Prekes pakuote jos junkcijos klasifikavimas ir identifikavimas

pagal
VadybaKursinisIlgas6 159 žodžių31 min. skaitymo
Turinys

VILNIAUS UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS FAKULTETAS

MARKETINGO KATEDRA

RŪTA ŠERĖNAITĖ

Vadybos ir verslo administravimo specialybė, II kursas

PREKIŲ PAKUOTĖ, JOS FUNKCIJOS IR KLASIFIKAVIMAS

Kursinis darbas

Darbo vadovė Miglė Mačiunskaitė

Parašas

Darbo įteikimo data

Darbo įvertinimas

Vilnius, 2004

Įvadas

Įpakavimas per pastaruosius dešimtmečius pasiekė savo šiuolaikinį lygį. Tačiau iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad įpakavimas nėra kas nors svarbaus, bet jis visgi tapo svarbia pramonės atšaka. Juk evoliucija prekyboje kelia vis naujus pakuotės reikalavimus ir sąlygoja jos tobulinimą. Tiesa sakant tobulėjant pačioms prekėms atsiranda vis naujesnių būdų joms įpakuoti.

Taip pat pakuotės plėtrą sąlygoja daugybė ekonominių ar net socialinių aplinkybių. Iš jų būtų galima paminėti tokias kaip: didėjant užsiimančių samdomuoju darbo moterų skaičiui, reikėjo staigiai plėsti fasuojamų produktų asortimentą. Iš ekonominių aplinkybių galima paminėti vartotojo rinkos sąlygas, esant dideliam prekių pasirinkimui, reikia padėti pirkėjui išsirinkti būtent tą prekę, o tai padeda padaryti prekės pakuotė.

Taip pat gana aktualus klausimas šiais laikais yra pakuotei keliami reikalavimai, bei sunkumai susiję su jos sunaikinimu. Juk pakuočių atliekų problema yra laikoma viena svarbiausių aplinkosaugos problemų pasaulyje taip pat ir Lietuvoje. Be to šios problemos sprendimas yra daug labiau išvystytas Europos Sąjungos šalyse ir Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą reikia prisitaikyti prie jos reikalavimų.

Taigi kaip matome ši kursinio darbo tema pasirinkta neatsitiktinai.

Juk prekės pakuotė tai prekės dalis su kuria kiekvienas iš mūsų kasdien susiduriame. Taip pat įpakavimas –viena iš svarbių ir gana veiksmingų marketingo priemonių, padedančių parduoti prekę.

Šio darbo pagrindiniai tikslai ir uždaviniai:

1. Apibrėžti kas yra prekės pakuotė;

2. Suprasti prekių pakuotės atliekamas funkcijas;

3. Apibrėžti pagrindinius prekių pakuotės klasifikavimo kriterijus;

4. Aptarti prekių pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo problemas ne tik Lietuvoje bet ir visame pasaulyje, ypač Europos sąjungos šalyse.

Rašant šį kursinį darbą buvo naudota įvairiausia literatūra ir šaltiniai. Pagrindiniai iš jų yra įvairiausi marketingo vadovėliai, kuriais remiantis buvo rašoma pirmoji ir antroji kursinio darbo dalys. Plačiausiai apie prekės pakuotę, jos funkcijas ir klasifikavimą kalbama R. Kuvykaitės vadovėlyje „Gaminio marketingas“, bei V. Pranulio, A. Pajuodžio, S.

Urbonavičiaus, R. Virvilaitės vadovėlyje „Marketingas“.

Kadangi trečioji dalis –prekių pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo problemų sprendimas Lietuvoje Europos sąjungos reikalavimų kontekste –yra labai aktualus, tai daug informacijos galima rasti internete. Taip pat buvo remiamasi tam tikrais Lietuvos Respublikos įstatyminiais aktais, vyriausybės nutarimais, aplinkos apsaugos ministro įsakymais, Europos sąjungos teisiniais dokumentais, reglamentuojančiais pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymą.

Prekės pakuotė ir jos klasifikavimas

Nuo senų laikų prekės parduodamos vienaip ar kitaip supakuotos. Taigi daugumos prekių sudedamoji dalis yra jos pakuotė. Šiame skyriuje aptarsime pačią prekės pakuotės sampratą, plačiau panagrinėsime pagrindinius prekės pakuotės elementus, bei kriterijus pagal kuriuos klasifikuojama pakuotė.

Todėl norėdami toliau kalbėti, turėtume apibrėžti kas gi tai yra prekės įpakavimas:

„Pakuotė –tai bet koks prekės apvalkalas, atliekantis jos apsaugos, identifikavimo bei rėmimo funkcijas ir galintis suteikti papildomų patogumų“ [18, p.192].

Toks prekės pakuotės apibrėžimas nėra vienintelis. Todėl pateiksiu dar keletas jos apibrėžimų:

„Pakuotė –bet kokia pakuotė, kurioje daiktas (vienas arba keli jo vienetai) parduodamas (skirtas parduoti) vartotojui kaip atskira prekė“

[16].

„Pakuotė –gaminys, pagamintas iš bet kokių medžiagų ir skirtas gaminiams pakuoti, apsaugoti, gabenti bei pateikti vartotojams ar gaminių naudotojams“ [15].

Visi šie prekių pakuotės apibrėžimai yra teisingi. Vieni iš jų yra išsamesni kiti ne tokie. Tačiau pats išsamiausias prekių pakuotės apibrėžimas pateikiamas Europos sąjungos direktyvoje: „Pakuotė –iš bet kurios rūšies medžiagų padaryti gaminiai, skirti prekėms, pradedant žaliavomis ir baigiant perdirbtais produktais, izoliuoti, apsaugoti, tvarkyti, pristatyti ir pateikti iš gamintojo naudotojui ar vartotojui.

Tais pačiais tikslais naudojami „negrąžintini“ daiktai taip pat laikomi pakuotėmis“ [4].

Taigi kai jau susipažinome su prekės pakuotės samprata galime pakalbėti plačiau apie jos pagrindinius elementus, dizainą ir klasifikavimo kriterijus. Šie klausimai plačiau aptariami toliau sekančiuose poskyriuose.

9 Pagrindiniai prekės pakuotės elementai ir jos ženklinimas

Prekių pakuotė yra svarbus vartotojo informavimo šaltinis. Ant jos nurodomi prekių ženklai, jos paskirtis, kiekis, sudėtis taip pat kita prekės etiketei būdinga informacija. Todėl svarbu yra išskirti pagrindinius prekių pakuotės elementus, kurie yra tokie:

➢ Tara;

➢ Pakavimo medžiaga;

➢ Etiketė;

➢ Instrukcija.

Kiekvieną iš šių elementų aptarsime plačiau.

Tara –tai pakuotės dalis, į kurią yra įpakuojama prekė. Prekei įpakuoti dažnai naudojami keli taros sluoksniai. Taigi yra išskiriama:

➢ Vidinė tara;

➢ Išorinė tara;

➢ Transportavimo tara.

Tačiau šių taros rūšių plačiau neapžvelgsime, nes tai bus padaryta

1.3. poskyryje:

Prekių pakuočių rūšys

Antrasis prekės pakuotės elementas yra pakavimo medžiaga. Galima išskirti tokias pakavimo medžiagas:

➢ Popierius/ kartonas;

➢ Stiklas;

➢ Plastikas;

➢ Polimerai;

➢ Metalas;

➢ Medis;

➢ Kombinuotos medžiagos ir kt.

Kiekviena iš jų turi savo privalumus ir trūkumus, dėl kurių yra pasirenkama būtent supakuoti tam tikrai prekei. Taip pat svarbu pažymėti, kad pakavimo medžiaga turi atitikti gamtosaugos reikalavimus ar vyriausybės bei tarptautinių organizacijų numatytas direktyvas, kurios reglamentuoja pakavimo medžiagų naudojimą, bei vėlesnį jų perdirbimą. Gal todėl viena iš populiaresnių pakavimo medžiagų yra popierius ir kartonas. Tai matyti ir pirmame paveiksle: pakuočių ir pakuočių atliekų suvestinė. (žiūr. 1

priedas). Taip pat šiuo metu vis labiau populiarėja polimerai.

Dar vienas pakuotės elementas –tai etiketė. Ji gali būti pritvirtinta prie pačio gaminio ar gali būti neatskiriama taros dalis. Prekės etiketės turinys būna labai įvairus. Gali būti nurodytas tik prekės ženklas arba pateikta visa išsami informacija apie pačią prekę, t.y. prekės ženklas, gamintojas, galiojimo laikas ir k.t.

Tačiau visgi etiketės turinį reglamentuoja tarptautinės bei nacionalinės etikečių normos. Lietuvoje etiketės turinį reglamentuoja

Lietuvos Respublikos parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklės, Lietuvos standartai bei kiti norminiai aktai.

Taigi pagrindiniai prekių ženklinimo rekvizitai Lietuvoje yra šie:

1) „prekės pavadinimas;

2) gamintojo pavadinimas ar prekės ženklas;

3) gamintojo adresas –Lietuvoje gaminamoms prekėms;

4) šalis, kurioje registruota gamintojo buveinė, -importuotoms prekėms;

5) prekės kilmės šalis, jeigu ji nesutampa su šalimi, kurioje registruota gamintojo buveinė;

6) importuotojo pavadinimas ar prekės ženklas ir adresas

–importuotoms prekėms;

7) tinkamumo naudoti terminas –prekėms, kurių savybės keičiasi per laiką ir, suėjus nustatytam terminui, laikomos visiškai arba iš dalies nebetinkamos naudoti pagal paskirtį;

8) pagaminimo data ;

9) prekės paskirtis, jeigu ji neaiški iš prekės pavadinimo;

10) naudojimo ypatumai, jeigu ši informacija reikalinga saugiam ir tinkamam prekės naudojimui;

11) prekės partija, jeigu tai nustatyta konkrečios prekės ženklinimą reglamentuojančiame teisės akte ar norminiame dokumente;

12) prekės pardavimo kaina ir standartinio vieneto kaina;

13) kiti ženklinimo rekvizitai, nustatyti konkrečių prekių ženklinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir norminiuose dokumentuose“ [16].

Tai yra bendrieji prekių ženklinimo rekvizitai, tačiau tam tikroms prekių grupėms yra numatyti papildomi ženklinimo reikalavimai, pavyzdžiui:

batams ir drabužiams –dydis, medžiaga, iš kurios pagamintas produktas ir t.t. Transportuojamai tarai keliami taip pat specialūs žymėjimo reikalavimai.

Taigi ir pagaliau paskutinis prekės pakuotės elementas –naudojimo instrukcija. Ji reikalinga tam, kad vartotojas žinotų kam, kaip, kur ir kada naudojama prekė, kokį poveikį ji gali padaryti vartotojui ir pan. Tai ypač yra svarbu kai pakuojama prekė yra pagaminta iš kenksmingų ar žmogaus sveikatai pavojingų medžiagų ir jei prekės vartojimas yra techniškai sudėtingas.

Instrukcijų turinį reglamentuoja nacionalinės bei tarptautinės normos.

Taigi trumpai apžvelgėme pagrindinius prekės pakuotės elementus, tačiau svarbu pažymėti, kad ne visada pateikti elementai yra labai akivaizdūs. Tai galima matyti ir 1 lentelėje: slapti įpakavimo elementai (žiūr. 2 priedas). Kaip matome pakuotės elementais gali būti patys netikėčiausi dalykai tokie kaip darbuotojų apranga, įmonės dizainas ir pan.

Taigi svarbu, kad kiekvienas įmonės vadovas neignoruotų prekės įpakavimo, o įtrauktų šį klausimą į savo planus ir biudžetą, nes jis padeda klientui susidaryti pirmą įspūdį apie parduodamą prekę, įmonę, bei padeda parduoti pačią prekę. Tai ypač svarbu įmonėms, kurios teikia tam tikras paslaugas.

10 Prekės pakuotės dizainas ir pagrindiniai jo elementai

Prekės pakuotės dizainas padeda atskirti prekes nuo konkurentų gaminamų prekių. Tačiau, kad ir kaip gamintojas norėtų išskirti savo prekes, visgi jo pakuotės dizainas turi atitikti pagrindinius reikalavimus, t.y. nepažeisti įstatymuose numatytų reikalavimų, atitikti jam priskiriamas funkcijas ir pan.

Pagrindiniai prekės pakuotės dizaino elementai yra šie:

➢ Pakuotės dydis;

➢ Pakuotės forma;

➢ Pakuotės spalva.

Kiekvieną iš šių elementų aptarsime šiek tiek plačiau.

Prekės pakuotės dydis priklauso nuo įvairių reikalavimų, keliamų skirtinguose prekės sandėliavimo, transportavimo, pardavimo ir vartojimo procesuose. Reikia pažymėti, kad pakuotės dydį lemia ne vien pačios prekės dydis, bet ir konkurentų veiksmai.

Pastaruoju metu pastebima pakuočių lengvėjimo tendencija. Pakuotės lengvėja tam, kad prekės taptų dar labiau patrauklesnės. Be to lengvesnės pakuotės kaina yra daug mažesnė, taigi ir pati prekė yra pigesnė. Todėl įmonės siekdamos padidinti savo pardavimų apimtis taiko įvairias prekių pakuočių dydžio strategijas. Pavyzdžiui: ta pati prekė gali būti parduodama skirtingais kiekiais, vienoje pakuotėje gali būti supakuotos kelios panašios ar skirtingos prekės ir pan.

Pakuotės forma taip pat vaidina svarbų vaidmenį parduodant prekes. Ji irgi turi atitikti reikalavimus, kuriuos jai kelia gamintojai, vartotojai ir prekiautojai. Dažniausiai pakuotės forma priklauso nuo pačios prekės formos. Birios, skystos ir dujų pavidalo prekės gali įgyti bet kokią formą, taigi ir jų pakuotė gali būti bet kokia. Tačiau pastebima tendencija, kad dabar labiausiai paplitusi pakuočių forma yra kubas ir cilindras.

Taigi prekės pakuotės forma vaidina svarbų vaidmenį parduodant prekes.

Dažnas atvejis yra kai būtent prekės pakuotės forma atnešė įmonei sėkmę.

Kaip pavyzdį galima pateikti „Coca –cola“ butelio formą. Juk galbūt vien dėl jo ir susilaukė kompanija tokio didelio pripažinimo visame pasaulyje.

Tačiau ne vien šie prekės pakuotės dizaino elementai yra svarbūs. Taip pat yra svarbi jos spalva. Spalva ir spalvų kombinacijos padeda vartotojams atskirti prekes. Iki šiol dizaine dominavo dvi spalvos: mėlyna ir balta

–„IBM“, geltona ir juoda –„Kodak“, raudona ir balta –„Coca –cola“ spalvos ir t.t.

Siekiant išvengti dubliavimo įvedama trijų spalvų kombinacija.

Pavyzdžiui: žalia, balta ir raudona –„Fuji“ spalvos ir pan.

Visi šie prekės pakuotės dizaino elementai yra labai svarbūs, nes pakuotė lydi prekę nuo gamintojo iki vartotojo ir netenka savo reikšmės tik tada, kai vartotojas arba pirkėjas prekę išpakuoja ir pakuotę sunaikina.

11 Prekių pakuočių rūšys

Prekių pakuočių klasifikavimas tai labai svarbus klausimas šiais laikais. Juk kiekvienas gamintojas, transportuotojas ir pardavėjas turi žinoti kokios rūšies pakuotės yra, nes nuo to priklauso kokius mokesčius jam teks mokėti, kokius kaštus sudarys jo gaminama prekė.

Pagal tai kokie mokesčiai mokami už pakuotę išskiriama:

➢ Apmokestinamoji pakuotė;

➢ Neapmokestinamoji pakuotė.

„Apmokestinamoji pakuotė –pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą apmokestinama pripildyta pirminė popierinė/kartoninė, stiklinė, metalinė, plastmasinė, kombinuota ir kita gaminių pakuotė“ [28].

Taip pat ši pakuotės rūšis yra skirstoma į:

➢ Stiklinę pirminę pakuotę;

➢ Plastmasinę pirminę pakuotę;

➢ Kombinuotą[1] pirminę pakuotę;

➢ Metalinę pirminę pakuotę;

➢ Popierinę ir kartoninę pirminę pakuotę;

➢ Kitą pirminę pakuotę.

Tačiau tai ne vienintelis pakuočių klasifikavimo būdas. Taip pat yra išskiriamos šios pakuočių rūšys:

➢ Pirminė arba prekinė pakuotė;

➢ Antrinė arba grupinė pakuotė;

➢ Tretinė arba transporto pakuotė.

Kiekvieną iš jų trumpai apibrėšime ir pateiksime keletą pavyzdžių.

„Prekinė arba pirminė pakuotė –pakuotė, kuri kartu su gaminiu sudaro prekinį vienetą ir pateikiama vartotojams ar gaminio naudotojams“ [15].

Štai keletas šios pakuotės pavyzdžių. Tai dideli plastikiniai maišai, į kuriuos supakuoti malūnuose sumalti miltai, polietileniniai maišai, į kuriuos supakuotos importuojamos žuvys, kurios yra perduodamos perdirbimui, importuojant plastikiniai bakeliai, į kuriuos supakuoti vaisvandenių gamybai naudojami koncentratai, kurie parduodami vaisvandenių gamintojams.

Taip pat pirminei pakuotei priskiriama kartu su gaminiu gamintojo ar importuotojo pardavėjui pateikta pakuotė (dėžė, statinė ir pan.).

Taip pat svarbu pabrėžti, kad prekių maišeliai, į kuriuos pirkėjai sudeda prekes, angliarūgštės, gamtinių dujų, deguonies, azoto balionai, naudojami buityje ir pramonėje, kopijavimo aparatų ir spausdintuvų toneriai, vokai, pašto siuntų įpakavimas nėra pirminė pakuotė.

„Antrinė arba grupinė pakuotė –pakuotė, kuri pirkimo vietoje sudaro tam tikrų pardavimo vienetų grupę, nesvarbu, ar galutiniam naudotojui ar vartotojui ji parduodama kaip pardavimo vienetų grupė, ar tai tik priemonė lentynoms pardavimo vietoje papildyti; tokią pakuotę galima atskirti nuo produkto nepakeičiant jo savybių“ [4].

„Tretinė arba transporto pakuotė –pakuotė, kuri palengvina prekinėje ar grupinėje pakuotėje supakuotų gaminių gabenimą, tvarkymą ir gabenimo bei tvarkymo metu apsaugo juos nuo pažeidimo. Transporto pakuotėms nepriklauso kelių, geležinkelių, laivų ir lėktuvų konteineriai“ [15].

Taigi kaip matome pakuočių klasifikavimas yra gana sudėtingas dalykas, kurį numato net įvairiausi šalies ir pasaulio norminiai teisiniai aktai.

Kaip matome prekių pakuočių yra įvairiausių rūšių, be to jas sudaro tam tikri elementai, kuriuos privalu turėti prekei. Tačiau svarbu žinoti ir tai kokias funkcijas atlieka pakuotė, kad ji yra tokia svarbi prekės dalis.

Tai pamėginsiu aptarti sekančiame skyriuje.

2. Prekės pakuotės atliekamos funkcijos

Pakuotė yra tas prekės elementas, kuris neretai turi apčiuopiamą reikšmę vartotojo apsisprendimui pirkti ir prekės kainai. Juk prekės pakuotė kartu su kitais pirkimo sprendimui įtaką darančiais veiksniais padeda parduoti prekę.

Turėtume atkreipti dėmesį ir į tai kokią dalį prekių kainoje sudaro išlaidos pakuotei. Taigi kaip matome 2 paveiksle: išlaidų pakuotei dalis prekių kainoje (žiūr. 3 priedas), didžiausią išlaidų dalį pakuotei skiria kosmetikos pramone. Tačiau nors ši dalis yra gana didelė ši pramonės šaka yra gana sėkminga. Taigi kyla klausimas kodėl gi taip yra?

Atsakymas yra labai paprastas. Prekės pakuotė vartotojui, gamintojui, prekybininkui ar net sandėliuotojui teikia tam tikrą naudą. Tai atlieka prekės pakuotė, o tiksliau tam tikros prekės pakuotės funkcijos, kurios yra tokios:

„1. Apsaugos.

1.1. Prekių kiekio:

➢ Natūralių netekčių sumažinimas,

➢ Grobstymo sumažinimas.

1.2. Prekių kokybės:

➢ Apsauga nuo išorinio poveikio,

➢ Apsauga nuo prekės savybių pasireiškimo.

2. Identifikavimo ir rėmimo.

2.1. Identifikavimas;

2.2. Dalyvavimas reklamos veiksmuose;

2.3. Dalyvavimas pardavimo skatinimo veiksmuose.

3. Papildomos naudos.

3.1. Transportuojant;

3.2. Sandėliuojant;

3.3. Perkant ir vartojant.“ [11, p. 84 –85].

Kiekviena iš šių funkcijų yra apžvelgta plačiau, toliau sekančiuose poskyriuose.

Tačiau taip pat yra funkcijos, kurių įpakavimas neturėtų atlikti. Nors į šias funkcijas specialistai žiūri pro pirštus, tačiau jos yra labai svarbios pačiam vartotojui, nes dažniausiai yra su jais susijusios. Taigi norint išvengti neigiamo vartotojų požiūrio, reikia stengtis kad įpakavimas nedarytų to kas išvardinta:

➢ „Paliktų žymes ant produkto (ši klaida labai paplitusi; laikini etikečių klijai tampa nepašalinami, kai produktas keletą mėnesių išlaikomas sandėlyje);

➢ Pakuotės naudojimas keltų pavojų vartotojams;

➢ Paliktų vartotojams atliekas, kurias sudėtinga perdirbti ar išmesti;

➢ Paliktų vartotojams atliekas, kurios kelia pavojų jiems ar jų vaikams (teršiančios ir gaisrą sukeliančios medžiagos);

➢ Produkto individualumą/ produktų kategorijos įvaizdį pristatytų įpakavimuose, kurių sunku atsikratyti;

➢ Nuslėptų patrauklius produkto aspektus.“ [5].

Taigi kaip matome įpakavimas gali turėti ne vien teigiamas, bet ir neigiamas funkcijas, todėl ir yra svarbu, kad prekės pakuotė būtų kuo labiau ištobulinta ir atitiktų jei keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.

2.1 Apsaugos funkcija

Pakuotės atliekama apsaugos funkcija priklauso nuo pačios prekės. Ji gali saugoti prekės kiekį ir kokybę.

Dauguma prekių bėgant laikui praranda tam tikrą savo kiekio dalį; t.y.

prekės džiūsta, byra, išgaruoja ir pan. Tokia prekių netektis yra labai svarbi toms prekėms, kurių gaminimo ir vartojimo vieta ir laikas skiriasi, nes dalį jų galima prarasti gabenant, sandėliuojant ir pan. Atitinkamos pakuotės tokius nuostolius gali sumažinti.

Pakuotės taip pat padeda išvengti smulkaus prekių grobstymo. Daug nedidelių prekių, jas parduodant, galima tiesiog lengvai pavogti. Tai ypač aktualus klausimas mažoms parduotuvėms, kurios neturi pakankamai lėšų užtikrinti prekių saugumui. Dėl šios priežasties labai dažnai mažos prekės tvirtinamos prie didelių kartono lakštų, dedamos į didesnių matmenų dėžutes ir t.t.

Kadangi dauguma prekių pasiekia vartotojus neiškart po pagaminimo, o jos yra sandėliuojamos ir transportuojamos, tai jas veikia įvairūs išoriniai veiksniai. Dėl šių veiksnių, gali pasireikšti prekės kokybę bloginančios savybės. Todėl pakuotės turi prekę apsaugoti nuo sužalojimų.

Tačiau tai yra praktiškai neįmanoma, o taip pat brangu panaikinti žalingų veiksnių įtaką prekėms.

Dažniausiai yra numatoma tam tikra neigiamų veiksnių neutralizavimo riba. Pavyzdžiui: yra numatoma, kad prekės nedužtų, krisdamos iš tam tikro aukščio. Dažniausiai prekės krenta iš 1,5 m. aukščio, todėl pakuotės kuriamos atsižvelgiant į tokių smūgių stiprumą. Pakuotę galima sukurti ir atsparesnę, tačiau tada ji taptų daug brangesnė ir tokios pakuotės gamyba neapsimokėtų ekonomiškai.

Gana dažnai pakuotę reikia derinti ir prie specifinių prekės savybių.

Ypatingai tai pasakytina apie prekes žalingas ir pavojingas žmogaus sveikatai bei aplinkai. Šioms prekėms keliami ypatingi reikalavimai, kurių negalima pažeisti. Be to pakuojant prekes reikia atsižvelgti į tai kokiomis sąlygomis jos pasieks vartotoją, bus transportuojamos bei sandėliuojamos, kadangi kai kurios prekės ir pačios gali būti jautrios aplinkai; t.y. jos rūdija, praranda tikslumą ir pan.

Taigi kaip matome, kad prekės pakuotė atliktų savo apsaugos funkciją reikia atsižvelgti į daugybę sąlygų. Svarbiausios iš jų yra prekių vartojimo, transportavimo ir sandėliavimo sąlygos.

2.2 Prekių identifikavimo ir rėmimo funkcija

Antroji prekės pakuotės funkcija yra identifikavimas ir rėmimas. Tai ypač svarbi prekės pakuotės funkcija, nes ant pakuotės yra nurodomos svarbiausios prekių identifikavimo priemonės: prekės pavadinimas, prekės ženklas, sudėtis ir kita svarbi informacija. Šiomis priemonėmis perduodama ir pateikiama informacija, nusakoma prekės paskirtis, kiekis, sudėtis ir pan.

Taip pat svarbus prekių identifikavimo elementas yra brūkšninis kodas, kuriuo ženklinama vis daugiau prekių. Juo prekę tiksliai gali identifikuoti ne pats prekės pirkėjas, bet specialūs aparatai –optiniai skeneriai.

Daugelis įmonių stengiasi išskirti savo prekes iš konkurentų prekių.

Tai ypač svarbus visų įmonių tikslas, norinčių parduoti kuo daugiau savo prekių. Taigi tai pasiekti padeda prekės pakuotės dizainas, spalva, forma ir pan.

Visos šios anksčiau paminėtos priemonės ne tik padeda identifikuoti prekę, bet ir dalyvauja rėmimo veiksmuose, padeda atkreipti pirkėjų dėmesį.

Taip pat prekės pakuotė yra viena iš svarbių reklamos priemonių. Kai kurie pakuotės elementai gali perimti dalį reklamos funkcijų, todėl prekės pakuotė yra laikoma viena iš reklamos rūšių. Ant pakuotės gali būti spausdinami reklaminiai lozungai, pirkti skatinantys tekstai ir pan.

Kartais prie reklaminės informacijos ant pakuotės spausdinamos kitos priemonės, skirtos rėmimo veiksmams. Tai gali būti įvairių loterijų talonai, žaidimai ir t.t.

Kaip matome prekės pakuotė padeda identifikuoti prekes, bei dalyvauja reklamos bei rėmimo veiksmuose.

2.3 Prekės pakuotės teikiama papildoma nauda

Paskutinė, tačiau ne mažiau reikšminga prekės pakuotės funkcija yra jos teikiama papildoma nauda vartotojams, sandėliuotojams, transportuotojams.

Kadangi dauguma prekių yra labai panašios, tai vartotojai jas renkasi pagal pakuotės patogumą. Aišku patogumo samprata labai priklauso nuo pačios prekės. Pirkėjams yra svarbu, kad būtų galima patogiai pirkinį parsigabenti. Taip pat jie pageidauja, kad dažnai vartojamų prekių pakuotę, galima būtų sandariai uždaryti. Kaip pavyzdį galima paminėti pieno pakelius. Juk yra labai patogu kai atidarytas pieno pakelis gali būti vėl sandariai uždarytas, jei jo turinys iškart nesuvartojamas. Tai apsaugo vartotoją nuo daugelio nepatogumų, susijusių su jo laikymu. Taigi prekės pakuotė vartotojui gali palengvinti jos vartojimą, pristatymą į namus, paruošimą, dozavimą, prekės įvertinimą, saugojimą, apsaugą nuo nepageidaujamo vartojimo ir t.t.

Taip pat įpakavimas gali būti patogus įvairiems tarpininkams:

prekybininkams, transportuotojams ir t.t. Neatsitiktinai dauguma prekių pakuočių yra stačiakampės, nes taip jas yra patogu krauti vieną ant kitos, kas sutaupo daug vietos. Juk transportuotojams svarbu, kad pakuotės būtų kompaktiškos ir apsaugotų prekes nuo sugadinimo gabenimo metu.

Taip pat papildomų patogumų tarpininkams teikia ir užrašai ant pakuotės: brūkšniniai kodai ir t.t. Tai ypač svarbu, nes tarpininkai yra labiau linkę dirbti su patogiomis prekėmis, kurios neteikia jiems papildomų rūpesčių. Be to nesupakuotų kai kurių prekių būtų neįmanoma parduoti. Taigi pakuotė padeda optimaliai išnaudoti parduotuvių lentynas, lengviau įdiegti brūkšninių kodų sistemą ir t.t.

Apskritai prekės pakuotė yra natūrali marketingo komplekso elemento prekė dalis, galinti užimti svarbią vietą visoje marketingo strategijoje.

Tačiau gaminant prekės pakuotes susiduriama su daugybe sunkumų. Juk pakuotę reikia surinkti ir sunaikinti, o tai gana opi problema ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui. Taigi sekančiame skyriuje apžvelgsiu pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo problemų sprendimą Lietuvoje Europos Sąjungos kontekste.

3. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo problemų sprendimas lietuvoje

Europos sąjungos reikalavimų kontekste

Gaminant pakuotes, o ypač parenkant iš kokios medžiagos jos bus gaminamos, tenka atsižvelgti į gamtosaugos reikalavimus ar vyriausybių bei tarptautinių organizacijų direktyvas, kurios reglamentuoja deficitinių medžiagų naudojimą, būtiną vėlesnį pakavimo medžiagų perdirbimą.

Kadangi Lietuva nuo 2004 m. gegužės 1 d. tapo Europos Sąjungos nare tai ir jos teisinė bazė turi atitikti Europos sąjungos reikalavimus. Šiuo metu visų Europos Sąjungos valstybių narių pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymą reglamentuoja „Europos parlamento ir tarybos direktyva dėl pakuočių ir pakuočių atliekų 94/62/EC“ bei kiti tose šalyse galiojantys įstatymai. Taigi ir Lietuva turėjo priimti įstatymus, kurie atitiktų šią direktyvą. Taip pat jos įgyvendinimas yra susijęs su tam tikrais sunkumai, kuriuos patyrė ir dar patirs ne tik Lietuva, bet su jais susidūrė ir kitos

Europos sąjungos narės.

Taip pat Lietuvai tenka perorganizuoti pakavimo sritį pagal tarptautinius reikalavimus ir išspręsti aktualias prekių pakavimo problemas, laikantis tarptautiniu mastu reglamentuojamų aplinkosaugos reikalavimų. Taigi Lietuva siekdama apriboti neigiamų atliekų poveikį gamtai ir žmonių sveikatai 1998 m. birželio 16 d. priėmė atliekų tvarkymo įstatymą, kuris numato bendruosius atliekų prevencijos, apskaitos, surinkimo, rūšiavimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo reikalavimus.

Už teršimą pagal šį įstatymą turėtų mokėti asmenys, kurie šiuos gaminius, išskyrus pakuotes, gamina Lietuvoje arba importuoja juos Lietuvos respubliką, mokestį už pakuotes –supakuotų gaminių gamintojai arba jų importuotojai.

Juridiniai ir fiziniai asmenys už jų surinkimą ir panaudotų atliekomis virtusių pakuočių kiekį bus atleisti nuo mokesčio. Nuo mokesčio bus atleisti ir tie, kurie eksportuoja apmokestinamus gaminius. Mokestis bus mokamas į Lietuvos Respublikos valstybinį atliekų tvarkymo fondą.

Tačiau šis įstatymas nėra vienintelis, reglamentuojantis pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymą Lietuvoje. 2001 m. rugsėjo 25 d. buvo priimtas

Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas, kuris vėliau buvo pataisytas. Be to „šiai sistemai priskiriami ir įvairūs parengti ir rengiami teisiniai dokumentai, susiję su užstatų sistemos įgyvendinimu, mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, apmokestinamų pakuočių atliekų tvarkymo užduotimis, įgaliojimų suteikimu įvairioms institucijoms, antrinių žaliavų perdirbimo plėtros programa, „Žalio taško“ bei kitų sistemų organizavimu, savivaldybių veikla tvarkant atliekas, ir t.t.“ [13, p. 33].

Kai kurios iš čia paminėtų problemų bei sistemų ir įgyvendinimo būdų aptartos plačiau, toliau sekančiuose poskyriuose.

3.1 “PRO EUROPE“ sistema ir „Žaliojo taško“ ženklas

Panaudotų pakuočių surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo sistema buvo sukurta ir įdiegta beveik visose Europos sąjungos šalyse. Tuo pat metu „žaliasis taškas“ įsitvirtino kaip Europos nacionalinių sistemų finansinis ženklas.

Tačiau kyla klausimas kas gi ta PRO EUROPE sistema, kada ji atsirado, kokios jos pagrindinės funkcijos bei tikslai, taip pat ką gi reiškia „žaliojo taško“ ženklas.

1996 metais Vokietijos pakuočių tvarkymo organizacija „Duales System

Deutschland AG“ įkūrė pakavimo perdirbimo organizaciją („Packaging Recovery

Organization Europe s. p. r. l. ), sutrumpintai PRO EUROPE. Šios organizacijos būstinė įsikūrusi Briuselyje. Jos tikslas –šalinti prekybos ir bendradarbiavimo barjerus tarp Europos Sąjungos šalių. Pagrindinis organizacijos uždavinys yra organizacijoms, atitinkančioms keliamus reikalavimus, suteikti „žalio taško“ ženklą ir įtvirtinti jį kaip Europos prekinį ženklą. Teisė naudoti šį ženklą suteikiama nacionalinėms pakavimo atliekų tvarkymo sistemoms (Lietuvoje „Žaliojo taško“ organizacijai ), įkurtoms Europos Sąjungos šalyse įgyvendinant pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvą 94/62/E. Ši organizacija nustato kriterijus, kurie būtini, kad galima būtų suteikti teisę naudoti „žalio taško“ ženklą atitinkamoms organizacijoms, bei kontroliuoja šių kriterijų vykdymą.

Šiuo metu PRO EUROPE sistemai priklauso 20 Europos valstybių. (žiūr. 3

paveikslas: PRO EUROPE sistemos narės, 4 priedas ). Taip pat nors „Žaliojo taško“ ženklas vis dar nėra naudojamas kaip finansinis ženklas D.

Britanijoje, tačiau bendradarbiavimo sutartis pasirašyta su jos bei

Suomijos, Kanados, Italijos, Olandijos sistemomis užtikrina, kad tik licencijuotos kompanijos gali žymėti šiuo ženklu savo gaminių pakuotes.

PRO EUROPE logotipui „žalias taškas“ teikia šią prasmę: „ženklas „žalias taškas“, esantis ant pakuotės,reiškia, kad nacionalinei pakavimo atliekų tvarkymo kompanijai, įsteigtai sutinkamai su ES Direktyvos 94/62/EC

principais yra sumokėtas pakuotės mokestis“ [1, p15].

Tačiau „žaliojo taško“ grafiniam vaizdavimui keliami tam tikri reikalavimai: „ „Žaliasis taškas“ –tai apskritimas, kuriame patalpintos dvi priešingų krypčių rodyklės, orientuotos pagal vertikalią ašį“ [28]. Be to šis ženklas gali būti tik dviejų spalvų, tačiau jų kombinacijos gali būti įvairios. Tai matyti ir 4 paveiksle: „Žaliojo taško“ ženklas. (žiūr. 5

priedas).Yra keliami ir kiti reikalavimai tačiau šie yra svarbiausi.

„Žaliasis taškas“ šiuo metų yra užregistruotas ir įstatymų saugomas

170 pasaulio šalių. Įvairiose šalyse jau parduota daugiau nei 46 mlrd.

pakuočių, pažymėtų šiuo ženklu ir daugiau nei 60 000 įmonių turi teisę žymėti šiuo ženklu savo pakuotes.

Taigi, naudodama „žaliojo taško“ ženklą, Europos sąjungos atliekų tvarkymo politika turi tikslą vienyti nacionalines atliekų rinkimo ir tvarkymo sistemas bendradarbiavimui ir kooperacijos vykdymui visoje

Europoje.

3.2 Lietuvos „Žaliojo taško“ organizacija

„ UAB „Žaliasis taškas“ –tai suinteresuotų pramonės įmonių įsteigta bendrovė, kurios tikslas organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą Lietuvoje ir tapti koordinuojančiu centru visoms įmonėms bei organizacijoms, gaminančioms pakuotę, teikiančioms rinkai supakuotus produktus ar/ir surenkančioms ir perdirbančioms panaudotą pakuotę Lietuvoje“ [6].

Šią bendrovę įsteigti paskatino 2003 m sausio 1 d. įsigaliojęs

Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas bei mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymas.

ES ir šalių ką tik įstojusių į ją patirtis rodo, kad ši aplinkosaugos priemonė reikalauja didelių investicijų, todėl ir 35 Lietuvos ir užsienio įmonės (žiūr. 2 lentelė: UAB „Žaliasis taškas“ steigėjai, 6 priedas) 2002

m. rugsėjo 19 d. įsteigė UAB „Žaliasis taškas“. Šią iniciatyvą aktyviai rėmė ir remia visa eilė asociacijų: Lietuvos pakuotojų asociacija, kosmetikos ir buitinės chemijos gamintojų asociacija, Lietuvos nealkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacija ir kt.

Pagrindiniai šios įmonės tikslai yra tokie:

1) „Suvienyti įmonių tiekiančių Lietuvos rinkai supakuotus produktus bei pakuotes, paslaugas įgyvendinant LR vyriausybės nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo užduotis ir ES direktyvą EC

62/94“ Dėl pakuočių ir pakuočių atliekų“ bei ją papildančias direktyvas.

2) Per 10 metų sukurti efektyvią nacionalinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, kuri padės įgyvendinti Lietuvoje gamintojų, importuotojų atsakomybės principą ekonomiškai efektyviausiu, visuomenei priimtiniausiu bei labiausiai gamtą tausojančiu būdu.

3) Teikti paslaugas visoms įmonėms, atsakingoms už savo pakuočių sutvarkymą, vienodomis sąlygomis, nesiekiant pelno pagal LR

įstatymus“ [6].

Taigi kaip matome bendrovės tikslas padėti įmonėms lengviau tvarkyti pakuočių atliekas. Be to ši organizacija turi licenciją leidžiančią jai žymėti pakuotes „Žaliojo taško“ ženklu. Šis ženklas suteikia įmonėms papildomą vertę, aktualią vartotojams. Juk net ir ateityje bus daugiau perkama produktų pažymėtų šiuo ženklu. Be to įmonės bendradarbiauja su šia organizacija, nes sumokėję tam tikrą mokestį jos perleidžia savo atliekų tvarkymą šiai įmonei.

3.3 Pakuočių medžiagos identifikavimas ir ženklinimas

Šiuo metu yra naudojama speciali pakuočių ženklinimo ir medžiagos identifikavimo sistema. Jos tikslas yra pateikti informaciją apie pakuotes pakuotojams, supakuotų produktų vartotojams. Tačiau iki 2004 m. gegužės 1

d. pakuočių medžiagos ženklinimas Lietuvoje buvo neprivalomas. Lietuvai tapus ES nare tai turi daryti kiekviena įmonė pakuojanti, gaminanti produktus.

Europos Komisijos sprendimas numato pakuočių medžiagos identifikavimą skaitmenimis bei atitinkamomis raidžių santrumpomis. Taigi remiantis ES

direktyva „plastmasei žymėti vartojami skaičiai nuo 1 iki 19, popieriui ir kartonui –nuo 20 iki 39, metalui –nuo 40 iki 49, medienai –nuo 50 iki 59, tekstilei –nuo 60 iki 69 ir stiklui –nuo 70 iki 79.“ [4]. Taip pat prieduose pateiktoje 3 lentelėje: Pakuočių medžiagų raidinis ir skaitmeninis žymėjimas (žiūr. 7 priedas), galime matyti kokiomis dar specialiomis skaičių ir raidžių kombinacijomis ženklinamos pakuočių medžiagos.

Gana plačiai yra paplitęs ir ISO aplinkosauginis ženklinimas. Vienas iš plačiai pripažintų simbolių yra „Mėbijaus lapas“. „ISO standartas ISO

14021 rekomenduoja šį ženklą naudoti pakuotėms, pakuočių komponentams ir kitokiems produktams, kurie gali būti perdirbti“ [2]. Kiti simboliai naudojami ekologiniam prekių pakuočių medžiagos ženklinimui pateikti 4

lentelėje: prekių pakuočių medžiagų ekologinis ženklinimas (žiūr. 8

priedas).

Be to atsižvelgiant į tai, kad pakavimo medžiagos prigimtis nepriklauso nuo konkrečios jos naudojimo vietos, rekomenduojama žymėti plačiai pripažintus grafinius medžiagų identifikavimo simbolius, kai kurie iš jų yra naudojami ir ISO sistemoje. Tai simboliai skirti aliuminio plieno ir plastikų žymėjimui. Svarbu pažymėti, kad šie simboliai nėra susiję su pakuočių medžiagų tinkamumu perdirbti, o yra tik medžiagos tipo grafinė interpretacija. Naudojami visame pasaulyje jie sudaro galimybę rūšiuoti pakuočių atliekas jų susidarymo vietoje arba jas galutinai rūšiuoti prieš perdirbant arba kitaip naudojant.

Taigi kaip matome pakuočių medžiagų ženklinimas yra labai svarbus, nes jis palengvina pakuočių rūšiavimą ir tolesnį jų perdirbimą.

3.4 Pakuočių atliekų tvarkymo užduotys Lietuvoje ir jų perdirbimo plėtros iniciatyvos

Norint kalbėti apie pakuočių atliekų tvarkymą, bei su tuo susijusias problemas, turėtume visgi žinoti kiek pakuočių mes pagaminame ir kiek jų perdirbame. Iš 3 lentelės: 2003 metų duomenų apie pakuotes ir pakuočių atliekas suvestinė (žiūr. 9 priedas), duomenų matome, kad į rinką išleidžiama 1140713,28 tonų įvairiausių pakuočių, tačiau tik 1,4 % iš jų yra perdirbama. Taigi šie skaičiai parodo, kad Lietuvoje veikianti atliekų sistema yra netobula ir ją reikia gerinti, norint pasivyti ES šalis. Be to taip mūsų šalis susiduria su daugybe kitų problemų, kurias taip pat reikia spręsti.

Pagrindiniai atliekų surinkimo būdai yra šie:

➢ Betaris surinkimas;

➢ Surinkimas konteineriuose;

➢ Savarankiškas pristatymas į sąvartynus.

Tačiau kai kuriais būdais surenkamų pakuočių atliekų kokybė yra labai prasta ir jų pakartotinis naudojimas ar perdirbimas kartais yra net neįmanomas. Todėl yra keliami įvairūs reikalavimai atitinkamoms institucijoms, bei skiriamos atitinkamos užduotys, kurios turi būti įvykdytos.

Norint pasiekti pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvoje nustatytas užduotis, mūsų šalis turi padidinti šių atliekų surinkimą apie 3 kartus, o plastikų net 7 kartus. Tai ypač sunkus uždavinys, kurį norint įgyvendinti reikia iš esmės pertvarkyti dabartinę antrinių žaliavų surinkimo ir apdorojimo sistemą, bei įdiegti naują modernią atliekų tvarkymo įrangą.

Todėl ir reikia sukurti darniai veikiančią sistemą, kurios sukūrimo prielaidos būtų tokios:

➢ „patikima atliekų apskaita;

➢ išleidžiamų į rinką pakuočių apskaita;

➢ efektyvios savivaldybių atliekų tvarkymo sistemos;

➢ vietos savivaldos institucijų bendradarbiavimas;

➢ principo „teršėjas moka“[2] įgyvendinimas;

➢ gamintojų asociacijų kūrimas;

➢ veikianti antrinių žaliavų rinka;

➢ mokestis už atliekų šalinimą sąvartyne;

➢ visuomenės informacija ir dalyvavimas“ [1].

Taigi įvykdžius šias prielaidas, mes turėsime efektyvią pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemą.

Išvados

1. Prekės pakuotė yra svarbi marketingo komplekso elemento prekė dalis, padedanti parduoti prekę.

2. Prekės pakuotė –tai prekės apvalkalas atliekantis tam tikras funkcijas, kurios yra tokios: prekių apsaugos, identifikavimas ir rėmimas, bei teikiama papildoma nauda ne tik vartotojam, bet ir įvairiems tarpininkams.

3. Prekės pakuotę sudaro keletas elementų: etiketė, tara, pakavimo medžiaga, instrukcija, kuriems keliami ypatingi reikalavimai.

4. Prekės pakuotės klasifikavimas, sudėtingas dalykas. Pagrindiniai prekės pakuotės klasifikavimo kriterijai numatyti įvairiuose įstatymuose, kurie pagrinde pakuotę klasifikuoja į: pirminę, antrinę ir tretinę. Tačiau yra išskiriamos ir kitos rūšys, tokios kaip kombinuota pakuotė ir pan.

5. Lietuva kaip ir kitos pasaulio šalys susiduria su problemomis, susijusiomis su pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymų. Norint palengvinti šių problemų sprendimą, buvo įkurta tarptautinė sistema

PRO EUROPE, bei priimtas specialus prekių medžiagų ženklinimas. Vienas iš pagrindinių ženklų kuriais žymimos pakuotės yra „Žaliasis taškas“.

6. Lietuva siekdama padaryti pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymą efektyvesnį, diegia naujas technologijas, leidžia naujus įstatymu ir kitus teisinius norminius aktus, reglamentuojančius šią problemą, bei naudojasi kitų šalių patirtimi.

7. Lietuva įsteigta UAB „Žaliasis taškas“ turi licenciją naudoti „Žaliojo taško“ ženklą. Taip pat ši organizacija užtikrina atliekų tvarkymą visuomenei ir aplinkai priimtiniausiu būdu bei ekonomiškai efektyviomis priemonėmis.

Literatūra ir šaltiniai

1. ALF viešosios politikos projektas. Europos parlamento ir tarybos direktyvos 94/62/EC dėl pakuočių ir pakavimo atliekų perkėlimo ir įgyvendinimo Lietuvoje pasekmių tyrimas –ataskaita. –2001 m.

[interaktyvus]. [žiūrėta 2004 m. balandis 17 d.]. Prieiga per internetą: <

http://www.euro.lt/showitems.php?TopMenuID+6&MenuItemID=1576&LangID=1

2. Danys, J. Kaip ženklinti pakuočių medžiagas?. Pakuotojo kelrodis, 2002

gruodis, p. 10 –11.

3. Ein einheitliches europäisches Markenzeichen. [interaktyvus]. [žiūrėta

2004 m. balandis 17 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.gruener-

punkt.de/Europa.52+B6Jkw9.0.html >.

4. Europos parlamento ir tarybos direktyva dė pakuočių ir pakuočių atliekų. 94/62/EB. 1994 m. gruodžio 20 d. [interaktyvus]. [žiūrėta

2004 m. balandis 17 d.]. Prieiga per internetą: <

http://www.ueanet.com/facts/directive/doc/lituanien/ftxtdirektive%20on%

20packaging-lt.pdf >

5. Hajamas, Aleksandras. Marketingas žaliems. –Kaunas: Smaltijos leidykla, 1999. –320 p.

6. Kęsminavičienė, J. Įkurta „Žalio taško“ organizacija. Pakuotojo kelrodis, 2002 gruodis, p. 7

7. Kęsminavičienė, J „Žaliasis taškas“ jau Lietuvoje. Pakuotojo kelrodis,

2003 gegužė, p. 7.

8. Kas yra pirminė pakuotė? [interaktyvus] . [Žiūrėta 2004 vasario 25

d.]. Prieiga per internetą: <

http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=1219 >

9. Kombinuotosios pakuotės apskaita. [interaktyvus] . [Žiūrėta 2004

vasario 25 d.]. Prieiga per internetą: <

http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=1526 >

10. Komisijos sprendimas, nustatantis pakuočių medžiagų identifikavimo sistemą pagal Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/62/EC dėl pakuočių ir pakuočių atliekų 97/129/EC. 1997 m. sausio 28 d. [interaktyvus].

[žiūrėta 2004 m. balandis 26 d.]. Prieeiga per internetą: <

http://www3.lrs.lt/c-bin/eu/preps2?Condition1=26602&Condition2= >

11. Kuvykaitė, Rita. Gaminio marketingas. Vadovėlis. –Kaunas:

Technologija, 2001. –248 p.

12. Lebedys A. Pakuočių atliekų apskaitos ir efektyvaus tvarkymo problemų

Lietuvoje sprendimas Europos sąjungos reikalavimų kontekste. Pakuotojo kelrodis, 2003 gegužė, p. 9 –10.

13. Lebedys A, Danys J. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo problemos,

Lietuvai integruojantis į Europos sąjungą. Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba. 2002, Nr 4(22), p.31 –40.

14. LR mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymas. 2002 m. sausio 22 d., Nr. IX –720. [interaktyvus].[žiūrėta

2004 m. balandis 17 d.]. Prieiga per internetą: <

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=211720&Condition2= >

15. LR pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas. 2001 m. rugsėjo 25

d. Nr. IX –517. [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. kovas 21 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.euro.lt/evn./pakuociu.doc >

16. LR ūkio ministro įsakymas dėl Lietuvos respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių 2002 m gegužės 15 d.

Nr. 170. [interaktyvus]. [žiūrėta 2004 m. balandis 7 d.]. Prieiga per internetą: < http://www3.lrs.lt/cgi-

bin/preps2?Condition1=166589&Condition2= >

17. LR vyriausybės nutarimas dėl pramoninės nuosavybės teisinės apsaugos

Lietuvos respublikoje 1992m. gegužės 20 d. Nr. 362. [interaktyvus].

[žiūrėta 2004 m. balandis 17 d.]. Prieiga per internetą: <

http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?condition1=130449&condition2= >

18. Marketingas:[vadovėlis] /Vytautas Pranulis, Arvydas Pajuodis, Sigitas

Urbonavičius, Regina Virvilaitė. –2 –as patais. Ir papild. Leid.

–Vilnius: The Baltic Press, 2000. –470 p.

19. Pakavimo medžiagos. [interaktyvus]. [žiūrėta 2004 m. balandis 17

d.].Prieiga per internetą: <

http://www.packing.lt/kelrodis/2002_geguze.htm. >

20. Ramanauskienė, Jadvyga. Marketingo pagrindai.Mokomoji priemonė.

–Vilnius: žiburio leidykla, 1998. –200 p.

21. Sudėtinės pakuotės apskaita. [interaktyvus]. [Žiūrėta: 2004 vasario 25

d.]. Prieiga per internetą: <

http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=1841 >

22. Urbonavičius, Sigitas Marketingas: apie sudėtingus dalykus paprastai.

–Vilnius: Pačiolis, 1995. –159 p.

23. Verpackung. [interaktyvus]. [žiūrėta 2004 saisis 10 d.]. Prieiga per internetą: < http://de.wikipedia.org/wiki/verpackung >

24. Verpackung: die richtige Hülle für die Fülle. [interaktyvus]. [Žiūrėta

2004 kovas 13 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.fona.de/03-

Forschungsthemen/3-1-6Verpackung.html >

25. Žvirblis,Algis. Marketingas: kursas menedžeriui. –Vilnius: Balticon,

1992. –19 2 p.

26. 2003 metų duomenų apie pakuotes ir pakuočių atliekas suvestinė (apyskaita). [interaktyvus]. [žiūrėta 2004 m. balandis 23 d.]. Prieiga per internetą: < http://www.am.lt/VI/files/0.001859001082442179.pdf >

27. www.pro-e.org. [žiūrėta 2004 m. kovas13 d.].

28. www.zaliastaskas.lt. [žiūrėta 2004 m. kovas13 d.].

29. www.gruener-punkt.de. [žiūrėta 2004 m. kovas13 d.].

Priedai

1 priedas:

[pic]

1 paveikslas: pakuočių ir pakuočių atliekų suvestinė

Diagrama sudaryta remiantis 2003 metų duomenų apie pakuotes ir pakuočių atliekas suvestine [26].

2 priedas:

1 lentelė: slapti įpakavimo elementai

|Produktas |Įpakavimo elementai |

|Profesionalios paslaugos | |

| |Vietos, kurioje teikiama paslauga, |

| |išvaizda |

| |Žmonių, teikiančių paslaugą, |

| |išvaizda |

| |Laiškų, ataskaitų ir kitos |

| |spausdintos medžiagos išvaizda |

| |Asmens, atsakinėjančio telefonu, |

| |bendravimas su vartotoju; |

| |kompiuterio sąsaja su vartotoju |

|Telefonu arba paštu užsakomi | |

|produktai | |

| |Katalogas/ žurnalas/ pašto reklama |

| |su produktu |

| |Reklama su produkto nuotrauka, |

| |piešiniu |

| |Produkto išvaizda/ įvaizdis/ |

| |įasmenintas personažas |

| |Asmens, atsakinėjančio telefonu, |

| |bendravimas su vartotoju |

| |Pristatymo paslaugų kokybė |

| |Vidinis produkto įpakavimas |

| |(pervežimo dėžėje) |

|Kandidatai (ieškantys darbo) | |

| |Kandidatų apranga |

| |Žmonės su kuriais jie bendrauja |

| |(įskaitant tuos, kurie parašė jiems|

| |rekomendacijas) |

| |Kokioje aplinkoje jie žinomi |

| |Veido išraiška (gyvenime, |

| |nuotraukose; TV –kartais veido |

| |išraiška traktuojama kaip minčių |

| |„įpakavimas“) |

| |CV ir kiti dokumentai |

|Didmeninė prekyba | |

| |Kompanija/ prekes pristatantys |

| |pardavėjai |

| |Žurnalo ar laikraščio iškarpa su |

| |reklama, katalogai, prekių |

| |pavyzdžiai, korespondencija |

| |Prekių pristatymo paslaugų kokybė |

|Tiekimas | |

| |Kompanija/ prekes pristatantys |

| |pardavėjai |

| |Žurnalo ar laikraščio iškarpa su |

| |reklama, katalogai, prekių |

| |pavyzdžiai, korespondencija |

| |Prekių pristatymo paslaugų kokybė |

| |Vidinės ataskaitos apie produkto |

| |kokybės valdymą ir pristatymą laiku|

|Mažmeninės prekės be etikečių ir | |

|įpakavimo | |

| |Produkto išorė |

| |Pristatymas pirkimo momentu |

Šaltinis: [5, p.218 –219].

3 priedas:

[pic]

2 paveikslas: Išlaidų pakuotei dalis prekių kainoje [11, p.84]

4 priedas

3 paveikslas: PRO EUROPE sistemos narės [pic]

Žemėlapis sudarytas remiantis [27] šaltiniu

5 priedas [pic]

4 paveikslas: „Žaliojo taško“ ženklas

6 priedas

2 lentelė: UAB „Žaliasis taškas“ steigėjai

|1 |Baltvita |

|2 |UAB Benet distributors |

|3 |UAB Birštono mineraliniai vandenys |

|4 |UAB Biržų alus |

|5 |UAB Coca –cola Bottlers Lietuva |

|6 |Colgate –Palmolive |

|7 |UAB Daiga |

|8 |UAB Elmenhorster Vilnius |

|9 |ELOPAK OY |

|10 |UAB Eugesta |

|11 |UAB Gubernija |

|12 |AB Kalnapilis |

|13 |Uab Kappa Packaging Baltic |

|14 |AB Kauno alus |

|15 |AB Klaipėdos kartonas |

|16 |UAB Mineraliniai vandenys |

|17 |TŪB Nemuno banga |

|18 |UAB Neptūno vandenys |

|19 |UAB Nestle Baltics |

|20 |UAB Palink |

|21 |AB Pieno žvaigždės |

|22 |Procter&Gamble Marketing Latvia |

| |,Ltd |

|23 |UAB Putokšnis |

|24 |AB Ragutis |

|25 |TŪB Rinkūškiai |

|26 |AB Rokiškio sūris |

|27 |UAB Rūta |

|28 |Sanitex |

|29 |UAB Šiaulių tara |

|30 |AB Švyturys –Utenos alus |

|31 |UAB Tetra Pak Lietuva |

|32 |UAB TEW Baltija |

|33 |UAB Unilever Lietuva |

|34 |AB Vilniaus tauras |

Lentelė sudaryta remiantis [28] šaltiniu

7 priedas:

3 lentelė: Pakuočių medžiagų raidinis ir skaitmeninis žymėjimas[3]

|Medžiaga |Raidinis |Skaitmeninis žymėjimas |

| |Žymėjimas | |

|Plastikai |

|plietilentereftalatas |PET |1 |

|Didelio tankio polietilenas |HDPE |2 |

|Polivinnilchloridas |PVC |3 |

|Mažo tankio polietilenas |LDPE |4 |

|Polipropilenas |PP |5 |

|Polistirolas |PS |6 |

|Popierius ir kartonas |

|Gofruotas kartonas |PAP |20 |

|Kartonas |PAP |21 |

|Popierius |PAP |22 |

|Metalas |

|Plienas |FE |40 |

|Aliuminis |ALU |41 |

|Mediena |

|Medis |FOR |50 |

|Kamštiena |FOR |51 |

|Tekstilė |

|Medvilnė |TEX |60 |

|Džiutas |TEX |61 |

|Stiklas |

|Bespalvis stiklas |GL |70 |

|Žalias stiklas |GL |71 |

|Rudas stiklas |GL |72 |

|Kombinuota pakuotė |

|Popierius ir kartonas/įv. |[4] |80 |

|metalai | | |

|Popierius ir kartonas/ | |81 |

|plastikas | | |

|Popierius ir kartonas/ | |81 |

|aliuminis | | |

|Popierius ir kartonas/alavuota | |83 |

|skarda | | |

|Popierius ir | |84 |

|kartonas/plastikas/ aliuminis | | |

|Popierius ir | |85 |

|kartonas/plastikas/ aliuminis/ | | |

|alavuota skarda | | |

|Plastikas/ aliuminis | |90 |

|Plastikas/ alavuota skarda | |91 |

|Plastikas/ įv. Metalai | |92 |

|Stiklas/ plastikai | |95 |

|Stiklas/ aliuminis | |96 |

|Stiklas/ alavuota skarda | |97 |

|Stiklas/ įvairūs metalai | |98 |

Lentelė sudaryta remiantis [10] šaltiniu.

8 priedas:

4 lentelė: prekių pakuočių medžiagų ekologinis ženklinimas

|Simbolis |Paaiškinimas |

|[pic] |„Žaliojo taško“ prekinis ženklas |

|[pic] |Pakuotė (gaminys) yra pagaminta iš |

| |perdirbtų medžiagų |

|[pic] [pic] |Paženklinta pakuotė (gaminys) gali |

| |būti perdirbta |

|[pic] |Gaminį sudaro 2 % perdirbtos |

| |medžiagos |

|[pic] |Paženklinta pakuotė, pagaminta iš |

| |bet kokios medžiagos, išskyrus |

| |plastiką, gali būti perdirbta |

|[pic] |Paženklinta pakuotė iš popieriaus |

| |ir kartono gali būti perdirbta |

|[pic][pic][pic][pic][pic][pic][pic]|Paženklinta pakuotė iš plastiko |

| |gali būti perdirbta. |

|[pic] |Paženklinat pakuotė iš stiklo gali |

| |būti perdirbta |

|[pic] |Pažymėtas atliekas šalinti |

| |atsargiai, atsižvelgiant į ant |

| |gaminio pateiktas instrukcijas, |

| |neteršti tokiomis atliekomis |

| |aplinkos |

|[pic] |Paženklinta pakuotė iš metalo gali |

| |būti perdirbta |

|[pic] |Paženklinta pakuotė iš aliuminio |

| |gali būti perdirbta |

Lentelė sudaryta remiantis [ 28 ] šaltiniu

9 priedas:

5 lentelė: 2003 metų duomenų apie pakuotes ir pakuočių atliekas suvestinė

|Pakuotės |Pagaminta|Importuot|Eksportuot|Išleista į |Panaudota|Perdirb|

|rūšis |, t |a, t. |a, t. |rinką, t. |, t. |ta, t. |

|Stiklinė |62933,34 |21276,68 |3617,40 |79842,42 |538,20 |10001,8|

| | | | | | |0 |

|Plastmasi|47852,96 |137490,71|37357,18 |269616,04 |233,93 |1561,86|

|nė | | | | | | |

|Popierinė|66838,29 |257022,02|56946,33 |756220,70 |595,13 |3448,37|

|ir | | | | | | |

|kartoninė| | | | | | |

|Metalinė |5311,66 |6664,07 |2088,36 |20353,96 |38,25 |427,93 |

|Kombinuot|278,60 |1709,32 |88,33 |1761,93 |0,91 |89,86 |

|a pakuotė| | | | | | |

|Kitos |1181,38 |9514,53 |4138,09 |12918,24 |41,96 |95,41 |

|pakuotės | | | | | | |

|Iš viso: |184396,23|433677,32|104235,69 |1140713,28 |1448,37 |15625,2|

| | | | | | |4 |

Lentelė sudaryta remiantis [26] šaltiniu.[pic]

[1] „kombinuota pakuotė –daugiasluoksnė pakuotė, sudaryta iš dviejų ar daugiau skirtingų medžiagų, kurios viena nuo kitos negali būti atskirtos rankomis ar naudojant paprastas fizines priemones“ [28].

[2] Tai kai tam tikrą mokestį už pakuotes moka gamintojai, importuotojai.

[3] Skaičiai neįtraukti į lenteles yra rezerviniai ir gali būti panaudoti vėliau naujoms medžiagoms ar jų grupėms žymėti.

[4] Kombinuota pakuotė žymima raide C plius vyraujančios medžiagos raidinis žymėjimas (C/ ).