plastmasinė, kombinuota ir kita gaminių pakuotė“ [28]. Taip pat ši pakuotės rūšis yra skirstoma į: ➢ Stiklinę pirminę pakuotę; ➢ Plastmasinę pirminę pakuotę; ➢ Kombinuotą[1] pirminę pakuotę; ➢ Metalinę pirminę pakuotę; ➢ Popierinę ir kartoninę pirminę pakuotę; ➢ Kitą pirminę pakuotę. Tačiau tai ne vienintelis pakuočių klasifikavimo būdas. Taip pat yraišskiriamos šios pakuočių rūšys: ➢ Pirminė arba prekinė pakuotė; ➢ Antrinė arba grupinė pakuotė; ➢ Tretinė arba transporto pakuotė. Kiekvieną iš jų trumpai apibrėšime ir pateiksime keletą pavyzdžių. „Prekinė arba pirminė pakuotė –pakuotė, kuri kartu su gaminiu sudaroprekinį vienetą ir pateikiama vartotojams ar gaminio naudotojams“ [15]. Štai keletas šios pakuotės pavyzdžių. Tai dideli plastikiniai maišai,į kuriuos supakuoti malūnuose sumalti miltai, polietileniniai maišai, įkuriuos supakuotos importuojamos žuvys, kurios yra perduodamos perdirbimui,importuojant plastikiniai bakeliai, į kuriuos supakuoti vaisvandeniųgamybai naudojami koncentratai, kurie parduodami vaisvandenių gamintojams.Taip pat pirminei pakuotei priskiriama kartu su gaminiu gamintojo arimportuotojo pardavėjui pateikta pakuotė (dėžė, statinė ir pan.). Taip pat svarbu pabrėžti, kad prekių maišeliai, į kuriuos pirkėjaisudeda prekes, angliarūgštės, gamtinių dujų, deguonies, azoto balionai,naudojami buityje ir pramonėje, kopijavimo aparatų ir spausdintuvųtoneriai, vokai, pašto siuntų įpakavimas nėra pirminė pakuotė. „Antrinė arba grupinė pakuotė –pakuotė, kuri pirkimo vietoje sudarotam tikrų pardavimo vienetų grupę, nesvarbu, ar galutiniam naudotojui arvartotojui ji parduodama kaip pardavimo vienetų grupė, ar tai tik priemonėlentynoms pardavimo vietoje papildyti; tokią pakuotę galima atskirti nuoprodukto nepakeičiant jo savybių“ [4]. „Tretinė arba transporto pakuotė –pakuotė, kuri palengvina prekinėjear grupinėje pakuotėje supakuotų gaminių gabenimą, tvarkymą ir gabenimo beitvarkymo metu apsaugo juos nuo pažeidimo. Transporto pakuotėms nepriklausokelių, geležinkelių, laivų ir lėktuvų konteineriai“ [15]. Taigi kaip matome pakuočių klasifikavimas yra gana sudėtingas dalykas,kurį numato net įvairiausi šalies ir pasaulio norminiai teisiniai aktai. Kaip matome prekių pakuočių yra įvairiausių rūšių, be to jas sudarotam tikri elementai, kuriuos privalu turėti prekei. Tačiau svarbu žinoti irtai kokias funkcijas atlieka pakuotė, kad ji yra tokia svarbi prekės dalis.Tai pamėginsiu aptarti sekančiame skyriuje.
2. PREKĖS PAKUOTĖS ATLIEKAMOS FUNKCIJOS
Pakuotė yra tas prekės elementas, kuris neretai turi apčiuopiamąreikšmę vartotojo apsisprendimui pirkti ir prekės kainai. Juk prekėspakuotė kartu su kitais pirkimo sprendimui įtaką darančiais veiksniaispadeda parduoti prekę. Turėtume atkreipti dėmesį ir į tai kokią dalį prekių kainoje sudaroišlaidos pakuotei. Taigi kaip matome 2 paveiksle: išlaidų pakuotei dalisprekių kainoje (žiūr. 3 priedas), didžiausią išlaidų dalį pakuotei skiriakosmetikos pramone. Tačiau nors ši dalis yra gana didelė ši pramonės šakayra gana sėkminga. Taigi kyla klausimas kodėl gi taip yra?
Atsakymas yra labai paprastas. Prekės pakuotė vartotojui, gamintojui,prekybininkui ar net sandėliuotojui teikia tam tikrą naudą. Tai atliekaprekės pakuotė, o tiksliau tam tikros prekės pakuotės funkcijos, kurios yratokios: „1. Apsaugos. 1.1. Prekių kiekio: ➢ Natūralių netekčių sumažinimas, ➢ Grobstymo sumažinimas. 1.2. Prekių kokybės: ➢ Apsauga nuo išorinio poveikio, ➢ Apsauga nuo prekės savybių pasireiškimo. 2. Identifikavimo ir rėmimo. 2.1. Identifikavimas; 2.2. Dalyvavimas reklamos veiksmuose; 2.3. Dalyvavimas pardavimo skatinimo veiksmuose. 3. Papildomos naudos. 3.1. Transportuojant; 3.2. Sandėliuojant; 3.3. Perkant ir vartojant.“ [11, p. 84 –85]. Kiekviena iš šių funkcijų yra apžvelgta plačiau, toliau sekančiuoseposkyriuose. Tačiau taip pat yra funkcijos, kurių įpakavimas neturėtų atlikti. Norsį šias funkcijas specialistai žiūri pro pirštus, tačiau jos yra labaisvarbios pačiam vartotojui, nes dažniausiai yra su jais susijusios. Taiginorint išvengti neigiamo vartotojų požiūrio, reikia stengtis kad įpakavimasnedarytų to kas išvardinta: ➢ „Paliktų žymes ant produkto (ši klaida labai paplitusi; laikini etikečių klijai tampa nepašalinami, kai produktas keletą mėnesių išlaikomas sandėlyje); ➢ Pakuotės naudojimas keltų pavojų vartotojams; ➢ Paliktų vartotojams atliekas, kurias sudėtinga perdirbti ar išmesti; ➢ Paliktų vartotojams atliekas, kurios kelia pavojų jiems ar jų vaikams (teršiančios ir gaisrą sukeliančios medžiagos); ➢ Produkto individualumą/ produktų kategorijos įvaizdį pristatytų įpakavimuose, kurių sunku atsikratyti; ➢ Nuslėptų patrauklius produkto aspektus.“ [5]. Taigi kaip matome įpakavimas gali turėti ne vien teigiamas, bet irneigiamas funkcijas, todėl ir yra svarbu, kad prekės pakuotė būtų kuolabiau ištobulinta ir atitiktų jei keliamus reikalavimus ir atliktų savofunkcijas.2.1. Apsaugos funkcija
Pakuotės atliekama apsaugos funkcija priklauso nuo pačios prekės. Jigali saugoti prekės kiekį ir kokybę. Dauguma prekių bėgant laikui praranda tam tikrą savo kiekio dalį; t.y.prekės džiūsta, byra, išgaruoja ir pan. Tokia prekių netektis yra labaisvarbi toms prekėms, kurių gaminimo ir vartojimo vieta ir laikas skiriasi,nes dalį jų galima prarasti gabenant, sandėliuojant ir pan. Atitinkamospakuotės tokius nuostolius gali sumažinti. Pakuotės taip pat padeda išvengti smulkaus prekių grobstymo. Daugnedidelių prekių, jas parduodant, galima tiesiog lengvai pavogti. Tai ypačaktualus klausimas mažoms parduotuvėms, kurios neturi pakankamai lėšųužtikrinti prekių saugumui. Dėl šios priežasties labai dažnai mažos prekėstvirtinamos prie didelių kartono lakštų, dedamos į didesnių matmenų dėžutesir t.t. Kadangi dauguma prekių pasiekia vartotojus neiškart po pagaminimo, ojos yra sandėliuojamos ir transportuojamos, tai jas veikia įvairūsišoriniai veiksniai. Dėl šių veiksnių, gali pasireikšti prekės kokybębloginančios savybės. Todėl pakuotės turi prekę apsaugoti nuo sužalojimų.Tačiau tai yra praktiškai neįmanoma, o taip pat brangu panaikinti žalingųveiksnių įtaką prekėms. Dažniausiai yra numatoma tam tikra neigiamų veiksnių neutralizavimoriba. Pavyzdžiui: yra numatoma, kad prekės nedužtų, krisdamos iš tam tikroaukščio. Dažniausiai prekės krenta iš 1,5 m. aukščio, todėl pakuotėskuriamos atsižvelgiant į tokių smūgių stiprumą. Pakuotę galima sukurti iratsparesnę, tačiau tada ji taptų daug brangesnė ir tokios pakuotės gamybaneapsimokėtų ekonomiškai. Gana dažnai pakuotę reikia derinti ir prie specifinių prekės savybių.Ypatingai tai pasakytina apie prekes žalingas ir pavojingas žmogaussveikatai bei aplinkai. Šioms prekėms keliami ypatingi reikalavimai, kuriųnegalima pažeisti. Be to pakuojant prekes reikia atsižvelgti į tai kokiomissąlygomis jos pasieks vartotoją, bus transportuojamos bei sandėliuojamos,kadangi kai kurios prekės ir pačios gali būti jautrios aplinkai; t.y. josrūdija, praranda tikslumą ir pan. Taigi kaip matome, kad prekės pakuotė atliktų savo apsaugos funkcijąreikia atsižvelgti į daugybę sąlygų. Svarbiausios iš jų yra prekiųvartojimo, transportavimo ir sandėliavimo sąlygos.
2.2. Prekių identifikavimo ir rėmimo funkcija
Antroji prekės pakuotės funkcija yra identifikavimas ir rėmimas. Taiypač svarbi prekės pakuotės funkcija, nes ant pakuotės yra nurodomossvarbiausios prekių identifikavimo priemonės: prekės pavadinimas, prekėsženklas, sudėtis ir kita svarbi informacija. Šiomis priemonėmis perduodamair pateikiama informacija, nusakoma prekės paskirtis, kiekis, sudėtis irpan. Taip pat svarbus prekių identifikavimo elementas yra brūkšninis kodas,kuriuo ženklinama vis daugiau prekių. Juo prekę tiksliai gali identifikuotine pats prekės pirkėjas, bet specialūs aparatai –optiniai skeneriai. Daugelis įmonių stengiasi išskirti savo prekes iš konkurentų prekių.Tai ypač svarbus visų įmonių tikslas, norinčių parduoti kuo daugiau savoprekių. Taigi tai pasiekti padeda prekės pakuotės dizainas, spalva, formair pan. Visos šios anksčiau paminėtos priemonės ne tik padeda identifikuotiprekę, bet ir dalyvauja rėmimo veiksmuose, padeda atkreipti pirkėjų dėmesį.Taip pat prekės pakuotė yra viena iš svarbių reklamos priemonių. Kai kuriepakuotės elementai gali perimti dalį reklamos funkcijų, todėl prekės
pakuotė yra laikoma viena iš reklamos rūšių. Ant pakuotės gali būtispausdinami reklaminiai lozungai, pirkti skatinantys tekstai ir pan. Kartais prie reklaminės informacijos ant pakuotės spausdinamos kitospriemonės, skirtos rėmimo veiksmams. Tai gali būti įvairių loterijųtalonai, žaidimai ir t.t. Kaip matome prekės pakuotė padeda identifikuoti prekes, bei dalyvaujareklamos bei rėmimo veiksmuose.2.3. Prekės pakuotės teikiama papildoma nauda
Paskutinė, tačiau ne mažiau reikšminga prekės pakuotės funkcija yrajos teikiama papildoma nauda vartotojams, sandėliuotojams,transportuotojams. Kadangi dauguma prekių yra labai panašios, tai vartotojai jas renkasipagal pakuotės patogumą. Aišku patogumo samprata labai priklauso nuo pačiosprekės. Pirkėjams yra svarbu, kad būtų galima patogiai pirkinįparsigabenti. Taip pat jie pageidauja, kad dažnai vartojamų prekių pakuotę,galima būtų sandariai uždaryti. Kaip pavyzdį galima paminėti pienopakelius. Juk yra labai patogu kai atidarytas pieno pakelis gali būti vėlsandariai uždarytas, jei jo turinys iškart nesuvartojamas. Tai apsaugovartotoją nuo daugelio nepatogumų, susijusių su jo laikymu. Taigi prekėspakuotė vartotojui gali palengvinti jos vartojimą, pristatymą į namus,paruošimą, dozavimą, prekės įvertinimą, saugojimą, apsaugą nuonepageidaujamo vartojimo ir t.t. Taip pat įpakavimas gali būti patogus įvairiems tarpininkams:prekybininkams, transportuotojams ir t.t. Neatsitiktinai dauguma prekiųpakuočių yra stačiakampės, nes taip jas yra patogu krauti vieną ant kitos,kas sutaupo daug vietos. Juk transportuotojams svarbu, kad pakuotės būtųkompaktiškos ir apsaugotų prekes nuo sugadinimo gabenimo metu. Taip pat papildomų patogumų tarpininkams teikia ir užrašai antpakuotės: brūkšniniai kodai ir t.t. Tai ypač svarbu, nes tarpininkai yralabiau linkę dirbti su patogiomis prekėmis, kurios neteikia jiems papildomųrūpesčių. Be to nesupakuotų kai kurių prekių būtų neįmanoma parduoti. Taigipakuotė padeda optimaliai išnaudoti parduotuvių lentynas, lengviau įdiegtibrūkšninių kodų sistemą ir t.t. Apskritai prekės pakuotė yra natūrali marketingo komplekso elementoprekė dalis, galinti užimti svarbią vietą visoje marketingo strategijoje.Tačiau gaminant prekės pakuotes susiduriama su daugybe sunkumų. Juk pakuotęreikia surinkti ir sunaikinti, o tai gana opi problema ne tik Lietuvai, betir visam pasauliui. Taigi sekančiame skyriuje apžvelgsiu pakuočių irpakuočių atliekų tvarkymo problemų sprendimą Lietuvoje Europos Sąjungoskontekste.
3. PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PROBLEMŲ SPRENDIMAS LIETUVOJE EUROPOS SĄJUNGOS REIKALAVIMŲ KONTEKSTE.
Gaminant pakuotes, o ypač parenkant iš kokios medžiagos jos busgaminamos, tenka atsižvelgti į gamtosaugos reikalavimus ar vyriausybių beitarptautinių organizacijų direktyvas, kurios reglamentuoja deficitiniųmedžiagų naudojimą, būtiną vėlesnį pakavimo medžiagų perdirbimą. Kadangi Lietuva nuo 2004 m. gegužės 1 d. tapo Europos Sąjungos naretai ir jos teisinė bazė turi atitikti Europos sąjungos reikalavimus. Šiuometu visų Europos Sąjungos valstybių narių pakuočių ir pakuočių atliekųtvarkymą reglamentuoja „Europos parlamento ir tarybos direktyva dėlpakuočių ir pakuočių atliekų 94/62/EC“ bei kiti tose šalyse galiojantysįstatymai. Taigi ir Lietuva turėjo priimti įstatymus, kurie atitiktų šiądirektyvą. Taip pat jos įgyvendinimas yra susijęs su tam tikrais sunkumai,kuriuos patyrė ir dar patirs ne tik Lietuva, bet su jais susidūrė ir kitosEuropos sąjungos narės. Taip pat Lietuvai tenka perorganizuoti pakavimo sritį pagaltarptautinius reikalavimus ir išspręsti aktualias prekių pakavimoproblemas, laikantis tarptautiniu mastu reglamentuojamų aplinkosaugosreikalavimų. Taigi Lietuva siekdama apriboti neigiamų atliekų poveikįgamtai ir žmonių sveikatai 1998 m. birželio 16 d. priėmė atliekų tvarkymoįstatymą, kuris numato bendruosius atliekų prevencijos, apskaitos,surinkimo, rūšiavimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo reikalavimus.Už teršimą pagal šį įstatymą turėtų mokėti asmenys, kurie šiuos gaminius,išskyrus pakuotes, gamina Lietuvoje arba importuoja juos Lietuvosrespubliką, mokestį už pakuotes –supakuotų gaminių gamintojai arba jųimportuotojai. Juridiniai ir fiziniai asmenys už jų surinkimą ir panaudotų atliekomisvirtusių pakuočių kiekį bus atleisti nuo mokesčio. Nuo mokesčio busatleisti ir tie, kurie eksportuoja apmokestinamus gaminius. Mokestis busmokamas į Lietuvos Respublikos valstybinį atliekų tvarkymo fondą. Tačiau šis įstatymas nėra vienintelis, reglamentuojantis pakuočių irpakuočių atliekų tvarkymą Lietuvoje. 2001 m. rugsėjo 25 d. buvo priimtasLietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas, kurisvėliau buvo pataisytas. Be to „šiai sistemai priskiriami ir įvairūsparengti ir rengiami teisiniai dokumentai, susiję su užstatų sistemosįgyvendinimu, mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimotvarka, apmokestinamų pakuočių atliekų tvarkymo užduotimis, įgaliojimųsuteikimu įvairioms institucijoms, antrinių žaliavų perdirbimo plėtrosprograma, „Žalio taško“ bei kitų sistemų organizavimu, savivaldybių veiklatvarkant atliekas, ir t.t.“ [13, p. 33]. Kai kurios iš čia paminėtų problemų bei sistemų ir įgyvendinimo būdųaptartos plačiau, toliau sekančiuose poskyriuose.
3.1.“PRO EUROPE“ sistema ir „Žaliojo taško“ ženklas
Panaudotų pakuočių surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo sistema buvo
sukurta ir įdiegta beveik visose Europos sąjungos šalyse. Tuo pat metu„žaliasis taškas“ įsitvirtino kaip Europos nacionalinių sistemų finansinisženklas. Tačiau kyla klausimas kas gi ta PRO EUROPE sistema, kada ji atsirado,kokios jos pagrindinės funkcijos bei tikslai, taip pat ką gi reiškia„žaliojo taško“ ženklas. 1996 metais Vokietijos pakuočių tvarkymo organizacija „Duales SystemDeutschland AG“ įkūrė pakavimo perdirbimo organizaciją („Packaging RecoveryOrganization Europe s. p. r. l. ), sutrumpintai PRO EUROPE. Šiosorganizacijos būstinė įsikūrusi Briuselyje. Jos tikslas –šalinti prekybosir bendradarbiavimo barjerus tarp Europos Sąjungos šalių. Pagrindinisorganizacijos uždavinys yra organizacijoms, atitinkančioms keliamusreikalavimus, suteikti „žalio taško“ ženklą ir įtvirtinti jį kaip Europosprekinį ženklą. Teisė naudoti šį ženklą suteikiama nacionalinėms pakavimoatliekų tvarkymo sistemoms (Lietuvoje „Žaliojo taško“ organizacijai ),įkurtoms Europos Sąjungos šalyse įgyvendinant pakuočių ir pakuočių atliekųdirektyvą 94/62/E. Ši organizacija nustato kriterijus, kurie būtini, kadgalima būtų suteikti teisę naudoti „žalio taško“ ženklą atitinkamomsorganizacijoms, bei kontroliuoja šių kriterijų vykdymą. Šiuo metu PRO EUROPE sistemai priklauso 20 Europos valstybių. (žiūr. 3paveikslas: PRO EUROPE sistemos narės, 4 priedas ). Taip pat nors „Žaliojotaško“ ženklas vis dar nėra naudojamas kaip finansinis ženklas D.Britanijoje, tačiau bendradarbiavimo sutartis pasirašyta su jos beiSuomijos, Kanados, Italijos, Olandijos sistemomis užtikrina, kad tiklicencijuotos kompanijos gali žymėti šiuo ženklu savo gaminių pakuotes. PRO EUROPE logotipui „žalias taškas“ teikia šią prasmę: „ženklas„žalias taškas“, esantis ant pakuotės,reiškia, kad nacionalinei pakavimoatliekų tvarkymo kompanijai, įsteigtai sutinkamai su ES Direktyvos 94/62/ECprincipais yra sumokėtas pakuotės mokestis“ [1, p15]. Tačiau „žaliojo taško“ grafiniam vaizdavimui keliami tam tikrireikalavimai: „ „Žaliasis taškas“ –tai apskritimas, kuriame patalpintos dvipriešingų krypčių rodyklės, orientuotos pagal vertikalią ašį“ [28]. Be tošis ženklas gali būti tik dviejų spalvų, tačiau jų kombinacijos gali būtiįvairios. Tai matyti ir 4 paveiksle: „Žaliojo taško“ ženklas. (žiūr. 5priedas).Yra keliami ir kiti reikalavimai tačiau šie yra svarbiausi. „Žaliasis taškas“ šiuo metų yra užregistruotas ir įstatymų saugomas170 pasaulio šalių. Įvairiose šalyse jau parduota daugiau nei 46 mlrd.pakuočių, pažymėtų šiuo ženklu ir daugiau nei 60 000 įmonių turi teisęžymėti šiuo ženklu savo pakuotes. Taigi, naudodama „žaliojo taško“ ženklą, Europos sąjungos atliekųtvarkymo politika turi tikslą vienyti nacionalines atliekų rinkimo irtvarkymo sistemas bendradarbiavimui ir kooperacijos vykdymui visojeEuropoje.3.2. Lietuvos „Žaliojo taško“ organizacija
„ UAB „Žaliasis taškas“ –tai suinteresuotų pramonės įmonių įsteigtabendrovė, kurios tikslas organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą Lietuvoje irtapti koordinuojančiu centru visoms įmonėms bei organizacijoms,gaminančioms pakuotę, teikiančioms rinkai supakuotus produktus ar/irsurenkančioms ir perdirbančioms panaudotą pakuotę Lietuvoje“ [6]. Šią bendrovę įsteigti paskatino 2003 m sausio 1 d. įsigaliojęsPakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas bei mokesčio už aplinkosteršimą įstatymo pakeitimo įstatymas. ES ir šalių ką tik įstojusių į ją patirtis rodo, kad ši aplinkosaugospriemonė reikalauja didelių investicijų, todėl ir 35 Lietuvos ir užsienioįmonės (žiūr. 2 lentelė: UAB „Žaliasis taškas“ steigėjai, 6 priedas) 2002m. rugsėjo 19 d. įsteigė UAB „Žaliasis taškas“. Šią iniciatyvą aktyviairėmė ir remia visa eilė asociacijų: Lietuvos pakuotojų asociacija,kosmetikos ir buitinės chemijos gamintojų asociacija, Lietuvosnealkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacija ir kt. Pagrindiniai šios įmonės tikslai yra tokie: 1) „Suvienyti įmonių tiekiančių Lietuvos rinkai supakuotus produktus bei pakuotes, paslaugas įgyvendinant LR vyriausybės nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo užduotis ir ES direktyvą EC 62/94“ Dėl pakuočių ir pakuočių atliekų“ bei ją papildančias direktyvas. 2) Per 10 metų sukurti efektyvią nacionalinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, kuri padės įgyvendinti Lietuvoje gamintojų, importuotojų atsakomybės principą ekonomiškai efektyviausiu, visuomenei priimtiniausiu bei labiausiai gamtą tausojančiu būdu. 3) Teikti paslaugas visoms įmonėms, atsakingoms už savo pakuočių sutvarkymą, vienodomis sąlygomis, nesiekiant pelno pagal LR įstatymus“ [6]. Taigi kaip matome bendrovės tikslas padėti įmonėms lengviau tvarkytipakuočių atliekas. Be to ši organizacija turi licenciją leidžiančią jaižymėti pakuotes „Žaliojo taško“ ženklu. Šis ženklas suteikia įmonėmspapildomą vertę, aktualią vartotojams. Juk net ir ateityje bus daugiauperkama produktų pažymėtų šiuo ženklu. Be to įmonės bendradarbiauja su šiaorganizacija, nes sumokėję tam tikrą mokestį jos perleidžia savo atliekųtvarkymą šiai įmonei.
3.3. Pakuočių medžiagos identifikavimas ir ženklinimas
Šiuo metu yra naudojama speciali pakuočių ženklinimo ir medžiagosidentifikavimo sistema. Jos tikslas yra pateikti informaciją apie pakuotespakuotojams, supakuotų produktų vartotojams. Tačiau iki 2004 m. gegužės 1d. pakuočių medžiagos ženklinimas Lietuvoje buvo neprivalomas. Lietuvaitapus ES nare tai turi daryti kiekviena įmonė pakuojanti, gaminantiproduktus. Europos Komisijos sprendimas numato pakuočių medžiagos identifikavimąskaitmenimis bei atitinkamomis raidžių santrumpomis. Taigi remiantis ESdirektyva „plastmasei žymėti vartojami skaičiai nuo 1 iki 19, popieriui ir
kartonui –nuo 20 iki 39, metalui –nuo 40 iki 49, medienai –nuo 50 iki 59,tekstilei –nuo 60 iki 69 ir stiklui –nuo 70 iki 79.“ [4]. Taip patprieduose pateiktoje 3 lentelėje: Pakuočių medžiagų raidinis irskaitmeninis žymėjimas (žiūr. 7 priedas), galime matyti kokiomis darspecialiomis skaičių ir raidžių kombinacijomis ženklinamos pakuočiųmedžiagos. Gana plačiai yra paplitęs ir ISO aplinkosauginis ženklinimas. Vienasiš plačiai pripažintų simbolių yra „Mėbijaus lapas“. „ISO standartas ISO14021 rekomenduoja šį ženklą naudoti pakuotėms, pakuočių komponentams irkitokiems produktams, kurie gali būti perdirbti“ [2]. Kiti simboliainaudojami ekologiniam prekių pakuočių medžiagos ženklinimui pateikti 4lentelėje: prekių pakuočių medžiagų ekologinis ženklinimas (žiūr. 8priedas). Be to atsižvelgiant į tai, kad pakavimo medžiagos prigimtisnepriklauso nuo konkrečios jos naudojimo vietos, rekomenduojama žymėtiplačiai pripažintus grafinius medžiagų identifikavimo simbolius, kai kurieiš jų yra naudojami ir ISO sistemoje. Tai simboliai skirti aliuminio plienoir plastikų žymėjimui. Svarbu pažymėti, kad šie simboliai nėra susiję supakuočių medžiagų tinkamumu perdirbti, o yra tik medžiagos tipo grafinėinterpretacija. Naudojami visame pasaulyje jie sudaro galimybę rūšiuotipakuočių atliekas jų susidarymo vietoje arba jas galutinai rūšiuoti priešperdirbant arba kitaip naudojant. Taigi kaip matome pakuočių medžiagų ženklinimas yra labai svarbus, nesjis palengvina pakuočių rūšiavimą ir tolesnį jų perdirbimą.3.4. Pakuočių atliekų tvarkymo užduotys Lietuvoje ir jų perdirbimo plėtros iniciatyvos
Norint kalbėti apie pakuočių atliekų tvarkymą, bei su tuo susijusiasproblemas, turėtume visgi žinoti kiek pakuočių mes pagaminame ir kiek jųperdirbame. Iš 3 lentelės: 2003 metų duomenų apie pakuotes ir pakuočiųatliekas suvestinė (žiūr. 9 priedas), duomenų matome, kad į rinkąišleidžiama 1140713,28 tonų įvairiausių pakuočių, tačiau tik 1,4 % iš jųyra perdirbama. Taigi šie skaičiai parodo, kad Lietuvoje veikianti atliekųsistema yra netobula ir ją reikia gerinti, norint pasivyti ES šalis. Be totaip mūsų šalis susiduria su daugybe kitų problemų, kurias taip pat reikiaspręsti. Pagrindiniai atliekų surinkimo būdai yra šie: ➢ Betaris surinkimas; ➢ Surinkimas konteineriuose; ➢ Savarankiškas pristatymas į sąvartynus. Tačiau kai kuriais būdais surenkamų pakuočių atliekų kokybė yra labaiprasta ir jų pakartotinis naudojimas ar perdirbimas kartais yra netneįmanomas. Todėl yra keliami įvairūs reikalavimai atitinkamomsinstitucijoms, bei skiriamos atitinkamos užduotys, kurios turi būtiįvykdytos. Norint pasiekti pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvoje nustatytasužduotis, mūsų šalis turi padidinti šių atliekų surinkimą apie 3 kartus, oplastikų net 7 kartus. Tai ypač sunkus uždavinys, kurį norint įgyvendintireikia iš esmės pertvarkyti dabartinę antrinių žaliavų surinkimo irapdorojimo sistemą, bei įdiegti naują modernią atliekų tvarkymo įrangą. Todėl ir reikia sukurti darniai veikiančią sistemą, kurios sukūrimoprielaidos būtų tokios: ➢ „patikima atliekų apskaita; ➢ išleidžiamų į rinką pakuočių apskaita; ➢ efektyvios savivaldybių atliekų tvarkymo sistemos; ➢ vietos savivaldos institucijų bendradarbiavimas; ➢ principo „teršėjas moka“[2] įgyvendinimas; ➢ gamintojų asociacijų kūrimas; ➢ veikianti antrinių žaliavų rinka; ➢ mokestis už atliekų šalinimą sąvartyne; ➢ visuomenės informacija ir dalyvavimas“ [1]. Taigi įvykdžius šias prielaidas, mes turėsime efektyvią pakuočių irpakuočių atliekų tvarkymo sistemą.
IŠVADOS
1. Prekės pakuotė yra svarbi marketingo komplekso elemento prekė dalis, padedanti parduoti prekę. 2. Prekės pakuotė –tai prekės apvalkalas atliekantis tam tikras funkcijas, kurios yra tokios: prekių apsaugos, identifikavimas ir rėmimas, bei teikiama papildoma nauda ne tik vartotojam, bet ir įvairiems tarpininkams. 3. Prekės pakuotę sudaro keletas elementų: etiketė, tara, pakavimo medžiaga, instrukcija, kuriems keliami ypatingi reikalavimai. 4. Prekės pakuotės klasifikavimas, sudėtingas dalykas. Pagrindiniai prekės pakuotės klasifikavimo kriterijai numatyti įvairiuose įstatymuose, kurie pagrinde pakuotę klasifikuoja į: pirminę, antrinę ir tretinę. Tačiau yra išskiriamos ir kitos rūšys, tokios kaip kombinuota pakuotė ir pan. 5. Lietuva kaip ir kitos pasaulio šalys susiduria su problemomis, susijusiomis su pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymų. Norint palengvinti šių problemų sprendimą, buvo įkurta tarptautinė sistema PRO EUROPE, bei priimtas specialus prekių medžiagų ženklinimas. Vienas iš pagrindinių ženklų kuriais žymimos pakuotės yra „Žaliasis taškas“. 6. Lietuva siekdama padaryti pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymą efektyvesnį, diegia naujas technologijas, leidžia naujus įstatymu ir kitus teisinius norminius aktus, reglamentuojančius šią problemą, bei naudojasi kitų šalių patirtimi. 7. Lietuva įsteigta UAB „Žaliasis taškas“ turi licenciją naudoti „Žaliojo taško“ ženklą. Taip pat ši organizacija užtikrina atliekų tvarkymą visuomenei ir aplinkai priimtiniausiu būdu bei ekonomiškai efektyviomis priemonėmis.
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:
1. ALF viešosios politikos projektas. Europos parlamento ir tarybos direktyvos 94/62/EC dėl pakuočių ir pakavimo atliekų perkėlimo ir įgyvendinimo Lietuvoje pasekmių tyrimas –ataskaita. –2001 m. [interaktyvus]. [žiūrėta 2004 m. balandis 17 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.euro.lt/showitems.php?TopMenuID+6&MenuItemID=1576&LangID=1 >. 2. Danys, J. Kaip ženklinti pakuočių medžiagas?. Pakuotojo kelrodis, 2002 gruodis, p. 10 –11. 3. Ein einheitliches europäisches Markenzeichen. [interaktyvus]. [žiūrėta
2004 m. balandis 17 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.gruener- punkt.de/Europa.52+B6Jkw9.0.html >. 4. Europos parlamento ir tarybos direktyva dė pakuočių ir pakuočių atliekų. 94/62/EB. 1994 m. gruodžio 20 d. [interaktyvus]. [žiūrėta 2004 m. balandis 17 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.ueanet.com/facts/directive/doc/lituanien/ftxtdirektive%20on% 20packaging-lt.pdf > 5. Hajamas, Aleksandras. Marketingas žaliems. –Kaunas: Smaltijos leidykla, 1999. –320 p. 6. Kęsminavičienė, J. Įkurta „Žalio taško“ organizacija. Pakuotojo kelrodis, 2002 gruodis, p. 7 7. Kęsminavičienė, J „Žaliasis taškas“ jau Lietuvoje. Pakuotojo kelrodis, 2003 gegužė, p. 7. 8. Kas yra pirminė pakuotė? [interaktyvus] . [Žiūrėta 2004 vasario 25 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=1219 > 9. Kombinuotosios pakuotės apskaita. [interaktyvus] . [Žiūrėta 2004 vasario 25 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=1526 > 10. Komisijos sprendimas, nustatantis pakuočių medžiagų identifikavimo sistemą pagal Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/62/EC dėl pakuočių ir pakuočių atliekų 97/129/EC. 1997 m. sausio 28 d. [interaktyvus]. [žiūrėta 2004 m. balandis 26 d.]. Prieeiga per internetą: < http://www3.lrs.lt/c-bin/eu/preps2?Condition1=26602&Condition2= > 11. Kuvykaitė, Rita. Gaminio marketingas. Vadovėlis. –Kaunas: Technologija, 2001. –248 p. 12. Lebedys A. Pakuočių atliekų apskaitos ir efektyvaus tvarkymo problemų Lietuvoje sprendimas Europos sąjungos reikalavimų kontekste. Pakuotojo kelrodis, 2003 gegužė, p. 9 –10. 13. Lebedys A, Danys J. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo problemos, Lietuvai integruojantis į Europos sąjungą. Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba. 2002, Nr 4(22), p.31 –40. 14. LR mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymas. 2002 m. sausio 22 d., Nr. IX –720. [interaktyvus].[žiūrėta 2004 m. balandis 17 d.]. Prieiga per internetą: < http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=211720&Condition2= > 15. LR pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas. 2001 m. rugsėjo 25 d. Nr. IX –517. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. kovas 21 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.euro.lt/evn./pakuociu.doc > 16. LR ūkio ministro įsakymas dėl Lietuvos respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių 2002 m gegužės 15 d. Nr. 170. [interaktyvus]. [žiūrėta 2004 m. balandis 7 d.]. Prieiga per internetą: < http://www3.lrs.lt/cgi- bin/preps2?Condition1=166589&Condition2= > 17. LR vyriausybės nutarimas dėl pramoninės nuosavybės teisinės apsaugos Lietuvos respublikoje 1992m. gegužės 20 d. Nr. 362. [interaktyvus]. [žiūrėta 2004 m. balandis 17 d.]. Prieiga per internetą: < http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?condition1=130449&condition2= > 18. Marketingas:[vadovėlis] /Vytautas Pranulis, Arvydas Pajuodis, Sigitas Urbonavičius, Regina Virvilaitė. –2 –as patais. Ir papild. Leid. –Vilnius: The Baltic Press, 2000. –470 p. 19. Pakavimo medžiagos. [interaktyvus]. [žiūrėta 2004 m. balandis 17 d.].Prieiga per internetą: < http://www.packing.lt/kelrodis/2002_geguze.htm. > 20. Ramanauskienė, Jadvyga. Marketingo pagrindai.Mokomoji priemonė. –Vilnius: žiburio leidykla, 1998. –200 p. 21. Sudėtinės pakuotės apskaita. [interaktyvus]. [Žiūrėta: 2004 vasario 25 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=1841 > 22. Urbonavičius, Sigitas Marketingas: apie sudėtingus dalykus paprastai. –Vilnius: Pačiolis, 1995. –159 p. 23. Verpackung. [interaktyvus]. [žiūrėta 2004 saisis 10 d.]. Prieiga per internetą: < http://de.wikipedia.org/wiki/verpackung > 24. Verpackung: die richtige Hülle für die Fülle. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 kovas 13 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.fona.de/03- Forschungsthemen/3-1-6Verpackung.html > 25. Žvirblis,Algis. Marketingas: kursas menedžeriui. –Vilnius: Balticon, 1992. –19 2 p. 26. 2003 metų duomenų apie pakuotes ir pakuočių atliekas suvestinė (apyskaita). [interaktyvus]. [žiūrėta 2004 m. balandis 23 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.am.lt/VI/files/0.001859001082442179.pdf > 27. www.pro-e.org. [žiūrėta 2004 m. kovas13 d.]. 28. www.zaliastaskas.lt. [žiūrėta 2004 m. kovas13 d.]. 29. www.gruener-punkt.de. [žiūrėta 2004 m. kovas13 d.].PRIEDAI:
1 priedas: [pic] 1 paveikslas: pakuočių ir pakuočių atliekų suvestinė
Diagrama sudaryta remiantis 2003 metų duomenų apie pakuotes ir pakuočiųatliekas suvestine [26].
2 priedas: 1 lentelė: slapti įpakavimo elementai|Produktas |Įpakavimo elementai ||Profesionalios paslaugos | || |Vietos, kurioje teikiama paslauga, || |išvaizda || |Žmonių, teikiančių paslaugą, || |išvaizda || |Laiškų, ataskaitų ir kitos || |spausdintos medžiagos išvaizda || |Asmens, atsakinėjančio telefonu, || |bendravimas su vartotoju; || |kompiuterio sąsaja su vartotoju ||Telefonu arba paštu užsakomi | ||produktai | || |Katalogas/ žurnalas/ pašto reklama || |su produktu || |Reklama su produkto nuotrauka, || |piešiniu || |Produkto išvaizda/ įvaizdis/ || |įasmenintas personažas || |Asmens, atsakinėjančio telefonu, || |bendravimas su vartotoju || |Pristatymo paslaugų kokybė || |Vidinis produkto įpakavimas || |(pervežimo dėžėje) ||Kandidatai (ieškantys darbo) | || |Kandidatų apranga || |Žmonės su kuriais jie bendrauja || |(įskaitant tuos, kurie parašė jiems|| |rekomendacijas) || |Kokioje aplinkoje jie žinomi || |Veido išraiška (gyvenime, || |nuotraukose; TV –kartais veido || |išraiška traktuojama kaip minčių || |„įpakavimas“) || |CV ir kiti dokumentai ||Didmeninė prekyba | || |Kompanija/ prekes pristatantys || |pardavėjai || |Žurnalo ar laikraščio iškarpa su || |reklama, katalogai, prekių || |pavyzdžiai, korespondencija || |Prekių pristatymo paslaugų kokybė ||Tiekimas | || |Kompanija/ prekes pristatantys || |pardavėjai || |Žurnalo ar laikraščio iškarpa su || |reklama, katalogai, prekių || |pavyzdžiai, korespondencija || |Prekių pristatymo paslaugų kokybė || |Vidinės ataskaitos apie produkto || |kokybės valdymą ir pristatymą laiku|
|Mažmeninės prekės be etikečių ir | ||įpakavimo | || |Produkto išorė || |Pristatymas pirkimo momentu |Šaltinis: [5, p.218 –219].
3 priedas:
[pic]
2 paveikslas: Išlaidų pakuotei dalis prekių kainoje [11, p.84]
4 priedas 3 paveikslas: PRO EUROPE sistemos narės [pic]
Žemėlapis sudarytas remiantis [27] šaltiniu 5 priedas [pic]
4 paveikslas: „Žaliojo taško“ ženklas
6 priedas 2 lentelė: UAB „Žaliasis taškas“ steigėjai|1 |Baltvita ||2 |UAB Benet distributors ||3 |UAB Birštono mineraliniai vandenys ||4 |UAB Biržų alus ||5 |UAB Coca –cola Bottlers Lietuva ||6 |Colgate –Palmolive ||7 |UAB Daiga ||8 |UAB Elmenhorster Vilnius ||9 |ELOPAK OY ||10 |UAB Eugesta ||11 |UAB Gubernija ||12 |AB Kalnapilis ||13 |Uab Kappa Packaging Baltic ||14 |AB Kauno alus ||15 |AB Klaipėdos kartonas ||16 |UAB Mineraliniai vandenys ||17 |TŪB Nemuno banga ||18 |UAB Neptūno vandenys ||19 |UAB Nestle Baltics ||20 |UAB Palink ||21 |AB Pieno žvaigždės ||22 |Procter&Gamble Marketing Latvia || |,Ltd ||23 |UAB Putokšnis ||24 |AB Ragutis ||25 |TŪB Rinkūškiai ||26 |AB Rokiškio sūris ||27 |UAB Rūta ||28 |Sanitex ||29 |UAB Šiaulių tara ||30 |AB Švyturys –Utenos alus ||31 |UAB Tetra Pak Lietuva ||32 |UAB TEW Baltija ||33 |UAB Unilever Lietuva ||34 |AB Vilniaus tauras |
Lentelė sudaryta remiantis [28] šaltiniu 7 priedas: 3 lentelė: Pakuočių medžiagų raidinis ir skaitmeninis žymėjimas[3]|Medžiaga |Raidinis |Skaitmeninis žymėjimas || |Žymėjimas | ||Plastikai ||plietilentereftalatas |PET |1 ||Didelio tankio polietilenas |HDPE |2 ||Polivinnilchloridas |PVC |3 ||Mažo tankio polietilenas |LDPE |4 ||Polipropilenas |PP |5 ||Polistirolas |PS |6 ||Popierius ir kartonas ||Gofruotas kartonas |PAP |20 ||Kartonas |PAP |21 ||Popierius |PAP |22 ||Metalas ||Plienas |FE |40 ||Aliuminis |ALU |41 ||Mediena ||Medis |FOR |50 ||Kamštiena |FOR |51 ||Tekstilė ||Medvilnė |TEX |60 ||Džiutas |TEX |61 ||Stiklas ||Bespalvis stiklas |GL |70 ||Žalias stiklas |GL |71 ||Rudas stiklas |GL |72 ||Kombinuota pakuotė ||Popierius ir kartonas/įv. |[4] |80 ||metalai | | ||Popierius ir kartonas/ | |81 ||plastikas | | ||Popierius ir kartonas/ | |81 ||aliuminis | | ||Popierius ir kartonas/alavuota | |83 ||skarda | | ||Popierius ir | |84 ||kartonas/plastikas/ aliuminis | | ||Popierius ir | |85 ||kartonas/plastikas/ aliuminis/ | | ||alavuota skarda | | ||Plastikas/ aliuminis | |90 ||Plastikas/ alavuota skarda | |91 ||Plastikas/ įv. Metalai | |92 ||Stiklas/ plastikai | |95 ||Stiklas/ aliuminis | |96 ||Stiklas/ alavuota skarda | |97 ||Stiklas/ įvairūs metalai | |98 |
Lentelė sudaryta remiantis [10] šaltiniu.
8 priedas:
4 lentelė: prekių pakuočių medžiagų ekologinis ženklinimas
|Simbolis |Paaiškinimas ||[pic] |„Žaliojo taško“ prekinis ženklas ||[pic] |Pakuotė (gaminys) yra pagaminta iš || |perdirbtų medžiagų ||[pic] [pic] |Paženklinta pakuotė (gaminys) gali || |būti perdirbta ||[pic] |Gaminį sudaro 2 % perdirbtos || |medžiagos ||[pic] |Paženklinta pakuotė, pagaminta iš || |bet kokios medžiagos, išskyrus || |plastiką, gali būti perdirbta ||[pic] |Paženklinta pakuotė iš popieriaus || |ir kartono gali būti perdirbta ||[pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic]|Paženklinta pakuotė iš plastiko || |gali būti perdirbta. ||[pic] |Paženklinat pakuotė iš stiklo gali || |būti perdirbta ||[pic] |Pažymėtas atliekas šalinti || |atsargiai, atsižvelgiant į ant || |gaminio pateiktas instrukcijas, || |neteršti tokiomis atliekomis || |aplinkos ||[pic] |Paženklinta pakuotė iš metalo gali || |būti perdirbta ||[pic] |Paženklinta pakuotė iš aliuminio || |gali būti perdirbta |
Lentelė sudaryta remiantis [ 28 ] šaltiniu
9 priedas: 5 lentelė: 2003 metų duomenų apie pakuotes ir pakuočių atliekas suvestinė|Pakuotės |Pagaminta|Importuot|Eksportuot|Išleista į |Panaudota|Perdirb||rūšis |, t |a, t. |a, t. |rinką, t. |, t. |ta, t. ||Stiklinė |62933,34 |21276,68 |3617,40 |79842,42 |538,20 |10001,8|| | | | | | |0 ||Plastmasi|47852,96 |137490,71|37357,18 |269616,04 |233,93 |1561,86||nė | | | | | | ||Popierinė|66838,29 |257022,02|56946,33 |756220,70 |595,13 |3448,37||ir | | | | | | ||kartoninė| | | | | | ||Metalinė |5311,66 |6664,07 |2088,36 |20353,96 |38,25 |427,93 ||Kombinuot|278,60 |1709,32 |88,33 |1761,93 |0,91 |89,86 ||a pakuotė| | | | | | ||Kitos |1181,38 |9514,53 |4138,09 |12918,24 |41,96 |95,41 ||pakuotės | | | | | | ||Iš viso: |184396,23|433677,32|104235,69 |1140713,28 |1448,37 |15625,2|| | | | | | |4 |
Lentelė sudaryta remiantis [26] šaltiniu.[pic]———————–[1] „kombinuota pakuotė –daugiasluoksnė pakuotė, sudaryta iš dviejų ardaugiau skirtingų medžiagų, kurios viena nuo kitos negali būti atskirtosrankomis ar naudojant paprastas fizines priemones“ [28].[2] Tai kai tam tikrą mokestį už pakuotes moka gamintojai, importuotojai.[3] Skaičiai neįtraukti į lenteles yra rezerviniai ir gali būti panaudotivėliau naujoms medžiagoms ar jų grupėms žymėti.[4] Kombinuota pakuotė žymima raide C plius vyraujančios medžiagos raidinisžymėjimas (C/ ).