Kas yra prekių klasifikavimas

Turinys

Įvadas..............................2
Prekių klasifikavimas..............................3
Prekių klasifikavimo požymiai..............................3
Prekių klasifikavimo rūšys..............................4
Ne maisto prekių klasifikavimas..............................6
Maisto prekių klasifikavimas..............................7
Prekių mokomasisi klasifikavimas..............................7
Marketingas..............................8
Priedas..............................10
Išvados..............................11
Naudota literatūra..............................13Įvadas
Vienas iš svrbiausių komercinio prekių mokslo uždavinių yra mokslinis prekių klasifikavimas. Verslo įminės gamina tūkstančių pavadinimų produktus. Jeigu jie nebūrų kaip nors susisteminti ir sugrupuoti, juos būtų sunku pažinti.
Klasifikavimas – tai daugybės objektų suskirstymas į atskiras klases, grupes ir kitus padalinius pagal tam tikrus bendrus kiekvienam lygiui požymius.
Be klasifikavimo negalimas prekių mokslo ir prekybinės praktikos vystymas. Prekių klasifikavimas būrinas informacijos apie produkciją įvairios veiklos srityse automatizavimui, prekių vartojamųjų savybių irr prekių kokybės analizavimui, prekių apyvartos gavimui, apskaitai ir planavimui, prekių kainynų ir katalogų sudarymui, prekių standartizavimo sistemos kūrimui. Prekės sandėliuose išdėstomos jas klasifikuojant. Klasifikacija reikalinga ir sertifikuojant produkciją.

Literatūros apžvalgaPrekių klasifikavimas
Klasifikavimas būtinas atliekant produkcijos gamybos, realizavimo ir panaudojimo statistinę analizę makroekonominiu, regioniniu ir šalies lygiais. Pereinamuoju laikotarpiu į rinkos santykius produkcijos klasifikavimas svarbus vykdant marketinginius tyrimus.

Prekės klasifikavimas dabartinėmis sąlygomis turi atitikti šiuos reikalavimus :
• Garantuoti visų gaminamos produkcijos pavidalų visišką apjungimą;
• Užtikrinti klasifikavimo lankstumą, kad esant būtinumui būtų galima produkcijos saraše įjungti naujus paavadinimus, nesugriaunant visos klasifikavimo sistemos, įvertinant ateityje galimą prekių nomenklatūros ir asortimento pasikeitimą;
• Sudaryti sąlygas visapusiškam prekių savybių ištyrimui, įvertinant jos vartojamąją vertę;
• Padėti prekių kodavimo principams ir formuojant prekės kodą.Prekių klasifikavimo požymiai
Prekių klasifikavimas remiasi hierarchine schema; pradedant aukštasnėmis, stambesnėmis ir baigiant že

emesnėmis – smulkesnėmis pakopomis.Kiekviena sekanti pakopa turi sukonkretinti aukščiau stovinčios pakopos požymius.
Klasifikavimo pakopos nustatymui galima panaudoti šiuos terminus: klasė, poklasė, pavidalas, atmaina ir kt.
Grupuojant prekes reikia laikytis tam tikrų principų. Moksliškai pagrįstas klasifikavimas reikalauja, kad kiekvienai klasifikavimo pakopai būtų naudojamas vienas klasifikavimo požymis. Panašioms prekių grupėms reikia taikyti tuos pačius požymius, to reikalauja nuosekli klasifikavimo sistema.
Svarbiausias klasifikavimo klausimas – teisingas požymio, pagal kurį prekė bus priskirta nustatytam grupavimui pasirinkimas.
Pagrindiniai produkcijos klasifikavimo požymiai yra:
• Gamybos technologinio proceso vieningumas. Pagal tai vienai kvalifikavimo grupei galima priskirti skirtingas pagl išvaizdą ir paskirtį prekes.
• Prekės panaudojimo kryptis (arba tikslas). Pagal šį principą skirstoma į gamybinės – techninės paskirties ir plataus vartojimo prekes. Gamybinės – techninės paskirties produkcija toliau klasifikuojama pagal jos panaudojimo gamybos procese ypatingumo požymį.
Čia gana charakteringa gamybos priemonių skirstymas į darbo objektą ir darbo priemones.
Darbo priemonės – tai materialūs elementai, kurie tarnauja žmogui, kai jis nori sukurti materialines gėrybes. Darbo priemonėms priklauso mašinos, staklės, įrengimai, varikliai ir kt.
Darbo objektas skirstoma į žaliavą, pagrindines ir pagalbines medžiagas.
Žaliava – tai gamtinė neapdirbta medžiaga po pirminio apdirbimo.
Pagrindinės medžiagos – tai medžiagos, sudarančios produkcijos materialinį pagrindą.
Pagalbinės medžiagos, naudojamos gamybos procese, suteikia pagrindinėms medžiagoms naujas savybes, bet nesudaro pagamintos produkcijos materialinio pagrindo.
• Fizinės – cheminės savybės. Prekės gali būti klasifikuojamos pagal formą, išorinius matmenis. Daugeliu atvejų medžiagos skirstomos į
kietas, skystas, birias ir dujines.
Prekėms klasifikuoti paprastai naudojama 8 – 10 ir daugiau pakopų.
Požymių parinkimas vienų ar kitų prekių grupavimui, tų požymių kiekis ir panaudojimo tvarka priklauso nuo atliekamo grupavimo tikslo (pilnumo laipsnio), nuo grupuojamų prekių ypatybių, jų asortimento sudėtingumo ir įvairumo.
Klasifikavimo sistema gali skirtis laipsniškumu (tai yra klasių kiekiu). Egzistuoja vienos, dviejų, trijų ir daugiau pakopų klasifikavimas. Skirstant prekes tik į klases naudojamas vienpakopis klasifikavimas. Esant keturpakopiam klasifikavimui, naudojamas skirstymas: klasė, poklasė, grupė, pogrupė. Klasifikavimo grupių didinimas apsunkina klasifikavimo sisremą. Klasių kiekis daugiausia priklauso nuo prekių nomenklatūros. Didinant nomenklatūrą, daugėja klasių.
Pagrindinė prekių klasifikavimo grandis yra prekinė rūšis. Atsižvelgiant į prekines rūšis, naudojami prekių nomenklatūriniai sąrašai, formuojamas asortimentas. Kiekviena prekė turi savo pavadinimą.
Sistemingas prekių sąrašas sudaro prekių nomenklatūrą. Klasifikavimo sistemos paruošimas baigiasi nomenklatūrinio numerio (arba kodo) suteikimu kiekvienos prekės pavadinimui. Kodo dydis priklauso nuo klasifikavimo sistemos ir nuo ženlklų sistemos, kuriais pažymima kiekviena klasė. Prekių nomenklatūrinis numeris būtinai sudaromas taip, kad jį būtų galima lengvai suprasti, išsiaiškinyti, iššifruoti ir nustatyti, kokiai klasei priklauso sistema ar kita prekė.Prekių klasifikavimo rūšys
Prekių mokslui pirmaeilę reikšmę turi trejopas prekių klasifikavimas: bendravalstybinis, prekybinis ir mokomasis.
Bendravalstybinis prekių klasifikavimas – tai harmonizuota prekių aprašymo ir kodavimo sistema. Daugelyje pasaulio šalių vykdomos prekių eksporo ir importo operacijos, kaupiami statistiniai duomenys ap
pie tai. Deklaruojant gabenamas prekes per sienas, operatyviai reguliuojant užsienio komercinius ryšius, taikoma harmonizuota prekių aprašymo ir kodavimo sistema (HS), kurią parengė muitinių bendradarbiavimo (MBT).
HS – tai naujas daugiatikslis prekių, esančių tarptautinės prekybos apyvartoje, klasifikatorius. Jo įdiegimas praktikoje pareikalavo naujos konvencijos. 1983 m. MBT priėmė tarptautinės konvencijos dėl HS projektą ir pateikė ją pasirašyti. 1987 m. pabaigoje 53 šalys bei Europos Sąjungos (ES) šalys narės konvenciją ratifikavo ir MBT paskelbė apie jos įsigaliojimą nuo sausio 1 dienos. HS yra priedas prie konvencijos ir sudaro jos neatsiejamą dalį. Tai suprantama kaip harmonizuotos sistemos nomenklatūra – HSN (Nomenklature of the Harmonized Comnodity Description and Coding System. Brussel, 1986) ir pagrindinės prekių klasifikavimo taisyklės.
Manoma, kad HSW priims visos 150 tarptautinių organizacijų – MBT šalių dalyvių, kurių dalei tenka daugiau kaip 90% pasaulinės prekybos.
Buvusios TSRS respublikos HS pradėjo naudotis nuo 1991 m.
HS praktiškai taikoma visoms prekėms, esančioms tarptautinės prekybos apyvartoje.
Hormonizuotos sistemos nomenklatūros (HSN) pagrindiniai elementai yra dvi sistemos: klasifikacijos ir kodavimo.
Klasifikavimo sistema turi šešias pakopas: skyrius (21), grupes (96), pogrupius (33), prekių pozicijas (1241), popozicijas (3553), subpozicijas (5019).
Remiantis klasifikavimo sistema, prekės grupuojamos pagal įvairius požymius: lkilmę, paskirtį, apdorojimo laipsnį.
Prekės kilmę apibūdina jos pagaminimo vieta (šalis). Grupę pagal paskirtį sudaro maisto prekės ir gėrimai, pramoninės žaliavos, kuras ir tepalai, mašinos ir įrengimai, įskaitant įrankius; transporto priemonės (gamybinio ir
r asmeninio naudojimo); pramoninės vartojamosios prekės.
Grupė pagal apdorojimo laipsnį: žaliavų prekės (gamybinės ir negamybinės paskirties); pusfabrikačiai (gamybinės ir negamybinės paskirties); gatavi gaminiai (gamybinės paskirties, vartojamosios prekės). Žaliavų prekės- tai gamybinės pramonės, žemės ir miško ūkio produkcija, kurios vertė nuo apdirbimo priklauso tik nežymiai. Prie pusfabrikačių priskiriama neužbaigtos gamybos produkcija, kurią dar reikia apdoroti, ji įeina į kitų prekių sudėtį.
Gatavos prekės – tai visi pramoniniai gaminiai, skirti vartoti ir naudoti pramonėje, žemės ūkyje, transporte, namų ūkyje, taip pat ilgalaikio naudojamo pramoninės prekės (daugiau nei per vienerių metų laikotarpį), skirtos pramonei.
HSN griežtai laikomasi vienašališko prekių paskyrimo grupėms principo pagal “Pagrindines HS prekių klasifikavimo taisykles”, kuriose duodami tikslūs prekių priskyrimo tai ar kitai prekių pozicijai aprašymai. Pažymėtina, kad nei viena iš pasaulyje egzistuojančių prekių sistemų neturi tokių smulkių paaiškinimų dėl klasifikavimo.
Kombinuotoji EEB prekių nomenklatūra sudaryta harmonizuotos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos nomenklatūros pagrindu. Jos struktūrą sudaro kodinis prekės žymėjimas ir prekės pavadinimas.
Šiame leidinyje kodinis žymėjimas sudarytas iš 9 skaitmenų:
1 – 6 skaitmuo atitinka harmonizuotos prekės aprašymo ir kodavimo sistemos žymėjimą.
7 – 8 skaitmuo atitinka kodinį prekės žymėjimą kombinuotoje EEB prekių nomenklatūroje.
9 – 0 skaitmuo skirtas specialiai išskiriamų Lietuvos prekių detalizavimui, sudarant Lietuvos nomenklatūrą.
Prekybinis klasifikavimas skirtas tik tai plataus vartojimo prekėms.
Bendriausiais požymiais dažniausiai yra prekės paskirtis ir pirminė medžiaga, panaudojama jai pagaminti. Nuo prekės paskirties paprastai priklauso, iš kokių medžiagų ji gali būti pagaminta , kokios jos rūšys (pavadinimas), gaminių konstrukcija, jų matmenys, a.pdailos pobūdis ir t.t.
Medžiaga, kaip ir paskirtis, taip pat sąlygoja daugelį grupavimo požymių: gamybos būdą, apdailos pobūdį ir t.t.Ne maisto prekių klasifikavimas
Rekomenduojamos tokie ne maisto prekių “grupių” įvairiose klasifikavimo studijose pavadinimai: skyriu, klasė, poklasė, grupė, pogrupis, tipas, potipis, rūšis ir t.t.
Prekybinėje praktikoje masinio vartojimo prekės skirstomos į ne maistso ir maisto prekes.
Ne maisto prekės skirstomos į tokias grupes:
 Plastmasinės prekės;
 Cheminės prekės (buitinės chemijos prekės, klijia, dažai, lakai ir kt.);
 Buitinės keramikos prekės;
 Statybinės prekės;
 Buitinės metalo prekė;
 Medienos prekės;
 Buitinės elektros prekės;
 Tekstilės prekės;
 Siuviniai;
 Trikotažo prekės;
 Avalynė;
 Kailių prekės;
 Galanterijos prekės;
 Parfumerijos – kosmetikos prekės;
 Baldai;
 Kilimai;
 Juvelyrinės prekės;
 Laikrodžiai;
 Kultūrinės prekės (mokyklos, rašymo, raštinės prekės; muzikos prekės; foto – kino prekės; radio, sporto prekės, žaislai.).
Nurodytos grupės kartais jungiamos į stambesnes arba atvirkščiai.Maisto prekių klasifikavimas
Pagal prekybinį klasifikavimą maisto prekės skirstomos į tokias grupes: duonos ir pyrago gaminiai, vaisiai ir daržovės, žuvis, kiaušiniai, riebalai, tabako gaminiai, pieno produktai, mėsa ir jos gaminiai, žuvis ir jos gaminiai, maisto koncentratai ir t.t.
Be to , šios prekės skirstomos į bakalėjos ir gastronomijos grupes. Bakalėjos (ar. Bakkal – maisto produktų pardavėjas) prekėms priklauso tos, kurias prieš vartojimą dar reikia apdoroti (miltai, kruopos, makaronai, krakmolas, cukrus, valgomoji druska ir t.t.), o gastronomijos (gr. gaster – ir gr. Normos – įstatymas, dėsnis) prekes galima vartoti iš karto (sūriai, dešros, pieno produktai, konservai, alkoholiniai, nealkoholiniai gėrimai ir kt.).
Kiekvienos grupės prekės (tai priklauso nuo žaliavos, gamybos būdo, sudėties) skirstomos į pogrupius, tipus ar pagal tai, kokio jos pavidalo, pavadinimo, prekinės rūšies.

Prkių mokomasisi klasifikavimas

Prekių mokomasis klasifikavimas tarnauja plataus vartojimo prekių asortimento nagrinėjimui.
Esant mokomajam klasifikavimui klasės skirstomos į grupes, grupės į pogrupius, pogrupiai į pavidalus, pavidalai į artikulus.
Mokomajam klasifikavime prekės suskirstytos į 9 klases:
o Medžiagos drabužiams ir vienetiniai tekstiliniai gaminiai;
o Drabužiai ir galvos apdangalai;
o Avalynės prekės;
o Kultūrinės paskirties prekės;
o Sporto paskirties prekės;
o Asmeninio naudojimo transporto prekės;
o Namų apyvokos reikmenys;
o Ūkinės ir buitinės paskirties prekės;
o Sanitarijos, higienos reikmenys.
Pagal paskirtį prekės skirstomos į du pavidalus:
 Prekės, naudojamos asmenių poreikių žmonių tenkinimui – tai plataus vartojimo perekės, skirtos asmeniniams ar namų ūkio nekomerciniams poreikiams tenkinti.
 Prekės, naudojamos kitų prekių gaminimui – tai gamybinės paskirties prekės, skirtos įmonėms ar organizacijoms, kurios jas naudos savo tolesnėje veikloje.
Pagal naudojimo ilgaamžiškumo laipsnį prekės taip pat skirstomos į du pavidalus:
• Ilgalaikio naudojimo prekės (baldai, automobiliai). Tai daugkartinio naudojimo prekės. Šios prekės brangesnės, vartotojai ilgiau svarsto, ar jas pirkti. Svarbus rėmimo elementas yra asmeniškas pardavimas.
• Trumpalaikio naudojimo prekės, naudojamos vieną arba nedaugel kartų (degtukai, duona ir t.t.). Tai prekės, kurios suvartojamos per vieną ar kelis vartojimo ciklus. Šios prekės parduodamos dažnai ir gana žema kaina. Prekės plačiai paskirstomos prekybos tinkle. Organizuojant šių prekių rėmimą, ypač svarbi primenanti apie prekės egzistavimą reklama.
Pagal pirkėjų elgesį rinkoje plataus vartojimo prekės skirstomos į 4 pavidalus.
 Kasdieninės paskirties prekės. Joms priskiriamos tos prekės,kurias vartotojai perka dažnai ir kurios yra lengvai palyginamos.
 Išankstinio pasirinkimo prekės – tai prekės, kurias pirkdami pirkėjai lygina pagal kokybę, dizainą, kainą su panašiomis prekėmis.
 Ypatingos paklausos prekės, kitaip jas galima pavadinti prestižinėmis prekėmis su unikaliomis charakteristikomis arba žymių firmų – gamintojų prekės.
 Pasyvios paklausos prekės. Joms priklauso naujos prekės, apie kurių pirkimą pirkėjai ne susimąsto.
Pagal naudojimo gamyboje laipsnį skirstoma į 3 grupes:
o Medžiagos ir detalės;
o Kapitaliniai įrengimai;
o Pagalbinės medžiagos ir dalykinės paslaugos.Marketingas
Marketinge svarbiausia prekės vartojamoji vertė arba jos naudingumas vartotojui. Čia prekės grupuojamos siekiant palengvinti marketingo sprendimų priėmimą.
Marketinge asmeninio naudojimo prekės skirstomos į smulkiasnes grupes:
 Kasdieninės paklausos prekės – tai prekės, kurias vartotojas dažnai perka nesvarstęs ir kuo mažiau stengdamasis lyginti jas tarpusavyje.Šios prekės tai būtiniausios maisto prekės. Jos perkamos tada, kai dėl nenumatytų atvejų vartotojui būtina jas įsigyi. Kasdieninės paklausos prekės pardavinėjamos įvairiose parduotuvėse.
 Pasirenkamosios paklausos prekės – tai prekės, kurias pirkdamas vartotojas atsižvelgia į prekių kokybę ir kainą bei lygina jas tarpusavyje. Šioms prekėms įsigyti vartotojas pasiruošęs sugaišti daug laiko.
 Ypatingosios paklausos prekės – tai unikalių savybiu ar plačiai žinomo prekės ženklo prekės. Joms įsigyti vartotojas linkęs skirti daugiau pastangų ir laiko.
 Pasyviosios paklausos prekės – tai prekės, kurių vartotojas dar nežino arba jas žino, tačiau neketina jų pirkti.
Gamybinio naudojomo prekės taip pat skirstomos į smulkesnes grupes:
• Žaliavos – tai nepakeisti ar nežymiai perdirbti gamtos ištekliai. Medžiagos yra gamyboje apdorotos žaliavos, kurios tolimesniame gamybos procese tampa sudedamąja gaminio dalimi.
• Detalės ir surinkimo mazgai gamybos procese taip pat tampa sudedamąja galutinio produkto dalimi. Tačiau galutiniame produkte savo formos nekeičia. Detalės yra beveik užbaigti komplektuojamieji gaminiai, kurie prieš surenkant komplektinį gaminį dar turi būti papildomai apdirbti. Surinkimo mazgai yra užbaigti komplektuojamieji gaminiai, kurie yra visiškai paruošti gaminio surinkimui.
• Pagrindinės gamybos priemonės – tai ilgalaikio naudojimo prekės, naudojamos pagalbinės gamybos procese. Jos skirstomos į pastatus, įrenginius, perdavimo įtaisus, pagrindines gamybos mašinas ir įrengimus, transporto priemones.
• Pagalbinės gamybos priemonės – tai ilgalaikio naudojimo prekės, naudojamos pagalbinės gamybos procese. Tai pagalbines gamybos mašinos ir įrengimai, įrankiai, gamybinis ir ūkinis inventorius.
• Aptarnavimo medžiagos – tai medžiagos, kurios netampa sudedamąja gaminio dalimi. Jos skirstomos į tris grupes: priežiūros, remonto ir gamybinės veiklos palaikymo medžiagas.
Kiekvienai gamybinio naudojimo prekių grupei būdingi specifiniai marketingo sprendimai.Priedas.
Grupavimo požymis Prekių grupės
Naudojimo trukmė • Trumpalaikio naudojimo prekės
• Ilgalaikio naudojimo prekės
Paskirtis • Asmeninio naudojimo prekės
• Gamybinio naudojimo prekės
Nuosavybės teisė • Viešojo naudojimo prekės
• Privataus naudojimo prekės
Prekių panašumas • Vienarūšės prekės
• Įvairiarūšės prekės
Ryšys su kitomis prekėmis • Pakeičiamos prekės
• Viena kitą papildančios prekės
Rinkos prisotinimo prekėmis laipsnis • Laisvai parduodamos prekės
• Deficitinės prekės
Materialumas • Materialios prekės
• Nematerialios prekės
Prekybos sandorių formos • Nominalios prekės
• Realios prekėsIšvados
Taigi, prekių klasifikacija yra būtina, nes padeda susisteminti ir atpažinti prekes. Be to pagreitina, pagerina ir padaro lengvesniu žmoniu darbą. Klasifikuojant prekes taupomi visi ištekliai, o ypatingai laikas ir pinigai.Naudota literatūra
1. “Prekų mokslo įvadas”
2. V. Pranulis, A. Pajuodis, S. Urbonavičius, R. Virvilaitė “Marketingas”

Leave a Comment